Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis
teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religijos, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. 5. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys
darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių privalo būti išrinktas ne mažiau kaip vienas kandidatas. iIšrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas. Visų kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip likus keturiolikai dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos.
Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus. Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus. Jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal šiame kodekse nustatytą tvarką ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia: Seimo narys Gediminas Vasiliauskas
DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 2 ir 171
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino įvairių visuomenės grupių pastabos ir pasiūlymai Darbo kodeksui tobulinti. Projektu siekiama pataisyti Darbo kodeksą taip, kad jis atitiktų tarptautinės teisės reikalavimus, o visos Darbo kodekso normos vienodai apibrėžtų nediskriminavimo pagrindus bei patikslinti normas, atsižvelgiant į tikrąjį įstatymo leidėjo ketinimą. Darbo kodeksą taikant praktikoje, pasitaiko atvejų, kai netinkamai interpretuojama profesinių sąjungų teisė darbo taryboje turėti bent vieną profesinės sąjungos narį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Gediminas Vasiliauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtintas Darbo kodeksas 2 ir
kodekso straipsniuose nurodyti skirtingi nediskriminavimo pagrindai: 26 straipsnis numato nediskriminavimą dėl religijos, tuo tarpu 2 straipsnyje šis pagrindas nėra įtrauktas. Darbo kodekso 171 straipsnis apibrėžia profesinių sąjungų teisę turėti bent vieną profesinės sąjungos narį darbo taryboje, tačiau
profesinės sąjungos narys privalo būti išrinktas į darbo tarybą, ar ne. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
nediskriminavimo pagrindus Darbo kodekso 2 str. numatant, kad negalima diskriminuoti ir dėl išpažįstamos religijos. Toks patikslinimas užtikrintų vienodą nediskriminavimo pagrindų apibrėžimą ir padėtų išvengti įvairių interpretacijų. 2) Patikslinti formuluotę dėl profesinės sąjungos teisės turėti ne mažiau kaip vieną profesinės sąjungos narį darbo taryboje. Toks patikslinimas apibrėžtų aiškų imperatyvą, kuris suteiktų teisę profesinėms sąjungoms reikalauti, kad bent vienas jų narys būtų ir darbo tarybos nariu. Pabrėžtina, kad toks buvo ir pirminis socialinių partnerių susitarimas Lietuvos Respublikos Trišalėje taryboje, toks buvo ir įstatymų leidėjo ketinimas, tačiau dėl neaiškios teisės normos formuluotės praktikoje kyla neaiškumų. Siūlomi pakeitimai užtikrins pagrindinių teisėkūros principų įgyvendinimą: vientisumo ir nuoseklumo, reiškiančių, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje; aiškumo – reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikimasi užtikrinti vienodą teisės akto aiškinimą ir taikymą. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Paskatins socialiai atsakingą darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimą. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų,
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nediskriminavimo pagrindai, religija, darbo taryba, profesinė sąjunga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia:
Seimo narys Gediminas Vasiliauskas
DĖL
2017-11-09
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
įtvirtintą reguliavimą dėl nediskriminavimo pagrindų, atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo pagrindas „dėl tikėjimo“, o šio kodekso 26 straipsnyje įtvirtinti ne tik šis pagrindas, bet ir pagrindas „dėl religijos“. Svarstytina, ar vienodo nediskriminavimo pagrindų taikymo negali būti pasiekta vadovaujantis Darbo kodekso 5 straipsnyje nustatytais darbo teisės normų aiškinimo principais. Pastebėtina, kad naujasis Darbo kodeksas įsigaliojo
bei teisinio tikrumo principų kontekste, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą, kad būtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Jeigu įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams būtų pritarta, siekiant aiškinamajame rašte nurodyto tikslo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu siūlytina atitinkamai tikslinti ir Darbo kodekso 59 ir 75 straipsnius. 2.
dalyje siūloma pakeisti Darbo kodekso 171 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad „Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių privalo būti išrinktas ne mažiau kaip vienas kandidatas.“ Įstatymo projekte siūloma nuostata nedera su Darbo kodekso 171 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią darbo taryba renkama slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose, todėl siūloma imperatyvi taisyklė negalės būti įgyvendinta, nes nustatyta rinkimų tvarka saistoma su laisvu rinkėjų apsisprendimu. Nustačius siūlomą taisyklę būtų neaišku, kas turi balsuoti prieš savo valią, kad bent vienas profesinės sąjungos kandidatas būtų išrinktas (čia ir toliau – išskirta mūsų). Šiame kontekste svarstytina galiojanti Darbo kodekso 171 straipsnio 5 dalies taisyklė, pagal kurią „Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas.“ Neaišku, kodėl išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas, o ne visi tie darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos pasiūlyti kandidatai, kurie slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose surinks reikiamą balsų skaičių. Be to, Darbo kodekso 171 straipsnio
pačių rinkimų teisiniai santykiai, todėl nuostata tikslintina ir šiuo aspektu. 3.
projektas tobulintinas teisės technikos aspektais: 1) tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, jame nurodant tik Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir keičiamus jo straipsnius, bei žodelį „ir“ rašant didžiosiomis raidėmis; 2) keičiamo Darbo kodekso 171 straipsnio 5 dalis turi būti keičiama atskiru 2 straipsniu, o ne 1 straipsnio 2 dalimi (atitinkamai reikėtų pernumeruoti įstatymo projekto 2 straipsnį), o 171 straipsnio 5 dalies tekste kaip perteklinis brauktinas skaičius „5“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-11-14 Nr. S-2017-10182 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 ir 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1314 (toliau – Projektas), atkreipiame dėmesį, kad dauguma tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose nurodyti diskriminacijos draudimo pagrindai – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Užimtumo lygybės direktyva 2000/78 ir kt. – kaip vieną iš draudžiamų diskriminacijos pagrindų įtvirtina teisę į religiją ar tikėjimą. Teisė į religiją ar tikėjimą gina visus, kurie nusprendžia laikytis religinių įsitikinimų ar jų nesilaikyti ir išpažinti religiją ar jos neišpažint – religija ar tikėjimas iš esmės yra asmeninio ir subjektyvaus pobūdžio ir nebūtinai turi būti susijęs su tikėjimu, tiesiogiai susijusiu su institucijomis[1]. Religiją reikia aiškinti kaip apimančią forum internum, t. y. tikėjimo turėjimą, ir forum externum, t. y. religijos viešą išpažinimą ir skelbimą[2]. Tai reiškia, jog religijos ir tikėjimo sąvokos yra neatsiejamos ir viena kitą papildančios. Atsižvelgdami į tai ir siekdami teisinio aiškumo bei nuoseklumo, siūlytume koreguoti Projekto 1 straipsnį (ir atitinkamai kitus aktualius įstatymo straipsnius, kaip antai 26, 59, 75), įtvirtinant draudžiamą „religijos ar tikėjimo“ diskriminacijos pagrindą. Taip pat informuojame, jog pritariame 2017 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje Nr.
,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 ir 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected] [1] Europos Žmogaus Teisių Teismas. 2006 m. spalio 5 d. sprendimas byloje Nr. 72881/01; 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Nr. 45701/99); 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Nr. 30985/96). [2] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. 2017 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Nr. C‑188/15.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-05-16
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narė Aušra Papirtienė, Seimo nario Gedimino Vasiliausko padėjėja Evelina Šilinytė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rūta Juršaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-091 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsniuose įtvirtintą reguliavimą dėl nediskriminavimo pagrindų, atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo pagrindas „dėl tikėjimo“, o šio kodekso 26 straipsnyje įtvirtinti ne tik šis pagrindas, bet ir pagrindas „dėl religijos“. Svarstytina, ar vienodo nediskriminavimo pagrindų taikymo negali būti pasiekta vadovaujantis Darbo kodekso 5 straipsnyje nustatytais darbo teisės normų aiškinimo principais.
Pastebėtina, kad naujasis Darbo kodeksas įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., todėl siūlomi pakeitimai svarstytini ir teisinio stabilumo bei teisinio tikrumo principų kontekste, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą, kad būtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Jeigu įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams būtų pritarta, siekiant aiškinamajame rašte nurodyto tikslo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu siūlytina atitinkamai tikslinti ir Darbo kodekso 59 ir 75 straipsnius. Pritarti iš dalies Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina atsižvelgti į Teisės departamento pastabą dėl Darbo kodekso 59 ir
ministerijos pastabą dėl šių nuostatų ir atitinkamai Darbo kodekso 26 straipsnio tikslinimo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti Darbo kodekso 171 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad „Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių privalo būti išrinktas ne mažiau kaip vienas kandidatas.“ Įstatymo projekte siūloma nuostata nedera su Darbo kodekso 171 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią darbo taryba renkama slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose, todėl siūloma imperatyvi taisyklė negalės būti įgyvendinta, nes nustatyta rinkimų tvarka saistoma su laisvu rinkėjų apsisprendimu. Nustačius siūlomą taisyklę būtų neaišku, kas turi balsuoti prieš savo valią, kad bent vienas profesinės sąjungos kandidatas būtų išrinktas (čia ir toliau – išskirta mūsų).
Šiame kontekste svarstytina galiojanti Darbo kodekso 171 straipsnio 5 dalies taisyklė, pagal kurią „Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas.“ Neaišku, kodėl išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas, o ne visi tie darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos pasiūlyti kandidatai, kurie slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose surinks reikiamą balsų skaičių. Be to, Darbo kodekso 171 straipsnio 5 dalyje reguliuojami kandidatų į darbo tarybos narius teikimo (siūlymo), o ne pačių rinkimų teisiniai santykiai, todėl nuostata tikslintina ir šiuo aspektu. Pritarti
aspektais: 1) tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, jame nurodant tik Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir keičiamus jo straipsnius, bei žodelį
„ir“ rašant didžiosiomis raidėmis; 2) keičiamo Darbo kodekso 171 straipsnio 5
dalis turi būti keičiama atskiru 2 straipsniu, o ne 1 straipsnio 2 dalimi
straipsnio 5 dalies tekste kaip perteklinis brauktinas skaičius „5“. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2017-11-16 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 ir 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
(toliau – Projektas), atkreipiame dėmesį, kad dauguma tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose nurodyti diskriminacijos draudimo pagrindai – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Užimtumo lygybės direktyva 2000/78 ir kt. – kaip vieną iš draudžiamų diskriminacijos pagrindų įtvirtina teisę į religiją ar tikėjimą. Teisė į religiją ar tikėjimą gina visus, kurie nusprendžia laikytis religinių įsitikinimų ar jų nesilaikyti ir išpažinti religiją ar jos neišpažint – religija ar tikėjimas iš esmės yra asmeninio ir subjektyvaus pobūdžio ir nebūtinai turi būti susijęs su tikėjimu, tiesiogiai susijusiu su institucijomis[¹]. Religiją reikia aiškinti kaip apimančią forum internum, t. y. tikėjimo turėjimą, ir forum externum, t. y. religijos viešą išpažinimą ir skelbimą[²]. Tai reiškia, jog religijos ir tikėjimo sąvokos yra neatsiejamos ir viena kitą papildančios. Atsižvelgdami į tai ir siekdami teisinio aiškumo bei nuoseklumo, siūlytume koreguoti Projekto 1 straipsnį (ir atitinkamai kitus aktualius įstatymo straipsnius, kaip antai 26, 59, 75), įtvirtinant draudžiamą „religijos ar tikėjimo“ diskriminacijos pagrindą. Taip pat informuojame, jog pritariame 2017 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-1314 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 ir 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė2 Įstatymo projekto 2 straipsnyje įtvirtinta įstatymo įsigaliojimo data yra jau praėjusi. Būtina ją tikslinti arba iš viso atsisakyti šio straipsnio. Pritartina 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į LRS kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė ir komiteto pasiūlymus: 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018-05-091 2(N), 3(N) Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą dėl Darbo kodekso 59 ir 75 straipsnių keitimo bei Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabą dėl šių nuostatų , siūlytina keisti Darbo kodekso 26 str. 2 d., 59 str. 2 d. bei 75 str. 1 d. 2 p. įrašant žodžius „religijos ar tikėjimo“. Pritarti
2018-05-092 Įstatymo projekto 2 straipsnyje įtvirtinta įstatymo įsigaliojimo data yra jau praėjusi. Būtina ją tikslinti arba iš viso atsisakyti šio straipsnio. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė