Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. m. d. 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnio 4 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
4) Dokumento savininkas buvo nuteistas už lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį ir yra lytinis nusikaltėlis“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Seksualinė prievarta prieš vaikus moko prievarta ir agresija pagrįsto bendravimo būdo, mažina pasitikėjimą tiek savimi, tiek kitais asmenimis, formuoja neigiamas emocijas, nuolatinį stresą, palieka nuoskaudą visam likusiam gyvenimui. Tai sukelia klaidingą įspūdį, kad problemos šioje srityje nėra. Tyrimai rodo, kad neteikiant pagalbos vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinės prievartos, stebimi neigiami pokyčiai ne tik vaiko psichinei, bet ir fizinei bei socialinei sveikatai. Socialinė ir teisinė būtinybė dirbti su seksualinę prievartą patyrusiais vaikais kyla dėl bendros nuomonės, kad seksualinis vaikų išnaudojimas yra morališkai neteisingas ir kad vaikai turi „teises“, iš kurių viena – tai teisė būti apsaugotiems nuo bet kokios prievartos. Taip pat turėtų būti aišku, kad šią teisę pažeidžiantiems asmenims, naudojantiems prievartą prieš vaikus, reikalinga socialinė kontrolė, pristatant baudžiamuosius problemos aspektus. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriame stebėta seksualinio smurto prieš vaikus dinamika ir ypatumai nuo 2000 iki 2007 m. Išanalizuotos per 7 metus Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institute atliktos vaikų, patyrusių seksualinį smurtą, ekspertizės. Surinkta
universitetinėje vaikų ligoninėje. Visais atvejais fiksuota įvykio vieta, laikas, skriaudėjas, padaryti sužalojimai, nukentėjusiojo amžius, lytis. 70 proc. smurtautojų nukentėjusiajam buvo artimi žmonės: tėvas, motina, sugyventinis, brolis, sesuo, giminaitis, pažįstamas asmuo. Dažniausiai seksualiai išnaudojamos 7–14 metų mergaitės (76 proc.) ir 9–15 metų berniukai (24 proc.) tiek miestuose, tiek kaimuose. Dažniausiai smurtautojas veikdavo vienas (70,6 proc.).
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu tokia informacija yra neskelbiama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti pase ir asmens tapatybės kortelėje būtų žyma, kurioje pateikta informacija apie asmenis, kurie teismo sprendimu nuteisti už lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį ir kad jie yra lytiniai nusikaltėliai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „mažamečiai“; „lytiniai nusikaltėliai“
paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis
2017-11-24
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu teikiama nuostata gali prieštarauti Konstitucijai. 1. Projekto 1 straipsnyje Asmens tapatybės ir paso įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti nauju 5 punktu, kuriame nustatyti, kad be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų, asmens tapatybės kortelėje ir pase taip pat įrašoma „Dokumento savininkas buvo nuteistas už lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį ir yra lytinis nusikaltėlis“. Taigi, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis buvo nuteistas „už lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį ir yra lytinis nusikaltėlis”
Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio, kuriame nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (1 dalis), žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (2 dalis), nuostatas Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs:
Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). 1.2.
1.2. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintos asmens dokumentų paskirties: „Asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentą. Pasas skirtas vykti į užsienio valstybes ir naudoti Lietuvos Respublikoje“. Taigi, šie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai yra skirti įgyvendinti Konstitucijoje laiduojamas įvairias asmens teises (socialines, politines, ekonomines kultūrines ir kt.), o ne atskleisti su asmeniu susijusios informacijos, kuri priskiriama ypatingiems asmens duomenims. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ypatingų duomenų apibrėžtį duomenys, „susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą“ yra ypatingi asmens duomenys. Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas gali sukurti precedentą į Asmens tapatybės kortelę ir pasą įrašyti ir kitus ypatingus duomenys apie asmenį, kurių atskleidimas tretiesiems asmenims galėtų pažeisti asmens konstitucinę teisę į orumą, privatų gyvenimą, tikėjimo ir sąžinės, asociacijų laivę ir kt. 2. Atkreipiame dėmesį, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase duomenys apie pilietį: vardas (vardai); pavardė; lytis; gimimo data; asmens kodas; pilietybė; gimimo vieta (nurodomas valstybės pavadinimas), o į pasus, išduodamus nuo 2015 m. sausio 1 d., piliečio rašytiniu prašymu ir jo tautybė – įrašomi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) duomenų bazės duomenis (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys).
Pažymėtina, jog duomenys apie asmens teistumą (taip pat kiti saugotini duomenys apie asmenį) yra tvarkomi ne Gyventojų registre (Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnis), o atskirame valstybės registre – „Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras“. Šie duomenys yra teikiami Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, aptariamo projekto nuostata neatitinka 5 straipsnio 1 dalies nuostatos
„Asmens tapatybės kortelėje ir pase pagal Lietuvos Respublikos gyventojų
registro (toliau – Gyventojų registras) duomenų bazės duomenis įrašomi šie duomenys apie pilietį“. 3. Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomame keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 4 punkte (past. – turėtų būti 5 punktas) vartojamos „lytinis nusikaltimo“ ir „lytinio nusikaltėlio“ sąvokos, kurios nėra apibrėžtos nei Baudžiamajame kodekse (toliau – BK), nei jokiame kitame teisės akte. Atkreiptinas dėmesys, kad visų be išimties nusikalstamų veikų aprašymas yra BK reguliavimo dalykas. BK XXI skyriuje yra įtvirtinti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurie buitinėje kalboje kartais pavadinami „lytiniais nusikaltimais“.
Kita vertus, „lytiniais nusikaltimais“ taip pat galima būtų traktuoti ir nusikaltimus dėl lyties (pavyzdžiui, BK 169 straipsnį „Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės“ ar 170 straipsnį „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“). Dėl tos priežasties, konstatuotina, kad nėra aiškus šių pataisų turinys ir taikymo apimtis. Be to, pastebėtina, kad terminas „nusikaltėlis“ nėra vartotinas nei BK (išskyrus vieną išimtį – BK 24 straipsnio 6 dalyje), nei Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). Tiek BK, tiek BPK yra vartojamas kitas terminas – „nusikalstamą veiką padaręs asmuo“. Pavyzdžiui, BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.“ BK 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog BK „nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.“
sąvoką išskirtinai su BK XXI skyriumi („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“), ginčytinas projekto sistemingumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nėra patys pavojingiausi nusikaltimų sistemoje, ką rodo ir šio BK skyriaus vieta specialiojoje dalyje (past. – patys pavojingiausi nusikaltimai BK sistemoje yra nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, žmogaus gyvybei ir sveikatai). Atsižvelgiant į tai, atitinkamos specifinės grupės nusikaltimų išskyrimui iš kitų trūktų pagrįstumo. 5. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens teistumas nėra absoliuti ir neterminuota baudžiamosios atsakomybės turinį sudaranti poveikio priemonė. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalimi, „turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.“ Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog „kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais“. Pritarus teikiamoms pataisoms, asmens teistumas už tam tikro pobūdžio nusikaltimus taptų absoliutinio pobūdžio asmenį charakterizuojančia savybe.
Tokiu būdu baudžiamoji atsakomybė neužtikrintų pataisomosios funkcijos įgyvendinimo, nes asmuo po nuteisimo visą gyvenimą būtų laikomas „lytiniu nusikaltėliu“. Atsižvelgiant į tai, atitinkama nuostata galėtų būti interpretuojama ir kaip pakartotinis asmens baudimas už tą pačią veiką. Konstitucijos
esminių baudžiamosios teisės principų ne bis in idem – niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. 6. Projekto siūlomos nuostatos įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų (nors projekto aiškinamajame rašte (12 punktas) teigiama, kad įstatymui „įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės“) dėl asmens tapatybės kortelėje ir pase daromo naujo įrašo apie asmens nuteisimą „už lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį“ ir kad asmuo „yra lytinis nusikaltėlis“. Dėl to reikėtų patvirtinti naują paso ir asmens tapatybės kortelės blankų privalomąją formą, užsakyti, pagaminti, pristatyti ir išbandyti naujus paso ir asmens tapatybės kortelės blankus, išplatinti naujų paso ir asmens tapatybės kortelių blankų pavyzdžius, pakeisti asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą. Be to, šiems darbams atlikti gali nepakakti laiko, kuris nurodytas projekto 2 straipsnyje dėl įstatymo įsigaliojimo datos „2018 m. liepos 1 d.“. Atsižvelgus į tai, siūlytina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintomis Teisės aktų rengimo rekomendacijomis (2017 m. liepos 11 d. redakcija):
Vyriausybei „iki įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus“ keistina į – „Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“;
Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5)
P. Veršekys, tel. (8 5)
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-11-14 Nr. S-2017-10182 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-1355 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1355 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama nustatyti, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis buvo nuteistas „už lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį ir yra lytinis nusikaltėlis” – tai bus įrašyta jam išduodamoje asmens tapatybės kortelėje ir pase, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Visų pirma pažymime, kad minėta Projekto nuostata kelia abejonių pagrindinių teisių ir laisvių požiūriu. Pažymėtina, jog teisė į asmens duomenų apsaugą, kuri yra glaudžiai susijusi su teise į privatų gyvenimą, yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (22 straipsnis), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK; 8 straipsnis), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija; 7 ir 8 straipsniai). Chartijos 8 straipsnis grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
asmens duomenų apsaugą yra įtvirtinta ES antrinės teisės aktuose, t. y. visų pirma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva 95/46/EB) ir 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), kuris įsigalios nuo 2018 m. gegužės 25 d. Pažymėtina, kad teisė į privataus gyvenimo gerbimą tvarkant asmens duomenis siejama su visa informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta[¹]. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinį tikslą[²]. Tačiau šios teisės ribojimas yra galimas tik įvykdžius tam tikras sąlygas. EŽTK 8 straipsnyje įtvirtinta, jog šios teisės ribojimas yra galimas tik tuo atveju, jei jis yra būtinas demokratinėje visuomenėje, užtikrinant valstybės ir visuomenės saugumą ir interesus bei žmonių sveikatos, moralės ir kitų teisių apsaugą. Chartijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys „turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais“. Be to, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė apriboti naudojimąsi Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia minėtų teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atvejai, kada valstybės narės gali apriboti teisę į asmens duomenų apsaugą.
Tai yra visų pirma siekis užtikrinti nacionalinį saugumą; gynybą; visuomenės saugumą; kriminalinių nusikaltimų prevenciją, tyrimą, išaiškinimą ir persekiojimą; kontrolės, tikrinimo ar taisyklių nustatymo funkciją, kuri susijusi, bent atsitiktinai, su įgaliojimų vykdymu; duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą. Taip pat pažymėtina, jog pagal šios direktyvos 7 straipsnio e punktą asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti reikia vykdant užduotį, atliekamą visuomenės labui[3]. Šis sąrašas papildomas ir patikslinamas Reglamente (ES) 2016/679. Be jau išdėstytų pagrindų, Reglamento (ES) 2016/679 23 straipsnyje įtvirtinama, kad asmens teisė į duomenų apsaugą gali būti ribojama siekiant užtikrinti kitus Sąjungos ar valstybės narės svarbius tikslus, susijusius su bendrais viešaisiais interesais; stebėsenos, tikrinimo ar reguliavimo funkcija, kuri yra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu ir kt. Aiškindamas Direktyvos 95/46/EB nuostatas Teisingumo Teismas pažymėjo, kad jos turi būti būtinai aiškinamos atsižvelgiant į pagrindines teises, kurios pagal nusistovėjusią teismo praktiką yra bendrųjų teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas, dalis[4]. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad siekiant Direktyvos 95/46/EB pagrindinio tikslo – užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą, turi būti vadovaujamasi EŽTK 8 straipsnyje įtvirtintais principais[⁵].
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nagrinėdamas bylas dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą galimų pažeidimų, yra konstatavęs, kad pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, kai yra tokių sąlygų visuma: pirma, galimybė riboti tokią teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, viešosios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės interesų apsaugos, užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatą ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves); trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje[6]. Be to, EŽTT ne kartą yra pabrėžęs būtinybę nustatyti sąžiningą pusiausvyrą tarp skirtingų interesų[7]. Toliau pažymėtina, kad ypatingi asmens duomenys, tokie kaip informacija apie asmens teistumą, pagal Direktyvos 95/46/EB nuostatas yra saugomi net ir baudžiamajame procese (pavyzdžiui, nuasmeninami teismų sprendimai). Direktyvos 95/46/EB
duomenis. Tolesnėse šio direktyvos straipsnio dalyse numatytos tam tikros išimtys iš minėtos direktyvos nuostatos, kurios yra siaurai apibrėžtos. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „[d]uomenys, susiję su nusikaltimais, nuteisimais ar valstybės saugumo priemonėmis, gali būti tvarkomi tik tuo atveju, jeigu tai kontroliuoja oficiali valdžios institucija arba jeigu nacionaliniai įstatymai užtikrina tinkamas saugumo priemones, bet galioja išimtys, kurias valstybė narė gali leisti pagal nacionalines nuostatas, numatančias tinkamas konkrečias apsaugos priemones. Tačiau išsamus nuteisimų registras gali būti vedamas tiktai kontroliuojant oficialiai valdžios institucijai“.
Be to, pagal minėto straipsnio 6 dalį apie tokias nuostatas turi būti pranešta Komisijai. Šios Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio nuostatos įgyvendinamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kurio 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis ar saugumo priemonėmis, vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gali tvarkyti tik valstybės institucija ar įstaiga. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tokius duomenis gali tvarkyti įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tinkamai įgyvendintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos priemonės duomenų subjekto teisėtiems interesams apsaugoti. Išsamūs duomenys apie asmenų teistumą gali būti tvarkomi tik Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka. Pažymime, kad jeigu vadovaujantis Projekto nuostatomis ypatingi asmens duomenys būtų įrašomi į asmens tapatybės kortelę ir pasą, jie būtų prieinami tretiesiems asmenims kiekvieną kartą, kai asmuo tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui, keliaujant) turėtų jiems pateikti minėtus dokumentus. Atsižvelgdami į tai ir į anksčiau išdėstytus argumentus manome, kad Projektu siūlomas reglamentavimas galėtų pažeisti tiek ES, tiek tarptautinės teisės nuostatas, įtvirtinančias asmens teisę į asmens duomenų apsaugą. Antra, mūsų nuomone, tai, kad už skirtingas veikas nuteisti asmenys būtų traktuojami skirtingai (t. y., jeigu asmuo yra teistas už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką – tai būtų įrašyta jo asmens tapatybės kortelėje ir pase, o jeigu asmuo yra teistas, pavyzdžiui, už nužudymą, jo dokumentuose tokio įrašo nebūtų), galėtų pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.
Pažymėtina, jog Konstitucijos
kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šio principo „<...> turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. <...> [K]onstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas.“ (Konstitucinio Teismo 1996-11-20, 1996‑01-24 nutarimai). Taip pat pažymėtina, kad asmenų lygiateisiškumo principas yra įtvirtintas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected] [1] Žr., be kita ko, 2000 m. vasario 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Amann prieš Šveicariją, Recueil des arrêts et décisions 2000‑II, 65 punktą ir 2000 m. gegužės 4 d. Sprendimo Rotaru prieš Rumuniją, Recueil des arrêts et décisions 2000‑V, 43 punktą. [2] Žr. 2010 m. lapkričio 9 d.
2010 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C-92/09 ir C-93/09, EU:C:2010:662, 48 punktą ir šiame punkte nurodytą teismų praktiką. [3] Žr. 2003 m. gegužės 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kt., C-465/00, EU:C:2003:294, 66 punktą. [4] Žr. Sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kt., C-465/00, EU:C:2003:294, 68 punktą bei nurodytą teismų praktiką. [5] Žr. Sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kt., C-465/00, EU:C:2003:294, 70–71 punktus. [6] Pvz.,
sprendimas L. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 25651/94; 2006 m. spalio 10 d. Sprendimas L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02. [7] Pvz.,
sprendimas Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektAS Nr. XIIIP-1355
2017-12-13
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Irma Leonavičiūtė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: P. Veršekys, O. Buišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu teikiama nuostata gali prieštarauti Konstitucijai. 1. Projekto 1 straipsnyje Asmens tapatybės ir paso įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti nauju 5 punktu, kuriame nustatyti, kad be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų, asmens tapatybės kortelėje ir pase taip pat įrašoma
„Dokumento savininkas buvo nuteistas už lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį
ir yra lytinis nusikaltėlis“. Taigi, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis buvo nuteistas „už lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį ir yra lytinis nusikaltėlis” – tai bus įrašyta jam išduodamoje asmens tapatybės kortelėje ir pase.
Tokio pobūdžio informacijos įrašymas į asmens dokumentą yra diskriminacinis ir neatitiktų: 1.1. Konstitucijos 29 straipsnio, kuriame įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio, kuriame nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (1 dalis), žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (2 dalis), nuostatas Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs:
Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio, kuriame nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (1 dalis), žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (2 dalis), nuostatas Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs:
Lietuvos teisės sistema bei pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). 1.2.
įtvirtintos asmens dokumentų paskirties: „Asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentą. Pasas skirtas vykti į užsienio valstybes ir naudoti Lietuvos Respublikoje“. Taigi, šie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai yra skirti įgyvendinti Konstitucijoje laiduojamas įvairias asmens teises (socialines, politines, ekonomines kultūrines ir kt.), o ne atskleisti su asmeniu susijusios informacijos, kuri priskiriama ypatingiems asmens duomenims. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ypatingų duomenų apibrėžtį duomenys, „susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą“ yra ypatingi asmens duomenys. Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas gali sukurti precedentą į Asmens tapatybės kortelę ir pasą įrašyti ir kitus ypatingus duomenys apie asmenį, kurių atskleidimas tretiesiems asmenims galėtų pažeisti asmens konstitucinę teisę į orumą, privatų gyvenimą, tikėjimo ir sąžinės, asociacijų laivę ir kt. Pritarti
nėra absoliuti ir neterminuota baudžiamosios atsakomybės turinį sudaranti poveikio priemonė.
Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalimi, „turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.“ Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog „kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais“. Pritarus teikiamoms pataisoms, asmens teistumas už tam tikro pobūdžio nusikaltimus taptų absoliutinio pobūdžio asmenį charakterizuojančia savybe. Tokiu būdu baudžiamoji atsakomybė neužtikrintų pataisomosios funkcijos įgyvendinimo, nes asmuo po nuteisimo visą gyvenimą būtų laikomas „lytiniu nusikaltėliu“. Atsižvelgiant į tai, atitinkama nuostata galėtų būti interpretuojama ir kaip pakartotinis asmens baudimas už tą pačią veiką. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vienas iš esminių baudžiamosios teisės principų ne bis in idem – niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Pritarti
statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytus argumentus, Komitetas preliminariai įvertino, kad Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1355 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui bei Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. 4. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė