Projekto Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
32 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų, ir žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;“. 3. Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;“. 4. Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat šio Įstatymo ir atitinkamų žemės valdos projektų rengimo taisyklių nustatytais atvejais – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;“. 2 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių savivaldybės administracijos direktorius arba Nacionalinė žemės tarnyba.“ 2.
Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui:
vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose;
projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.“
40 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų kadastro duomenų – žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Povilas Urbšys Kęstutis Masiulis Algirdas Sysas Algirdas Butkevičius Valentinas Bukauskas
Projekto Projekto 2 lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
32 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų, ir žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;“. 3. Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;“. 4. Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat šio Įstatymo ir atitinkamų žemės valdos projektų rengimo taisyklių nustatytais atvejais – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;“. 2 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių savivaldybės administracijos direktorius arba Nacionalinė žemės tarnyba.“ 2.
Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui:
vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose;
projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.“
40 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.“
40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, baigiami rengti, apie juos informuojama visuomenė, derinami, tikrinami ir tvirtinami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymų projektai (toliau – įstatymų projektai) parengti siekiant teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, susijusio su žemės sklypų formavimu ar pertvarkymu, funkcijas sutelkti (konsoliduoti) vienoje institucijoje, priskiriant jas savivaldybių kompetencijai, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atliekamą teritorijų planavimo ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo funkciją perduoti savivaldybėms. Įstatymų projektų tikslai:
Įstatymų projektų uždaviniai:
nuostatas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų taikymu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys P. Urbšys. 3.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Teritorijų planavimo įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Šis įstatymas nustato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, tarp jų ir detalieji planai, gali būti įgyvendinami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato dvejopą šių dokumentų rengimo organizavimą ir tvirtinimą, t. y. savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą ir tvirtinta šiuos projektus tik miestų ir miestelių teritorijose; kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose numatyta gyvenviečių plėtra, šių projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtinta Nacionalinė žemės tarnyba (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovas). Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaujantis galiojančiomis Žemės įstatymo nuostatomis, atlieka valstybinę šių žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą – dokumentų rengimo, derinimo ir viešinimo procedūrų kontrolę bei sprendinių atitikties teisės aktams tikrinimą pagal teisės aktų reikalavimus. Toks teisinis reguliavimas, kai ta pati institucija organizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, atlieka projektų valstybinę priežiūrą ir pati juos tvirtina, sprendžia ginčus ir nagrinėja skundus dėl procedūrų ir projektų sprendinių, sudaro prielaidas korupcijai, todėl būtina atskirti valstybinę šių projektų priežiūrą nuo jų rengimo organizavimo ir tvirtinimo.
Siekiant teritorijų planavimo efektyvumo, urbanistinio planavimo kokybės, lėšų sutaupymo, kokybiškesnės gyvenamosios aplinkos, yra būtinas teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumas. Pažymėtina, kad dauguma infrastruktūros plėtros ir darnios urbanizacijos įgyvendinimo problemų yra nulemtos nekorektiškai vykdytos žemės reformos ir netenkinamos žemėtvarkos planavimo dokumentų kokybės, dėl to rengiant kitus dokumentus labai sunku sukurti reikiamas viešąsias teritorijas, reikalingas gatvėms, praėjimams, skverams, parkams, sporto, žaidimo aikštelėms bei kitoms viešosioms erdvėms įrengti. Nacionalinė žemės tarnyba, priešingai nei savivaldybės, nekuria ir nėra įpareigota įgyvendinti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, plėtros planų ir programų, taip pat nėra atsakinga už inžinerinės infrastruktūros plėtrą ir jos tvarkymo organizavimą, socialinės infrastuktūros vystymą ir ekonominės raidos įgyvendinimą, todėl negali tinkamai įvertinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinių. Tokia situacija nesudaro galimybės kompleksiškai spręsti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ir įvertinti harmoningo naujų žemės sklypų, skirtų statybai, išdėstymo, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant ir susisiekimo komunikacijas, bendro naudojimo erdvių sistemos. Nacionalinės žemės tarnybos galimybės ir kompetencijos urbanistiniame vystyme apsiriboja tik atskiru žemės sklypu, numatomas tik tam sklypui „racionaliausias“ sudalinimas į mažesnius sklypus, nevertinant platesnio konteksto.
Keičiant atskirų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, dažniausiai išlieka pirminė žemės sklypo forma, jo vieta, nepaisant to, kad sklypo dydis, konfigūracija bei išsidėstymas yra netinkami teritorijų planavimo dokumentais numatytos veiklos plėtrai ir su ja susijusiai statybai. Manytina, kad Žemės įstatymo nuostatos dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo bei pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo pagal šiuos projektus nepagrįstai siaurina savivaldybių kompetenciją teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, taip pat inžinerinės infrastruktūros plėtros ir jos tvarkymo, socialinės infrastuktūros vystymo ir ekonominės raidos įgyvendinimo srityse. Įvertinant savivaldybių patirtį, kompetenciją ir įdirbį šiose srityse, neturėtų būti siaurinamos teisės aktais priskirtos savarankiškosios savivaldybių funkcijos. Vadovaujantis Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, žemės valdos projektai pagal tikslus ir uždavinius skirstomi į žemės reformos žemėtvarkos projektus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus ir žemės konsolidacijos projektus, t. y. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai priskirtini žemės valdos projektams ir yra tik vieni iš jų. Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio
nuostatos susijusios su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais, tačiau minėtose įstatyminėse nuostatose vartojama apibendrinta sąvoka „žemės valdos projektai“ nesuderinta su Žemės įstatyme nustatytu reguliavimu. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, kurias savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesu. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, įstatymų projektais siūloma pakeisti Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir jas suderinti taip, kad Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijos, susijusios su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu bei pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, būtų perduotos savivaldybėms. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (rengimo) organizavimo ir tvirtinimo perdavimas šias funkcijas jau dabar miestų ir miestelių teritorijose vykdančioms savivaldybėms leistų supaprastinti esamą organizacinę sistemą, atskirtų įgyvendinimo ir kontrolės funkcijas, leistų efektyviau spręsti infrastruktūros plėtrą ir užtikrintų darnios urbanizacijos įgyvendinimą. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymų suderinamumo, tikslinamos Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 20 straipsnio 6 dalies ir 28 straipsnio 10 dalies nuostatos, nurodant konkretų vieną iš žemės valdos projektų, nes minėtų nuostatų taikymas susijęs tik su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Aiškesnis ir skaidresnis žemės sklypų formavimo, pertvarkymo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo teisinis reguliavimas, užtikrinantis sklandų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą, sudarys palankesnes sąlygas ilgalaikei ir darniai ūkio plėtrai ir skatins naujų investicijų pritraukimą. Norint vystyti teritorijų planavimo dokumentuose numatytą ūkinę veiklą ir vykdyti su ja susijusią statybą, šios statybos realizavimui reikalingi dokumentai būtų tvarkomi savivaldybėse taikant „vieno langelio“ principą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 3D-452/D1-513
„Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl šie projektai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priimtiems įstatymams įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nacionalinės žemės tarnybos vykdomas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas perdavus savivaldybėms, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu bus perduoti savivaldybėms ir šioms funkcijoms vykdyti reikalingi asignavimai.
Preliminariais skaičiavimais perduodamų funkcijų vykdymui savivaldybėms siūlytina perduoti 55 etatus, t. y Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Neringos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Visagino, Vilniaus miestų savivaldybėms (iš viso – 9) papildomų etatų nereikia, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą miestų ir miestelių teritorijose minėtų funkcijų vykdymas priskirtas savivaldybių kompetencijai; Vilniaus, Trakų, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėms (iš viso – 4), besiribojančioms su didžiaisiais miestais,
metams, todėl perduotiems 55 etatams turėtų būti numatyta 642 840 € metams. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Žemės valdos projektas; teritorijų planavimas; sklypų formavimas ir pertvarkymas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Povilas Urbšys Kęstutis Masiulis Algirdas Sysas Algirdas Butkevičius Valentinas Bukauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-10-31 Nr. S-2017-9724 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ĮSTATYMO nr. i-1120 16, 19, 20 ir 28 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP‑1286 ir LIETUVOS RESPUBLIKOS žemės ĮSTATYMO nr. I-446 32 ir 40 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIIIP-1287 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. spalio
įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1286 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1287, pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 32 ir 40 straipsniuose nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuotų bei juos tvirtintų savivaldybės administracijos direktorius. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas suprantamas kaip visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos sprendimą dėl dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimo būdu patikslintų kadastro duomenų – žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą analogiškus sprendimus, jei žemės sklypas yra miestų ir miestelių teritorijose, priima savivaldybės administracijos direktorius, jei kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Atsižvelgiant į tai, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus ir rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, šių sklypų kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų viena institucija, o pertvarkant (perdalijant) žemės sklypus ir nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, šių žemės sklypų patikslintus kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų kita institucija, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principams. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m. gegužės 1 d., t. y. kitais biudžetiniais metais. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „perduotiems 55 etatams turėtų būti numatyta 642 840 € metams“. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1227, kuriame jau yra suplanuotos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos bei asignavimai, manytina, jog turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Be to, Vyriausybės nuomonės reikėtų prašyti taip pat ir dėl to, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. 3.
projektu siūloma reglamentuoti žemėtvarką, teritorijų planavimą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis turėtų būti atliekamas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pasirašymo procedūros ir jis nėra paskelbtas Teisės aktų registre), kuriame Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies, 7 dalies 4 punkto bei 9 dalies nuostatos išdėstytos kiek kitaip nei teikiamame projekte. Minėtas įstatymas įsigalioja
dalies nuostatos, kurios nėra suderintos su minėto įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, teikiamo projekto nuostatos turėtų būti suderintos su minėto įstatymo nuostatomis. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu yra susijęs Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1286(3)), kurio 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, susiję projektai turėtų įsigalioti vienu metu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatos neturėtų būti tikslinamos. 3. Projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios įstatymo taikymą, nėra suderintos su kartu su šiuo projektu susijusio Teritorijų planavimo įstatymo Nr.
I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1286(3)) 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y., priėmus šiuos įstatymų projektus, būtų nustatytos skirtingo turinio įstatymo taikymą reglamentuojančios nuostatos dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo baigimo procedūrų. Siekiant aiškumo ir sistemiškumo, abiejų projektų nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-04-18
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;
Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėja Algė Staniūnaitė-Tonkich, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Stumbrienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemės tvarkymo skyriaus vedėja Daiva Mikalauskienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma keičiamo įstatymo 32 ir 40 straipsniuose nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuotų bei juos tvirtintų savivaldybės administracijos direktorius. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas suprantamas kaip visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos sprendimą dėl dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimo būdu patikslintų kadastro duomenų – žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą analogiškus sprendimus, jei žemės sklypas yra miestų ir miestelių teritorijose, priima savivaldybės administracijos direktorius, jei kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Atsižvelgiant į tai, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus ir rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, šių sklypų kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų viena institucija, o pertvarkant (perdalijant) žemės sklypus ir nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, šių žemės sklypų patikslintus kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų kita institucija, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principams. Nepritarti Projektu siūlomi pakeitimai užtikrintų įstatyminių nuostatų suderinamumą ir teisinio reguliavimo nuoseklumą. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus žemės sklypus. Žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus kadastro duomenis (suformuoti naują ar pertvarkytą žemės sklypą). Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti perdalyti žemės sklypus nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimus suformuoti naujus ar pertvarkytus žemės sklypus (o perdalijimas yra vienas iš žemės sklypų pertvarkymo būdų) turi teisę priimti tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, projektu siūloma tikslinti Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalies nuostata. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m.
gegužės 1 d., t. y. kitais biudžetiniais metais. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „perduotiems 55 etatams turėtų būti numatyta 642 840 € metams“. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1227, kuriame jau yra suplanuotos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos bei asignavimai, manytina, jog turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Be to, Vyriausybės nuomonės reikėtų prašyti taip pat ir dėl to, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Pritarti
Teisės departamentas,
įstatymo projektu siūloma reglamentuoti žemėtvarką, teritorijų planavimą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis turėtų būti atliekamas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-11-22 pateikė projekto antikorupcinio vertinimo išvadą. 4.
prie Teisingumo ministerijos, 2017-11-09 Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-2017-9724 pateiktus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1286 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1287, pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2017-11-27 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) nurodyta, kad jie yra parengti siekiant teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, susijusio su žemės sklypų formavimu ar pertvarkymu, funkcijas sutelkti (konsoliduoti) vienoje institucijoje, priskiriant jas savivaldybių kompetencijai. Tai yra, Nacionalinės žemės tarnybos atliekamą teritorijų planavimo ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo funkciją perduoti savivaldybėms.
Aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta, kad Įstatymų projektais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir jas suderinti taip, kad Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijos, susijusios su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, būtų perduotos savivaldybėms. Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria siūlymui savivaldybių kompetencijai priskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, funkcijas, kurios pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, dėl toliau nurodytų priežasčių. 1. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, perdavus savivaldybėms funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, nebūtų pasiekti Įstatymų projektams keliami tikslai užtikrinti teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumą ir įtvirtinti aiškesnį ir skaidresnį žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo teisinį reguliavimą, sudarant galimybę šių procedūrų vykdymui (atlikimui) taikyti vieno langelio principą. Pažymime, kad remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas – viešasis juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos teritorijoje iš viso yra šešiasdešimt savivaldybių (Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnis), kurių, kaip viešojo administravimo subjektų, nepavaldžių kitoms institucijoms, priimti individualūs administraciniai aktai
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovų sprendimų dėl žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo teisėtumas ir pagrįstumas yra revizuojamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, priimant sprendimus Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka.
Remdamiesi tuo, kas aptarta, manome, kad Nacionalinė žemės tarnyba Žemės įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme priskirtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas atlieka tinkamai, Taisyklėse nustatyta tvarka užtikrina anksčiau minėtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat aiškų ir skaidrų žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo procesą, vienodą šį procesą reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, tikėtina, kad perdavus Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas savivaldybėms teisminių ginčų dėl individualių administracinių aktų panaikinimo skaičius didės. Kadangi aiškinamajame rašte nurodyti Įstatymų projektams keliami tikslai yra įgyvendinami pagal esamą galiojantį teisinį reguliavimą, tai yra Nacionalinei žemės tarnybai įgyvendinant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas, pripažintina, kad Įstatymų projektais siūloma teisėkūros iniciatyva neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto teisėkūros tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Nepritarti Priėmus siūlomas nuostatas būtų pasiekti šie pagrindiniai tikslai:
1) užtikrintas kompleksinis teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumas.
Nuo 2014-01-01 savivaldybės, organi-zuodamos miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, siekia, kad jais suformuotuose ir pertvarkytuose žemės sklypuose galėtų būti darniai vykdoma ar vystoma teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla. Nacionalinė žemės tarnyba negali tinkamai įvertinti projektuojamų žemės sklypų atitiktį teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, plėtros planams ir programoms. Savivaldybės gali geriau užtikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinių suderinamumą, tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose teritorijose. 2) atskyrus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą nuo šių projektų organizavimo ir tvirtinimo, būtų sukurtas skaidresnis teisinis reguliavimas. Šiuo metu ta pati institucija – Nacionalinė žemės tarnyba – organizuoja kaimų teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, išduoda reikalavimus, derina, atlieka valstybinę projektų priežiūrą, nagrinėja skundus, sprendžia ginčus ir priima sprendimus dėl procedūrų ir projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ir dėl šios tarnybos teritorinių skyrių vadovų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat minėtus projektus tvirtina Tai sudaro palankias sąlygas korupcijai pasireikšti ir sukuria problemas įgyvendinant objektyvumo principus. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2017-11-27 2.
Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtinti žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Kaip žinoma, žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. (Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintas sąrašas būdų, kuriais žemės reformos metu suformuoti valstybinės žemės sklypai yra perleidžiami į privačią nuosavybę: nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; valstybinės žemės pardavimas; civiliniai sandoriai dėl žemės. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kokia eilės tvarka vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose.
Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, be kitų nustatytų funkcijų: įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti; parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn; perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektai yra parengti siekiant teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, susijusio su žemės sklypų formavimu ar pertvarkymu, funkcijas sutelkti (konsoliduoti) vienoje institucijoje, priskiriant jas savivaldybių kompetencijai, taip užtikrinant teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumą. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsniu, Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostata, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra priskirti teritorijų planavimo dokumentams.
Taigi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra įgyvendinantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų planų, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir detaliųjų planų) sprendinius, tiek, kiek tai yra susiję su žemės sklypų ribų suprojektavimu ar pertvarkymu. Kaimo gyvenamojoje teritorijoje didžiąją dalį žemės sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kurioje statybų klausimai nėra aktualūs. Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniai negali pakeisti ar prieštarauti savivaldybių įgaliotų institucijų patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami formuojant ir pertvarkant tiek privačios žemės, tiek valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesas apima ne tik minėtų projektų rengimą, tačiau ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą, dėl kurių sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl skirtingoms institucijoms priimant sprendimus sukeliama problemų, nes vientisas procesas dirbtinai atskiriamas ir pavedamas atlikti skirtingoms institucijoms.
Vadovaudamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymime, kad Įstatymų projektais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas priskyrus savivaldybių, o ne Nacionalinės žemės tarnybos, kompetencijai, Nacionalinė žemės tarnyba nebegalės Žemės reformos įstatyme, Žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka tinkamai vykdyti vieno iš pagrindinių savo uždavinių – įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, kaip tai yra įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, 6.1 papunktyje, įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro srityse. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuosavybės teisių atkūrimo procese taip pat dalyvauja ir savivaldybės – formuoja žemės sklypus, kurie projektuojami perduoti neatlygintinai nuosavybėn, miestuose.
Tačiau norėtume atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad dėl aptartos savivaldybėms priskirtos funkcijos netinkamo vykdymo, kadangi savivaldybių administracijos direktorių priimamais sprendimais yra suformuojamas nepakankamas kiekis piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, esančių miesto teritorijoje, taip pat daugeliu atvejų dėl nepagrįstai ilgo tokių žemės sklypų projektavimo, nėra galimybės baigti nuosavybės teisių atkūrimo proceso miestų teritorijose. Be to, manome, kad savivaldybėms perdavus žemės sklypų formavimo funkciją tiek miestų, tiek ir kaimų gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar labiau užsitęstų ir būtų vilkinamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad Įstatymų projektais siūloma teisėkūros iniciatyva prieštarauja Žemės reformos įstatymo 2, 4 ir 5 straipsniams, 10 straipsnio 1 daliai, 16 straipsnio 1 daliai, Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 daliai ir neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto teisėkūros sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Nepritarti Žemės ūkio ministerijai, o ne Nacionalinei žemės tarnybai yra priskirta formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos ir žemėtvarkos srityse; organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą. Vyriausybė 2018-03-21 nutarimu Nr. 263 projektų nuostatoms iš esmės pritarė. Be to, vienos iš Nacionalinės žemės tarnybos įgyvendinamų funkcijų perdavimas savivaldybėms neturėtų sutrukdyti tinkamai vykdyti kitas tarnybai priskirtas funkcijas.
Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Žemės reformos ir Žemės įstatymų nuostatų, todėl atitinka teisėkūros sistemiškumo principą. Taip pat pažymėtina, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisių į žemę atkūrimas atliekamas rengiant žemės reformos projektus, kurių teisinis reguliavimas įstatymų projektais nekeičiamas. Pastebėtina, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą viešą informaciją, iki 2018-01-01 kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose piliečių, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į žemę, skaičius sudarė 99,78 % nuo viso pateikusių prašymus piliečių skaičiaus, t. y. procesas jau yra beveik baigtas. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
straipsnio antrojoje pastraipoje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Todėl siūlymas savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, sukuria realias prielaidas savivaldybėms priimti tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus dėl valstybinės ar privačios žemės tiek miestų, tiek ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. Įstatymų projektais savivaldybėms perdavus valstybinės žemės planavimo funkciją bus prarasta galimybė valstybiniu lygmeniu spręsti valstybės turto racionalaus tvarkymo klausimus.
Taip pat bus apsunkintas ir paskesnių valstybinės žemės disponavimo klausimų sprendimas, Nacionalinėje žemės tarnyboje priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises, parduoti, išnuomoti valstybinės žemės sklypus ir kitais įstatymų nustatytais būdais valstybinę žemę naudoti, valdyti ir ja disponuoti. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. liepos
m. gegužės 12 d. nutarime Nr. XI-258 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 m. metų ataskaitos“, pažymėjęs valstybės turto svarbą, užtikrinant viešąjį interesą ir socialinę darną, ir įvertinęs valstybės turto racionalaus tvarkymo svarbą, nutarė, kad turi būti siekiama valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo centralizavimo. Šis tikslas gali būti pasiektas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrą politiką formuoti ir įgyvendinti pavedus vienai institucijai. Dėl valstybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo decentralizacijos, paskirstant funkcijas tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių, galimų neigiamų pasekmių aiškiai pasisakė Lietuvos Respublikos Prezidentas 2010 m. birželio 9 d. dekrete Nr. 1K-388
„Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16,
19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (toliau – Dekretas).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlymas savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, valstybinė ar privati žemė tiek miestų, tiek kaimų gyvenamosiose vietovėse bus valdoma, naudojama ir ja disponuojama neužtikrinant bendrojo valstybės ir visuomenės intereso. Mūsų nuomone, taip pat remiantis Dekretu, galiojantis teisinis reguliavimas, kai valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkcijos yra suskaidomos ir priskiriamos dviejų skirtingų lygmenų subjektams, tokio skirstymo kriterijumi pasirenkant gyvenamosios vietovės statusą, nesudaro prielaidų efektyviam, racionaliam valstybinio turto valdymui bei valstybės, kaip šio turto savininkės, interesų jai nuosavybės teise priklausančios žemės tvarkymo ir administravimo srityje užtikrinimui. Todėl manome, kad tikslinga šias funkcijas perduoti vienai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai – Lietuvos Respublikos valstybės institucijai, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, Žemės reformos, Žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse, atitinkamai patikslinant formuluotes teisės aktuose. Nepritarti Įstatymų projektais nekeičiamas valstybinės žemės tvarkymo ir naudojimo teisinis reguliavimas.
Kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teritorijoje ar jos dalyje yra Nacionalinės žemės tarnybos valdomos valstybinės žemės, ji išduoda ir išduos (priėmus įstatymų projektus) projekto rengimo reikalavimus, dalyvauja ir dalyvaus derinimo procedūrose ir visais atvejais atlieka ir atliks rengiamų projektų valstybinę priežiūrą. Nacionalinės žemės tarnybos dalyvavimas minėtų projektų rengimo procedūrose sudaro galimybę šiai tarnybai spręsti valstybės turto racionalaus tvarkymo klausimus, užtikrinti bendrojo valstybės ir visuomenės intereso apsaugą. Be to, savivaldybės gali geriau nei Nacionalinė žemės tarnyba užtikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinių suderinamumą, tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose teritorijose. 4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
projektai rengiami formuojant ir pertvarkant tiek privačios žemės, tiek valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesas apima ne tik minėtų projektų rengimą, tačiau ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą (keitimą), dėl kurių sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl skirtingoms institucijoms priimant sprendimus, vientisas procesas dirbtinai suskaidomas ir pavedamas atlikti skirtingoms institucijoms. Kaip minėta pirmiau, Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai koordinuojant šį procesą, Nacionalinė žemės tarnyba taiko vienodą praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimdama atitinkamus sprendimus žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje.
Todėl manome, kad neracionalu ir netikslinga Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, atskirti ir perduoti savivaldybėms. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo teisės suteiktos atitinkamų savivaldybių administracijos direktoriams. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija ir kaip institucija, atliekanti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir nagrinėjanti įvairius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir paklausimus žemės naudojimo ir pertvarkymo klausimais, susiduria su savivaldybėse priimamais sprendimais, kai klaidingai yra interpretuojamos teisės aktų nuostatos arba įvairūs sprendimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ar atsisakymo juos rengti priimami iš viso jų nepagrindus teisės aktų nuostatomis. Todėl minėtų projektų organizavimo praktika savivaldybėse parodo, kaip skirtingai įvairiose savivaldybėse yra taikomi teisės aktų reikalavimai, taip pat dažni atvejai, kai įvairūs reikalavimai ar sprendimai yra nustatomi ar priimami pažeidžiant teisės aktų nuostatas arba nustatomi tokie pertekliniai ir teisės aktų nuostatų neatitinkantys reikalavimai dėl minėtų projektų rengimo, kurie nepagrįstai pareikalauja iš projektų iniciatorių ar rengėjų papildomų laiko ir finansų sąnaudų.
Nepritarti Tikslinga pritarti projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą nuo šių projektų organizavimo ir tvirtinimo, nes taip būtų sukurtas skaidresnis teisinis reguliavimas. Rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, privaloma vadovautis Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis. Pagal Žemės įstatymo 43 straipsnio nuostatas, valstybinę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų priežiūrą toliau atliktų Nacionalinė žemės tarnyba. Jai paliekama funkcija projekto tikrinimo metu vertinti, ar nepažeistos rengimo, derinimo ir svarstymo procedūros, taip pat tikrinti projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams. Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, suteikta teisė ir priskirta pareiga užtikrinti, kad rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus visose savivaldybėse būtų vienodai ir teisingai taikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai. 5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
5Aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyta,
kad dėl Įstatymų projektų inkorporavimo į teisinę sistemą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr.
3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Tačiau manome, kad siekiant inkorporuoti Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus taip pat turės būti keičiamas Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, visi teisės aktai, reglamentuojantys Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ŽPDRIS) veiklą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“. Nepritarti Žemės reformos įstatymas nereglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūrų ir todėl nėra tikslinga jo nuostatų keisti. 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
punkte pateiktą informaciją apie lėšų poreikį Įstatymų projektams įgyvendinti, pažymime, kad nėra nurodyti prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais, reikalingi ŽPDRIS pakeitimams. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, funkcijų, susijusių su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, perdavimas savivaldybėms neužtikrina tinkamo visos visuomenės interesais pagrįsto valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Įstatymų projektams. Spręsti pagrindi-niame komitete 7.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-11-22 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) gautas Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos prašymas atlikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
Projektas Nr. XIIIP-1287) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1286 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1286) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projektų Nr. XIIIP-1286 ir Nr. XIIIP-1287 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad minėtais teisės aktų projektais siūloma savivaldybėms perduoti šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu. Taigi, kadangi Projektu Nr. XIIIP-1287 siūlomi įstatyminiai pakeitimai yra daugiau vadybinio nei teisinio pobūdžio (t. y. viena ar kelios institucijos turėtų įgyvendinti funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu), Specialiųjų tyrimų tarnyba nenagrinėjo minėtų siūlymų tikslingumo. Atlikus Projektų Nr. XIIIP-1286 ir Nr. XIIIP-1287 antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie tiesiogiai sukurtų sąlygas korupcijai pasireikšti. Tačiau manytume, kad Projekto Nr. XIIIP-1287 siūlymų įgyvendinimas gali būti susijęs su šiais korupcijos rizikos veiksniais:
1) Kadangi teisės aktai savivaldybėms laiduoja savivaldos, savitvarkos ir savaveiksmiškumo teisę, Projekto Nr. XIIIP-1287 priėmimo atveju tikėtina situacija, kad skirtingose savivaldybėse įgyvendinant su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu susijusias funkcijas bus taikoma skirtinga praktika. Kadangi nei Projektas Nr. XIIIP-1287, nei kiti Projektą Nr. XIIIP-1287 lydintys dokumentai (pavyzdžiui, Projekto Nr.
XIIIP-1287 aiškinamasis raštas) nepaaiškina, kaip bus užtikrinama, kad minėtos funkcijos skirtingose savivaldybėse bus įgyvendinamos vienodai, tokia situacija (mūsų nuomone) laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. 2) Projekto Nr. XIIIP-1287 priėmimo atveju būtų išplečiamos savivaldybių funkcijos, susijusios su žemėtvarkos reikalų sprendimu. Nors Projekto Nr. XIIIP-1287 rengėjų nuomone esamas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas korupcijai, kurias turėtų sumažinti Projektu Nr. XIIIP-1287 siūlomo įstatymo įgyvendinimas, atkreipiame dėmesį į „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenis, kurie rodo, kad apklausų respondentų nuomone savivaldybės yra labiau korumpuotos nei žemės tvarkymo įstaigos[1]. Papildomai pastebėtina, kad kitų šalių geroji patirtis yra ta, kad jose veikia subjektai, kurie padeda savivaldybėms priimti kaip galima labiau tinkamus sprendimus, pvz., Olandijoje veikia savivaldybių įsteigtas kokybės institutas[2], kuris padeda savivaldybėms kaip galima kokybiškiau įgyvendinti joms pavestas funkcijas. Todėl perduodant savivaldybėms papildomas funkcijas siūlytina aptarti ir perduotinų funkcijų vykdymo kokybės aspektus. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-03-21, nutarimas Nr. 263 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-488 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.8 ir 1.9 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1286 (toliau – Teritorijų planavimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1287 (toliau – Žemės įstatymo projektas) ir pateikti šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
kadastro duomenys.
Kas galėtų būti priskirtina prie kadastro duomenų, laikytina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, o ne Žemės įstatymo reguliavimo dalyku. Atsižvelgiant į tai ir į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, siūlytina keičiamoje Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje išbraukti numatomus ir iš esmės perteklinius žodžius „kadastro duomenų – žemės sklypų“;
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2018-03-21, nutarimas Nr. 263
planavimo ir Žemės įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti būtinos lėšos atitinkamai turės būti perskirstytos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kurios asignavimuose numatytas Nacionalinės žemės tarnybos vykdomų funkcijų finansavimas, į savivaldybių biudžetus, taip pat siekiant laiku parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina Teritorijų planavimo įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Žemės įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti vėlesnius įstatymų įsigaliojimo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
dėmesį į tai, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus duomenis kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo darbams atlikti Nacionalinėje žemės tarnyboje pakanka 14 specialistų etatų, kurių darbo užmokesčio fondas Nacionalinėje žemės tarnyboje sudaro iki 121 317 eurų per metus, o ne 55 etatų, kurių darbo užmokesčio fondas sudarytų apie 642 840 eurų per metus, kaip nurodoma Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymų projektų aiškinamojo rašto 12 punkte. Atsižvelgti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1287 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
3 Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą savivaldybėse, tikslinga nustatyti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių jau yra priimti sprendimai pradėti rengimą, nustatyta tvarka būtų perduodami savivaldybės administracijos direktoriui, tam, kad jie būtų baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal siūlomą naują teisinį reguliavimą. Pasiūlymas:
Patobulinti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, nebaigti iki šio įstatymo įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra perduodami savivaldybės administracijos direktoriui, kad jie būtų baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį galiojantį teisinį reguliavimą.“
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gintautas Kindurys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADOS PROJEKTAS
2018-09-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius -
Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Rėda Brandišauskienė - aplinkos viceministrė, Marius Narmontas - Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, Algė Staniūnaitė-Tonkich, Rūta Brazdžiūnienė, Eduardas Vaitkevičius – Aplinkos ministerijos atstovai, Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Neringa Azguridienė - Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja, Algis Gaižutis - Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas, Laimonas Čiakas - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius, Zita Kvietkienė - NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė, Audrius Petkevičius – LZHIS prezidentas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2017-11-13) 1(32), 2(40) Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma keičiamo įstatymo 32 ir 40 straipsniuose nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuotų bei juos tvirtintų savivaldybės administracijos direktorius. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas suprantamas kaip visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos sprendimą dėl dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimo būdu patikslintų kadastro duomenų – žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą analogiškus sprendimus, jei žemės sklypas yra miestų ir miestelių teritorijose, priima savivaldybės administracijos direktorius, jei kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Atsižvelgiant į tai, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus ir rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, šių sklypų kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų viena institucija, o pertvarkant (perdalijant) žemės sklypus ir nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, šių žemės sklypų patikslintus kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų kita institucija, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principams. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-11-13)
2Projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m.
gegužės 1 d., t. y. kitais biudžetiniais metais. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „perduotiems 55 etatams turėtų būti numatyta 642 840 € metams“. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1227, kuriame jau yra suplanuotos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos bei asignavimai, manytina, jog turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Be to, Vyriausybės nuomonės reikėtų prašyti taip pat ir dėl to, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies
tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada pateikta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-11-13) * 3.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti žemėtvarką, teritorijų planavimą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis turėtų būti atliekamas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Atsižvelgti. Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo išvada gauta. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-11-09) * Europos teisės departamentas, <...> pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27 raštas Nr. 1SD-4484-3.7 E.) 1(32), 2(40) Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) nurodyta, kad jie yra parengti siekiant teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, susijusio su žemės sklypų formavimu ar pertvarkymu, funkcijas sutelkti (konsoliduoti) vienoje institucijoje, priskiriant jas savivaldybių kompetencijai. Tai yra, Nacionalinės žemės tarnybos atliekamą teritorijų planavimo ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo funkciją perduoti savivaldybėms. Aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta, kad Įstatymų projektais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir jas suderinti taip, kad Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijos, susijusios su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, būtų perduotos savivaldybėms.
Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria siūlymui savivaldybių kompetencijai priskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, funkcijas, kurios pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, dėl toliau nurodytų priežasčių. 1. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, perdavus savivaldybėms funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, nebūtų pasiekti Įstatymų projektams keliami tikslai užtikrinti teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumą ir įtvirtinti aiškesnį ir skaidresnį žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo teisinį reguliavimą, sudarant galimybę šių procedūrų vykdymui (atlikimui) taikyti vieno langelio principą. Pažymime, kad remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas – viešasis juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos teritorijoje iš viso yra šešiasdešimt savivaldybių (Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnis), kurių, kaip viešojo administravimo subjektų, nepavaldžių kitoms institucijoms, priimti individualūs administraciniai aktai – sprendimai, taip pat dėl žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo, galėtų būti skundžiami tik teismui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovų sprendimų dėl žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo teisėtumas ir pagrįstumas yra revizuojamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, priimant sprendimus Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka.
Remdamiesi tuo, kas aptarta, manome, kad Nacionalinė žemės tarnyba Žemės įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme priskirtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas atlieka tinkamai, Taisyklėse nustatyta tvarka užtikrina anksčiau minėtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat aiškų ir skaidrų žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo procesą, vienodą šį procesą reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, tikėtina, kad perdavus Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas savivaldybėms teisminių ginčų dėl individualių administracinių aktų panaikinimo skaičius didės. Kadangi aiškinamajame rašte nurodyti Įstatymų projektams keliami tikslai yra įgyvendinami pagal esamą galiojantį teisinį reguliavimą, tai yra Nacionalinei žemės tarnybai įgyvendinant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas, pripažintina, kad Įstatymų projektais siūloma teisėkūros iniciatyva neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto teisėkūros tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pritarti. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27) 1(32), 2(40) 2.
Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtinti žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Kaip žinoma, žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. (Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintas sąrašas būdų, kuriais žemės reformos metu suformuoti valstybinės žemės sklypai yra perleidžiami į privačią nuosavybę: nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; valstybinės žemės pardavimas; civiliniai sandoriai dėl žemės. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kokia eilės tvarka vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose.
Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, be kitų nustatytų funkcijų: įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti; parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn; perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektai yra parengti siekiant teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, susijusio su žemės sklypų formavimu ar pertvarkymu, funkcijas sutelkti (konsoliduoti) vienoje institucijoje, priskiriant jas savivaldybių kompetencijai, taip užtikrinant teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumą. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsniu, Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostata, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra priskirti teritorijų planavimo dokumentams.
Taigi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra įgyvendinantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų planų, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir detaliųjų planų) sprendinius, tiek, kiek tai yra susiję su žemės sklypų ribų suprojektavimu ar pertvarkymu. Kaimo gyvenamojoje teritorijoje didžiąją dalį žemės sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kurioje statybų klausimai nėra aktualūs. Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniai negali pakeisti ar prieštarauti savivaldybių įgaliotų institucijų patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami formuojant ir pertvarkant tiek privačios žemės, tiek valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesas apima ne tik minėtų projektų rengimą, tačiau ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą, dėl kurių sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl skirtingoms institucijoms priimant sprendimus sukeliama problemų, nes vientisas procesas dirbtinai atskiriamas ir pavedamas atlikti skirtingoms institucijoms.
Vadovaudamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymime, kad Įstatymų projektais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas priskyrus savivaldybių, o ne Nacionalinės žemės tarnybos, kompetencijai, Nacionalinė žemės tarnyba nebegalės Žemės reformos įstatyme, Žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka tinkamai vykdyti vieno iš pagrindinių savo uždavinių – įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, kaip tai yra įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, 6.1 papunktyje, įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro srityse. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuosavybės teisių atkūrimo procese taip pat dalyvauja ir savivaldybės – formuoja žemės sklypus, kurie projektuojami perduoti neatlygintinai nuosavybėn, miestuose.
Tačiau norėtume atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad dėl aptartos savivaldybėms priskirtos funkcijos netinkamo vykdymo, kadangi savivaldybių administracijos direktorių priimamais sprendimais yra suformuojamas nepakankamas kiekis piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, esančių miesto teritorijoje, taip pat daugeliu atvejų dėl nepagrįstai ilgo tokių žemės sklypų projektavimo, nėra galimybės baigti nuosavybės teisių atkūrimo proceso miestų teritorijose. Be to, manome, kad savivaldybėms perdavus žemės sklypų formavimo funkciją tiek miestų, tiek ir kaimų gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar labiau užsitęstų ir būtų vilkinamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad Įstatymų projektais siūloma teisėkūros iniciatyva prieštarauja Žemės reformos įstatymo 2, 4 ir 5 straipsniams, 10 straipsnio 1 daliai, 16 straipsnio 1 daliai, Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 daliai ir neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto teisėkūros sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Pritarti. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27) 1(32), 2(40)
straipsnio antrojoje pastraipoje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.
Todėl siūlymas savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, sukuria realias prielaidas savivaldybėms priimti tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus dėl valstybinės ar privačios žemės tiek miestų, tiek ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. Įstatymų projektais savivaldybėms perdavus valstybinės žemės planavimo funkciją bus prarasta galimybė valstybiniu lygmeniu spręsti valstybės turto racionalaus tvarkymo klausimus. Taip pat bus apsunkintas ir paskesnių valstybinės žemės disponavimo klausimų sprendimas, Nacionalinėje žemės tarnyboje priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises, parduoti, išnuomoti valstybinės žemės sklypus ir kitais įstatymų nustatytais būdais valstybinę žemę naudoti, valdyti ir ja disponuoti. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. liepos 3 d. nutarime Nr. X-1247 ,,Dėl racionalaus valstybės turto tvarkymo“ ir 2009 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. XI-258 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 m. metų ataskaitos“, pažymėjęs valstybės turto svarbą, užtikrinant viešąjį interesą ir socialinę darną, ir įvertinęs valstybės turto racionalaus tvarkymo svarbą, nutarė, kad turi būti siekiama valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo centralizavimo. Šis tikslas gali būti pasiektas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrą politiką formuoti ir įgyvendinti pavedus vienai institucijai.
Dėl valstybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo decentralizacijos, paskirstant funkcijas tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių, galimų neigiamų pasekmių aiškiai pasisakė Lietuvos Respublikos Prezidentas 2010 m. birželio 9 d. dekrete Nr. 1K-388 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (toliau – Dekretas). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlymas savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, valstybinė ar privati žemė tiek miestų, tiek kaimų gyvenamosiose vietovėse bus valdoma, naudojama ir ja disponuojama neužtikrinant bendrojo valstybės ir visuomenės intereso. Mūsų nuomone, taip pat remiantis Dekretu, galiojantis teisinis reguliavimas, kai valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkcijos yra suskaidomos ir priskiriamos dviejų skirtingų lygmenų subjektams, tokio skirstymo kriterijumi pasirenkant gyvenamosios vietovės statusą, nesudaro prielaidų efektyviam, racionaliam valstybinio turto valdymui bei valstybės, kaip šio turto savininkės, interesų jai nuosavybės teise priklausančios žemės tvarkymo ir administravimo srityje užtikrinimui.
Todėl manome, kad tikslinga šias funkcijas perduoti vienai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai – Lietuvos Respublikos valstybės institucijai, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, Žemės reformos, Žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse, atitinkamai patikslinant formuluotes teisės aktuose. Pritarti. 4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27) 1(32), 2(40)
projektai rengiami formuojant ir pertvarkant tiek privačios žemės, tiek valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesas apima ne tik minėtų projektų rengimą, tačiau ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą (keitimą), dėl kurių sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl skirtingoms institucijoms priimant sprendimus, vientisas procesas dirbtinai suskaidomas ir pavedamas atlikti skirtingoms institucijoms. Kaip minėta pirmiau, Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai koordinuojant šį procesą, Nacionalinė žemės tarnyba taiko vienodą praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimdama atitinkamus sprendimus žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Todėl manome, kad neracionalu ir netikslinga Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, atskirti ir perduoti savivaldybėms. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo teisės suteiktos atitinkamų savivaldybių administracijos direktoriams. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija ir kaip institucija, atliekanti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir nagrinėjanti įvairius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir paklausimus žemės naudojimo ir pertvarkymo klausimais, susiduria su savivaldybėse priimamais sprendimais, kai klaidingai yra interpretuojamos teisės aktų nuostatos arba įvairūs sprendimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ar atsisakymo juos rengti priimami iš viso jų nepagrindus teisės aktų nuostatomis.
Todėl minėtų projektų organizavimo praktika savivaldybėse parodo, kaip skirtingai įvairiose savivaldybėse yra taikomi teisės aktų reikalavimai, taip pat dažni atvejai, kai įvairūs reikalavimai ar sprendimai yra nustatomi ar priimami pažeidžiant teisės aktų nuostatas arba nustatomi tokie pertekliniai ir teisės aktų nuostatų neatitinkantys reikalavimai dėl minėtų projektų rengimo, kurie nepagrįstai pareikalauja iš projektų iniciatorių ar rengėjų papildomų laiko ir finansų sąnaudų. Pritarti. 5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27)
dėl Įstatymų projektų inkorporavimo į teisinę sistemą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Tačiau manome, kad siekiant inkorporuoti Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus taip pat turės būti keičiamas Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr.
1057
„Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, visi teisės aktai, reglamentuojantys Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ŽPDRIS) veiklą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“. Atsižvelgti. 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27) 1(32), 2(40)
punkte pateiktą informaciją apie lėšų poreikį Įstatymų projektams įgyvendinti, pažymime, kad nėra nurodyti prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais, reikalingi ŽPDRIS pakeitimams. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, funkcijų, susijusių su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, perdavimas savivaldybėms neužtikrina tinkamo visos visuomenės interesais pagrįsto valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Įstatymų projektams. Pritarti. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2017-11-22) * Atlikus Projektų Nr. XIIIP-1286 ir Nr. XIIIP-1287 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad minėtais teisės aktų projektais siūloma savivaldybėms perduoti šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu. Taigi, kadangi Projektu Nr.
Taigi, kadangi Projektu Nr. XIIIP-1287 siūlomi įstatyminiai pakeitimai yra daugiau vadybinio nei teisinio pobūdžio (t. y. viena ar kelios institucijos turėtų įgyvendinti funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu), Specialiųjų tyrimų tarnyba nenagrinėjo minėtų siūlymų tikslingumo. Atsižvelgti
tyrimų tarnyba (2017-11-22) 1(32), 2(40) Atlikus Projektų Nr. XIIIP-1286 ir Nr. XIIIP-1287 antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie tiesiogiai sukurtų sąlygas korupcijai pasireikšti. Tačiau manytume, kad Projekto Nr. XIIIP-1287 siūlymų įgyvendinimas gali būti susijęs su šiais korupcijos rizikos veiksniais:
1) Kadangi teisės aktai savivaldybėms laiduoja savivaldos, savitvarkos ir savaveiksmiškumo teisę, Projekto Nr. XIIIP-1287 priėmimo atveju tikėtina situacija, kad skirtingose savivaldybėse įgyvendinant su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu susijusias funkcijas bus taikoma skirtinga praktika. Kadangi nei Projektas Nr. XIIIP-1287, nei kiti Projektą Nr. XIIIP-1287 lydintys dokumentai (pavyzdžiui, Projekto Nr. XIIIP-1287 aiškinamasis raštas) nepaaiškina, kaip bus užtikrinama, kad minėtos funkcijos skirtingose savivaldybėse bus įgyvendinamos vienodai, tokia situacija (mūsų nuomone) laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. 2) Projekto Nr. XIIIP-1287 priėmimo atveju būtų išplečiamos savivaldybių funkcijos, susijusios su žemėtvarkos reikalų sprendimu. Nors Projekto Nr. XIIIP-1287 rengėjų nuomone esamas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas korupcijai, kurias turėtų sumažinti Projektu Nr. XIIIP-1287 siūlomo įstatymo įgyvendinimas, atkreipiame dėmesį į „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenis, kurie rodo, kad apklausų respondentų nuomone savivaldybės yra labiau korumpuotos nei žemės tvarkymo įstaigos[1].
Papildomai pastebėtina, kad kitų šalių geroji patirtis yra ta, kad jose veikia subjektai, kurie padeda savivaldybėms priimti kaip galima labiau tinkamus sprendimus, pvz., Olandijoje veikia savivaldybių įsteigtas kokybės institutas[2], kuris padeda savivaldybėms kaip galima kokybiškiau įgyvendinti joms pavestas funkcijas. Todėl perduodant savivaldybėms papildomas funkcijas siūlytina aptarti ir perduotinų funkcijų vykdymo kokybės aspektus. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: il. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, (2018-03-21, nutarimas Nr. 263) 1(32), 2(40)
žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1287 (toliau – Žemės įstatymo projektas). Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą ir palikti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, (2018-03-21, nutarimas Nr. 263) 2(40) 3(7)
reguliavimo priemonių tobulinimo:
straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau
Pagal Taisyklėse nustatytą tvarką Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), vykdydama valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, prieš tvirtinimą patikrina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, viešinimo, derinimo procedūrų, taip pat šio projekto sprendinių atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinti arba netvirtinti. Taisyklių 67 punkte nurodyta sąlyga, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl tikslingumo šį projektą tvirtinti. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamą Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą papildyti minėta sąlyga;
Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-03-21, nutarimas Nr. 263) 2(40) 4(9)
dalimi keičiamoje Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje nurodyti konkretūs kadastro duomenys. Kas galėtų būti priskirtina prie kadastro duomenų, laikytina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, o ne Žemės įstatymo reguliavimo dalyku. Atsižvelgiant į tai ir į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, siūlytina keičiamoje Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje išbraukti numatomus ir iš esmės perteklinius žodžius „kadastro duomenų – žemės sklypų“;
Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-03-21, nutarimas Nr. 263)3 1,2 1.3.
1,2
planavimo ir Žemės įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti būtinos lėšos atitinkamai turės būti perskirstytos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kurios asignavimuose numatytas Nacionalinės žemės tarnybos vykdomų funkcijų finansavimas, į savivaldybių biudžetus, taip pat siekiant laiku parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina Teritorijų planavimo įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Žemės įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti vėlesnius įstatymų įsigaliojimo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus. Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-03-21, nutarimas Nr. 263)
dėmesį į tai, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus duomenis kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo darbams atlikti Nacionalinėje žemės tarnyboje pakanka 14 specialistų etatų, kurių darbo užmokesčio fondas Nacionalinėje žemės tarnyboje sudaro iki 121 317 eurų per metus, o ne 55 etatų, kurių darbo užmokesčio fondas sudarytų apie 642 840 eurų per metus, kaip nurodoma Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymų projektų aiškinamojo rašto 12 punkte. Atsižvelgti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2018-04-18) * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1287 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus. Nepritarti. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą ir palikti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. 2.
komitetas (2018-04-18)33 Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą savivaldybėse, tikslinga nustatyti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių jau yra priimti sprendimai pradėti rengimą, nustatyta tvarka būtų perduodami savivaldybės administracijos direktoriui, tam, kad jie būtų baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal siūlomą naują teisinį reguliavimą. Pasiūlymas:
Patobulinti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki
šio įstatymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, nebaigti iki šio įstatymo įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra perduodami savivaldybės administracijos direktoriui, kad jie būtų baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį galiojantį teisinį reguliavimą.“ Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Aplinkos apsaugos komitetas (2018-05-30) Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritarė. Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą ir palikti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1287 atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nuomones bei pastabas. Komiteto nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra tinkamas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 0. 8.
Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2018-09-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius -
Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Rėda Brandišauskienė - aplinkos viceministrė, Marius Narmontas - Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, Algė Staniūnaitė-Tonkich, Rūta Brazdžiūnienė, Eduardas Vaitkevičius – Aplinkos ministerijos atstovai, Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Neringa Azguridienė - Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja, Algis Gaižutis - Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas, Laimonas Čiakas - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius, Zita Kvietkienė - NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė, Audrius Petkevičius – LZHIS prezidentas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2017-11-13) 1(32), 2(40) Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma keičiamo įstatymo 32 ir 40 straipsniuose nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuotų bei juos tvirtintų savivaldybės administracijos direktorius. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas suprantamas kaip visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos sprendimą dėl dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimo būdu patikslintų kadastro duomenų – žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą analogiškus sprendimus, jei žemės sklypas yra miestų ir miestelių teritorijose, priima savivaldybės administracijos direktorius, jei kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Atsižvelgiant į tai, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus ir rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, šių sklypų kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų viena institucija, o pertvarkant (perdalijant) žemės sklypus ir nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, šių žemės sklypų patikslintus kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų kita institucija, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principams. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-11-13)
2Projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m.
gegužės 1 d., t. y. kitais biudžetiniais metais. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „perduotiems 55 etatams turėtų būti numatyta 642 840 € metams“. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1227, kuriame jau yra suplanuotos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos bei asignavimai, manytina, jog turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Be to, Vyriausybės nuomonės reikėtų prašyti taip pat ir dėl to, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies
tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada pateikta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-11-13) * 3.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti žemėtvarką, teritorijų planavimą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis turėtų būti atliekamas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Atsižvelgti. Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo išvada gauta. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-11-09) * Europos teisės departamentas, <...> pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27 raštas Nr. 1SD-4484-3.7 E.) 1(32), 2(40) Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) nurodyta, kad jie yra parengti siekiant teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, susijusio su žemės sklypų formavimu ar pertvarkymu, funkcijas sutelkti (konsoliduoti) vienoje institucijoje, priskiriant jas savivaldybių kompetencijai. Tai yra, Nacionalinės žemės tarnybos atliekamą teritorijų planavimo ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo funkciją perduoti savivaldybėms. Aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta, kad Įstatymų projektais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir jas suderinti taip, kad Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijos, susijusios su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, būtų perduotos savivaldybėms.
Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria siūlymui savivaldybių kompetencijai priskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, funkcijas, kurios pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, dėl toliau nurodytų priežasčių. 1. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, perdavus savivaldybėms funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, nebūtų pasiekti Įstatymų projektams keliami tikslai užtikrinti teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumą ir įtvirtinti aiškesnį ir skaidresnį žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo teisinį reguliavimą, sudarant galimybę šių procedūrų vykdymui (atlikimui) taikyti vieno langelio principą. Pažymime, kad remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas – viešasis juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos teritorijoje iš viso yra šešiasdešimt savivaldybių (Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnis), kurių, kaip viešojo administravimo subjektų, nepavaldžių kitoms institucijoms, priimti individualūs administraciniai aktai – sprendimai, taip pat dėl žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo, galėtų būti skundžiami tik teismui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovų sprendimų dėl žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo teisėtumas ir pagrįstumas yra revizuojamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, priimant sprendimus Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka.
Remdamiesi tuo, kas aptarta, manome, kad Nacionalinė žemės tarnyba Žemės įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme priskirtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas atlieka tinkamai, Taisyklėse nustatyta tvarka užtikrina anksčiau minėtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat aiškų ir skaidrų žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo procesą, vienodą šį procesą reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, tikėtina, kad perdavus Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas savivaldybėms teisminių ginčų dėl individualių administracinių aktų panaikinimo skaičius didės. Kadangi aiškinamajame rašte nurodyti Įstatymų projektams keliami tikslai yra įgyvendinami pagal esamą galiojantį teisinį reguliavimą, tai yra Nacionalinei žemės tarnybai įgyvendinant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas, pripažintina, kad Įstatymų projektais siūloma teisėkūros iniciatyva neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto teisėkūros tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pritarti. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27) 1(32), 2(40) 2.
Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtinti žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Kaip žinoma, žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. (Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintas sąrašas būdų, kuriais žemės reformos metu suformuoti valstybinės žemės sklypai yra perleidžiami į privačią nuosavybę: nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; valstybinės žemės pardavimas; civiliniai sandoriai dėl žemės. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kokia eilės tvarka vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose.
Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, be kitų nustatytų funkcijų: įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti; parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn; perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektai yra parengti siekiant teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, susijusio su žemės sklypų formavimu ar pertvarkymu, funkcijas sutelkti (konsoliduoti) vienoje institucijoje, priskiriant jas savivaldybių kompetencijai, taip užtikrinant teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumą. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsniu, Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostata, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra priskirti teritorijų planavimo dokumentams.
Taigi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra įgyvendinantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų planų, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir detaliųjų planų) sprendinius, tiek, kiek tai yra susiję su žemės sklypų ribų suprojektavimu ar pertvarkymu. Kaimo gyvenamojoje teritorijoje didžiąją dalį žemės sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kurioje statybų klausimai nėra aktualūs. Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniai negali pakeisti ar prieštarauti savivaldybių įgaliotų institucijų patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami formuojant ir pertvarkant tiek privačios žemės, tiek valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesas apima ne tik minėtų projektų rengimą, tačiau ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą, dėl kurių sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl skirtingoms institucijoms priimant sprendimus sukeliama problemų, nes vientisas procesas dirbtinai atskiriamas ir pavedamas atlikti skirtingoms institucijoms.
Vadovaudamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymime, kad Įstatymų projektais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas priskyrus savivaldybių, o ne Nacionalinės žemės tarnybos, kompetencijai, Nacionalinė žemės tarnyba nebegalės Žemės reformos įstatyme, Žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka tinkamai vykdyti vieno iš pagrindinių savo uždavinių – įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, kaip tai yra įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, 6.1 papunktyje, įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro srityse. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuosavybės teisių atkūrimo procese taip pat dalyvauja ir savivaldybės – formuoja žemės sklypus, kurie projektuojami perduoti neatlygintinai nuosavybėn, miestuose.
Tačiau norėtume atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad dėl aptartos savivaldybėms priskirtos funkcijos netinkamo vykdymo, kadangi savivaldybių administracijos direktorių priimamais sprendimais yra suformuojamas nepakankamas kiekis piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, esančių miesto teritorijoje, taip pat daugeliu atvejų dėl nepagrįstai ilgo tokių žemės sklypų projektavimo, nėra galimybės baigti nuosavybės teisių atkūrimo proceso miestų teritorijose. Be to, manome, kad savivaldybėms perdavus žemės sklypų formavimo funkciją tiek miestų, tiek ir kaimų gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar labiau užsitęstų ir būtų vilkinamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad Įstatymų projektais siūloma teisėkūros iniciatyva prieštarauja Žemės reformos įstatymo 2, 4 ir 5 straipsniams, 10 straipsnio 1 daliai, 16 straipsnio 1 daliai, Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 daliai ir neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto teisėkūros sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Pritarti. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27) 1(32), 2(40)
straipsnio antrojoje pastraipoje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.
Todėl siūlymas savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, sukuria realias prielaidas savivaldybėms priimti tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus dėl valstybinės ar privačios žemės tiek miestų, tiek ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. Įstatymų projektais savivaldybėms perdavus valstybinės žemės planavimo funkciją bus prarasta galimybė valstybiniu lygmeniu spręsti valstybės turto racionalaus tvarkymo klausimus. Taip pat bus apsunkintas ir paskesnių valstybinės žemės disponavimo klausimų sprendimas, Nacionalinėje žemės tarnyboje priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises, parduoti, išnuomoti valstybinės žemės sklypus ir kitais įstatymų nustatytais būdais valstybinę žemę naudoti, valdyti ir ja disponuoti. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. liepos 3 d. nutarime Nr. X-1247 ,,Dėl racionalaus valstybės turto tvarkymo“ ir 2009 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. XI-258 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 m. metų ataskaitos“, pažymėjęs valstybės turto svarbą, užtikrinant viešąjį interesą ir socialinę darną, ir įvertinęs valstybės turto racionalaus tvarkymo svarbą, nutarė, kad turi būti siekiama valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo centralizavimo. Šis tikslas gali būti pasiektas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrą politiką formuoti ir įgyvendinti pavedus vienai institucijai.
Dėl valstybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo decentralizacijos, paskirstant funkcijas tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių, galimų neigiamų pasekmių aiškiai pasisakė Lietuvos Respublikos Prezidentas 2010 m. birželio 9 d. dekrete Nr. 1K-388 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (toliau – Dekretas). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlymas savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, valstybinė ar privati žemė tiek miestų, tiek kaimų gyvenamosiose vietovėse bus valdoma, naudojama ir ja disponuojama neužtikrinant bendrojo valstybės ir visuomenės intereso. Mūsų nuomone, taip pat remiantis Dekretu, galiojantis teisinis reguliavimas, kai valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkcijos yra suskaidomos ir priskiriamos dviejų skirtingų lygmenų subjektams, tokio skirstymo kriterijumi pasirenkant gyvenamosios vietovės statusą, nesudaro prielaidų efektyviam, racionaliam valstybinio turto valdymui bei valstybės, kaip šio turto savininkės, interesų jai nuosavybės teise priklausančios žemės tvarkymo ir administravimo srityje užtikrinimui.
Todėl manome, kad tikslinga šias funkcijas perduoti vienai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai – Lietuvos Respublikos valstybės institucijai, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, Žemės reformos, Žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse, atitinkamai patikslinant formuluotes teisės aktuose. Pritarti. 4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27) 1(32), 2(40)
projektai rengiami formuojant ir pertvarkant tiek privačios žemės, tiek valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesas apima ne tik minėtų projektų rengimą, tačiau ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą (keitimą), dėl kurių sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl skirtingoms institucijoms priimant sprendimus, vientisas procesas dirbtinai suskaidomas ir pavedamas atlikti skirtingoms institucijoms. Kaip minėta pirmiau, Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai koordinuojant šį procesą, Nacionalinė žemės tarnyba taiko vienodą praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimdama atitinkamus sprendimus žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Todėl manome, kad neracionalu ir netikslinga Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, atskirti ir perduoti savivaldybėms. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo teisės suteiktos atitinkamų savivaldybių administracijos direktoriams. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija ir kaip institucija, atliekanti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir nagrinėjanti įvairius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir paklausimus žemės naudojimo ir pertvarkymo klausimais, susiduria su savivaldybėse priimamais sprendimais, kai klaidingai yra interpretuojamos teisės aktų nuostatos arba įvairūs sprendimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ar atsisakymo juos rengti priimami iš viso jų nepagrindus teisės aktų nuostatomis.
Todėl minėtų projektų organizavimo praktika savivaldybėse parodo, kaip skirtingai įvairiose savivaldybėse yra taikomi teisės aktų reikalavimai, taip pat dažni atvejai, kai įvairūs reikalavimai ar sprendimai yra nustatomi ar priimami pažeidžiant teisės aktų nuostatas arba nustatomi tokie pertekliniai ir teisės aktų nuostatų neatitinkantys reikalavimai dėl minėtų projektų rengimo, kurie nepagrįstai pareikalauja iš projektų iniciatorių ar rengėjų papildomų laiko ir finansų sąnaudų. Pritarti. 5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27)
dėl Įstatymų projektų inkorporavimo į teisinę sistemą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Tačiau manome, kad siekiant inkorporuoti Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus taip pat turės būti keičiamas Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr.
1057
„Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, visi teisės aktai, reglamentuojantys Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ŽPDRIS) veiklą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“. Atsižvelgti. 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-11-27) 1(32), 2(40)
punkte pateiktą informaciją apie lėšų poreikį Įstatymų projektams įgyvendinti, pažymime, kad nėra nurodyti prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais, reikalingi ŽPDRIS pakeitimams. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, funkcijų, susijusių su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, perdavimas savivaldybėms neužtikrina tinkamo visos visuomenės interesais pagrįsto valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Įstatymų projektams. Pritarti. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2017-11-22) * Atlikus Projektų Nr. XIIIP-1286 ir Nr. XIIIP-1287 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad minėtais teisės aktų projektais siūloma savivaldybėms perduoti šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu. Taigi, kadangi Projektu Nr.
Taigi, kadangi Projektu Nr. XIIIP-1287 siūlomi įstatyminiai pakeitimai yra daugiau vadybinio nei teisinio pobūdžio (t. y. viena ar kelios institucijos turėtų įgyvendinti funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu), Specialiųjų tyrimų tarnyba nenagrinėjo minėtų siūlymų tikslingumo. Atsižvelgti
tyrimų tarnyba (2017-11-22) 1(32), 2(40) Atlikus Projektų Nr. XIIIP-1286 ir Nr. XIIIP-1287 antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie tiesiogiai sukurtų sąlygas korupcijai pasireikšti. Tačiau manytume, kad Projekto Nr. XIIIP-1287 siūlymų įgyvendinimas gali būti susijęs su šiais korupcijos rizikos veiksniais:
1) Kadangi teisės aktai savivaldybėms laiduoja savivaldos, savitvarkos ir savaveiksmiškumo teisę, Projekto Nr. XIIIP-1287 priėmimo atveju tikėtina situacija, kad skirtingose savivaldybėse įgyvendinant su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu susijusias funkcijas bus taikoma skirtinga praktika. Kadangi nei Projektas Nr. XIIIP-1287, nei kiti Projektą Nr. XIIIP-1287 lydintys dokumentai (pavyzdžiui, Projekto Nr. XIIIP-1287 aiškinamasis raštas) nepaaiškina, kaip bus užtikrinama, kad minėtos funkcijos skirtingose savivaldybėse bus įgyvendinamos vienodai, tokia situacija (mūsų nuomone) laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. 2) Projekto Nr. XIIIP-1287 priėmimo atveju būtų išplečiamos savivaldybių funkcijos, susijusios su žemėtvarkos reikalų sprendimu. Nors Projekto Nr. XIIIP-1287 rengėjų nuomone esamas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas korupcijai, kurias turėtų sumažinti Projektu Nr. XIIIP-1287 siūlomo įstatymo įgyvendinimas, atkreipiame dėmesį į „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenis, kurie rodo, kad apklausų respondentų nuomone savivaldybės yra labiau korumpuotos nei žemės tvarkymo įstaigos[1].
Papildomai pastebėtina, kad kitų šalių geroji patirtis yra ta, kad jose veikia subjektai, kurie padeda savivaldybėms priimti kaip galima labiau tinkamus sprendimus, pvz., Olandijoje veikia savivaldybių įsteigtas kokybės institutas[2], kuris padeda savivaldybėms kaip galima kokybiškiau įgyvendinti joms pavestas funkcijas. Todėl perduodant savivaldybėms papildomas funkcijas siūlytina aptarti ir perduotinų funkcijų vykdymo kokybės aspektus. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: il. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, (2018-03-21, nutarimas Nr. 263) 1(32), 2(40)
žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1287 (toliau – Žemės įstatymo projektas). Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą ir palikti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, (2018-03-21, nutarimas Nr. 263) 2(40) 3(7)
reguliavimo priemonių tobulinimo:
straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau
Pagal Taisyklėse nustatytą tvarką Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), vykdydama valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, prieš tvirtinimą patikrina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, viešinimo, derinimo procedūrų, taip pat šio projekto sprendinių atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinti arba netvirtinti. Taisyklių 67 punkte nurodyta sąlyga, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl tikslingumo šį projektą tvirtinti. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamą Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą papildyti minėta sąlyga;
Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-03-21, nutarimas Nr. 263) 2(40) 4(9)
dalimi keičiamoje Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje nurodyti konkretūs kadastro duomenys. Kas galėtų būti priskirtina prie kadastro duomenų, laikytina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, o ne Žemės įstatymo reguliavimo dalyku. Atsižvelgiant į tai ir į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, siūlytina keičiamoje Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje išbraukti numatomus ir iš esmės perteklinius žodžius „kadastro duomenų – žemės sklypų“;
Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-03-21, nutarimas Nr. 263)3 1,2 1.3.
1,2
planavimo ir Žemės įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti būtinos lėšos atitinkamai turės būti perskirstytos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kurios asignavimuose numatytas Nacionalinės žemės tarnybos vykdomų funkcijų finansavimas, į savivaldybių biudžetus, taip pat siekiant laiku parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina Teritorijų planavimo įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Žemės įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti vėlesnius įstatymų įsigaliojimo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus. Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-03-21, nutarimas Nr. 263)
dėmesį į tai, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus duomenis kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo darbams atlikti Nacionalinėje žemės tarnyboje pakanka 14 specialistų etatų, kurių darbo užmokesčio fondas Nacionalinėje žemės tarnyboje sudaro iki 121 317 eurų per metus, o ne 55 etatų, kurių darbo užmokesčio fondas sudarytų apie 642 840 eurų per metus, kaip nurodoma Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymų projektų aiškinamojo rašto 12 punkte. Atsižvelgti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2018-04-18) * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1287 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus. Nepritarti. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą ir palikti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. 2.
komitetas (2018-04-18)33 Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą savivaldybėse, tikslinga nustatyti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių jau yra priimti sprendimai pradėti rengimą, nustatyta tvarka būtų perduodami savivaldybės administracijos direktoriui, tam, kad jie būtų baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal siūlomą naują teisinį reguliavimą. Pasiūlymas:
Patobulinti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki
šio įstatymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, nebaigti iki šio įstatymo įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra perduodami savivaldybės administracijos direktoriui, kad jie būtų baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį galiojantį teisinį reguliavimą.“ Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Aplinkos apsaugos komitetas (2018-05-30) Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritarė. Nepritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą ir palikti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1287 atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nuomones bei pastabas. Komiteto nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra tinkamas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 0. 8.
Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
APLINKOS APSAUGOS komitetas P A p i l d O m o K O M I T E T O I Š V A D A
2018-05-30
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, AM Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 32 ir 40 straipsniuose nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuotų bei juos tvirtintų savivaldybės administracijos direktorius. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas suprantamas kaip visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos sprendimą dėl dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimo būdu patikslintų kadastro duomenų – žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą analogiškus sprendimus, jei žemės sklypas yra miestų ir miestelių teritorijose, priima savivaldybės administracijos direktorius, jei kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus ir rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, šių sklypų kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų viena institucija, o pertvarkant (perdalijant) žemės sklypus ir nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, šių žemės sklypų patikslintus kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų kita institucija, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principams. Nepritarti Projektu siūlomi pakeitimai užtikrintų įstatyminių nuostatų suderinamumą ir teisinio reguliavimo nuoseklumą.
Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus žemės sklypus. Žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus kadastro duomenis (suformuoti naują ar pertvarkytą žemės sklypą). Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti perdalyti žemės sklypus nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimus suformuoti naujus ar pertvarkytus žemės sklypus (o perdalijimas yra vienas iš žemės sklypų pertvarkymo būdų) turi teisę priimti tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, projektu siūloma tikslinti Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalies nuostata. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m.
gegužės 1 d., t. y. kitais biudžetiniais metais. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „perduotiems 55 etatams turėtų būti numatyta 642 840 € metams“. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1227, kuriame jau yra suplanuotos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos bei asignavimai, manytina, jog turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
Be to, Vyriausybės nuomonės reikėtų prašyti taip pat ir dėl to, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Pritarti Vyriausybės išvada pateikta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projektu siūloma reglamentuoti žemėtvarką, teritorijų planavimą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis turėtų būti atliekamas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada gauta. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-11-09 Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-2017-9724 pateiktus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1286 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1287, pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
2017-11-27 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) nurodyta, kad jie yra parengti siekiant teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, susijusio su žemės sklypų formavimu ar pertvarkymu, funkcijas sutelkti (konsoliduoti) vienoje institucijoje, priskiriant jas savivaldybių kompetencijai. Tai yra, Nacionalinės žemės tarnybos atliekamą teritorijų planavimo ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo funkciją perduoti savivaldybėms. Aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta, kad Įstatymų projektais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir jas suderinti taip, kad Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijos, susijusios su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, būtų perduotos savivaldybėms. Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria siūlymui savivaldybių kompetencijai priskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, funkcijas, kurios pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, dėl toliau nurodytų priežasčių. 1.
1Nacionalinės žemės tarnybos nuomone,
perdavus savivaldybėms funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, nebūtų pasiekti Įstatymų projektams keliami tikslai užtikrinti teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumą ir įtvirtinti aiškesnį ir skaidresnį žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo teisinį reguliavimą, sudarant galimybę šių procedūrų vykdymui (atlikimui) taikyti vieno langelio principą. Pažymime, kad remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas – viešasis juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos teritorijoje iš viso yra šešiasdešimt savivaldybių (Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnis), kurių, kaip viešojo administravimo subjektų, nepavaldžių kitoms institucijoms, priimti individualūs administraciniai aktai
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovų sprendimų dėl žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo teisėtumas ir pagrįstumas yra revizuojamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, priimant sprendimus Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka. Remdamiesi tuo, kas aptarta, manome, kad Nacionalinė žemės tarnyba Žemės įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme priskirtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas atlieka tinkamai, Taisyklėse nustatyta tvarka užtikrina anksčiau minėtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat aiškų ir skaidrų žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo procesą, vienodą šį procesą reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, tikėtina, kad perdavus Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas savivaldybėms teisminių ginčų dėl individualių administracinių aktų panaikinimo skaičius didės.
Kadangi aiškinamajame rašte nurodyti Įstatymų projektams keliami tikslai yra įgyvendinami pagal esamą galiojantį teisinį reguliavimą, tai yra Nacionalinei žemės tarnybai įgyvendinant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas, pripažintina, kad Įstatymų projektais siūloma teisėkūros iniciatyva neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto teisėkūros tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Nepritarti Priėmus siūlomas nuostatas būtų pasiekti šie pagrindiniai tikslai:
1) užtikrintas kompleksinis teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumas. Nuo 2014-01-01 savivaldybės, organizuodamos miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, siekia, kad jais suformuotuose ir pertvarkytuose žemės sklypuose galėtų būti darniai vykdoma ar vystoma teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla. Nacionalinė žemės tarnyba negali tinkamai įvertinti projektuojamų žemės sklypų atitiktį teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, plėtros planams ir programoms. Savivaldybės gali geriau užtikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinių suderinamumą, tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose teritorijose.
2) atskyrus valstybinę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų priežiūrą (kontrolę) nuo šių projektų organizavimo ir tvirtinimo, būtų sukurtas skaidresnis teisinis reguliavimas. Šiuo metu ta pati institucija – Nacionalinė žemės tarnyba – organizuoja kaimų teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, išduoda reikalavimus, derina, tvirtina projektus ir atlieka valstybinę projektų priežiūrą, nagrinėja skundus, sprendžia ginčus ir priima sprendimus dėl procedūrų ir projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ir dėl šios tarnybos teritorinių skyrių vadovų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Tai sudaro palankias sąlygas korupcijai pasireikšti ir sukuria problemas įgyvendinant objektyvumo principus. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
yra įtvirtinti žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Kaip žinoma, žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. (Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintas sąrašas būdų, kuriais žemės reformos metu suformuoti valstybinės žemės sklypai yra perleidžiami į privačią nuosavybę: nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; valstybinės žemės pardavimas; civiliniai sandoriai dėl žemės. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kokia eilės tvarka vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose.
Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, be kitų nustatytų funkcijų: įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti; parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn; perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektai yra parengti siekiant teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, susijusio su žemės sklypų formavimu ar pertvarkymu, funkcijas sutelkti (konsoliduoti) vienoje institucijoje, priskiriant jas savivaldybių kompetencijai, taip užtikrinant teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumą. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsniu, Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostata, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra priskirti teritorijų planavimo dokumentams.
Taigi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra įgyvendinantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų planų, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir detaliųjų planų) sprendinius, tiek, kiek tai yra susiję su žemės sklypų ribų suprojektavimu ar pertvarkymu. Kaimo gyvenamojoje teritorijoje didžiąją dalį žemės sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kurioje statybų klausimai nėra aktualūs. Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniai negali pakeisti ar prieštarauti savivaldybių įgaliotų institucijų patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami formuojant ir pertvarkant tiek privačios žemės, tiek valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesas apima ne tik minėtų projektų rengimą, tačiau ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą, dėl kurių sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl skirtingoms institucijoms priimant sprendimus sukeliama problemų, nes vientisas procesas dirbtinai atskiriamas ir pavedamas atlikti skirtingoms institucijoms.
Vadovaudamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymime, kad Įstatymų projektais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas priskyrus savivaldybių, o ne Nacionalinės žemės tarnybos, kompetencijai, Nacionalinė žemės tarnyba nebegalės Žemės reformos įstatyme, Žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka tinkamai vykdyti vieno iš pagrindinių savo uždavinių – įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, kaip tai yra įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, 6.1 papunktyje, įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro srityse. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuosavybės teisių atkūrimo procese taip pat dalyvauja ir savivaldybės – formuoja žemės sklypus, kurie projektuojami perduoti neatlygintinai nuosavybėn, miestuose.
Tačiau norėtume atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad dėl aptartos savivaldybėms priskirtos funkcijos netinkamo vykdymo, kadangi savivaldybių administracijos direktorių priimamais sprendimais yra suformuojamas nepakankamas kiekis piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, esančių miesto teritorijoje, taip pat daugeliu atvejų dėl nepagrįstai ilgo tokių žemės sklypų projektavimo, nėra galimybės baigti nuosavybės teisių atkūrimo proceso miestų teritorijose. Be to, manome, kad savivaldybėms perdavus žemės sklypų formavimo funkciją tiek miestų, tiek ir kaimų gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar labiau užsitęstų ir būtų vilkinamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad Įstatymų projektais siūloma teisėkūros iniciatyva prieštarauja Žemės reformos įstatymo 2, 4 ir 5 straipsniams, 10 straipsnio 1 daliai, 16 straipsnio 1 daliai, Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 daliai ir neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto teisėkūros sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Nepritarti Žemės ūkio ministerijai, o ne Nacionalinei žemės tarnybai yra priskirta formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos ir žemėtvarkos srityse; organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą. Vyriausybė 2018-03-21 nutarimu Nr. 263 projektų nuostatoms iš esmės pritarė. Be to, vienos iš Nacionalinės žemės tarnybos įgyvendinamų funkcijų perdavimas savivaldybėms neturėtų sutrukdyti tinkamai vykdyti kitas tarnybai priskirtas funkcijas.
Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Žemės reformos ir Žemės įstatymų nuostatų, todėl atitinka teisėkūros sistemiškumo principą. Taip pat pažymėtina, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisių į žemę atkūrimas atliekamas rengiant žemės reformos projektus, kurių teisinis reguliavimas įstatymų projektais nekeičiamas. Pastebėtina, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą viešą informaciją, iki 2018-01-01 kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose piliečių, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į žemę, skaičius sudarė 99,78 % nuo viso pateikusių prašymus piliečių skaičiaus, t. y. procesas jau yra beveik baigtas. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
straipsnio antrojoje pastraipoje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Todėl siūlymas savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, sukuria realias prielaidas savivaldybėms priimti tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus dėl valstybinės ar privačios žemės tiek miestų, tiek ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. Įstatymų projektais savivaldybėms perdavus valstybinės žemės planavimo funkciją bus prarasta galimybė valstybiniu lygmeniu spręsti valstybės turto racionalaus tvarkymo klausimus.
Taip pat bus apsunkintas ir paskesnių valstybinės žemės disponavimo klausimų sprendimas, Nacionalinėje žemės tarnyboje priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises, parduoti, išnuomoti valstybinės žemės sklypus ir kitais įstatymų nustatytais būdais valstybinę žemę naudoti, valdyti ir ja disponuoti. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. liepos
m. gegužės 12 d. nutarime Nr. XI-258 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 m. metų ataskaitos“, pažymėjęs valstybės turto svarbą, užtikrinant viešąjį interesą ir socialinę darną, ir įvertinęs valstybės turto racionalaus tvarkymo svarbą, nutarė, kad turi būti siekiama valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo centralizavimo. Šis tikslas gali būti pasiektas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrą politiką formuoti ir įgyvendinti pavedus vienai institucijai. Dėl valstybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo decentralizacijos, paskirstant funkcijas tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių, galimų neigiamų pasekmių aiškiai pasisakė Lietuvos Respublikos Prezidentas 2010 m. birželio 9 d. dekrete Nr. 1K-388
„Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16,
19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (toliau – Dekretas).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlymas savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, valstybinė ar privati žemė tiek miestų, tiek kaimų gyvenamosiose vietovėse bus valdoma, naudojama ir ja disponuojama neužtikrinant bendrojo valstybės ir visuomenės intereso. Mūsų nuomone, taip pat remiantis Dekretu, galiojantis teisinis reguliavimas, kai valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkcijos yra suskaidomos ir priskiriamos dviejų skirtingų lygmenų subjektams, tokio skirstymo kriterijumi pasirenkant gyvenamosios vietovės statusą, nesudaro prielaidų efektyviam, racionaliam valstybinio turto valdymui bei valstybės, kaip šio turto savininkės, interesų jai nuosavybės teise priklausančios žemės tvarkymo ir administravimo srityje užtikrinimui. Todėl manome, kad tikslinga šias funkcijas perduoti vienai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai – Lietuvos Respublikos valstybės institucijai, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, Žemės reformos, Žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse, atitinkamai patikslinant formuluotes teisės aktuose. Nepritarti Įstatymų projektais nekeičiamas valstybinės žemės tvarkymo ir naudojimo teisinis reguliavimas.
Kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teritorijoje ar jos dalyje yra Nacionalinės žemės tarnybos valdomos valstybinės žemės, ji išduoda ir išduos (priėmus įstatymų projektus) projekto rengimo reikalavimus, dalyvauja ir dalyvaus derinimo procedūrose ir visais atvejais atlieka ir atliks rengiamų projektų valstybinę priežiūrą. Nacionalinės žemės tarnybos dalyvavimas minėtų projektų rengimo procedūrose sudaro galimybę šiai tarnybai spręsti valstybės turto racionalaus tvarkymo klausimus, užtikrinti bendrojo valstybės ir visuomenės intereso apsaugą. Be to, savivaldybės gali geriau nei Nacionalinė žemės tarnyba užtikrinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių [v1] žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinių suderinamumą tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose teritorijose. 4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
projektai rengiami formuojant ir pertvarkant tiek privačios žemės, tiek valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesas apima ne tik minėtų projektų rengimą, tačiau ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą (keitimą), dėl kurių sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl skirtingoms institucijoms priimant sprendimus, vientisas procesas dirbtinai suskaidomas ir pavedamas atlikti skirtingoms institucijoms. Kaip minėta pirmiau, Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai koordinuojant šį procesą, Nacionalinė žemės tarnyba taiko vienodą praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimdama atitinkamus sprendimus žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje.
Todėl manome, kad neracionalu ir netikslinga Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, atskirti ir perduoti savivaldybėms. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo teisės suteiktos atitinkamų savivaldybių administracijos direktoriams. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija ir kaip institucija, atliekanti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir nagrinėjanti įvairius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir paklausimus žemės naudojimo ir pertvarkymo klausimais, susiduria su savivaldybėse priimamais sprendimais, kai klaidingai yra interpretuojamos teisės aktų nuostatos arba įvairūs sprendimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ar atsisakymo juos rengti priimami iš viso jų nepagrindus teisės aktų nuostatomis. Todėl minėtų projektų organizavimo praktika savivaldybėse parodo, kaip skirtingai įvairiose savivaldybėse yra taikomi teisės aktų reikalavimai, taip pat dažni atvejai, kai įvairūs reikalavimai ar sprendimai yra nustatomi ar priimami pažeidžiant teisės aktų nuostatas arba nustatomi tokie pertekliniai ir teisės aktų nuostatų neatitinkantys reikalavimai dėl minėtų projektų rengimo, kurie nepagrįstai pareikalauja iš projektų iniciatorių ar rengėjų papildomų laiko ir finansų sąnaudų.
Nepritarti Tikslinga pritarti projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atskirti valstybinę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų priežiūrą (kontrolę) nuo šių projektų organizavimo ir tvirtinimo, nes taip būtų sukurtas skaidresnis teisinis reguliavimas. Rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, privaloma vadovautis Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis. Pagal Žemės įstatymo 43 straipsnio nuostatas, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų, tarp jų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų priežiūrą toliau atliktų Nacionalinė žemės tarnyba. Jai paliekama funkcija projekto tikrinimo metu vertinti, ar nepažeistos rengimo, derinimo ir svarstymo procedūros, taip pat tikrinti projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams. Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, suteikta teisė ir priskirta pareiga užtikrinti, kad rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus visose savivaldybėse būtų vienodai ir teisingai taikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai. 5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
5Aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyta,
kad dėl Įstatymų projektų inkorporavimo į teisinę sistemą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr.
3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Tačiau manome, kad siekiant inkorporuoti Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus taip pat turės būti keičiamas Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057
„Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, visi teisės aktai, reglamentuojantys Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ŽPDRIS) veiklą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“. Nepritarti Žemės reformos įstatymas nereglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūrų ir todėl nėra tikslinga jo nuostatų keisti. 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
punkte pateiktą informaciją apie lėšų poreikį Įstatymų projektams įgyvendinti, pažymime, kad nėra nurodyti prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais, reikalingi ŽPDRIS pakeitimams. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, funkcijų, susijusių su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, perdavimas savivaldybėms neužtikrina tinkamo visos visuomenės interesais pagrįsto valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Įstatymų projektams.
Nepritarti
suprojektuota ir realizuota taip, kad perskirstant šios sistemos duomenų tvarkytojų funkcijas nereikia atlikti funkcinių sričių perkūrimo. Reikalingą ŽPDRIS tvarkytojų funkcijų perskirstymą gali atlikti administratorius vykdydamas ŽPDRIS tvarkymą, netikslinant programinio kodo. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant, kad įstatymo projektu nekeičiamos galiojančios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros, ŽPDRIS tvarkytojų funkcijų perskirstymas neturėtų pareikalauti papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-11-22 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) gautas Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos prašymas atlikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
Projektas Nr. XIIIP-1287) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1286 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1286) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projektų Nr. XIIIP-1286 ir Nr. XIIIP-1287 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad minėtais teisės aktų projektais siūloma savivaldybėms perduoti šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu. Taigi, kadangi Projektu Nr. XIIIP-1287 siūlomi įstatyminiai pakeitimai yra daugiau vadybinio nei teisinio pobūdžio (t. y. viena ar kelios institucijos turėtų įgyvendinti funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu), Specialiųjų tyrimų tarnyba nenagrinėjo minėtų siūlymų tikslingumo. Atlikus Projektų Nr. XIIIP-1286 ir Nr. XIIIP-1287 antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie tiesiogiai sukurtų sąlygas korupcijai pasireikšti.
Tačiau manytume, kad Projekto Nr. XIIIP-1287 siūlymų įgyvendinimas gali būti susijęs su šiais korupcijos rizikos veiksniais:
1) Kadangi teisės aktai savivaldybėms laiduoja savivaldos, savitvarkos ir savaveiksmiškumo teisę, Projekto Nr. XIIIP-1287 priėmimo atveju tikėtina situacija, kad skirtingose savivaldybėse įgyvendinant su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu susijusias funkcijas bus taikoma skirtinga praktika. Kadangi nei Projektas Nr. XIIIP-1287, nei kiti Projektą Nr. XIIIP-1287 lydintys dokumentai (pavyzdžiui, Projekto Nr. XIIIP-1287 aiškinamasis raštas) nepaaiškina, kaip bus užtikrinama, kad minėtos funkcijos skirtingose savivaldybėse bus įgyvendinamos vienodai, tokia situacija (mūsų nuomone) laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. 2) Projekto Nr. XIIIP-1287 priėmimo atveju būtų išplečiamos savivaldybių funkcijos, susijusios su žemėtvarkos reikalų sprendimu. Nors Projekto Nr. XIIIP-1287 rengėjų nuomone esamas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas korupcijai, kurias turėtų sumažinti Projektu Nr. XIIIP-1287 siūlomo įstatymo įgyvendinimas, atkreipiame dėmesį į „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenis, kurie rodo, kad apklausų respondentų nuomone savivaldybės yra labiau korumpuotos nei žemės tvarkymo įstaigos[1]. Papildomai pastebėtina, kad kitų šalių geroji patirtis yra ta, kad jose veikia subjektai, kurie padeda savivaldybėms priimti kaip galima labiau tinkamus sprendimus, pvz., Olandijoje veikia savivaldybių įsteigtas kokybės institutas[2], kuris padeda savivaldybėms kaip galima kokybiškiau įgyvendinti joms pavestas funkcijas. Todėl perduodant savivaldybėms papildomas funkcijas siūlytina aptarti ir perduotinų funkcijų vykdymo kokybės aspektus. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-488 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.8 ir 1.9 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1286 (toliau – Teritorijų planavimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1287 (toliau – Žemės įstatymo projektas) ir pateikti šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau
Taisyklių 67 punkte nurodyta sąlyga, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl tikslingumo šį projektą tvirtinti. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamą Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą papildyti minėta sąlyga;
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
kadastro duomenys. Kas galėtų būti priskirtina prie kadastro duomenų, laikytina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, o ne Žemės įstatymo reguliavimo dalyku. Atsižvelgiant į tai ir į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, siūlytina keičiamoje Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje išbraukti numatomus ir iš esmės perteklinius žodžius „kadastro duomenų – žemės sklypų“;
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2018-03-21, nutarimas Nr.
263312
planavimo ir Žemės įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti būtinos lėšos atitinkamai turės būti perskirstytos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kurios asignavimuose numatytas Nacionalinės žemės tarnybos vykdomų funkcijų finansavimas, į savivaldybių biudžetus, taip pat siekiant laiku parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina Teritorijų planavimo įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Žemės įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti vėlesnius įstatymų įsigaliojimo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
dėmesį į tai, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus duomenis kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo darbams atlikti Nacionalinėje žemės tarnyboje pakanka 14 specialistų etatų, kurių darbo užmokesčio fondas Nacionalinėje žemės tarnyboje sudaro iki 121 317 eurų per metus, o ne 55 etatų, kurių darbo užmokesčio fondas sudarytų apie 642 840 eurų per metus, kaip nurodoma Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymų projektų aiškinamojo rašto 12 punkte. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: P. Nevulis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė [v1] savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų (kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų) sprendinių įgyvendinimas – savivaldybėms priskirta jos savarankiškoji funkcija.
Aplinkos apsaugos komitetas
2018-12-05
pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjos Justina Grigaravičienė, Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė; padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Laimonas Čiakas ir Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė Zita Kvietkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-09 1,2 Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma keičiamo įstatymo 32 ir 40 straipsniuose nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuotų bei juos tvirtintų savivaldybės administracijos direktorius. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas suprantamas kaip visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo buvimo vietos sprendimą dėl dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimo būdu patikslintų kadastro duomenų – žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą analogiškus sprendimus, jei žemės sklypas yra miestų ir miestelių teritorijose, priima savivaldybės administracijos direktorius, jei kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus ir rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, šių sklypų kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų viena institucija, o pertvarkant (perdalijant) žemės sklypus ir nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, šių žemės sklypų patikslintus kadastro duomenis savo sprendimu nustatytų kita institucija, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principams. Nepritarti Projektu siūlomi pakeitimai užtikrintų įstatyminių nuostatų suderinamumą ir teisinio reguliavimo nuoseklumą.
Žemės įstatymo
prie Žemės ūkio ministerijos priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus žemės sklypus. Žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus kadastro duomenis (suformuoti naują ar pertvarkytą žemės sklypą). Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti perdalyti žemės sklypus nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimus suformuoti naujus ar pertvarkytus žemės sklypus (o perdalijimas yra vienas iš žemės sklypų pertvarkymo būdų) turi teisę priimti tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, projektu siūloma tikslinti Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalies nuostata. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-09 Projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m. gegužės 1 d., t. y. kitais biudžetiniais metais. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „perduotiems 55 etatams turėtų būti numatyta 642 840 € metams“. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1227, kuriame jau yra suplanuotos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos bei asignavimai, manytina, jog turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
Be to, Vyriausybės nuomonės reikėtų prašyti taip pat ir dėl to, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Pritarti Vyriausybės išvada pateikta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-09 Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti žemėtvarką, teritorijų planavimą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis turėtų būti atliekamas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada gauta. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-11-09 Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-2017-9724 pateiktus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir
Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1287, pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ministerijos 2017-11-27 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) nurodyta, kad jie yra parengti siekiant teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, susijusio su žemės sklypų formavimu ar pertvarkymu, funkcijas sutelkti (konsoliduoti) vienoje institucijoje, priskiriant jas savivaldybių kompetencijai. Tai yra, Nacionalinės žemės tarnybos atliekamą teritorijų planavimo ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo funkciją perduoti savivaldybėms. Aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta, kad Įstatymų projektais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir jas suderinti taip, kad Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijos, susijusios su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, būtų perduotos savivaldybėms. Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria siūlymui savivaldybių kompetencijai priskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, funkcijas, kurios pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, dėl toliau nurodytų priežasčių. 5.
tarnybos nuomone, perdavus savivaldybėms funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, nebūtų pasiekti Įstatymų projektams keliami tikslai užtikrinti teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumą ir įtvirtinti aiškesnį ir skaidresnį žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo teisinį reguliavimą, sudarant galimybę šių procedūrų vykdymui (atlikimui) taikyti vieno langelio principą. Pažymime, kad remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas – viešasis juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos teritorijoje iš viso yra šešiasdešimt savivaldybių (Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnis), kurių, kaip viešojo administravimo subjektų, nepavaldžių kitoms institucijoms, priimti individualūs administraciniai aktai – sprendimai, taip pat dėl žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo, galėtų būti skundžiami tik teismui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovų sprendimų dėl žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo teisėtumas ir pagrįstumas yra revizuojamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, priimant sprendimus Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka. Remdamiesi tuo, kas aptarta, manome, kad Nacionalinė žemės tarnyba Žemės įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme priskirtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas atlieka tinkamai, Taisyklėse nustatyta tvarka užtikrina anksčiau minėtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat aiškų ir skaidrų žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, formavimo ir pertvarkymo procesą, vienodą šį procesą reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, tikėtina, kad perdavus Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas savivaldybėms teisminių ginčų dėl individualių administracinių aktų panaikinimo skaičius didės.
Kadangi aiškinamajame rašte nurodyti Įstatymų projektams keliami tikslai yra įgyvendinami pagal esamą galiojantį teisinį reguliavimą, tai yra Nacionalinei žemės tarnybai įgyvendinant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas, pripažintina, kad Įstatymų projektais siūloma teisėkūros iniciatyva neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto teisėkūros tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Nepritarti Priėmus siūlomas nuostatas būtų pasiekti šie pagrindiniai tikslai:
kompleksinis teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumas. Nuo 2014-01-01 savivaldybės, organizuodamos miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, siekia, kad jais suformuotuose ir pertvarkytuose žemės sklypuose galėtų būti darniai vykdoma ar vystoma teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla. Nacionalinė žemės tarnyba negali tinkamai įvertinti projektuojamų žemės sklypų atitiktį teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, plėtros planams ir programoms. Savivaldybės gali geriau užtikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinių suderinamumą, tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose teritorijose.
priežiūrą (kontrolę) nuo šių projektų organizavimo ir tvirtinimo, būtų sukurtas skaidresnis teisinis reguliavimas. Šiuo metu ta pati institucija – Nacionalinė žemės tarnyba – organizuoja kaimų teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, išduoda reikalavimus, derina, tvirtina projektus ir atlieka valstybinę projektų priežiūrą, nagrinėja skundus, sprendžia ginčus ir priima sprendimus dėl procedūrų ir projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ir dėl šios tarnybos teritorinių skyrių vadovų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Tai sudaro palankias sąlygas korupcijai pasireikšti ir sukuria problemas įgyvendinant objektyvumo principus. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-11-27 Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtinti žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Kaip žinoma, žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. (Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintas sąrašas būdų, kuriais žemės reformos metu suformuoti valstybinės žemės sklypai yra perleidžiami į privačią nuosavybę: nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; valstybinės žemės pardavimas; civiliniai sandoriai dėl žemės. Žemės reformos įstatymo
reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose.
Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, be kitų nustatytų funkcijų: įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti; parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn; perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektai yra parengti siekiant teritorijų planavimo ir jo įgyvendinimo, susijusio su žemės sklypų formavimu ar pertvarkymu, funkcijas sutelkti (konsoliduoti) vienoje institucijoje, priskiriant jas savivaldybių kompetencijai, taip užtikrinant teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių, statybai prielaidas sudarančių, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinamumą. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsniu, Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostata, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra priskirti teritorijų planavimo dokumentams.
Taigi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra įgyvendinantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų planų, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir detaliųjų planų) sprendinius, tiek, kiek tai yra susiję su žemės sklypų ribų suprojektavimu ar pertvarkymu. Kaimo gyvenamojoje teritorijoje didžiąją dalį žemės sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kurioje statybų klausimai nėra aktualūs. Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniai negali pakeisti ar prieštarauti savivaldybių įgaliotų institucijų patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami formuojant ir pertvarkant tiek privačios žemės, tiek valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesas apima ne tik minėtų projektų rengimą, tačiau ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą, dėl kurių sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl skirtingoms institucijoms priimant sprendimus sukeliama problemų, nes vientisas procesas dirbtinai atskiriamas ir pavedamas atlikti skirtingoms institucijoms.
Vadovaudamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymime, kad Įstatymų projektais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas priskyrus savivaldybių, o ne Nacionalinės žemės tarnybos, kompetencijai, Nacionalinė žemės tarnyba nebegalės Žemės reformos įstatyme, Žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka tinkamai vykdyti vieno iš pagrindinių savo uždavinių – įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, kaip tai yra įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, 6.1 papunktyje, įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro srityse. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuosavybės teisių atkūrimo procese taip pat dalyvauja ir savivaldybės – formuoja žemės sklypus, kurie projektuojami perduoti neatlygintinai nuosavybėn, miestuose.
Tačiau norėtume atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad dėl aptartos savivaldybėms priskirtos funkcijos netinkamo vykdymo, kadangi savivaldybių administracijos direktorių priimamais sprendimais yra suformuojamas nepakankamas kiekis piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, esančių miesto teritorijoje, taip pat daugeliu atvejų dėl nepagrįstai ilgo tokių žemės sklypų projektavimo, nėra galimybės baigti nuosavybės teisių atkūrimo proceso miestų teritorijose. Be to, manome, kad savivaldybėms perdavus žemės sklypų formavimo funkciją tiek miestų, tiek ir kaimų gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar labiau užsitęstų ir būtų vilkinamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad Įstatymų projektais siūloma teisėkūros iniciatyva prieštarauja Žemės reformos įstatymo 2, 4 ir 5 straipsniams, 10 straipsnio 1 daliai, 16 straipsnio 1 daliai, Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 daliai ir neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto teisėkūros sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Nepritarti Žemės ūkio ministerijai, o ne Nacionalinei žemės tarnybai yra priskirta formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos ir žemėtvarkos srityse; organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą. Vyriausybė 2018-03-21 nutarimu Nr. 263 projektų nuostatoms iš esmės pritarė. Be to, vienos iš Nacionalinės žemės tarnybos įgyvendinamų funkcijų perdavimas savivaldybėms neturėtų sutrukdyti tinkamai vykdyti kitas tarnybai priskirtas funkcijas.
Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Žemės reformos ir Žemės įstatymų nuostatų, todėl atitinka teisėkūros sistemiškumo principą. Taip pat pažymėtina, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisių į žemę atkūrimas atliekamas rengiant žemės reformos projektus, kurių teisinis reguliavimas įstatymų projektais nekeičiamas. Pastebėtina, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą viešą informaciją, iki 2018-01-01 kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose piliečių, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į žemę, skaičius sudarė 99,78 % nuo viso pateikusių prašymus piliečių skaičiaus, t. y. procesas jau yra beveik baigtas. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-11-27 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio antrojoje pastraipoje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Todėl siūlymas savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, sukuria realias prielaidas savivaldybėms priimti tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus dėl valstybinės ar privačios žemės tiek miestų, tiek ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. Įstatymų projektais savivaldybėms perdavus valstybinės žemės planavimo funkciją bus prarasta galimybė valstybiniu lygmeniu spręsti valstybės turto racionalaus tvarkymo klausimus.
Taip pat bus apsunkintas ir paskesnių valstybinės žemės disponavimo klausimų sprendimas, Nacionalinėje žemės tarnyboje priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises, parduoti, išnuomoti valstybinės žemės sklypus ir kitais įstatymų nustatytais būdais valstybinę žemę naudoti, valdyti ir ja disponuoti. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. liepos 3 d. nutarime Nr. X-1247 ,,Dėl racionalaus valstybės turto tvarkymo“ ir 2009 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. XI-258 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 m. metų ataskaitos“, pažymėjęs valstybės turto svarbą, užtikrinant viešąjį interesą ir socialinę darną, ir įvertinęs valstybės turto racionalaus tvarkymo svarbą, nutarė, kad turi būti siekiama valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo centralizavimo. Šis tikslas gali būti pasiektas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrą politiką formuoti ir įgyvendinti pavedus vienai institucijai. Dėl valstybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo decentralizacijos, paskirstant funkcijas tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių, galimų neigiamų pasekmių aiškiai pasisakė Lietuvos Respublikos Prezidentas 2010 m. birželio 9 d. dekrete Nr. 1K-388 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (toliau – Dekretas).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlymas savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, valstybinė ar privati žemė tiek miestų, tiek kaimų gyvenamosiose vietovėse bus valdoma, naudojama ir ja disponuojama neužtikrinant bendrojo valstybės ir visuomenės intereso. Mūsų nuomone, taip pat remiantis Dekretu, galiojantis teisinis reguliavimas, kai valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkcijos yra suskaidomos ir priskiriamos dviejų skirtingų lygmenų subjektams, tokio skirstymo kriterijumi pasirenkant gyvenamosios vietovės statusą, nesudaro prielaidų efektyviam, racionaliam valstybinio turto valdymui bei valstybės, kaip šio turto savininkės, interesų jai nuosavybės teise priklausančios žemės tvarkymo ir administravimo srityje užtikrinimui. Todėl manome, kad tikslinga šias funkcijas perduoti vienai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai – Lietuvos Respublikos valstybės institucijai, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, Žemės reformos, Žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse, atitinkamai patikslinant formuluotes teisės aktuose. Nepritarti Įstatymų projektais nekeičiamas valstybinės žemės tvarkymo ir naudojimo teisinis reguliavimas.
Kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teritorijoje ar jos dalyje yra Nacionalinės žemės tarnybos valdomos valstybinės žemės, ji išduoda ir išduos (priėmus įstatymų projektus) projekto rengimo reikalavimus, dalyvauja ir dalyvaus derinimo procedūrose ir visais atvejais atlieka ir atliks rengiamų projektų valstybinę priežiūrą. Nacionalinės žemės tarnybos dalyvavimas minėtų projektų rengimo procedūrose sudaro galimybę šiai tarnybai spręsti valstybės turto racionalaus tvarkymo klausimus, užtikrinti bendrojo valstybės ir visuomenės intereso apsaugą. Be to, savivaldybės gali geriau nei Nacionalinė žemės tarnyba užtikrinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinių suderinamumą tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose teritorijose. 4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-11-27 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami formuojant ir pertvarkant tiek privačios žemės, tiek valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesas apima ne tik minėtų projektų rengimą, tačiau ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą (keitimą), dėl kurių sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl skirtingoms institucijoms priimant sprendimus, vientisas procesas dirbtinai suskaidomas ir pavedamas atlikti skirtingoms institucijoms. Kaip minėta pirmiau, Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (Žemės įstatymo
dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai koordinuojant šį procesą, Nacionalinė žemės tarnyba taiko vienodą praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimdama atitinkamus sprendimus žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje.
Todėl manome, kad neracionalu ir netikslinga Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, atskirti ir perduoti savivaldybėms. Pažymėtina, kad nuo
ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo teisės suteiktos atitinkamų savivaldybių administracijos direktoriams. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija ir kaip institucija, atliekanti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir nagrinėjanti įvairius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir paklausimus žemės naudojimo ir pertvarkymo klausimais, susiduria su savivaldybėse priimamais sprendimais, kai klaidingai yra interpretuojamos teisės aktų nuostatos arba įvairūs sprendimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ar atsisakymo juos rengti priimami iš viso jų nepagrindus teisės aktų nuostatomis. Todėl minėtų projektų organizavimo praktika savivaldybėse parodo, kaip skirtingai įvairiose savivaldybėse yra taikomi teisės aktų reikalavimai, taip pat dažni atvejai, kai įvairūs reikalavimai ar sprendimai yra nustatomi ar priimami pažeidžiant teisės aktų nuostatas arba nustatomi tokie pertekliniai ir teisės aktų nuostatų neatitinkantys reikalavimai dėl minėtų projektų rengimo, kurie nepagrįstai pareikalauja iš projektų iniciatorių ar rengėjų papildomų laiko ir finansų sąnaudų.
Nepritarti Tikslinga pritarti projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atskirti valstybinę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų priežiūrą (kontrolę) nuo šių projektų organizavimo ir tvirtinimo, nes taip būtų sukurtas skaidresnis teisinis reguliavimas. Rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, privaloma vadovautis Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis. Pagal Žemės įstatymo 43 straipsnio nuostatas, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų, tarp jų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų priežiūrą toliau atliktų Nacionalinė žemės tarnyba. Jai paliekama funkcija projekto tikrinimo metu vertinti, ar nepažeistos rengimo, derinimo ir svarstymo procedūros, taip pat tikrinti projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams. Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, suteikta teisė ir priskirta pareiga užtikrinti, kad rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus visose savivaldybėse būtų vienodai ir teisingai taikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai. 5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-11-27 Aiškinamojo rašto
reikės pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr.
3D-452/D1-513
„Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisyklių patvirtinimo“. Tačiau manome, kad siekiant inkorporuoti Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus taip pat turės būti keičiamas Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, visi teisės aktai, reglamentuojantys Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ŽPDRIS) veiklą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“. Nepritarti Žemės reformos įstatymas nereglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūrų ir todėl nėra tikslinga jo nuostatų keisti. 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-11-27 Atsižvelgdami į Aiškinamojo rašto 8 punkte pateiktą informaciją apie lėšų poreikį Įstatymų projektams įgyvendinti, pažymime, kad nėra nurodyti prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais, reikalingi ŽPDRIS pakeitimams. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, funkcijų, susijusių su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, perdavimas savivaldybėms neužtikrina tinkamo visos visuomenės interesais pagrįsto valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja.
Todėl Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Įstatymų projektams. Nepritarti ŽPDRIS suprojektuota ir realizuota taip, kad perskirstant šios sistemos duomenų tvarkytojų funkcijas nereikia atlikti funkcinių sričių perkūrimo. Reikalingą ŽPDRIS tvarkytojų funkcijų perskirstymą gali atlikti administratorius vykdydamas ŽPDRIS tvarkymą, netikslinant programinio kodo. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant, kad įstatymo projektu nekeičiamos galiojančios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros, ŽPDRIS tvarkytojų funkcijų perskirstymas neturėtų pareikalauti papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-11-22 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) gautas Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos prašymas atlikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1287 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1287) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1286 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1286) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projektų Nr. XIIIP-1286 ir Nr. XIIIP-1287 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad minėtais teisės aktų projektais siūloma savivaldybėms perduoti šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu. Taigi, kadangi Projektu Nr.
Taigi, kadangi Projektu Nr. XIIIP-1287 siūlomi įstatyminiai pakeitimai yra daugiau vadybinio nei teisinio pobūdžio (t. y. viena ar kelios institucijos turėtų įgyvendinti funkcijas, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu), Specialiųjų tyrimų tarnyba nenagrinėjo minėtų siūlymų tikslingumo. Atlikus Projektų Nr. XIIIP-1286 ir Nr. XIIIP-1287 antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie tiesiogiai sukurtų sąlygas korupcijai pasireikšti. Tačiau manytume, kad Projekto Nr. XIIIP-1287 siūlymų įgyvendinimas gali būti susijęs su šiais korupcijos rizikos veiksniais:
1) Kadangi teisės aktai savivaldybėms laiduoja savivaldos, savitvarkos ir savaveiksmiškumo teisę, Projekto Nr. XIIIP-1287 priėmimo atveju tikėtina situacija, kad skirtingose savivaldybėse įgyvendinant su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu, rengimu ir tvirtinimu susijusias funkcijas bus taikoma skirtinga praktika. Kadangi nei Projektas Nr. XIIIP-1287, nei kiti Projektą Nr. XIIIP-1287 lydintys dokumentai (pavyzdžiui, Projekto Nr. XIIIP-1287 aiškinamasis raštas) nepaaiškina, kaip bus užtikrinama, kad minėtos funkcijos skirtingose savivaldybėse bus įgyvendinamos vienodai, tokia situacija (mūsų nuomone) laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. 2) Projekto Nr. XIIIP-1287 priėmimo atveju būtų išplečiamos savivaldybių funkcijos, susijusios su žemėtvarkos reikalų sprendimu. Nors Projekto Nr. XIIIP-1287 rengėjų nuomone esamas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas korupcijai, kurias turėtų sumažinti Projektu Nr. XIIIP-1287 siūlomo įstatymo įgyvendinimas, atkreipiame dėmesį į „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenis, kurie rodo, kad apklausų respondentų nuomone savivaldybės yra labiau korumpuotos nei žemės tvarkymo įstaigos.
Papildomai pastebėtina, kad kitų šalių geroji patirtis yra ta, kad jose veikia subjektai, kurie padeda savivaldybėms priimti kaip galima labiau tinkamus sprendimus, pvz., Olandijoje veikia savivaldybių įsteigtas kokybės institutas, kuris padeda savivaldybėms kaip galima kokybiškiau įgyvendinti joms pavestas funkcijas. Todėl perduodant savivaldybėms papildomas funkcijas siūlytina aptarti ir perduotinų funkcijų vykdymo kokybės aspektus. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-488 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.8 ir 1.9 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir
Teritorijų planavimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1287 (toliau – Žemės įstatymo projektas) ir pateikti šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.
3D-452/D1-513
„Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklėse nustatytą tvarką Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), vykdydama valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, prieš tvirtinimą patikrina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, viešinimo, derinimo procedūrų, taip pat šio projekto sprendinių atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinti arba netvirtinti. Taisyklių 67 punkte nurodyta sąlyga, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl tikslingumo šį projektą tvirtinti. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio
minėta sąlyga. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pakeisti 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.“
4 Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamoje Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje nurodyti konkretūs kadastro duomenys. Kas galėtų būti priskirtina prie kadastro duomenų, laikytina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, o ne Žemės įstatymo reguliavimo dalyku. Atsižvelgiant į tai ir į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, siūlytina keičiamoje Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje išbraukti numatomus ir iš esmės perteklinius žodžius „kadastro duomenų – žemės sklypų“. Pritarti 3.
2018-03-213 1,2 Atsižvelgiant į tai, kad Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti būtinos lėšos atitinkamai turės būti perskirstytos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kurios asignavimuose numatytas Nacionalinės žemės tarnybos vykdomų funkcijų finansavimas, į savivaldybių biudžetus, taip pat siekiant laiku parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina Teritorijų planavimo įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Žemės įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti vėlesnius įstatymų įsigaliojimo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
dalį, įsigalioja 201820 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 20189 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-03-21 Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus duomenis kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo darbams atlikti Nacionalinėje žemės tarnyboje pakanka 14 specialistų etatų, kurių darbo užmokesčio fondas Nacionalinėje žemės tarnyboje sudaro iki 121 317 eurų per metus, o ne 55 etatų, kurių darbo užmokesčio fondas sudarytų apie 642 840 eurų per metus, kaip nurodoma Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymų projektų aiškinamojo rašto 12 punkte. Pritarti
2018-11-13 Argumentai: Dėl įstatymų projektų įsigaliojimo.
Tuo atveju, jeigu įstatymų projektai būtų priimti, jų įsigaliojimą tikslinga atidėti iki 2020 m., nes:
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. balandžio 30 d. 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1287 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Nevulis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė