Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Laidojimo paslaugos – su žmogaus palaikų laidojimu susijusios paslaugos,
apimančios žmogaus palaikų pirminį vežimą, žmogaus palaikų laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, žmogaus palaikų vežimą laidoti arba kremuoti, laidojimą, kremavimo dokumentų parengimą.“
2Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Žmogaus palaikų pirminis vežimas – žmogaus palaikų iki jų
paruošimo šarvoti ir (ar) balzamavimo, ir (ar) šarvojimo gabenimas ne karste, išskyrus žmonių palaikų, įvežtų į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybių, gabenimą iki kitų laidojimo paslaugų teikimo vietos.“
3Papildyti 2 straipsnį nauja 27 dalimi:
„27. Žmogaus palaikų vežimas kremuoti – žmogaus palaikų po jų paruošimo šarvoti ir
(ar) šarvojimo gabenimas kremuoti.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) prokuroro rašytinį leidimą sutikimą, jeigu medicininiame mirties liudijime pažymėta, kad yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai arba prašoma kremuoti ekshumuotus žmogaus palaikus.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Kremavimo apribojimai 1.
1Draudžiama kremuoti žmogaus palaikus:
1) kai asmuo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo ir laidojimo paslaugų teikėjas ar (ir) kremavimo įmonė apie tai informuoti raštu;
2) jeigu dėl žmogaus palaikų kremavimo tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, ir apie tai laidojimo paslaugų teikėjas ar (ir) kremavimo įmonė yra informuota informuoti raštu;
3) kai žmogaus palaikai neatpažinti nenustatyta mirusiojo asmens tapatybė;
4) kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, jei medicininiame mirties liudijime pažymėta, kad yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas negautas rašytinis prokuroro sutikimas kremuoti žmogaus palaikus. 5) jei negautas rašytinis prokuroro sutikimas, kai norima kremuoti ekshumuotus žmogaus palaikus. 2. Kai žmogaus palaikai neatpažinti arba kai įtariama, kad žmogaus mirties priežastimi gali būti nusikalstama veika ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, žmogaus palaikai ne kremuojami, o Žmogaus palaikai, kuriuos draudžiama kremuoti, laidojami tradiciniu būdu – užkasami į žemę. 3. Laidojimo paslaugų teikėjas privalo informuoti kremavimo įmonę apie kilusį nesutarimą tarp mirusiojo artimųjų giminaičių.“
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kremavimo įmonė, privalo užtikrinti, kad jos vykdoma veikla nesukeltų
pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai vykdydama veiklą, privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų aplinkosaugos reikalavimų.“
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Laidojimo paslaugų teikėjas privalo:
1) teikti laidojimo paslaugas laikydamasis sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų;
2) teikti žmogaus palaikų pirminio vežimo ir žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti paslaugas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikantis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų ignoruojami jų įsitikinimai, ir laikydamasis laidojančio asmens nurodymų sudaryti sąlygas laidotuvėse dalyvauti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams, kitiems asmenims;
4) užtikrinti, kad laidojimo paslaugų teikimas atitiktų aplinkos ministro nustatytus laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimus;
5) laikytis kitų laidojimo paslaugų teikėjui teisės aktuose nustatytų pareigų atsisakyti vežti žmogaus palaikus kremuoti, jei yra bent vienas iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų atvejų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti;
6) raštu informuoti kremavimo įmonę, kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilę nesutarimų dėl mirusiojo palaikų kremavimo ir (ar) kad mirusysis yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo, jei laidojimo paslaugų teikėjas apie tai informuotas raštu.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Žmogaus palaikų gabenimas vežimas
ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų.“
palaikai į užsienio valstybes, 1973 m. spalio 26 d.
Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau – susitarimas) šalis, vežami turint Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), išskyrus atvejus, kai žmogaus palaikai per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenami vežami tranzitu turint užsienio valstybės susitarimo šalies kompetentingos institucijos išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer). Žmogaus palaikai į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, taip pat iš šių valstybių per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu vežami apie tai informavus Vyriausybės įgaliotą instituciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. Žmogaus palaikų pirminis vežimas atliekamas gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos palaikai, išskyrus į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybių įvežtus žmogaus palaikus, vežami laidoti ar kremuoti turint Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka išduotą medicininį mirties liudijimą, kuriame pažymima, ar nėra šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnyje ar kituose teisės aktuose nurodytų apribojimų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti vežami kremuoti ar balzamuoti. Žmogaus palaikų gabenimo vežimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. 4. Asmenų, kurie sirgo pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, arba buvo šių ligų sukėlėjų nešiotojai, palaikų gabenimo vežimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 5.
palaikams gabenti iš užsienio valstybių į Lietuvos Respublikos teritoriją parvežti būtinas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų išduotas leidimas mirusiojo žmogaus palaikus parvežti į Lietuvą, išduotas. Šis leidimas išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Su šiuo leidimu žmogaus palaikai vežami laidoti ar kremuoti, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Fizinių asmenų Atsakomybė atsakomybė Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka.“
įstatymą šeštuoju¹skyriumi:
atsakomybė už kremavimo veiklos pažeidimus
tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės) užtraukia baudą juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų filialus, nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų filialus, nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. 3.
dalyje, 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus, užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių keturių šimtų eurų. 5. Kremavimo veiklos vykdymas pažeidžiant šio įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytus reikalavimus, užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo trijų šimtų iki šešių šimtų dvidešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo šešių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio eurų. 7. Aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms pažeidimas užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 32² straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims nagrinėjimas Šio įstatymo 32¹straipsnyje nurodytus pažeidimus tiria, protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams, skyrimo pagal kompetenciją nagrinėja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 32³straipsnis. Nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymas ir baudų įskaitymas į valstybės biudžetą Nutarimas skirti ekonominę sankciją vykdomas ir baudos į valstybės biudžetą įskaitomos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2018 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenų, kurių mirties faktas patvirtintas medicininiu mirties liudijimu, išduotu iki 2018 m. spalio 31 d., palaikai vežami ir kremuojami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Laidojimo paslaugos – su žmogaus palaikų laidojimu susijusios paslaugos,
apimančios žmogaus palaikų pirminį vežimą, žmogaus palaikų laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, žmogaus palaikų vežimą laidoti arba kremuoti, laidojimą, kremavimo dokumentų parengimą.“
2Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Žmogaus palaikų pirminis vežimas – žmogaus palaikų iki jų
paruošimo šarvoti ir (ar) balzamavimo, ir (ar) šarvojimo gabenimas ne karste, išskyrus žmonių palaikų, įvežtų į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybių, gabenimą iki kitų laidojimo paslaugų teikimo vietos.“
3Papildyti 2 straipsnį nauja 27 dalimi:
„27. Žmogaus palaikų vežimas kremuoti – žmogaus palaikų po jų paruošimo šarvoti ir
(ar) šarvojimo gabenimas kremuoti.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) prokuroro rašytinį leidimą sutikimą, jeigu medicininiame mirties liudijime pažymėta, kad yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai arba prašoma kremuoti ekshumuotus žmogaus palaikus.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Kremavimo apribojimai 1.
1Draudžiama kremuoti žmogaus palaikus:
1) kai asmuo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo ir laidojimo paslaugų teikėjas ar (ir) kremavimo įmonė apie tai informuoti raštu;
2) jeigu dėl žmogaus palaikų kremavimo tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, ir apie tai laidojimo paslaugų teikėjas ar (ir) kremavimo įmonė yra informuota informuoti raštu;
3) kai žmogaus palaikai neatpažinti nenustatyta mirusiojo asmens tapatybė;
4) kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, jeigu medicininiame mirties liudijime pažymėta, kad yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas negautas rašytinis prokuroro sutikimas kremuoti žmogaus palaikus;
5) jeigu negautas rašytinis prokuroro sutikimas, kai norima kremuoti ekshumuotus žmogaus palaikus. 2. Kai žmogaus palaikai neatpažinti arba kai įtariama, kad žmogaus mirties priežastimi gali būti nusikalstama veika ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, žmogaus palaikai ne kremuojami, o Žmogaus palaikai, kuriuos draudžiama kremuoti, laidojami tradiciniu būdu – užkasami į žemę. 3. Laidojimo paslaugų teikėjas privalo informuoti kremavimo įmonę apie kilusį nesutarimą tarp mirusiojo artimųjų giminaičių.“
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kremavimo įmonė, privalo užtikrinti, kad jos vykdoma veikla nesukeltų
pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai vykdydama veiklą, privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų aplinkosaugos reikalavimų.“
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Laidojimo paslaugų teikėjas privalo:
1) teikti laidojimo paslaugas laikydamasis sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų;
2) teikti žmogaus palaikų pirminio vežimo ir žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti paslaugas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų ignoruojami jų įsitikinimai, ir laikydamasis laidojančio asmens nurodymų sudaryti sąlygas laidotuvėse dalyvauti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams, kitiems asmenims;
4) užtikrinti, kad laidojimo paslaugų teikimas atitiktų aplinkos ministro nustatytus laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimus;
5) laikytis kitų laidojimo paslaugų teikėjui teisės aktuose nustatytų pareigų atsisakyti vežti žmogaus palaikus kremuoti, jei yra bent vienas iš šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuojami;
6) raštu informuoti kremavimo įmonę, kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilę nesutarimų dėl mirusiojo palaikų kremavimo ir (ar) kad mirusysis yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo, jeigu laidojimo paslaugų teikėjas apie tai informuotas raštu.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Žmogaus palaikų gabenimas vežimas
ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų. 2.
palaikai į užsienio valstybes, kurios yra 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau – susitarimas) šalys, vežami turint Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), išskyrus atvejus, kai žmogaus palaikai per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenami vežami tranzitu turint užsienio valstybės susitarimo šalies kompetentingos institucijos išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer). Žmogaus palaikai į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, taip pat iš šių valstybių per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu vežami apie tai informavus Vyriausybės įgaliotą instituciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. Žmogaus palaikų pirminis vežimas atliekamas gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos palaikai, išskyrus į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybių įvežtus žmogaus palaikus, vežami laidoti ar kremuoti turint Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka išduotą medicininį mirties liudijimą, kuriame pažymima, ar nėra šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnyje ar kituose teisės aktuose nurodytų apribojimų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti vežami kremuoti ar balzamuoti. Žmogaus palaikų gabenimo vežimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. 4. Asmenų, kurie sirgo pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, arba buvo šių ligų sukėlėjų nešiotojai, palaikų gabenimo vežimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 5.
palaikams gabenti iš užsienio valstybių į Lietuvos Respublikos teritoriją parvežti būtinas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų išduotas leidimas mirusiojo žmogaus palaikus parvežti į Lietuvą, išduotas. Šis leidimas išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Su šiuo leidimu žmogaus palaikai vežami laidoti ar kremuoti, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Fizinių asmenų Atsakomybė atsakomybė Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.“
įstatymą šeštuoju¹skyriumi:
atsakomybė už kremavimo veiklos pažeidimus
tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės) užtraukia baudą juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų filialus, nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų filialus, nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. 3.
dalyje ir 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus, užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių keturių šimtų eurų. 5. Kremavimo veiklos vykdymas pažeidžiant šio įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytus reikalavimus, užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo trijų šimtų iki šešių šimtų dvidešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo šešių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio eurų. 7. Aplinkosaugos reikalavimų, nustatytų kremavimo įmonėms, pažeidimas užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą kremavimo įmonei nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 32² straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims nagrinėjimas Šio įstatymo 32¹straipsnyje nurodytus pažeidimus tiria, protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams, skyrimo pagal kompetenciją nagrinėja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 32³straipsnis. Nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymas ir baudų įskaitymas į valstybės biudžetą Nutarimas skirti ekonominę sankciją vykdomas ir baudos į valstybės biudžetą įskaitomos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenų, kurių mirties faktas patvirtintas medicininiu mirties liudijimu, išduotu iki 2019 m. balandžio 30 d., palaikai vežami ir kremuojami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 369 ir 589 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMo
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimui 2008 m. priėmus Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą Nr. X-1404 (toliau – Įstatymas), atsirado teisinės prielaidos steigti krematoriumą. Pastačius krematoriumą Lietuvoje populiarėja kremavimo paslaugos ir sparčiai auga kremavimų skaičius. Siekiant išvengti kremavimo paslaugų teikimo ir šios veiklos vykdymo galimų pažeidimų, kyla būtinybė numatyti atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių kremavimo veiklą, pažeidimus. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XII-2257 (toliau – įstatymas Nr. XII-2257), žmogaus palaikų pirminio vežimo ir žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti paslaugų teikimo reglamentavimas tapo nebeaiškus, o kai kurie nustatyti reikalavimai praktikoje neįgyvendinami. Siekiant teisinio aiškumo, reikia tobulinti žmogaus palaikų vežimo reglamentavimą. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo šeštuoju¹ skyriumi įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr.
3) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – aiškiai reglamentuoti žmogaus palaikų vežimo klausimus ir nustatyti atsakomybę už Įstatymo reikalavimų pažeidimus. Įstatymų projektų uždaviniai:
Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau šiame straipsnyje – susitarimas) šalis, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer); už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Vyriausybės įgaliotos institucijos; už žmogaus palaikų vežimą laidoti ar kremuoti neturint sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoto medicininio mirties liudijimo; už žmogaus palaikų vežimą kremuoti, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti vežti kremuoti žmogaus palaikus;
Įstatymų projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento (direktorius Marius Narmontas, tel.
8~706 63608, el. p. [email protected]) Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Rumbutienė, tel. 8~706 63593, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad laidojimo paslaugos – su žmogaus palaikų laidojimu susijusios paslaugos, apimančios žmogaus palaikų pirminį vežimą, žmogaus palaikų laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, žmogaus palaikų vežimą laidoti arba kremuoti, laidojimą, kremavimo dokumentų parengimą. Įstatymo 2 straipsnio
palaikų iki jų paruošimo šarvoti ir (ar) šarvojimo gabenimą ne karste, išskyrus žmonių palaikų, įvežtų į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybių, gabenimą iki kitų laidojimo paslaugų teikimo vietos, tačiau į šią sąvoką nepatenka žmogaus palaikų gabenimas, kai siekiama palaikus balzamuoti. Įstatymo 2 straipsnyje neapibrėžtas terminas „žmogaus palaikų vežimas kremuoti“.
Įstatymo 6 straipsnio
laidojantis asmuo kremavimo įmonei arba laidojimo paslaugų teikėjui kartu su prašymu kremuoti žmogaus palaikus: 1) asmens, kurio palaikai kremuojami, medicininį mirties liudijimą; 2) laidojančio asmens arba asmens, turinčio teisę veikti juridinio asmens vardu, kai laidojantis asmuo yra juridinis asmuo, tapatybę patvirtinantį dokumentą; 3) asmens, kurio palaikus prašoma kremuoti, pareikštą sutikimą dėl jo palaikų kremavimo, jeigu toks sutikimas buvo pareikštas; 4) jeigu asmuo, kurio palaikus prašoma kremuoti, nebuvo pareiškęs sutikimo dėl jo palaikų kremavimo, – santuokos liudijimą ar santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą, kai laidojantis asmuo yra sutuoktinis, arba giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, kai laidojantis asmuo yra artimasis giminaitis. Šiuo atveju laidojantis asmuo taip pat turi pateikti rašytinį patvirtinimą (artimųjų giminaičių parašais patvirtintą susitarimą ir apie tai pažymėti prašyme kremuoti palaikus), kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių nėra nesutarimų dėl palaikų kremavimo;
5) prokuroro rašytinį leidimą, jeigu prašoma kremuoti ekshumuotus žmogaus palaikus. Įstatymo 7 straipsnio
asmuo Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo;
2) jeigu dėl žmogaus palaikų kremavimo tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas, nurodytas Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, ir apie tai kremavimo įmonė yra informuota raštu;
3) kai žmogaus palaikai neatpažinti; 4) kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato, kokiame dokumente turi būti fiksuotas faktas, kad žmogaus palaikus draudžiama kremuoti ir toks aiškaus dokumento nebuvimas apsunkina draudimo kremuoti įgyvendinimą. Pastebėtina, kad galiojančiame Įstatyme įtvirtintas draudimas kremuoti žmogaus palaikus yra absoliutus, t. y. Įstatymas nenumato galimybės, pvz., gavus prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus. Praktikoje žmogaus palaikai kremuojami vykstant ikiteisminiam tyrimui. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai žmogaus palaikai neatpažinti arba kai įtariama, kad žmogaus mirties priežastimi gali būti nusikalstama veika ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, žmogaus palaikai ne kremuojami, o laidojami tradiciniu būdu – užkasami į žemę. Įstatymo 7 straipsnio
privalo informuoti kremavimo įmonę apie kilusį nesutarimą tarp mirusiojo artimųjų giminaičių, tačiau ši pareiga turėtų būti priskirta prie laidojimo paslaugų teikėjo pareigų, nustatytų, Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kremavimo įmonė privalo užtikrinti, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai, tačiau nepasakyta, kad kremavimo įmonė, vykdydama veiklą, privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų aplinkosaugos reikalavimų.
Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laidojimo paslaugų teikėjas privalo: teikti laidojimo paslaugas laikydamasis sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų; teikti žmogaus palaikų pirminio vežimo ir žmogaus palaikų vežimo laidoti paslaugas nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir nustatyta tvarka; neignoruoti laidojančio asmens įsitikinimų, sudaryti sąlygas dalyvauti laidotuvėse religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams, kitiems asmenims; užtikrinti, kad laidojimo paslaugų teikimas atitiktų aplinkos ministro nustatytus laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimus ir laikytis kitų teisės aktuose nustatytų pareigų. Tačiau laidojimo paslaugų teikėjui nenustatyta prievolė teikti žmogaus palaikų vežimo kremuoti paslaugą nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis, nors toks vežimas prilyginamas žmogaus palaikų vežimui laidoti. Įstatyme nenustatyta pareiga laidojimo paslaugų teikėjui atsisakyti vežti žmogaus palaikus kremuoti, jei: žmogaus palaikai negali būti kremuoti; asmuo, būdamas gyvas, nustatyta tvarka pareiškė nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo ir laidojimo paslaugų teikėjas apie tai informuotas raštu. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai vežami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir nustatyta tvarka, tačiau Vyriausybės įgaliotos institucijos nenustatė tokios vežimo tvarkos, nes reikalavimas perteklinis.
Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žmogaus palaikų pirminis vežimas atliekamas gavus mirties liudijimą, kuriame pažymima, ar nėra šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnyje ar kituose teisės aktuose nurodytų apribojimų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti vežami kremuoti ar balzamuoti. Tačiau 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymui Nr. XII-2111, mirties liudijimas neišduodamas, vietoj jo išduodamas medicininis mirties liudijimas, todėl minėta Įstatymo nuostata neįgyvendinama. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 (toliau – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyti Medicininiame mirties liudijime nurodomi mirusiojo duomenys:1) vardas ir pavardė; 2) asmens kodas; 3) gimimo data; 4) mirties data; 5) nuolatinė gyvenamoji vieta; 6) mirties vieta; 7) mirties priežastis; 8) medicininį mirties liudijimą išdavusio gydytojo pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas pranešti apie tai policijai, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) nustatyta arba įtariama smurtinė mirtis; 2) mirtis įvyko viešoje vietoje; 3) nenustatyta mirusiojo asmenybė;
4) neaiški mirties priežastis, jei mirtis įvyko už stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ribų; 5) staigi arba netikėta mirtis; 6) mirė pacientas, išbuvęs stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mažiau nei 24 valandas, išskyrus atvejus, kai mirtis įvyko dėl nustatytos lėtinės ligos; 7) nustatyta arba įtariama, jog mirtis įvyko nuo gamybinės traumos, apsinuodijimo, profesinės ligos, ypač pavojingos infekcinės ligos; 8) mirusiajam jo paskutinio susirgimo metu nebuvo teikiama medicinos pagalba; 9) to reikalauja mirusiojo teisėtas atstovas; 10) kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 369 straipsnyje nustatyta fizinių asmenų atsakomybė už žmogaus palaikų vežimą transporto priemonėmis, kurios neatitinka žmonių palaikams vežti skirtoms transporto priemonėms nustatytų teisės aktų reikalavimų, už Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir už kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymą pažeidžiant kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo reikalavimus. Tačiau nei ANK, nei Įstatyme neįtvirtinta atsakomybė už kremavimo veiklos pažeidimus fiziniams ir juridiniams asmenims.
Taip pat nenustatyta administracinė atsakomybė už laidojimo paslaugų teikimo veiklos pažeidimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatytą termino „laidojimo paslaugos“ apibrėžtį atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos aprobuotą terminą. Siūloma patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 27 dalies termino apibrėžtį „žmogaus palaikų pirminis vežimas“ nustatant, kad žmogaus palaikų gabenimas, siekiant juos balzamuoti, būtų laikomas žmogaus palaikų pirminiu vežimu. Siūlomas reglamentavimas apims visus galimus žmogaus palaikų vežimo atvejus iki žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti ir panaikins Įstatyme esančius netikslumus. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudžiama kremuoti žmogaus palaikus, kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. Galiojanti formuluotė reiškia, kad tuo atveju, kai vyksta ikiteisminis tyrimas žmogaus palaikai negali būti kremuoti, iki vyks ikiteisminis tyrimas ir iki kol jis nebus baigtas. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kad dar vykstant ikiteisminiam tyrimui žmogaus palaikai kremuojami tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, nes vadovaujamasi pagrindine nuostata, kad jei prokuroras žmogaus kūną leidžia atiduoti artimiesiems laidoti, vadinasi galima jį ir kremuoti. Taigi praktikoje Įstatymo
nuostata vykdoma ne visada.
Siekiant teisinio aiškumo, galimybės kontroliuoti, kad žmogaus palaikai nebūtų kremuojami nei Lietuvoje, nei užsienio valstybėse, kai Įstatymas draudžia juos kremuoti, tačiau kartu sudaryti galimybę tais atvejais, kai prokuroras mano, kad ikiteisminiame tyrime žmogaus kūnas jau nebus reikalingas, ir jei artimieji pageidauja ar jei išreikšta mirusiojo valia jį kremuoti, siūloma tikslinti Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, numatant, kad tais atvejais, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, žmogaus palaikus galima kremuoti rašytiniu prokuroro sutikimu. Kadangi ikiteisminis tyrimas kai kuriais atvejais (pvz., ikiteisminis tyrimas, vykdomas asmens mirties priežasčiai nustatyti, nors ji nebūtinai yra nusikalstama) vyksta kelias dienas ir po to nutraukiamas (nustačius nenusikalstamą mirties priežastį), o artimieji mirusiojo palaikus siekia kremuoti ir palaidoti kuo greičiau, kai tik kūnas atiduodamas artimiesiems laidoti, ir nelaukti tų kelių dienų, siūloma sprendimą dėl sutikimo kremuoti žmogaus palaikus suteikti priimti prokurorui, kuris geriausiai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir gali savarankiškai priimti sprendimus dėl tyrimo eigos. Reikalavimu gauti prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus siekiama sudaryti galimybę, jei artimieji pageidauja ar jei išreikšta mirusiojo valia jį kremuoti, žmogaus palaikus kremuoti nesulaukus ikiteisminio tyrimo pabaigos. Prokuroro sutikimu kremuoti žmogaus palaikus užtikrinama, kad žmogaus palaikų kremavimas neturės neigiamos įtakos vykstančiam ikiteisminiam tyrimui ir galutiniam jo rezultatui. Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomas ribojimas kremuoti žmogaus palaikus negavus prokuroro sutikimo, kai vyksta ikiteisminis tyrimas yra proporcingas siekiamam tikslui užtikrinti tinkamą ikiteisminio tyrimo vykdymą.
Siūlomu reguliavimu bus sudaromos galimybės leisti kremuoti dalį žmonių palaikų, dėl kurių vyksta ikiteisminis tyrimas, ir tuo pačiu užtikrinti, kad kremuoti bus tik tie žmogaus palaikai, kurie ikiteisminiam tyrimui tinkamai atlikti nereikalingi. Be to palengvinamos kremavimo įmonių veiklos vykdymo sąlygos, nes atvežus žmogaus palaikus kremuoti bus galima lengvai patikrinti ar nėra draudžiama žmogaus palaikus kremuoti, t. y. jei medicininiame mirties liudijime yra žyma, kad yra sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai ir nėra prokuroro sutikimo kremuoti žmogaus palaikus, kremuoti draudžiama. Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas pranešti policijai, jei yra bent viena iš šių sąlygų, ir esant šioms sąlygoms policija privalo visais šiais atvejais pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl siūloma Įstatymo
draudžiama kremuoti esant bent vienai iš Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme nurodytų sąlygų, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai, ir negavus prokuroro sutikimo šiuos žmogaus palaikus kremuoti. Siūloma nauja formuluotė užtikrintų, kad žmogaus palaikus būtų galima kremuoti dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, bet gavus rašytinį prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus.
Ši alternatyva siūloma įvertinus Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos (kad duomenys apie mirusius asmenis, kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, automatiniu būdu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiami kremavimo įmonėms) įgyvendinimą praktikoje. Praktikoje duomenų pateikimas automatiniu būdu apie vykstančius ikiteisminius tyrimus iš Nusikalstamų veikų žinybinio registro taikytinas tik Lietuvoje veikiančioms kremavimo įmonėms, o užsienio valstybių kremavimo veiklos vykdytojai tokių duomenų negautų. Šis automatinis duomenų pateikimo būdas praktikoje neveikia. Be to, kontrolė, ar žmogaus mirties priežastimi gali būti nusikalstama veika ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vykdoma tik paskutiniame kremavimo veiklos vykdymo etape prieš pat kremavimą. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūlomi nustatyti draudimo kremuoti atvejai padės pradiniame etape vykdyti kontrolę, kad įvykus nusikalstamai veikai žmogaus palaikai nebūtų kremuoti ir nusikaltimo pėdsakai nebūtų negrįžtamai panaikinti. Siekiant laidojimo paslaugų teikėjo pareigas reglamentuoti viename straipsnyje, siūloma Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, o jos nuostatą perkelti į Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Atsižvelgiant į Įstatymo projekte Nr.
1 siūlomus nustatyti atvejus, kuriais draudžiama kremuoti žmogaus palaikus, ir siūlomą nustatyti išimtį leisti kremuoti žmogaus palaikus, jei gautas rašytinis prokuroro sutikimas kremuoti žmogaus palaikus, kai medicininiame mirties liudijime pažymėta, kad yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai, siūloma Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 6 punktu ir nustatyti, kad žmogaus palaikus laidojantis asmuo kremavimo įmonei arba laidojimo paslaugų teikėjui kartu su prašymu kremuoti žmogaus palaikus turi pateikti rašytinį prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus, jei medicininiame mirties liudijime pažymėta, kad yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai. Siūloma Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį tikslinti nustatant, kad kremavimo įmonė, vykdydama veiklą, privalo laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Šia nuostata siekiama, kad kremavimo įmonės veikla ne tik nesukeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai, bet ir atitiktų aplinkosaugos reikalavimus. Nustačius prievolę kremavimo įmonei laikytis aplinkosaugos reikalavimų, atsiras įstatyminis pagrindas nustatyti administracinę atsakomybę už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, toks reglamentavimas atgrasys kremavimo įmones nuo šių pažeidimų. Siūloma Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje patikslinti laidojimo paslaugų teikėjo pareigas atsižvelgiant į siūlomus patikslintus draudimo kremuoti žmogaus palaikus pagrindus.
Siūloma Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą papildyti reikalavimu, kad žmogaus palaikų vežimo kremuoti paslauga būtų teikiama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis, o vežant kremuotus žmogaus palaikus reikalavimai transporto priemonėms nebūtų taikomi. Kadangi žmogaus palaikų vežimas laidoti ar vežimas kremuoti yra analogiški (skiriasi tik vežimo tikslas) ir abiem atvejais žmogaus palaikai vežami karste – reikalavimai transporto priemonėms, kuriomis vežami žmogaus palaikai laidoti ar kremuoti, turėtų būti analogiški. Atsižvelgiant į tai, kad kremuoti žmogaus palaikai vežami ne karste, o urnoje, juos vežant transporto priemonėms specialūs reikalavimai netaikomi. Siūloma Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti pareigą laidojimo paslaugų teikėjui atsisakyti vežti žmogaus palaikus kremuoti, jei yra bent vienas iš Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų atvejų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti. Tokiu siūlymu siekiama apsaugoti laidojimo paslaugų gavėjus nuo netikslingų (nereikalingų) žmogaus palaikų vežimo kremuoti paslaugų gavimo ir privalomo atsiskaitymo už šias paslaugas. Taip pat siekiant išvengti atvejų, kai draudžiami kremuoti žmogaus palaikai būtų išvežami kremuoti į užsienio valstybes, kuriose galioja kiti reikalavimai, lyginant su tais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikoje, kada negalima žmogaus palaikų kremuoti. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti perteklinės nuostatos, kad teikiant laidojimo paslaugas žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Žmogaus palaikų gabenimo tvarkai keliami reikalavimai atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, kurie nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, ir papildomą gabenimo tvarką nustatyti netikslinga, nes Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostata praktikoje neįgyvendinama. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje siūloma tikslinti dokumento, kurį reikia turėti vežant žmogaus palaikus į užsienio valstybes, pavadinimą. Pagal Susitarimo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2009 m. gegužės 21 d. įstatymu Nr. XI-269, 3 straipsnio 1 dalį mirusiojo kūnas vežamas kartu su išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotu specialiu dokumentu – mirusiojo kūno laissez-passer. Mirusiojo kūno laissez-passer išduodamas vadovaujantis Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
išdavimo taisyklių, Mirusiojo kūno laissez-passer bei paraiškos gauti Mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo“. Pagal Susitarimą jį pasirašiusios Europos Tarybos valstybės narės siekė supaprastinti tarptautinio mirusiųjų kūnų pervežimo formalumus ir susitarė, kad mirusiojo kūnas turi būti vežamas kartu su išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotu specialiu dokumentu (mirusiojo kūno laissez-passer).
Susitarimo 4 straipsnyje nustatyta, kad, išskyrus dokumentus, reikalaujamus pagal tarptautines konvencijas ir susitarimus dėl transporto apskritai, arba pagal būsimas konvencijas ar susitarimus dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, nei paskirties valstybė, nei tranzito valstybė nereikalauja jokių dokumentų, o tik mirusiojo kūno laissez-passer. Valstybės, pasirašydamos susitarimą, laisvanoriškai apsisprendė pripažinti specialų dokumentą mirusiojo kūno laissez-passer) ir jo reikalauti. Įstatyme įtvirtintas reikalavimas turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) vežant žmogaus palaikus į valstybes ne susitarimo šalis, nepripažįstančias dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer), yra perteklinis, didinantis administracinę naštą vežantiems žmogaus palaikus (nes vežant žmogaus palaikus į valstybes ne susitarimo šalis, nepripažįstamas mirusiojo kūno laissez-passer ir reikalaujama papildomų dokumentų, reikalingų toje valstybėje). Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, nustatant skirtingus vežimo reikalavimus vežant žmogaus palaikus į valstybes Susitarimo šalis ir valstybes ne Susitarimo šalis. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti, kad žmogaus palaikai vežami į valstybes ne susitarimo šalis apie tai informavus Vyriausybės įgaliotą instituciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Siūlomu nustatyti reikalavimu informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją apie žmogaus palaikų vežimą į valstybes ne susitarimo šalis siekiama identifikuoti žmogaus palaikus į užsienio valstybes vežančius asmenis (fizinius asmenis ar laidojimo paslaugų teikėjus) ir tokiu būdu sudaryti prielaidas kontroliuoti, ar žmogaus palaikų vežimo paslauga teikiama teisėtai, apskaitant gaunamas pajamas ir atitinkamai sumokant mokesčius. Mažiau įpareigojančiomis (ribojančiomis) priemonėmis identifikuoti laidojimo paslaugų teikėjus, vežančius žmogaus palaikus į užsienio valstybes (į susitarimo šalis ir į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys), negalima, nes Europos Sąjungoje sienos yra atviros ir vyksta laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Kadangi laidojimo paslaugų teikėjus, vežančius žmogaus palaikus į užsienio valstybes, kontroliuoti, kaip jie vykdo draudimo kremuoti reikalavimus, sudėtinga, siūloma reikalauti, kad žmogaus palaikai į susitarimo šalis būtų vežami turint Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), o į valstybes ne susitarimo šalis – apie tai informavus Vyriausybės įgaliotą instituciją. Informacijos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Teikiant informaciją reikėtų nurodyti šiuos duomenis: žmogaus palaikų vežimo datą, mirusiojo vardą, pavardę, žmogaus palaikus vežantį asmenį (fizinį asmenį ar laidojimo paslaugų teikėją) ir jo duomenis, transporto priemonės, kuria bus vežami žmogaus palaikai, valstybinį numerį, ar yra/nėra priežasčių, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti. Duomenis galėtų pateikti laidojantis asmuo ar laidojimo paslaugų teikėjas, tuo pačiu patvirtindamas, kad pateikti duomenys teisingi.
Pateiktus duomenis galėtų gauti teritorinės muitinės, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurios prireikus galėtų atlikti laidojimo paslaugas teikiančių asmenų patikrinimus. Reikalavimas informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją, lyginant su šiuo metu galiojančiu reikalavimu turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), sumažins administracinę naštą laidojimo paslaugų teikėjams, vežantiems žmogaus palaikus į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, taip pat iš šių valstybių per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu. Administracinės naštos pokytis pateiktas Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitoje. Ataskaitoje nevertintas Įstatymo projekte Nr. 1, Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatomas naujas informacinis įpareigojimas laidojimo paslaugų teikėjams informuoti raštu kremavimo veiklos vykdytoją, kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilę nesutarimų dėl mirusiojo palaikų kremavimo ar (ir) kad mirusysis yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo, jei laidojimo paslaugų teikėjas apie tai informuotas raštu, nes tokie atvejai gali pasitaikyti ypatingai retai (pvz., per vienerius metus visiems laidojimo paslaugų teikėjams gali pasitaikyti vienintelis toks atvejis tarp visų laidojimo paslaugų teikėjų ir tai sudarytų 0,0083 karto per metus). Siekiant teisinio aiškumo siūloma tikslinti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį nustatant, kad žmogaus palaikai vežami laidoti ar kremuoti turint sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą medicininį mirties liudijimą. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymui Nr.
XII-2111, mirties liudijimas neišduodamas, vietoj jo išduodamas medicininis mirties liudijimas, kurio išdavimo tvarką, vadovaujantis Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, nustato sveikatos apsaugos ministras. Medicininiame mirties liudijime siūloma pažymėti, ar yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai. Siūlymas grindžiamas tuo, jog esant bent vienai iš Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, pradedamas ikiteisminis tyrimas, todėl siekiama, kad žmogaus palaikai nebūtų kremuoti iki bus priimtas sprendimas pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimą. Toks reglamentavimas padės pradiniame etape identifikuoti atvejus, kada gali kilti grėsmė nepataisomai sunaikinti galbūt nusikalstamos veikos pėdsakus. Atsižvelgiant į siūlymą medicininiame mirties liudijime nurodyti (pažymėti), ar yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kai asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai, keičiamas Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas. Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma medicininį mirties liudijimą papildyti žyma, kurioje būtų pažymima, ar yra /nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai.
Kadangi Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo
tyrimas (kuris gali būti vėliau nutrauktas), bet apie pradėtą ikiteisminį tyrimą mirusiojo artimieji, laidojimo paslaugų teikėjai ar kremavimo įmonės gali ir nežinoti, vienintelis būdas apie tai sužinoti yra siūloma nustatyti žyma medicininiame mirties liudijime. Ši atskira žyma medicininiame mirties liudijime bus apibendrinanti ir informacinio pobūdžio, kuri reikalinga laidojimo paslaugų teikėjams, mirusiojo artimiesiems, kremavimo įmonėms ir kontroliuojančioms institucijos, siekiant išvengti atvejų, kai draudžiami kremuoti žmogaus palaikai būtų kremuoti. Medicininis mirties liudijimas yra vienintelis dokumentas, kuris reikalingas norint gauti laidojimo paslaugas, todėl pažymėti, ar yra / nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai, siūloma būtent medicininiame mirties liudijime. Ši žyma yra vienintelis būdas visiems sužinoti apie esamus draudimo kremuoti pagrindus, užtikrinti reikalavimų, kada draudžiama žmogaus palaikus kremuoti, vykdymo kontrolę ir atsakomybės už šių reikalavimų nevykdymą taikymą. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti reikalavimo turėti medicininį mirties liudijimą vykdant pirminį žmogaus palaikų vežimą ir reikalauti turėti medicininį mirties liudijimą vežant žmogaus palaikus laidoti ar kremuoti.
Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad Įstatymo reikalavimas praktikoje neįgyvendinamas, nes vykdant pirminį žmogaus palaikų vežimą dažnu atveju (pvz., vežant žmogaus palaikus patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizei ir tyrimams atlikti) medicininis mirties liudijimas būna dar neišduotas, o tik siekiama jį gauti. Siūlomas nustatyti reikalavimas išspręs esamą teisinį neaiškumą. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti juridinių asmenų, o Įstatymo projektu Nr. 3 – asmenų, juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę: už kremavimo veiklos vykdymą neturint licencijos; už žmogaus palaikų kremavimą, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti kremuoti žmogaus palaikus, arba už kremavimo procedūros reikalavimų nesilaikymą; kremavimo atvejų neregistravimą ar registravimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar už teisės aktuose nustatytų privalomų saugoti su kremavimu susijusių dokumentų nesaugojimą; už kremavimo veiklos vykdymą pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus. Įvertinus Įstatyme reglamentuojamai veiklai (laidojimo paslaugų teikimas, balzamavimas, kapinių priežiūra, kremavimas) keliamus reikalavimus ir jų nesilaikymo pasekmes, daugiausia neigiamų ir nepataisomų pasekmių gali sukelti kremavimo veikla. Todėl siūloma nustatyti sankcijas už kremavimo veiklos pažeidimus juridiniams asmenims atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pasekmes ir papildyti Įstatymą šeštuoju¹ skyriumi. Įvertinus tai, kad kremavimo veikla, vykdoma ne pagal reikalavimus, gali turėti negrįžtamą rezultatą ar net nusikalstamos veikos požymių, siūloma diferencijuoti baudas pagal pažeidimą padariusius asmenis, padaryto pažeidimo sunkumą ir galimas pasekmes.
Siūlomos baudos drausmins kremavimo veiklos vykdytojus ir skatins kremavimo veiklą vykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma juridinių asmenų padarytų pažeidimų tyrimą, bylų nagrinėjimą, nutarimų priėmimą ir jų apskundimą vykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 nustatyta tvarka. Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma pakeisti Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą, papildant šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį nauju 9 punktu ir nustatyti, kad Medicininiame mirties liudijime būtų žyma, ar yra /nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Toks reglamentavimas įgyvendins Įstatymo projekto Nr. 1 6 straipsnio 3 dalies nuostatą. Žyma Medicininiame mirties liudijime, ar yra /nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, informuos tiek mirusiojo artimuosius, tiek laidojimo paslaugų teikėjus ir kremavimo veiklos vykdytojus, kad yra sąlygų, dėl kurių draudžiama kremuoti žmogaus palaikus negavus prokuroro rašytinio sutikimo. Tokiu būdu bus galiojančio reguliavimo spraga, kuomet nėra jokio dokumento, kuris aiškiai pasakytų, ar žmogaus palaikus galima kremuoti, ar ne. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma už kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymą pažeidžiant kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo reikalavimus papildomai nustatyti administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, siekiant šių asmenų atsakingesnio požiūrio į kaupiamus duomenis, jų tikslumą, būtinumą. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, Susitarimo šalis, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer); už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, kurios nėra Susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Vyriausybės įgaliotos institucijos; už žmogaus palaikų vežimą laidoti ar kremuoti neturint Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka išduoto medicininio mirties liudijimo; už žmogaus palaikų vežimą kremuoti, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti vežti kremuoti žmogaus palaikus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reglamentavimo vertinimo rezultatai pateikti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai esminės įtakos verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte Nr. 1 pateikiami terminai aprobuoti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1 ir Įstatymo projektą Nr. 2:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti Informavimo apie žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes tvarkos aprašą. Sveikatos apsaugos ministerija turės:
1) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 565 „Dėl Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos patvirtinimo“;
2) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V-667 „Dėl formos Nr. 106/a „Medicininis mirties liudijimas“, Formos Nr. 106/a „Medicininis mirties liudijimas“ pildymo taisyklių, formos Nr. 106-2-1/a „Medicininis perinatalinės mirties liudijimas“, Formos Nr. 106-2-1/a
„Medicininis perinatalinės mirties liudijimas“ pildymo taisyklių patvirtinimo
ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1993 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr.
