pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 47¹, 47² STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nt. XII-2470 2, 12 48 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 47¹, 47² straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 9, 21 straipsnių pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektai (toliau – įstatymų projektai) parengti siekiant pagerinti ilgalaikių bedarbių ir asmenų, kurie tam tikrą laiką dėl kitokių priežasčių neturėjo darbo santykių, integraciją į darbo rinką. Įstatymų projektų uždaviniai – vadovaujantis tarptautine teisine baze ir praktika, sukurti nacionalinį teisinį reguliavimą, kuris numatytų priemones, padėsiančias ne tik neįgaliesiems, tačiau ir asmenims, ilgą laiką nedalyvavusiems darbo santykiuose, integruotis į darbo rinką. Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių praktika rodo, kad į neįgaliųjų integraciją žiūrima kompleksiškai, sujungiant tiek įstatyminės bazės tobulinimą, tiek įtraukiant darbdavius ir privačius paslaugų teikėjus. Nyderlanduose daugiau dėmesio skiriama reintegracijos priemonėms, kurias dažniausiai įgyvendina privatūs paslaugų teikėjai. Daug reintegracijos paslaugų yra privatizuota ir paslaugų teikėjams mokamos papildomos lėšos, jei reintegracija sėkminga. Taip pat Nyderlanduose vykdomos ankstyvosios intervencijos paslaugos, kurių pagrindinis tikslas - asmenims su negalia pasiūlyti darbinę intervenciją, siekiant juos apsaugoti nuo ilgalaikio nedarbo. Šioje iniciatyvoje bendradarbiauja reabilitacijos specialistas, psichologas, fizinis terapeutas ir profesinės reabilitacijos specialistas.
Ši komanda nusprendžia, kokia intervencija reikalinga. Svarbiausias tikslas, kad asmuo su negalia gautų visokeriopą pagalbą darbo paieškai vykdyti: programą darbo paieškai pasiruošti, fiziniai pratimai, psichologinis treniravimas. Įdarbinus asmenį, jį aptarnaujantis profesinės reabilitacijos specialistas bendrauja su darbdaviu ir kartu sprendžia iškilusias problemas. Ši ankstyvoji intervencija taip pat taikoma ilgalaikiams bedarbiams, asmenims virš 50 m., jaunimui iki 29 m. Jungtinėje Karalystėje siūloma daug įvairių aktyvios darbo rinkos politikos priemonių žmonėms su negalia. Viena svarbiausių programų – „Pathways to Work” – sugrįžimo į darbą programa tiems klientams, kurie kreipiasi dėl neįgalumo išmokų. Jiems yra priskirti kvalifikuoti darbuotojai, kurie bendrauja su darbdaviais ir įsidarbinti norinčiu asmeniu, siekiant sukurti kokybišką, ilgalaikę darbo vietą. Kita programa – „Work Preparation” – trumpų kursų ciklas (apie 6 savaites), kuriuos organizuoja valstybinis, privatus ir savanorių sektoriai, padėti neįgaliesiems su kompleksinėmis problemomis. Jungtinių Tautų (toliau – JT) neįgaliųjų teisių konvencijoje asmenų su negalia apibrėžimas yra pakankamai platus. Vadovaujantis šios konvencijos 1 straipsnio antrąja pastraipa, prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis. Jungtinėse Amerikos Valstijose profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos ir kitoms grupėms, pavyzdžiui, buvusiems karo veteranams ir buvusiems nuteistiesiems.
Viename iš atliktų tyrimų minima, kad profesinė reabilitacija gali būti taikoma buvusiems nuteistiesiems, kurie turi psichikos sutrikimų ar priklausomybę nuo alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų. Kadangi psichiniai sveikatos sutrikimai ir narkotikų ar/ir alkoholio priklausomybė sukelia kliūtis profesiniam užimtumui, į profesinės reabilitacijos programas gali pretenduoti dauguma buvusių nuteistųjų, paleidus juos iš kalėjimo. Lietuvos darbo birža, vadovaudamasi JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis bei ES šalių patirtimi taikant profesinės reabilitacijos paslaugas, akcentuoja profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimo arba didinimo būtinybę ne tik neįgaliesiems, bet ir kitoms socialiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms, sunkiau darbo rinkoje galintiems integruotis asmenims: priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, prekybos žmonėmis aukoms ir grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Minėtiems asmenims integravimasis į visuomeninį ir profesinį gyvenimą bei socialinių įgūdžių atstatymas labai svarbūs faktoriai, siekiant tvaraus šių asmenų užimtumo ir integravimosi į visuomenę bei siekiant išvengti jų socialinės atskirties. Šioms grupėms priklausantys asmenys, negaudami būtinos psichologinės, socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugas sudarančios kompleksinės pagalbos, teikiamos atsižvelgiant į konkretaus asmens patirtį bei poreikius, atsiduria gyvenimo užribyje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, pirminiai iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3.
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 16 straipsnio
paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu profesinė reabilitacija yra asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis. Vadovaujantis profesinės reabilitacijos įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais, profesinės reabilitacijos paslaugos yra teikiamos asmenims, kurių darbingumo lygis yra nuo 0 iki 45 procentų, t. y. šios paslaugos gali būti teikiamos tik neįgaliems asmenims. Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 2013 m. 5507 neįgaliųjų integracijai į darbo rinką panaudota per 17,3 mln. eurų, (iš jų 579 asmenims suteikta profesinės reabilitacijos paslaugų už 3,0 mln. eurų), per 2014 m. 5868 neįgaliųjų integracijai į darbo rinką išleista (panaudota) per 18,7 mln. eurų (iš jų 286 asmenims suteikta profesinės reabilitacijos paslaugų už 1,86 mln. eurų), per
jų 523 asmenims suteikta profesinės reabilitacijos paslaugų už 2,16 mln. eurų), o per 2016 m. 11 mėnesių 7769 neįgaliųjų integracijai į darbo rinką panaudota beveik 24,5 mln. eurų (iš jų 718 asmenų suteikta profesinės reabilitacijos paslaugų už 2,86 mln. eurų) (plačiau žr. žemiau pateiktoje lentelėje).
Neįgalieji pagal priemones ir programas 2013 2014 2015 2016 asmenys lėšos asmenys lėšos asmenys lėšos asmenys lėšos Profesinė reabilitacija
31 265,7030 282,95 62,111 150,5 Socialinės įmonės 4764 12.754,40 5410 15198,7 6003 17839,7 6899 20809,2 viso 5507 17.315,00 5868 18704,7 6679 21706,3 7769 25492,3 Vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymu, neįgaliesiems, kitoms socialiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms, sunkiau darbo rinkoje galintiems integruotis asmenims: priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, prekybos žmonėmis aukoms ir grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, asmenims, kaip turėjusiems papildomai remiamo asmens darbo rinkoje požymį, galėjo būti taikomos šiame įstatyme numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymui, minėti asmenys nebelaikomi darbo rinkoje papildomai remiamais ir jiems, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 48 straipsniu, gali būti rengiamos tik užimtumo didinimo programos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo reglamentavimą numatyti Užimtumo įstatyme, kartu atitinkamai koreguojant Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą.
Įstatymų projektais siūloma neįgaliesiems, kitoms socialiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms, sunkiau darbo rinkoje galintiems integruotis asmenims: priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, prekybos žmonėmis aukoms ir grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, asmenims numatyti galimybę teikti profesinės reabilitacijos paslaugas. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 730 patvirtintame Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarkos apraše numatytas pareigūnų ir karių integracijos į darbo rinką priemones bei vadovaujantis Jungtinių Amerikos Valstijų patirtimi, įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti galimybę teikti profesinės reabilitacijos paslaugas ir tarnybą baigiantiems pareigūnams bei kariams. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Iš aukščiau pateiktos lentelės matyti, kad 89 proc. visų neįgaliųjų integruojami į darbo rinką socialinių įmonių pagalba tam panaudojant 80 proc. visų neįgaliųjų socialinei integracijai panaudotų lėšų, todėl, išplėtus profesinės reabilitacijos paslaugų gavėjų tikslines grupes, Lietuvos darbo biržos nuomone, esminės įtakos neįgaliųjų integracijai tai neturės. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7.
Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų projektai susiję su šiais teisės aktais: Užimtumo įstatymu, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Priėmus teikiamus įstatymų projektus, atitinkamai reikėtų pakeisti ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisykles, Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašą, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Profesinė reabilitacija“, „profesinės reabilitacijos priemonės“ yra reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Gediminas Vasiliauskas Aušra Papirtienė