Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 3 procentų) gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 3 procentų) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos;“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Tomas Tomilinas Jonas Jarutis
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 1 procento) gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 1 procento) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos;“. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skiriant iki 2 procentų (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 1 procento) gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 1 procento) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Teikiamo projekto tikslas yra sudaryti papildomas galimybes gyventojams prisidėti prie profesinių sąjungų instituto stiprinimo Lietuvoje. Kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP–779 kompleksiškai turi būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnis, nustatant, kad profesinėms sąjungoms arba jų susivienijimams, kaip juridiniams asmenims teikiamu paramos dalyku galėtų būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šiuo metu pagal minėtą Labdaros ir paramos įstatymo straipsnį paramos dalyku gali būti tik iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, todėl nepakeitus Labdaros ir paramos įstatymo profesinių sąjungų arba jų susivienijimų papildomai gautas 1 procentas (pagal įstatymo projektą Nr. XIIIP–779) pajamų mokesčio būtų nelaikomas parama, kaip tai suprantama pagal Labdaros ir paramos įstatymą, kas sukeltų papildomų klausimų kaip turėtų būti traktuojamos tokios profesinių sąjungų ar jų susivienijimų gautos lėšos tiek taikant mokesčių įstatymų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, nuostatas, tiek kitais tikslais. Be to, teikiant šį įstatymo projektą, yra teikiamas ir pasiūlymas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP–779, koreguojantis pateiktąjį įstatymo projektą. Tokiu būdu maksimaliai suderinamos minėto Nr.
XIIIP–779 projekto bei šio įstatymo projekto nuostatos, siekiant išvengti teisinių spragų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Šio įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pagal Labdaros ir paramos įstatymą paramos dalyku, be kitų dalyku, gali būti iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, jog pagal Labdaros ir paramos įstatymą paramos dalyku gali būti ir iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio kai remiama profesinė sąjunga ar jų susivienijimas. Priėmus šiuos pakeitimus, profesinių sąjungų arba jų susivienijimų papildomai gautas 1 procentas pajamų mokesčio būtų laikomas parama, kaip tai suprantama pagal Labdaros ir paramos įstatymą ir būtų išvengta teisinės spragos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektas yra susijęs su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu
XIIIP–779. Visi poįstatiminiai teisės aktai, kurie turės būti keičiami dėl minėto projekto – nurodyti jį lydinčiuose dokumentuose (aiškinamajame rašte). Įgyvendinant šį įstatymo projektą papildomų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Tomas Tomilinas Jonas Jarutis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma keisti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą taip, kad profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams paramos dalyku galėtų būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus iš kitų paramos gavėjų – juridinių asmenų, kurie gali gauti paramą piniginėmis lėšomis, sudarančiomis tam tikrą dalį gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu metinė pajamų mokesčio deklaracija neteikiama, – tam tikrą dalį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, numatant jų išskirtinę teisę gauti parama piniginėmis lėšomis iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos arba iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų paramos gavėjų - juridinių asmenų, kurie turėtų teisę gauti analogišką paramą tik iki 2 procentų dydžio, galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. 2. Neatsižvelgus į pirmą pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį mokesčio administratorius perveda iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio asmenims pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. Projekto nuostatomis keičiamame įstatyme nustatoma, kad profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams gali būti pervedama iki 3 procentų gyventojų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos prieštarautų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatoms. Papildomai pažymėtina, kad teikiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-779) 1 straipsniu siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, pagal kurią mokesčių administratoriaus subjektams pervedamos gyventojų pajamų mokesčio sumos yra skirtos kitokiems tikslams tenkinti, nei šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytieji. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų sistemiškumo, projekto nuostatos derintinos su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis. 3. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio
tiesioginę įtaką turės tik 2019 metų valstybės biudžeto pajamoms, tad atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto pavadinime esantis trumpinys „Nr.“ rašytinas didžiosiomis raidėmis, o žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-11-30 Nr. S-2017-10834 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
projekto nr. XIIIP‑1427 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1427 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto pavadinime esantis trumpinys „Nr.“ rašytinas didžiosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2018-05-16
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidento patarėja, A. Brukštutė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Misiūnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, S. Džiautas – Gaisrininkų profesinės sąjungos pirmininkas, I. Petraitienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, M. Pilka – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)
Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą taip, kad profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams paramos dalyku galėtų būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos
dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus iš kitų paramos gavėjų – juridinių asmenų, kurie gali gauti paramą piniginėmis lėšomis, sudarančiomis tam tikrą dalį gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu metinė pajamų mokesčio deklaracija neteikiama, – tam tikrą dalį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, numatant jų išskirtinę teisę gauti parama piniginėmis lėšomis iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos arba iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų paramos gavėjų - juridinių asmenų, kurie turėtų teisę gauti analogišką paramą tik iki
teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 201-01-02 sprendimas ir argumentai, pagrindžiantys nepritarimą Teisės departamento pastabai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui.
Profesinės sąjungos pagal savo prigimtį skiriasi nuo kitų paramos gavėjų, nes atstovauja socialiai jautriausią ir pažeidžiamiausią darbo santykių šalį (darbuotoją), todėl atsižvelgta į Įstatymo projekto pozityvius tikslus – stiprinti šiuo metu Lietuvoje veikiančias profesines sąjungas ir skatinti jų plėtrą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)
į pirmą pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį mokesčio administratorius perveda iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio asmenims pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.
Projekto nuostatomis keičiamame įstatyme nustatoma, kad profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams gali būti pervedama iki 3 procentų gyventojų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-779) 1 straipsniu siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, pagal kurią mokesčių administratoriaus subjektams pervedamos gyventojų pajamų mokesčio sumos yra skirtos kitokiems tikslams tenkinti, nei šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytieji. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų sistemiškumo, projekto nuostatos derintinos su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)
į projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07) 4.
Teikiamos projekto nuostatos tiesioginę įtaką turės tik 2019 metų valstybės biudžeto pajamoms, tad atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)
į teisės technikos taisykles, projekto pavadinime esantis trumpinys „Nr.“ rašytinas didžiosiomis raidėmis, o žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. Pritarti
departamentas (2017-12-14) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1427 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė (2018-05-11) Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1427, tačiau, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir tikslumo, kartu siūlyti tikslinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) skiriant iki 2 procentų (profesinėms sąjungoms arba
profesinių sąjungų susivienijimams – iki 3 procentų) gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia,
komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2-5 pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Aušrinė
Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėja Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Justas Bakutis, Lietuvos socialinių tyrimų centras – Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
labdaros ir paramos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą taip, kad profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams paramos dalyku galėtų būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus iš kitų paramos gavėjų – juridinių asmenų, kurie gali gauti paramą piniginėmis lėšomis, sudarančiomis tam tikrą dalį gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu metinė pajamų mokesčio deklaracija neteikiama, – tam tikrą dalį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, numatant jų išskirtinę teisę gauti parama piniginėmis lėšomis iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos arba iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų paramos gavėjų - juridinių asmenų, kurie turėtų teisę gauti analogišką paramą tik iki
teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Nepritarti Profesinės sąjungos ir jų susivienijimai pagal savo prigimtį skiriasi nuo kitų paramos gavėjų, nes atstovauja socialiai jautriausią ir pažeidžiamiausią darbo santykių šalį (darbuotoją), todėl atsižvelgta į Įstatymo projekto pozityvius tikslus – stiprinti šiuo metu Lietuvoje veikiančias profesines sąjungas ir skatinti jų plėtrą.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 3, susilaikė – 1, prieš – 5 (Balsavimui teikta formuluotė: „kas už tai, kad Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6.
atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)1
Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą taip, kad profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams paramos dalyku galėtų būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos
straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo
pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus iš kitų paramos gavėjų – juridinių asmenų, kurie gali gauti paramą piniginėmis lėšomis, sudarančiomis tam tikrą dalį gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu metinė pajamų mokesčio deklaracija neteikiama, – tam tikrą dalį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, numatant jų išskirtinę teisę gauti parama piniginėmis lėšomis iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos arba iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų paramos gavėjų - juridinių asmenų, kurie turėtų teisę gauti analogišką paramą tik iki 2 procentų dydžio, galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Įvertinta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2018-01-02 sprendimas ir argumentai dėl Teisės departamento pastabos:
Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. Profesinės sąjungos pagal savo prigimtį skiriasi nuo kitų paramos gavėjų, nes atstovauja socialiai jautriausią ir pažeidžiamiausią darbo santykių šalį (darbuotoją), todėl atsižvelgta į Įstatymo projekto pozityvius tikslus – stiprinti šiuo metu Lietuvoje veikiančias profesines sąjungas ir skatinti jų plėtrą.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)
į pirmą pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį mokesčio administratorius perveda iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio asmenims pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. Projekto nuostatomis keičiamame įstatyme nustatoma, kad profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams gali būti pervedama iki 3 procentų gyventojų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia
Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos prieštarautų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatoms. Papildomai pažymėtina, kad teikiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-779) 1 straipsniu siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, pagal kurią mokesčių administratoriaus subjektams pervedamos gyventojų pajamų mokesčio sumos yra skirtos kitokiems tikslams tenkinti, nei šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytieji. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų sistemiškumo, projekto nuostatos derintinos su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)
į projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)
projekto nuostatos tiesioginę įtaką turės tik 2019 metų valstybės biudžeto pajamoms, tad atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Pritarti 5.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)
į teisės technikos taisykles, projekto pavadinime esantis trumpinys „Nr.“ rašytinas didžiosiomis raidėmis, o žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
departamentas (2017-12-14) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1427 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė (2018-05-11)1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1427, tačiau, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir tikslumo, kartu siūlyti tikslinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) skiriant iki 2 procentų (profesinėms sąjungoms arba
profesinių sąjungų susivienijimams – iki 3 procentų) gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia,
Nepritarti
įstatymo projektą atmesti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-05-16) siūlome pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2-5 pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą. Nepritarti
įstatymo projektą atmesti
7Komiteto sprendimas: Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1427 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad profesinių sąjungų išskyrimas
(išimtinai suteikiant galimybę gauti papildomą 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio) iš kitų organizacijų, kurių pagrindinis veiklos tikslas taip pat yra teikti naudą daliai visuomenės socialinėje srityje, diskriminuotų kitas organizacijas kaip paramos gavėjus. Komiteto nuomone, galimybę gauti 1 papildomą proc. paramos turėtų teisę arba visos visuomeninės organizacijos, arba nė viena iš jų. 8. Balsavimo rezultatai: už –4, prieš –2, susilaikė –3. Balsavimui buvo pateikta formuluotė „pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-06-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Rasa
Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)1
Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą taip, kad profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams paramos dalyku galėtų būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos
dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus iš kitų paramos gavėjų – juridinių asmenų, kurie gali gauti paramą piniginėmis lėšomis, sudarančiomis tam tikrą dalį gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu metinė pajamų mokesčio deklaracija neteikiama, – tam tikrą dalį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, numatant jų išskirtinę teisę gauti parama piniginėmis lėšomis iki 3 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos arba iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų paramos gavėjų - juridinių asmenų, kurie turėtų teisę gauti analogišką paramą tik iki
teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Įvertinta Komitetas pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal
ar geresnės padėties profesinėms sąjungoms kitų nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07) 2.
Neatsižvelgus į pirmą pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį mokesčio administratorius perveda iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio asmenims pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. Projekto nuostatomis keičiamame įstatyme nustatoma, kad profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams gali būti pervedama iki 3 procentų gyventojų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-779) 1 straipsniu siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, pagal kurią mokesčių administratoriaus subjektams pervedamos gyventojų pajamų mokesčio sumos yra skirtos kitokiems tikslams tenkinti, nei šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytieji. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų sistemiškumo, projekto nuostatos derintinos su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07) 3.
Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Pritarti Komitetas siūlo papildyti projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skiriant iki 2 procentų (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 1 procento) gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia,
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)
projekto nuostatos tiesioginę įtaką turės tik 2019 metų valstybės biudžeto pajamoms, tad atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-07)
į teisės technikos taisykles, projekto pavadinime esantis trumpinys „Nr.“ rašytinas didžiosiomis raidėmis, o žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. 6. Europos teisės departamentas (2017-12-14) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1427 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė (2018-05-11)1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1427, tačiau, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir tikslumo, kartu siūlyti tikslinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) skiriant iki 2 procentų (profesinėms sąjungoms arba
profesinių sąjungų susivienijimams – iki 3 procentų) gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia,
Pritarti iš dalies Komitetas pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). 2. Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, Naglis Puteikis 2018-05-25 Argumentai: sprendžiant opiausią struktūrinę Lietuvos socialinę problemą – mažų pajamų ir dėl jų nemažėjančios emigracijos problemą, siekiame sudaryti papildomas galimybes gyventojams derėtis dėl atlyginimų, prisidedant prie profesinių sąjungų instituto stiprinimo Lietuvoje.
LR Konstitucija išskiria tris esminius pilietinės visuomenės institutus – nevyriausybines organizacijas, politines partijas ir profesines sąjungas. Todėl siūloma patikslinti įstatymo projektą ir numatyti galimybes skirti 2 proc. savo pajamų mokesčio savo pasirinktai nevyriausybinei organizacijai (kaip yra dabar, bet be profesinių sąjungų), atskirai 1 procentą politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki
susivienijimams – iki 3 procentų)gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 3 procentų) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos;“ Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga Labdaros ir paramos įstatyme aiškiai nurodyti, kad labdaros dalykas yra piniginės lėšos sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų GPM (atskirai išskiriant profesines sąjungas – iki 1 proc. GPM). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas (2018-05-16)1 siūlome pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2-5 pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal
patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1427(2), atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Seimo narių Tomo Tomilino, Vytauto Bako ir Naglio Puteikio 2018-05-25 pateiktą pasiūlymą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo projektui Nr. XIIIP-779(2), kuriam Komitetas pritarė bei Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-1427(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė