Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:
„8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Finansų kontrolės tikslai ir veikimas
1Finansų kontrolės, kaip vidaus kontrolės sistemos dalies, tikslas – užtikrinti,
kad valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas, apsauga bei disponavimas juo, viešojo juridinio asmens sutartiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims atitiktų teisėtumo bei patikimo finansų valdymo principus. 2. Viešojo juridinio asmens vadovas, vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais minimaliais finansų kontrolės reikalavimais nustatyta tvarka, sukuria ir prižiūri finansų kontrolės veikimą viešajame juridiniame asmenyje bei patvirtina viešojo juridinio asmens finansų kontrolės taisykles. 3. Finansų kontrolė viešajame juridiniame asmenyje atliekama atsižvelgiant į jo vadovo patvirtintas finansų kontrolės taisykles, viešojo juridinio asmens veiklos ypatumus, apskaitos ir informacinę sistemą bei turto apsaugos būklę. 4. Finansų kontrolės pagrindinės rūšys:
1) išankstinė finansų kontrolė – kontrolė, atliekama priimant arba atmetant sprendimus, susijusius su valstybės ir savivaldybės turto panaudojimu ir įsipareigojimais tretiesiems asmenims, prieš juos tvirtinant viešojo juridinio asmens vadovui.
Išankstinės finansų kontrolės funkcija turi būti atskirta nuo sprendimų inicijavimo ir vykdymo;
2) einamoji finansų kontrolė – kontrolė, kurios paskirtis – užtikrinti, kad tinkamai ir laiku būtų vykdomi viešojo juridinio asmens sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims;
3) paskesnioji finansų kontrolė – kontrolė po viešojo juridinio asmens sprendimų dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo, kurios metu tikrinama, kaip yra atlikti veiksmai. Jos paskirtis – patikrinti, ar teisėtai ir pagal paskirtį naudojamos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, ar nebuvo teisės aktų, vadovų nurodymų pažeidimų bei piktnaudžiavimų. Paskesnioji finansų kontrolė numato priemones jos metu nustatytiems trūkumams pašalinti. Šios kontrolės negali atlikti valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atsakingas už išankstinę finansų kontrolę. 5. Už išankstinę, einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę yra atsakingi viešojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai. Kai viešojo juridinio asmens apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, viešojo juridinio asmens vadovas paskiria darbuotoją atsakyti už šio straipsnio 6 dalyje nurodytą kontrolę bei atlikti veiksmus, nurodytus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse. 6.
tarnybos vadovas atsako už:
1) tinkamą apskaitos tvarkymo kontrolę;
2) atsiskaitymų kontrolę;
3) išankstinę finansų kontrolę, kurios metu nustatoma: ar ūkinės operacijos bus atliekamos neviršijant patvirtintų sąmatų ir ar atitinka patvirtintus asignavimus; ar ūkinės operacijos dokumentai yra tinkamai parengti ir ar ūkinė operacija yra teisėta. 7. Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos tarnybos vadovas, vykdydamas išankstinę finansų kontrolę, pasirašo arba atsisako pasirašyti atitinkamus dokumentus, leidžiančius atlikti ūkinę operaciją. 8. Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos tarnybos vadovas:
1) pasirašydamas ūkinės operacijos dokumentus, patvirtina, kad ūkinė operacija yra teisėta, dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir kad jai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų lėšų;
2) ūkinės operacijos dokumentus grąžina juos rengusiam valstybės tarnautojui arba darbuotojui, jeigu išankstinės finansų kontrolės metu nustato, kad ūkinė operacija yra neteisėta arba kad jai atlikti nepakaks patvirtintų asignavimų, kad ūkinę operaciją pagrindžiantys dokumentai yra netinkamai parengti. Nustatęs šiuos faktus, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo atsisakyti pasirašyti ūkinės operacijos dokumentus ir, nurodydamas atsisakymo priežastis, apie tai raštu pranešti viešojo juridinio asmens vadovui, kuris gali atsisakyti tvirtinti ūkinę operaciją arba raštu nurodyti ją atlikti;
3) atlikdamas išankstinę finansų kontrolę, turi teisę be atskiro viešojo juridinio asmens vadovo nurodymo gauti iš viešojo juridinio asmens padalinių vadovų ir valstybės tarnautojų arba darbuotojų raštiškus ir žodinius paaiškinimus dėl dokumentų ūkinei operacijai atlikti parengimo ir ūkinės operacijos atlikimo bei dokumentų kopijas. 9.
atskaitomybės sudarymą, visi viešojo juridinio asmens padaliniai privalo laikytis viešojo juridinio asmens patvirtintų finansų kontrolės taisyklių. 5. Už išankstinę finansų kontrolę atsako viešojo juridinio asmens vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba, kai viešojo juridinio asmens apskaita tvarkoma centralizuotai arba apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, – viešojo juridinio asmens įgaliotas valstybės tarnautojas arba darbuotojas. 6. Už einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę yra atsakingi viešojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai, išskyrus atvejus, kai viešasis juridinis asmuo ir viešojo juridinio asmens apskaitą tvarkanti apskaitos paslaugas teikianti įmonė susitaria kitaip. 7. Kai viešojo juridinio asmens apskaitą centralizuotai tvarko įstaiga, paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu arba Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, už einamosios ir paskesniosios finansų kontrolės vykdymą atsakingi asmenys paskiriami Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. 8. Siekdami užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apskaitą bei tinkamą finansinės atskaitomybės sudarymą, visi viešojo juridinio asmens padaliniai privalo laikytis viešojo juridinio asmens patvirtintų finansų kontrolės taisyklių.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1352(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:
„8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Finansų kontrolės tikslai ir veikimas
1Finansų kontrolės, kaip vidaus kontrolės sistemos dalies, tikslas – užtikrinti,
kad valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas, apsauga bei disponavimas juo, viešojo juridinio asmens sutartiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims atitiktų teisėtumo bei patikimo finansų valdymo principus. 2. Viešojo juridinio asmens vadovas, vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais minimaliais finansų kontrolės reikalavimais nustatyta tvarka sukuria ir prižiūri finansų kontrolės veikimą viešajame juridiniame asmenyje bei patvirtina viešojo juridinio asmens finansų kontrolės taisykles. 3. Finansų kontrolė viešajame juridiniame asmenyje atliekama atsižvelgiant į jo vadovo patvirtintas finansų kontrolės taisykles, viešojo juridinio asmens veiklos ypatumus, apskaitos ir informacinę sistemą bei turto apsaugos būklę. 4. Finansų kontrolės pagrindinės rūšys:
1) išankstinė finansų kontrolė – kontrolė, atliekama priimant arba atmetant sprendimus, susijusius su valstybės ir savivaldybės turto panaudojimu ir įsipareigojimais tretiesiems asmenims, prieš juos tvirtinant viešojo juridinio asmens vadovui.
Išankstinės finansų kontrolės funkcija turi būti atskirta nuo sprendimų inicijavimo ir vykdymo;
2) einamoji finansų kontrolė – kontrolė, kurios paskirtis – užtikrinti, kad tinkamai ir laiku būtų vykdomi viešojo juridinio asmens sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims;
3) paskesnioji finansų kontrolė – kontrolė po viešojo juridinio asmens sprendimų dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo, kurios metu tikrinama, kaip yra atlikti veiksmai. Jos paskirtis – patikrinti, ar teisėtai ir pagal paskirtį naudojamos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, ar nebuvo teisės aktų, vadovų nurodymų pažeidimų bei piktnaudžiavimų. Paskesnioji finansų kontrolė numato priemones jos metu nustatytiems trūkumams pašalinti. Šios kontrolės negali atlikti valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atsakingas už išankstinę finansų kontrolę. 5. Už išankstinę, einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę yra atsakingi viešojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai. Kai viešojo juridinio asmens apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, viešojo juridinio asmens vadovas paskiria darbuotoją atsakyti už šio straipsnio 6 dalyje nurodytą kontrolę bei atlikti veiksmus, nurodytus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse. 6.
tarnybos vadovas atsako už:
1) tinkamą apskaitos tvarkymo kontrolę;
2) atsiskaitymų kontrolę;
3) išankstinę finansų kontrolę, kurios metu nustatoma: ar ūkinės operacijos bus atliekamos neviršijant patvirtintų sąmatų ir ar atitinka patvirtintus asignavimus; ar ūkinės operacijos dokumentai yra tinkamai parengti ir ar ūkinė operacija yra teisėta. 7. Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos tarnybos vadovas, vykdydamas išankstinę finansų kontrolę, pasirašo arba atsisako pasirašyti atitinkamus dokumentus, leidžiančius atlikti ūkinę operaciją. 8. Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos tarnybos vadovas:
1) pasirašydamas ūkinės operacijos dokumentus, patvirtina, kad ūkinė operacija yra teisėta, dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir kad jai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų lėšų;
2) ūkinės operacijos dokumentus grąžina juos rengusiam valstybės tarnautojui arba darbuotojui, jeigu išankstinės finansų kontrolės metu nustato, kad ūkinė operacija yra neteisėta arba kad jai atlikti nepakaks patvirtintų asignavimų, kad ūkinę operaciją pagrindžiantys dokumentai yra netinkamai parengti. Nustatęs šiuos faktus, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo atsisakyti pasirašyti ūkinės operacijos dokumentus ir, nurodydamas atsisakymo priežastis, apie tai raštu pranešti viešojo juridinio asmens vadovui, kuris gali atsisakyti tvirtinti ūkinę operaciją arba raštu nurodyti ją atlikti;
3) atlikdamas išankstinę finansų kontrolę, turi teisę be atskiro viešojo juridinio asmens vadovo nurodymo gauti iš viešojo juridinio asmens padalinių vadovų ir valstybės tarnautojų arba darbuotojų raštiškus ir žodinius paaiškinimus dėl dokumentų ūkinei operacijai atlikti parengimo ir ūkinės operacijos atlikimo bei dokumentų kopijas. 4. Už finansų kontrolę atsako viešojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai.
Kai viešojo juridinio asmens apskaitą centralizuotai tvarko biudžetinė įstaiga, paskirta vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, už finansų kontrolę atsakingi asmenys paskiriami Vyriausybės nustatyta tvarka. 95. Siekdami užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apskaitą bei tinkamą finansinės atskaitomybės atskaitomybę sudarymą, visi viešojo juridinio asmens padaliniai privalo laikytis viešojo juridinio asmens patvirtintų finansų kontrolės taisyklių.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Audito komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
10,
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS KONTROLĖS IR VIDAUS AUDITO ĮSTATYMO NR. IX-1253 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Teikiami šie įstatymų projektai:
straipsniu įstatymo projektas;
įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
rengimą paskatino Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės
programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytas 3.1.2 darbas „Viešojo sektoriaus įstaigų vidinių procesų optimizavimas“, kuriuo siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą.
Įstatymų projektų tikslai – aiškiau reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai viešojo sektoriaus subjektų apskaita tvarkoma centralizuotai, panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, trukdančias konsoliduoti personalo administravimo funkcijas, taip pat sukurti teisinius pagrindus valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimo funkcijas atlikti centralizuotai:
įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10³ straipsniu įstatymo projektu (toliau – BAĮ pakeitimo projektas) siekiama aiškiau reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai viešojo sektoriaus subjektų apskaita tvarkoma centralizuotai;
audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – VKVAĮ pakeitimo projektas) nustatomas subjektas, atsakingas už viešojo juridinio asmens finansų kontrolę, kai viešojo juridinio asmens apskaita tvarkoma centralizuotai;
Nr. VIII-1234 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – VAĮ pakeitimo projektas) siekiama reglamentuoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir jų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų, kuriems suteikti įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą, centralizuotą atskirų vidaus administravimo funkcijų atlikimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę nustatyti centralizuoto atskirų vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarką;
Nr.
VIII-1316 48¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – VTĮ pakeitimo projektas) siekiama nustatyti, kad personalo administravimo funkcijos gali būti atliekamos centralizuotai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (Strateginių pokyčių grupės projektų vadovas Antanas Matusa, tel. 8 706 63 972, el. p. [email protected], Teisės grupės patarėja Jurgita Žilinskienė, tel. 8 706 63 979, el. p. [email protected]), Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorė Ingrida Muckutė, tel. 239 0164, el. p. [email protected], to paties departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, tel. 239 0165, el. p. [email protected], Pelno nesiekiančių subjektų apskaitos skyriaus vedėja Laimutė Kazlauskienė, tel. 205 3542, el. p. [email protected], to paties skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Drėgvienė, tel. 219 9393, el. p. [email protected]) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Žmogiškųjų išteklių politikos departamento Politikos skyriaus vedėjas Audrius Kasinskas, tel. 271 7064, el. p. [email protected], to paties skyriaus vyriausioji specialistė Janina Guščiūtė, tel. 271 8325, el. p. [email protected]). 3.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Teisinių santykių reguliavimo aiškinimas teikiamas nuosekliai pagal kiekvieną įstatymą:
buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau – BAĮ) biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba centralizuotai. Kai biudžetinės įstaigos buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai, užsakovo ir centralizuotai apskaitą tvarkančios biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, o už biudžetinės įstaigos apskaitos organizavimą (kas tvarko apskaitą, kokie apskaitos metodai taikomi ir pan.) atsako biudžetinės įstaigos (ūkio subjekto) vadovas. BAĮ nepakankamai detalizuota, kas nustato viešojo sektoriaus subjektų centralizuotos apskaitos atlikimo tvarką, priima sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto apskaitos atlikimo centralizuotai ir kas galėtų centralizuotai atlikti apskaitą. 2) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – VKVAĮ) 4 straipsnio 5 dalimi, už išankstinę, einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę yra atsakingi viešojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai. Nėra numatyta, kas bus atsakingas už finansų kontrolę, kai viešojo juridinio asmens apskaita tvarkoma centralizuotai. 3) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) vidaus administravimas suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Įgaliojimai priimti visus sprendimus, susijusius su vidaus administravimu, priklauso viešojo administravimo subjekto vadovui.
VAĮ nėra reglamentuotas centralizuotas vidaus administravimo funkcijų atlikimas (nenustatyta, kas priima sprendimus dėl atskirų vidaus administravimo funkcijų centralizavimo, nustato centralizuoto atskirų vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarką ir kas galėtų centralizuotai atlikti atskiras vidaus administravimo funkcijas). 4) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 48¹ straipsniu, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose personalą valdo šių institucijų ir įstaigų vadovai, jų įgalioti asmenys, o valdyti personalą padeda valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūriniai padaliniai arba valstybės tarnautojai, atliekantys personalo administravimo funkcijas. VTĮ nenumato galimybės personalo administravimo funkcijas atlikti centralizuotai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
apskaitos organizavimo – nustatoma, kad viešojo sektoriaus subjektų (ne tik biudžetinių įstaigų) apskaita tvarkoma vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba centralizuotai. BAĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti viešojo sektoriaus subjektų centralizuotos apskaitos atlikimo tvarką, detalizuojama, kas priima sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto apskaitos atlikimo centralizuotai ir kas priima sprendimą dėl įstaigos, kuri centralizuotai atliktų viešojo sektoriaus subjektų apskaitą. Atitinkamai tikslinama BAĮ 11 straipsnio 2 dalis – išbraukiama nuostata, kad centralizuotai apskaitą tvarkančios biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės nustatys tvarką, detalizuojančią funkcijų paskirstymą tarp centralizuotai apskaitos tvarkymą atliekančios įstaigos ir institucijų bei įstaigų, kurių apskaita bus tvarkoma centralizuotai.
Be to, šiuo įstatymu tikslinamos viešojo sektoriaus subjekto vadovui nustatytos pareigos ir atsakomybė, kai jo vadovaujamos įstaigos apskaita tvarkoma centralizuotai. Vyriausybei įgyvendinant įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus ir sprendžiant, kurios vidaus administravimo funkcijos (tarp jų ir buhalterinės apskaitos) būtų atliekamos centralizuotai, BAĮ jau nustatyta atsakomybė (už sąskaitų plano patvirtinimą, vidaus apskaitos nustatymą, apskaitos politikos parinkimą, dokumentų pasirašymą ir kt.) būtų paskirstoma tarp viešojo sektoriaus subjekto vadovo ir centralizuotai apskaitą tvarkančios įstaigos, atsižvelgiant į centralizuotai tvarkomų apskaitos funkcijų apimtį. Įsigaliojus BAĮ pakeitimo projektui, Vyriausybė arba savivaldybės taryba galės priimti sprendimą dėl visų institucijų ir įstaigų, kurių apskaita tvarkoma centralizuotai, t. y. ir dėl tų įstaigų, kurių apskaita jau dabar tvarkoma centralizuotai, todėl netikslinga atskirai reglamentuoti jau šiuo metu centralizuotai apskaitą tvarkančių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymą. 2) Atsižvelgiant į tai, kad VKVAĮ nėra nustatyta atsakomybė už finansų kontrolę, kai apskaita tvarkoma centralizuotai, VKVAĮ siūloma papildyti nuostata, kad tuo atveju, kai viešojo juridinio asmens apskaita tvarkoma centralizuotai arba apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, viešojo juridinio asmens vadovas paskiria už išankstinę kontrolę atsakingą valstybės tarnautoją ar darbuotoją.
VKVAĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad už einamąją ir paskesniąją kontrolę yra atsakingi viešojo juridinio asmens paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, tačiau viešajam juridiniam asmeniui ir apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei paliekama galimybė susitarti dėl kitokio atsakomybių pasiskirstymo. Tais atvejais, kai, vadovaujantis VAĮ arba BAĮ, viešojo juridinio asmens apskaita Vyriausybės sprendimu būtų tvarkoma centralizuotai, už einamosios ir paskesniosios kontrolės vykdymą atsakingi asmenys būtų paskiriami Vyriausybės nustatyta tvarka. VKVAĮ pakeitimo projektu siūloma atsisakyti dalies VKVAĮ 4 straipsnio (6–8 dalių) nuostatų dėl vyriausiojo buhalterio teisių ir pareigų atliekant išankstinę finansų kontrolę kaip techninio pobūdžio nuostatų, kurios turėtų būti ne įstatymo reguliavimo dalykas. Vietoj to siūloma suteikti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai įgaliojimus nustatyti tvarką, kuria remdamasis viešojo juridinio asmens vadovas sukurtų ir prižiūrėtų finansų kontrolės veikimą viešajame juridiniame asmenyje. VKVAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnyje siūloma atsisakyti VKVAĮ 4 straipsnio 2 dalyje pateiktos nuorodos į minimalius finansų kontrolės reikalavimus ir ją pakeisti nuoroda į Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką, kuri apims ir minimalius finansų kontrolės reikalavimus, ir finansų kontrolės vykdymą, kai buhalterinė apskaita tvarkoma pačios įstaigos arba centralizuotai.
Tai atitinka VKVAĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią vidaus kontrolės sistema kiekviename juridiniame asmenyje kuriama ir palaikoma atsižvelgiant į jo veiklos ypatumus (centralizuotas ar decentralizuotas vidaus administravimo funkcijų vykdymas), teisės aktus ir kitus dokumentus, reglamentuojančius viešojo juridinio asmens veiklą. 3) VAĮ pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus administravimas gali būti atliekamas centralizuotai. Sprendimą dėl to, kokios vidaus administravimo funkcijos būtų atliekamos centralizuotai, pagal kompetenciją priimtų, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kurių vidaus administravimo funkcijos būtų atliekamos centralizuotai, pagal kompetenciją parinktų Vyriausybė, Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo arba savivaldybių tarybos. Taip pat siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl įstaigos, kuriai būtų pavesta centralizuotai atlikti šias funkcijas, priimtų Vyriausybė (dėl valstybės viešojo administravimo subjektų) arba savivaldybės taryba (dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų). Centralizuotų atskirų vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarką VAĮ pakeitimo projektu siūloma pavesti nustatyti Vyriausybei. Ne viešojo administravimo subjektams, kurie pavaldūs Vyriausybei (pavyzdžiui, Vyriausybė yra jų savininkė), Vyriausybė galėtų nustatyti centralizuotai atliekamų vidaus administravimo funkcijų apimtį atskiru sprendimu kaip šių subjektų savininkė, dalininkė, akcininkė.
Vyriausybės nustatytoje tvarkoje, vadovaujantis įstatymais, bus reglamentuoti viešojo administravimo subjekto ir įstaigos, kuri centralizuotai atliktų atskiras vidaus administravimo funkcijas, atsakomybių ir funkcijų paskirstymas, dokumentų pasirašymo klausimai ir kiti santykiai. Atlikus šiuos pakeitimus, atsiras pagrindas atskiras vidaus administravimo funkcijas atlikti centralizuotai. Toks modelis laikytinas pažangesniu ir efektyvesniu dėl didesnių galimybių diegti naujoviškas technologijas ir sutelkti kompetencijas, taip kurti pridėtinę vertę kiekvienai įstaigai atskirai ir visoms kartu, taip pat sutaupyti veiklos išlaidų visos valstybės mastu ne tik dėl apimties, bet ir dėl procesų bei technologijų standartizavimo, automatizavimo ir vienodų informacinių sistemų naudojimo. Savininko teises įgyvendinančioms institucijoms atsiras galimybė veiksmingiau vykdyti pareigą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą organizuoti tokiu būdu, kad būtų užtikrintas efektyviausias mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas institucijų ir įstaigų veiklai. 4) VTĮ pakeitimo projektu VTĮ papildžius nuostata, kad personalo administravimo funkcijos gali būti atliekamos centralizuotai, būtų sistemiškai išspręstas galimybės atlikti tam tikras personalo administravimo funkcijas Vyriausybės įgaliotai įstaigai klausimas. VTĮ pakeitimo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, funkcijos tarp valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos vadovo bei centralizuotai personalo administravimą atliekančios įstaigos vadovo paskirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kadangi visa atsakomybė už institucijos personalo valdymą VTĮ 48¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta institucijos vadovui, galiojanti VTĮ 48¹straipsnio 2 dalies formuluotė vertintina kaip perteklinė ir nesukuria jokios pridėtinės vertės. Vyriausybės, Seimo kanceliarijos, Prezidentūros kanceliarijos ar savivaldybės tarybos sprendimas organizuoti institucijų ir įstaigų atskirų funkcijų atlikimą įstaigose arba centralizuotai yra vertintinas kaip sprendimas dėl veiklos organizavimo būdo, kuriuo siekiama tinkamai įgyvendinti savininko pareigą įstaigų veiklą organizuoti racionaliai, užtikrinant efektyviausią lėšų panaudojimą. Atskirų funkcijų atlikimas įstaigose arba centralizuotai negali būti vertinamas kaip ūkinė komercinė veikla ir atlygis už institucijų ir įstaigų atskirų funkcijų atlikimą nebus imamas. Taip bus užtikrintas racionalus ir taupus lėšų bei turto naudojimas – tai viena iš pagrindinių biudžetinės įstaigos vadovo pareigų. Todėl siūlomuose VAĮ pakeitimuose nurodoma įstaiga, kuri centralizuotai atliktų atskiras vidaus administravimo funkcijas, ir BAĮ pakeitimuose nurodoma įstaiga, kuri centralizuotai atliktų viešojo sektoriaus subjektų apskaitą, turėtų būti biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, atitinkamai perskirstant valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšas funkcijoms atlikti reikalinga apimtimi tarp institucijų ar įstaigų ir įstaigos, kuri centralizuotai atliktų atskiras vidaus administravimo funkcijas VAĮ nustatyta tvarka arba centralizuotai atliktų viešojo sektoriaus subjektų apskaitą BAĮ nustatyta tvarka. 5.
(jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, iki juose nurodyto įstatymų įsigaliojimo termino Vyriausybė turės nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir jų kontroliuojamų viešojo administravimo subjektų centralizuoto atskirų vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarką, centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų apskaitos atlikimo tvarką, taip pat pakeisti Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ ir pripažinti netekusiu galios Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1098
„Dėl Pavyzdinių personalo administravimo tarnybų nuostatų patvirtinimo“. Vyriausybė arba
jos įgaliota institucija turės nustatyti tvarką, kuria remiantis bus sukurtas ir prižiūrimas finansų kontrolės veikimas viešajame juridiniame asmenyje. Finansų ministras turės pakeisti finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 195
„Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių
patvirtinimo“, 2003 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 1K-123 „Dėl minimalių finansų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ ir 2005 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 1K-170 „Dėl Viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Papildomų lėšų įstatymams įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Valstybės tarnautojas“, „valstybės tarnyba“, „viešasis administravimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 – 8 dalių, nustatančių viešojo juridinio asmens vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba apskaitos tarnybos vadovo atsakomybę už tinkamą finansų kontrolę. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
buhalteris (buhalteris) atsako už išankstinę finansų kontrolę. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų lieka neaišku, kas būtų atsakingas už tinkamą apskaitos tvarkymo kontrolę, atsiskaitymų kontrolę ir pan. Antra, pažymėtina, kad vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principais asmenų teisėms ir pareigoms įtakos turinčios taisyklės turi būti įtvirtintos įstatyme ir tik detalizuotos bei sukonkretintos poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, pačiame įstatymo projekte turėtų būti numatyti esminiai viešojo sektoriaus subjektų buhalterių, atsakingų asmenų pareigų ir atsakomybių paskirstymo principai bei sąlygos, kurios poįstatyminiame teisės akte galėtų būti detalizuojamos ir konkretinamos. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „kai viešojo juridinio asmens apskaitą centralizuotai tvarko įstaiga, paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu arba Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, už einamosios ir paskesniosios finansų kontrolės vykdymą atsakingi asmenys paskiriami Vyriausybės nustatyta tvarka“.
Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo sektoriaus subjektų apskaitos atlikimo centralizuotai sprendimų tvarka nustatoma kartu teikiamame Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10³ straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-1351). Atsižvelgiant į tai, formuluotė „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu arba“ brauktina kaip perteklinė. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, koreguotina projekto straipsnių numeracija – vietoje
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ rašytina „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius
Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 – 8 dalių, nustatančių viešojo juridinio asmens vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba apskaitos tarnybos vadovo atsakomybę už tinkamą finansų kontrolę ir įtvirtinti nuostatą, jog „už finansų kontrolę atsako viešojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai“. Pažymėtina, kad vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principais asmenų teisėms ir pareigoms įtakos turinčios taisyklės turi būti įtvirtintos įstatyme ir tik detalizuotos bei sukonkretintos poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, pačiame įstatymo projekte turėtų būti numatyti esminiai viešojo sektoriaus subjektų buhalterių, atsakingų asmenų pareigų ir atsakomybių paskirstymo principai bei sąlygos, kurie poįstatyminiame teisės akte galėtų būti detalizuojami ir konkretinami. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO nr. XIIIP-1352 2018-03-28
dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyresnysis valstybinis auditorius Haroldas Sabulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-212 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 – 8 dalių, nustatančių viešojo juridinio asmens vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba apskaitos tarnybos vadovo atsakomybę už tinkamą finansų kontrolę. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad viešojo juridinio asmens vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už išankstinę finansų kontrolę. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų lieka neaišku, kas būtų atsakingas už tinkamą apskaitos tvarkymo kontrolę, atsiskaitymų kontrolę ir pan.
Antra, pažymėtina, kad vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principais asmenų teisėms ir pareigoms įtakos turinčios taisyklės turi būti įtvirtintos įstatyme ir tik detalizuotos bei sukonkretintos poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, pačiame įstatymo projekte turėtų būti numatyti esminiai viešojo sektoriaus subjektų buhalterių, atsakingų asmenų pareigų ir atsakomybių paskirstymo principai bei sąlygos, kurios poįstatyminiame teisės akte galėtų būti detalizuojamos ir konkretinamos. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „kai viešojo juridinio asmens apskaitą centralizuotai tvarko įstaiga, paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu arba Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, už einamosios ir paskesniosios finansų kontrolės vykdymą atsakingi asmenys paskiriami Vyriausybės nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo sektoriaus subjektų apskaitos atlikimo centralizuotai sprendimų tvarka nustatoma kartu teikiamame Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10³ straipsniu įstatymo projekte
viešojo administravimo įstatymu arba“ brauktina kaip perteklinė. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, koreguotina projekto straipsnių numeracija – vietoje „2 straipsnis.
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1352 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės delpartamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1352 sujungti su Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1465. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
Audito komitetas
2018-04-25
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. Kviestieji asmenys: Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Kudžmienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Solveiga Naginevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-212 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6–8 dalių, nustatančių viešojo juridinio asmens vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba apskaitos tarnybos vadovo atsakomybę už tinkamą finansų kontrolę. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad viešojo juridinio asmens vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už išankstinę finansų kontrolę.
Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų lieka neaišku, kas būtų atsakingas už tinkamą apskaitos tvarkymo kontrolę, atsiskaitymų kontrolę ir pan. Antra, pažymėtina, kad vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principais asmenų teisėms ir pareigoms įtakos turinčios taisyklės turi būti įtvirtintos įstatyme ir tik detalizuotos bei sukonkretintos poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, pačiame įstatymo projekte turėtų būti numatyti esminiai viešojo sektoriaus subjektų buhalterių, atsakingų asmenų pareigų ir atsakomybių paskirstymo principai bei sąlygos, kurios poįstatyminiame teisės akte galėtų būti detalizuojamos ir konkretinamos. Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad
„kai viešojo juridinio asmens apskaitą centralizuotai tvarko įstaiga,
paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu arba Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, už einamosios ir paskesniosios finansų kontrolės vykdymą atsakingi asmenys paskiriami Vyriausybės nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo sektoriaus subjektų apskaitos atlikimo centralizuotai sprendimų tvarka nustatoma kartu teikiamame Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10,
įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-1351). Atsižvelgiant į tai, formuluotė
„Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu arba“ brauktina kaip
perteklinė. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 1. 3.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, koreguotina projekto straipsnių numeracija – vietoje „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ rašytina „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-03-28 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1352 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės delpartamento pastabas. Pritarti
komitetas, 2018-03-28 pasiūlyti pagrindiniam Komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1352 sujungti su Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1465. Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-1465, kurio siūloma tobulinti vidaus kontrolės ir vidaus audito reglamentavimą, konceptualiai nesprendžia vidaus kontrolės mechanizmo įteisinimo viešajame sektoriuje ir tik iš dalies įgyvendina Valstybės kontrolės 2017 m. kovo 29 d. valstybinio audito „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, siūlomas grąžinti iniciatoriams tobulinti, o įstatymo projekto Nr. XIIIP-1352 nuostatos, susijusios su buhalterinės apskaitos centralizavimu procesu, turi įsigalioti 2018 m. birželio 1 d., siūloma įstatymų projektų Nr. XIIIP-1352 ir XIIIP-1465 nesujungti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1352 ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2018-04-252 Argumentai: Seimo Audito komitetas 2017 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą daryti įstatymo projekto Nr. XIIIP-1352 svarstyme pertrauką ir jį svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2,3,6,10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1465, kuriuo siūloma tobulinti vidaus kontrolės mechanizmą. Pažymėtina, kad įstatymo projektas Nr.
XIIIP-1352 buvo teiktas kartu su įstatymų projektais, kuriais siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir aiškiau reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai viešojo sektoriaus subjektų apskaita tvarkoma centralizuotai ir sukurti teisinius pagrindus valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimo funkcijas atlikti centralizuotai, kurie Seime priimti 2017 m. gruodžio 19 d. ir įsigalios 2018 m. birželio 1 d. Kai viešojo sektoriaus subjekto apskaita bus tvarkoma centralizuotai, buhalterinės apskaitos organizavimo tvarką nustatys Vyriausybė. Buhalterinės apskaitos tvarkos apraše bus numatomos atsakomybės, o rašytinėje sutartyje, kurią sudaro viešojo sektoriaus subjektas, kurio apskaita tvarkoma centralizuotai, ir centralizuotai apskaitą tvarkanti biudžetinė įstaiga, numatomos nuorodos į buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo punktus. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas priėmė sprendimą Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2,3,6,10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1465 grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465 tik iš dalies įgyvendina Valstybės kontrolės 2017 m. kovo 29 d. valstybinio audito „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir iš esmės konceptualiai nesprendžia vidaus kontrolės mechanizmo reglamentavimo viešajame sektoriuje, bei įvertinti vienos iš vidaus kontrolės sudedamųjų dalių – finansų kontrolės, reguliavimo apimtį ir tikslingumą Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad finansų kontrolė išsamiai detalizuota poįstatyminiuose teisės aktuose (Finansų ministro įsakymas 2003-05-08 Nr. 1K-123 „Dėl Minimalių finansų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ ir 2005-05-25 Nr.
1K-170 „Dėl Viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių patvirtinimo), ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastebėjimus, kad įstatymo projekte turėtų būti numatyti esminiai viešojo sektoriaus subjektų atsakingų asmenų pareigų ir atsakomybių paskirstymo principai bei sąlygos, kurios poįstatyminiame teisės akte detalizuojamos ir konkretinamos, siūloma įstatymo projekte palikti minimalias nuostatas dėl finansų kontrolės ir tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 4 straipsnis. Atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 5 dalies nuostatą, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus viešieji juridiniai asmenys sudaro finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 4 straipsnis ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Finansų kontrolės tikslai ir veikimas
kontrolės, kaip vidaus kontrolės sistemos dalies, tikslas – užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas, apsauga bei disponavimas juo, viešojo juridinio asmens sutartiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims atitiktų teisėtumo bei patikimo finansų valdymo principus. 2. Viešojo juridinio asmens vadovas, vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais minimaliais finansų kontrolės reikalavimais nustatyta tvarka sukuria ir prižiūri finansų kontrolės veikimą viešajame juridiniame asmenyje bei patvirtina viešojo juridinio asmens finansų kontrolės taisykles. 3. Finansų kontrolė viešajame juridiniame asmenyje atliekama atsižvelgiant į jo vadovo patvirtintas finansų kontrolės taisykles, viešojo juridinio asmens veiklos ypatumus, apskaitos ir informacinę sistemą bei turto apsaugos būklę. 4.
kontrolės pagrindinės rūšys:
sprendimus, susijusius su valstybės ir savivaldybės turto panaudojimu ir įsipareigojimais tretiesiems asmenims, prieš juos tvirtinant viešojo juridinio asmens vadovui. Išankstinės finansų kontrolės funkcija turi būti atskirta nuo sprendimų inicijavimo ir vykdymo;
2) einamoji finansų kontrolė – kontrolė, kurios paskirtis – užtikrinti, kad tinkamai ir laiku būtų vykdomi viešojo juridinio asmens sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims;
dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo, kurios metu tikrinama, kaip yra atlikti veiksmai. Jos paskirtis – patikrinti, ar teisėtai ir pagal paskirtį naudojamos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, ar nebuvo teisės aktų, vadovų nurodymų pažeidimų bei piktnaudžiavimų. Paskesnioji finansų kontrolė numato priemones jos metu nustatytiems trūkumams pašalinti. Šios kontrolės negali atlikti valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atsakingas už išankstinę finansų kontrolę. 5. Už išankstinę, einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę yra atsakingi viešojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai. Kai viešojo juridinio asmens apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, viešojo juridinio asmens vadovas paskiria darbuotoją atsakyti už šio straipsnio 6 dalyje nurodytą kontrolę bei atlikti veiksmus, nurodytus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse. 6.
juridinio asmens vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos tarnybos vadovas atsako už:
1) tinkamą apskaitos tvarkymo kontrolę;
atliekamos neviršijant patvirtintų sąmatų ir ar atitinka patvirtintus asignavimus; ar ūkinės operacijos dokumentai yra tinkamai parengti ir ar ūkinė operacija yra teisėta. 7. Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos tarnybos vadovas, vykdydamas išankstinę finansų kontrolę, pasirašo arba atsisako pasirašyti atitinkamus dokumentus, leidžiančius atlikti ūkinę operaciją. 8. Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos tarnybos vadovas:
yra teisėta, dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir kad jai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų lėšų;
2) ūkinės operacijos dokumentus grąžina juos rengusiam valstybės tarnautojui arba darbuotojui, jeigu išankstinės finansų kontrolės metu nustato, kad ūkinė operacija yra neteisėta arba kad jai atlikti nepakaks patvirtintų asignavimų, kad ūkinę operaciją pagrindžiantys dokumentai yra netinkamai parengti. Nustatęs šiuos faktus, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo atsisakyti pasirašyti ūkinės operacijos dokumentus ir, nurodydamas atsisakymo priežastis, apie tai raštu pranešti viešojo juridinio asmens vadovui, kuris gali atsisakyti tvirtinti ūkinę operaciją arba raštu nurodyti ją atlikti;
juridinio asmens vadovo nurodymo gauti iš viešojo juridinio asmens padalinių vadovų ir valstybės tarnautojų arba darbuotojų raštiškus ir žodinius paaiškinimus dėl dokumentų ūkinei operacijai atlikti parengimo ir ūkinės operacijos atlikimo bei dokumentų kopijas. 5.
viešojo juridinio asmens vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba, kai viešojo juridinio asmens apskaita tvarkoma centralizuotai arba apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, –viešojo juridinio asmens įgaliotas valstybės tarnautojas arba darbuotojas. 6. Už einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę yra atsakingi viešojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai, išskyrus atvejus, kai viešasis juridinis asmuo ir viešojo juridinio asmens apskaitą tvarkanti apskaitos paslaugas teikianti įmonė susitaria kitaip. 74. Už finansų kontrolę atsako viešojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai. Kai viešojo juridinio asmens apskaitą centralizuotai tvarko biudžetinė įstaiga, paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu arba Lietuvos Respublikos buhalterinės Buhalterinės apskaitos įstatymu, už einamosios ir paskesniosios finansų kontrolės vykdymą kontrolę atsakingi asmenys paskiriami Vyriausybės nustatyta tvarka. 985. Siekdami užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apskaitą bei tinkamą finansinės atskaitomybės atskaitomybę sudarymą, visi viešojo juridinio asmens padaliniai privalo laikytis viešojo juridinio asmens patvirtintų finansų kontrolės taisyklių.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja Jolanta Zibavičiūtė)