tvarkos“ pripažinimo netekusiu galios“. Susisiekimo ministerija turės pakeisti Reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-172 „Dėl reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašo“. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija turės parengti Žmogaus palaikų vežimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašą ir teikti jį tvirtinti ministrams. Sveikatos apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro
parvežti į Lietuvą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3, priimti naujų teisės aktų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „laidojimas“, „laidojimo vieta“, „mirtis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
technikos taisyklėmis:
„įstatymo“; 1.2. įstatymo projekto 8 straipsniu pildomame 32³ straipsnyje išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas įstatymo pavadinimas kitame įstatyme vartojamas tik pirmą kartą jį minint. 2. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamame įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkte vietoj žodžio
„straipsnyje“ įrašytini žodžiai „straipsnio 1 dalyje“, kadangi atvejai, dėl
kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti, yra nurodyti tik keičiamo įstatymo
nuostatų aiškumo, įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių „1973“ įrašytini žodžiai „kurios yra“, o vietoj žodžio „šalis“ įrašytinas žodis „šalys“. 4. Įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą šeštuoju¹ skyriumi ir nustatyti sankcijas juridiniams asmenims už kremavimo veiklos pažeidimus bei nustatyti, kad padarytų pažeidimų tyrimas, bylų nagrinėjimas, nutarimų priėmimas ir jų apskundimas vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Toks siūlymas turėtų būti teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kur keičiamo įstatymo VIII skyriuje „Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“ būtų nustatyta šiuo projektu siūloma juridinių asmenų atsakomybė už kremavimo veiklos pažeidimus bei šių pažeidimų bylų teisena. 5.
straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d., o įgyvendinamieji teisės aktai turi būti parengti iki 2018 m. vasario 28 d. Lieka neaišku, kodėl įgyvendinamųjų teisės aktų parengimui yra numatytas toks trumpas laikas, kai iki įstatymo įsigaliojimo liks dar 8 mėnesiai. Be to, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]
DĖL
2,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2018-04-18
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Aplinkos ministerijos atstovai: viceministrė Rėda Brandišauskienė, Marius Normantas, Vaiva Rumbutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-29 I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
„papildymo“ įrašyti žodį „įstatymo“;
8
straipsnyje išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas įstatymo pavadinimas kitame įstatyme vartojamas tik pirmą kartą jį minint. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
dalies 5 punkte vietoj žodžio „straipsnyje“ įrašytini žodžiai „straipsnio 1 dalyje“, kadangi atvejai, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti, yra nurodyti tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Pritarti 3.
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių „1973“ įrašytini žodžiai „kurios yra“, o vietoj žodžio „šalis“ įrašytinas žodis „šalys“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamą įstatymą šeštuoju¹ skyriumi ir nustatyti sankcijas juridiniams asmenims už kremavimo veiklos pažeidimus bei nustatyti, kad padarytų pažeidimų tyrimas, bylų nagrinėjimas, nutarimų priėmimas ir jų apskundimas vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Toks siūlymas turėtų būti teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kur keičiamo įstatymo VIII skyriuje „Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“ būtų nustatyta šiuo projektu siūloma juridinių asmenų atsakomybė už kremavimo veiklos pažeidimus bei šių pažeidimų bylų teisena. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-299 5.Įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d., o įgyvendinamieji teisės aktai turi būti parengti iki 2018 m. vasario 28 d. Lieka neaišku, kodėl įgyvendinamųjų teisės aktų parengimui yra numatytas toks trumpas laikas, kai iki įstatymo įsigaliojimo liks dar 8 mėnesiai. Be to, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos. Pritarti Siūlytina vėlinti paties įstatymo įsigaliojimo datą, kad liktų pakankamai laiko pasirengti įstatymo įgyvendinimui, nes Vyriausybės pasiūlyta pasirengimui 9 mėnesiai, o nukėlus pavedimų datą, kuri praėjo, atitinkamai turėtų būti vėlinama ir įstatymo įsigaliojimo data.. 6.
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
2 Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta data –2018 m. vasario 28 d. – jau praėjusi, todėl pavedimų įgyvendinimui Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms turėtų būti nustatyta nauja data. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą XIIIP-1391, atsižvelgiant į pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: 6 – už (bendru sutarimu). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėjos Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė
Sveikatos reikalų komitetas
2018-04-18
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Finansinio audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė A. Grigonė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vedėja L. Vaičiulienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoja A. Astrauskienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vedėja R. Valentukevičienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyriausioji specialistė E. Vilčinskienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja R. Cicėnienė, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktorė J. Sabalienė, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėja V.
Griškova, Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius V. Šiaudikis, Kauno teritorinės ligonių kasos Sutarčių skyriaus vedėja J. Damulevičienė, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius A. Bumblys, Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius J. Narbutas, Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja A. Čiplienė, Šiaulių teritorinės ligoninės kasos direktorius R. Mažeika, Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja D. Šimelienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių licencijų skyriaus vedėja V. Verseckienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus vedėja R. Mačiūnienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Bendrųjų reikalų ir vidaus administravimo skyriaus vedėja J. Žilinskaitė, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L. Labanauskas, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas A. Nastaravičius, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas S. Žirgulis, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I. Večkienė, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrė R. Brandišauskienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius M. Narmontas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Būsto skyriaus vyriausioji specialistė V. Rumbutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
taisyklėmis:
„papildymo“ įrašyti žodį „įstatymo“; Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-298
pildomame 32³ straipsnyje išbraukti žodžius „Lietuvos
pirmą kartą jį minint. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkte vietoj žodžio „straipsnyje“ įrašytini žodžiai „straipsnio 1 dalyje“, kadangi atvejai, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti, yra nurodyti tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
Teisės departamentas,
nuostatų aiškumo, įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių „1973“ įrašytini žodžiai „kurios yra“, o vietoj žodžio „šalis“ įrašytinas žodis „šalys“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
papildyti keičiamą įstatymą šeštuoju¹ skyriumi ir nustatyti sankcijas juridiniams asmenims už kremavimo veiklos pažeidimus bei nustatyti, kad padarytų pažeidimų tyrimas, bylų nagrinėjimas, nutarimų priėmimas ir jų apskundimas vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Toks siūlymas turėtų būti teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kur keičiamo įstatymo VIII skyriuje „Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“ būtų nustatyta šiuo projektu siūloma juridinių asmenų atsakomybė už kremavimo veiklos pažeidimus bei šių pažeidimų bylų teisena. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d., o įgyvendinamieji teisės aktai turi būti parengti iki 2018 m. vasario 28 d. Lieka neaišku, kodėl įgyvendinamųjų teisės aktų parengimui yra numatytas toks trumpas laikas, kai iki įstatymo įsigaliojimo liks dar 8 mėnesiai. Be to, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
1) iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo šeštuoju¹ skyriumi įstatymo projektui Nr. XIIIP-1391;
2) siūlyti pagrindiniam Seimo paskirtam komitetui tobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, R. Martinėlis, A. Vinkus. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Rasa Griciūtė
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: viceministrė Rėda Brandišauskienė, Marius Narmontas, Vaiva Rumbutienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė, K2 LT atstovas Vytenis Labanauskas iniciatyvos “Baltoji banga” atstovė Ieva Lapeikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-29 I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašyti žodį „įstatymo“;
8
pildomame 32³ straipsnyje išbraukti žodžius „Lietuvos
pirmą kartą jį minint. Pritarti5
įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkte vietoj žodžio „straipsnyje“ įrašytini žodžiai „straipsnio 1 dalyje“, kadangi atvejai, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti, yra nurodyti tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Pritarti6 3.
6
3Siekiant teisės akto nuostatų aiškumo,
įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių „1973“ įrašytini žodžiai „kurios yra“, o vietoj žodžio „šalis“ įrašytinas žodis „šalys“. Pritarti8
straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą šeštuoju¹ skyriumi ir nustatyti sankcijas juridiniams asmenims už kremavimo veiklos pažeidimus bei nustatyti, kad padarytų pažeidimų tyrimas, bylų nagrinėjimas, nutarimų priėmimas ir jų apskundimas vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Toks siūlymas turėtų būti teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kur keičiamo įstatymo VIII skyriuje „Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“ būtų nustatyta šiuo projektu siūloma juridinių asmenų atsakomybė už kremavimo veiklos pažeidimus bei šių pažeidimų bylų teisena. Nepritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūlomos nustatyti sankcijos už kremavimo veiklos pažeidimus (už kremavimo veiklos vykdymą be licencijos, už žmogaus palaikų kremavimą, esant aplinkybėms, kai privaloma atsisakyti kremuoti žmogaus palaikus, už kremavimo procedūros reikalavimų nesilaikymą, už kremavimo atvejų neregistravimą arba registravimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, už teisės aktuose nustatytų privalomų saugoti su kremavimu susijusių dokumentų nesaugojimą) nesusiję su aplinkosauga ar gamtos išteklių naudojimu, šias sankcijas siūloma nustatyti specialiajame įstatyme – Žmogaus palaikų laidojimo įstatyme, o šių pažeidimų teiseną vykdyti pagal Aplinkos apsaugos įstatymą. 9 5.Įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d., o įgyvendinamieji teisės aktai turi būti parengti iki 2018 m. vasario 28 d. Lieka neaišku, kodėl įgyvendinamųjų teisės aktų parengimui yra numatytas toks trumpas laikas, kai iki įstatymo įsigaliojimo liks dar 8 mėnesiai. Be to, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektus bus pakeista medicininio mirties liudijimo, kurį išduoda sveikatos priežiūros įstaigos, forma, reikia pasiruošti šio dokumento išdavimui. Patvirtinus medicininio mirties liudijimo formą, jos blanko gamyba vyks pagal Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatyme nustatytas procedūras, kurios užtrunka apie 8 mėnesius.
Įvertinus visą reikalingą pasiruošimo procesą siūloma nuo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo iki Įstatymo projekto įsigaliojimo nustatyti 8 mėn. laikotarpį. Tačiau siūloma numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos pramonininkų konfederacija 2018-04-17 Teikiame pastabas ir pasiūlymus Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo šeštuoju¹ skyriumi įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-1391) (toliau – Projektas). Siūlome svarstomame Projekte:
laidojimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytų reikalavimų kontrolę vykdančias valstybės institucijas bei jų kompetenciją. Įstatymas numato įvairius imperatyvius reikalavimus (palaikų vežimas, vartotojų teisių apsauga, įvairių leidimų išdavimo teisėtumas ir kt.), kuriuos turėtų kontroliuoti įgaliotos valstybinio valdymo institucijos. Šiuo metu Įstatyme įvardintos dvi institucijos, vykdančios nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę: regionų aplinkos apsaugos departamentai (Įstatymo 30 straipsnio 2 dalis) ir Nacionalinis sveikatos centras (to paties straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad šių dviejų institucijų pagal joms suteiktus įgaliojimus vykdoma tam tikrų žmogaus palaikų laidojimo veikų kontrolė neapima visų Įstatyme išvardintų funkcijų bei sudaro prielaidas funkcijų dubliavimuisi. Manytina, kad toks reglamentavimas, kai įstatyme numatomos pareigos, bet nenustatoma, kas gi prižiūrės ar jų laikomasi, sudaro prielaidas šešėliniam verslui, tuo sukeliant žalą valstybės finansams.
Atitinkamai, keistinas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnis, nustatantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetenciją. Neseniai “Baltosios bangos” atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad laidojimo paslaugų versle šešėlis sudaro net 60% (t. y. 43 mln. Eur.). Per metus iš šios verslo srities nesurenkama apie 14 mln. Eur mokesčių: PVM - 9,1 mln., su darbo santykiais susijusių mokesčių - 2,96 mln., dėl nelegalios darbo jėgos nesumokėta su darbo santykiais susijusių mokesčių - 1,72 mln., tuo tarpu per metus atlikta tik ~
nesilaikoma, nes nėra priimtų kai kurių įstatymą įgyvendinančių teisės aktų, ne visiems veiklą šioje srityje vykdantiems subjektams nustatyta atsakomybė ir kai kuriose srityse net nėra priskirta kontroliuojanti institucija. Pvz., nuo 2017.01.01 d. galiojantis įstatymas numato prievolę vežant palaikus į užsienį turėti “laissez-passer”, kurį nemokamai išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. 2017 m. šių dokumentų išduota 0,04% nuo visų vežimo atvejų. Nepritarti Lietuvos pramonininkų konfederacijos keliami klausimai jau yra sureguliuoti Įstatymo projekte: Įstatymo projekte nustatyto reikalavimo turėti medicininį mirtie liudijimą žmogaus palaikus vežant laidoti ar (ir) kremuoti Lietuvoje laikymąsi kontroliuos policija, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto 1 str. 11, 12, 13, 14 d. ir 2 str. 3 d.; reikalavimo turėti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) vežant žmogaus palaikus į užsienio valstybes, 1973 m. spalio 26 d.
Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau – susitarimas) šalis ir reikalavimo vežant žmogaus palaikus į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, taip pat iš šių valstybių per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu informuoti apie tai Vyriausybės įgaliotą instituciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka laikymąsi kontroliuos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto 1 str. 7, 8, 9, 10 d. ir 2 str. 2 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šešėlinio verslo kontrolę pagal kompetenciją vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios veiklą reglamentuoja atitinkami įstatymai, todėl Įstatymo projekte netikslinga papildomai reglamentuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą. 2. Siūlome Projekto baigiamosiose nuostatose (ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Įstatymo paskelbimo dienos) įpareigoti kompetentingas valstybinio valdymo institucijas parengti poįstatyminius teisės aktus - leidimų vežti žmonių palaikus į užsienį tvarką, kontrolės mechanizmus, atsakingų institucijų kompetenciją ir funkcijas, leidimų išdavimo elektroninėmis priemonėmis tvarką. Iki šiol teisės aktai nepriimti dėl to, kad nebuvo priimti teisės aktai, susiję su administracinės atsakomybės už neteisėtą žmonių palaikų išvežimą nustatymą ir efektyvūs bei realiai veikiantys leidimų išdavimo bei kontrolės mechanizmai. Kad Įstatymo 22 straipsnis realiai veiktų, būtina nustatyti leidimų išdavimo procedūras ir formą poįstatyminiame teisės akte. Taip pat tikslinga sukurti elektroninę leidimo formą. Tuo būdu, problema būtų išspręsta. Taigi, manome, kad netikslinga keisti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį.
Mūsų nuomone, siūlomi Įstatymo pakeitimai neišspręs trūkstamo teisinio reguliavimo poįstatyminiuose teisės aktuose. Iki šiol nėra nustatytos procedūros dėl leidimų išvežti į užsienį tvarkos, kontrolės mechanizmai, Projekte taip pat procedūriniai klausimai nesprendžiami. Manome, kad poįstatyminiuose teisės aktuose turi būti aiškiai sureglamentuotos Žmonių palaikų laidojimo ir kremavimo procedūrų nuostatos, t. y., kaip bus realizuojama leidimų išvežimo į užsienį tvarka, kontrolės mechanizmas, atsakingų institucijų kompetencija ir funkcijos, leidimų išdavimo elektroninėmis priemonėmis tvarka ir pan. Esant tinkamam poįstatyminiam teisiniam reguliavimui, nėra reikalinga keisti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Nepritarti Lietuvos pramonininkų konfederacijos pasiūlyme keliami klausimai išspręsti Įstatymo projekte. Įstatymo projekto 9 str. 2 d. nustatytas įpareigojimas kompetentingoms institucijos parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer) forma ir išdavimo tvarka nustatyta Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-940 „Dėl Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, Mirusiojo kūno laissez-passer bei paraiškos gauti Mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo“. Dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) išduoti elektroninėmis priemonėmis netikslinga, nes per metus šių dokumentų išduodama mažai ir jie išduodami nemokamai, todėl toks išdavimo būdas būtų neproporcingai brangus.
Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme nustatytas reikalavimas turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) vežant žmogaus palaikus į valstybes ne susitarimo šalis, nepripažįstančias šio dokumento yra perteklinis, didinantis administracinę naštą vežantiems žmogaus palaikus (nes vežant žmogaus palaikus į valstybes ne susitarimo šalis, nepripažįstamas mirusiojo kūno laissez-passer ir reikalaujama papildomų dokumentų, reikalingų toje valstybėje) ir prieštaraujantis susitarimui. Įstatymo
medicininis mirties liudijimas, taip pat žmogaus palaikų pirminis vežimas atliekamas dar neturint medicininio mirties liudijimo, o siekiant jį gauti. Todėl Įstatymo reikalavimas – žmogaus palaikų pirminį vežimą atlikti turint mirties liudijimą, yra neįgyvendinamas. 3. Nustatyti proporcingą siekiamam tikslui administracinę atsakomybę už visų Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus. Manome, kad reikšmingos administracinės sankcijos atgrasintų fizinius ir juridinius asmenis neteisėtai (t. y. neturint specialių leidimų) vežti į užsienio valstybes žmonių palaikus, kas reikšmingai sumažintų nelegalios ekonomikos poveikį šalies finansams ir įvestų Įstatyme nustatytos tvarkos laikymąsi. Todėl, siūlome Administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 str. pakeitimų ir papildymų projekte dvigubai padidinti sankcijas dėl administracinių nusižengimų reikšmingumo, vežant žmogaus palaikus į užsienio valstybes (Administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 str. pakeitimų ir papildymų projekto 369 straipsnio 5-14 dalys). Taip pat siūlome pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 369 str. 9 p., paliekant esamą galiojantį Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 str.
2 d. teisinį reguliavimą (t. y. vietoje pasiūlymo „Žmogaus palaikų vežimas į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Vyriausybės įgaliotos institucijos <...>“ nustatyti tokią formuluotę: „Žmogaus palaikų vežimas į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neturint Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo <...>“). Nepritarti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekte nustatyta administracinė atsakomybė už visus Įstatymo projekte nustatytus reikalavimų pažeidimus (už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, Susitarimo šalis, neturint dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer)
Skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga” 2018-04-18
„Investuotojų forumo“ skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“
užsakymu, 2017 m. lapkritį – 2018 m. vasario mėn. buvo atliktas „Lietuvos laidojimo paslaugų sektoriaus skaidrumo tyrimas“. Gauti tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog laidojimo paslaugų versle yra galimo neskaidrumo ir tai kelia susirūpinimą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog Lietuvoje laidojimo ir su juo susijusių paslaugų teikimas, nors ir yra pakankamai reglamentuotas (aprašyti procesai ir reikalavimai), tačiau atsakomybės, kontrolės bei vieningos apskaitos klausimai nėra išspręsti. Tikėtina, tai ir yra pagrindinės priežastys, kodėl šiame verslo sektoriuje potencialiai yra daug šešėlio. Tyrimo duomenimis – didelė laidojimo paslaugas teikiančių privačių įmonių pajamų dalis lieka neapskaityta. 2015 m. neapskaitytos pajamos galėjo sudaryti iki 44,79 mln. eurų, 2016 m. – 41,88 mln. eurų. Vertinant paskutinių 3 metų neapskaitytas pajamas (t. y. apie 43 mln. eurų per metus), per metus galėjo būti nesumokėta apie 14 mln. eurų mokesčių: PVM – 9,1 mln., su darbo santykiais susijusių mokesčių – apie 2,96 mln., dėl nelegalios darbo jėgos nesumokėta su darbo santykiais susijusių mokesčių – apie 1,72 mln. eurų. Tyrimo metu pastebėta, kad laidojimo paslaugų verslo kontrolei institucijos skiria gana menką dėmesį. Nepakankamai dėmesio sulaukia tokios paslaugos, kaip palaikų pervežimas, palaikų šarvojimas tam nepritaikytose patalpose, nelegalus šarvojimas. Taip pat pastebėta, kad kontroliuojančių institucijų strateginiuose dokumentuose nekeliami jokie tikslai, kurie būtų susiję su apčiuopiamais veiklos skaidrumo pasiekimais. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose už netinkamą paslaugų teikimą nėra numatyta atsakomybė, nėra įtvirtintų kontrolės įgyvendinimo mechanizmų.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisa „Dėl mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, Mirusiojo kūno laissez-passer bei Paraiškos gauti mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo“, kuri įtvirtina, kad vežant žmonių palaikus į kitas šalis, privalomas leidimas, vadinamas laissez-passer. Tačiau
kremuoti į kitas valstybes. Nors šį leidimą nemokamai išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl prašome Jūsų inicijuoti, kad planuojamuose teisės aktų pakeitimuose būtų numatyta atsakomybė visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, pažeidusiems reikalavimus, susijusius su laidojimo paslaugomis, bei LR Žmonių palaikų laidojimo įstatyme būtų nurodytos visos institucijos, kurios privalo užtikrinti šio įstatymo bei su juo susijusių poįstatyminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. O kontrolę vykdančioms institucijoms nurodyti skirti didesnį dėmesį laidojimo paslaugų srityje veikiantiems asmenims. Taip pat prašome inicijuoti vieningos mirusių asmenų ir jų palaikų apskaitos sukūrimą. Šis registras turėtų apimti ne tik mirties fakto registravimą, kas yra vykdoma dabar, bet ir informaciją, kam palaikai perduoti, kur buvo pervežti, kremuoti ir (ar) palaidoti. Tai leistų ne tik skaidrinti laidojimo paslaugų verslą bei efektyviau jį kontroliuoti, bet ir sudarytų sąlygas asmenims gauti informaciją apie vietą, kur palaidoti jų artimųjų palaikai. Šiuo metu savivaldybių vedama palaidotų asmenų apskaita nėra patikima. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto tikslas yra aiškiai reglamentuoti žmogaus palaikų vežimo klausimus ir nustatyti atsakomybę už Įstatymo reikalavimų pažeidimus.
Priėmus Įstatymo projektą bus išspręsti Investuotojų forumo Skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ keliami klausimai: bus nustatyta atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims už Įstatymo reikalavimų pažeidimus, nustatytos kontroliuojančios institucijos surašysiančios administracinių nusižengimų protokolus už padarytus pažeidimus. Taip pat žiūrėti Lietuvos pramonininkų konfederacijos 1 siūlymo argumentus. Siūlymas sukurti vieningą mirusiųjų asmenų ir jų palaikų apskaitos sistemą – registrą, kuriame būtų informacija, kam palaikai perduoti, kur buvo pervežti, kremuoti ir (ar) palaidoti yra netikslingas, nes:
apie mirusius asmenis kaupiami Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre;
Valstybei netikslinga, tai neduoda jokios pridėtinės vertės ir reikalauja labai didelių investicijų. Argumentas, kad šiuo metu savivaldybių vedama palaidotų asmenų apskaita nepatikima yra nepagrįstas ir apie tai jokių duomenų nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas 2018-04-18
1) iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo šeštuoju¹ skyriumi įstatymo projektui Nr. XIIIP-1391;
2) siūlyti pagrindiniam Seimo paskirtam komitetui tobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti 2.
2018-04-18 Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą XIIIP-1391, atsižvelgiant į pastabas, kurioms Komitetas pritarė
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Komiteto sprendimas: Pritarti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo šeštuoju¹ skyriumi įstatymo projekto įstatymo projektui Nr. XIIIP-1391, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2018-04-25 Argumentai: Tikslinga numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2018 m. vasario 28 rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenų, kurių mirties faktas patvirtintas medicininiu mirties liudijimu, išduotu iki 2018 m. spalio 31 2019 m. balandžio 30 d., palaikai vežami ir kremuojami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektus bus pakeista medicininio mirties liudijimo, kurį išduoda sveikatos priežiūros įstaigos, forma, reikia pasiruošti šio dokumento išdavimui. Patvirtinus medicininio mirties liudijimo formą, jos blanko gamyba vyksta pagal Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatyme nustatytas procedūras, kurios užtrunka apie 8 mėnesius. 8.
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Nevulis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1391(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė