Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 152 , 153 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO nr. xii-2538 2, 3 ir 5 straipsniŲ pakeitimo įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu Papildyti Įstatymą 152 straipsniu:
„15 2 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimas
1LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamų ir sąnaudų skirtumas (grynasis perviršis ar deficitas);
2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;
3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;
4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto;
5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 2.
biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje ;
5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);
6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai.
LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje ;
5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);
6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai. 3.
kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį šio įstatymo 151 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu. 4. Šio straipsnio
nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir viešinamos vadovaujantis šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais reikalavimais, nurodant metines rodiklių reikšmes. 5. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama šio straipsnio 4 dalyje nurodytų rodiklių reikšmių. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, interneto svetainėse ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be registracijos nemokamai prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų grupei, teikiami atvira ir nepatentuota forma. 8.
įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodiklių reikšmės palyginamos pagal šias įstaigų grupes (lyginant tarpusavyje tik tos grupės įstaigas):
1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas;
2) universiteto ligonines, respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS biudžetines įstaigas, nepriskiriamas šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytoms įstaigoms;
3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms;
4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, grupavimą ir rodiklių reikšmių palyginimą atlieka Sveikatos apsaugos ministerija. 10. LNSS viešoji įstaiga viešosioms įstaigoms ir LNSS biudžetinė įstaiga biudžetinėms įstaigoms , kurių šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės viršija šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, rodiklių reikšmių vidurkį, sveikatos apsaugos ministro patvirtintas siektinas reikšmes, paslaugos, suteiktos viršijant nustatytas sutarties apimtis, apmokamos prioriteto tvarka. sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatus. Vienkartinis finansinis paskatinimas skiriamas iš planinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Gautos lėšos privalo būti naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti. 11.
11LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų,
teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ataskaitiniu laikotarpiu pasiektos šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklių reikšmės įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, kai ne mažiau kaip penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių rodiklių reikšmių vidurkio , steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki einamųjų metų birželio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 12.
veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent trys įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės, dėl kurių buvo sudarytas ir įgyvendinamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytas įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planas, ir toliau nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių vidurkio , įstaigos steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo pagal kompetenciją priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priskirtus sprendimus ar Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus sprendimus , o teritorinė ligonių kasa – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka peržiūrėti su įstaiga sudarytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį ir sumažinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių .“
Pakeisti įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 153 straipsniu Papildyti Įstatymą 153 straipsniu: „153 straipsnis. Maksimalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai
teikiančios įstaigos privalo visiems pacientams suteikti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais. 2.
LNSS įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui (toliau – apdraustasis pacientas) suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šios dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo apdraustojo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko:
1) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas;
2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas;
3) antrinės ir tretinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
4) brangiojo tyrimo ir (ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
5) stacionarinę, dienos stacionaro ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų. 3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga apdraustajam pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. 4. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga, registruodama pacientą, paciento kreipimosi į šią įstaigą momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus. 5.
paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momentu apdraustasis pacientas pageidauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gautas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas registracijos sistemoje. 6. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga apdraustojo paciento kreipimosi į ją momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta apdraustojo paciento išankstinė registracija asmens sveikatos priežiūrai gauti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą. Kriterijų, kuriems esant laikoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti objektyviai suteiktos per šios straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Prieš darant įrašą registracijos sistemoje, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gaunamas paciento sutikimas gauti norimą asmens sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje. 7.
gaunamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas paciento sutikimas asmens sveikatos priežiūros paslaugą gauti vėliau negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą ir LNSS įstaigai šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju pasiūlius pacientą įregistruoti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, nėra gaunamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytas paciento sutikimas tokią paslaugą gauti, paciento registracijos procesas užbaigiamas registracijos sistemoje įrašant, kad pacientas atsisako pasinaudoti teise gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento. 8. Sveikatos apsaugos ministras nustato pacientų registravimo LNSS įstaigose šio straipsnio 4–7 dalyse nurodytais atvejais tvarką. 9. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga pažeidžia šio straipsnio 1–6 dalių nuostatas, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 10. 9. Tais atvejais, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka užregistruotas pacientas paskirtu laiku neatvyksta gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momento. 11. 10.
10Teritorinė ligonių kasa,
nustačiusi, kad apdraustajam pacientui sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta praleidus šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą kitais, negu šio straipsnio 5 ir 6 dalyje dalyse nurodytais, atvejais, už šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą apmoka tokia tvarka:
1) jeigu LNSS įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikia praleidusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą ne daugiau kaip 10 dienų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mažinamas 20 procentų;
2) jeigu LNSS įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikia praleidusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nuo 11 iki 20 dienų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mažinamas 30 procentų;
3) jeigu LNSS įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikia praleidusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą 21 ir daugiau dienų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mažinamas 50 procentų. “
Pakeisti įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
3,
šio straipsnio23 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2017 m. spalio 1 d. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia Seimo nariai:
Aurelijus Veryga Asta Kubilienė
Projekto lyginamasis variantas(2) LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 152 ,153 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO nr. xii-2538 2, 3 ir 5 straipsniŲ pakeitimo įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu Papildyti Įstatymą 152 straipsniu:
„15 2 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimas
1LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamų ir sąnaudų skirtumas (grynasis perviršis ar deficitas);
2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;
3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;
4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto;
5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 2.
biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje ;
5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);
6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai.
LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje ;
5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);
6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai. 3.
kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį šio įstatymo 151 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu. 4. Šio straipsnio
nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir viešinamos vadovaujantis šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais reikalavimais, nurodant metines rodiklių reikšmes. 5. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama šio straipsnio 4 dalyje nurodytų rodiklių reikšmių. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, interneto svetainėse ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be registracijos nemokamai prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų grupei, teikiami atvira ir nepatentuota forma. 8.
įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodiklių reikšmės palyginamos pagal šias įstaigų grupes (lyginant tarpusavyje tik tos grupės įstaigas):
1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas;
2) universiteto ligonines, respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS biudžetines įstaigas, nepriskiriamas šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytoms įstaigoms;
3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms;
4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, grupavimą ir rodiklių reikšmių palyginimą atlieka Sveikatos apsaugos ministerija. 10. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurių šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės viršija šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, rodiklių reikšmių vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatus. Vienkartinis finansinis paskatinimas skiriamas iš planinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Gautos lėšos privalo būti naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.
Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės įstaigos rodiklių, nustatytų šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose, praėjusių kalendorinių metų reikšmės yra geresnės negu sveikatos apsaugos ministro patvirtintos siektinos šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytai įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, nustatytos reikšmės ir ši įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, per ataskaitinį laikotarpį suteikia už didesnę sumą, negu numatyta t eritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartyje, šios įstaigos viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pirmumo tvarka. Kitų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos, jeigu, apmokėjus šioje dalyje pirmiau nurodytų įstaigų viršytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, lieka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų šių įstaigų viršytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Šioje dalyje nurodytų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytų a smens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 11.
įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ataskaitiniu laikotarpiu pasiektos šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklių reikšmės įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, kai ne mažiau kaip penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių rodiklių reikšmių vidurkio , steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki einamųjų metų birželio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 12.
veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent trys įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės, dėl kurių buvo sudarytas ir įgyvendinamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytas įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planas, ir toliau nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių vidurkio , įstaigos steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo pagal kompetenciją priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priskirtus sprendimus ar Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus sprendimus , o teritorinė ligonių kasa – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka peržiūrėti su įstaiga sudarytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį ir sumažinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių .“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 153 straipsniu Papildyti Įstatymą 153 straipsniu: „153 straipsnis. Maksimalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai
teikiančios įstaigos privalo visiems pacientams suteikti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais. 2.
LNSS įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui (toliau – apdraustasis pacientas) suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šios dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo apdraustojo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko:
1) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas;
2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas;
3) antrinės ir tretinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
4) brangiojo tyrimo ir (ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
5) stacionarinę, dienos stacionaro ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų. 3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga apdraustajam pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. 4. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga, registruodama pacientą, paciento kreipimosi į šią įstaigą momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus. 5.
paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momentu apdraustasis pacientas pageidauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gautas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas registracijos sistemoje. 6. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga apdraustojo paciento kreipimosi į ją momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta apdraustojo paciento išankstinė registracija asmens sveikatos priežiūrai gauti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą. Kriterijų, kuriems esant laikoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti objektyviai suteiktos per šios straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Prieš darant įrašą registracijos sistemoje, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gaunamas paciento sutikimas gauti norimą asmens sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje. 7.
gaunamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas paciento sutikimas asmens sveikatos priežiūros paslaugą gauti vėliau negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą ir LNSS įstaigai šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju pasiūlius pacientą įregistruoti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, nėra gaunamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytas paciento sutikimas tokią paslaugą gauti, paciento registracijos procesas užbaigiamas registracijos sistemoje įrašant, kad pacientas atsisako pasinaudoti teise gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento. 8. Sveikatos apsaugos ministras nustato pacientų registravimo LNSS įstaigose šio straipsnio 4–7 dalyse nurodytais atvejais tvarką. 9. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga pažeidžia šio straipsnio 1–6 dalių nuostatas, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 10. 9. Tais atvejais, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka užregistruotas pacientas paskirtu laiku neatvyksta gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momento. 11. 10.
10Teritorinė ligonių kasa,
nustačiusi, kad apdraustajam pacientui sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta praleidus šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą kitais, negu šio straipsnio 5 ir 6 dalyje dalyse nurodytais, atvejais, už šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą apmoka tokia tvarka:
1) jeigu LNSS įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikia praleidusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą ne daugiau kaip 10 dienų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mažinamas 20 procentų;
2) jeigu LNSS įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikia praleidusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nuo 11 iki 20 dienų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mažinamas 30 procentų;
3) jeigu LNSS įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikia praleidusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą 21 ir daugiau dienų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mažinamas 50 procentų. “
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 3,
4 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio nuostatoms, o iki 2018 m. birželio 30 d. – šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
, 153
nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsniŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai
priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių
d. Nors pasirengti įstatymo įgyvendinimui buvo numatytas beveik pusantrų metų terminas, dar ne visos sveikatos priežiūros įstaigos yra pasirengusios darbui įgyvendinant įstatyme numatytus maksimalius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminus (neveikia pilna apimtimi išankstinė pacientų registravimo sistema, neatliktas gydytojų darbo krūvių ir pacientui skiriamo laiko įvertinimas, pacientų srautai, nebaigta tvarkyti siuntimų pas specialistus tvarka, nesumažintas perteklinis pacientų siuntinėjimas dėl biurokratinių procesų ir t.t.). Todėl yra būtina peržiūrėti įsigaliosiančio įstatymo nuostatas ir jas pakoreguoti taip, kad įstatymo įgyvendinimas vyktų palaipsniui, dalies nuostatų įsigaliojimą nukeliant dar vieneriems metams ir per tą laikotarpį galutinai pasirengiant įgyvendinimui reikalingas priemones. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo nariai Aurelijus Veryga ir Asta Kubilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
numato įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklius bei maksimalius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminus.
Įstatyme yra nustatyta ir tai, kad jeigu įgyvendinus įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent trys įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, vidurkio, teritorinė ligonių kasa privalo peržiūrėti su įstaiga sudarytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį ir sumažinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių. Įstaigai nesuteikus paslaugų per nustatytą maksimalų paslaugų teikimo terminą, pacientas turėtų teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu įstatymo projektu atsisakoma nuobaudų taikymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios nepasiekia nustatytų rodiklių reikšmių.
Siekiant kuo kokybiškesnių paslaugų pacientui ir kuo efektyvesnės gydymo įstaigų veiklos, siūloma:
galimybes įstaigoms pasiruošti įstatymo įgyvendinimui. Įstatymo projekte siūloma susiaurinti dalinio vėluojančios paslaugos apmokėjimo taikymą. t.y. dalinis vėluojančios paslaugos apmokėjimas bus netaikomas ir tuo atveju, kai yra konkretūs kriterijai, kurie nesudaro objektyvių sąlygų paslaugas suteikti laiku (epidemija, pandemija, kibernetinė ataka ar pan.). Tam, kad sveikatos priežiūros įstaigos nesijaustų diskriminuojamos ir rūšiuojamos, kaip atitinkančios ar neatitinkančios statistinį vidurkį, atsisakoma ir „siektino rodiklių reikšmių vidurkio“ sąvokos. Vietoj atitikimo statistiniam vidurkiui, įstaigos bus vertinamos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas siektinas reikšmes. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai leis geriau pasiruošti jo įgyvendinimui ir kartu, palaipsniui keliant reikalavimus sveikatos priežiūros paslaugų kokybei bei suteikimui laiku, nebus kuriama socialinė įtampa sveikatos priežiūros darbuotojų bendruomenėje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms bei jo plėtrai
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų rengti nereikės. Sveikatos apsaugos ministerija iki 2018 m. birželio 30 d. turės parengti poįstatyminius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Farmacijos įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11.
juos turėtų priimti Sveikatos apsaugos ministerija iki 2018 m. birželio 30 d. turės parengti poįstatyminius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados nėra
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
priežiūros paslauga, paslaugų teikimo terminai, veiklos rezultatų vertinimas 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Teikia Seimo nariai Aurelijus Veryga Asta Kubilienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-11-20 Nr. S-2017-10444 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(2), 15(3) straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir
pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
, 153
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamame įstatymo 2 straipsnyje dėstomo įstatymo 152 straipsnio 10 dalyje siekiama nustatyti, kad LNSS viešosioms įstaigoms ir LNSS biudžetinėms įstaigoms, kurių šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės viršija šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintas siektinas reikšmes, paslaugos, suteiktos viršijant nustatytas sutarties apimtis, apmokamos prioriteto tvarka. Šios nuostatos turinys nėra aiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, teigiamą viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą gali liudyti ne siektinas reikšmes viršijančios rodiklių reikšmės, o siektinų reikšmių neviršijančios (mažesnės) rodiklių reikšmės, pvz., jei 7 kalendorinės dienos būtų siektinas vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko, tai pasiekta 5 kalendorinių dienų reikšmė reikštų teigiamą įstaigos veiklos rezultatą šios normos požiūriu. Analogiška situacija būtų ir su lovos užimtumo rodikliu įstaigoje, kada teigiamą veiklos rezultatą reikštų ne rodiklių reikšmę viršijantis, o mažesnis užimtų lovų skaičius įstaigoje.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte nustatyti, kad teigiamą įstaigos veiklos rezultatą, lemiantį papildomą paslaugų apmokėjimą, reiškia ne patvirtintų siektinų rodiklių reikšmes viršijančios
reikšmės, o tiesiog geresnės nei siektinos
punktuose nurodytų rodiklių reikšmės. Antra, siekiant teisinio aiškumo 152 straipsnio 10 dalyje po žodžio „kurių“ įrašytinas žodis „visų“, kas aiškiai nustatytų, kad papildomas apmokėjimas už sutartines paslaugų apimtis viršijančias paslaugas būtų teikiamas tik tuo atveju, kai visų trijų šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės būtų geresnės nei patvirtintų siektinų rodiklių reikšmės. Trečia, reikėtų aiškiai įvardyti ir apibrėžti formuluotėje „viršijant nustatytas sutarties apimtis“ minimą sutartį. Jeigu turima omenyje tarp teritorinės ligonių kasos ir įstaigos sudaryta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis, taip reikėtų ir nurodyti. Ketvirta, projekte reikėtų aiškiai apibrėžti gerų veiklos rodiklių reikšmių laikotarpio santykį su tuo laikotarpiu, kurio metu suteiktos sutarties apimtis viršijančios paslaugos gali būti prioriteto tvarka apmokamos. Kitaip sakant, nėra aišku, kokio laikotarpio veiklos rodiklių reikšmės būtų vertinamos kaip pagrindas prioriteto tvarka apmokėti sutartines apimtis viršijančias paslaugas, pvz., nėra aišku, ar 2019 m. apmokant sutartines apimtis viršijančias paslaugas būtų vertinamos visos 2018 m. rodiklių reikšmės, ar, vis dėlto apmokant konkretaus ataskaitinio laikotarpio paslaugas būtų vertinamos būtent šio ataskaitinio laikotarpio rodiklių reikšmės.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal A smens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartines bendrąsias sąlygas, kurios patvirtintos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23, sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja iki kiekvieno mėnesio 10 dienos teisės aktų nustatyta tvarka pateikti tikslius duomenis apie praėjusį mėnesį suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o teritorinė ligonių kasa įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos sumokėti įstaigai už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neviršijant tam tikslui iš PSDF biudžeto skirtų ataskaitinio laikotarpio asignavimų. Taigi, pagal esamą reguliavimą atskaitinis laikotarpis, už kurio metu suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas įstaigai apmokama iš PSDF yra kalendorinis mėnuo, todėl galbūt tikslinga projekte geras veiklos rodiklių reikšmes ir viršijančias sutartines apimtis paslaugas sieti būtent su šiuo laikotarpiu. Penkta, iš projekto nuostatų nėra aiškus formuluotės „apmokėti už paslaugas prioriteto tvarka“ turinys, nes nei galiojančiame įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra reglamentuojamas prioritetinis ar ne prioritetinis asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas PSDF biudžeto lėšomis.
Kitaip sakant, nėra aišku, ar viršijančios sutartines apimtis paslaugos turėtų apmokėjimo prioritetą prieš kitų sveikatos priežiūros įstaigų suteiktų paslaugų apmokėjimą, ar turėtų prioritetą tik prieš kitų sveikatos priežiūros įstaigų suteiktas sutartines apimtis viršijančias paslaugas, ar, vis dėlto, turimas omenyje dar kažkokio kitokio turinio prioritetinis apmokėjimas. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo esmėse brauktinas žodis „įstatymo“. Be to, žodis „įstatymo“ brauktinas ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio pakeitimų esmėje prieš žodį „išdėstyti“ įrašytinas žodis „ją“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką sveikatos draudimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, bei į įstatymo projektu siūlomų pakeitimų pobūdį, manytina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
, 153
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 2 straipsnyje dėstomo įstatymo 152 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „per ataskaitinį laikotarpį suteikia“ siūlome įrašyti žodžius „per praėjusius kalendorinius metus suteikė“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo ir 1, ir 2 straipsniai įsigalios 2018 m. sausio 1 d., projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima ne tik įstatymo 2 straipsnio, tačiau ir įstatymo 1 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1357 2017-11-29
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto nariai I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai E. Jankauskas, R. Griciūtė, K. Civilkienė, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė K. Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė G. Šakalytė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vedėja L. Vaičiulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja R. Cicėnienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė A. Storpirštienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė J. Sabalienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėja V. Griškova. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius V. Zaksas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos narė J. Kutkauskienė, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas L. Paškevičius, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas A. Nastaravičius, Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas V. Sudaris, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais G.
Keso, Nacionalinio pacientų susivienijimo prezidentas A. Rudomanskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-151 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnyje dėstomo įstatymo 152 straipsnio 10 dalyje siekiama nustatyti, kad
viešosioms įstaigoms ir LNSS biudžetinėms įstaigoms, kurių šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės viršija šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintas siektinas reikšmes, paslaugos, suteiktos viršijant nustatytas sutarties apimtis, apmokamos prioriteto tvarka. Šios nuostatos turinys nėra aiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, teigiamą viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą gali liudyti ne siektinas reikšmes viršijančios rodiklių reikšmės, o siektinų reikšmių neviršijančios (mažesnės) rodiklių reikšmės, pvz., jei 7 kalendorinės dienos būtų siektinas vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko, tai pasiekta 5 kalendorinių dienų reikšmė reikštų teigiamą įstaigos veiklos rezultatą šios normos požiūriu. Analogiška situacija būtų ir su lovos užimtumo rodikliu įstaigoje, kada teigiamą veiklos rezultatą reikštų ne rodiklių reikšmę viršijantis, o mažesnis užimtų lovų skaičius įstaigoje.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte nustatyti, kad teigiamą įstaigos veiklos rezultatą, lemiantį papildomą paslaugų apmokėjimą, reiškia ne patvirtintų siektinų rodiklių reikšmes viršijančios
7, 10 ir 11 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės, o tiesiog geresnės nei siektinos
reikšmės. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-11-151 Antra, siekiant teisinio aiškumo 152 straipsnio 10 dalyje po žodžio „kurių“ įrašytinas žodis „visų“, kas aiškiai nustatytų, kad papildomas apmokėjimas už sutartines paslaugų apimtis viršijančias paslaugas būtų teikiamas tik tuo atveju, kai visų trijų šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės būtų geresnės nei patvirtintų siektinų rodiklių reikšmės. Nepritarti Ne visoms
viešosioms įstaigoms ir LNSS biudžetinėms įstaigoms gali būti taikomi152 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose nurodyti rodikliai, pavyzdžiui, tiek lovos užimtumo rodiklis, tiek įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas gali būti matuojamas tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-151 Trečia, reikėtų aiškiai įvardyti ir apibrėžti formuluotėje „viršijant nustatytas sutarties apimtis“ minimą sutartį. Jeigu turima omenyje tarp teritorinės ligonių kasos ir įstaigos sudaryta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis, taip reikėtų ir nurodyti. Pritarti 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-11-151 Ketvirta, projekte reikėtų aiškiai apibrėžti gerų veiklos rodiklių reikšmių laikotarpio santykį su tuo laikotarpiu, kurio metu suteiktos sutarties apimtis viršijančios paslaugos gali būti prioriteto tvarka apmokamos. Kitaip sakant, nėra aišku, kokio laikotarpio veiklos rodiklių reikšmės būtų vertinamos kaip pagrindas prioriteto tvarka apmokėti sutartines apimtis viršijančias paslaugas, pvz., nėra aišku, ar 2019 m. apmokant sutartines apimtis viršijančias paslaugas būtų vertinamos visos 2018 m. rodiklių reikšmės, ar, vis dėlto apmokant konkretaus ataskaitinio laikotarpio paslaugas būtų vertinamos būtent šio ataskaitinio laikotarpio rodiklių reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal A smens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartines bendrąsias sąlygas, kurios patvirtintos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23, sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja iki kiekvieno mėnesio 10 dienos teisės aktų nustatyta tvarka pateikti tikslius duomenis apie praėjusį mėnesį suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o teritorinė ligonių kasa įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos sumokėti įstaigai už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neviršijant tam tikslui iš PSDF biudžeto skirtų ataskaitinio laikotarpio asignavimų. Taigi, pagal esamą reguliavimą atskaitinis laikotarpis, už kurio metu suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas įstaigai apmokama iš PSDF yra kalendorinis mėnuo, todėl galbūt tikslinga projekte geras veiklos rodiklių reikšmes ir viršijančias sutartines apimtis paslaugas sieti būtent su šiuo laikotarpiu. Nepritarti Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.
V-1113 patvirtintame Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos apraše nustatyta, kad kartą per metus teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) nepanaudotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšas, skirtas asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – ASP) apmokėjimui, proporcingai paskirsto paslaugų, per ataskaitinį laikotarpį suteiktų už didesnę sumą, nei numatyta TLK ir ASP įstaigos sutartyje, apmokėjimui. T. y., pagal esamą reguliavimą ataskaitinis laikotarpis, už kurio metu suteiktas viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas įstaigai apmokama iš PSDF, yra ne kalendorinis mėnuo, o metai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-151 Penkta, iš projekto nuostatų nėra aiškus formuluotės
„apmokėti už paslaugas prioriteto tvarka“ turinys, nes nei galiojančiame
įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra reglamentuojamas prioritetinis ar ne prioritetinis asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas PSDF biudžeto lėšomis. Kitaip sakant, nėra aišku, ar viršijančios sutartines apimtis paslaugos turėtų apmokėjimo prioritetą prieš kitų sveikatos priežiūros įstaigų suteiktų paslaugų apmokėjimą, ar turėtų prioritetą tik prieš kitų sveikatos priežiūros įstaigų suteiktas sutartines apimtis viršijančias paslaugas, ar, vis dėlto, turimas omenyje dar kažkokio kitokio turinio prioritetinis apmokėjimas. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
2Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
projekto 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo esmėse brauktinas žodis „įstatymo“. Be to, žodis „įstatymo“ brauktinas ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje , o šio straipsnio pakeitimų esmėje prieš žodį „išdėstyti“ įrašytinas žodis „ją“.
Pritarti iš dalies Žodis
„įstatymo“ paliktinas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1
dalyje, o šio straipsnio pakeitimų esmėje prieš žodį „išdėstyti“ nerašytinas žodis „ją“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ministerija formuoja valstybės politiką sveikatos draudimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, bei į įstatymo projektu siūlomų pakeitimų pobūdį, manytina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti iš dalies Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadų prašoma, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu. Remiantis įstatymo projekto iniciatorių aiškinamajame rašte pateikta informacija, įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų. Taip pat paminėtina, kad 2017 m. lapkričio 28 d. gauta Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė dėl svarstomo įstatymo projekto. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos apsaugos ministerija, 2017-11-281 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija susipažino su Lietuvos Respublikos Seime registruotu ir 2017 m. lapkričio 29 d. Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pirmu klausimu numatytu svarstyti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1357 (toliau - Projektas) ir informuoja, kad iš esmės jam pritaria, tačiau siūlo tikslinti Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 2 straipsnio 10 dalį ją dėstant taip: „10. Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės įstaigos rodiklių, nustatytų šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose, praėjusių kalendorinių metų reikšmės yra geresnės nei sveikatos apsaugos ministro patvirtintos siektinos šio straipsnio 8 dalies 1—4 punktuose nurodytai įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, nustatytos reikšmės ir ši įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugų per ataskaitinį laikotarpį suteikia už didesnę sumą, nei numatyta teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartyje (toliau - viršsutartinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos), už viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokama pirmumo tvarka. Kitoms LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms už suteiktas viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokama, jei, sumokėjus už šioje dalyje nurodytų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršsutartines paslaugas, lieka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų šioms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Šioje dalyje nurodytų viršsutartinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
Taip pat siekiant aiškumo siūlytina Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
ir 3 dalis bei 3 ir 4 straipsnius, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio, o iki 2018 m. liepos 1 d. 3 ir 4 straipsnių, įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Netikslinga keisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, o šio straipsnio 3 dalyje siūloma pakeisti datą - vietoje 2018 m. liepos 1 d. numatyti 2018 m. birželio 30 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
10 Argumentai: Atsižvelgiama į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymus: Pasiūlymas:
projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 2 straipsnyje dėstomo įstatymo152 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
įstaigoms, kurių šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės viršija šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintas siektinas reikšmes, paslaugos, suteiktos viršijant nustatytas sutarties apimtis, apmokamos prioriteto tvarka. 10.
įstaigos ar LNSS biudžetinės įstaigos rodiklių, nustatytų šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose, praėjusių kalendorinių metų reikšmės yra geresnės nei sveikatos apsaugos ministro patvirtintos siektinos šio straipsnio 8 dalies 1—4 punktuose nurodytai įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, nustatytos reikšmės ir ši įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugų per ataskaitinį laikotarpį suteikia už didesnę sumą, nei numatyta teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartyje (toliau - viršsutartinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos), už viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokama pirmumo tvarka. Kitoms LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms už suteiktas viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokama, jei, sumokėjus už šioje dalyje nurodytų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršsutartines paslaugas, lieka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų šioms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Šioje dalyje nurodytų viršsutartinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
3 Argumentai: Atsižvelgiama į Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki
įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus
8Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kaminskas, A. Kirkutis, A. Matulas.
Matulas. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Brigita Sesickienė