P rojekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo NR. i-671
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu atveju, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Zenonas Streikus Virginija Vingrienė Juozas Baublys Jonas Liesys
P rojekto Nr. XIIIP-1403(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo NR. i-671
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika
ir uždaviniai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 (toliau – Miškų įstatymas) 11 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Pagal šio straipsnio 8 d. savivaldybės, inicijuojančios valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 d. 8 p. numatytu atveju, į valstybės biudžetą privalo sumokėti kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Kompensacijos dydis gali būti ir dvigubas, ir trigubas, priklausimai nuo to, kokiai – III ar II – miškų grupei priskirti miškai. Savivaldybės, kurių teritorijų miškingumas neviršija 50 procentų, gyvenamąsias teritorijas miestuose gali planuoti lengviau, ne miško žemėje ir nemokėdamos kompensacijų į valstybės biudžetą, nes tam yra erdvės ir daugiau pasirinkimo alternatyvų lyginant su tomis savivaldybėmis, kurios yra išskirtinai miškingose Lietuvos vietovėse ir neturi galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje.
Neproporcingai didelės kompensacijos stabdo gyvenamųjų teritorijų plėtrą šių savivaldybių miestuose, o tai kartu reiškia, kad ir nepritraukiamos investicijos, neatnaujinama ar nekuriama nauja infrastruktūra, tad kartu nukenčia visuomenės dalies interesai, juolab, kad savivaldybės priverstos savo biudžetų lėšas naudoti ne kitiems svarbiems visuomeniniams poreikiams. Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūloma panaikinti neproporcingą piniginę prievolę savivaldybėms, kurių teritorijų miškingumas viršija 50 procentų, ir sudaryti lengvesnes sąlygas planuoti miškingas vietoves gyvenamosioms teritorijoms miestuose, kai nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Projektu siūloma nustatyti, kad nepaisant miškų priskyrimo miškų grupėms, savivaldybės į valstybės biudžetą mokėtų nediferencijuotą kompensaciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai Zenonas Streikus ir Juozas Baublys. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siūloma savivaldybėms, esančioms nepalankioje geografinėje padėtyje, dėl per didelio savo teritorijos miškingumo, sudaryti galimybes taupyti savo biudžetų lėšas ir nustatyti, kad reikalavimas sumokėti dvigubą ar trigubą kompensaciją už miško žemės pavertimą atitinkamai III ar II grupės miškuose netaikomas tuo atveju, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti tose savivaldybėse, kurių teritorijų miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kuriose nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Projektą, nenumatoma. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Sumažinus finansinę naštą savivaldybėms bus palengvinta gyvenamųjų teritorijų plėtra, o kartu ir investicijų pritraukimas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Reikės pakeisti Vyriausybės 2011-09-28 nutarimą Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Projekto žodžiai: „miško žemė“, „miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Projektas parengtas įvertinus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016-05-04 ir 2017-05-31 išvadas įstatymų projektams Nr. XIIP-3853(2) ir XIIIP-700. Teikia Seimo nariai Zenonas Streikus Virginija Vingrienė Juozas Baublys Jonas Liesys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-11-30 Nr. S-2017-10834 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1403 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403, informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas savivaldybėms sumokėti dvigubo dydžio (III grupės miškuose) ir trigubo dydžio (II grupės miškuose) piniginę kompensaciją netaikomas tuo atveju, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti tose savivaldybėse, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kuriose nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, išskyrus Neringos savivaldybę. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma , pažymėtina, kad miškų apsauga, jų išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Šis išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip ypatingą reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, svarbą, reiškia, kad vertybė yra miško išsaugojimas ir miškų plotų gausinimas, o ne miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalis). Todėl, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas sumažinant kompensacinį mechanizmą neturėtų neigiamos įtakos miškų plotų plėtrai, neprisidėtų prie miškų nykimo. Antra, iš projekto, taip pat jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma mažinti piniginę kompensaciją būtent keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu atveju. Pažymėtina, kad atitinkamos grupės miškuose paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis kitais keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais viešąjį interesą atitinkančiais atvejais, pavyzdžiui, kai miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti, būtų mokamos atitinkamai dvigubo ar trigubo dydžio piniginės kompensacijos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms formuoti, būtų tenkinami ne tik viešasis, bet ir privatus interesas asmenų, įsisavinančių atitinkamas teritorijas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. 2.
tai, kad projekte numatytas teisinis reguliavimas turėtų įtakos valstybės finansams, nes į valstybės biudžetą būtų sumokama mažiau kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto pajamų ir išlaidų planuotojos, nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų turėti neigiamos įtakos Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių išsaugojimui, jų atkūrimui, todėl dėl jame siūlomo teisinio reguliavimo laikomės nuomonės, išdėstytos 2017 m. lapkričio 29 d. Teisės departamento išvados 1 punkte. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto
DĖL
2018-05-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Nausėda, Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys : žemės ūkio ministras - Giedrius Surplys, Aušra Kalantaitė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Algis Gaižutis – LMSA pirmininkas, Nerijus Kupstaitis
Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas, Aleksandras Muzikevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, Edita Kriščiūnienė - LR Prezidentės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2017-11-28 )1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas savivaldybėms sumokėti dvigubo dydžio (III grupės miškuose) ir trigubo dydžio (II grupės miškuose) piniginę kompensaciją netaikomas tuo atveju, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti tose savivaldybėse, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip
žemėje, išskyrus Neringos savivaldybę. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, pažymėtina, kad miškų apsauga, jų išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas , kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Šis išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip ypatingą reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, svarbą, reiškia, kad vertybė yra miško išsaugojimas ir miškų plotų gausinimas, o ne miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama , todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalis).
Todėl, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas sumažinant kompensacinį mechanizmą neturėtų neigiamos įtakos miškų plotų plėtrai, neprisidėtų prie miškų nykimo . Antra, iš projekto, taip pat jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma mažinti piniginę kompensaciją būtent keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu atveju . Pažymėtina, kad atitinkamos grupės miškuose paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis kitais keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais viešąjį interesą atitinkančiais atvejais, pavyzdžiui, kai miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti, būtų mokamos atitinkamai dvigubo ar trigubo dydžio piniginės kompensacijos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms formuoti, būtų tenkinami ne tik viešasis, bet ir privatus interesas asmenų, įsisavinančių atitinkamas teritorijas . Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus . (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2017-11-28 ) * 2.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatytas teisinis reguliavimas turėtų įtakos valstybės finansams, nes į valstybės biudžetą būtų sumokama mažiau kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto pajamų ir išlaidų planuotojos, nuomonė. (P.S. Paryškinta KRK) Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-12-08) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403, informuojame, kad pastabų neturime. (P.S. Paryškinta KRK) Atsižvelgti. 4. LR STT (2018-01-23) * Atlikę Projekto Nr. XIIIP-1403 antikorupcinį vertinimą nenustatėme, kad siūlomas įstatymas tiesiogiai sudarytų sąlygų korupcijai. (P.S. Paryškinta KRK) Atsižvelgti. 5. LR STT (2018-01-23)1 Tačiau atsižvelgdami į šiuo Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) ypatingą svarbą juo reguliuojamiems visuomeniniams santykiams dėl Projekto Nr. XIIIP-1403 pateikiame šią nuomonę:
Projekte siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 11 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad tais atvejais, kai miško žemė III ir II grupių miškuose paverčiama kitomis naudmenomis - gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę , t. y. siūloma suvienodinti kompensacijas už skirtingų grupių miškų pavertimą gyvenamosiomis teritorijomis ( t.y. III ir II grupės miškų žemę paverčiant kitomis naudmenomis netaikyti reikalavimo mokėti atitinkamai dvigubo ir trigubo dydžio piniginę kompensaciją ), nors minėtų miškų grupių vertė pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio nuostatas ženkliai skiriasi.
Iš esmės pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 28 d. išvadoje dėl Projekto Nr. XIIIP-1403 pateiktoms pastaboms [1] , manome, kad galiojančiame Įstatyme reglamentuotas miškų suskirstymas į atskiras grupes pagal svarbą visuomeniniams santykiams ir pagal jas numatytas kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis diferencijavimas yra svarbus užtikrinant Įstatymu saugomų vertybių apsaugą ir siekiant, kad pasinaudojus išimtinėmis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybėmis miškams būtų padaroma kuo mažesnė žala . Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, savivaldybės siekdamos pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta galimybe, gyvenamąsias teritorijas (galimai) yra suinteresuotos formuoti tose miškų grupėse, už kurių pavertimą kitomis naudmenomis reikia mokėti kuo mažesnę piniginę kompensaciją. Todėl priėmus Projektą kiltų rizika, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas savivaldybės nebus suinteresuotos, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miškams (ar su jais susijusiems visuomeniniams santykiams) būtų padaroma kuo mažesnė žala . Taip pat, neatmetama galimybė, jog gyvenamųjų teritorijų formavimu suinteresuoti privatūs asmenys priėmus Projektą gali bandyti daryti įtaką savivaldybių sprendimams, kad gyvenamosios teritorijos būtų formuojamos kuo patrauklesnėse miškų teritorijose (t. y. galimai vertingesnių grupių miškuose).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti Įstatymu saugomų vertybių apsaugą Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo atvejais, siūlome:
1) papildomai įvertinti ir aiškinamajame rašte nurodyti kokio dydžio paprastai mokamos kompensacijos už miško žemės priskyrimą gyvenamosios teritorijoms formuoti, kokia gali būti nesumokėtų kompensacijų į valstybės biudžetą dalis, kokioms savivaldybėms ir kokiems projektams įgyvendinti reikalingas siūlomas pakeitimas, kokios yra alternatyvos nurodytai problematikai [2] spręsti. Manome, kad tik įvertinus minėtus dalykus galima prieiti išvados ar įstatymo projektas ydingas antikorupciniu požiūriu ar ne. 2) apsvarstyti Įstatymo tobulinimo tikslingumą, kad atskiri miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai (pavyzdžiui: Projektu Nr. XIIIP-1403 siūlomų nuostatų arba Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje 6 punkte numatytais atvejais [3] ) pirmiausiai būtų įgyvendinami tik mažiau svarbių grupių miškuose. Ir tik atvejais, kada nėra tokios galimybės (pavyzdžiu, teritorijoje nėra žemesnei grupei priskirtų miškų), būtų leidžiama miško žemę kitomis naudmenomis paversti aukštesnės vertės grupių miškuose . (P.S. Paryškinta KRK) Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos miško savininkų asociacija (2018-02-06)1 Išnagrinėję Miškų įstatymo Nr.
I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
, Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pilnai pritariame pačiai pasiūlymo logikai ir, siekiant aiškiau išdėstyti teisinį reguliavimą, siūlome patikslinti pakeitimų formuluotę, nustatant, kad privačios miško žemės naudotojai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti to miško savininkui 11 str. 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją, jei jis įsipareigoja šioje straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka įveisti mišką , o tais atvejais, jei tokio įsipareigojimo miško savininkas neprisiima - tuomet kompensacija sumokama į valstybės biudžetą. Argumentai, kuriais grindžiamas toks siūlymas:
Pagal LR žemės įstatymą žemės naudojimo paskirties keitimai yra žemės savininko teisė, išskyrus išimtinius atvejus kai tai atliekama paimant žemę visuomenės poreikiams, todėl ir pirminis kompensavimas turi būti teikiamas žemės savininkui, kuris turi įsipareigoti nustatyta tvarka įveisti atitinkamą miško plotą arba nustatyta tvarka atsisakyti šios galimybės - tokiu atveju kompensacija patenka į biudžetą. Didžioji dalis naujų miškų Lietuvoje jau šiuo metu yra įveisiama privačioje žemėje, todėl yra nelogiška nušalinti privačius savininkus nuo galimybės patiems organizuoti naujų miškų įveisimą, tais atvejais, kai privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja ne savininkas, o privačios žemės naudotojas. Remiantis aukščiau išdėstytu, siūlome tikslinti ir papildyti projekto formuluotes sekančiai:
dalies pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. 2 straipsnis. 11 straipsnio 9 dalies pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios
miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas.
Privačios miško žemės naudotojai , įskaitant servituto turėtojus , organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti to miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją , jei jis įsipareigoja šio straipsnio
savininkas neprisiima-tuomet kompensacija sumokama į valstybės biudžetą .“ Spręsti pagrindiniam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė (2018-04-25 d. Nr. 389)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-531 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1403 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių :
prie Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių nykimo . Pažymėtina, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miško aplinka iš esmės sunaikinama. Kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis tokiuose miškuose, kurie dėl juose esančių gamtinių vertybių ar kitų svarbių priežasčių bei tikslų, tokių kaip palankios žmonių gyvenamosios aplinkos kūrimas, rekreacinių miško funkcijų išsaugojimas, priskirti II ar III miškų grupės miškams, sunaikinama ypatingos vertės miško aplinka.
Siekiant vietoje sunaikintų miškų plotų įveisti ir išauginti atitinkamos ekologinės, ekonominės ir socialinės vertės miškus kitoje, iki tol mišku neapaugusioje, žemėje ir užtikrinti nuoseklų šalies miškų ploto didėjimą, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas kompensacinis mechanizmas, kuris numato dvigubo ar trigubo dydžio pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis atitinkamai III ir II miškų grupės miškuose. Diferencijuotų piniginių kompensacijų taikymas atsižvelgiant į kitomis naudmenomis paverčiamų miškų ekologinę, socialinę, ekonominę ir visuomeninę vertę užtikrina vertingiausių miškų apsaugą, nes skatina rinktis kitoms miškų grupėms priskirtas teritorijas. 2. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas turėtų neigiamos įtakos valstybės biudžetui, nes būtų sumokama mažiau piniginių kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis . Sumažėjus valstybės biudžeto pajamoms, atitinkamai ta pačia apimtimi sumažėtų ir miškų plotų plėtros darbai, kurie finansuojami Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. 3. Išimtinis atvejis, numatantis galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms formuoti, susijęs ne tik su viešuoju interesu, bet ir su privačiais interesais, t. y. siekiu kitomis naudmenomis paverstuose miško žemės plotuose statyti gyvenamuosius pastatus.
Todėl priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ir atsisakius piniginių kompensacijų diferencijavimo, savivaldybės, taip pat ir privatūs asmenys, kurie suinteresuoti gyvenamųjų teritorijų formavimu, būtų suinteresuoti gyvenamąsias teritorijas formuoti kuo patrauklesnėse miškų teritorijose . (P.S. Paryškinta KRK) Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė V. Vingrienė (2018-02-02)1 Argumentai: Išimtį mokėti miško atkūrimui prilygstančia suma siūlome tik rekreacinės paskirtiems ar kraštovaizdžio miškams, išskirtiniams estetiniu požiūriu. Tuo tarpu ekologiniu, aplinkosauginiu aspektu jautrioms miškų grupėms tokioms, kaip III grupės apsauginiai miškai (genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai) ir II (A) grupės ekosistemų apsauginiai miškai (telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai, išskyrus kraštovaizdžio miškus), kurių išskirtinio saugojimas turi konkretų tikslinį pagrindą. Todėl siūloma neskatinti jų žemės paskirties keitimo, o keitimo atveju mokėti nustatytą kompensaciją atitinkamai dviguba ar triguba suma. Pasiūlymas: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis , išskyrus šio straipsnio 1 dalies
keičiant
punkte nurodytos grupės miškų žemę, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“ Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1403 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: už
Andriejus Stančikas.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5adf0010d50b11e782d4fd2c44cc67af?jfwid=-fa58ixyxu ; [2] Neproporcingai didelės kompensacijos stabdo gyvenamųjų teritorijų plėtrą šių savivaldybių miestuose, o tai kartu reiškia, kad ir nepritraukiamos investicijos, neatnaujinama ar nekuriama nauja infrastruktūra, tad kartu nukenčia visuomenės dalies interesai, juolab, kad savivaldybės priverstos savo biudžetų lėšas naudoti ne kitiems svarbiems visuomeniniams poreikiams. [3] Įstatymo
naudmenomis atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Ričkutė, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-11-29)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas savivaldybėms sumokėti dvigubo dydžio (III grupės miškuose) ir trigubo dydžio (II grupės miškuose) piniginę kompensaciją netaikomas tuo atveju, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti tose savivaldybėse, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kuriose nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, išskyrus Neringos savivaldybę.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma , pažymėtina, kad miškų apsauga, jų išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Šis išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip ypatingą reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, svarbą, reiškia, kad vertybė yra miško išsaugojimas ir miškų plotų gausinimas, o ne miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalis).
Todėl, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas sumažinant kompensacinį mechanizmą neturėtų neigiamos įtakos miškų plotų plėtrai, neprisidėtų prie miškų nykimo. Antra , iš projekto, taip pat jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma mažinti piniginę kompensaciją būtent keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu atveju. Pažymėtina, kad atitinkamos grupės miškuose paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis kitais keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais viešąjį interesą atitinkančiais atvejais, pavyzdžiui, kai miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti, būtų mokamos atitinkamai dvigubo ar trigubo dydžio piniginės kompensacijos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms formuoti, būtų tenkinami ne tik viešasis, bet ir privatus interesas asmenų, įsisavinančių atitinkamas teritorijas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. Pritarti
(2017-11-29) 2.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatytas teisinis reguliavimas turėtų įtakos valstybės finansams, nes į valstybės biudžetą būtų sumokama mažiau kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto pajamų ir išlaidų planuotojos, nuomonė. Pritarti Vyriausybės išvada yra gauta. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-12-08) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos miškų savininkų asociacija (2018-02-08) Išnagrinėję Miškų įstatymo Nr. 1-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1403, Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pilnai pritariame pačiai pasiūlymo logikai ir, siekiant aiškiau išdėstyti teisinį reguliavimą, siūlome patikslinti pakeitimų formuluotę, nustatant, kad privačios miško žemės naudotojai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti to miško savininkui 11 str. 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją, jei jis įsipareigoja šioje straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka įveisti mišką, o tais atvejais, jei tokio įsipareigojimo miško savininkas neprisiima - tuomet kompensacija sumokama į valstybės biudžetą. Argumentai, kuriais grindžiamas toks siūlymas: 1.
Pagal LR žemės įstatymą žemės naudojimo paskirties keitimai yra žemės savininko teisė, išskyrus išimtinius atvejus kai tai atliekama paimant žemę visuomenės poreikiams, todėl ir pirminis kompensavimas turi būti teikiamas žemės savininkui, kuris turi įsipareigoti nustatyta tvarka įveisti atitinkamą miško plotą arba nustatyta tvarka atsisakyti šios galimybės - tokiu atveju kompensacija patenka į biudžetą. 2. Didžioji dalis naujų miškų Lietuvoje jau šiuo metu yra įveisiama privačioje žemėje, todėl yra nelogiška nušalinti privačius savininkus nuo galimybės patiems organizuoti naujų miškų įveisimą, tais atvejais, kai privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja ne savininkas, o privačios žemės naudotojas. Remiantis aukščiau išdėstytu, siūlome tikslinti ir papildyti projekto formuluotes sekančiai:
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jam e augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose - trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“
pagrindiniam komitetui
(2018-02-08)2 straipsnis. 11 straipsnio 9 dalies pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose - ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti to miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją, jei jis įsipareigoja šio straipsnio9 dalyje nustatyta tvarka į veisti mišką, o jei tokio įsipareigojimo miško savininkas neprisiima tuomet kompensacija sumokama į valstybės biudžetą.“
pagrindiniam komitetui
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-01-23) Atlikę Projekto Nr. XIIIP-1403 antikorupcinį vertinimą nenustatėme, kad siūlomas įstatymas tiesiogiai sudarytų sąlygų korupcijai, tačiau atsižvelgdami į šiuo Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) ypatingą svarbą juo reguliuojamiems visuomeniniams santykiams dėl Projekto Nr. XIIIP-1403 pateikiame šią nuomonę:
Projekte Nr. XIIIP-1403 siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 11 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad tais atvejais, kai miško žemė III ir II grupių miškuose paverčiama kitomis naudmenomis - gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę , t. y. siūloma suvienodinti kompensacijas už skirtingų grupių miškų pavertimą gyvenamosiomis teritorijomis ( t.y. III ir II grupės miškų žemę paverčiant kitomis naudmenomis netaikyti reikalavimo mokėti atitinkamai dvigubo ir trigubo dydžio piniginę kompensaciją ), nors minėtų miškų grupių vertė pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio nuostatas ženkliai skiriasi. Iš esmės pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 28 d. išvadoje dėl Projekto Nr. XIIIP-1403 pateiktoms pastaboms, manome, kad galiojančiame Įstatyme reglamentuotas miškų suskirstymas į atskiras grupes pagal svarbą visuomeniniams santykiams ir pagal jas numatytas kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis diferencijavimas yra svarbus užtikrinant Įstatymu saugomų vertybių apsaugą ir siekiant, kad pasinaudojus išimtinėmis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybėmis miškams būtų padaroma kuo mažesnė žala.
Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, savivaldybės siekdamos pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta galimybe, gyvenamąsias teritorijas (galimai) yra suinteresuotos formuoti tose miškų grupėse, už kurių pavertimą kitomis naudmenomis reikia mokėti kuo mažesnę piniginę kompensaciją. Todėl priėmus Projektą Nr. XIIIP-1403 kiltų rizika, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas savivaldybės nebus suinteresuotos, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miškams (ar su jais susijusiems visuomeniniams santykiams) būtų padaroma kuo mažesnė žala. Taip pat, neatmetama galimybė, jog gyvenamųjų teritorijų formavimu suinteresuoti privatūs asmenys priėmus Projektą Nr. XIIIP-1403 gali bandyti daryti įtaką savivaldybių sprendimams, kad gyvenamosios teritorijos būtų formuojamos kuo patrauklesnėse miškų teritorijose (t. y. galimai vertingesnių grupių miškuose). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti Įstatymu saugomų vertybių apsaugą Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo atvejais, siūlome:
1) papildomai įvertinti ir aiškinamajame rašte nurodyti kokio dydžio paprastai mokamos kompensacijos už miško žemės priskyrimą gyvenamosios teritorijoms formuoti, kokia gali būti nesumokėtų kompensacijų į valstybės biudžetą dalis, kokioms savivaldybėms ir kokiems projektams įgyvendinti reikalingas siūlomas pakeitimas, kokios yra alternatyvos nurodytai problematikai spręsti.
Manome, kad tik įvertinus minėtus dalykus galima prieiti išvados ar įstatymo projektas ydingas antikorupciniu požiūriu ar ne. 2) apsvarstyti Įstatymo tobulinimo tikslingumą, kad atskiri miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai (pavyzdžiui: Projektu Nr. XIIIP-1403 siūlomų nuostatų arba Įstatymo
pirmiausiai būtų įgyvendinami tik mažiau svarbių grupių miškuose. Ir tik atvejais, kada nėra tokios galimybės (pavyzdžiu, teritorijoje nėra žemesnei grupei priskirtų miškų), būtų leidžiama miško žemę kitomis naudmenomis paversti aukštesnės vertės grupių miškuose. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė V. Vingrienė (2018-02-02)1 Argumentai : Išimtį mokėti miško atkūrimui prilygstančia suma siūlome tik rekreacinės paskirtiems ar kraštovaizdžio miškams, išskirtiniams estetiniu požiūriu.
Tuo tarpu ekologiniu, aplinkosauginiu aspektu jautrioms miškų grupėms tokioms, kaip III grupės apsauginiai miškai (genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai) ir II (A) grupės ekosistemų apsauginiai miškai (telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai, išskyrus kraštovaizdžio miškus), kurių išskirtinio saugojimas turi konkretų tikslinį pagrindą. Todėl siūloma neskatinti jų žemės paskirties keitimo, o keitimo atveju mokėti nustatytą kompensaciją atitinkamai dviguba ar triguba suma. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio
keičiant
punkte nurodytos grupės miškų žemę , III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“ Nepritarti VVSK siūlo Projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktas pastabas ir argumentu
(2018-04-25) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-531 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1403 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
reguliavimas prisidėtų prie Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių v ertybių nykimo. Pažymėtina, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miško aplinka iš esmės sunaikinama. Kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis tokiuose miškuose, kurie dėl juose esančių gamtinių vertybių ar kitų svarbių priežasčių bei tikslų, tokių kaip palankios žmonių gyvenamosios aplinkos kūrimas, rekreacinių miško funkcijų išsaugojimas, priskirti II ar III miškų grupės miškams, sunaikinama ypatingos vertės miško aplinka.
Siekiant vietoje sunaikintų miškų plotų įveisti ir išauginti atitinkamos ekologinės, ekonominės ir socialinės vertės miškus kitoje, iki tol mišku neapaugusioje, žemėje ir užtikrinti nuoseklų šalies miškų ploto didėjimą, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas kompensacinis mechanizmas, kuris numato dvigubo ar trigubo dydžio pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis atitinkamai III ir II miškų grupės miškuose. Diferencijuotų piniginių kompensacijų taikymas atsižvelgiant į kitomis naudmenomis paverčiamų miškų ekologinę, socialinę, ekonominę ir visuomeninę vertę užtikrina vertingiausių miškų apsaugą, nes skatina rinktis kitoms miškų grupėms priskirtas teritorijas. 2. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas turėtų neigiamos įtakos valstybės biudžetui, nes būtų sumokama mažiau piniginių kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Sumažėjus valstybės biudžeto pajamoms, atitinkamai ta pačia apimtimi sumažėtų ir miškų plotų plėtros darbai, kurie finansuojami Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. 3. Išimtinis atvejis, numatantis galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms formuoti, susijęs ne tik su viešuoju interesu, bet ir su privačiais interesais, t. y. siekiu kitomis naudmenomis paverstuose miško žemės plotuose statyti gyvenamuosius pastatus.
Todėl priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ir atsisakius piniginių kompensacijų diferencijavimo, savivaldybės, taip pat ir privatūs asmenys, kurie suinteresuoti gyvenamųjų teritorijų formavimu, būtų suinteresuoti gyvenamąsias teritorijas formuoti kuo patrauklesnėse miškų teritorijose. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktas pastabas ir argumentus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai (alternatyvus balsavimas) : projektą atmesti – 4, pritarti projektui – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Strelčiūnas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja: Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Aplinkos ministerijos 0,Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-281 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu Miškų įstatymo (toliau
siūloma nustatyti, kad reikalavimas savivaldybėms sumokėti dvigubo dydžio (III grupės miškuose) ir trigubo dydžio (II grupės miškuose) piniginę kompensaciją netaikomas tuo atveju, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti tose savivaldybėse, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kuriose nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, išskyrus Neringos savivaldybę.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, pažymėtina, kad miškų apsauga, jų išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Šis išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip ypatingą reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, svarbą, reiškia, kad vertybė yra miško išsaugojimas ir miškų plotų gausinimas, o ne miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalis).
Todėl, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas sumažinant kompensacinį mechanizmą neturėtų neigiamos įtakos miškų plotų plėtrai, neprisidėtų prie miškų nykimo. Antra, iš projekto, taip pat jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma mažinti piniginę kompensaciją būtent keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu atveju. Pažymėtina, kad atitinkamos grupės miškuose paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis kitais keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais viešąjį interesą atitinkančiais atvejais, pavyzdžiui, kai miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti, būtų mokamos atitinkamai dvigubo ar trigubo dydžio piniginės kompensacijos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms formuoti, būtų tenkinami ne tik viešasis, bet ir privatus interesas asmenų, įsisavinančių atitinkamas teritorijas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. Pritarti Vyriausybė savo išvadoje autorių siūlomam įstatymo projektui nepritarė (žr. 5 lentelę) Vyriausybės 2018-04-25 nutarimas Nr. 389.
dėmesys, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-06-21 svarstydamas Vyriausybės teiktą Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-777 dėl miškų teritorijų krašto apsaugos reikmėms, pritarė bendram principui, kad miškingose teritorijose, kuriose miškai užima daugiau kaip 50 procentų savivaldybės teritorijos (tokios yra 6 savivaldybės), būtų galima vykdyti miesto plėtrą ar kitus būtinus visuomenei poreikius be kompensacinio mokesčio, nes tokios savivaldybės neturi kito pasirinkimo, tačiau Komitetas nesvarstė klausimo, kuriose miško teritorijose tai daryti, t. y. nesvarstė klausimo dėl miško vertingumo. Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas ir Seimas tuomet pritarė tik vienai išimčiai, kad be kompensacinio mokesčio būtų taikoma miško teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams“. Specialiųjų tyrimų tarnyba savo išvadoje šiam projektui (žr. žemiau 4 lentelę) pasiūlė papildomai įvertinti ir aiškinamajame rašte nurodyt i kokio dydžio paprastai mokamos kompensacijos už miško žemės priskyrimą gyvenamosios teritorijoms formuoti , kokia gali būti nesumokėtų kompensacijų į valstybės biudžetą dalis, kokioms savivaldybėms ir kokiems projektams įgyvendinti reikalingas siūlomas pakeitimas, kokios yra alternatyvos nurodytai problematikai [1] spręsti pagal galiojantį teisinį reglamentavimą , savivaldybės siekdamos pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta galimybe, gyvenamąsias teritorijas (galimai) yra suinteresuotos formuoti tose miškų grupėse, už kurių pavertimą kitomis naudmenomis reikia mokėti kuo mažesnę piniginę kompensaciją. Todėl priėmus Projektą Nr. XIIIP-1403 kiltų rizika, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas savivaldybės nebus suinteresuotos, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miškams (ar su jais susijusiems visuomeniniams santykiams) būtų padaroma kuo mažesnė žala.
Taip pat, neatmetama galimybė, jog gyvenamųjų teritorijų formavimu suinteresuoti privatūs asmenys priėmus Projektą Nr. XIIIP-1403 gali bandyti daryti įtaką savivaldybių sprendimams, kad gyvenamosios teritorijos būtų formuojamos kuo patrauklesnėse miškų teritorijose (t. y. galimai vertingesnių grupių miškuose). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
numatytas teisinis reguliavimas turėtų įtakos valstybės finansams, nes į valstybės biudžetą būtų sumokama mažiau kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto pajamų ir išlaidų planuotojos, nuomonė. Pritarti Gauta Vyriausybės išvada. Vyriausybė savo išvadoje autorių siūlomam įstatymo projektui nepritarė (žr. 5 lentelę) Vyriausybės 2018-04-25 nutarimas Nr. 389. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-12-08 *
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė,2018-03-232 Projekto 2 straipsnyje įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos ( 2018 m. sausio 1 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d.) jau praėjusios, todėl, jeigu būtų pritarta projektui, siūloma pagrindiniam komitetui nustatyti 2 straipsnyje naujas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savininkų asociacija 2018-02-051 Išnagrinėję Miškų įstatymo Nr. 1-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1403, Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA ) pilnai pritariame pačiai pasiūlymo logikai ir siekiant aiškiau išdėstyti teisinį reguliavimą, siūlome patikslinti pakeitimų formuluotę, nustatant, kad privačios miško žemės naudotojai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti to miško savininkui 11 str. 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją, jei jis įsipareigoja šioje straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka įveisti mišką, o tais atvejais, jei tokio įsipareigojimo miško savininkas neprisiima – tuomet kompensacija sumokama į valstybės biudžetą. Argumentai, kuriais grindžiamas toks siūlymas:
yra žemės savininko teisė, išskyrus išimtinius atvejus, kai tai atliekama paimant žemę visuomenės poreikiams, todėl ir pirminis kompensavimas turi būti teikiamas žemės savininkui, kuris turi įsipareigoti nustatyta tvarka įveisti atitinkamą miško plotą arba nustatyta tvarka atsisakyti šios galimybės - tokiu atveju kompensacija patenka į biudžetą. 2. Didžioji dalis naujų miškų Lietuvoje jau šiuo metu yra įveisiama privačioje žemėje, todėl yra nelogiška nušalinti privačius savininkus nuo galimybės patiems organizuoti naujų miškų įveisimą, tais atvejais, kai privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja ne savininkas, o privačios žemės naudotojas. Remiantis aukščiau išdėstytu, siūlome tikslinti ir papildyti projekto formuluotes sekančiai:
Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 ir
grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose - trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. Nepritarti Vyriausybė savo išvadoje autorių siūlomam įstatymo projektui nepritarė (žr. 5 lentelę) Vyriausybės 2018-04-25 nutarimas Nr. 389. STT savo išvadoje taip pat pasiūlė atlikti papildomus vertinimus (žr. 4 lentelę). 2. Lietuvos miško savininkų asociacija 2018-02-05 N
Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios
miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.
Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose - ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti to miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją, jei jis Įsipareigoja šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka įveisti mišką, o jei tokio įsipareigojimo miško savininkas neprisiima-tuomet kompensacija sumokama į valstybės biudžetą.“ dr. Algis Gaižutis Nepritarti Siūloma keisti naują, projekte nekeičiamą Miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalį. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-12-221 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą atlikti <...> ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1403 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1403) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto Nr.
Atlikę Projekto Nr. XIIIP-1403 antikorupcinį vertinimą nenustatėme, kad siūlomas įstatymas tiesiogiai sudarytų sąlygų korupcijai , tačiau atsižvelgdami į šiuo Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) ypatingą svarbą juo reguliuojamiems visuomeniniams santykiams dėl Projekto Nr. XIIIP-1403 pateikiame šią nuomonę:
Projekte Nr. XIIIP-1403 siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 11 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad tais atvejais, kai miško žemė III ir II grupių miškuose paverčiama kitomis naudmenomis - gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę, t. y. siūloma suvienodinti kompensacijas už skirtingų grupių miškų pavertimą gyvenamosiomis teritorijomis ( t. y. III ir II grupės miškų žemę paverčiant kitomis naudmenomis netaikyti reikalavimo mokėti atitinkamai dvigubo ir trigubo dydžio piniginę kompensaciją ), nors minėtų miškų grupių vertė pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio nuostatas ženkliai skiriasi. Iš esmės pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 28 d. išvadoje dėl Projekto Nr. XIIIP-1403 pateiktoms pastaboms [2] , manome, kad galiojančiame Įstatyme reglamentuotas miškų suskirstymas į atskiras grupes pagal svarbą visuomeniniams santykiams ir pagal jas numatytas kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis diferencijavimas yra svarbus užtikrinant Įstatymu saugomų vertybių apsaugą ir siekiant, kad pasinaudojus išimtinėmis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybėmis miškams būtų padaroma kuo mažesnė žala.
Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, savivaldybės siekdamos pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta galimybe, gyvenamąsias teritorijas (galimai) yra suinteresuotos formuoti tose miškų grupėse, už kurių pavertimą kitomis naudmenomis reikia mokėti kuo mažesnę piniginę kompensaciją . Todėl priėmus Projektą Nr. XIIIP-1403 kiltų rizika, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas savivaldybės nebus suinteresuotos, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miškams (ar su jais susijusiems visuomeniniams santykiams) būtų padaroma kuo mažesnė žala
suinteresuoti privatūs asmenys priėmus Projektą Nr. XIIIP- 1403 gali bandyti daryti įtaką savivaldybių sprendimams, kad gyvenamosios teritorijos būtų formuojamos kuo patrauklesnėse miškų teritorijose (t. y. galimai vertingesnių grupių miškuose). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti Įstatymu saugomų vertybių apsaugą Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo atvejais, siūlome:
nurodyti kokio dydžio paprastai mokamos kompensacijos už miško žemės priskyrimą gyvenamosios teritorijoms formuoti , kokia gali būti nesumokėtų kompensacijų į valstybės biudžetą dalis, kokioms savivaldybėms ir kokiems projektams įgyvendinti reikalingas siūlomas pakeitimas, kokios yra alternatyvos nurodytai problematikai [3] spręsti .
Manome, kad tik įvertinus minėtus dalykus galima prieiti išvados ar įstatymo projektas ydingas antikorupciniu požiūriu ar ne. 2) apsvarstyti Įstatymo tobulinimo tikslingumą, kad atskiri miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai (pavyzdžiui: Projektu Nr. XIIIP-1403 siūlomų nuostatų arba Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje 6 punkte numatytais atvejais [4] ) pirmiausiai būtų įgyvendinami tik mažiau svarbių grupių miškuose . Ir tik atvejais, kada nėra tokios galimybės (pavyzdžiu, teritorijoje nėra žemesnei grupei priskirtų miškų), būtų leidžiama miško žemę kitomis naudmenomis paversti aukštesnės vertės grupių miškuose. Pritarti Vyriausybė savo išvadoje autorių siūlomam įstatymo projektui nepritarė (žr. 5 lentelę) Vyriausybės 2018-04-25 nutarimas Nr. 389. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2018-04-25 1, 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1403
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr.
SV-S-531 „Dėl įstatymų projektų išvadų“
nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1403 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių nykimo. Pažymėtina, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miško aplinka iš esmės sunaikinama. Kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis tokiuose miškuose, kurie dėl juose esančių gamtinių vertybių ar kitų svarbių priežasčių bei tikslų, tokių kaip palankios žmonių gyvenamosios aplinkos kūrimas, rekreacinių miško funkcijų išsaugojimas, priskirti II ar III miškų grupės miškams, sunaikinama ypatingos vertės miško aplinka . Siekiant vietoje sunaikintų miškų plotų įveisti ir išauginti atitinkamos ekologinės, ekonominės ir socialinės vertės miškus kitoje, iki tol mišku neapaugusioje, žemėje ir užtikrinti nuoseklų šalies miškų ploto didėjimą, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas kompensacinis mechanizmas, kuris numato dvigubo ar trigubo dydžio pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis atitinkamai III ir II miškų grupės miškuose. Diferencijuotų piniginių kompensacijų taikymas atsižvelgiant į kitomis naudmenomis paverčiamų miškų ekologinę, socialinę, ekonominę ir visuomeninę vertę užtikrina vertingiausių miškų apsaugą, nes skatina rinktis kitoms miškų grupėms priskirtas teritorijas. Pritarti
2 .
Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas turėtų neigiamos įtakos valstybės biudžetui , nes būtų sumokama mažiau piniginių kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Sumažėjus valstybės biudžeto pajamoms, atitinkamai ta pačia apimtimi sumažėtų ir miškų plotų plėtros darbai
3. Išimtinis atvejis, numatantis galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms formuoti, susijęs ne tik su viešuoju interesu, bet ir su privačiais interesais, t. y. siekiu kitomis naudmenomis paverstuose miško žemės plotuose statyti gyvenamuosius pastatus. Todėl priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ir atsisakius piniginių kompensacijų diferencijavimo, savivaldybės, taip pat ir privatūs asmenys, kurie suinteresuoti gyvenamųjų teritorijų formavimu, būtų suinteresuoti gyvenamąsias teritorijas formuoti kuo patrauklesnėse miškų teritorijose. Pritarti
Virginija Vingrienė 2018-02-021 Argumentai: Išimtį mokėti miško atkūrimui prilygstančia suma siūlome tik rekreacinės paskirties ar kraštovaizdžio miškams, išskirtiniams estetiniu požiūriu. Tuo tarpu ekologiniu, aplinkosauginiu aspektu jautrioms miškų grupėms tokioms, kaip III grupės apsauginiai miškai (genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai) ir II (A) grupės ekosistemų apsauginiai miškai (telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai, išskyrus kraštovaizdžio miškus), kurių išskirtinio saugojimas turi konkretų tikslinį pagrindą.
Todėl siūloma neskatinti jų žemės paskirties keitimo, o keitimo atveju mokėti nustatytą kompensaciją atitinkamai dviguba ar triguba suma. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis
naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu atveju keičiant
grupės miškų žemę (B- rekreaciniai miškai - pastaba mūsų ), III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“ Nepritarti TTK nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant Vyriausybės, STT ir Teisės departamento išvadas. Vyriausybė siūlo nepritarti projektui, nes sumažėtų miškų atkūrimas, būtų nukreipta statyba į vertingiausius miškus. STT savo išvadoje taip pat pasiūlė atlikti papildomus vertinimus (žr. 4 lentelę). 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIIP-1403 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Teisės departamento išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9 (visais balsais). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Česlav Olševski .
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Neproporcingai didelės kompensacijos stabdo gyvenamųjų teritorijų plėtrą šių savivaldybių miestuose, o tai kartu reiškia, kad ir nepritraukiamos investicijos, neatnaujinama ar nekuriama nauja infrastruktūra, tad kartu nukenčia visuomenės dalies interesai, juolab, kad savivaldybės priverstos savo biudžetų lėšas naudoti ne kitiems svarbiems visuomeniniams poreikiams. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5adf0010d50b11e782d4fd2c44cc67af?jfwid=-fa58ixyxu ; [3] Neproporcingai didelės kompensacijos stabdo gyvenamųjų teritorijų plėtrą šių savivaldybių miestuose, o tai kartu reiškia, kad ir nepritraukiamos investicijos, neatnaujinama ar nekuriama nauja infrastruktūra, tad kartu nukenčia visuomenės dalies interesai, juolab, kad savivaldybės priverstos savo biudžetų lėšas naudoti ne kitiems svarbiems visuomeniniams poreikiams. [4] Įstatymo
naudmenomis atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
2017-09-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilija Masaitienė, vyr. specialistė Giedrė Ričkutė, Seimo narys Juozas Baublys, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, Architektūros skyriaus vedėja (vyriausioji architektė) Orinta Lakickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-11-29)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas savivaldybėms sumokėti dvigubo dydžio (III grupės miškuose) ir trigubo dydžio (II grupės miškuose) piniginę kompensaciją netaikomas tuo atveju, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti tose savivaldybėse, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kuriose nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, išskyrus Neringos savivaldybę.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, pažymėtina, kad miškų apsauga, jų išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Šis išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip ypatingą reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, svarbą, reiškia, kad vertybė yra miško išsaugojimas ir miškų plotų gausinimas, o ne miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalis).
Todėl, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas sumažinant kompensacinį mechanizmą neturėtų neigiamos įtakos miškų plotų plėtrai, neprisidėtų prie miškų nykimo. Antra, iš projekto, taip pat jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma mažinti piniginę kompensaciją būtent keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu atveju. Pažymėtina, kad atitinkamos grupės miškuose paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis kitais keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais viešąjį interesą atitinkančiais atvejais, pavyzdžiui, kai miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti, būtų mokamos atitinkamai dvigubo ar trigubo dydžio piniginės kompensacijos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms formuoti, būtų tenkinami ne tik viešasis, bet ir privatus interesas asmenų, įsisavinančių atitinkamas teritorijas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. Nepritarti Komitetas nusprendė teikti svarstymui iniciatorių pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403(2) nekeičiant 1 straipsnio. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-11-29) 2.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatytas teisinis reguliavimas turėtų įtakos valstybės finansams, nes į valstybės biudžetą būtų sumokama mažiau kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto pajamų ir išlaidų planuotojos, nuomonė. Pritarti Vyriausybės išvada yra gauta. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-12-08) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403, informuojame, kad pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos miškų savininkų asociacija (2018-02-08) Išnagrinėję Miškų įstatymo Nr. 1-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1403, Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pilnai pritariame pačiai pasiūlymo logikai ir, siekiant aiškiau išdėstyti teisinį reguliavimą, siūlome patikslinti pakeitimų formuluotę, nustatant, kad privačios miško žemės naudotojai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti to miško savininkui 11 str. 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją, jei jis įsipareigoja šioje straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka įveisti mišką, o tais atvejais, jei tokio įsipareigojimo miško savininkas neprisiima - tuomet kompensacija sumokama į valstybės biudžetą. Argumentai, kuriais grindžiamas toks siūlymas: 1.
Pagal LR žemės įstatymą žemės naudojimo paskirties keitimai yra žemės savininko teisė, išskyrus išimtinius atvejus kai tai atliekama paimant žemę visuomenės poreikiams, todėl ir pirminis kompensavimas turi būti teikiamas žemės savininkui, kuris turi įsipareigoti nustatyta tvarka įveisti atitinkamą miško plotą arba nustatyta tvarka atsisakyti šios galimybės - tokiu atveju kompensacija patenka į biudžetą. 2. Didžioji dalis naujų miškų Lietuvoje jau šiuo metu yra įveisiama privačioje žemėje, todėl yra nelogiška nušalinti privačius savininkus nuo galimybės patiems organizuoti naujų miškų įveisimą, tais atvejais, kai privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja ne savininkas, o privačios žemės naudotojas. Remiantis aukščiau išdėstytu, siūlome tikslinti ir papildyti projekto formuluotes sekančiai:
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jam e augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose - trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“ Pritarti iš dalies Teikti svarstymui iniciatorių pateiktą įstatymo projektą be 1 straipsnio pakeitimų. 2. Lietuvos miškų savininkų asociacija (2018-02-08)2 straipsnis. 11 straipsnio 9 dalies pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose - ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti to miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją, jei jis įsipareigoja šio straipsnio9 dalyje nustatyta tvarka į veisti mišką, o jei tokio įsipareigojimo miško savininkas neprisiima tuomet kompensacija sumokama į valstybės biudžetą.“ Pritarti iš dalies Teikti svarstymui iniciatorių pateiktą įstatymo projektą be pakeitimų. 4.
įstaigų pasiūlymai:
Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-01-23)1 Atlikę Projekto Nr. XIIIP-1403 antikorupcinį vertinimą nenustatėme, kad siūlomas įstatymas tiesiogiai sudarytų sąlygų korupcijai, tačiau atsižvelgdami į šiuo Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) ypatingą svarbą juo reguliuojamiems visuomeniniams santykiams dėl Projekto Nr. XIIIP-1403 pateikiame šią nuomonę:
Projekte Nr. XIIIP-1403 siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 11 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad tais atvejais, kai miško žemė III ir II grupių miškuose paverčiama kitomis naudmenomis - gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę , t. y. siūloma suvienodinti kompensacijas už skirtingų grupių miškų pavertimą gyvenamosiomis teritorijomis ( t.y. III ir II grupės miškų žemę paverčiant kitomis naudmenomis netaikyti reikalavimo mokėti atitinkamai dvigubo ir trigubo dydžio piniginę kompensaciją ), nors minėtų miškų grupių vertė pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio nuostatas ženkliai skiriasi. Iš esmės pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 28 d. išvadoje dėl Projekto Nr.
XIIIP-1403 pateiktoms pastaboms, manome, kad galiojančiame Įstatyme reglamentuotas miškų suskirstymas į atskiras grupes pagal svarbą visuomeniniams santykiams ir pagal jas numatytas kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis diferencijavimas yra svarbus užtikrinant Įstatymu saugomų vertybių apsaugą ir siekiant, kad pasinaudojus išimtinėmis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybėmis miškams būtų padaroma kuo mažesnė žala. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, savivaldybės siekdamos pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta galimybe, gyvenamąsias teritorijas (galimai) yra suinteresuotos formuoti tose miškų grupėse, už kurių pavertimą kitomis naudmenomis reikia mokėti kuo mažesnę piniginę kompensaciją. Todėl priėmus Projektą Nr. XIIIP-1403 kiltų rizika, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas savivaldybės nebus suinteresuotos, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miškams (ar su jais susijusiems visuomeniniams santykiams) būtų padaroma kuo mažesnė žala. Taip pat, neatmetama galimybė, jog gyvenamųjų teritorijų formavimu suinteresuoti privatūs asmenys priėmus Projektą Nr. XIIIP-1403 gali bandyti daryti įtaką savivaldybių sprendimams, kad gyvenamosios teritorijos būtų formuojamos kuo patrauklesnėse miškų teritorijose (t. y. galimai vertingesnių grupių miškuose).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti Įstatymu saugomų vertybių apsaugą Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo atvejais, siūlome:
1) papildomai įvertinti ir aiškinamajame rašte nurodyti kokio dydžio paprastai mokamos kompensacijos už miško žemės priskyrimą gyvenamosios teritorijoms formuoti, kokia gali būti nesumokėtų kompensacijų į valstybės biudžetą dalis, kokioms savivaldybėms ir kokiems projektams įgyvendinti reikalingas siūlomas pakeitimas, kokios yra alternatyvos nurodytai problematikai spręsti. Manome, kad tik įvertinus minėtus dalykus galima prieiti išvados ar įstatymo projektas ydingas antikorupciniu požiūriu ar ne. 2) apsvarstyti Įstatymo tobulinimo tikslingumą, kad atskiri miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai (pavyzdžiui: Projektu Nr. XIIIP-1403 siūlomų nuostatų arba Įstatymo
pirmiausiai būtų įgyvendinami tik mažiau svarbių grupių miškuose. Ir tik atvejais, kada nėra tokios galimybės (pavyzdžiu, teritorijoje nėra žemesnei grupei priskirtų miškų), būtų leidžiama miško žemę kitomis naudmenomis paversti aukštesnės vertės grupių miškuose. Nepritarti Komitetas nusprendė teikti svarstymui iniciatorių pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403(2) nekeičiant 1 straipsnio. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė V. Vingrienė (2018-02-02)1 Argumentai : Išimtį mokėti miško atkūrimui prilygstančia suma siūlome tik rekreacinės paskirtiems ar kraštovaizdžio miškams, išskirtiniams estetiniu požiūriu.
Tuo tarpu ekologiniu, aplinkosauginiu aspektu jautrioms miškų grupėms tokioms, kaip III grupės apsauginiai miškai (genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai) ir II (A) grupės ekosistemų apsauginiai miškai (telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai, išskyrus kraštovaizdžio miškus), kurių išskirtinio saugojimas turi konkretų tikslinį pagrindą. Todėl siūloma neskatinti jų žemės paskirties keitimo, o keitimo atveju mokėti nustatytą kompensaciją atitinkamai dviguba ar triguba suma. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio
nurodytos grupės miškų žemę, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“ Nepritarti Seimo narė atsiima savo pasiūlymą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-04-25) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-531 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1403 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
reguliavimas prisidėtų prie Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių v ertybių nykimo. Pažymėtina, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miško aplinka iš esmės sunaikinama. Kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis tokiuose miškuose, kurie dėl juose esančių gamtinių vertybių ar kitų svarbių priežasčių bei tikslų, tokių kaip palankios žmonių gyvenamosios aplinkos kūrimas, rekreacinių miško funkcijų išsaugojimas, priskirti II ar III miškų grupės miškams, sunaikinama ypatingos vertės miško aplinka.
Siekiant vietoje sunaikintų miškų plotų įveisti ir išauginti atitinkamos ekologinės, ekonominės ir socialinės vertės miškus kitoje, iki tol mišku neapaugusioje, žemėje ir užtikrinti nuoseklų šalies miškų ploto didėjimą, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas kompensacinis mechanizmas, kuris numato dvigubo ar trigubo dydžio pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis atitinkamai III ir II miškų grupės miškuose. Diferencijuotų piniginių kompensacijų taikymas atsižvelgiant į kitomis naudmenomis paverčiamų miškų ekologinę, socialinę, ekonominę ir visuomeninę vertę užtikrina vertingiausių miškų apsaugą, nes skatina rinktis kitoms miškų grupėms priskirtas teritorijas. 2. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas turėtų neigiamos įtakos valstybės biudžetui, nes būtų sumokama mažiau piniginių kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Sumažėjus valstybės biudžeto pajamoms, atitinkamai ta pačia apimtimi sumažėtų ir miškų plotų plėtros darbai, kurie finansuojami Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. 3. Išimtinis atvejis, numatantis galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms formuoti, susijęs ne tik su viešuoju interesu, bet ir su privačiais interesais, t. y. siekiu kitomis naudmenomis paverstuose miško žemės plotuose statyti gyvenamuosius pastatus.
Todėl priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ir atsisakius piniginių kompensacijų diferencijavimo, savivaldybės, taip pat ir privatūs asmenys, kurie suinteresuoti gyvenamųjų teritorijų formavimu, būtų suinteresuoti gyvenamąsias teritorijas formuoti kuo patrauklesnėse miškų teritorijose. Nepritarti Komitetas nusprendė teikti svarstymui iniciatorių pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403(2) nekeičiant 1 straipsnio. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų komitetas 2018-05-16 siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1403 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarti iš dalies Teikti svarstymui iniciatorių pateiktą įstatymo projektą be 1 straipsnio pakeitimų. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018-05-23 siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIIP-1403 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės,
valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-05-23 įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktas pastabas ir argumentus. Nepritarti 7.1. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1403. 7.2. Komiteto pasiūlymas:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2018-09-262 Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritari
8Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – 1, susilaiko – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Bacvinka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1403 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė