Dėl duomenų teikimo Lietuvos Respublikos gyventojų registrui taisyklių patvirtinimo Projekto lyginamasis variantas
TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 2, 3, 5, 12 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymas
straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Erotikos prekė – prekė, kuria ar ant kurios rodomas lytinis aktas arba lytinį geismą skatinantis ar seksualinį pasitenkinimą sukeliantis vaizdas.“
straipsnio 1–24 dalis laikyti atitinkamai 2–25 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Mažmeninė prekyba – veikla, kai pardavėjas parduoda prekes
vartotojui.“
straipsnio 5–25 dalis laikyti atitinkamai 6–26 dalimis. 5. Papildyti 2 straipsnį nauja 15 dalimi:
„15. Sekso reikmuo – reikmuo, išskyrus kontraceptines priemones,
skirtas lytiniam geismui skatinti ar seksualiniam pasitenkinimui pasiekti.“
dalis laikyti atitinkamai 16–27 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Vartotojas taip pat turi teisę pareikšti pretenzijas pardavėjui dėl neteisingo
atsiskaitymo ir ginčytinais atvejais reikalauti atlikti kasos inventorizaciją, jeigu pinigus, mokėjimo kortele ar kitomis atsiskaitymo priemonėmis mokamas sumas ir grąžą tikrino nepasitraukęs nuo kasos, prekystalio ar kitos atsiskaitymo vietos.“
laikyti 3 dalimi. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 5 straipsnį 7 dalimi:
„7. Pardavėjas, parduodamas dėl kokybės trūkumų nukainotas ne
maisto prekes vartotojui (išskyrus, kai sutartis yra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis), be kitos teisės aktuose nustatytos informacijos apie prekę, kainų etiketėse ar kitaip raštu turi nurodyti, kad prekė nukainota, dėl kokio kokybės trūkumo ji nukainota, ar jai suteikiama garantija pagal įstatymą.“
2Papildyti 5 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Pardavėjas, parduodamas restauruotą (atnaujintą) prekę vartotojui (išskyrus, kai sutartis yra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis), kainos etiketėje ar kitaip raštu turi pateikti informaciją, kad prekė restauruota (atnaujinta).“
pakeitimas
straipsnio 1 dalį nauju 14 punktu: „14) uždraudžia teikti rinkai ir įpareigoja pardavėją pašalinti iš rinkos šio įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius atitinkančias prekes Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
pavadinimo pakeitimas Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
RŪŠIŲ PREKIŲ MAŽMENINEI PREKYBAI“. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 14¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 14¹ straipsniu: „14¹ straipsnis. Reikalavimai, keliami atskirų rūšių prekių mažmeninei prekybai
mažmeninė prekyba prekėmis, kuriomis:
1) propaguojamas ar kurstomas karas;
pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;
teigiamas požiūris į agresiją kitos valstybės atžvilgiu ar kitokius valstybės suverenitetą pažeidžiančius veiksmus;
istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka;
teigiamas požiūris į prievartinį valstybių sienų, nustatytų pagal tarptautinę teisę, pakeitimą. 2.
ir erotikos prekėmis, išskyrus prekes, kurios turi būti žymimos pagal teisės aktų, reglamentuojančių nepilnamečių apsaugą nuo neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, reikalavimus, leidžiama prekiauti tik sekso reikmenims ir (ar) erotikos prekėms skirtose parduotuvėse arba sekso reikmenų ir (ar) erotikos prekių skyriuose, į kurias (kuriuos) asmenys iki 18 metų neįleidžiami. Sekso reikmenis ir erotikos prekes draudžiama parduoti asmenims iki 18 metų. 3. Mažmeninė prekyba naudotomis prekėmis leidžiama tik turgavietėse, naudotoms prekėms skirtose parduotuvėse ar skyriuose ir savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose viešosiose vietose, taip pat kai mažmeninė prekyba naudotomis prekėmis vykdoma pagal nuotolines sutartis. 4. Pardavėjo parduodamos naudotos prekės turi būti švarios, nekenksmingos ir saugios. 5. Parduodant dėvėtus tekstilės gaminius ir avalynę vartotojams, pardavėjai privalo įspėti vartotojus apie tai, kad prieš naudojant šias prekes pagal paskirtį jas būtina išskalbti, išvalyti ar kitaip pašalinti dezinfekavimo priemonių likučius. Tokie įspėjimai raštu taip pat turi būti pateikti prekybos vietose. 6. Parduodant naudotus buitinius elektrotechnikos gaminius, elektros įrenginius, mechanizmus (išskyrus, kai sutartis yra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis) vartotojams, pardavėjas turi pateikti informaciją apie kiekvienos prekės tinkamumą naudoti pagal paskirtį (nurodyta, kad prekė tinka naudoti pagal paskirtį, netinka naudoti pagal paskirtį, ją būtina taisyti (suremontuoti) ir panašiai), apie prekės pakeitimus ir patobulinimus, jeigu jie atlikti. Informacija pateikiama vartotojui raštu.
Jeigu prekė tinka naudoti pagal paskirtį, vartotojui kartu su jo nusipirkta preke turi būti pateiktos gamintojo parengtos prekės naudojimo taisyklės (jeigu jų nėra, – pardavėjo parengtos prekės naudojimo taisyklės, kuriose turi būti nurodyti pagrindiniai saugaus ir tinkamo prekės naudojimo reikalavimai).“
įsigaliojimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3, 5, 12 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ straipsniu ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 3, 5, 12 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.80 straipsnio nuostatas, draudžiančias valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenustatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą, ir į Civilinio kodekso 6.228⁵, 6.228¹³, 6.353, 6.362, 6.363 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 6.358¹ straipsniu įstatymo, kuriame nustatyta, kad reikalavimai dėl atskirų rūšių daiktų pardavimo tik nustatytose prekybos vietose (specializuotose parduotuvėse, specializuotuose parduotuvių skyriuose, turgavietėse ar kitose prekybos vietose), taip pat reikalavimai, taikomi atskirų rūšių prekybos vietoms, gali būti nustatyti įstatymuose, nuostatas. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad asmenų teisės ir laisvės bei ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojamos tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas, 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas ir kt.).
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto tikslas – atsižvelgiant į minėtas Civilinio kodekso ir Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, reikalavimus, kurie daro esminį poveikį mažmeninei prekybai naudotomis prekėmis, sekso reikmenimis, erotikos prekėmis, taip pat prekėmis, kuriomis siekiama propaguoti karą, teigiamą požiūrį į agresiją kitų valstybių atžvilgiu ar kėsinimąsi į valstybių suverenumą, reglamentuoti įstatyme. Kartu teikiamų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 152 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁶, 6.350, 6.362 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) ir Civilinio kodekso nuostatas su Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektu (toliau kartu – Įstatymų projektai). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius – Vaidas Gricius, tel. 8 706 64 666, el. p. [email protected]) Vidaus prekybos politikos skyrius (vedėja – Birutė Janutėnienė, tel. 8 706 64 756, el. p. [email protected], tiesioginė rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Žaunierienė (tel. 8 706 64 607, el. p. [email protected]). 3.
santykiai Mažmeninės prekybos reikalavimus šiuo metu nustato Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Mažmeninės prekybos taisyklės), Civilinis kodeksas, Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-355 (toliau – Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklės), savivaldybių tarybų tvirtinamos prekybos viešose vietose taisyklės. Mažmeninės prekybos taisyklės reglamentuoja mažmeninės prekybos dalyvių teises ir pareigas, bendruosius mažmeninės prekybos reikalavimus, prekybos naudotomis prekėmis, sekso reikmenimis reikalavimus, tam tikrus turgavietėms keliamus reikalavimus, prekių keitimo ir gražinimo tvarką bei tinkamos kokybės prekių, kurios gali būti keičiamos arba grąžinamos tik pardavėjo sutikimu, sąrašą. Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklės nustato darbo turgavietėse tvarką. Esamas mažmeninės prekybos reglamentavimas neatitinka Civilinio kodekso
naujų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto nuostatų (t. y. prekyba prekėmis, kuriomis siekiama propaguoti karą, teigiamą požiūrį į agresiją kitų valstybių atžvilgiu ar kėsinimąsi į valstybių suverenumą, taip pat prekyba erotikos prekėmis mažmeninės prekybos vietose, į kurias gali patekti nepilnamečiai) šiuo metu nėra reglamentuotos jokiame teisės akte. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto teisinio reguliavimo nuostatos Atsižvelgiant į tai, kad, įsigaliojus Civilinio kodekso 6.358¹ straipsniui, Mažmeninės prekybos taisyklės turi būti pripažintos netekusiomis galios, teisės aktuose nebus reglamentuojami naudotų prekių, sekso reikmenų prekybos ir kiti klausimai. Todėl, siekiant apsaugoti svarbius visuomenės sveikatos, valstybės saugumo interesus, nepilnamečius asmenis nuo neigiamą poveikį jų vystymuisi darančios informacijos, užkirsti kelią nedraugiškų valstybių vykdomam informaciniam karui, yra parengtas ir teikiamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektas. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymą (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) siūloma papildyti naujomis sąvokomis ir perkelti į jį šiuo metu Mažmeninės prekybos taisyklėse esančias nuostatas, reglamentuojančias vartotojo teisę pareikšti pretenzijas dėl netinkamo atsiskaitymo, jeigu pinigus, mokėjimo kortele ar kitomis atsiskaitymo priemonėmis mokamas sumas ir grąžą tikrino nepasitraukęs nuo kasos, prekystalio ar kitos atsiskaitymo vietos, ir reikalauti atlikti kasos inventorizaciją; nuostatos, nustatančios, kad, parduodant restauruotą (atnaujintą) prekę, vartotojui kainos etiketėje ar kitaip raštu turi būti pateikta informacija, kad prekė restauruota; kad parduodant dėl kokybės trūkumų nukainotas ne maisto prekes, be kitos teisės aktuose nustatytos informacijos apie prekę, vartotojui kainų etiketėse ar kitaip raštu turi būti pateikta atitinkama informacija (nurodyta, kad prekė nukainota, dėl kokio kokybės trūkumo ji nukainota, ar jai suteikiama garantija pagal įstatymą); taip pat perkeliamos nuostatos, reglamentuojančios prekybą naudotomis prekėmis ir sekso reikmenimis.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekte siekiama įtvirtinti teisinį santykių reguliavimą, kuris šiuo metu yra nustatytas Mažmeninės prekybos taisyklėse. Be to, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekte siūloma papildyti teisinį reguliavimą nuostatomis, kurios šiuo metu nėra įtvirtintos jokiame teisės akte, tai yra siūloma drausti prekiauti prekėmis, kuriomis siekiama propaguoti karą, teigiamą požiūrį į agresiją kitų valstybių atžvilgiu ar kėsinimąsi į valstybių suverenumą. Šis draudimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu prekyboje atsiranda prekių, kurios nesuderinamos su Lietuvos Respublikos interesais ir galbūt juos pažeidžia. Pavyzdžiui, prekyboje rasta vaikiškų žaislų, kuriuose užfiksuoti Krymo aneksijos momentai, suponuojantys teigiamą požiūrį į tokio pobūdžio okupacinius veiksmus.
Todėl turi būti užkertamas kelias Lietuvai nedraugiškoms valstybėms tokiomis priemonėmis skleisti dezinformaciją ir vykdyti informacinį karą. Pastebėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto nuostatos nebūtų taikomos atvejams, kuomet taikomas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad sekso reikmenimis ir erotikos prekėmis, išskyrus prekes, kurios turi būti žymimos pagal teisės aktų, reglamentuojančių nepilnamečių apsaugą nuo neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, reikalavimus, leidžiama prekiauti tik sekso reikmenims ir (ar) erotikos prekėms skirtose parduotuvėse arba sekso reikmenų ir (ar) erotikos prekių skyriuose. Be to, siūloma nustatyti, kad į sekso reikmenų ir (ar) erotikos prekių parduotuves ir skyrius asmenys iki 18 metų neįleidžiami ir sekso reikmenys bei erotikos prekės asmenims iki 18 metų neparduodami. Šios nuostatos siūlomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos kreipimąsi į Ūkio ministeriją inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimus dėl prekių, turinčių erotikos elementų, prieinamumo nepilnamečiams asmenims ribojimo. Pažymėtina, kad spaudos leidiniams, smulkiems spaudiniams (kortos, reklaminiai lankstinukai, atvirukai, paveikslėliai, lipdukai, pakuotės ir kita), garso ir vaizdo įrašams Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto nuostatos būtų netaikomos, kadangi šių prekių pateikimo prekybai reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo įgyvendinamajame teisės akte, t. y.
Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1121 „Dėl Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektą neperkeliamos Mažmeninės prekybos taisyklių nuostatos, reglamentuojančios prekių keitimo ir grąžinimo tvarką ir nuostatos, reglamentuojančios turgavietėms taikomus reikalavimus. Prekių keitimo ir grąžinimo tvarka bei tinkamos kokybės prekių, kurios gali būti keičiamos arba grąžinamos tik pardavėjo sutikimu, sąrašas bus nustatyti įgyvendinamajame teisės akte, kurį patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Nuostatos, reglamentuojančios turgavietėms keliamus reikalavimus, bus perkeliamos į Lietuvos Respublikos maisto įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas naujas 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr.
1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009, Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB, atitinkamai turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos maisto įstatymas. Siekiant išvengti dažno teisės aktų keitimo, nuostatos dėl turgaviečių administravimo į Lietuvos Respublikos maisto įstatymą bus perkeltos rengiant šio įstatymo pakeitimo projektą. Taip pat į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektą neperkeliamos Mažmeninės prekybos taisyklių nuostatos, kurios dubliuoja Civilinio kodekso, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio
yra prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekte nėra reglamentuojama prekyba viešose vietose. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto teisinio reguliavimo nuostatos Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakomybė už Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimą nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse, ir į tai, kad šios taisyklės, įsigaliojus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, neteks galios, atitinkamai tikslinamas Administracinių nusižengimų kodekso 152 straipsnis, kuriame nustatoma administracinė atsakomybė ne už Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus, o už mažmeninei prekybai taikomų reikalavimų pažeidimus.
Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto teisinio reguliavimo nuostatos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekte tikslinami Civilinio kodekso 6.228⁶, 6.350, 6.362 straipsniai, kuriuose panaikinama nuoroda į Mažmeninės prekybos taisykles. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektas nepadidins administracinės naštos. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas leistų užtikrinti šio projekto siekiamų tikslų bei Konstitucinio Teismo praktikoje suformuluotų teisėkūros principų įgyvendinimą, nustatytų aiškius reikalavimus verslo subjektams, vykdantiems mažmeninę prekybą, užkirstų kelią naudojantis prekyba tam tikromis prekėmis skleisti propagandą, nukreiptą prieš Lietuvos interesus, veiksmingai Rengiant Įstatymų projektus buvo įvertintos kitos Įstatymų projektuose siūlomų priemonių alternatyvos.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas skatinti prekybą ir naikinti nepagrįstas prekybą varžančias kliūtis, buvo įvertintos alternatyvos lanksčiau reglamentuoti sekso ir erotikos prekių prekybą. Tačiau atsižvelgus į suinteresuotų institucijų argumentus, teiktą informaciją ir siekiant užtikrinti nepilnamečių asmenų interesus, pasirinktas griežtesnis erotikos prekių ir sekso reikmenų reglamentavimas. Siūlomos priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, užtikrinti nepilnamečių asmenų apsaugą nuo neigiamos informacijos ir užkirsti kelią Lietuvos Respublikai priešiškų jėgų skleidžiamai dezinformacijai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant teisės aktų suderinamumo, kartu su Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektu turi būti priimami teikiami Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas ir Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas. 9.
valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiami Įstatymų projektai Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekte siūloma uždrausti prekiauti prekėmis, kuriomis siekiama propaguoti karą, teigiamą požiūrį į agresiją kitų valstybių atžvilgiu ar kėsinimąsi į valstybių suverenumą, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektas bus notifikuojamas Europos Komisijai pagal Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytą tvarką. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, iki šių įstatymų įsigaliojimo dienos turės būti pripažintos netekusiomis galios Mažmeninės prekybos taisyklės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 372 „Dėl prekybos dėvėtomis prekėmis“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turės patvirtinti prekių keitimo ir gražinimo tvarką, kurioje taip pat bus nustatytas tinkamos kokybės prekių, kurios gali būti keičiamos arba grąžinamos tik pardavėjo sutikimu, sąrašas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Šių lėšų taip pat nebus sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto žodžiai: „mažmeninė prekyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti nuostatomis, įtvirtinančiomis prekių kategorijas, kurių mažmeninė prekyba yra draudžiama, be to, pasiūlymais siekiama reguliuoti prekybos sąlygas sekso reikmenimis ir erotikos prekėmis bei naudotomis prekėmis. Apibendrinant siūlomų pakeitimų esmę, be kita ko, deklaruojamą įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pažymėtina, jog šių pakeitimų esmė yra papildyti keičiamą įstatymą teisės normomis, reguliuojančiomis teisinius santykius, susijusius su mažmenine prekyba. Siūlomų įstatymo papildymų kontekste pažymime, jog įstatymo pavadinimas „Vartotojų teisių apsaugos įstatymas“ nekelia abejonių dėl teisinių santykių, kurie šiame įstatyme turi ir gali būti reguliuojami, pobūdžio. Įstatymo tikslas aiškiai nurodytas įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje: „Šis įstatymas apibrėžia vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, nustato vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją, reglamentuoja vartotojų švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus.“ Taigi manome, kad teikiamų įstatymo pakeitimų esmė savo turiniu yra nesusijusi su keičiamu įstatymu - nedera su keičiamo įstatymo tikslais ir reguliavimu nei sistemiškai nei logiškai. Vertintina, jog siūlomi pakeitimai neturi būti įtvirtinti keičiamame įstatyme, kadangi jie visiškai nėra susiję su vartotojų teisėmis ir jų gynimu.
Siekiant, kad įstatymo projekto tikslai būtų įgyvendinti, sistemiškai turėtų būti keičiamas ne tik įstatymo pavadinimas, tačiau ir įstatyme deklaruojami įstatymo tikslai, įstatymo struktūra. Tačiau toks pakeitimų pobūdis keltų didelių abejonių, kadangi aiškiai sureguliuota su vartotojų teisių apsauga susijusi teisinių santykių sistema būtų išderinta pašalinėmis ir su šiais santykiais nesusijusiomis nuostatomis. Be to, pastebėtina, jog ilgainiui gali atsirasti ir kitų prekių grupių, kurių mažmeninę prekybą būtų siekiama uždrausti ar reguliuoti, todėl įstatymas dar pasipildytų su jo esme nederančiomis nuostatomis. Apibendrinant išsakytus argumentus, teikiamų pasiūlymų įtvirtinimas keičiamame įstatyme vertintinas kritiškai. Manytina, jog siekiant Vyriausybės poįstatyminio teisės akto „Mažmeninės prekybos taisyklės“ nuostatas perkelti į įstatymus, šios nuostatos turėtų būti ne skaidomos į mažas dalis ir įtvirtinamos įstatymuose nesusijusiuose su jų reguliavimo esme, o sistemiškai perkeltos į vieną įstatymą (galimai naują įstatymą), kad nebūtų pažeidžiama teisės aktų loginė sistema. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi ir projekto 1 straipsnio
apibrėžti sąvokas ,,erotikos prekė“ ir ,,sekso reikmuo“. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų sąvokų turinys nėra pakankamai konkretus ir taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinamas. Pažymėtina, kad abejų sąvokų apibrėžime nurodoma, kad tiek erotikos prekė, tiek sekso reikmuo yra objektai, turintys tą patį požymį – jie skirti skatinti lytinį geismą ar sukelti (pasiekti) seksualinį pasitenkinimą. Todėl praktikoje gali būti sudėtinga atriboti viena nuo kitos erotikos prekes ir sekso reikmenis.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad vieniems asmenims atitinkami vaizdai ant tos pačios prekės gali skatinti lytinį geismą ar sukelti seksualinį pasitenkinimą, tuo tarpu kitiems ne. Taigi ant prekės esantį vaizdą jie gali vertinti nevienodai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti, kad erotine preke laikoma tokia prekė, kuria ar ant kurios rodomo vaizdo tikslas skatinti lytinį geismą ar sukelti seksualinį pasitenkinimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pernumeruoti didelį skaičių keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje nereikėtų dėstyti visą keičiamo įstatymo 2 straipsnį. 3. Projekto
tarnyba „uždraudžia teikti rinkai ir įpareigoja pardavėją pašalinti iš rinkos“ įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius atitinkančias prekes, t.y. prekes, kuriomis: propaguojamas ar kurstomas karas; skatinama pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą; skleidžiamas teigiamas požiūris į agresiją kitos valstybės atžvilgiu ar kitokius valstybės suverenitetą pažeidžiančius veiksmus; iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka; skleidžiamas teigiamas požiūris į prievartinį valstybių sienų, nustatytų pagal tarptautinę teisę, pakeitimą. Pastebėtina, jog siūloma įtvirtinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - VVTAT) funkcija nėra susijusi su vartotojų teisių apsauga, todėl neturėtų būti nustatoma keičiamame įstatyme. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog analizuojamomis nuostatomis siekiama nustatyti įstatymu draudžiamas veikas, t.y. uždrausti mažmeninę prekybą tam tikros kategorijos prekėmis.
Be to, pastebėtina, jog prekių, kuriomis siekiama uždrausti prekiauti, pobūdis yra susijęs su veikimu, nukreiptu prieš valstybę, todėl teigtina, jog siūlomas įtvirtinti reguliavimas yra nepakankamas ir galimai neadekvatus galimo teisės pažeidimo pobūdžiui. Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, kurios VVTAT nurodymu būtų apribojamos, tačiau įstatyme nesiūloma nustatyti jokių procedūrų ir tvarkos, pagal kurias VVTAT turėtų ir galėtų įvertinti, jog mažmeninėje prekyboje esančios prekės atitinka siūlomo 14¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomi nustatyti požymiai yra vertinamojo pobūdžio (propaguojamas ar kurstomas karas, iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija ir t.t.), tokia situacija vertintina kritiškai, nes VVTAT sprendimus galės priimti remiantis tik savo subjektyvia nuomone ir pagal visuomenei bei pažeidėjui nežinomą tvarką. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad VVTAT gali ir neturėti pakankamos kvalifikacijos specialistų, kad tam tikri požymiai būtų nustatyti. Tačiau įstatyme nenustatoma galimybė pasitelkti specialistus ir atlikti ekspertizę, kaip tai, pavyzdžiui, nustatyta Produktų saugos įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad nesiūloma nenustatyti jokia pažeidimo nagrinėjimo procedūra, nenustatoma galimybė pažeidimo tyrime dalyvauti asmenims, su kurių teisėmis yra susijęs pažeidimas. Be to, įstatyme nesiūloma nustatyti aiškios tvarkos, pagal kurią VVTAT sprendimas dėl uždraudimo tiekti rinkai ir įpareigojimo pašalinti prekes iš rinkos galėtų būti skundžiamas teismui, nors tokie sprendimai gali būti susiję su itin didelės vertės turtu.
Pažymėtina ir tai, kad pagal savo pobūdį prekės, kurių prekybą siūloma drausti ir asmenų veikla parduodant tokias prekes yra iš esmės nukreipti prieš valstybę, todėl nėra aišku, kodėl esant tokio pobūdžio veiklai asmenys būtų įpareigojami tik išimti prekes iš mažmeninės prekybos, ir kodėl tokios prekės nebūtų konfiskuojamos. Be to, nėra aišku, kodėl rinkos ribojimo priemonės nustatomos tik prieš prekių platintojus ir kodėl nenumatoma jokių teisinių veiksmų prieš prekių gamintojus, jei tokios prekės gaminamos Lietuvos Respublikoje. Apibendrinant išdėstytas pastabas teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra neišsamus, fragmentiškas ir nepakankamas, neužtikrinantis asmenų teisių, be to, sankcijos, taikytinos už numatomus pažeidimus, yra galimai neadekvačios pažeidimų pobūdžiui. Siūlomas reguliavimas sistemiškai nedera su keičiamu įstatymu, todėl turėtų būti dėstomos kituose teisės aktuose. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2018 m. gegužės 23 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius; Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis, Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė, Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė ir Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Gerda Petrikienė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Saulius Švedas; Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento patarėjas Žydrius Knizleris ir vyresnysis valstybinis auditorius Haroldas Sabulis; JAV ambasados Lietuvoje atstovė Renata Dromantaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
45 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniais siūloma įstatymą papildyti nuostatomis, įtvirtinančiomis prekių kategorijas, kurių mažmeninė prekyba yra draudžiama, be to, pasiūlymais siekiama reguliuoti prekybos sąlygas sekso reikmenimis ir erotikos prekėmis bei naudotomis prekėmis.
Apibendrinant siūlomų pakeitimų esmę, be kita ko, deklaruojamą įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pažymėtina, jog šių pakeitimų esmė yra papildyti keičiamą įstatymą teisės normomis, reguliuojančiomis teisinius santykius, susijusius su mažmenine prekyba. Siūlomų įstatymo papildymų kontekste pažymime, jog įstatymo pavadinimas „Vartotojų teisių apsaugos įstatymas“ nekelia abejonių dėl teisinių santykių, kurie šiame įstatyme turi ir gali būti reguliuojami, pobūdžio. Įstatymo tikslas aiškiai nurodytas įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje: „Šis įstatymas apibrėžia vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, nustato vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją, reglamentuoja vartotojų švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus.“ Taigi manome, kad teikiamų įstatymo pakeitimų esmė savo turiniu yra nesusijusi su keičiamu įstatymu - nedera su keičiamo įstatymo tikslais ir reguliavimu nei sistemiškai nei logiškai. Vertintina, jog siūlomi pakeitimai neturi būti įtvirtinti keičiamame įstatyme, kadangi jie visiškai nėra susiję su vartotojų teisėmis ir jų gynimu. Siekiant, kad įstatymo projekto tikslai būtų įgyvendinti, sistemiškai turėtų būti keičiamas ne tik įstatymo pavadinimas, tačiau ir įstatyme deklaruojami įstatymo tikslai, įstatymo struktūra. Tačiau toks pakeitimų pobūdis keltų didelių abejonių, kadangi aiškiai sureguliuota su vartotojų teisių apsauga susijusi teisinių santykių sistema būtų išderinta pašalinėmis ir su šiais santykiais nesusijusiomis nuostatomis.
Be to, pastebėtina, jog ilgainiui gali atsirasti ir kitų prekių grupių, kurių mažmeninę prekybą būtų siekiama uždrausti ar reguliuoti, todėl įstatymas dar pasipildytų su jo esme nederančiomis nuostatomis. Apibendrinant išsakytus argumentus, teikiamų pasiūlymų įtvirtinimas keičiamame įstatyme vertintinas kritiškai. Manytina, jog siekiant Vyriausybės poįstatyminio teisės akto „Mažmeninės prekybos taisyklės“ nuostatas perkelti į įstatymus, šios nuostatos turėtų būti ne skaidomos į mažas dalis ir įtvirtinamos įstatymuose nesusijusiuose su jų reguliavimo esme, o sistemiškai perkeltos į vieną įstatymą (galimai naują įstatymą), kad nebūtų pažeidžiama teisės aktų loginė sistema. Pritarti1115
straipsnio 1 dalimi ir projekto 1 straipsnio 5 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse siūloma atitinkamai apibrėžti sąvokas ,,erotikos prekė“ ir ,,sekso reikmuo“. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų sąvokų turinys nėra pakankamai konkretus ir taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinamas. Pažymėtina, kad abejų sąvokų apibrėžime nurodoma, kad tiek erotikos prekė, tiek sekso reikmuo yra objektai, turintys tą patį požymį – jie skirti skatinti lytinį geismą ar sukelti (pasiekti) seksualinį pasitenkinimą. Todėl praktikoje gali būti sudėtinga atriboti viena nuo kitos erotikos prekes ir sekso reikmenis. Be to, atkreipiame dėmesį, kad vieniems asmenims atitinkami vaizdai ant tos pačios prekės gali skatinti lytinį geismą ar sukelti seksualinį pasitenkinimą, tuo tarpu kitiems ne. Taigi ant prekės esantį vaizdą jie gali vertinti nevienodai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti, kad erotine preke laikoma tokia prekė, kuria ar ant kurios rodomo vaizdo tikslas skatinti lytinį geismą ar sukelti seksualinį pasitenkinimą.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pernumeruoti didelį skaičių keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje nereikėtų dėstyti visą keičiamo įstatymo 2 straipsnį. Pritarti41
vartotojų teisių apsaugos tarnyba „uždraudžia teikti rinkai ir įpareigoja pardavėją pašalinti iš rinkos“ įstatymo 14¹ straipsnio
ar kurstomas karas; skatinama pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą; skleidžiamas teigiamas požiūris į agresiją kitos valstybės atžvilgiu ar kitokius valstybės suverenitetą pažeidžiančius veiksmus; iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka; skleidžiamas teigiamas požiūris į prievartinį valstybių sienų, nustatytų pagal tarptautinę teisę, pakeitimą. Pastebėtina, jog siūloma įtvirtinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - VVTAT) funkcija nėra susijusi su vartotojų teisių apsauga, todėl neturėtų būti nustatoma keičiamame įstatyme. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog analizuojamomis nuostatomis siekiama nustatyti įstatymu draudžiamas veikas, t.y. uždrausti mažmeninę prekybą tam tikros kategorijos prekėmis. Be to, pastebėtina, jog prekių, kuriomis siekiama uždrausti prekiauti, pobūdis yra susijęs su veikimu, nukreiptu prieš valstybę, todėl teigtina, jog siūlomas įtvirtinti reguliavimas yra nepakankamas ir galimai neadekvatus galimo teisės pažeidimo pobūdžiui.
Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, kurios VVTAT nurodymu būtų apribojamos, tačiau įstatyme nesiūloma nustatyti jokių procedūrų ir tvarkos, pagal kurias VVTAT turėtų ir galėtų įvertinti, jog mažmeninėje prekyboje esančios prekės atitinka siūlomo 14¹ straipsnio
požymiai yra vertinamojo pobūdžio (propaguojamas ar kurstomas karas, iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija ir t.t.), tokia situacija vertintina kritiškai, nes VVTAT sprendimus galės priimti remiantis tik savo subjektyvia nuomone ir pagal visuomenei bei pažeidėjui nežinomą tvarką. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad VVTAT gali ir neturėti pakankamos kvalifikacijos specialistų, kad tam tikri požymiai būtų nustatyti. Tačiau įstatyme nenustatoma galimybė pasitelkti specialistus ir atlikti ekspertizę, kaip tai, pavyzdžiui, nustatyta Produktų saugos įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad nesiūloma nenustatyti jokia pažeidimo nagrinėjimo procedūra, nenustatoma galimybė pažeidimo tyrime dalyvauti asmenims, su kurių teisėmis yra susijęs pažeidimas. Be to, įstatyme nesiūloma nustatyti aiškios tvarkos, pagal kurią VVTAT sprendimas dėl uždraudimo tiekti rinkai ir įpareigojimo pašalinti prekes iš rinkos galėtų būti skundžiamas teismui, nors tokie sprendimai gali būti susiję su itin didelės vertės turtu.
Pažymėtina ir tai, kad pagal savo pobūdį prekės, kurių prekybą siūloma drausti ir asmenų veikla parduodant tokias prekes yra iš esmės nukreipti prieš valstybę, todėl nėra aišku, kodėl esant tokio pobūdžio veiklai asmenys būtų įpareigojami tik išimti prekes iš mažmeninės prekybos, ir kodėl tokios prekės nebūtų konfiskuojamos. Be to, nėra aišku, kodėl rinkos ribojimo priemonės nustatomos tik prieš prekių platintojus ir kodėl nenumatoma jokių teisinių veiksmų prieš prekių gamintojus, jei tokios prekės gaminamos Lietuvos Respublikoje. Apibendrinant išdėstytas pastabas teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra neišsamus, fragmentiškas ir nepakankamas, neužtikrinantis asmenų teisių, be to, sankcijos, taikytinos už numatomus pažeidimus, yra galimai neadekvačios pažeidimų pobūdžiui. Siūlomas reguliavimas sistemiškai nedera su keičiamu įstatymu, todėl turėtų būti dėstomos kituose teisės aktuose. Pritarti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2018-04-17
<...> siūlome Komitetams:
1) nepritarti Projekto 4 straipsniu siūlomoms 14¹ str. 1 d. 3 p., 4 p. ir 5 p. nuostatoms;
2) Projekto 4 straipsniu siūlomą 14¹ str. 1 d.
kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei konstituciniais ir tarptautiniais saviraiškos laisvės apsaugos standartais, išdėstant taip: 2) skatinama viešai raginama smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;
3) Apsvarstyti Projekto 4 straipsniu siūlomų 14¹ str. 1 d. 1 p. ir atitinkamai pakoreguoto 2 p. nuostatų įtvirtinimą kitame nei Vartotojų teisių apsaugos įstatymas teisės akte, nustatant aiškią galimų pažeidimų ir skundų dėl atsakingos institucijos priimtų sprendimų dėl šių pažeidimų nagrinėjimo tvarką. Atsižvelgti
ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Virginijus Sinkevičius 2018-05-024 Argumentai:
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 3, 5, 12 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 6 straipsnyje siūloma papildyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymą 14¹ straipsniu. Pastarojo straipsnio 1 dalyje siūloma drausti prekiauti prekėmis, kuriomis siekiama propaguoti karą, teigiamą požiūrį į agresiją kitų valstybių atžvilgiu ar kėsinimąsi į valstybių suverenumą. Įvertinti, ar prekyboje randamos prekės tikrai atitiktų Įstatymo projekte nurodomus pažymius, būtų sudėtinga ir subjektyvu. Įstatymo projekte nurodomi požymiai yra pernelyg plačiai apibrėžti, todėl jie gali būti pritaikyti įvairioms prekėms, kurios nebūtinai galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos interesams.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad įstatymuose būtų įtvirtinamos tik tokios nuostatos, kurios yra aiškios ir lengvai taikomos, siūloma atsisakyti 14¹ straipsnio 1 dalies. Siekiant suderinamumo, taip pat siūloma atsisakyti su minėtomis nuostatomis susijusio Įstatymo projekto 4 straipsnio, pakeisti 7 straipsnį (atsisakant 7 straipsnio 2 dalies ir atitinkamai patikslinant 7 straipsnio 1) dalį bei pernumeruoti Įstatymo projekto 4, 5, 6 ir 7 straipsnius. Pasiūlymai:
1Išbraukti Įstatymo projekto 4 straipsnį:
„4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 12 straipsnio 1 dalį nauju 14 punktu:
„14) uždraudžia teikti rinkai ir įpareigoja
pardavėją pašalinti iš rinkos šio įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius atitinkančias prekes Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
4–6 straipsniais. Atsižvelgti Komitetas nusprendė Įstatymo projektą atmesti. 61 Pasiūlymai:
straipsnio 1dalį: „1. Draudžiama mažmeninė prekyba prekėmis, kuriomis:
Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;
požiūris į agresiją kitos valstybės atžvilgiu ar kitokius valstybės suverenitetą pažeidžiančius veiksmus;
menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka;
požiūris į prievartinį valstybių sienų, nustatytų pagal tarptautinę teisę, pakeitimą.“ 2.
dalis laikyti atitinkamai 1–5 dalimis. Atsižvelgti7 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
16 Argumentai: Pastaruoju metu sendaikčių prekybos vietose plinta sovietinių simbolių reprodukcijų prekyba. Dažniausiai tai būna ordinai, medaliai, ženkliukai ir pan. Tokie neoriginalūs simboliai prekybos vietose pristatomi ir parduodami kaip sendaikčiai ir taip yra apeinamas draudimas demonstruoti ir platinti sovietinę simboliką Lietuvoje. Kyla grėsmė, jog komerciniais, o potencialiai – informacinio karo fone – ir politiniais tikslais platinant minėtus simbolius, jų cirkuliavimas Lietuvos prekybos vietose tik didės. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį papildant 14(1) straipsnio 1 dalį nauju punktu:
6) skatinama pagal originalius modelius reprodukuotos sovietinės simbolikos plėtra Lietuvoje; Nesvarstyta Komitetas nusprendė Įstatymo projektą atmesti 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Komitetas, pritardamas LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, mano, kad šiuo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų esmė savo turiniu yra visiškai nesusijusi su vartotojų teisių apsaugos įstatymo tikslais ir reguliavimo dalyku. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai turėtų būti įtvirtinti atskirame įstatyme, todėl Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 3, 5, 12 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1430 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: ,,už“ bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valerijus Simulik Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė