Projekto lyginamasis variantas
2, 10,
1Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
nepanaudota šilumos energija . “
2 straipsnio 4–51 dalis laikyti atitinkamai 5–52 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22. Nepriklausomas šilumos gamintojas
4Papildyti 2 straipsnį nauja 31 dalimi:
,,
šilumos tiekėjo prognozuojamo šilumos kiekio, gaminamo turimuose šilumos gamybos įrenginiuose ir (ar) superkamo iš nepriklausomų šilumos gamintojų pagal aukciono dalyvių pasiūlytą kainą ir aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes, nustatymo aukciono būdu sistema. “
5Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi:
„
32Šilumos aukciono dalyvis – asmuo,
šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantis pasiūlymus gaminti ar parduoti šilumos energiją šilumos aukcione. “
6Papildyti 2 straipsnį nauja 33 dalimi:
„
valdymo sistema – šilumos energijos gamybos ir supirkimo duomenų valdymo sistema, prieinama šilumos aukciono dalyviams pagal Šilumos aukciono reglamentą ir šilumos aukciono duomenų valdymo sistemos naudojimo sutartis, sudaromas šilumos aukciono dalyvių ir energijos išteklių biržos operatoriaus. “
7Papildyti 2 straipsnį nauja 34 dalimi:
„
sistema – šilumos aukciono portalas, kuriame Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka teikiama informacija yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims ir visuomenei. “
dalis laikyti atitinkamai 35–56 dalimis. 9.
9Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip:
„38. Šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis
šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai , sudaryta sutartis . 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Šilumos gamyba ir (ar) supirkimas iš nepriklausomų gamintojų
šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamos šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiui patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Šilumos tiekėjai Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superka ma iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, deginant atliekas, iš iškastinio kuro, šiluma, atitinkančią atitinkanti kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato šilumos tvirtina Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas bei tvarkos ir sąlygų aprašą ir tvirtina standartines šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, privalomas šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas tvarkos ir sąlygų aprašą , privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. 2. Jeigu šilumos tiekėjas atsisako supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos aukcione pasiūlytą ir nustatytus reikalavimus atitinkančią šilumą, gamintojas turi teisę apskųsti tiekėjo sprendimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas pažeidžia Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą ir (ar) šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, šilumos tiekėjas turi teisę apskųsti nepriklausomo šilumos gamintojo veiksmus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Nepriklausomo šilumos gamintojo ar šilumos tiekėjo skundus ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 3.
kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams, esant bent vienai iš šių sąlygų:
nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinio) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, nacionalinės Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija ;
2) jeigu nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomoje kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje termofikaciniu režimu pagaminta elektros energija yra remiama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis; arba elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse patvirtintomis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) remtinos elektros energijos gamybos apimčių priemonėmis ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis arba
kartu su šilumos tiekėju priklauso susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą ar ba nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą , grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo aprūpinimo šiluma sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio. 4.
centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, sudarantį daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio, prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą jam netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros, jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai, lyginant su padėtimi, jeigu nepriklausomam šilumos gamintojui būtų taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara. “
straipsniu Papildyti 101 straipsniu: „101 straipsnis. Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo šilumos aukciono būdu bendrieji principai
tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekis nustatomas šilumos aukciono, kurį organizuoja energijos išteklių biržos operatorius, būdu. Energijos išteklių biržos operatorius valdo, palaiko ir administruoja šilumos aukciono duomenų valdymo sistemą ir šilumos aukciono informacinę sistemą Šilumos aukciono reglamento nustatyta tvarka. Šilumos aukciono reglamentą, kuris nustato šilumos aukciono procedūrinius reikalavimus, energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 2. Šilumos tiekėjai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka pateikia energijos išteklių biržos operatoriui prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, reikalingą šilumos vartotojų poreikiui patenkinti, ir kitą Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše numatytą informaciją.
Šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai dalyvauja energijos išteklių biržos operatoriaus organizuojamame šilumos aukcione ir teikia pasiūlymus dėl šilumos gamybos ir
(ar) supirkimo ir, laimėję šilumos aukcioną, atsižvelgdami į aukciono rezultatus ir į šio įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, gamina ir (ar) parduoda šilumos kiekį už pasiūlyme nurodytą kainą. Trūkstamą šilumos kiekį, kuris nebuvo įsigytas šilumos aukciono būdu, šilumos tiekėjas gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. 3. Vadovaujantis šilumos aukciono rezultatais, šiluma gaminama ir (ar) superkama neviršijant aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikio ir atsižvelgiant į aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes, kaip numatyta Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade ir Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše. Visais atvejais šiluma gaminama ir (ar) superkama ne didesne kaina, negu šilumos tiekėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. 4. Gaminant ir (ar) superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai.
Jeigu siūloma vienoda šilumos kaina, nustatoma ši prioritetų eilė:
1) didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
2) bendri šilumos ir elektros gamybos įrenginiai (kogeneracijos) , naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
3) šilumos gamybos įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
4) pramonės įmonių įrenginių atliekinė šiluma;
5) didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai;
6) bendri šilumos ir elektros gamybos (kogeneracijos) įrenginiai;
7) iškastinio kuro katilinės. 5. Esant vienodai siūlomai šilumos kainai ir šio straipsnio 4 dalyje numatytai prioriteto eilei, prioritetas teikiamas šilumos aukciono dalyviui, užtikrinančiam ilgesnį šilumos gamybos ir (ar) pardavimo laikotarpį. “
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato savininkui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.“
išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip.
Šis draudimas netaikomas šilumos tiekėjams, kurie pagal Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą yra sudarę su Energetikos ministerija susitarimą dėl energijos sutaupymo ir susitarimo galiojimo laikotarpiu pastate įdiegia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, ir šilumos tiekimo įmonėms tiekėjams , aptarnaujančioms aptarnaujantiems mažiau kaip 5 000 prijungtų vartotojų , arba šilumos tiekimo įmonėms, arba per metus realizuojančioms realizuojantiems mažiau negu 50 000 MWh šilumos, taip pat tais atvejais, kai atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra fizinis asmuo, kuris gyvena tame pastate.“ 5 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šilumos kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas moka už suvartotą šilumos energiją pagal šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodyta tvarka nustatytą vienanarę arba dvinarę kainą pasirinktinai. Jeigu p astato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri (kombinuota), naudojanti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį, vartotojai už šilumos perdavimo tinklu jiems tiekiamą šilumos energiją privalo atsiskaityti pagal dvinarę šilumos kainą.
“ 2.
Pakeisti 32 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika
daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus.“
dalyje išdėstytą Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išdėstyta Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. 3. Sprendimą dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutarties sudarymo su šilumos tiekėju, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytą Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį yra su Energetikos ministerija sudaręs susitarimą dėl energijos sutaupymo ir susitarimo galiojimo laikotarpiu įdiegia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones namui, priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalūs tarifai, nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo šių tarifų nustatymo dienos. 5.
kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2018 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 10, 20, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 101 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
4Atliekinė šiluma – pramonės įmonių pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šilumos energija .
“
2 straipsnio 4–51 dalis laikyti atitinkamai 5–52 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Nepriklausomas šilumos gamintojas – asmuo, gaminantis ir parduodantis šilumą ir (ar) karštą vandenį ir parduodantis juos šilumos tiekėjui pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutartį arba, turėdamas šilumos tiekimo licenciją, – vartotojui .“
4Papildyti 2 straipsnį nauja 31 dalimi:
,,
31Šilumos aukcionas – šilumos tiekėjo prognozuojamo šilumos kiekio, gaminamo turimuose šilumos gamybos įrenginiuose ir (ar) superkamo iš nepriklausomų šilumos gamintojų pagal aukciono dalyvių pasiūlytą kainą ir aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes, nustatymo aukciono būdu sistema.
“
5Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi:
„
32Šilumos aukciono dalyvis – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantis pasiūlymus gaminti ar parduoti šilumos energiją šilumos aukcione.
“
6Papildyti 2 straipsnį nauja 33 dalimi:
„
33Šilumos aukciono duomenų valdymo sistema – šilumos energijos gamybos ir supirkimo duomenų valdymo sistema, prieinama šilumos aukciono dalyviams pagal Šilumos aukciono reglamentą ir šios sistemos naudojimo sutartis, sudaromas šilumos aukciono dalyvių ir energijos išteklių biržos operatoriaus.
“
7Papildyti 2 straipsnį nauja 34 dalimi:
„
34Šilumos aukciono informacinė sistema – šilumos aukciono portalas, kuriame Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka teikiama informacija yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims ir visuomenei.
“ 8.
Buvusias 2 straipsnio 31–52 dalis laikyti atitinkamai 35–56 dalimis. 9. Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip: „38. Šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis
šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai , sudaroma sutartis . 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Šilumos gamyba ir (ar) supirkimas iš nepriklausomų gamintojų
šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Šilumos tiekėjai Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superka ma iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, deginant atliekas, iš iškastinio kuro, šiluma, atitinkančią atitinkanti kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato šilumos tvirtina Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas bei tvarkos ir sąlygų aprašą ir tvirtina standartines šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, privalomas šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas tvarkos ir sąlygų aprašą , privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. 2. Jeigu šilumos tiekėjas atsisako supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos aukcione pasiūlytą ir nustatytus reikalavimus atitinkančią šilumą, gamintojas turi teisę apskųsti šį šilumos tiekėjo sprendimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas pažeidžia Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą ir (ar) šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, šilumos tiekėjas turi teisę apskųsti nepriklausomo šilumos gamintojo veiksmus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Nepriklausomo šilumos gamintojo ar šilumos tiekėjo skundus ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 3.
kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinio) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, nacionalinės Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija ;
2) nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomoje kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje termofikaciniu režimu pagaminta elektros energija yra remiama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis; arba elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse patvirtintomis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) remtinos elektros energijos gamybos apimčių priemonėmis ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis arba jeigu
kartu su šilumos tiekėju priklauso susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą ar ba nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą , grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo aprūpinimo šiluma sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio “ . 4.
centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, sudarantį daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio, prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą jam netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros, jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai, lyginant su padėtimi, jeigu nepriklausomam šilumos gamintojui būtų taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara. “
straipsniu Papildyti 101 straipsniu: „101 straipsnis. Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo šilumos aukciono būdu bendrieji principai
tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekis nustatomas šilumos aukciono, kurį organizuoja energijos išteklių biržos operatorius, būdu. Energijos išteklių biržos operatorius Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka valdo, palaiko ir administruoja šilumos aukciono duomenų valdymo sistemą ir šilumos aukciono informacinę sistemą. Šilumos aukciono reglamentą, kuris nustato šilumos aukciono procedūrinius reikalavimus, energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 2. Šilumos tiekėjai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka pateikia energijos išteklių biržos operatoriui prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, reikalingą šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, ir kitą Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše numatytą informaciją.
Šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai dalyvauja energijos išteklių biržos operatoriaus organizuojamame šilumos aukcione ir teikia pasiūlymus dėl šilumos gamybos ir (ar) supirkimo ir, laimėję šilumos aukcioną, atsižvelgdami į aukciono rezultatus ir į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, gamina ir (ar) parduoda šilumos kiekį už pasiūlyme nurodytą kainą. Trūkstamą šilumos kiekį, kuris nebuvo įsigytas šilumos aukciono būdu, šilumos tiekėjas gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. 3. Vadovaujantis šilumos aukciono rezultatais, šiluma gaminama ir (ar) superkama neviršijant aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikių ir atsižvelgiant į aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes, kaip numatyta Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade ir Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše. Visais atvejais šiluma gaminama ir (ar) superkama už ne didesnę kainą negu šilumos tiekėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. 4. Gaminant ir (ar) superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai.
Jeigu siūloma vienoda šilumos kaina, nustatoma ši prioritetų eilė:
1) didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
2) bendri šilumos ir elektros gamybos (kogeneracijos) įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
3) šilumos gamybos įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
4) pramonės įmonių įrenginių atliekinė šiluma;
5) didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai;
6) bendri šilumos ir elektros gamybos (kogeneracijos) įrenginiai;
7) iškastinio kuro katilinės. 5. Kai siūloma šilumos kainai ir šio straipsnio 4 dalyje numatyta prioriteto eilė vienodos, prioritetas teikiamas šilumos aukciono dalyviui, užtikrinančiam ilgesnį šilumos gamybos ir (ar) pardavimo laikotarpį.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar daugiabučio gyvenamo jo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato savininkui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.“
išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip.
Šis draudimas netaikomas šilumos tiekėjams, kurie pagal Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą yra sudarę su Energetikos ministerija susitarimą dėl energijos sutaupymo ir susitarimo galiojimo laikotarpiu pastate įdiegia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, ir šilumos tiekimo įmonėms tiekėjams , aptarnaujančioms aptarnaujantiems mažiau kaip 5 000 prijungtų vartotojų , arba šilumos tiekimo įmonėms, arba per metus realizuojančioms realizuojantiems mažiau negu 50 000 MWh šilumos, taip pat tais atvejais, kai atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra fizinis asmuo, kuris gyvena tame pastate.“ 5 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šilumos kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas moka už suvartotą šilumos energiją pagal šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodyta tvarka nustatytą vienanarę arba dvinarę kainą pasirinktinai. Jeigu p astato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri (kombinuota), naudojanti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį, vartotojai už šilumos perdavimo tinklu jiems tiekiamą šilumos energiją privalo atsiskaityti pagal dvinarę šilumos kainą.
“ 2.
Pakeisti 32 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika
daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus.“
1. Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2 . Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. 3 . Sprendimą dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutarties sudarymo su šilumos tiekėju, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytą Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį yra su Energetikos ministerija sudaręs susitarimą dėl energijos sutaupymo ir susitarimo galiojimo laikotarpiu įdiegia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones namui, priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija teisės aktų nustatyta tvarka. 4 . Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalūs tarifai, savivaldybės tarybos nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo šių tarifų nustatymo dienos. 5 . Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2018 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje išbrauktini žodis ir skaičius „įstatymo 101
“. 2. Projekto 6 straipsnio 4 dalies nuostata tikslintina, nes neaišku,
kas ir kokia tvarka nustatys konkretų maksimalaus tarifo galiojimo terminą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 10, 20, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 101 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-03-16 Nr. XIIIP-1294(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 101 straipsnio 5 dalyje yra klaida, vietoj žodžio „kainai“ turi būti žodis „kaina“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Ekonomikos komitetas
2017-11-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento direktorė Rasa Valatkevičienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vedėjas Matas Taparauskas, UAB Baltpool generalinis direktorius Andrius Smaliukas, UAB Baltpool Prekybos skyriaus vedėjas Vaidotas Jonutis, UAB „Fortum Heat Lietuva“ vyresnioji advokatė Milda Jasaitienė, UAB
„Fortum Klaipėda“ Ekonominės ir reguliacinės veiklos vyr. ekspertė Lina
Meškauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje išbrauktini žodis ir skaičius „įstatymo 101 “. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo 101 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šilumos tiekėjai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka pateikia energijos išteklių biržos operatoriui prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, reikalingą šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, ir kitą Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše numatytą informaciją. Šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai dalyvauja energijos išteklių biržos operatoriaus organizuojamame šilumos aukcione ir teikia pasiūlymus dėl šilumos gamybos ir (ar) supirkimo ir, laimėję šilumos aukcioną, atsižvelgdami į aukciono rezultatus ir į šio įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, gamina ir (ar) parduoda šilumos kiekį už pasiūlyme nurodytą kainą. Trūkstamą šilumos kiekį, kuris nebuvo įsigytas šilumos aukciono būdu, šilumos tiekėjas gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
ir kokia tvarka nustatys konkretų maksimalaus tarifo galiojimo terminą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalūs tarifai, savivaldybės tarybos nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo šių tarifų nustatymo dienos.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Klaipėda“,
2 UAB „Fortum Klaipėda“ (toliau - Įmonė) vykdo elektros energijos bei šilumos gamybos veiklą. Pagamintą šilumą Įmonė parduoda šilumos supirkimo aukcionuose Klaipėdoje šilumos tiekėjui AB
„Klaipėdos energija“. Lietuvos Respublikos
energetikos ministerija informavo, kad šiuo metu yra paruošti Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX -1565 2, 10, 20 ir 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr.XIIIP-1294 ir Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo NR. XI-2023 1,2, 10, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XIIIP-1295. 2017 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 874 minėtų įstatymų pakeitimų projektams pritarė ir nutarė teikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. Projektai šiuo metu yra svarstomi Seimo Ekonomikos komitete (pastabų ir pasiūlymų yra laukiama iki 2017 m. lapkričio 27 d.). Susipažinusi bei įvertinusi parengtus projektus Įmonė teikia savo komentarus. Pastabos bei pasiūlymai dėl derinamų projektų yra teikiami išdėstant juos priede Nr. 1 , kuris pridedamas prie šio rašto (5 lapai). Tuo atveju, jeigu šilumos tiekėjas atsisako supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos aukcione pasiūlytą ir nustatytus reikalavimus atitinkančią šilumą, Įmonė siūlo numatyti ne tik galimybę tiekėjo sprendimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau - Komisija), bet ir galimybę kreiptis į energijos išteklių biržos operatorių dėl sandorių užtikrinimo priemonių pritaikymo (kol skundą ikiteismine tvarka išnagrinės Komisija). Siūlome šilumos aukcionams taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sistemą, analogišką taikomai prekybos Baltpool biokuro biržoje.
Tokia sistema ne tik atitiktų šiandienines rinkos sąlygas, bet ir būtų sukurtos sąlygos apsaugoti rinką nuo galimai nesąžiningų rinkoje veikiančio subjekto veiksmų priimant sprendimus dėl šilumos, reikalingos šilumos tiekimo veiklai, pardavimo ir (ar) įsigijimo. Tai ne tik sumažintų skundų atsiradimo prielaidas, bet ir skatintų spartesnį tokių ginčų sprendimą. Nepritarti Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato reikalavimą šilumos tiekėjui turėti pakankamus finansinius pajėgumus, leidžiančius vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas. Taip pat vienam iš šilumos aukciono dalyvių, šilumos tiekėjui, teisės aktai nustato daugiau prievolių taip pat ir riziką surinkti šilumos vartotojų apmokėjimus, lyginant su nepriklausomų šilumos gamintojų rizika, kuriems už parduotą energiją apmoka šilumos tiekėjas, t. y. su nepriklausomais šilumos gamintojais konkuruojantis šilumos gamintojas. Taip pat, įtvirtinus privalomą reikalavimą užtikrinti sandorius, šios sąnaudos būtų įtrauktos į šilumos tiekėjo sąnaudas, o tai tik padidintų šilumos kainas. Atsižvelgiant į tai, Šilumos ūkio įstatyme pakanka tik vienos užtikrinimo priemonės, t. y. galimybės apskųsti šilumos tiekėjo veiksmus Valstybinei energetikos ir kainų kontrolės komisijai (toliau – Komisija) tuo regreso tvarka išsireikalaujant patirtus nuostolius, o papildomos užtikrinimo priemonės būtų perteklinės. 2. UAB „Fortum Klaipėda“,
3 Įmonė atkreipia dėmesį, kad nepriklausomi šilumos gamintojai vien tik dėl priklausymo susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą taptų reguliuojami net neįvertinant konkurencijos intensyvumo konkrečioje sistemoje bei ūkio subjekto konkurencingumo kitų gamintojų atžvilgiu. Atkreipiame dėmesį, kad, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuomone (Komisijos teiktos pastabos 2017-04-27 raštu Nr.
R2-(SGK)-1246), sprendimas taikyti privalomą kainodarą konkurencinėje rinkoje veikiančiam ūkio subjektui turi būti priimamas gavus konkurenciją prižiūrinčios institucijos vertinimą, todėl ŠŪĮ projekte turėtų būti įtvirtinama ir Konkurencijos tarybos pareiga Komisijos prašymu ištirti, ar konkretus ūkio subjektas užima Konkurencijos įstatyme apibrėžtą dominuojančią padėtį konkrečioje šilumos tiekimo sistemoje. Nepritarti Nepriklausomas šilumos gamintojas, priklausantis ūkio subjektų grupei, taptų reguliuojamas tik tuo atveju, jeigu šiai grupei priklauso šilumos tiekėjas arba ši grupė vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio. Šiuo reguliavimu sukuriamos sąlygos apsaugoti rinką nuo galimai nesąžiningų rinkoje veikiančio subjekto veiksmų priimant sprendimus dėl šilumos, reikalingos šilumos tiekimo veiklai, pardavimo ir (ar) įsigijimo. 3. UAB „Fortum Klaipėda“,
2 Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu poįstatyminiuose teisės aktuose trūksta aiškumo, kaip šilumos tiekėjai turi apskaičiuoti prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, reikalingą šilumos vartotojų poreikiui patenkinti. Kaip jau parodė patirtis su šilumos tiekėjais, prognozuojamas supirkti šilumos kiekis labia priklauso nuo atskirų kriterijų interpretavimo. Esant tokiai neapibrėžtai situacijai šilumos tiekėjui atsiranda galimybė dirbtinai mažinant prognozuojamą gaminti/supirkti kiekj versti nepriklausomus šilumos gamintojus dar labiau konkuruoti ir mažinti kainas. Tačiau, kaip jau yra buvę, realus šilumos poreikis ir superkamas kiekis būna didesnis, tačiau jis superkamas už sumažintą kainą. Šitoje vietoje taip pat realizuojasi prielaidos šilumos tiekėjų manipuliacijoms dėl mažesnio prognozuotino kiekio ir bandant įrodinėti, kad jiems yra reikalinga išlaikyti didesnį nei iš tikrųjų būtina gamybinį pajėgumą.
Todėl siūlome įpareigoti kontroliuojančią instituciją numatyti aiškius principus ir tvarką, kaip turėtų būti skaičiuojamas prognozuojamas gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiui patenkinti. Įmonė atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintuose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra aiškaus teisinio reglamentavimo dėl šilumos tiekėjo palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų apskaičiavimo principų ir jų taikymo šilumos gamybos ir (ar) supirkimo veikloje. Yra ydinga, kad šiuo metu neegzistuoja daugiau jokių sąsajų tarp apskaičiuotų šilumos gamybos palyginamųjų sąnaudų ir galutinės šilumos kainos vartotojui, išskyrus tai, kad aiškiais kriterijais neapibrėžtas tik kintamų sąnaudų dydis taikomas tik kaip manipuliacinio poveikio priemonė mažinti aukcione superkamos šilumos iš NŠG kainą. Net pačių šilumos tiekėjų šilumos supirkimo aukcione pasiūlytas pagaminti atskirais šilumos gamybos įrenginiais šilumos kiekis ir pasiūlyta kaina nėra įtraukiami į aukciono rezultatą, t. y. superkamos šilumos vidutinę svertinę kainą. Todėl vartotojo mokamoje galutinėje šilumos kainoje neatsispindi nei šilumos tiekėjas apskaičiuotų palyginamosios šilumos gamybos sąnaudų dydis nei tiekėjo pasiūlyta kaina už tiekėjo atskirais šilumos gamybos įrenginiais pagamintą šilumą. Todėl turi būti aiškiai teisiškai reglamentuota, kaip ir kokias principais ir kriterijais remiantis turi būti skaičiuojamos šilumos tiekėjų palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, t. y. kokios konkrečiai ir kokio dydžio sąnaudos privalo būti įtraukiamos į kintamąsias ir pastoviąsias gamybos sąnaudas.
Taip pat numatytos aiškios sąsajos tarp apskaičiuotų palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų ir galutinės kainos vartotojui bei atspindėti šilumos tiekėjo įsipareigojimai vartotojams šilumą pateikti už aukcione pasiūlytą kainą. Nepritarti Pateikti pasiūlymai nesusiję su teisės akto projektu, o su teisiniais santykiais, kurie detalizuojami Šilumos ūkio įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose. 4. UAB „Fortum Klaipėda“,
4 Atsižvelgiant į tai, kad visos atliekas deginančios jėgainės (esama ir planuojamos pastatyti) yra pripažintos valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektais bei įvertinant Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos, patvirtintos 2015 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 284 „Dėl nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo“, 25 punkto nuostatas « „ siekiant patenkinti bazinius šilumos poreikius pirmenybę reikėtų teikti komunalines atliekas (kietąjį atgautąjį kurą) naudojančioms kogeneracinėms elektrinėms, biokurą ir biodujas naudojančioms kogeneracinėms elektrinėms ir tik galiausiai rinktis biokuro vandens šildymo katilus“» , siūlome 101 straipsnio 4 punktą išdėstyti tokia redakcija: „4. Gaminant ir
(ar) superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai.
Jeigu siūloma vienoda šilumos kaina, nustatoma ši prioritetų eilė:
1) didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai, deginantys atliekas;
2) didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius;
3) bendri šilumos ir elektros gamybos įrenginiai (kogeneracijos), deginantys atliekas;
4) bendri šilumos ir elektros gamybos įrenginiai (kogeneracijos), naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius;
išteklius arba deginantys atliekas;
Nepritarti Projekte pateikti prioritetai išdėstyti atsižvelgiant į Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programoje, ES teisės aktuose ir priimtuose nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintus tikslus. Atsižvelgiant į šiuose teisės aktuose išdėstytas nuostatas, atliekų deginimas nėra prioretizuojamas lyginant jas su atsinaujinančiais energijos ištekliais. Atitinkamai išdėlioti prioritetai ir įstatymo projekte, numatant kogeneracijos įrenginių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius arba deginančių atliekas, prioritetą . 5. UAB „Fortum Klaipėda“,
5 Iš 5-o papunkčio redakcijos taip ir lieka neaišku, kuriam aukciono dalyviui būtų suteikiamas prioritetas, jei ir siūloma šilumos kaina ir šio straipsnio 4 dalyje numatyta prioriteto eilė būtų vienoda. Kokiais objektyviais ir aiškiais kriterijais turėtų būti vertinamos vieno konkretaus kalendorinio mėnesio šilumos supirkimo aukciono dalyvio ilgesnio šilumos gamybos ir (ar) pardavimo laikotarpio užtikrinimas?
Nepritarti Vadovaujantis Projekto 10 straipsnio 1 dalimi, Komisija tvirtina Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą ir standartines šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, taip pat, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio
(toliau – Sąvadas). Vadovaujantis dabar galiojančio Š ilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „dėl Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“, 6 punktu, n epriklausomas šilumos gamintojas turi užtikrinti reikiamą šilumos gamybos galią ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą ties šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos galios riba ne trumpiau kaip vieną šildymo sezoną. Šilumos tiekėjas ir nepriklausomas šilumos gamintojas šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje gali numatyti kitą (ilgesnį) laikotarpį. Atitinkamai Sąvado 5.8 papunktis nustato, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis ‒ pagal Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo nuostatas šilumos tiekėjo ir nepriklausomo šilumos gamintojo sudaroma šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią nepriklausomas šilumos gamintojas įsipareigoja ne trumpiau kaip vieną šildymo sezoną nepertraukiamai užtikrinti reikiamą šilumos gamybos galią.
Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 3 punktu, šilumos tiekėjas privalo užtikrinti šilumos vandens kokybę, nustatytą sutartimis ir atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo–vartojimo ribos, visais atvejais šilumos tiekėjas bus šilumos aukciono dalyvis, kuriam neterminuotai (ilgiausiai) numatyta pareiga užtikrinti šilumos gamybos ir (ar) pardavimo laikotarpį. Visi kiti šilumos aukciono dalyviai bus suskirstyti pagal šilumos tiekėjo ir nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą laikotarpį, pagal kurį nepriklausomas šilumos gamintojas įsipareigoja nepertraukiamai užtikrinti reikiamą šilumos gamybos galią. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: -
pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė