Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-100717 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 56 punktu ir išdėstyti jį taip:
„56) prie apmokestinamųjų pajamų priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos vienam iš tėvų (įtėvių), kuris gauna mažesnes pajamas, jei tėvai (įtėviai) augina keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų. Gyventojų pajamų mokesčio prievolė tokiam tėvui (įtėviui) netaikoma tik tol, kol vyriausiam vaikui sukaks 18 m. Ta pati tvarka taikoma ir keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) auginantiems našliams, taip pat – tiems išsiskyrusiems tėvams (įtėviams), pas kuriuos lieka vaikai (įvaikiai).“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai Jonas Jarutis Robertas Šarknickas
Projekto
lyginamasis variantas
2018
1Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 57 punktu:
„57) Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos vienam iš tėvų (įtėvių), jei tėvai
(įtėviai) augina keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų. Jei su vienu tėvu (įtėviu) gyvena keturi ir daugiau nepilnamečių vaikų (įvaikių) iki 18 metų, visos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos pripažįstamos tam tėvui (įtėviui). Pajamų pripažinimo neapmokestinamomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
2Pakeisti straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 91, 10, 11, 12, 13, 14, 141, 15, 16, 161, 17, 18, 20, 201, 202, 23, 24, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 46, ir 53 ir 57 punktuose nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.“
įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo nariai Jonas Jarutis Robertas Šarknickas
priežastys, tikslai ir uždaviniai: Lietuvos demografiniai rodikliai labai prasti ir kasmet blogėja. 2016 metų Lietuvos Vyriausybės veiklos ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuva yra tarp šalių, kuriose gyventojų 2010–2016 m. mažėjo sparčiausiai. Per šį laikotarpį Lietuva neteko apie 13,9 procento gyventojų. Per 26 metus Lietuvoje gimusiųjų sumažėjo nuo 56,9 tūkst. iki 31,5 tūkstančio. Mūsų šalyje gimsta labai mažai trečiųjų ir ketvirtųjų vaikų šeimoje. Nuolat mažėja vaikų iki 15 metų. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. Lietuvoje gyveno 362,7 tūkst. šeimų su vaikais iki 18 metų (tik 42,1 proc. visų šeimų). Iš jų 58,2 procento šeimų augino vos po vieną vaiką; 33,7 procento šeimų – po 2 vaikus, ir tik 8,1 procento šeimų – po 3 ir daugiau vaikų. 2011 m. Lietuvoje gyveno 28,4 tūkst. šeimų su 3 ir daugiau vaikų iki 18 m. amžiaus. Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenų pagrindu atliktais skaičiavimais, 2015 m. Lietuvoje gyveno 31,6 tūkst. namų ūkių su trimis vaikais iki 18 m.[1]
poros su vaikais iki 18 m. 227404
iš tėvų su vaikais iki 18 m. 107698
4082979549
paimti iš 2015 m.
Duomenys paimti iš 2015 m. Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo
Statistikos departamentas atskirai nenagrinėja duomenų, kokiame skaičiuje šeimų po kiek vaikų auga (tai vieną kartą per dešimtmetį atliekama tik būsto surašymo metu arba šie skaičiavimai atliekami pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenų pagrindu). Nagrinėjant Statistikos departamento duomenis apie vaikus nuo 0 m. iki 17 m. amžiaus, pastebima gimstančių ir augančių vaikų skaičiaus mažėjimo tendencija: 2005 m. vaikų iki 17 m. buvo 726,3 tūkstančiai (t. y. 21,6 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus), 2016 m. tokių vaikų jau buvo tik 518,2 tūkstančiai (t. y. 17,9 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus). Siūlomu įstatymo projektu siekiama paskatinti socialiai atsakingas (t. y. dirbančias) šeimas apsispręsti turėti daugiau negu vieną ar du vaikus. 2. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas:
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Jonas Jarutis ir Robertas Šarknickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatyme nėra numatytos galimybės auginant keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) vienam iš tėvų (įtėvių) nevykdyti gyventojų pajamų mokesčio prievolės, iki vyriausiam vaikui (įvaikiui) sukaks 18 metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo įstatymo projektu siekiama praplėsti dabar galiojančias nuostatas, kas nelaikoma apmokestinamomis pajamomis, susijusiomis su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, pridedant sąlygą, kad jei tėvai (įtėviai) augina keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, vienas iš tėvų (įtėvių), kurio pajamos mažesnės, yra atleidžiamas nuo gyventojų pajamų mokesčio prievolės, iki vyriausiam vaikui sukaks 18 m.
Ta pati tvarka galiotų ir keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) auginantiems našliams, taip pat – tiems išsiskyrusiems tėvams (įtėviams), pas kuriuos lieka vaikai. Šalyje vyrauja ydinga pašalpų, o ne mokesčių tam tikroms asmenų grupėms mažinimo praktika, kurią būtina keisti. Ekonomikos augimui daugiau teigiamos įtakos turi darbo rinkoje esantys ir mokesčius mokantys (net jei mokesčiai tam tikrai grupei asmenų būtų sumažinti), o ne vien valstybės pašalpų dėka išsilaikantys piliečiai. Būtina įvairiomis priemonėmis skatinti gimstamumo didinimą šalyje, o ypač tose šeimose, kuriose yra dirbančių tėvų (įtėvių). Siūlomomis įstatymo pataisomis tokie tėvai (įtėviai) būtų finansiškai skatinami turėti daugiau negu vieną ar du vaikus. Taip būtų prisidedama ne tik prie gimstamumo skatinimo, šeimų pajamų didinimo, bet ir rodomas teigiamas pavyzdys, kad dėmesys yra kreipiamas ne tik į labiausiai socialiai pažeidžiamas šeimas, bet ir į tas, kurios yra tvarkingos, atsakingos, moka mokesčius ir neturi galimybių pretenduoti į valstybės pagalbą kitu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projekto nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11.
kas ir kada juos turėtų parengti: Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „Pajamų mokestis“, „mokesčio lengvata“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Jonas Jarutis Robertas Šarknickas [1] PASTABA. Namų ūkis negali būti prilyginamas šeimai, nes namų ūkyje gali gyventi ir kelios šeimos ar šeimos santykiais nesiejami asmenys.
priežastys, tikslai ir uždaviniai: Lietuvos demografiniai rodikliai labai prasti ir kasmet blogėja. 2016 m. Lietuvos Vyriausybės veiklos ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuva yra tarp šalių, kuriose gyventojų 2010–2016 m. mažėjo sparčiausiai. Per šį laikotarpį Lietuva neteko apie 13,9 procento gyventojų. Per 26 metus Lietuvoje gimusiųjų sumažėjo nuo 56,9 tūkst. iki 31,5 tūkstančio. Mūsų šalyje gimsta labai mažai trečiųjų ir ketvirtųjų vaikų šeimoje. Nuolat mažėja vaikų iki 15 metų. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. Lietuvoje gyveno 362,7 tūkst. šeimų su vaikais iki 18 metų (tik 42,1 proc. visų šeimų). Iš jų 58,2 procento šeimų augino vos po vieną vaiką; 33,7 procento šeimų – po 2 vaikus, ir tik 8,1 procento šeimų – po 3 ir daugiau vaikų. 2011 m. Lietuvoje gyveno 28,4 tūkst. šeimų su 3 ir daugiau vaikų iki 18 m. amžiaus. Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenų pagrindu atliktais skaičiavimais, 2015 m. Lietuvoje gyveno 31,6 tūkst. namų ūkių su trimis vaikais iki 18 m.[1]
poros su vaikais iki 18 m. 227404
iš tėvų su vaikais iki 18 m. 107698
4082979549
paimti iš 2015 m.
Duomenys paimti iš 2015 m. Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo Iš viso tūkstančiais Vaikų skaičius namų ūkyje1 2 3+ Iš viso namų ūkių su vaikais 362,0 199,6 130,8 31,6 Statistikos departamentas atskirai nenagrinėja duomenų, kokiame skaičiuje šeimų po kiek vaikų auga (tai vieną kartą per dešimtmetį atliekama tik būsto surašymo metu arba šie skaičiavimai atliekami pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenų pagrindu). Nagrinėjant Statistikos departamento duomenis apie vaikus nuo 0 m. iki 17 m. amžiaus, pastebima gimstančių ir augančių vaikų skaičiaus mažėjimo tendencija: 2005 m. vaikų iki 17 m. buvo 726,3 tūkstančiai (t. y. 21,6 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus), 2016 m. tokių vaikų jau buvo tik 518,2 tūkstančiai (t. y. 17,9 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus). Lietuvos gimstamumo rodiklis yra 1,7, tuo tarpu gyventojų pasikeitimo rodiklis yra 2,1. Pasaulyje šis rodiklis yra 2,5. Europos regiono rodiklis yra vienas iš prasčiausių pasaulyje, Europoje ir gimstamumo rodiklis yra mažiausias pasaulyje, tačiau ir Europoje yra valstybių, kurios yra geresnėje situacijoje nei Lietuva, pvz.: Airija, Prancūzija, Švedija. Regionas Gimstamumo rodiklis Izraelis 3.1 Pasaulis 2.5 Gyventojų pakeitimo rodiklis 2.1 Airija 1.9 Prancūzija 1.9 Švedija 1.9 Islandija 1.8 Jungtinės Valstijos 1.8 Jungtinė Karalystė 1.8 Jungtiniai Arabų Emyratai 1.8 Lietuva 1.7 Europos Sąjunga 1.6 Siūlomu įstatymo projektu siekiama paskatinti socialiai atsakingas (t. y. dirbančias) šeimas apsispręsti turėti daugiau negu vieną ar du vaikus. Atsižvelgiant į tai buvo gauta informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Gavome duomenis apie gyventojų su darbo santykiais susijusias mėnesines pajamas (bruto) už 2016 m.
Rodiklis Vidurkis Mediana Maksimumas Pajamos GPM Pajamos GPM Pajamos GPM 4 ir daugiau vaikų auginančių tėvų (įtėvių), kurių pajamos Šeimoje (ar kartu gyvenančių) yra didesnės nei kito (pvz. tėvo už mamos didesnės) 1 03095693 40 13 541 1 932 4 ir daugiau vaikų auginančių tėvų (įtėvių), kurių pajamos Šeimoje (ar kartu gyvenančių) yra mažesnės nei kito (pvz. tėvo už mamos mažesnės)35721266
99275623
2757179 0 1 14394 Taip pat gavome informaciją apie gaunančių su darbo santykiais susijusias mėnesines pajamas (bruto) už 2016 m. skaičių pagal pateiktą susiskirstymą: Rodiklis Asmenų skaičius iki 400 401 iki 500 EUR 501 iki 700 701 iki 1000 1001 iki 2000 2001 iki 5000 virš 5000 4 ir daugiau vaikų auginančių tėvų (įtėvių), kurių pajamos Šeimoje (ar kartu gyvenančių) yra didesnės nei kito (pvz. tėvo už mamos didesnės)613234339359554203 40 4 ir daugiau vaikų auginančių tėvų (įtėvių), kurių pajamos Šeimoje (ar kartu gyvenančių) yra mažesnės nei kito (pvz. tėvo už mamos mažesnės) 1 61818222517511917
304493558941428
61965200
2Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas:
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Jonas Jarutis ir Robertas Šarknickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatyme nėra numatytos galimybės auginant keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) vienam iš tėvų (įtėvių) nevykdyti gyventojų pajamų mokesčio prievolės, iki vyriausiam vaikui (įvaikiui) sukaks 18 metų. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Šiuo įstatymo projektu siekiama praplėsti dabar galiojančias nuostatas, kas nelaikoma apmokestinamomis pajamomis, susijusiomis su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, pridedant sąlygą, kad jei tėvai (įtėviai) augina keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, vienas iš tėvų (įtėvių) yra atleidžiamas nuo gyventojų pajamų mokesčio prievolės, iki vyriausiam vaikui sukaks 18 metų. Ta pati tvarka galiotų ir vienam keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) auginančiam tėvui (įtėviui). Šalyje vyrauja ydinga pašalpų, o ne mokesčių tam tikroms asmenų grupėms mažinimo praktika, kurią būtina keisti. Ekonomikos augimui daugiau teigiamos įtakos turi darbo rinkoje esantys ir mokesčius mokantys (net jei mokesčiai tam tikrai grupei asmenų būtų sumažinti), o ne vien valstybės pašalpų dėka išsilaikantys piliečiai. Būtina įvairiomis priemonėmis skatinti gimstamumo didinimą šalyje, o ypač tose šeimose, kuriose yra dirbančių tėvų (įtėvių). Siūlomomis įstatymo pataisomis tokie tėvai (įtėviai) būtų finansiškai skatinami turėti daugiau negu vieną ar du vaikus. Taip būtų prisidedama ne tik prie gimstamumo skatinimo, šeimų pajamų didinimo, bet ir rodomas teigiamas pavyzdys, kad dėmesys yra kreipiamas ne tik į labiausiai socialiai pažeidžiamas šeimas, bet ir į tas, kurios yra tvarkingos, atsakingos, moka mokesčius ir neturi galimybių pretenduoti į valstybės pagalbą kitu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti: Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. balandžio 30 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, tačiau pagal
tūkst. eurų per metus gyventojų pajamų mokesčio. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „Pajamų mokestis“, „mokesčio lengvata“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Jonas Jarutis Robertas Šarknickas [1] PASTABA. Namų ūkis negali būti prilyginamas šeimai, nes namų ūkyje gali gyventi ir kelios šeimos ar šeimos santykiais nesiejami asmenys.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-11-20 Nr. S-2017-10444 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. S-2017-10444 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1359, pažymime, kad siekiant užtikrinti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, siūlytume tikslinti projektu keičiamo 17 straipsnio 1 dalies 56 punkto paskutinį sakinio dalį „<...> keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) auginantiems našliams, taip pat – tiems išsiskyrusiems tėvams (įtėviams), pas kuriuos lieka vaikai (įvaikiai)“ (paryškinome patys). Manytume, kad vaikus (įvaikius) gali auginti tėvai (įtėviai), kurie nebuvo sudarę santuokos, bet gyvenę kaip šeima, pavyzdžiui, partnerystės pagrindu (sugyventiniai). Šiuo požiūriu siūlomu projektu būtų nevienodai traktuojami buvę asmenų partneriai, gyvenę kartu neįregistravus santuokos, ir šiuo metu auginantys jų bendrus vaikus (įvaikius). Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X‑1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog pagal Konstituciją yra saugomos ir ginamos ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas nurodytame nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio
patvirtinimo“ tiek, kiek juo patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos 1.6 punkto nuostatose yra įtvirtintos tik santuokos pagrindu sukurtos (buvusios sukurtos) darnios šeimos, daugiavaikės šeimos, išplėstinės šeimos, krizę išgyvenančios šeimos, nepilnos šeimos, socialinės rizikos šeimos ir šeimos sąvokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims. Vadovaujantis 2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarime pateiktu Konstitucijos išaiškinimu santuokos pagrindu sukurtas šeimos modelis neabejotinai turi išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrina Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia, jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas. Vadinasi, visos šeimos, nepaisant jų modelio, yra saugomos Konstitucijos – santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi[1]. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šio principo „<...> turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant <...>.
Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. <...> konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas.“ (Konstitucinio Teismo 1996-11-20, 1996 01-24 nutarimai). Taip pat pažymėtina, kad asmenų lygiateisiškumo principas yra įtvirtintas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūloma projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 56 punkto paskutinio sakinio nuostata turėtų būti supaprastinama tiesiog įvardinant, kad ta pati tvarka (lengvata) būtų taikoma vienam tėvui (įtėviui), auginančiam keturis ar daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų. Taip būtų išvengta teisinių neaiškumų dėl projektu pateikto siūlymo siejimo tik su asmenimis, anksčiau buvusiais santuokoje, su kuriais gyvena keturi ir daugiau vaikų (įvaikių). Toks projektas, kuriame lengvata teikiama išskirtinai našliams ir išsiskyrusiems tėvams, galėtų būti aiškinamas kaip siūlymas nepripažinti kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia, santuokos nesudariusių bendrai gyvenančių (ar bendrai gyvenusių) moters ir vyro sąjungos. Taip pat teikiame redakcinio pobūdžio pastabą dėl siūlomu projektu keičiamos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 56 punkto paskutiniame sakinyje naudojamos frazės „pas kuriuos lieka vaikai (įvaikiai)“.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad paprastai šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose yra naudojama terminija, siejama su „asmenų išlaikomais nepilnamečiais vaikais (įvaikiais)“, o kalbant apie tėvų ir vaikų santykius yra naudojami apibūdinimai „kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai)“,
„auginami vaikai (įvaikiai)“ ar „likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai
(įvaikiai)“. Atitinkamai Jūsų projekte naudojama frazė „pas kuriuos lieka vaikai (įvaikiai)“ reikėtų tikslinti ir keisti į „su kuriais gyvena jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai)“. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 15.1 punkto trečios pastraipos paskutinis sakinys.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 56 punktu, kuriame siūloma nustatyti, jog neapmokestinamosios pajamos yra „prie apmokestinamųjų pajamų priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos vienam iš tėvų (įtėvių), kuris gauna mažesnes pajamas, jei tėvai (įtėviai) augina keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų. Gyventojų pajamų mokesčio prievolė tokiam tėvui (įtėviui) netaikoma tik tol, kol vyriausiam vaikui sukaks 18 m. Ta pati tvarka taikoma ir keturis, ir daugiau vaikų (įvaikių) auginantiems našliams, taip pat
Konstitucijai. Pirma, projektu siūloma suteikti mokestinę lengvatą ir neapmokestinti našlių ir išsiskyrusių tėvų (įtėvių), pas kuriuos lieka vaikai, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gyventojų pajamų mokesčiu.
Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į kitas šio Konstitucijos straipsnio nuostatas, inter alia 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, į 3 dalį, kurioje nustatyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu, taip pat į 5 dalį, kurioje nustatyta, kad sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios. <...> konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose. Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą.
Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.” Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 38 straipsnis atskirų dalių nuostatos turi būti aiškinamos kartu, neišskiriant kurios nors dalies, kad šio straipsnio nuostatos saugo šeimą, kuri atsirado vyro ir moters santuokos ar jų bendro gyvenimo nesudarius santuokos, bet siekiant sukurti pastovius šeiminius santykius, pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad vaikus (įvaikius) gali auginti tėvai (įtėviai), negyvenantys kartu, kurie nebuvo sudarę santuokos, bet ankščiau gyvenę kaip šeima, pavyzdžiui, partnerystės santykiai (sugyventiniai). Šiuo požiūriu siūlomu projektu būtų nevienodai traktuojami buvę asmenų partneriai, gyvenę kartu neįregistravus santuokos, ir šiuo metu auginantys jų bendrus vaikus (įvaikius). Toks teisinis reguliavimas, kai išskiriami našliai ir išsiskyrę tėvai (įtėviai), pas kuriuos lieka vaikai, vertintinas kaip galimai pažeidžiantis Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kas yra laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis. Tačiau projekto nuostatomis siūloma neapmokestinamosiomis pajamomis laikyti pajamas priskiriamas prie apmokestinamųjų pajamų. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atsisakyti šios formuluotės kaip klaidinančios ir perteklinės. Trečia , nėra aiški projekto tekste vartojama formuluotę „mažesnes pajamas“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog pajamomis laikomos „pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra <...>“, o projekto tekste minimos „su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto tekste vartojamas sąvokas.
Taip pat manytina, jog projekto iniciatorių siūloma tvarka praktikoje gali sukelti nemažai taikymo problemų, nes nėra aišku, kas taikys šią normą (t. y. darbdaviai ar patys daugiavaikiai tėvai po metų deklaruodami savo pajamas susigrąžintų sumokėtą pajamų mokestį) ir kaip ši norma būtų taikoma (t. y. ar patys tėvai turėtų informuoti darbdavius, jog jų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra mažesnės už kito tėvo (įtėvio) gaunamas analogiškas pajamas, kaip darbdavys turėtų įsitikinti šios informacijos teisingumu, kas būtų jei būtų pateikta neteisinga informacija arba vienas iš tėvų (įtėvių) keistų darbovietę, kaip reikėtų taikyti šią normą, kai tėvai (įtėviai) gautų vienodas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas arba teismo sprendimu dalis vaikų gyventu su vienu tėvu (įtėviu), o kita dalis
įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujos eilutės centre;
taip“;
trumpinys „m“ keistinas žodžiu „metų“;
2 straipsnyje brauktinas perteklinis žodis „nuo“;
lyginamajame variante įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-02 Nr. S-2018-1514 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo
mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1359(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 57 punktu, kuriame siūloma nustatyti, jog neapmokestinamosios pajamos yra „su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos vienam iš tėvų (įtėvių), jei tėvai (įtėviai) augina keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų. Jei su vienu tėvu (įtėviu) gyvena keturi ir daugiau nepilnamečių vaikų (įvaikių) iki 18 metų, visos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos pripažįstamos tam tėvui (įtėviui). Pajamų pripažinimo neapmokestinamomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Siūloma nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnyje yra pateiktas baigtinis pajamų, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, sąrašas. Todėl nėra aiškios projekto nuostatos, kad „pajamų pripažinimo neapmokestinamomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 2. Teikiamos įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais.
Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad dėl įstatymo nuostatų „valstybė nesurinks apie 250 tūkst. eurų per metus gyventojų pajamų mokesčio“. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto vykdytojos, nuomonė. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras ir laiką, tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atsižvelgiant į įstatymo svarstymo ir priėmimo procedūras Seime, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas 2018 m. balandžio 30 d., iki kurio turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, yra realus. 5. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
1 straipsnio 2 dalis numeruotina ir prieš žodį „straipsnio“ įrašytinas skaičius „17“;
2 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ rašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“;
pasirašančiojo asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“ rašytinos mažosiomis raidėmis;
lyginamajame variante vietoje skaičių ir žodžio „3 straipsnio“ rašytina „2 straipsnis“ ir šio straipsnio 2 dalies tekstas dėstytinas neparyškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
2020 m. balandžio 22 d. Nr. 103-P-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos
D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: E. Putrimas – Finansų ministerijos Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-03-05) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 57 punktu, kuriame siūloma nustatyti, jog neapmokestinamosios pajamos yra „su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos vienam iš tėvų (įtėvių), jei tėvai (įtėviai) augina keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų. Jei su vienu tėvu (įtėviu) gyvena keturi ir daugiau nepilnamečių vaikų (įvaikių) iki
susijusios pajamos pripažįstamos tam tėvui (įtėviui). Pajamų pripažinimo neapmokestinamomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Siūloma nuostata diskutuotina.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnyje yra pateiktas baigtinis pajamų, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, sąrašas. Todėl nėra aiškios projekto nuostatos, kad „pajamų pripažinimo neapmokestinamomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-03-05)
einamaisiais biudžetiniais metais. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad dėl įstatymo nuostatų „valstybė nesurinks apie 250 tūkst. eurų per metus gyventojų pajamų mokesčio“. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto vykdytojos, nuomonė. Atsižvelgta Vyriausybės išvada gauta 2019-12-18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-03-05)
d.
Atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras ir laiką, tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-03-05)
įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į įstatymo svarstymo ir priėmimo procedūras Seime, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas 2018 m. balandžio 30 d., iki kurio turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, yra realus. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-03-05)
nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-03-05)
rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
„straipsnio“ įrašytinas skaičius „17“;
„įsigaliojimas“ rašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“;
Prezidentas“ rašytinos mažosiomis raidėmis;
„3 straipsnio“ rašytina „2 straipsnis“ ir šio straipsnio 2 dalies
tekstas dėstytinas neparyškintomis raidėmis. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-03-05 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo 2 d. raštu Nr. S-2018-1514 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1359(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Susipažinta
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2019-12-18 nutarimas Nr. 1290 dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1359(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1Nuo 2018 metų pereita prie šeimų, auginančių vaikus (įvaikius),
rėmimo ne mokestinėmis priemonėmis, o nuosekliai didinant tikslines išmokas vaikams (toliau – išmokos vaikams), kurių dydis susietas su auginamų vaikų (įvaikių) skaičiumi: 2018 metais išmokos vaikams už kiekvieną vaiką (įvaikį) per mėnesį sudarė 30 eurų, už kiekvieną daugiavaikės ir nepasiturinčios šeimos vaiką (įvaikį) – 45 eurus, o 2019 metais tokios paramos dydis – atitinkamai 50 ir 70 eurų per mėnesį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ kartu su parengtu Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, be kita ko, pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo 2020 metais siūlomas tolesnis išmokų vaikams didinimas. 2.
asmens pajamų išskiriant tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas būtų nepagrįstas ir nevienodai traktuotų daugiavaikes šeimas (auginančias keturis ir daugiau vaikų (įvaikių)), gaunančias kitas nei su darbo santykiais susijusias pajamas (pavyzdžiui, individualios veiklos pajamas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką konstitucinis lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti argumentai, kodėl iš kitų asmens pajamų išskirtos būtent tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 6. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1359(2) ir siūlyti jį atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė