priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis užkirsti kelią komunizmo arba kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimui, viešuosiuose objektuose įamžinant asmenis, organizacijas, datas ar įvykius, kurie būtų sietini su komunizmu arba kita totalitarine ideologija ar santvarka. Lietuvoje vis dar yra paminklų, atminimo lentų, gatvių pavadinimų, švietimo įstaigų pavadinimų, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis. Tokie su ideologiniu pėdsaku objektai primena apie sovietinės okupacijos laikotarpį, neretai skatina sovietinę nostalgiją. Tačiau 50 metų trukusi Sovietų Sąjungos okupacija Lietuvai padarė didžiulę žalą – beveik 300 tūkst. žmonių buvo išvežti į Sibirą. Partizaniniame pasipriešinime okupuotoje Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 30 tūkst., iš kurių žuvo daugiau nei pusė. Komunistinė santvarka naikino per šimtmečius susiformavusią Lietuvos valstybingumo tradiciją. Šiuo atveju svarbu žinoti, kad istorija ir kultūra Rusijoje yra glaudžiai susijusi su politika. Rusija tai laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Panašiai, kaip ir Rusijos televizinė produkcija, kurioje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. Per tai Rusija formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tai matančius žmones prie šios šalies kultūrinės ir informacinės erdvės.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad sovietinė nostalgija yra susijusi su Kremliui palankios geopolitinės orientacijos palaikymu bei nusivylimu demokratine santvarka Lietuvoje. Ta visuomenės dalis, kuri yra nusivylusi Lietuvos demokratine santvarka, pozityviai vertina sovietmetį ir svarbiausiu savo informacijos šaltiniu laiko Rusijos televizijos kanalus, labiau linkusi pritarti Kremliaus vykdomai politikai. Todėl, turint omeny pasikeitusią geopolitinę situaciją, tikslinga įtvirtinti draudimą viešojo naudojimo objektams, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – puiki proga sumažinti po Nepriklausomybės atkūrimo užsilikusių okupacinių reliktų poveikį Lietuvos visuomenei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą yra numatyta administracinė atsakomybė.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį, Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimas, naudojimas susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitoks demonstravimas, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų. Taip pat numatytas ir daikto, kuris buvo tokio administracinio nusižengimo padarymo įrankis, konfiskavimas. Šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė netaikoma asmenims, kurie padaro minėtas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenims, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, ir Antrojo pasaulinio karo dalyviams, vilkintiems savo uniformą. Tačiau nėra draudžiama propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę ideologiją ar santvarką, viešuosiuose objektuose įamžinant asmenų, organizacijų, įvykių ar datų, kurie sietini su komunizmu arba kita totalitarine ideologija ar santvarka. Tokius įamžinimo klausimus sprendžia savivaldybių sudaromos pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos. Ir tai lemia, kad šie klausimai skirtingose savivaldybėse sprendžiami nevienodai.
Todėl, siekiant užkirsti kelią tokiam komunizmo arba kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimui, minėtų atminimo įamžinimo klausimų sprendimas turi būti centralizuotas. Tam reikia priimti draudimą viešojo naudojimo objektams, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis, numatantį įstatymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad paminklai, gatvių ar viešųjų erdvių pavadinimai, švietimo įstaigų pavadinimai, kiti viešojo naudojimo objektai (pavyzdžiui, literatūrinės premijos) negali įamžinti asmenų organizacijų, įvykių ir datų, simbolizuojančių komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką, ar kitu būdu tokios santvarkos propaguoti. Taip pat siūloma nustatyti, kad tai, kas negali būti pervadinta ar pakeista, turi būti iškeldinta iš viešųjų erdvių. Minėtų viešųjų objektų, kurie yra kultūros paveldo vertybėse, pašalinimas būtų derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Išimtis būtų taikoma karių palaidojimo vietoms ar memorialams, kadangi tai atskirai reglamentuojama dvišaliais susitarimais ir tarptautinėmis konvencijomis. Tikslų objektų, kuriems būtų taikomas toks draudimas, nustatytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – LGGRTC). Šį sąrašą tvirtintų Vyriausybė, kuri taip pat turėtų numatyti valstybės biudžeto lėšų šio Įstatymo projekto įgyvendinimui (tai apimtų ir LGGRTC finansavimo didinimą, ir lėšas objektų pervadinimui ar iškėlimui). Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. birželio 30 d. turės priimti šio įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimui apytiksliu skaičiavimu per metus prireiktų iki 1 mln. eurų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šios lėšos būtų skiriamos ir LGGRTC finansavimo didinimui, ir lėšas objektų pervadinimui ar iškėlimui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Tačiau turint omeny, kad Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., ir atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija [...]“, būtų pravartu gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Viešieji objektai“, „įamžinimas“, „komunizmas“,
„totalitarinės ideologijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis užkirsti kelią komunizmo arba kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimui, viešuosiuose objektuose įamžinant asmenis, organizacijas, datas ar įvykius, kurie būtų sietini su komunizmu arba kita totalitarine ideologija ar santvarka. Lietuvoje vis dar yra paminklų, atminimo lentų, gatvių pavadinimų, švietimo įstaigų pavadinimų, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis. Tokie su ideologiniu pėdsaku objektai primena apie sovietinės okupacijos laikotarpį, neretai skatina sovietinę nostalgiją. Tačiau 50 metų trukusi Sovietų Sąjungos okupacija Lietuvai padarė didžiulę žalą – beveik 300 tūkst. žmonių buvo išvežti į Sibirą. Partizaniniame pasipriešinime okupuotoje Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 30 tūkst., iš kurių žuvo daugiau nei pusė. Komunistinė santvarka naikino per šimtmečius susiformavusią Lietuvos valstybingumo tradiciją. Šiuo atveju svarbu žinoti, kad istorija ir kultūra Rusijoje yra glaudžiai susijusi su politika. Rusija tai laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Panašiai, kaip ir Rusijos televizinė produkcija, kurioje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. Per tai Rusija formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tai matančius žmones prie šios šalies kultūrinės ir informacinės erdvės.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad sovietinė nostalgija yra susijusi su Kremliui palankios geopolitinės orientacijos palaikymu bei nusivylimu demokratine santvarka Lietuvoje. Ta visuomenės dalis, kuri yra nusivylusi Lietuvos demokratine santvarka, pozityviai vertina sovietmetį ir svarbiausiu savo informacijos šaltiniu laiko Rusijos televizijos kanalus, labiau linkusi pritarti Kremliaus vykdomai politikai. Todėl, turint omeny pasikeitusią geopolitinę situaciją, tikslinga įtvirtinti draudimą viešojo naudojimo objektams, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – puiki proga sumažinti po Nepriklausomybės atkūrimo užsilikusių okupacinių reliktų poveikį Lietuvos visuomenei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą yra numatyta administracinė atsakomybė.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį, Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimas, naudojimas susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitoks demonstravimas, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų. Taip pat numatytas ir daikto, kuris buvo tokio administracinio nusižengimo padarymo įrankis, konfiskavimas. Šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė netaikoma asmenims, kurie padaro minėtas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenims, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, ir Antrojo pasaulinio karo dalyviams, vilkintiems savo uniformą. Tačiau nėra draudžiama propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę ideologiją ar santvarką, viešuosiuose objektuose įamžinant asmenų, organizacijų, įvykių ar datų, kurie sietini su komunizmu arba kita totalitarine ideologija ar santvarka. Tokius įamžinimo klausimus sprendžia savivaldybių sudaromos pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos. Ir tai lemia, kad šie klausimai skirtingose savivaldybėse sprendžiami nevienodai.
Todėl, siekiant užkirsti kelią tokiam komunizmo arba kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimui, minėtų atminimo įamžinimo klausimų sprendimas turi būti centralizuotas. Tam reikia priimti draudimą viešojo naudojimo objektams, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis, numatantį įstatymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad paminklai, gatvių ar viešųjų erdvių pavadinimai, švietimo įstaigų pavadinimai, kiti viešojo naudojimo objektai (pavyzdžiui, literatūrinės premijos) negali įamžinti asmenų organizacijų, įvykių ir datų, simbolizuojančių komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką, ar kitu būdu tokios santvarkos propaguoti. Taip pat siūloma nustatyti, kad tai, kas negali būti pervadinta ar pakeista, turi būti iškeldinta iš viešųjų erdvių. Minėtų viešųjų objektų, kurie yra kultūros paveldo vertybėse, pašalinimas būtų derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Išimtis būtų taikoma karių palaidojimo vietoms ar memorialams, kadangi tai atskirai reglamentuojama dvišaliais susitarimais ir tarptautinėmis konvencijomis. Tikslų objektų, kuriems būtų taikomas toks draudimas, nustatytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – LGGRTC). Šį sąrašą tvirtintų Vyriausybė, kuri taip pat turėtų numatyti valstybės biudžeto lėšų šio Įstatymo projekto įgyvendinimui (tai apimtų ir LGGRTC finansavimo didinimą, ir lėšas objektų pervadinimui ar iškėlimui). Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. birželio 30 d. turės priimti šio įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimui apytiksliu skaičiavimu per metus prireiktų iki 1 mln. eurų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šios lėšos būtų skiriamos ir LGGRTC finansavimo didinimui, ir lėšas objektų pervadinimui ar iškėlimui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Tačiau turint omeny, kad Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., ir atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog
„trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija [...]“, būtų pravartu gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Viešieji objektai“, „įamžinimas“, „komunizmas“,
„totalitarinės ideologijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas Arūnas Gumuliauskas Stasys Tumėnas Povilas Urbšys Emanuelis Zingeris Eugenijus Gentvilas Agnė Bilotaitė Paulius Saudargas Vytautas Juozapaitis Arvydas Anušauskas Aušra Maldeikienė Arvydas Nekrošius Ingrida Šimonytė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Petras Gražulis
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-12-07 Nr. S-2017-11043 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
VIEŠUOSIUOSE OBJEKTUOSE ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1436(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. S-2017-11043 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-1436(2), informuojame, kad dėl projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ar pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Teikiamo projekto 2 straipsnio pavadinimą,
atsižvelgiant į straipsnio turinį, siūlytina pakeisti į „Įstatymo taikymo sritis“. 2. Projekto 1 straipsnyje apibrėžiant įstatymo taikymo sritį nurodomi tam tikrus požymius turintys „viešieji objektai“. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 3 bei 4 straipsniuose nustatomas teisinis reguliavimas taip pat siejamas tik su „viešaisiais objektais“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 2 dalyje dar kartą apibrėžiant įstatymo taikymo sritį, atskirai nurodomi ir apibrėžiami „viešojo naudojimo objektai“ (1 punktas) bei „viešosios vietos“ ir „renginiai ar įvykiai“. Toks įstatymo taikymo srities bei vartojamų sąvokų apibrėžimas vertintinas kaip prieštaringas ir neleidžiantis nustatyti tikrosios įstatymo taikymo apimties. Įstatymo taikymo sritis turėtų būti apibrėžta tik įstatymo 1 straipsnyje, o įstatyme vartojamos sąvokos įprastai apibrėžiamos įstatymo 2 straipsnyje, atskirose šio straipsnio dalyse nurodant paryškintą sąvoką bei pateikiant tos sąvokos apibrėžimą. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje ne nustatoma įstatymo taikymo sritis (projekte pagal straipsnio pavadinimą – „įstatymo paskirtis“), o apibrėžiama „propagavimo“ sąvoka, todėl ši nuostata turėtų būti dėstoma įstatymo straipsnyje, kuriame apibrėžiamos sąvokos. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje pateikiamas
„propagavimo“ sąvokos apibrėžimas diskutuotinas dėl savo apimties bei nedera su
įstatymo taikymo išimtį nustatančiu 3 straipsnio 4 dalies 2 punktu.
Pagal pateikiamą apibrėžimą „propagavimu“ laikomas „asmenų, organizacijų, įvykių ar datų <...> įamžinimas bet kokia forma“, pagal 2 straipsnio 1 dalį komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką „propaguoti“, o tai pagal apibrėžimą reiškia „įamžinti bet kokia forma“, nepriklausomai nuo įamžinimo tikslų, draudžiama. Projekto 3 straipsnis nustato pareigą pašalinti objektus, neatitinkančius minėtų draudimų, šio straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato išimtį iš šios pareigos jei objektai eksponuojami „kitu nei totalitarinės santvarkos propagavimo tikslu, vykdant meninę, šviečiamąją, kolekcionavimo, mokslinę arba panašaus pobūdžio veiklą“, t.y. numato išimtį taikant pasekmes, bet iš principo neeliminuoja paties 1 straipsnio 2 dalyje bei 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo. Pažymime, kad nesuderinus šių nuostatų tarpusavyje, nenustačius išimties iš absoliutaus draudimo „propaguoti“, t.y. „įamžinti bet kokia forma“, nepriklausomai nuo tikslų (pavyzdžiui, švietimo, kolekcionavimo, mokslo), komunizmą ar kitą totalitarinę santvarką ar ideologiją, prasilenktų su Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta informacijos laisve. Pagal Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį laisvę gauti ir skleisti informaciją galima riboti tik įstatymu, tada, kai yra būtina apsaugoti šioje dalyje nurodytas konstitucines vertybes – žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę, konstitucinę santvarką. Absoliutus teisės gauti ar skleisti informaciją apie komunizmą ar kitus totalitarinius režimus mokslo, švietimo ar kolekcionavimo tikslais apribojimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. 5.
5Projekto 2 straipsnio 2 dalies formuluotė,
nustatanti įstatymo taikymo objektus – „Įstatymas taikomas viešojo naudojimo objektams, erdvėms ar renginiams ir įvykiams: <…>” nedera su šios dalies punktuose apibrėžiamais objektais „viešojo naudojimo objektai“, „viešosios vietos“ ir „renginiai ar įvykiai“. 6. Teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka viešojo naudojimo erdvė, tuo tarpu tos pačios dalies 2 punkte vartojama sąvoka viešoji vieta. Siūlytina įstatyme vartojamas sąvokas suderinti tarpusavyje. 7. Teikiamo projekto 3 straipsnis, reglamentuojantis įstatymo įgyvendinimo tvarką kritikuotinas dėl kelių aspektų:
viešojo objekto pavadinimą ar turinio savybes galima pakeisti, kad jis atitiktų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, objektas nėra pašalinamas. Pabrėžtina, kad pagal šios normos turinį nėra aišku, kas turi būti daroma su tokiu objektu – ar jis paliekamas, ar pakeičiamas. Siūlytina pakeisti projekto
žodžius “tačiau jo pavadinimas ar turinio savybės pakeičiami”. 7.2. Straipsnio
objekto pavadinimo ar turinio savybių pakeisti taip, kad jis atitiktų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįmanoma, objektas privalo būti pašalinamas. Svarstytina, kokiu būdu tai galėtų būti įgyvendinama, turint omenyje, kad viešaisiais objektais pagal teikiamą įstatymo projektą laikomi pastatai, gatvės, aikštės, parkai, skverai ir kt. Atsižvelgiant į tai, keltina abejonė dėl teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalies pagrįstumo ir jos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams. 7.3. Straipsnio
„jeigu jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas“ panaikina šio
punkto prasmę, nes pagal 3 straipsnio 2 dalį pašalinami tik tie objektai, kurie neatitinka minėtų reikalavimų.
netaikoma objektams, kurie eksponuojami viešosiose vietose kitu nei totalitarinės santvarkos propagavimo tikslu, vykdant meninę, šviečiamąją, kolekcionavimo, mokslinę arba panašaus pobūdžio veiklą (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Manytina, kad šioje, išimtį nustatančioje, normoje turėtų būti įtvirtintas galutinis sąrašas veiklų, kurias vykdant nebus taikoma nuostata dėl viešųjų objektų pašalinimo. Priešingu atveju bus neproporcingai išplečiamos išimties taikymo ribos, kas gali suponuoti netinkamą įstatymo taikymą, nes sąvoka panašaus pobūdžio veikla apims pakankamai didelį spektrą veiklų, kurioms galės būti taikoma įstatyme siūloma įtvirtinti išimtis. 8. Teikiamo projekto 4 straipsnio 1 dalyje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pavadinimas taisytinas, žodyje „centas“ įrašant raidę „r“. 9. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „įstatymo įgyvendinimo procesą stebi ir prižiūri“ Seimo Valstybės istorinės atminties ir Laisvės kovų komisijos. Pažymime, kad Seimo statuto 25 straipsnio
nėra įtrauktos. Seimo statuto 71 straipsnio 1 dalis numato, kad Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti nuolat veikiančias komisijas specialioms problemoms nagrinėti. Seimo struktūrą darbo tvarką nustato Seimo statutas (Konstitucijos 76 straipsnis). Taigi, statute tiesiogiai nenumatytas nuolatines komisijas pagal statutą Seimas gali sudaryti (arba jų nesudaryti) savo nuožiūra.
Seimas neturėtų būti įstatymu įpareigojamas sudaryti Statute tiesiogiai nenumatytas komisijas, o esant poreikiui vykdyti nuolatines funkcijas, tokių komisijų sudarymas ir statusas turėtų būti sprendžiamas Seimo statute. 10. Pažymėtina, kad teikiamame įstatymo projekte reglamentuojamas draudimas propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose, tačiau įstatymo projekto rengėjas nesiūlo nustatyti atsakomybės už šio įstatymo nevykdymą. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 524 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomo įstatymo projekto ir ANK 524 straipsnio reguliavimo dalykai yra labai panašūs, svarstytina, ar kartu su šiuo įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ir ANK pakeitimų projektas, kuriuo būtų nustatoma administracinė atsakomybė už teikiamu projektu siūlomo įstatymo nevykdymą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (85) 239 6832, el. p. [email protected]