tikslai ir uždaviniai Naujai reglamentuoti gyvenamosios vietos deklaravimą, kartu ir Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų skaičiaus ir buvimo vietos fiksavimą paskatino susiklosčiusi situacija, kai vis dar nemaža dalis Lietuvos gyventojų įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (2017 m. lapkričio 1 d. duomenimis, tokių asmenų buvo 66 591), nors dauguma šių asmenų nėra benamiai, gyvena būstuose, tačiau dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Šiuo metu yra susidariusi tokia situacija, kad asmenims, kurie nuosavybės teise neturi būsto ten, kur faktiškai gyvena, kyla problemų deklaruojant savo gyvenamąją vietą, pvz., kai asmuo nuomoja būstą ar kitais (ne nuomos) pagrindais gyvena pas draugus, gimines ir pan., tačiau gyvenamosios vietos deklaruoti ten, kur faktiškai gyvena, negali, nes būsto savininkai neduoda sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą. Nors Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta galimybė deklaruojant gyvenamąją vietą pateikti dokumentą (pvz.: nuomos, panaudos sutartį), patvirtinantį asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, kurioje siekiama deklaruoti gyvenamąją vietą, tačiau, esant ydingai praktikai nuomotis būstą be nuomos sutarčių, tokie asmenys to padaryti irgi negali. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui Nr.
XII-1919į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą įtraukiami benamiai ir asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos arba palieka šeimyną, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena; asmenys, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, šių priemonių taikymo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta; asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta arba kurios teritorijoje jie faktiškai gyveno iki suėmimo arba bausmės atlikimo. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1919 įgyvendinamosiose nuostatose buvo numatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, privalo per 6 mėnesius Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba pateikti prašymus įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jei atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir
nukeltas iki 2018 m. sausio 1 d.
Asmenų, įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, skaičius per 22 mėnesius (2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 1 d.) sumažėjo 47 proc., tačiau vis dar 66 591 asmuo yra nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos, t. y. apskaitomas „prie savivaldybės“. [1] Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. asmenų, kurie nėra benamiai ar nurodyti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenys bus panaikinti. Pažymėtina, kad tai nereiškia, kad asmuo bus „išbrauktas“ iš Gyventojų registro – visi kiti duomenys (vardas, pavardė, lytis, šeiminė padėtis ir pan.) Gyventojų registre liks, tačiau dalis tokių asmenų, neturinčių galimybės deklaruoti savo gyvenamąją vietą, gali likti „niekur“, ko iš esmės neturėtų būti valstybėje ir kas galėtų sukelti problemų tokiems asmenims siekiant gauti įvairias išmokas, kai kurias viešąsias paslaugas, kurias teikia valstybė ar savivaldybė (pvz., vaikų priėmimas į ikimokyklinio ugdymo ar švietimo įstaigas). Siekiant spręsti nurodytas ir kitas praktikoje išryškėjusias su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusias problemas, parengtas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektas. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – supaprastinti gyvenamosios vietos deklaravimą ir nustatyti galimybę asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, pagrindžiant savo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje ir nurodant savo faktinę gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje, būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena.
Gyvenamosios vietos deklaravimo tikslas yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą tam, kad asmuo būtų pasiekiamas valstybės ir savivaldybių institucijoms bei valstybės įgaliotiems asmenims . Šis tikslas gali būti pasiektas tik tada, kai visi Lietuvos Respublikos gyventojai turės galimybę nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas parengtas Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva, atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas (išnagrinėtus skundus) dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir įvertinus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų 2016 m. ir 2017 m. III ketvirčių statistiką. 3.
teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (toliau – įstatymas) nustatyta, kad į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą gali būti įtraukiami benamiai ir asmenys, priklausantys baigtiniam asmenų kategorijų sąrašui, – tai asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos arba palieka šeimyną, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena; asmenys, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, šių priemonių taikymo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta; asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta arba kurios teritorijoje jie faktiškai gyveno iki suėmimo arba bausmės atlikimo. Nors pastebima tendencija, kad įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą skaičius mažėja, akivaizdu, kad 2018 m. sausio 1 d. iš šio sąrašo apie 66 000 Lietuvos Respublikos išbrauktų gyventojų gali likti „niekur“. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kas yra naudingasis būsto plotas – tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šiltų pagalbinių patalpų) grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. Šis plotas apskaičiuojamas pagal kadastrinių matavimų duomenis. Asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratinių metrų naudingasis plotas .
Tai sukelia problemų asmenims arba šeimoms deklaruoti savo gyvenamąją vietą mažuose būstuose ar socialines ir apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Šiuo metu įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas 15 darbo dienų terminas deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo. Praktika rodo, kad toks terminas yra per trumpas, ypač grįžusiems į Lietuvą iš emigracijos. Įstatymas nenustato pareigos asmenims, įtraukiant juos į neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą, nurodyti, kur jie realiai gyvena, tad asmens adresu (buvimo vieta) laikytina visa savivaldybės teritorija. Tokia situacija apsunkina kontaktus su gyventojais, o ypač sudėtinga tampa užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nežinant konkretaus adreso, kuriuo gyvena šeima arba asmuo su nepilnamečiais vaikais. Tas pat pasakytina ir apie benamius – nors valstybė ir savivaldybės planuoja ir teikia jiems įvairias socialines paslaugas, benamių fizinio buvimo nustatymas prireikus yra gana sudėtingas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Akivaizdu, kad įvardinti „neturinčiais gyvenamosios vietos“ asmenis, kurie, nors ir nedeklaravo savo gyvenamosios vietos konkrečioje savivaldybėje, nes joje neturi nuosavybės teise būsto, tačiau realiai ten gyvena gyventi pritaikytuose būstuose nuomos ar panaudos pagrindais, nėra tikslu, todėl Įstatymo projekte siūloma šią asmenų grupę vadinti „nedeklaravusiais gyvenamosios vietos“.
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena , Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą 6 mėnesių laikotarpiui pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje. Šiuo siūlymu siekiama teisinį reguliavimą sisteminti (nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio nuostatas) bei įteisinti platesnę diskreciją deklaravimo įstaigai nustatyti tikrąjį asmens ekonominių, socialinių ar asmeninių interesų centrą, kad asmuo, kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos, galėtų nurodyti bent jau savivaldybę, su kuria save labiausiai sieja ir kurios infrastruktūra ir paslaugomis jis naudojasi. Tai galėtų būti informacija/duomenys apie asmens darbą, mokymąsi arba studijas toje savivaldybėje, globėjo ar rūpintojo statusas ir kiti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys asmens gyvenimo toje savivaldybėje poreikį.
Toks reguliavimas leis išvengti formalaus gyvenamosios vietos deklaravimo, kai asmenys gyvenamąją vietą deklaruoja vien dėl paties deklaravimo tikslo ar dėl nuosavybės teise turimo joje gyvenamojo būsto, nors realiai savo gyvenamąja vieta ir asmeninių, ekonominių ir socialinių interesų centru laiko kitą vietą. Šiuos duomenis patikrinti, naudodamasi valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, turėtų deklaravimo įstaiga. Šios nuostatos bus detaliau reglamentuotos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys, teikiantys prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nurodytų savo kontaktinį adresą – tokiu būdu tiek benamiai, tiek ir asmenys, dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negalintys deklaruoti savo gyvenamosios vietos, būtų prireikus pasiekiami. Asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, teikdami prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, be kitų duomenų, turėtų nurodyti ir adresą būsto, kuriame jie gyvena. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad benamiai, kurie yra įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nurodytų jiems socialines paslaugas teikiančios įstaigos ar organizacijos, pvz., socialinės paramos centro, nakvynės namų, labdaringos maitinimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ir pan., adresą. Tokiu būdu valstybės ir savivaldybės institucijos prireikus galėtų surasti net ir tokius asmenis, kuriems, kaip rodo praktika, minėtos įstaigos yra jų nuolatinio lankymosi vietos.
Asmenys turi siekti deklaruoti savo gyvenamąją vietą, todėl įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą numatomas terminuotas – 6 mėnesiai; asmeniui po 6 mėnesių deklaravimo įstaigai nepateikus pageidavimo būti įrašytam į apskaitą ir nepateikus būtinų informacijos ir duomenų, asmens įtraukimo į apskaitą duomenys būtų panaikinti. Siūloma panaikinti naudingojo būsto ploto apribojimą (5 kvadratiniai metrai) deklaruojant gyvenamąją vietą, nes mažuose būstuose gyvenančios šeimos ar įstaigos, kurios teikia socialines ir apgyvendinimo paslaugas (pvz., Motinos ir vaiko krizių centrai ir pan.), susiduria su problemomis (pvz., 30 kvadratinių metrų būste gyvenant 7 asmenims, neužtenka būsto ploto visiems asmenims deklaruoti jame savo gyvenamąją vietą). Įstatymo projekte siūloma nustatyti ilgesnį terminą deklaruoti savo gyvenamąją vietą – vietoj 15 darbo dienų siūloma nustatyti 1 mėnesio terminą. Taip būtų sudaromos geresnės sąlygos asmenims, ypač grįžusiems Į Lietuvą iš emigracijos, susirasti gyvenamąjį būstą ir tinkamai įvykdyti pareigą deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Siekiant, kad gyvenamosios vietos deklaravimo ar įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą duomenys kuo tiksliau atspindėtų realią situaciją, Įstatymo projekte pakeistas ribojimas būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą – siekiant, kad gyventojai nedeklaruotų savo gyvenamosios vietos fiktyviai, vien todėl, kad kažkurioje Lietuvos savivaldybėje nuosavybės teises turi gyvenamąsias patalpas ar pastatus, siūloma nustatyti ribojimą, kad į apskaitą negali būti įtraukiami asmenys, toje savivaldybėje nuosavybės teise turintys gyvenamąsias patalpas ar pastatus.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad deklaravimo duomenys yra panaikinami, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio, bet jau negyvenančio ar niekada negyvenusio, asmens deklaravimo duomenis. Taip palengvinama „išdeklaravimo“ procedūra ir labiau apsaugomi būsto savininko interesai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekte siūlomos pataisos padėtų užtikrinti, kad renkami ir kaupiami oficialūs duomenys apie asmenų gyvenamąją vietą maksimaliai atspindėtų faktinę situaciją ir padėtų valstybės ir savivaldybės institucijoms ar valstybės įgaliotiems asmenims žinoti Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamąją vietą.
Tikslūs duomenys apie asmenų gyvenamąją vietą svarbūs ir daugeliu kitų aspektų, pvz.: užtikrinant vaiko teisių apsaugą, planuojant ir teikiant socialines paslaugas, organizuojant rinkimus, nustatant savivaldybių tarybų narių skaičių konkrečiose savivaldybėse, policijai, teismams siunčiant teismo šaukimus, antstoliams išieškant skolas ir kt. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinant įstatymą, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą naujų įstatymų priimti ar keisti galiojančių nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti turės būti keičiama: Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės, patvirtintos VĮ Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“, Asmenų įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkos aprašas, patvirtintas VĮ Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-295 „Dėl Asmenų įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Siekiant tinkamo įstatymo įgyvendinimo, Vidaus reikalų ministerija parengs gyvenamosios vietos deklaravimo rekomendacijas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „gyvenamoji vieta“,
„deklaravimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai. Įvertinus kai kurių užsienio šalių gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimus spręstina, kad kiekviena šalis, atsižvelgdama į savo teisinę sistemą ir kitus faktorius (tradicijas, vidinės migracijos tendencijas ir pan.), nustato skirtingus reikalavimus, bet esminiai aspektai, pvz.: prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą ir atsakomybė už šios pareigos nevykdymą, yra nustatyta daugelyje šalių.
Valstybė Privalomumas Būsto savininko sutikimas Atsakomybė už gyvenamosios vietos nedeklaravimą Latvija [2] Nustatyta pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Gyvenamąją vietą privaloma deklaruoti per1 mėnesį pakeitus gyvenamąją vietą. Latvijos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nėra tiesiogiai kalbama apie savininko sutikimą, tačiau deklaruojant turi būti pateikti dokumentai, įrodantys teisėtą pagrindą gyventi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje: leidimas gyventi, registravimo liudijimas arba laikinos gyvenamosios vietos pažyma. Naudotuose šaltiniuose informacija nepateikiama . Vokietija [3] Nustatyta pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Gyvenamąją vietą privaloma deklaruoti per
pakeitus gyvenamąją vietą. Būsto savininkas privalo pasirašyti specialią formą ir pateikti reikiamus duomenis, t. y. duoti sutikimą faktiškai gyvenantiems asmenims deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Jei ne laiku, neteisingai ar visai nedeklaruojama gyvenamoji vieta, asmeniui nustatyta bauda iki 1000 eurų, o ypatingais atvejais – iki 5000 eurų. Austrija [4] Nustatyta pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Gyvenamąją vietą privaloma deklaruoti per
pakeitus gyvenamąją vietą. Naudotuose šaltiniuose informacija nepateikiama. Gyvenamosios vietos nedeklaravimas laikomas administraciniu pažeidimu. Bauda iki 726 eurų (ypatingais atvejais – iki 2180 eurų). Šveicarija [5] Nustatyta pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Gyvenamąją vietą privaloma deklaruoti per2 savaites pakeitus gyvenamąją vietą.
Deklaruojant gyvenamąją vietą privaloma pateikti būsto nuomos sutartį. Naudotuose šaltiniuose informacija nepateikiama. Nyderlandai [6] Nustatyta pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Privaloma informuoti savivaldybę apie gyvenamąją vietą ne anksčiau kaip
arba
po gyvenamosios vietos pakeitimo. Deklaruojant savo gyvenamąją vietą privaloma pateikti būsto nuomos sutartį. Bauda iki 325 eurų. Kiekviena šalis nustato tam tikras išlygas įvairioms asmenų kategorijoms, pvz., Latvijoje taikomos dvi pagrindinės išimtys: 1) nepilnamečiams, kurie teismo sprendimu yra paimami iš šeimos ir jiems skiriama institucinė globa ar paskiriama globėjų šeima – tokių nepilnamečių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos adresas neturi būti keičiamas, o tik nurodomas naujosios gyvenamosios vietos adresas kaip alternatyvus adresas; 2) vyresnio amžiaus asmenims, kurie vietos valdžios sprendimu apgyvendinami socialinės globos įstaigose
Latvijos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta valstybės rinkliava už gyvenamosios vietos deklaravimą. Jos dydį nustato Vyriausybė.
Jos dydį nustato Vyriausybė. Įstatymo nuostatos atitinka ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nustatytus esminius gyvenamosios vietos deklaravimo principus [7] : visuotinumo, privalomumo, tęstinumo, informacijos atnaujinimo, informacijos apie asmenis saugos (konfidencialumo), nediskriminacijos ir kt. [1] VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenys [2] https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=4&ved=0ahUKEwjKxOKxtK7XAhUFiRoKHZbiDO4QFgg9MAM&url=http%3A%2F%2Fvvc.gov.lv%2Fimage%2Fcatalog%2Fdokumenti%2FDeclaration%2520of%2520Place%2520of%2520Residence%2520Law.docx&usg=AOvVaw1nubKMcdtGkxhNsIvdV9Em [3] https://www.ummelden.de/pdf/Ummelden-bei-Umzug-BMG.pdf [4] http://www.ris.bka.gv.at/GeltendeFassung.wxe?Abfrage=Bundesnormen&Gesetzesnummer=10005799 [5] https://www.comparis.ch/umzug-schweiz/migration/anmeldung-umzug-schweiz [6] https://www.iamexpat.nl/expat-info/official-issues/registration-netherlands [7] http://www.osce.org/odihr/39496?download=true
2017-12-01
V ilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies nuostatoje
„išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas išlygas“ žodžiai „nustatytas
išlygas“ keistini žodžiais „nurodytus asmenis“. 2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. 3. Nėra aišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies 1 punktą pakeitusiais gyvenamąją vietą nelaikomi tik „ Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bei atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, tarptautinėse organizacijose dirbantys asmenys“. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą diplomatinę tarnybą sudaro ir diplomatai, laikinai perkelti į pareigas tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume) ir pan. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar pakeitusiais gyvenamąją vietą turėtų būti nelaikomi ir šie diplomatai. 4. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies 2 punktą asmenys, atliekantys privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą. Nėra aišku, kodėl siūloma išskirti tik vieną karių kategoriją .
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyta, kad karys yra „Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą“; „tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba“. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnį karys gali atlikti tarnybą kitose užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, o pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymą kariai bei civiliai statutiniai valstybės tarnautojai gali būti siunčiami dalyvauti tarptautinėse karinėse operacijose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą kariūnai gali mokytis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokymo institucijose . Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar pakeitusiais gyvenamąją vietą turėtų būti nelaikomi ir šie asmenys. 5. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, deklaruoja gyvenamąją vietą tuo atveju, jeigu ją pakeičia <...> “ . Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 7 dalyje yra įvardijami asmenys, kurie nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą , todėl nėra aišku, kokį teisinį reguliavimą siekiama nustatyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje. 6. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius ir skaičius „4 straipsnio 1 dalies 2 punkte“ bei antrajame sakinyje prieš žodžius ir skaičius „4 straipsnio 1 dalies 3 punkte“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 7.
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą įtraukiami „asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos <...>, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje
“. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma,
pažymėtina, kad asmens ekonominiai, socialiniai ar asmeniniai interesai nėra apibrėžiami nei aptariamoje, nei kitose projekto nuostatose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmens teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu. Atsižvelgiant į tai manytume, kad projekte asmens ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus reikėtų apibrėžti. Antra, kaip matyti iš keičiamo įstatymo
ekonominius, socialinius ar asmeninius asmens interesus, pateikimas nėra vienintelė asmens, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalinčio deklaruoti gyvenamosios vietos, įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą sąlyga – toks asmuo turi praneši ir savo gyvenamosios vietos adresą (dėl pastarosios nuostatos žiūrėti šios Išvados 10 pastabą). Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatų tarpusavio santykis. 8. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo
dalies nuostata, apibrėžianti deklaravimo duomenų santykį su informacija apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis bei šios dalies nuostata dėl gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų yra perkeltinos į 2 straipsnį, kuriame apibrėžiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. 9.
sąvoka „prašyme“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 6 - 8 punktai ir kt.). 10. Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto matyti, kad asmuo, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalinčio deklaruoti gyvenamosios vietos, teikdamas prašymą įtraukti jį į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, turi nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių keliais aspektais. Pirma, kaip matyti iš aiškinamojo rašto, šią projekto nuostatą sąlygojo aplinkybė, kad asmenys, nuosavybės teise neturintys būsto, negali deklaruoti gyvenamosios vietos ten, kur jis faktiškai gyvena, nes būsto savininkai neduoda sutikimo deklaruoti gyvenamą vietą . Taigi, mūsų vertinimu, nustačius reikalavimą asmeniui pranešti savo gyvenamosios vietos adresą, galėtų būti nepasiekti teikiamo įstatymo projekto tikslai. Antra, tokiu teisiniu reguliavimu gali būti sudarytos prielaidos apeiti reikalavimą gyvenamąją vietą deklaruojančiam asmeniui pateikti deklaravimo įstaigai patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate ir tokiu būdu būtų pažeista patalpos ar pastato savininko nuosavybės teisė, nes patalpos ar pastato savininkas pagal projekte nustatytą teisinį reguliavimą net neturėtų teisės gauti informacijos (keičiamo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta tik teisė gauti informaciją apie savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis) apie asmenis, nurodžiusius savo gyvenamosios vietos adresą savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate . 11. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio
teisingumą žodis „turi“ keistinas žodžiu „privalo“. 12.
keičiamo įstatymo 11 straipsnį sudaro tik viena dalis, todėl skaičiai, žymintys straipsnio dalis, turi būti pakeisti skaičiais, žyminčiais punktus - vietoj taškų po skaičiais reikėtų dėti skliaustus. Be to keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 punkte vartojama nuoroda į šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalį yra klaidinanti, nes 10 straipsnį sudaro tik dvi dalys. 13. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnį atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekse (530 straipsnyje) yra nustatyta atsakomybė tik už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba melagingų duomenų pateikimą, o atsakomybė už atitinkamų pareigų, susijusių su asmens įtraukimu į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nevykdymą arba netinkamą vykdymą nėra nustatyta. Kita vertus, keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostata dėl asmenų atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą susiaurintų atsakomybę, kuri gali kilti suklastojus deklaraciją, disponavus suklastotu dokumentu (Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis). 14. Projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata „Lietuvos Respublikos įstatymuose žodžių junginys „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ atstoja žodžių junginį „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“ yra ydinga ir keistina. Pažymėtina, kad nuostata „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra teisinė kategorija – sąvoka, apjungianti šiai teisinei kategorijai priklausančius asmenis, o žodžių junginys yra tik kalbos priemonė išreikšti sąvoką. Atsižvelgus į tai, taip pat į šiuo metu galiojančiuose kituose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr.
X-1710 4 straipsnyje) įtvirtintas teisines formuluotes dėl sąvokų vartojimo tapatumo įstatymuose, aptariama projekto nuostata keistina į – „Kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra tolygi šiame įstatyme vartojamai sąvokai „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“ arba „Kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra tapati šiame įstatyme vartojamai sąvokai „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2017-12-20
V ilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 10 dalies 1 punkte po žodžių
„diplomatai“ įrašytinas žodis „kiti“, nes aptariamo punkto formuluotė leidžia
manyti, kad diplomatai nedirba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, tarptautinėse organizacijose. 2. Pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą asmuo, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalintis deklaruoti gyvenamosios vietos, teikdamas prašymą įtraukti jį į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, turi nurodyti vietos, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena, adresą. Pakartotinai atkreipiame dėmesį į tokio teisinio reguliavimo ydingumą. Pažymėtinai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatino aplinkybė, kad asmenys, nuosavybės teise neturintys būsto, negali deklaruoti gyvenamosios vietos ten, kur jis faktiškai gyvena, nes būsto savininkai neduoda sutikimo deklaruoti gyvenamą vietą . Taigi, mūsų vertinimu, nustačius reikalavimą asmeniui pranešti vietos, kur asmuo faktiškai daugiausiai gyvena, adresą: 2.1. galėtų būti nepasiekti teikiamo įstatymo projekto tikslai; 2.2. tokiu teisiniu reguliavimu iš esmės būtų apeitas reikalavimas pateikti deklaravimo įstaigai patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, ir tokiu būdu būtų pažeista patalpos ar pastato savininko nuosavybės teisė.
Ta aplinkybė, kad projekto 9 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad deklaravimo įstaiga ne vėliau kaip 3 darbo dienas nuo prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gavimo dienos praneša patalpos ar pastato savininkui apie tai, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas yra nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena šiame prašyme nurodytas asmuo, iš esmės neišsprendžia aukščiau nurodytų problemų, nes: pirma, savininkas būtų informuojamas po to, kai asmuo pateikia atitinkamą prašymą ; antra, savininko informavimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių , nes keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinama jo teisė keisti neteisingus duomenis ar juos naikinti, trečia, asmens įrašymo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą terminas , nustatytas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (3 darbo dienos) sutampa su savininko informavimo terminu , nustatytu keičiamo įstatymo 9 straipsnio
sprendimas dėl asmens įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą turės būti priimtas, iš esmės nepriklausomai nuo to, ar savininkas bus informuotas, ar ne. 3.
nereikėtų tikslinti, nurodant, kad duomenys apie gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą yra sudedamoji informacijos apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis dalis (7 straipsnio 1 dalis), kad duomenys apie įtrauktus į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą asmenis turi atitikti juos patvirtinančius dokumentus ir valstybės registrų duomenis (7 straipsnio 4 dalis), kad deklaravimo įstaiga privalo tikrinti ne tik deklaravimo duomenų teisingumą ir imtis 8 straipsnio 1 dalyke nurodytų priemonių šiuos duomenis tikrinti, bet ir privalo tikrinti duomenis, kai asmuo siekia būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, taip pat imtis priemonių ištaisyti neteisingus duomenis, esančius gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitoje, juos panaikinti (8 straipsnio 2 dalis,
vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą nustoja galioti jam mirus (8 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai svarstytina galimybė papildyti ir 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą bei 11 straipsnio 3 punktą, kuriame siūloma reglamentuoti tik deklaravimo duomenų tvarkymą. Nenustačius teisinio reguliavimo gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims, taip pat teisinio reguliavimo, susijusio su gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymu, nebūtų aišku, nei kaip būtų patikrinamas apskaitos duomenų tikrumas, nei kurie duomenys – pateikti asmens ar savininko, turėtų lemiamą reikšmę, priimant sprendimą dėl asmens įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto
NR. XiiIp-1399 2017-12-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Algimantas Dumbrava, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Teisingumo ministerijos teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Sigita Panovienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-05 1(3)
principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies nuostatoje „išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas išlygas“ žodžiai „nustatytas išlygas“ keistini žodžiais „nurodytus asmenis“. Įvertinta
2017-12-05 1(4)
2.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių
„šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Įvertinta
įstatymo projektą atmesti
2017-12-05 1(4)
punktą pakeitusiais gyvenamąją vietą nelaikomi tik „Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bei atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, tarptautinėse organizacijose dirbantys asmenys“. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą diplomatinę tarnybą sudaro ir diplomatai, laikinai perkelti į pareigas tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume) ir pan. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar pakeitusiais gyvenamąją vietą turėtų būti nelaikomi ir šie diplomatai. Įvertinta
siūlo įstatymo projektą atmesti
2017-12-05 1(4)
4Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies 2 punktą asmenys,
atliekantys privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą. Nėra aišku, kodėl siūloma išskirti tik vieną karių kategoriją. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyta, kad karys yra
„Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą“; „tikroji
karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba“.
Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnį karys gali atlikti tarnybą kitose užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, o pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymą kariai bei civiliai statutiniai valstybės tarnautojai gali būti siunčiami dalyvauti tarptautinėse karinėse operacijose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą kariūnai gali mokytis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokymo institucijose. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar pakeitusiais gyvenamąją vietą turėtų būti nelaikomi ir šie asmenys. Įvertinta
įstatymo projektą atmesti
2017-12-05 1(4)
„asmenys, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, deklaruoja gyvenamąją vietą tuo
atveju, jeigu ją pakeičia <...>“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 7 dalyje yra įvardijami asmenys, kurie nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą, todėl nėra aišku, kokį teisinį reguliavimą siekiama nustatyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje. Įvertinta
siūlo įstatymo projektą atmesti
2017-12-05 1(4)
žodžius ir skaičius „4 straipsnio 1 dalies 2 punkte“ bei antrajame sakinyje prieš žodžius ir skaičius „4 straipsnio 1 dalies 3 punkte“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Įvertinta
įstatymo projektą atmesti
2017-12-05 1(6)
7.
Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą įtraukiami „asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos <...>, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje“. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad asmens ekonominiai, socialiniai ar asmeniniai interesai nėra apibrėžiami nei aptariamoje, nei kitose projekto nuostatose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmens teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu. Atsižvelgiant į tai manytume, kad projekte asmens ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus reikėtų apibrėžti. Antra, kaip matyti iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto, informacijos ar duomenų, pagrindžiančių ekonominius, socialinius ar asmeninius asmens interesus, pateikimas nėra vienintelė asmens, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalinčio deklaruoti gyvenamosios vietos, įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą sąlyga – toks asmuo turi praneši ir savo gyvenamosios vietos adresą (dėl pastarosios nuostatos žiūrėti šios Išvados
ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatų tarpusavio santykis. Įvertinta
įstatymo projektą atmesti
2017-12-05 1(7)
Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodytą įstatymo paskirtį keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, apibrėžianti deklaravimo duomenų santykį su informacija apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis bei šios dalies nuostata dėl gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų yra perkeltinos į 2 straipsnį, kuriame apibrėžiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Įvertinta
įstatymo projektą atmesti
2017-12-05 1(7)
vartotina sąvoka „prašyme“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 6 - 8 punktai ir kt.). Įvertinta
siūlo įstatymo projektą atmesti
2017-12-05 1(7)
asmuo, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalinčio deklaruoti gyvenamosios vietos, teikdamas prašymą įtraukti jį į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, turi nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių keliais aspektais. Pirma, kaip matyti iš aiškinamojo rašto, šią projekto nuostatą sąlygojo aplinkybė, kad asmenys, nuosavybės teise neturintys būsto, negali deklaruoti gyvenamosios vietos ten, kur jis faktiškai gyvena, nes būsto savininkai neduoda sutikimo deklaruoti gyvenamą vietą. Taigi, mūsų vertinimu, nustačius reikalavimą asmeniui pranešti savo gyvenamosios vietos adresą, galėtų būti nepasiekti teikiamo įstatymo projekto tikslai.
Antra, tokiu teisiniu reguliavimu gali būti sudarytos prielaidos apeiti reikalavimą gyvenamąją vietą deklaruojančiam asmeniui pateikti deklaravimo įstaigai patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate ir tokiu būdu būtų pažeista patalpos ar pastato savininko nuosavybės teisė, nes patalpos ar pastato savininkas pagal projekte nustatytą teisinį reguliavimą net neturėtų teisės gauti informacijos (keičiamo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta tik teisė gauti informaciją apie savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis) apie asmenis, nurodžiusius savo gyvenamosios vietos adresą savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate. Įvertinta
siūlo įstatymo projektą atmesti
2017-12-05 1(8)
įstaigų pareigą tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą žodis „turi“ keistinas žodžiu „privalo“. Įvertinta
siūlo įstatymo projektą atmesti
2017-12-051
sudaro tik viena dalis, todėl skaičiai, žymintys straipsnio dalis, turi būti pakeisti skaičiais, žyminčiais punktus - vietoj taškų po skaičiais reikėtų dėti skliaustus. Be to keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 punkte vartojama nuoroda į šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalį yra klaidinanti, nes 10 straipsnį sudaro tik dvi dalys. Įvertinta
įstatymo projektą atmesti
2017-12-051
Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnį atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekse (530 straipsnyje) yra nustatyta atsakomybė tik už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba melagingų duomenų pateikimą, o atsakomybė už atitinkamų pareigų, susijusių su asmens įtraukimu į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nevykdymą arba netinkamą vykdymą nėra nustatyta. Kita vertus, keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostata dėl asmenų atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą susiaurintų atsakomybę, kuri gali kilti suklastojus deklaraciją, disponavus suklastotu dokumentu (Baudžiamojo kodekso
įstatymo projektą atmesti
3
įstatymuose žodžių junginys „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ atstoja žodžių junginį „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“ yra ydinga ir keistina. Pažymėtina, kad nuostata „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra teisinė kategorija – sąvoka, apjungianti šiai teisinei kategorijai priklausančius asmenis, o žodžių junginys yra tik kalbos priemonė išreikšti sąvoką. Atsižvelgus į tai, taip pat į šiuo metu galiojančiuose kituose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr.
X-1710 4 straipsnyje) įtvirtintas teisines formuluotes dėl sąvokų vartojimo tapatumo įstatymuose, aptariama projekto nuostata keistina į – „Kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra tolygi šiame įstatyme vartojamai sąvokai „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“ arba „Kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra tapati šiame įstatyme vartojamai sąvokai
„gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“. Įvertinta
įstatymo projektą atmesti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2017-12-11 1(6)
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1919 įgyvendinamuosiuose nuostatuose buvo nustatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, privalo per 6 mėnesius Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba pateikti prašymus įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jei atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas sąlygas.
Atsižvelgiant į tai, jog šis terminas buvo pratęstas du kartus ir nukeltas iki 2018 m. sausio 1 d., o asmenų, kurie iki numatyto laikotarpio nedeklaravę gyvenamosios vietos, bei asmenų, kurie neatitinka Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygas, duomenys bus naikinami, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (toliau – Tinklas) išreiškia susirūpinimą, jog šių žmonių galimybės pasinaudoti viešosiomis paslaugomis bus apribotos. Tinklas atstovauja pažeidžiamiausias visuomenės grupės ir reiškia nerimą, jog tokia tvarka gali šiuos asmenis nustumti į dar didesnę atskirtį ir pažymi šiuos aspektus:
Būstą besinuomojantys, tačiau neturintys sutarčių su jo savininkais, mažas pajamas gaunantys asmenys dažnai neturi finansinių galimybių pasirinkti alternatyvų variantą, o derantis su būsto savininkais dėl sutarties, kuri leistų deklaruoti gyvenamąją vietą, šie asmenys nėra galios pozicijoje . Tinklo nariai taip pat pastebi, jog patys žmonės neretai bijo, jog net paprašius tokios sutarties, jie gali būti paprašyti išsikraustyti. Taigi, daugeliu atveju šie asmenys negali deklaruoti gyvenamosios vietos dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, o apribojus prieigą prie viešųjų paslaugų skurstantys asmenys susiduria su rizika atsidurti dar gilesniame skurde ir atskirtyje. Tinklo nariai taip pat dirba ir su benamiais, kurie yra viena iš pažeidžiamiausių ir sunkiausiai integruojamų visuomenės grupių.
Daugelis jų yra praradę socialinius ir bendruosius įgūdžius, išardę socialinius tinklus. Atkreiptinas dėmesys, jog dalis šių asmenų negali pasinaudoti net laikinųjų namų paslaugomis, nes vietų skaičius jose yra ribotas, tačiau gauna kitas NVO paslaugas, tokias kaip maitinimas, lankosi dienos centruose ar gauna žemo slenksčio paslaugas. Pažymėtina, jog šių asmenų integracija į visuomenę yra labai ilgas ir sudėtingas procesas, todėl ribotos galimybės žmonių prieigai prie viešųjų paslaugų šį procesą apsunkina dar labiau. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas priežastis, Tinklas palaiko Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1399 su šiomis išlygomis :
straipsnio 1 dalies 6 punkte išvardintus ekonominius, socialinius ir asmeninius interesus savivaldybėje bei pažymėti, jog socialinius interesus gali pagrįsti ir NVO teikiamos paslaugos . Atkreiptinas dėmesys, Tinklo nariai veikia
įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarka skirtingose savivaldybėse yra traktuojama nevienodai. Nors Tinklo nariai supranta savivaldos teisę tam tikrose srityse laisvai priimti sprendimus, tačiau pabrėžia, kad, siekiant išvengti neaiškumų ir neapibrėžtumų tiek savivaldybėms, tiek nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, tiek patiems gyventojams, įstatymo įgyvendinamosiose taisyklėse būtina aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kas pagrindžia asmens ekonominius, socialinius ir asmeninius interesus. Taip pat pažymėtina, jog Tinklo nariai, o taip pat ir kitos NVO, dirba su skurdą ir socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis, kurių dalis negali deklaruoti gyvenamosios vietos dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių.
Neretai šie asmenys yra integracijos procese ir yra nedirbantys, tačiau nuolat palaikantys ryšį su NVO ir gaunantys reguliarias integracines paslaugas. Svarbu pažymėti, jog neretai NVO yra vienintelės paslaugų teikėjos šiems asmenims, o jų teikiamos paslaugos yra vienintelis būdas užtikrinti bent minimalų jų socialinį dalyvavimą. Siekiant užtikrinti šių asmenų prieigą prie kitų viešųjų paslaugų ir neapsunkinti integracijos proceso, o taip pat išsaugoti ir šių žmonių orumą užtikrinant pilietines ir socialines teises, pabrėžiame, jog šio įstatymo įgyvendinamosiose taisyklėse būtų nurodoma, jog asmenų socialinius interesus gali pagrįsti reguliariai gaunamos paslaugos iš NVO. Įvertinta
2017-12-11 1(6)
laikotarpį pakeisti į 12 mėnesių . Tinklo nariai atkreipia dėmesį, jog 6 mėnesių laikotarpis integracijos procese yra palyginti neilgas laikotarpis, ypatingai kalbant apie benamius ir kitas pažeidžiamas grupes. Be to, daugeliui jų administraciniai įsipareigojimai yra itin sunki našta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog toks siūlymas gali būti didelė apkrova ir pačioms savivaldybėms. Taigi, siūlome šio įstatymo
punktuose numatytą 6 mėnesių laikotarpį prailginti iki 12 mėnesių
4
šio įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje numatytą vieno mėnesio laikotarpį iki trijų mėnesių.
Tinklas atkreipia dėmesį į tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 dienos visų asmenų, įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą duomenys bus ištrinti, todėl visi šie asmenys, norintys deklaruoti gyvenamąją arba pateikti prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, turės tai padaryti per mėnesį, tačiau Tinklo nariai pastebi, jog viešojoje erdvėje trūksta objektyvios informacijos apie naująją tvarką, todėl daugeliui asmenų, o ypač skurstantiems ar socialinėje atskirtyje esantiems asmenims ar net su jais dirbantiems socialiniams darbuotojams gali būti sunku suprasti naująją tvarką ir asmenų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos, pareigas. Atsižvelgiant į tai, siūlome prailginti šio įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje numatytą vieno mėnesio laikotarpį iki trijų mėnesių . Tuo pačiu norime atkreipti dėmesį, jog turi būti užtikrinta objektyvios informacijos sklaida tiek bendradarbiaujant su žiniasklaida, tiek su NVO, kurios turi prieigą prie socialiai pažeidžiamų ir bendrųjų įgūdžių stokojančių asmenų. Įvertinta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalavimas asmenims nedeklaravusiems nuolatinės gyvenamosios vietos, kas 6 mėnesius ją deklaruoti pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, labai apsunkina galimybę gauti įvairias socialines išmokas. Žmonės priversti kas pusę metų iš naujo pildyti dokumentus. Siekiant pagerinti tokių žmonių gyvenimo kokybę, siūlome pratęsti terminą iki 12 mėnesių.
Pasiūlymas: asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos arba palieka šeimyną, ne ilgesniam kaip6 12 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena;
2Seimo nariai:
A. Dumbrava J. Varkalys 2017-12-08 1(6) (1) (6) Pasiūlymas: asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, ne ilgesniam kaip6 12 mėnesių laikotarpiui − pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje. Įvertinta Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinės apsaugos ir darbo komitetas 2017-12-06 1(6) (1) Sprendimas: įstatymo projektui pritarti bei siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto 6 mėnesių laikotarpio, kuriam gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys būtų įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, pailginimą iki
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Įstatymo projektą Nr.
atmesti , nes įtvirtinus siūlomą reguliavimą, kai asmuo, negalintis deklaruoti savo gyvenamosios vietos, turėtų teisę nurodyti jam nepriklausančio būsto adresą be būsto savininko žinios sudaro galimybes piktnaudžiauti pateikiant tikrovės neatitinkantį faktinės gyvenamosios vietos adresą, kas galėtų sukelti neigiamas teisines pasekmes būsto savininkui. Projektu nėra nustatomos pakankamos priemonės, kad būtų užtikrintas pateiktų duomenų teisingumas, o sankcijos už neteisingų duomenų pateikimą yra neadekvačiai mažos galimoms sukelti pasekmėms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už –9, prieš –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
P. Urbšys. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-12-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: A. Gratulevičienė – Vyriausybės Socialinių ir Sveikatos reikalų skyriaus vedėja, A. Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, D. Urbonas – vidaus reikalų viceministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies nuostatoje
„išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas išlygas“ žodžiai „nustatytas
išlygas“ keistini žodžiais „nurodytus asmenis“. Pritarti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71 3.
Nėra aišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies 1 punktą pakeitusiais gyvenamąją vietą nelaikomi tik „ Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bei atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, tarptautinėse organizacijose dirbantys asmenys“. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą diplomatinę tarnybą sudaro ir diplomatai, laikinai perkelti į pareigas tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume) ir pan. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar pakeitusiais gyvenamąją vietą turėtų būti nelaikomi ir šie diplomatai. Įvertinta Spręsti pagrindiniam komitetui 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
72
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies 2 punktą asmenys, atliekantys privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą. Nėra aišku, kodėl siūloma išskirti tik vieną karių kategoriją . Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyta, kad karys yra
„Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą“; „tikroji
karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba“. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnį karys gali atlikti tarnybą kitose užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, o pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymą kariai bei civiliai statutiniai valstybės tarnautojai gali būti siunčiami dalyvauti tarptautinėse karinėse operacijose.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą kariūnai gali mokytis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokymo institucijose . Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar pakeitusiais gyvenamąją vietą turėtų būti nelaikomi ir šie asmenys. Įvertinta Spręsti pagrindiniam komitetui 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, deklaruoja gyvenamąją vietą tuo atveju, jeigu ją pakeičia <...> “ . Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 7 dalyje yra įvardijami asmenys, kurie nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą , todėl nėra aišku, kokį teisinį reguliavimą siekiama nustatyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje. Įvertinta Spręsti pagrindiniam komitetui 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
įstatymo 4 straipsnio 11 dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius ir skaičius
„4 straipsnio 1 dalies 2 punkte“ bei antrajame sakinyje prieš žodžius ir
skaičius „4 straipsnio 1 dalies 3 punkte“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71366
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą įtraukiami „asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos <...>, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje “.
Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad asmens ekonominiai, socialiniai ar asmeniniai interesai nėra apibrėžiami nei aptariamoje, nei kitose projekto nuostatose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmens teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu. Atsižvelgiant į tai manytume, kad projekte asmens ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus reikėtų apibrėžti. Antra, kaip matyti iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto, informacijos ar duomenų, pagrindžiančių ekonominius, socialinius ar asmeninius asmens interesus, pateikimas nėra vienintelė asmens, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalinčio deklaruoti gyvenamosios vietos, įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą sąlyga – toks asmuo turi praneši ir savo gyvenamosios vietos adresą (dėl pastarosios nuostatos žiūrėti šios Išvados 10 pastabą). Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatų tarpusavio santykis. Įvertinta Spręsti pagrindiniam komitetui 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
į keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodytą įstatymo paskirtį keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, apibrėžianti deklaravimo duomenų santykį su informacija apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis bei šios dalies nuostata dėl gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų yra perkeltinos į 2 straipsnį, kuriame apibrėžiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos.
Įvertinta Spręsti pagrindiniam komitetui 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „prašant“ vartotina sąvoka
„prašyme“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 6 - 8
punktai ir kt.). Pritarti 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
36
įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto matyti, kad asmuo, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalinčio deklaruoti gyvenamosios vietos, teikdamas prašymą įtraukti jį į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, turi nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių keliais aspektais. Pirma, kaip matyti iš aiškinamojo rašto, šią projekto nuostatą sąlygojo aplinkybė, kad asmenys, nuosavybės teise neturintys būsto, negali deklaruoti gyvenamosios vietos ten, kur jis faktiškai gyvena, nes būsto savininkai neduoda sutikimo deklaruoti gyvenamą vietą . Taigi, mūsų vertinimu, nustačius reikalavimą asmeniui pranešti savo gyvenamosios vietos adresą, galėtų būti nepasiekti teikiamo įstatymo projekto tikslai.
Antra, tokiu teisiniu reguliavimu gali būti sudarytos prielaidos apeiti reikalavimą gyvenamąją vietą deklaruojančiam asmeniui pateikti deklaravimo įstaigai patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate ir tokiu būdu būtų pažeista patalpos ar pastato savininko nuosavybės teisė, nes patalpos ar pastato savininkas pagal projekte nustatytą teisinį reguliavimą net neturėtų teisės gauti informacijos (keičiamo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta tik teisė gauti informaciją apie savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis) apie asmenis, nurodžiusius savo gyvenamosios vietos adresą savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate . Įvertinta Spręsti pagrindiniam komitetui 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje formuluojant deklaravimo įstaigų pareigą tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą žodis „turi“ keistinas žodžiu „privalo“. Pritarti 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
viena dalis, todėl skaičiai, žymintys straipsnio dalis, turi būti pakeisti skaičiais, žyminčiais punktus - vietoj taškų po skaičiais reikėtų dėti skliaustus. Be to keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 punkte vartojama nuoroda į šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalį yra klaidinanti, nes 10 straipsnį sudaro tik dvi dalys. Pritarti 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 12 straipsnį atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekse (530 straipsnyje) yra nustatyta atsakomybė tik už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba melagingų duomenų pateikimą, o atsakomybė už atitinkamų pareigų, susijusių su asmens įtraukimu į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nevykdymą arba netinkamą vykdymą nėra nustatyta. Kita vertus, keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostata dėl asmenų atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą susiaurintų atsakomybę, kuri gali kilti suklastojus deklaraciją, disponavus suklastotu dokumentu (Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis). Įvertinta Spręsti pagrindiniam komitetui 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalies nuostata „Lietuvos Respublikos įstatymuose žodžių junginys „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ atstoja žodžių junginį
„gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“ yra ydinga ir keistina. Pažymėtina,
kad nuostata „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra teisinė kategorija
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr.
X-1710 4 straipsnyje) įtvirtintas teisines formuluotes dėl sąvokų vartojimo tapatumo įstatymuose, aptariama projekto nuostata keistina į – „ Kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra tolygi šiame įstatyme vartojamai sąvokai
„gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“ arba
„ Kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra tapati šiame įstatyme vartojamai sąvokai
„gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: įstatymo projektui pritarti bei siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto 6 mėnesių laikotarpio, kuriam gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys būtų įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, pailginimą iki 12 mėnesių. 7. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė
DĖL
2017-12-19
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: D. Urbonas
Teisėkūros ir teisės taikymo skyriaus patarėjas, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies nuostatoje „išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas išlygas“ žodžiai „nustatytas išlygas“ keistini žodžiais „nurodytus asmenis“. Pritarti. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas išlygas, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. nurodytuosius, privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. “
kanceliarijos Teisės departamentas
13
vietoj žodžių „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Pritarti. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės (toliau – užsieniečiai), kurie nėra šio straipsnio 1 šios dalies 2 punkte nurodyti asmenys ir kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas,
suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;”. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
101
straipsnio 7 dalies 1 punktą pakeitusiais gyvenamąją vietą nelaikomi tik
„Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bei
atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, tarptautinėse organizacijose dirbantys asmenys“. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą diplomatinę tarnybą sudaro ir diplomatai, laikinai perkelti į pareigas tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume) ir pan.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar pakeitusiais gyvenamąją vietą turėtų būti nelaikomi ir šie diplomatai. Pritarti. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies (buvusios 7 dalies) 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme nurodyti diplomatai, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose , bei atstovybėse prie tarptautinių organizacijų , ir tarptautinėse organizacijose dirbantys asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 , 2 ir
įstaigose ar organizacijose laiką;“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
102
punktą asmenys, atliekantys privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą. Nėra aišku, kodėl siūloma išskirti tik vieną karių kategoriją. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyta, kad karys yra „Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą“;
„tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo
tarnyba, profesinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba“.
Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnį karys gali atlikti tarnybą kitose užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, o pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymą kariai bei civiliai statutiniai valstybės tarnautojai gali būti siunčiami dalyvauti tarptautinėse karinėse operacijose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą kariūnai gali mokytis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokymo institucijose. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar pakeitusiais gyvenamąją vietą turėtų būti nelaikomi ir šie asmenys. Pritarti. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies (buvusios 7 dalies) 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) asmenys, atliekantys privalomąją tikrąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; “. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodoma,
kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, deklaruoja gyvenamąją vietą tuo atveju, jeigu ją pakeičia <...>“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo
vietą, todėl nėra aišku, kokį teisinį reguliavimą siekiama nustatyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje. Nepritarti. Įstatymo projekto
7 dalis) nurodytų asmenų faktinė laikina gyvenamoji vieta nėra deklaruojama. Jie privalo deklaruoti ją tik tuomet, kai pakeičia arba kai nutrūksta jų ryšiai su ankstesne gyvenamąja vieta. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas
11
pirmajame sakinyje prieš žodžius ir skaičius „4 straipsnio 1 dalies 2 punkte“ bei antrajame sakinyje prieš žodžius ir skaičius „4 straipsnio 1 dalies 3 punkte“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti iš dalies. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį ir šį straipsnį papildyti naujomis 2-4 dalimis (buvusi 11 dalis), o buvusias 2-13 dalis laikyti atitinkamai 5-15 dalimis, ir 2-4 dalis išdėstyti taip:
Lietuvos Respubliką, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia deklaravimo įstaigai tiesiogiai, jeigu turi dokumentą, patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami dokumentą, patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiai, nurodyti 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia deklaravimo įstaigai per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiai, keičiantys gyvenamąją vietą
deklaravimo įstaigai. „
gyventi į Lietuvos Respubliką, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia deklaravimo įstaigai tiesiogiai, jeigu turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, arba per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. 3.
nurodyti užsieniečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia deklaravimo įstaigai per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą. 4. Užsieniečiai, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia deklaravimo įstaigai tiesiogiai. “
kanceliarijos Teisės departamentas
16
punktą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą įtraukiami
„asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo
gyvenamosios vietos <...>, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje“. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad asmens ekonominiai, socialiniai ar asmeniniai interesai nėra apibrėžiami nei aptariamoje, nei kitose projekto nuostatose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmens teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu. Atsižvelgiant į tai manytume, kad projekte asmens ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus reikėtų apibrėžti. Antra, kaip matyti iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto, informacijos ar duomenų, pagrindžiančių ekonominius, socialinius ar asmeninius asmens interesus, pateikimas nėra vienintelė asmens, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalinčio deklaruoti gyvenamosios vietos, įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą sąlyga – toks asmuo turi praneši ir savo gyvenamosios vietos adresą (dėl pastarosios nuostatos žiūrėti šios Išvados 10 pastabą). Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatų tarpusavio santykis. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Nepriame siūlymui, kad asmens ekonominiai, socialiniai ar asmeniniai interesai turi būti konkrečiai apibrėžti įstatyme. Civilinio kodekso 2.12 straipsnyje vartojamos analogiškos sąvokos reglamentuojant fizinio asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios nuostatos bus detalizuotos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritariame pastabos antrai daliai, kuri susijusi su 10 pastaba. Žr. Komiteto pasiūlymą prie 10 pastabos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-05
nurodytą įstatymo paskirtį keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, apibrėžianti deklaravimo duomenų santykį su informacija apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis bei šios dalies nuostata dėl gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų yra perkeltinos į 2 straipsnį, kuriame apibrėžiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Pritarti iš dalies. Pritardami siūlymui gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų sąvoką perkelti į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnį, siūlome:
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Deklaravimo duomenys yra sudedamoji informacijos apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis dalis. Gyvenamosios vietos adresą sudarantys duomenys yra: savivaldybės pavadinimas; seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas); gyvenamosios vietovės pavadinimas; gatvės pavadinimas; pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje; pastato pavadinimas, jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui; korpuso numeris, jeigu toks suteiktas; patalpos numeris pastate ar korpuse.“
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 3 dalimi, o buvusias 2-4 laikyti atitinkamai 3-5 dalimis, ir 3 dalį išdėstyti taip: „ 3.
Gyvenamosios vietos adresas
Nepritariame siūlymui deklaravimo duomenų santykį su informacija apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis perkelti į 2 straipsnį, kadangi deklaravimo duomenų santykis su informacija apie asmenis nepriskirtinas sąvokai. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
žodžio „prašant“ vartotina sąvoka „prašyme“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 6 - 8 punktai ir kt.). Pritarti. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies sakinį iki dvitaškio į ir jį išdėstyti taip: Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį išdėstyti taip: „3. Prašant Prašyme įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nurodoma (pateikiama):“
kanceliarijos Teisės departamentas
6 10.
Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto matyti, kad asmuo, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalinčio deklaruoti gyvenamosios vietos, teikdamas prašymą įtraukti jį į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, turi nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių keliais aspektais. Pirma, kaip matyti iš aiškinamojo rašto, šią projekto nuostatą sąlygojo aplinkybė, kad asmenys, nuosavybės teise neturintys būsto, negali deklaruoti gyvenamosios vietos ten, kur jis faktiškai gyvena, nes būsto savininkai neduoda sutikimo deklaruoti gyvenamą vietą. Taigi, mūsų vertinimu, nustačius reikalavimą asmeniui pranešti savo gyvenamosios vietos adresą, galėtų būti nepasiekti teikiamo įstatymo projekto tikslai. Antra, tokiu teisiniu reguliavimu gali būti sudarytos prielaidos apeiti reikalavimą gyvenamąją vietą deklaruojančiam asmeniui pateikti deklaravimo įstaigai patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate ir tokiu būdu būtų pažeista patalpos ar pastato savininko nuosavybės teisė, nes patalpos ar pastato savininkas pagal projekte nustatytą teisinį reguliavimą net neturėtų teisės gauti informacijos (keičiamo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta tik teisė gauti informaciją apie savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis) apie asmenis, nurodžiusius savo gyvenamosios vietos adresą savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate. Pritarti. 1.
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „
6) kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir (ar) elektroninio pašto adresas , bei taip pat įstaigos ar organizacijos, teikiančios benamiui socialines paslaugas, adresas , ar asmens, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalinčio deklaruoti gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos adresas ar vietos, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena asmuo, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalintis deklaruoti gyvenamosios vietos, adresas ) – kai prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pateikia šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys;“. 2. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įstaigos neatlygintinai gauti informaciją apie : jam priklausančioje patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, taip pat informaciją apie neteisingų deklaravimo duomenų ištaisymą, pakeitimą ar panaikinimą. Informaciją apie neteisingų deklaravimo duomenų ištaisymą, pakeitimą ar panaikinimą neatlygintinai turi teisę gauti ir kitas asmuo, kurio duomenys buvo ištaisyti, pakeisti ar panaikinti. 1) jam priklausančioje patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis;
ar panaikinimą turi teisę neatlygintinai gauti ir asmuo, kurio duomenys buvo ištaisyti, pakeisti ar panaikinti. 3.
įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo asmens prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gavimo dienos praneša patalpos ar pastato savininkui (bendraturčiui) apie tai, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas yra nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena šiame prašyme nurodytas asmuo. “
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
formuluojant deklaravimo įstaigų pareigą tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą žodis „turi“ keistinas žodžiu „privalo“. Pritarti. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
klasifikatoriais, turi privalo tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus.“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 11 straipsnį sudaro tik viena dalis, todėl skaičiai, žymintys straipsnio dalis, turi būti pakeisti skaičiais, žyminčiais punktus - vietoj taškų po skaičiais reikėtų dėti skliaustus. Be to keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 punkte vartojama nuoroda į šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalį yra klaidinanti, nes 10 straipsnį sudaro tik dvi dalys. Pritarti. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija:
nustato šio įstatymo 10 straipsnio32 dalyje nurodytų pažymų formą;
nustato deklaravimo ir įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą duomenų teikimo deklaravimo įstaigai tvarką;
tvarko deklaravimo duomenis; 4.
gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą taisykles.“
kanceliarijos Teisės departamentas
už šio įstatymo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekse (530 straipsnyje) yra nustatyta atsakomybė tik už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba melagingų duomenų pateikimą, o atsakomybė už atitinkamų pareigų, susijusių su asmens įtraukimu į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nevykdymą arba netinkamą vykdymą nėra nustatyta. Kita vertus, keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostata dėl asmenų atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą susiaurintų atsakomybę, kuri gali kilti suklastojus deklaraciją, disponavus suklastotu dokumentu (Baudžiamojo kodekso
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Atsakomybę U ž šio įstatymo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. asmenys atsako įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. “
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-05
3
„Lietuvos Respublikos įstatymuose žodžių junginys „gyvenamosios vietos
neturintys asmenys“ atstoja žodžių junginį „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“ yra ydinga ir keistina. Pažymėtina, kad nuostata „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra teisinė kategorija – sąvoka, apjungianti šiai teisinei kategorijai priklausančius asmenis, o žodžių junginys yra tik kalbos priemonė išreikšti sąvoką.
Atsižvelgus į tai, taip pat į šiuo metu galiojančiuose kituose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 4 straipsnyje) įtvirtintas teisines formuluotes dėl sąvokų vartojimo tapatumo įstatymuose, aptariama projekto nuostata keistina į –
„Kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos
neturintys asmenys“ yra tolygi šiame įstatyme vartojamai sąvokai
„gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“ arba „Kituose įstatymuose ir teisės
aktuose vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra tapati šiame įstatyme vartojamai sąvokai „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“. Pritarti. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos įstatymuose žodžių junginys „gyvenamosios
vietos neturintys asmenys“ atstoja žodžių junginį „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“. Kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra tolygi šiame įstatyme vartojamai sąvokai „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“ .“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, 2017-12-11,
16 Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo Nr.
XII-1919 įgyvendinamuosiuose nuostatuose buvo nustatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, privalo per 6 mėnesius Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba pateikti prašymus įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jei atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog šis terminas buvo pratęstas du kartus ir nukeltas iki 2018 m. sausio 1 d., o asmenų, kurie iki numatyto laikotarpio nedeklaravę gyvenamosios vietos, bei asmenų, kurie neatitinka Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygas, duomenys bus naikinami, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (toliau – Tinklas) išreiškia susirūpinimą, jog šių žmonių galimybės pasinaudoti viešosiomis paslaugomis bus apribotos. Tinklas atstovauja pažeidžiamiausias visuomenės grupės ir reiškia nerimą, jog tokia tvarka gali šiuos asmenis nustumti į dar didesnę atskirtį ir pažymi šiuos aspektus:
Būstą besinuomojantys, tačiau neturintys sutarčių su jo savininkais, mažas pajamas gaunantys asmenys dažnai neturi finansinių galimybių pasirinkti alternatyvų variantą, o derantis su būsto savininkais dėl sutarties, kuri leistų deklaruoti gyvenamąją vietą, šie asmenys nėra galios pozicijoje . Tinklo nariai taip pat pastebi, jog patys žmonės neretai bijo, jog net paprašius tokios sutarties, jie gali būti paprašyti išsikraustyti. Taigi, daugeliu atveju šie asmenys negali deklaruoti gyvenamosios vietos dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, o apribojus prieigą prie viešųjų paslaugų skurstantys asmenys susiduria su rizika atsidurti dar gilesniame skurde ir atskirtyje. Tinklo nariai taip pat dirba ir su benamiais, kurie yra viena iš pažeidžiamiausių ir sunkiausiai integruojamų visuomenės grupių.
Daugelis jų yra praradę socialinius ir bendruosius įgūdžius, išardę socialinius tinklus. Atkreiptinas dėmesys, jog dalis šių asmenų negali pasinaudoti net laikinųjų namų paslaugomis, nes vietų skaičius jose yra ribotas, tačiau gauna kitas NVO paslaugas, tokias kaip maitinimas, lankosi dienos centruose ar gauna žemo slenksčio paslaugas. Pažymėtina, jog šių asmenų integracija į visuomenę yra labai ilgas ir sudėtingas procesas, todėl ribotos galimybės žmonių prieigai prie viešųjų paslaugų šį procesą apsunkina dar labiau. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas priežastis, Tinklas palaiko Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1399 su šiomis išlygomis :
išvardintus ekonominius, socialinius ir asmeninius interesus savivaldybėje bei pažymėti, jog socialinius interesus gali pagrįsti ir NVO teikiamos paslaugos . Atkreiptinas dėmesys, Tinklo nariai veikia 48 savivaldybėse, o jų praktika rodo, jog ir šiuo metu pasitaiko atvejų kai įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarka skirtingose savivaldybėse yra traktuojama nevienodai. Nors Tinklo nariai supranta savivaldos teisę tam tikrose srityse laisvai priimti sprendimus, tačiau pabrėžia, kad, siekiant išvengti neaiškumų ir neapibrėžtumų tiek savivaldybėms, tiek nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, tiek patiems gyventojams, įstatymo įgyvendinamosiose taisyklėse būtina aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kas pagrindžia asmens ekonominius, socialinius ir asmeninius interesus. Taip pat pažymėtina, jog Tinklo nariai, o taip pat ir kitos NVO, dirba su skurdą ir socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis, kurių dalis negali deklaruoti gyvenamosios vietos dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių.
Neretai šie asmenys yra integracijos procese ir yra nedirbantys, tačiau nuolat palaikantys ryšį su NVO ir gaunantys reguliarias integracines paslaugas. Svarbu pažymėti, jog neretai NVO yra vienintelės paslaugų teikėjos šiems asmenims, o jų teikiamos paslaugos yra vienintelis būdas užtikrinti bent minimalų jų socialinį dalyvavimą. Siekiant užtikrinti šių asmenų prieigą prie kitų viešųjų paslaugų ir neapsunkinti integracijos proceso, o taip pat išsaugoti ir šių žmonių orumą užtikrinant pilietines ir socialines teises, pabrėžiame, jog šio įstatymo įgyvendinamosiose taisyklėse būtų nurodoma, jog asmenų socialinius interesus gali pagrįsti reguliariai gaunamos paslaugos iš NVO. Pritarti. Šios nuostatos bus detalizuotos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad LR Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2017-12-11,
1
dalyje 1, 2 ir 6 punktuose numatytą 6 mėnesių laikotarpį pakeisti į 12 mėnesių . Tinklo nariai atkreipia dėmesį, jog 6 mėnesių laikotarpis integracijos procese yra palyginti neilgas laikotarpis, ypatingai kalbant apie benamius ir kitas pažeidžiamas grupes. Be to, daugeliui jų administraciniai įsipareigojimai yra itin sunki našta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog toks siūlymas gali būti didelė apkrova ir pačioms savivaldybėms. Taigi, siūlome šio įstatymo
numatytą 6 mėnesių laikotarpį prailginti iki 12 mėnesių . Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 3. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2017-12-11, 2017-12-182
3.
Pakeisti šio įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje numatytą vieno mėnesio laikotarpį iki trijų mėnesių. Tinklas atkreipia dėmesį į tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 dienos visų asmenų, įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą duomenys bus ištrinti, todėl visi šie asmenys, norintys deklaruoti gyvenamąją arba pateikti prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, turės tai padaryti per mėnesį, tačiau Tinklo nariai pastebi, jog viešojoje erdvėje trūksta objektyvios informacijos apie naująją tvarką, todėl daugeliui asmenų, o ypač skurstantiems ar socialinėje atskirtyje esantiems asmenims ar net su jais dirbantiems socialiniams darbuotojams gali būti sunku suprasti naująją tvarką ir asmenų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos, pareigas. Atsižvelgiant į tai, siūlome prailginti šio įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje numatytą vieno mėnesio laikotarpį iki trijų mėnesių . Tuo pačiu norime atkreipti dėmesį, jog turi būti užtikrinta objektyvios informacijos sklaida tiek bendradarbiaujant su žiniasklaida, tiek su NVO, kurios turi prieigą prie socialiai pažeidžiamų ir bendrųjų įgūdžių stokojančių asmenų. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo nariai A. Dumbrava, J. Varkalys,
12 Argumentai: reikalavimas asmenims nedeklaravusiems nuolatinės gyvenamosios vietos, kas 6 mėnesius ją deklaruoti pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, labai apsunkina galimybę gauti įvairias socialines išmokas. Žmonės priversti kas pusę metų iš naujo pildyti dokumentus.
Siekiant pagerinti tokių žmonių gyvenimo kokybę, siūlome pratęsti terminą iki 12 mėnesių. Pasiūlymas: asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos arba palieka šeimyną, ne ilgesniam kaip612 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena;
Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymus. 2. LR Seimo nariai A. Dumbrava, J. Varkalys,
16 Pasiūlymas: asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, ne ilgesniam kaip612 mėnesių laikotarpiui − pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-19611 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pasiūlymui, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
1) benamiai ne ilgesniam kaip612 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena;“. Pritarti. 2. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-19612 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo narių A. Dumbravos ir J.
Dumbravos ir J. Varkalio pasiūlymui ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pasiūlymui , siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) asmenys, kurie buvo globojami
vaikų globos institucijos arba palieka šeimyną, ne ilgesniam kaip612 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena;“. Pritarti. 3. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-19616 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo narių A. Dumbravos ir J. Varkalio pasiūlymui Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pasiūlymui , siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „
6) asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, ne ilgesniam kaip612 mėnesių laikotarpiui − pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje. Pritarti. 4. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-199 Argumentai ir pasiūlymas:
Siekdami išvengti piktnaudžiavimų prašant įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, tarp kontaktinių duomenų nurodant vietą, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena asmuo, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalintis deklaruoti gyvenamosios vietos, adresą, taip įtvirtinant patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) teisę apie tai sužinoti, siūlome papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnį nauja 3 dalimi: „ 3.
Deklaravimo įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gavimo dienos praneša patalpos ar pastato savininkui (bendraturčiui) apie tai, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas yra nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena šiame prašyme nurodytas asmuo. “
komitetas, 2017-12-19132 Argumentai ir pasiūlymas: Siekdami, kad deklaravimo įstaigų sprendimai galėtų būti skundžiami ne tik teismine, bet ir ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Deklaravimo įstaigų sprendimai,
priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
komitetas, 2017-12-1924 P Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pasiūlymui, siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įsigaliojus šiam įstatymui, asmenys (išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytus asmenis), kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, per vieną mėnesį
privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba deklaravimo įstaigai pateikti prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė