Projekto Lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. i-1489 41 straipsnio PAKEITIMO
straipsnio 7 dalies pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokyklos, vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta miesto pakraščio mokyklai; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, mokykla kurioje ne mažiau kaip 20 procentų viso mokinių skaičiaus sudaro specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Seimo nariai Gediminas Vasiliauskas Eugenijus Jovaiša Arūnas Gumuliauskas Kęstutis Smirnovas Valerijus Simulik Juozas Varžgalys Levutė Staniuvienė Lauras Stacevičius
Projekto
Lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. i-1489 41 straipsnio PAKEITIMO
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokyklos, vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų viso mokinių skaičiaus sudaro didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
ĮSTATYMO NR. i-1489 41 straipsnio
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d nutarimu Nr. XIII-82 patvirtintomis septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatomis:
švietimą, nepriklausomai nuo tautybės, amžiaus, socialinės padėties ar gyvenamosios vietos. 2. Lietuvos švietimo politikos esminiai siekiai yra kokybė, tinkamumas, lygios galimybės, prieinamumas. 3. Švietimo ir mokslo politikos esminė kaita – lanksti, valstybiškai valstybės poreikius tenkinanti, kokybiška ir kiekvienam prieinama švietimo sistema, sudaranti galimybes mokytis ir tobulėti visą gyvenimą ir atitinkanti asmens ir Lietuvos poreikius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo suteikti galimybes neįgaliesiems įgyti bendrąjį išsilavinimą ir ugdyti savo gebėjimus kartu su kitais asmenimis tose bendruomenėse, kuriose jie gyvena, gauti individualią bendros švietimo sistemos paramą bei remti švietimo institucijų iniciatyvas užtikrinti sąlygas neįgaliesiems siekti aukštojo išsilavinimo, profesinio mokymo ir tobulinti kvalifikaciją, pritaikyti jiems mokymosi metodus ir infrastruktūrą. Vyriausybės programoje taip pat numatytas įsipareigojimas didinti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes visiems; sudaryti prielaidas kurti savitą mokyklos strategiją ir kultūrą, atitinkančią jos bendruomenės – mokytojų, mokinių ir jų tėvų bei administracijos – pripažintas vertybes ir nacionalinės švietimo politikos uždavinius. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įvardintą prioritetinį tikslą tobulinti ir stiprinti švietimo sistemą, būtina ieškoti geriausių galimybių efektyviai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus.
Reformuojant švietimą, atsisakant vidurinės mokyklos ir įtvirtinant trijų lygių mokyklas – pradinę, progimnaziją bei gimnaziją, išskirtiniais atvejais mokyklos gali teikti ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės. Šiuo metu „ilgoji“ gimnazija leidžiama tik tais atvejais, jei ji yra vienintelė mokykla gyvenamojoje teritorijoje, privati mokykla, taip pat mokykla, skirta specialių ugdymosi poreikių turintiems vaikams ar vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas. Specialiųjų poreikių turintiems vaikams suteikiama galimybė mokytis
„ilgojoje“ gimnazijoje nuo pirmos iki dvyliktos klasės tik tuo atveju, jei tai
yra specializuota mokykla, skirta moksleiviams, turintiems specialiųjų poreikių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje yra bendrojo ugdymo įstaigų, kurios taiko įvairius ugdymo aplinkos modelius, integruodamos specialiųjų poreikių turinčius moksleivius į bendrąsias klases arba sudarydamos galimybes dalį ar visą ugdymo programą mokytis specialiojoje klasėje. Tokios ugdymo įstaigos neteks gimnazijos statuso, kadangi neatitinka Švietimo įstatyme įvardintų išimčių, o specialiųjų poreikių turintys moksleiviai bus paimti iš jiems įprastos aplinkos, pajus socialinę atskirtį, bus užkirstas kelias tolimesnei jų integracijai ir tobulėjimui. 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo narys Gediminas Vasiliauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Galiojantis Švietimo įstatymas nenumato galimybės mokyklai suteikti „ilgosios“ gimnazijos statuso, jei joje į bendrąsias klases yra integruojami ir specialiųjų poreikių turintys moksleiviai.
A tsisakius vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas – pradinę, progimnaziją bei gimnaziją, išskirtiniais atvejais mokyklos gali teikti ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės. Šiuo metu „ilgoji“ gimnazija leidžiama, jei ji yra vienintelė mokykla gyvenamojoje teritorijoje, privati mokykla, taip pat mokykla, skirta specialių ugdymosi poreikių turintiems vaikams, kurioje ugdomi tik specialiųjų poreikių turintys vaikai ir nėra bendrųjų klasių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Švietimo įstatymo 47 str. 7 d. ir numatyti, kad gimnazijoms būtų priskiriamos mokyklos, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų viso mokinių skaičiaus sudarytų specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Priėmus teikiamą įstatymo projektą būtų pašalinta dirbtinai kuriama atskirtis specialiųjų poreikių turintiems vaikams, paskatinta jų integracija į visuomenę per mokyklą, suteikta galimybė mokytis nuo pirmos iki dvyliktos klasės toje pačioje ugdymo įstaigoje kartu su kitais moksleiviais ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Įstatymas padėtų įgyvendinti Vyriausybės programos prioritetus, turėtų teigiamą poveikį neįgaliųjų integracijai į visuomenę, lygių galimybių užtikrinimui, segregacijos mažinimui. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, g alimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Skatins neįgaliųjų integraciją į visuomenę ir darbo rinką. 8.
statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų,
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Švietimas, gimnazija, specialieji poreikiai, neįgalieji. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Projektą teikia:
Seimo nariai Gediminas Vasiliauskas Eugenijus Jovaiša Arūnas Gumuliauskas Kęstutis Smirnovas Valerijus Simulik Juozas Varžgalys Levutė Staniuvienė Lauras Stacevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-11-14 Nr. S-2017-10182 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1313 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1313, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad gimnazijos tipui atskiru atveju gali būti priskiriamos ir mokyklos, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų viso mokinių skaičiaus sudaro specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas reguliavimas gali būti sunkiai įgyvendinamas ir tinkamai taikomas dėl objektyvios priežasties, t.y. dėl galimo mokyklos mokinių skaičiaus ir atitinkamai specialių ugdymosi poreikių turinčių mokinių proporcijų bendrame mokinių skaičiuje kitimo. Kitaip sakant, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip turėtų būtų nustatomas mokyklos tipas tuo atveju, kai jai suteikiant gimnazijos statusą, joje mokytųsi, pvz., 25 procentai specialių ugdymo poreikių turinčių mokinių, o kitąmet ar net tais pačiais mokslo metais dėl objektyvių priežasčių jų liktų tik 18 procentų nuo bendro mokinių skaičiaus toje mokykloje. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini skaičius ir žodis „7 dalies“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt
Vilnius
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad gimnazijos tipui atskiru atveju gali būti priskiriamos ir mokyklos, kuriose ne mažiau kaip 15 procentų viso mokinių skaičiaus sudaro didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas reguliavimas gali būti sunkiai įgyvendinamas ir tinkamai taikomas dėl objektyvios priežasties, t.y. dėl galimo mokyklos mokinių skaičiaus ir atitinkamai specialių ugdymosi poreikių ir (ar) neįgalumą turinčių mokinių proporcijų bendrame mokinių skaičiuje kitimo. Kitaip sakant, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip turėtų būtų nustatomas mokyklos tipas tuo atveju, kai jai suteikiant gimnazijos statusą, joje mokytųsi, pvz., 18 procentų specialių ugdymo poreikių turinčių mokinių, o kitąmet ar net tais pačiais mokslo metais dėl objektyvių priežasčių jų liktų tik 12 procentų nuo bendro mokinių skaičiaus toje mokykloje. Siekiant teisinio aiškumo, projektą siūlome papildyti nuostata, reguliuojančia atvejus, kada gimnazijos tipui priskirtoje mokykloje nebelieka įstatyme nustatyto minimalaus skaičiaus specialiųjų poreikių ir (ar) neįgalumą turinčių mokinių. 2. Kadangi Vyriausybė turės patikslinti jos nustatomus pagal keičiamą įstatymo 41 straipsnio 7 dalį mokyklų kriterijus, projekto 2 straipsnis papildytinas 2 dalimi, numatančia įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai papildytinas ir straipsnio pavadinimas. 3. Tikslintina įstatymo priėmimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt
Švietimo ir mokslo komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Vytautas Juozapaitis, Arūnas Gelūnas, Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Lina Giriūnienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-13 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad gimnazijos tipui atskiru atveju gali būti priskiriamos ir mokyklos, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų viso mokinių skaičiaus sudaro specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas reguliavimas gali būti sunkiai įgyvendinamas ir tinkamai taikomas dėl objektyvios priežasties, t.y. dėl galimo mokyklos mokinių skaičiaus ir atitinkamai specialių ugdymosi poreikių turinčių mokinių proporcijų bendrame mokinių skaičiuje kitimo.
Kitaip sakant, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip turėtų būtų nustatomas mokyklos tipas tuo atveju, kai jai suteikiant gimnazijos statusą, joje mokytųsi, pvz., 25 procentai specialių ugdymo poreikių turinčių mokinių, o kitąmet ar net tais pačiais mokslo metais dėl objektyvių priežasčių jų liktų tik 18 procentų nuo bendro mokinių skaičiaus toje mokykloje. Iš dalies pritarti Argumentai:
Švietimo įstatymo 41 str. yra nuostata dėl Vyriausybės prievolės nustatyti kriterijus ir galioja Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. Pasiūlymas: Įstatymo projekte nustatyti 15 procentų, įvardyti neįgalumo kriterijus ir šią nuostatą išdėstyti taip: (...) „mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. “
reikalavimus, projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini skaičius ir žodis „7 dalies“. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-11-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1313, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybės 2018-07-11 nutarimas Nr. 678 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-647 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 6 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1313 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad specialieji ugdymosi poreikiai
gabumų, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, dėl nepalankių aplinkos veiksnių. Įstatymo projekte konkrečiai neapibrėžta, dėl kokių priežasčių specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai turėtų būti įskaičiuojami nustatant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalį mokykloje.
Dėl išdėstytų priežasčių, pagal Įstatymo projektu siūlomą formuluotę į nurodytą 20 procentų viso mokinių skaičiaus būtų įskaičiuojami visi dėl bet kurių priežasčių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, nors pagal Įstatymo projekto aiškinamąjį raštą Įstatymo projekto tikslas siejamas su neįgaliaisiais. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip: (...) „ mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.“
nurodyta, kad Įstatymo projekto tikslas – suteikti galimybes neįgaliems įgyti bendrąjį išsilavinimą ir ugdyti savo gebėjimus kartu su kitais asmenimis tose bendruomenėse, kuriose jie gyvena. Neįgalumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, o specialieji ugdymosi poreikiai – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius. Neįgaliems mokiniams paprastai pedagoginės psichologinės tarnybos nustato didelius arba labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius.
Atsižvelgiant į Įstatymo projekto tikslą, Įstatymo projekte turėtų būti nustatyta, kad gimnazija, vykdančia akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, gali būti mokykla, kurioje ne mažiau kaip 20 procentų viso mokinių skaičiaus sudaro didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir
(ar) vidutinį ir sunkų neįgalumo lygį arba 55 procentų ir mažesnį darbingumo lygį turintys mokiniai. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Šią nuostatą išdėstyti taip: (...) „mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.“
netekimo pasekmes mokiniams, Įstatymo projektą siūloma papildyti nuostata, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių daliai tapus mažesnei, negu siūloma Įstatymo projekte, mokykla galėtų išlikti gimnazija iki tada, kol vidurinio ugdymo programą baigs tais metais III gimnazijos klasėje besimokantys mokiniai. Jeigu specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokinių dalis mokykloje nesiekia 20 procentų, nauja III gimnazijos klasė nesudaroma. Nepritarti Argumentai:
rengėjai siūlo nustatyti 15 proc. kriterijų. 2.
įstatymo 41 str. yra nuostata dėl Vyriausybės prievolės nustatyti kriterijus ir galioja Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 768 patvirtintos
„Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo
taisyklių patvirtinimo“. 4. LR Vyriausybės 2018-07-11 nutarimas Nr. 678
sistemiškumo principo taikymą (Įstatymo projektui įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus) bei tinkamai pasirengti Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įgyvendinimui, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jame numatyti, kad Įstatymo projektas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. Pritarti
komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: Siūlyti Seimui pritarti Komiteto išvadai ir patobulintam Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1313(2) . Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Švietimo ir mokslo komitetas 2018-12-05 Pasiūlymas: Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1313 išdėstyti taip: „1 straipsnis. 41 straipsnio 7 dalies pakeitimas
41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį.
Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta miesto pakraščio mokyklai; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2018 m. sausio 1d. 2019 m. rugsėjo 1 d. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 9, prieš – 0, susilaikė
Arūnas Gelūnas, Aušra Papirtienė.. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1313(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas ` Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas