Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. m. d. 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį nauju 24¹ punktu:
„24¹) pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos ekstremalios situacijos ir po jų sekančiais metais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vytautas Kamblevičius
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Ūkininkai dėl liūčių patyrė apie 40 mln. eurų nuostolių, o Žemės ūkio rūmų duomenimis, grūdų augintojai galėjo patirti iki 125,2 mln., o daržovių – iki 55,2 mln. eurų nuostolių. Šiuo metu yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų: apsemta apie 140 tūkst. ha laukų. Žemdirbiai turi įsipareigojimus, o ūkininkams gali būti pritaikytos sankcijos už gautą europinę paramą arba už duotus įsipareigojimus supirkėjams. Siūloma numatyti kompleksinių priemonių, kurios padėtų ūkininkams, kuomet būtų paskelbta ekstremali situaciją dėl gamtos stichijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu tokios lengvatos nėra numatytos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti:
gamtos stichijos, žemės savininkus, užsiimančius žemės ūkio produktų gamyba ir gaunančius pajamų 50 ir daugiau procentų iš žemės ūkio veiklos, atleisti nuo žemės mokesčio du mokestinius metus, einančius po ekstremalios situacijos;
mokėjimo ekstremalios situacijos ir po jų sekančiais mokestiniais metais yra atleidžiamos;
3Žemės ūkio veiklos gautos pajamos,
gautos iš žemės ūkio veiklos ekstremalios situacijos ir po jų sekančiais metais priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13.
vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „pajamos“; „ūkininkai“
paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Vytautas Kamblevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-11-20 Nr. S-2017-10444 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. S-2017-10444 pateiktus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1380 (toliau – GPMĮ projektas), Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 47, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1381 (toliau – PMĮ projektas, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. XI-1829 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1382 (toliau – ŽMĮ projektas). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio, apibrėžiančio valstybės pagalbą tam tikroms įmonėms ar tam tikrų prekių gamybai, požiūriu pateikti įstatymų projektai, kuriuose numatyta atleisti nuo žemės mokesčio, neapmokestinti pajamų ir pelno dvejus metus nuo ekstremalios situacijos paskelbimo metų, ir taip suteikti mokestines lengvatas subjektams, gaunantiems pajamas (pelną) iš žemės ūkio veiklos, vertintini dėl jų atitikties Europos Sąjungos konkurencijos teisės reikalavimams. Primintina, kad Europos Sąjungos teisės aktai draudžia valstybės pagalbą, kuri iš anksto nebuvo suderinta su Europos Komisija (žr.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį), t. y. pagalba nebuvo pripažinta suderinta su ES vidaus rinka. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 651/2014), taikomas pagalbos schemoms, skirtoms tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti (žr. Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 4 dalį). Todėl valstybės pagalbos schema, teikiama siekiant atitaisyti tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytą žalą, turi atitikti Reglamente (ES) Nr. 651/2014 išdėstytas sąlygas. Paminėtina, kad Reglamento (ES) Nr. 651/2014 69 konstatuojamoji preambulės dalis įvardina įvykius, kurie gali būti laikomi gaivaline nelaime. Atsižvelgiant į tai bendroji išimtis yra taikoma natūralios kilmės žemės drebėjimams, nuošliaužoms, potvyniams, ypač potvyniams, sukeltiems vandeniui išsiliejus iš upių arba ežerų krantų, griūtims, viesulams, uraganams, ugnikalnių išsiveržimams ir laukinės augmenijos gaisrams. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 651/2014 69 konstatuojamoje preambulės dalyje nurodyta, kad nepalankių oro sąlygų, kurios pasitaiko reguliariau, pavyzdžiui, šalnos, krušos, ledo, lietaus ar sausros padaryta žala neturėtų būti laikoma gaivaline nelaime pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, tai yra nelaikoma valstybės pagalba neprieštaraujančia vidaus rinkai. Pagal Reglamento (ES) Nr.
Pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 6 straipsnio 5 dalies f punktą pagalba laikoma turinčia skatinamąjį poveikį, jeigu teikiama tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti tenkinant 50 straipsnio nustatytas sąlygas:
principo ši nuostata turi būti aiškinama siaurai[1]. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal šią nuostatą gali būti atitaisyta tik gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padaryta žala. Todėl turi būti tiesioginis ryšys tarp ypatingų įvykių padarytos žalos ir valstybės pagalbos, taip pat yra būtina kuo tiksliau įvertinti atitinkamų gamintojų patirtą žalą[2]. Tačiau Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 taikomas ne visų rūšių valstybės pagalbai (įvardina atskirus sektorius, kuriems netaikomas[3]). Todėl projektu siūloma mokestinė parama, selektyviai nukreipta tik žemės ūkio produktų gamintojams kompensuoti jų patirtus nuostolius, vertintina pagal kito, žemės ūkio sektoriui taikomo, Europos Sąjungos teisės akto – 2014 m. birželio
tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 702/2014), reikalavimus. Reglamento (ES) Nr.
Reglamento (ES) Nr. 702/2014 57 ir 58 konstatuojamose preambulės dalyse nurodyta, kad 2007–2012 m. Komisija patvirtino daugiau kaip 25-ias žemės ūkio sektoriui gaivalinių nelaimių padarytos žalos kompensavimo pagalbos priemones. Be to, šių priemonių kompensuojamasis pobūdis ir aiškūs suderinamumo su vidaus rinka kriterijai turėtų apsaugoti nuo didelio konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje. Sąlygų, kuriomis reikalavimas pranešti netaikomas pagalbai, kuria siekiama kompensuoti gaivalinių nelaimių padarytą žalą, taikymo tvarka jau yra nusistovėjusi ir susijusi (kaip ir Reglamento (ES) Nr. 651/2014 50 straipsnyje) su oficialiu valstybių narių institucijų pripažinimu, kad tam tikras įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio; ir su tiesioginiu priežastiniu ryšiu tarp gaivalinės nelaimės ir gavėjo patirtos žalos; pagalbos sąlygos turėtų būti tokios, kad būtų išvengta per didelės kompensacijos (valstybės narės turėtų vengti per didelės kompensacijos, kurią gavėjai galėtų gauti sumuodami tokią pagalbą su kitomis kompensacijomis, įskaitant išmokas pagal draudimo sistemą). Reglamento (ES) Nr.
Reglamento (ES) Nr. 702/2014 25 straipsnyje
„Nuostolių, patirtų dėl nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti
prilyginamas gaivalinei nelaimei, kompensavimo pagalba“ ir 30 straipsnyje
„Žemės ūkio sektoriui gaivalinių nelaimių padarytos žalos kompensavimo pagalba“
nustatyta, kad tokia pagalba, kuria kompensuojami dėl nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, ar dėl gaivalinių nelaimių patirti nuostoliai, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose, ir jai netaikomas Sutarties
šiuose straipsniuose ir I skyriuje nustatytas sąlygas:
valstybės narės kompetentinga institucija turi būti oficialiai pripažinusi, kad reiškinys yra nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, pobūdžio (ar pripažintas gaivaline nelaime) ir, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei (ar gaivalinės nelaimės), ir įmonės patirtų nuostolių;
nuo nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, (ar nuo gaivalinės nelaimės) dienos ir išmokama per ketverius metus nuo tos dienos;
kompensavimo išlaidos, nustatytos arba valdžios institucijos, pagalbą teikiančios institucijos pripažinto nepriklausomo eksperto, arba draudimo įmonės.
702/2014 25 straipsnyje
„Nuostolių, patirtų dėl nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti
prilyginamas gaivalinei nelaimei, kompensavimo pagalba“ ir 30 straipsnyje
„Žemės ūkio sektoriui gaivalinių nelaimių padarytos žalos kompensavimo pagalba“
nustatyta, kad tokia pagalba, kuria kompensuojami dėl nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, ar dėl gaivalinių nelaimių patirti nuostoliai, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose, ir jai netaikomas Sutarties
šiuose straipsniuose ir I skyriuje nustatytas sąlygas:
valstybės narės kompetentinga institucija turi būti oficialiai pripažinusi, kad reiškinys yra nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, pobūdžio (ar pripažintas gaivaline nelaime) ir, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei (ar gaivalinės nelaimės), ir įmonės patirtų nuostolių;
nuo nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, (ar nuo gaivalinės nelaimės) dienos ir išmokama per ketverius metus nuo tos dienos;
kompensavimo išlaidos, nustatytos arba valdžios institucijos, pagalbą teikiančios institucijos pripažinto nepriklausomo eksperto, arba draudimo įmonės. Tokie nuostoliai apima pajamų praradimą dėl dalinio ar visiško žemės ūkio produkcijos ir gamybos priemonių sunaikinimo, arba materialinę žalą turtui;
nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei (ar dėl gaivalinės nelaimės), apskaičiuojami atskirų pagalbos gavėjų lygmeniu;
Pagalba dėl nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei neturi viršyti 80 % tinkamų finansuoti išlaidų (gali būti padidinta iki 90 % vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių). Pagalba dėl gaivalinių nelaimių ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neturi viršyti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Primintina, kad Reglamento (ES) Nr. 702/2014 pagrindu Lietuvoje yra priimta eilė nacionalinių teisės aktų, teikiančių leistiną paramą žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams. Pavyzdžiui, 2009 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-236
„Dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo
patvirtintos Taisyklės reglamentuoja valstybės pagalbos teikimą iš valstybės biudžeto lėšų, kompensuojant dalį draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams, kurie užsiima pirmine žemės ūkio produktų gamyba, apdraudusiems nuosavybės teise priklausančius ir Lietuvos Respublikoje auginamus augalus nuo nuostolių, kuriuos sukelia stichinėms nelaimėms prilyginamos nepalankios oro sąlygos, ir
(arba) tokios nepalankios oro sąlygos, kaip šalna, speigas, kruša, ledas, lietus, audra ir kt. Apibendrindami galima nurodyti, kad įstatymų pakeitimo projektais pateikti siūlymai nebūtų suderinti su vidaus rinka, nes nustatytų valstybės pagalbą mokesčių forma, kas neleistų tiksliai apskaičiuoti ir užtikrinti individualios pagalbos suteikimą subjektui dėl gaivalinės nelaimės patirtos žalos ir atitinkamai paskirti jam adekvačią patirtai žalai kompensaciją.
Nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose yra aiškiai įvardinta, kad šios rūšies valstybės pagalba (dėl gaivalinių nelaimių ar joms prilyginamų reiškinių padarytos žalos kompensavimo) yra skiriama ir apskaičiuojama atskirų pagalbos gavėjų lygmeniu prieš tai nustačius jų patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir gaivalinės nelaimės reiškinio. Naudojant siūlomą lengvatinio mokestinio pobūdžio pagalbą atsirastų potenciali grėsmė tiesioginei importuojamų žemės ūkio produktų gamintojų diskriminacijai, nes žemės ūkio produktų gamintojams Lietuvoje būtų suteikta valstybės pagalba tam tikrą laikotarpį, jie įgytų pranašumą kitų šalių žemės ūkio produktų gamintojų atžvilgiu ir, tikėtina, kad tokia pagalba būtų laikoma kaip nesuderinama ir su SESV 110 straipsnyje nustatytu draudimu valstybėms narėms tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti kitų valstybių narių gaminius savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius. Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl GPMĮ projekto nuostatų. 1) pažymime, kad šiuo metu galiojančio GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte įtvirtinta nuostata, kad neapmokestinamos pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Taigi, dalis gyventojų, gaunančių pajamas iš žemės ūkio veiklos, yra neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu nepriklausomai nuo to, ar yra paskelbta ekstremali situacija (padėtis), ar ne (ne tik dvejus metus).
Tačiau šie asmenys taip pat turėtų patekti į pagalbos schemą, skirtą gaivalinės nelaimės ar jai prilyginamo reiškinio padarytos žalos kompensavimui. Tokiu būdu asmenys, patyrę konkrečią žalą dėl oficialiai pripažintos gaivalinės nelaimės (nežiūrint į tai, kad jie atleisti nuo GPM), taip pat turėtų galėti pretenduoti ir į atitinkamą žalos atlyginimo kompensaciją;
straipsnį dėl mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimo, kuris nustato galimybę gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, nurodytiems GPMĮ 8 straipsnio 5 dalyje, iš mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir leidžiamus atskaitymus, tačiau gavus mokestinio laikotarpio nuostolius, šių mokestinių nuostolių sumą perkelti į kitą mokestinį laikotarpį. Tuomet kitu mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos mažinamos perkeltais mokestiniais nuostoliais. Mokestinius nuostolius galima perkelti neribotą laiką iki gyventojas nutraukia veiklą, dėl kurios šie mokestiniai nuostoliai susidarė; Tai gi nuostoliai (išlaidos), patirti dėl gaivalinės nelaimės galėtų būti perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius, kas mažintų gautų pajamų dydį ir atitinkamai apmokestinamą pajamų dalį. 3) GPMĮ projektu siūlote neapmokestinti pajamų, gautų iš žemės ūkio veiklos, nustatydami kitokį kriterijų, nei šiuo metu numato GPMĮ
teisinį aiškumą, naujai projektu teikiamai įstatymo nuostatai, nustatančiai kitokį reglamentavimą nei GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punktas, suteikti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23¹ punkto numerį. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected] [1] Žr.
ESTT Sprendimo Atzeni ir kt. (sujungtos bylos C-346/03 ir C-529/03, EU:C:2006:130) 79 punktą, taip pat žr. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją (bylas C-73/03, EU:C:2004: 711) 37 punktą. [2] Žr. ESTT Sprendimo Atzeni ir kt. (sujungtos bylos C-346/03 ir C-529/03, EU:C:2006:130) 79 punktą, taip pat žr. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją (bylas C-73/03, EU:C:2004: 711) 37 punktą. [3] Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 3 dalis numato: „Šis reglamentas netaikomas: <...>
b) pagalbai, suteiktai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, <...>;
c) pagalbai, suteiktai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje šiais atvejais:
i) kai pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį arba ii) kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams.<...>“
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 24¹ punktu, kuriame nustatoma, kad prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos ekstremalios situacijos ir po jų sekančiais metais. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais, tarp jų ir dėl atitikties Konstitucijai. Pirma, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad nepriklausomai nuo to, ar dėl ekstremaliosios situacijos asmuo būtų patyręs nuostolių, ar ne, jis šias pajamas iš žemės ūkio veiklos galėtų priskirti prie neapmokestinamųjų pajamų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius – savivaldybės ir valstybės. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus projekto nuostatoms, nepriklausomai nuo to, kad, pavyzdžiui, savivaldybės lygmens ekstremalioji situacija būtų paskelbta vienoje ar keliose savivaldybėse, asmenys, nepatyrę jokių nuostolių ir užsiimantys žemės ūkio veikla kitoje savivaldybėje, galėtų pasinaudoti lengvata ir šias pajamas galėtų priskirti prie neapmokestinamųjų pajamų.
Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalimi, pajamomis iš žemės ūkio veiklos laikomos ir pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo, pvz.: ūkinių gyvūnų auginimo ir priežiūros darbai, žuvininkystės tvenkinių priežiūros darbai, sausinimo sistemų priežiūros darbai ir pan. Pažymėtina, kad dėl ekstremaliosios situacijos asmenims, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, patyrus nuostolių, kitų asmenų, užsiimančių paslaugų teikimu žemės ūkiui, pajamoms jokios įtakos ekstremali situacija gali neturėti. Be to, pažymėtina, kad dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nuostolius gali patirti ne tik asmenys, gaunantys pajamas iš žemės ūkio veiklos, bet ir visi kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas nesuderinamas su asmenų lygiateisiškumo principu, nes vieni asmenys, gaunantys pajamas iš žemės ūkio veiklos ir nepatyrę nuostolių, įgytų pranašumą kitų asmenų, gaunančių pajamas iš žemės ūkio veiklos ar vykdančių kitokią veiklą ir patyrusių nuostolių dėl ekstremaliosios situacijos, atžvilgiu, svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Antra, neatsižvelgus į pirmąją pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nukentėjusių nuo ekstremaliosios situacijos gyventojų poreikiams tenkinti gali būti panaudotos valstybės rezervo lėšos.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybes ekstremaliosios situacijos metu kompensuoti gyventojams patirtus nuostolius dėl ekstremaliosios situacijos, svarstytinas teikiamo projekto nuostatų tikslingumas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad ekstremaliosios situacijos gali būti skelbiamos dėl įvairių ekstremaliųjų įvykių, pvz.: pavojingos užkrečiamos ligos, gaisrai, visuomenės neramumai ir pan. Atsižvelgiant į tai, projektu nustačius mokestinę lengvatą pajamoms iš žemės ūkio veiklos nepriklausomai nuo paskelbtos ekstremaliosios situacijos pobūdžio, svarstytinas teikiamo projekto tikslingumas ir prasmingumas. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tais atvejais, kuomet pajamos iš žemės ūkio veiklos būtų gautos ekstremaliosios situacijos paskelbimo metais, nors žemės ūkio produktai būtų užauginti ankstesniaisiais, projektu siūloma lengvata būtų taikoma ar ne. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Penkta, svarstytina, ar keičiamą įstatymą papildant projekto nuostatomis, atitinkamai nereikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies. 2. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra svarstomas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP – 1227, kuriame jau yra suplanuotos valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3.
įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
projekto data naujos eilutės centre įrašytinas žodis „Vilnius“;
projekto 1 straipsnio pavadinimo taškas nerašytinas;
į projektu siūlomus pakeitimus, siūlytina pildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ne 24¹ punktu, bet 23¹ punktu;
projekto tekste vietoje žodžio „ekstremalios“ rašyti žodį „ekstremaliosios“;
projekto tekste vietoje žodžių „po jų sekančiais“ rašyti žodį „kitais“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Justas Bakutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-281 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 24¹ punktu, kuriame nustatoma, kad prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos ekstremalios situacijos ir po jų sekančiais metais. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais, tarp jų ir dėl atitikties Konstitucijai.
Pirma, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario
reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad nepriklausomai nuo to, ar dėl ekstremaliosios situacijos asmuo būtų patyręs nuostolių, ar ne, jis šias pajamas iš žemės ūkio veiklos galėtų priskirti prie neapmokestinamųjų pajamų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius – savivaldybės ir valstybės.
Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus projekto nuostatoms, nepriklausomai nuo to, kad, pavyzdžiui, savivaldybės lygmens ekstremalioji situacija būtų paskelbta vienoje ar keliose savivaldybėse, asmenys, nepatyrę jokių nuostolių ir užsiimantys žemės ūkio veikla kitoje savivaldybėje, galėtų pasinaudoti lengvata ir šias pajamas galėtų priskirti prie neapmokestinamųjų pajamų. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalimi, pajamomis iš žemės ūkio veiklos laikomos ir pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo, pvz.: ūkinių gyvūnų auginimo ir priežiūros darbai, žuvininkystės tvenkinių priežiūros darbai, sausinimo sistemų priežiūros darbai ir pan. Pažymėtina, kad dėl ekstremaliosios situacijos asmenims, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, patyrus nuostolių, kitų asmenų, užsiimančių paslaugų teikimu žemės ūkiui, pajamoms jokios įtakos ekstremali situacija gali neturėti. Be to, pažymėtina, kad dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nuostolius gali patirti ne tik asmenys, gaunantys pajamas iš žemės ūkio veiklos, bet ir visi kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas nesuderinamas su asmenų lygiateisiškumo principu, nes vieni asmenys, gaunantys pajamas iš žemės ūkio veiklos ir nepatyrę nuostolių, įgytų pranašumą kitų asmenų, gaunančių pajamas iš žemės ūkio veiklos ar vykdančių kitokią veiklą ir patyrusių nuostolių dėl ekstremaliosios situacijos, atžvilgiu, svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.
Antra, neatsižvelgus į pirmąją pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nukentėjusių nuo ekstremaliosios situacijos gyventojų poreikiams tenkinti gali būti panaudotos valstybės rezervo lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybes ekstremaliosios situacijos metu kompensuoti gyventojams patirtus nuostolius dėl ekstremaliosios situacijos, svarstytinas teikiamo projekto nuostatų tikslingumas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad ekstremaliosios situacijos gali būti skelbiamos dėl įvairių ekstremaliųjų įvykių, pvz.: pavojingos užkrečiamos ligos, gaisrai, visuomenės neramumai ir pan. Atsižvelgiant į tai, projektu nustačius mokestinę lengvatą pajamoms iš žemės ūkio veiklos nepriklausomai nuo paskelbtos ekstremaliosios situacijos pobūdžio, svarstytinas teikiamo projekto tikslingumas ir prasmingumas. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tais atvejais, kuomet pajamos iš žemės ūkio veiklos būtų gautos ekstremaliosios situacijos paskelbimo metais, nors žemės ūkio produktai būtų užauginti ankstesniaisiais, projektu siūloma lengvata būtų taikoma ar ne. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Penkta, svarstytina, ar keičiamą įstatymą papildant projekto nuostatomis, atitinkamai nereikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies.
Pritarti Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami ir jiems negali būti teikiama privilegijų. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2017 m. sausio 25 d., 2012 m. vasario 27 d., 2013 m. vasario 22 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai). 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio Nr. IX-1007 įstatymo 17 straipsnio nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį, vieni asmenys, gaunantys pajamas iš žemės ūkio veiklos ir nepatyrę nuostolių, įgytų pranašumą kitų asmenų, gaunančių pajamas iš žemės ūkio veiklos ar vykdančių kitokią veiklą ir patyrusių nuostolių dėl ekstremaliosios situacijos, atžvilgiu, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 10; prieš – nėra; susilaikė – nėra. 5.
pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė