Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 2 IR 3 STRAIPSNIŲ BEI ĮSTATYMO 3 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas. 1. Pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Gamintojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotus apmokestinamus gaminius) ir (ar) pakuoja gaminius (išskyrus ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį) į apmokestinamąją pakuotę, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo.“
2Papildyti Įstatymo 2 straipsnį 18 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„18. Padangų atliekų tvarkymo reikalavimai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos padangų atliekų tvarkymo reikalavimai.“ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai;, kurie nėra bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį;“ 3 straipsnis. Įstatymo 3 priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 priedėlį ir jį išdėstyti taip:
1Padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg:
1.1. naujos ex40.1186 1.2. restauruotos ex40.1286 1.3. naudotos ex40.12104
200
144
400
463
463 6.
347
144
144 ¹ Prekių kodai pateikti pagal Europos Bendrijos kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo I priedą.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė (Parašas) Virginija Vingrienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų, 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme ir kituose įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, kuris reiškia, kad apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių oro, degalų ir tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių) (toliau – Gaminiai) atliekų sutvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos dėl Gaminių atliekų tvarkymo nepakankamos siekiant užtikrinti aukštą atliekų rūšiavimo, surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo (perdirbimo) lygį. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2 ir 3straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant užtikrinti efektyvų ir tinkamą gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą, šešėlinės ekonomikos Lietuvoje mažinimą.
Nuo 2013 metų sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje buvo nustatyti labai griežti ir aiškūs aplinkosauginius reikalavimai pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams, kas paskatino pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus burtis į licencijuotas organizacijas ir realiai kurti šių atliekų tvarkymo sistemą, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas. Tačiau apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nebuvo nustatyta vienodų, griežtų ir aiškių reikalavimų. Ypatingai bloga situacija yra su padangų atliekų tvarkymu. Dabartine situacija parodo, kad dalis LR vidaus rinkai naujas ir naudotas padangas tiekiančiųjų realiai nedalyvauja organizuojant padangų atliekų tvarkymą, ko pasekoje nesukuriama efektyvi padangų atliekų tvarkymo sistema, padangų atliekos patenka į aplinką. Padangos surenkamos savivaldybių įsteigtuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, jų sutvarkymas finansuojamas iš buityje susidarančių atliekų tvarkymo lėšų. Tokia situacija yra ydinga ir keistina, kaip ir baterijų bei akumuliatorių suskirstymas. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti Gaminių atliekų tvarkymo reglamentavimą, užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą Gaminių atliekų tvarkymo klausimais, gerą konkurencinę aplinką, mažinti neskaidrią veiklą ir šešėlinę ekonomiką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis Įstatymo projekto siūlytojas ir rengėjas – 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Dabar galiojančioje LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcijoje skirtingai nei 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo ir LR atliekų tvarkymo įstatyme baterijos ir akumuliatoriai skirstomi į baterijas (galvaninius) ir akumuliatorius, o turi būti skirstomos į nešiojamąsias, automobiliams skirtas ir pramonine, ir pagal šias grupes ir turi būti vykdomos pareigos. Padangos suskirstytos į naujas, restauruotas ir naudotas, nors tikslingiau būtų suskirstyti į padangos, sveriančios, kurių skersmuo mažesnis arba lygus ir didesnis nei 118 cm, nes šių padangų atliekų sutvarkymo kaštai yra skirtingi. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma patikslinti ir papildyti gamintojams ir importuotojams privalomas vykdyti pareigas, tokiu būdu užtikrinant teisinį aiškumą. Įstatymo projekte siūloma panaikinti taip vadinamą „prekybą padangų perdirbimo pažymomis“, nes būtų tvarkomos visos padangų atliekos. Sumažinta aplinkos tarša padangų atliekomis, nes visos padangos būtų tvarkomos. Stipriai sumažėtų šešėlinė prekyba padangomis, nes patys gamintojai ir importuotojai būtų suinteresuoti akyviau kovoti su pareigų nevykdančiais gamintojais ir importuotojais. Padangų importuotojams sumažėtų administracinė našta, nes nebereikėtų teikti mokesčio už aplinkos teršimą padangų atliekomis deklaracijų. Suvienodinamos konkurencinės sąlygos.
Įstatymo projekte siūlomos nuostatos, pagal kurias visi apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai mažiausiomis sąnaudomis ir vienodomis sąlygomis prisidėtų prie surenkamų padangų atliekų kiekio didinimo ir aplinkos taršos mažinimo. Taip pat pagaliau būtų išspręsta aplinkos taršos padangų atliekomis problema, gyventojams nebereikėtų mokėti už bešeimininkių ir didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse sukauptų padangų atliekų sutvarkymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus šį Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės reikšmingą teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, ypač padangų atliekų tvarkyme. 2017 m. balandžio mėn. duomenimis Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade buvo registruoti 1589 baterijų ir akumuliatorių, 960 apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius gamintojai ir importuotojai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus siūlomą Įstatymo projektą reikės pakeisti šiuos galiojančius teisės aktus:
Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtintas Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas;
ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.
taisykles. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kuriuos turėtų parengti Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2017-12-31. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projektu nenustatomos naujos funkcijos ir įpareigojimai, kuriems įgyvendinti valstybės institucijoms ar savivaldybėms reikėtų papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „eksploatuoti netinkama transporto priemonė“, „gamintojai“, „importuotojai“, „atliekos“, „atliekų tvarkymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Parašas Virginija Vingrienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-11-30 Nr. S-2017-10834 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 2 IR 3
Nr. XIIIP-1412 atitikties europos sąjungos teisei Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2 ir 3 straipsnių bei įstatymo 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1412 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 10 dalį, numatant, kad gamintojo gaminami apmokestinamieji gaminiai taip pat apima ir į prietaisus ar transporto priemones įmontuotus apmokestinamus gaminius. Atitinkamai, Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą. Šiuo pakeitimu iš esmės yra siūloma išplėsti mokesčio taikymo sritį ir įtvirtinti, jog Įstatyme numatyto mokesčio objektas yra Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, atsisakant iki šiol galiojusios nuostatos, kad mokesčio objektas yra tik tie Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, kurie nėra bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Tad darytina išvada, jog Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai (1. Padangos, kurių skersmuo lygus arba mažesnis nei 118 cm; 2. Padangos, kurių skersmuo didesnis nei 118 cm; 3. Nešiojamos baterijos (galvaniniai elementai); 4. Nešiojami akumuliatoriai; 5.
Nešiojami akumuliatoriai; 5. Automobiliams skirtos baterijos ir akumuliatoriai; 6. Pramoninės baterijos ir akumuliatoriai; 7. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai; 8. Vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai; 9. Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai) būtų Įstatyme numatyto mokesčio objektai net jeigu jie ir būtų bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Taigi, gaminiai, esantys sudėtine kito gaminio dalimi, taptų mokesčio už aplinkos teršimą objektu. Pažymime, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ko yra siekiama minėtomis nuostatomis ir kokios būtų tokių pakeitimų pasekmės. Aiškinamajame rašte nurodomas tik bendras Projektu siekiamas tikslas – užtikrinti efektyvų ir tinkamą gamintojo atsakomybės principo, kuris reiškia, kad apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymu rūpinasi gamintojai ir importuotojai, įgyvendinimą. Šiame kontekste atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, transporto priemonių gamintojų atsakomybės principas yra numatytas 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms yra įtvirtinta pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai numatytų visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir, kiek tai techniškai įmanoma, naudotų dalių, išimtų remontuojant keleivinius automobilius, surinkimo sistemas bei jų teritorijoms reikalingą surinkimo įrenginių skaičių.
Pažymime, kad šios nuostatos yra įgyvendintos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 34⁴ straipsnyje Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos, kuriame yra numatyta pareiga užtikrinti, kad asmeniui būtų sudarytos sąlygos nemokamai atiduoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, su visomis joje esančiomis dalimis, įskaitant, pavyzdžiui, ir akumuliatorius. Todėl šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų 16 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms yra įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad įgyvendinant 1 dalį (t.y. surenkant, apdorojant ir perdirbant visas nešiojamų baterijų ir akumuliatorių bei surenkant, apdorojant ir perdirbant visas pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekas) būtų išvengiama bet kokio dvigubo apmokestinimo gamintojams tuo atveju, kai baterijos ar akumuliatoriai surinkti Direktyvoje 2000/53/EB arba Direktyvoje 2002/96/EB nustatytose sistemose. Taigi, šia apimtimi gamintojo atsakomybės principas, kiek tai yra susiję su apmokestinamaisiais gaminiais, esančiais gaminio sudedamąja dalimi, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį, iš esmės yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Todėl kyla klausimas, koks yra šių Projektu siūlomų nuostatų tikslas, taip pat, ar nustatant tokį reguliavimą bus išvengta bet kokio dvigubo apmokestinimo gamintojams, kaip numatyta Direktyvoje 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi yra siūloma papildyti Įstatymo 2 straipsnį 18 dalimi ir įtvirtinti sąvoką „padangų atliekų tvarkymo reikalavimai“, numatant, kad tai yra „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti padangų atliekų tvarkymo reikalavimai“. Šiame kontekste visų pirma pažymime, jog pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento
„padangų atliekų tvarkymo reikalavimai“ ir dėl to, kad esminiai kriterijai,
kuriais remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų padangų atliekų tvarkymo reikalavimus, turėtų būti nustatyti įstatyme. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad bet kokios veiklos sąlygos ar apribojimai turėtų būti nustatomi vadovaujantis proporcingumo principu, t.y. jie turi būti tinkami bei reikalingi ir neviršyti to, kas yra būtina iškeltam tikslui pasiekti.
Taip pat pažymime, kad techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ar de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą, yra laikomi techniniu reglamentu, vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva 2015/1535), 1 straipsnio
specifikacijos, kito reikalavimo ar paslaugų taisyklės tekstas, įskaitant administracines nuostatas, parengtas siekiant suteikti dokumentui teisinę galią arba galiausiai jį priimti kaip techninį reglamentą, esantis tokioje parengimo stadijoje, kai dar galima daryti esminius dalinius jo pakeitimus. Vadovaudamosi Direktyvos 2015/1535 7 straipsniu, valstybės narės nedelsdamos turi pateikti Europos Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, jos taip pat turėtų pateikti pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei tos priežastys nėra aiškios iš projekto. Taip pat pažymime, kad valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna nurodytą pranešimą.
Pažymime, kad „padangų atliekų tvarkymo reikalavimai“ reikštų privalomas jų apdorojimo, utilizavimo, pakartotinio naudojimo ir pan. taisykles. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtas teisės aktas, kuriuo būtų nustatomi padangų atliekų tvarkymo reikalavimai, o jeigu būtų atsižvelgta į minėtą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą, tuomet – šis Projektas, turėtų būti laikomas techniniu reglamentu, todėl – notifikuotinas Europos Komisijai. Informuojame, kad už nacionalinių teisės aktų projektų notifikavimą pagal Direktyvos 2015/1535 reikalavimus Lietuvoje atsakingas Lietuvos standartizacijos departamentas. 3. Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių 9 straipsnyje yra numatyta, jog valstybės narės gali imtis ekonominių priemonių, pavyzdžiui, nustatyti skirtingus mokesčius, kad būtų skatinamas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimas arba mažesnį teršiančių medžiagų kiekį turinčių baterijų ir akumuliatorių naudojimas. Atsižvelgiant į Projekto 3 straipsniu keičiamame Įstatymo 3 priedėlyje nustatomus tarifus, apie šią baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą skatinančią priemonę priėmus Projektą turėtų būti pranešta Europos Komisijai. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas 18 dalimi, nustatančia, kad „padangų atliekų tvarkymo reikalavimai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos padangų atliekų tvarkymo reikalavimai.“ Nuostatos turinys diskutuotinas: Pirma, pastebėtina, jog kiekvienas teisinis reguliavimas, kuris įtvirtinamas įstatyme, turėtų turėti tam tikrą objektyvų tikslą ir nebūti savitiksliu. Pažymėtina, jog įstatyme siūloma įtvirtinti padangų atliekų tvarkymo reikalavimų sąvoką ir nustatyti, kad tai reiškia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus padangų atliekų tvarkymo reikalavimus. Toks reguliavimo turinys kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Pažymėtina, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme padangų atliekų tvarkymo reikalavimai daugiau neminimi jokiuose straipsniuose. Ši sąvoka neminima ir jokiuose kituose įstatymuose. Taigi projektu siūloma įstatyme įtvirtinti nuostatą, kuri neturi jokio teisinio krūvio. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo paskirtis - nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę, o ne reglamentuoti apmokestinamųjų gaminių (įskaitant padangas) atliekų tvarkymą. Pažymėtina, kad bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus nustato Atliekų tvarkymo įstatymas, kurio aštuntasis⁵ skirsnis reglamentuoja apmokestinamųjų gaminių (įskaitant padangas) atliekų tvarkymo ypatumus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principams.
Antra, Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų padangų atliekų tvarkymo reikalavimus. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad mokesčio už aplinkos teršimą objektu yra įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, atsisakant nuostatos, jog šio mokesčio objektais nėra gaminiai, kurie yra bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti šios įstatymo nuostatos keitimo motyvai ir tikslai. Todėl iš projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra pakankamai aišku, ar būtų apmokestinami tie keičiamo įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, kurie yra kitų gaminių sudėtinės dalys, be kurių gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį (pavyzdžiui, įvežamo automobilio padangos, filtrai, amortizatorius, baterijos, akumuliatorius). Atsižvelgiant į tai, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros aiškumo ir tikslingumo principams. 3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4.
nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgus į tai, siūlytina papildyti projekto 2 straipsnį atskira struktūrine dalimi, pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. 5. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio
yra kalendoriniai metai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas būtų taikomos įstatymo nuostatos. 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 6.1. projekto pavadinime žodžiai „IR PAPILDYMO“ brauktini kaip pertekliniai; 6.2. projekto 1 straipsnio pavadinime žodžiai „ir papildymas“ brauktini kaip pertekliniai; 6.3. projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 3 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme brauktinas žodis „įstatymo“; 6.4. projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme prieš skaičių „18“ įrašytinas žodis „nauja“ bei brauktina formuluotė „ir ją išdėstyti taip“; 6.5. projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas 18 dalimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje keičiamo įstatymo 2 straipsnyje 18 dalis jau yra, todėl projekto 1 straipsnį reikėtų papildyti trečia struktūrine dalimi, kurioje būtų išdėstytas keičiamo įstatymo 2 straipsnio buvusių 18 – 24 dalių pernumeravimas; 6.6. projekto 3 straipsnyje reikėtų nurodyti keičiamo įstatymo 3 priedėlio žymą „Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedėlis“, priedėlio pavadinimą bei įrašyti po lentele dėstomą išnašą (kaip ji išdėstyta projekto lyginamajame variante); 6.7. projekto 4 straipsnio pavadinime žodžiai „ir įgyvendinimas“ brauktini kaip pertekliniai tuo atveju, jei nebūtų pritarta šios išvados 3 punkte nurodytai pastabai; 6.8. projekto lyginamojo varianto 1 straipsnyje daromi pakeitimai turi būti paryškinami. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-03-20
finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
2 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas 18 dalimi, nustatančia, kad „padangų atliekų tvarkymo reikalavimai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos padangų atliekų tvarkymo reikalavimai.“ Nuostatos turinys diskutuotinas: Pirma, pastebėtina, jog kiekvienas teisinis reguliavimas, kuris įtvirtinamas įstatyme, turėtų turėti tam tikrą objektyvų tikslą ir nebūti savitiksliu. Pažymėtina, jog įstatyme siūloma įtvirtinti padangų atliekų tvarkymo reikalavimų sąvoką ir nustatyti, kad tai reiškia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus padangų atliekų tvarkymo reikalavimus. Toks reguliavimo turinys kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Pažymėtina, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme padangų atliekų tvarkymo reikalavimai daugiau neminimi jokiuose straipsniuose. Ši sąvoka neminima ir jokiuose kituose įstatymuose. Taigi projektu siūloma įstatyme įtvirtinti nuostatą, kuri neturi jokio teisinio krūvio.
Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo paskirtis - nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę, o ne reglamentuoti apmokestinamųjų gaminių (įskaitant padangas) atliekų tvarkymą. Pažymėtina, kad bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus nustato Atliekų tvarkymo įstatymas, kurio aštuntasis⁵ skirsnis reglamentuoja apmokestinamųjų gaminių (įskaitant padangas) atliekų tvarkymo ypatumus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principams. Antra, Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų padangų atliekų tvarkymo reikalavimus. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad mokesčio už aplinkos teršimą objektu yra įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, atsisakant nuostatos, jog šio mokesčio objektais nėra gaminiai, kurie yra bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti šios įstatymo nuostatos keitimo motyvai ir tikslai.
Todėl iš projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra pakankamai aišku, ar būtų apmokestinami tie keičiamo įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, kurie yra kitų gaminių sudėtinės dalys, be kurių gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį (pavyzdžiui, įvežamo automobilio padangos, filtrai, amortizatorius, baterijos, akumuliatorius). Atsižvelgiant į tai, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros aiškumo ir tikslingumo principams. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgus į tai, siūlytina papildyti projekto 2 straipsnį atskira struktūrine dalimi, pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas būtų taikomos įstatymo nuostatos.
Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
pertekliniai; Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
brauktini kaip pertekliniai; Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 8
3
pakeitimų esmės išdėstyme brauktinas žodis „įstatymo“; Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 9
2
išdėstyme prieš skaičių „18“ įrašytinas žodis „nauja“ bei brauktina formuluotė „ir ją išdėstyti taip“; Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 10
2
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas 18 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje keičiamo įstatymo 2 straipsnyje 18 dalis jau yra, todėl projekto 1 straipsnį reikėtų papildyti trečia struktūrine dalimi, kurioje būtų išdėstytas keičiamo įstatymo 2 straipsnio buvusių 18 – 24 dalių pernumeravimas;
Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Nr.
įstatymo 3 priedėlio žymą „Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedėlis“, priedėlio pavadinimą bei įrašyti po lentele dėstomą išnašą (kaip ji išdėstyta projekto lyginamajame variante); Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įgyvendinimas“ brauktini kaip pertekliniai tuo atveju, jei nebūtų pritarta šios išvados 3 punkte nurodytai pastabai; Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pakeitimai turi būti paryškinami. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 14 Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-12-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2 ir 3 straipsnių bei įstatymo 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1412 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 10 dalį, numatant, kad gamintojo gaminami apmokestinamieji gaminiai taip pat apima ir į prietaisus ar transporto priemones įmontuotus apmokestinamus gaminius. Atitinkamai, Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą.
Šiuo pakeitimu iš esmės yra siūloma išplėsti mokesčio taikymo sritį ir įtvirtinti, jog Įstatyme numatyto mokesčio objektas yra Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, atsisakant iki šiol galiojusios nuostatos, kad mokesčio objektas yra tik tie Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, kurie nėra bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Tad darytina išvada, jog Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai (1. Padangos, kurių skersmuo lygus arba mažesnis nei 118 cm; 2. Padangos, kurių skersmuo didesnis nei 118 cm; 3. Nešiojamos baterijos (galvaniniai elementai); 4. Nešiojami akumuliatoriai; 5. Automobiliams skirtos baterijos ir akumuliatoriai; 6. Pramoninės baterijos ir akumuliatoriai; 7. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai; 8. Vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai; 9. Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai) būtų Įstatyme numatyto mokesčio objektai net jeigu jie ir būtų bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Taigi, gaminiai, esantys sudėtine kito gaminio dalimi, taptų mokesčio už aplinkos teršimą objektu. Pažymime, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ko yra siekiama minėtomis nuostatomis ir kokios būtų tokių pakeitimų pasekmės. Aiškinamajame rašte nurodomas tik bendras Projektu siekiamas tikslas – užtikrinti efektyvų ir tinkamą gamintojo atsakomybės principo, kuris reiškia, kad apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymu rūpinasi gamintojai ir importuotojai, įgyvendinimą. Šiame kontekste atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, transporto priemonių gamintojų atsakomybės principas yra numatytas 2000 m. rugsėjo 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms yra įtvirtinta pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai numatytų visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir, kiek tai techniškai įmanoma, naudotų dalių, išimtų remontuojant keleivinius automobilius, surinkimo sistemas bei jų teritorijoms reikalingą surinkimo įrenginių skaičių. Pažymime, kad šios nuostatos yra įgyvendintos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 34⁴ straipsnyje Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos, kuriame yra numatyta pareiga užtikrinti, kad asmeniui būtų sudarytos sąlygos nemokamai atiduoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, su visomis joje esančiomis dalimis, įskaitant, pavyzdžiui, ir akumuliatorius. Todėl šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų 16 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms yra įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad įgyvendinant 1 dalį (t.y. surenkant, apdorojant ir perdirbant visas nešiojamų baterijų ir akumuliatorių bei surenkant, apdorojant ir perdirbant visas pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekas) būtų išvengiama bet kokio dvigubo apmokestinimo gamintojams tuo atveju, kai baterijos ar akumuliatoriai surinkti Direktyvoje 2000/53/EB arba Direktyvoje 2002/96/EB nustatytose sistemose. Taigi, šia apimtimi gamintojo atsakomybės principas, kiek tai yra susiję su apmokestinamaisiais gaminiais, esančiais gaminio sudedamąja dalimi, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį, iš esmės yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Todėl kyla klausimas, koks yra šių Projektu siūlomų nuostatų tikslas, taip pat, ar nustatant tokį reguliavimą bus išvengta bet kokio dvigubo apmokestinimo gamintojams, kaip numatyta Direktyvoje 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 15
dalimi ir įtvirtinti sąvoką „padangų atliekų tvarkymo reikalavimai“, numatant, kad tai yra „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti padangų atliekų tvarkymo reikalavimai“. Šiame kontekste visų pirma pažymime, jog pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017 m. gruodžio 5 d. Projektui pateiktos išvados 1 pastabai dėl sąvokos „padangų atliekų tvarkymo reikalavimai“ ir dėl to, kad esminiai kriterijai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų padangų atliekų tvarkymo reikalavimus, turėtų būti nustatyti įstatyme. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad bet kokios veiklos sąlygos ar apribojimai turėtų būti nustatomi vadovaujantis proporcingumo principu, t.y. jie turi būti tinkami bei reikalingi ir neviršyti to, kas yra būtina iškeltam tikslui pasiekti.
Taip pat pažymime, kad techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ar de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą, yra laikomi techniniu reglamentu, vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva 2015/1535), 1 straipsnio 1 dalies f punktu. Remiantis Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies g punktu, techninio reglamento projektas yra techninės specifikacijos, kito reikalavimo ar paslaugų taisyklės tekstas, įskaitant administracines nuostatas, parengtas siekiant suteikti dokumentui teisinę galią arba galiausiai jį priimti kaip techninį reglamentą, esantis tokioje parengimo stadijoje, kai dar galima daryti esminius dalinius jo pakeitimus. Vadovaudamosi Direktyvos 2015/1535 7 straipsniu, valstybės narės nedelsdamos turi pateikti Europos Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, jos taip pat turėtų pateikti pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei tos priežastys nėra aiškios iš projekto. Taip pat pažymime, kad valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna nurodytą pranešimą.
Pažymime, kad „padangų atliekų tvarkymo reikalavimai“ reikštų privalomas jų apdorojimo, utilizavimo, pakartotinio naudojimo ir pan. taisykles. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtas teisės aktas, kuriuo būtų nustatomi padangų atliekų tvarkymo reikalavimai, o jeigu būtų atsižvelgta į minėtą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą, tuomet – šis Projektas, turėtų būti laikomas techniniu reglamentu, todėl – notifikuotinas Europos Komisijai. Informuojame, kad už nacionalinių teisės aktų projektų notifikavimą pagal Direktyvos 2015/1535 reikalavimus Lietuvoje atsakingas Lietuvos standartizacijos departamentas. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 16
akumuliatorių 9 straipsnyje yra numatyta, jog valstybės narės gali imtis ekonominių priemonių, pavyzdžiui, nustatyti skirtingus mokesčius, kad būtų skatinamas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimas arba mažesnį teršiančių medžiagų kiekį turinčių baterijų ir akumuliatorių naudojimas. Atsižvelgiant į Projekto 3 straipsniu keičiamame Įstatymo 3 priedėlyje nustatomus tarifus, apie šią baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą skatinančią priemonę priėmus Projektą turėtų būti pranešta Europos Komisijai. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
pasiūlymai: Negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-23 nutarimas Nr. 53 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. SV-S-898 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1, 1.3, 1.4, 1.6 ir 1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nr. VIII-1183 2 ir 3 straipsnių bei Įstatymo 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1412 (toliau – projektas XIIIP-1412) dėl šių priežasčių: 1.1. projekto XIIIP-1412 1 straipsnio 1 dalimi keičiama gamintojo sąvoka. Toks pakeitimas netikslingas, nes gamintoju būtų laikomas asmuo, kuris realiai negamina apmokestinamųjų gaminių (padangos, akumuliatoriai, filtrai, amortizatoriai ir baterijos), o juos naudoja kaip sudėtines gaminamos produkcijos (transporto priemonės ar kitokio prietaiso) dalis, kurios jau buvo apmokestintos. Tokia teisės norma sudarytų sąlygas dvigubam apmokestinimui;
Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Mokesčio įstatymas) 2 straipsnį papildyti nauja sąvoka „Padangų atliekų tvarkymo reikalavimai“, kuri nevartojama kituose Mokesčio įstatymo straipsniuose. Mokesčio įstatymo paskirtis – nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę, o ne reglamentuoti apmokestinamųjų gaminių (įskaitant padangas) atliekų tvarkymo reikalavimus, todėl tokios sąvokos nustatymas minėtame įstatyme netikslingas;
gaminius, kurie yra kito gaminio sudedamoji dalis.
Išplečiant mokesčio už aplinkos teršimą taikymo sritį ir įtvirtinant, kad mokesčio objektu būtų laikomi ir tie Mokesčio įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, kurie yra kito gaminio sudedamoji dalis, be kurios šis gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį, būtų sukuriamas ydingas teisinis reguliavimas. Transporto priemonių gamintojų atsakomybės principas numatytas 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius,
30 d. Komisijos direktyva (ES) 2018/849 (OL 2018 L 6, p. 14) (toliau – Direktyva 2000/53/EB). Direktyvos 2000/53/EB 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga valstybėms narėms „imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai numatytų visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir, kiek tai techniškai įmanoma, naudotų dalių, išimtų remontuojant keleivinius automobilius, surinkimo sistemas, jų teritorijoms reikalingą surinkimo įrenginių skaičių“. Šios direktyvos nuostatos įgyvendintos Atliekų įstatymo 34⁴ straipsnyje, kuriame numatyta pareiga transporto priemonių gamintojams ir importuotojams užtikrinti, kad asmeniui būtų sudarytos sąlygos nemokamai atiduoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę su visomis joje esančiomis dalimis, įskaitant, pavyzdžiui, akumuliatorius. Be to, 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų (OL 2006 L 266 p.
1) ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/849 (OL 2018 L 150, p. 93) (toliau - Direktyva 2006/66/EB), 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga valstybėms narėms užtikrinti, kad įgyvendinant to paties direktyvos straipsnio 1 dalį (t. y. surenkant, apdorojant ir perdirbant visas nešiojamų baterijų ir akumuliatorių bei surenkant, apdorojant ir perdirbant visas pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekas) „būtų išvengiama bet kokio dvigubo apmokestinimo gamintojams tuo atveju, kai baterijos ar akumuliatoriai surinkti Direktyvoje 2000/53/EB arba Direktyvoje 2006/66/EB nustatytose sistemose“. Pritaikius siūlomą teisinį reguliavimą, apmokestinamieji gaminiai (pvz., padangos, filtrai, amortizatoriai – automobilio sudedamosios dalys, baterijos ir akumuliatoriai) būtų apmokestinti dvigubai atliekų tvarkytojui tvarkant eksploatuoti netinkamas transporto priemones ar elektros ir elektroninės įrangos atliekas;
sąrašas ir didinami mokesčio tarifai. Numatomi pakeitimai padidintų valstybės biudžeto išlaidas, kurių reikėtų pakuočių apskaitos ir mokesčio administravimo sistemų keitimui, padidintų administracinę naštą verslui. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė