Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Minimalus dalyvavimo profesinių pensijų fonde laikotarpis (toliau – minimalus dalyvavimo laikotarpis)
ir 30 straipsnio 6 dalyje numatytas išimtis, laikoma, kad dalyvis neįgijo nuosavybės teisių į jo vardu profesinių pensijų fonde sukauptą pensijų turto dalį. Minimaliu dalyvavimo laikotarpiu s S udarius gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos, minimaliu dalyvavimo laikotarpiu yra laikomas ne ilgesnis kaip 2 metų draudimo taisyklėse nustatytas nuo dalyvio apdraudimo dienos skaičiuojamas laikotarpis, kuriam pasibaigus finansuojantis subjektas praranda teisę būti naudos gavėju to dalyvio atžvilgiu ar atgauti išperkamąją sumą, sukauptą iš dalyvio vardu mokėtų įmokų.“2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nuosavybė, išskyrus atvejus, kai nepasibaigęs minimalus dalyvavimo laikotarpis ir dėl to dalyvis neįgijo nuosavybės teisių į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turto dalį. Kol nėra pasibaigęs minimalus dalyvavimo laikotarpis, finansuojančio subjekto įmokomis pensijų fondo dalyvio vardu sukaupta pensijų turto dalis nuosavybės teise priklauso finansuojančiam subjektui , išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį .“3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Pasibaigus dalyvavimui pensijų fonde, dalyvio vardu sukaupta pensijų turto suma, gauta konvertavus jo pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, išmokama arba pervedama į kito pensijų fondo sąskaitą, išskyrus atvejus, kai yra nepasibaigęs pensijų fondo taisyklėse nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis ir dėl to dalyvis neturi teisių į jo vardu apskaičiuotą pensijų fondo turtą ar jo dalį dalyviui išmokama finansuojančio subjekto už jį į pensijų fondą sumokėtų įmokų suma (jei šios sumos investicijų vertė yra neigiama) arba sumokėtų įmokų ir investicijų iš šių įmokų suma .“4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti įstatymo priedą 8 punktu: „
2014/50/ES dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui tarp valstybių narių didinti gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą (OL 2014 L 128, p. 1) . “5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 21 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 21 d. pateikia Europos Komisijai
d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/50/ES dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui tarp valstybių narių didinti gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą taikymo ataskaitą . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Minimalus dalyvavimo profesinių pensijų fonde laikotarpis (toliau – minimalus dalyvavimo laikotarpis)
ir 30 straipsnio 6 dalyje numatytas išimtis, laikoma, kad dalyvis neįgijo nuosavybės teisių į jo vardu profesinių pensijų fonde sukauptą pensijų turto dalį. Minimaliu dalyvavimo laikotarpiu s S udarius gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos, minimaliu dalyvavimo laikotarpiu yra laikomas ne ilgesnis kaip 2 metų draudimo taisyklėse nustatytas nuo dalyvio apdraudimo dienos skaičiuojamas laikotarpis, kuriam pasibaigus finansuojantis subjektas praranda teisę būti naudos gavėju to dalyvio atžvilgiu ar atgauti išperkamąją sumą, sukauptą iš dalyvio vardu mokėtų įmokų.“2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nuosavybė, išskyrus atvejus, kai yra nepasibaigęs minimalus dalyvavimo laikotarpis ir dėl to dalyvis neįgijo nuosavybės teisių į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turto dalį. Kol nėra pasibaigęs minimalus dalyvavimo laikotarpis, finansuojančio subjekto įmokomis pensijų fondo dalyvio vardu sukaupta pensijų turto dalis nuosavybės teise priklauso finansuojančiam subjektui , išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį .“3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Pasibaigus dalyvavimui pensijų fonde, dalyvio vardu sukaupta pensijų turto suma, gauta konvertavus jo pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, išmokama arba pervedama į kito pensijų fondo sąskaitą, išskyrus atvejus, kai yra nepasibaigęs pensijų fondo taisyklėse nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis ir dėl to dalyvis neturi teisių į jo vardu apskaičiuotą pensijų fondo turtą ar jo dalį dalyviui išmokama finansuojančio subjekto už jį į pensijų fondą sumokėtų įmokų suma (jeigu šios sumos investicijų grąža yra neigiama) arba sumokėtų įmokų ir jų investicijų grąžos suma .“4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 8 punktu: „
2014/50/ES dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui tarp valstybių narių didinti gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą (OL 2014 L 128, p. 1) . “5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 21 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 21 d. pateikia Europos Komisijai
d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/50/ES dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui tarp valstybių narių didinti gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą taikymo ataskaitą . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. X-745 2, 18, 30 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 18, 30 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/50/ES dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui tarp valstybių narių didinti gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą (toliau – Direktyva). Įstatymo projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos p rofesinių pensi j ų kaupimo įstatymo (toliau – Profesinių pensijų kaupimo įstatymas) nuostatas su Direktyva, numatančia palankesnes darbuotojų judum o tarp valstybių narių sąlygas , gerinant pensijų sistemų dalyvių teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą . 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciator ė – Lietuvos Respublikos s ocialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 266 8100, el. p.
[email protected] ) Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyrius (vedėja – Rita Babianskaitė, tel. 266 8117 , el. p. [email protected] , tiesioginis rengėjas – patarėjas Andrius Šerepka , tel. 266 4220, el. p. [email protected] ). 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu P rofesinių p ensijų kaupimo įstatymas iš esmės atitinka ir perkelia į nacionalinę teisę didžiąją dalį Direktyvos nuostat ų: Direktyvos reikalavimas, kad teisių įgijimo ar laukimo laikotarpi o arba abiejų kartu trukmė jokiu atveju neviršytų trejų metų, atitinka Profesinių pensijų kaupimo įstatymo numatytas šių laikotarpių trukmes ( tiek abiejų kartu , tiek kiekvieno atskirai ) , t. y.
minimalus dalyvavimo profesinių pensijų fonde laikotarpis (toliau – minimalus dalyvavimo laikotarpis) – ne ilgesnis kaip d veji metai, minimalus darbo santykių laikotarpis, kuriam pasibaigus asmuo tampa pensijų fondo dalyviu (laukimo laikotarpis) , – iki 12 mėnesių; Direktyvoje nustatytas minimalus 21 metų amžius teisėms į papildomą pensiją įgyti sutampa su Profesinių pensijų kaupimo įstatyme nustatytu minimalaus amžiaus pensijų fondo dalyviui reikalavimu;
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo normomis, pagal Direktyvos reikalavimus, užtikrinama, kad iš darbo išeina ntys darbuotojai galėtų išlaikyti savo įgytas teises profesinių pensijų sistemoje , jų atidėtoms teisėms būtų taikomos tokios pačios sąlygos ir apsauga kaip ir aktyviems šių pensijų sistemų nariams;
Direktyvos reikalavimai dėl papildomų pensijų sistemų daly vių informavimo apie jų teises, pasekmes šiems nutraukus darbo santykius, jų įgytų pensinių teisių vertę bei a tidėtų pensinių teisių vertinimo sąlygas taip pat yra užtikrinami Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis . Vienintelis Direktyvos reikalavimas, kurio Profesinių pensijų kaupimo įstatymas į nacionalinę teisę neperkelia , yra reikalavimas grąžinti darbuotojams, neišbuvusiems minimalaus dalyvavimo laikotarpio, į profesinių pensijų fondą jų vardu sumokėtas lėšas arba šių lėšų investicijų vertę.
Profesinių pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensijų asociacijos įstatuose ar profesinių pensijų fondo taisyklėse gali būti numatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis , kurio neišbuvus laikoma, kad darbuotojas neįgijo nuosavybės teisių į jo vardu profesinių pensijų fonde sukauptą pensijų turto dalį . Nepasibaigus minimaliam dalyvavimo laikotarpiui , darbdavio įmokomis pensijų fondo d arbuotojo vardu sukaupta pensijų turto dalis nuosavybės teise priklauso darbdaviui . Numatytos dvi išimtys, kai nepasibaigus minimaliam dalyvavimo laikotarpiui darbuotojui nutrauktus darbo santykius su įmokas į profesinių pensijų fondą mokančiu darbdaviu profesinių pensijų fonde sukaupta pensijų turto dalis išmokama darbuotojui : darbdaviui tapus nemokiam arba jam iškėlus bankroto bylą bei darbuotoją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu. Taigi šiuo metu darbuotojų teisė į jų vardu profesinių pensijų fonde sukauptas lėšas , iki darbuotojas išbus minimalų dalyvavimo laikota rpį , yra apribota – teisių į pensines išmo kas iš profesinio pensijų fondo darbuotojas neužsitikrina, taip pat neatgauna už per šį laikotarpį darbdavio į profesinių pensijų fondą į mokėtų įmokų . Dėl tokio apribojimo darbuotojas, norintis gauti naudos iš dalyvavimo profesinių pensijų fonde, yra susaistomas su darbdaviu minimalaus dalyvavimo laikotarp iu , taip s uvarž ant šio darbuotoj o teisę keisti darbą bei su mažinant darbuotojų judum ą tarp valstybių narių . 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustat yti darbuotojų, neišbuvusių minimalaus dalyvavimo profesinių pensijų fonde laikotarpio, teisę į profesinių pensijų fonde jų vardu darbdavio sumokėtas įmokas arba investicijų iš šių įmokų vertę . Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma nustatyti išimtį, k uria darbuotojui , nutraukus iam darbo santykius su darbdaviu, būtų išmokama darbdavio už jį į pensijų fondą sumokėtų įmokų sum a ar ba iš šių įmokų gautų investicijų vert ė , net jei iki nutrauki ant darbo santyki us nebuvo pasibaigęs pensijų fondo taisyklėse nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis. Nustatant reikalavimą išmokėti darbuotojui darbdavio už jį sumokėtų įmokų sumą ar šios sumos investicij ų vertę , būtų siekiama didžiausios naudos darbuotojui – išmokama didesnioji iš šių sumų , t. y. jeigu investicinė įmokų grąža yra teigiama, išmokama ši suma, o jei investicinė įmokų grąža yra neigiama (investavus darbdavio sumokėtas įmokas , jų vertė sumažėjo) – darbuotojui grąžinama darbdavio už jį su mokėtų įmokų suma . Tokiu būdu iki minimalaus dalyvavimo laikotarpio pabaigos iš darbo išeinantis darbuotojas , nors ir neužsitikrin a teisių į pensines išmokas iš profesinių pensijų fondo , tačiau atgauna už jį darbdavio per jo darbo laikotarpį į profesinių pensijų fondą įmokėtą sumą ar šios sumos investicinę vertę , t. y.
net ir trumpas dalyvavimo profesinių pensijų fonde la ikotarpis darbuotojui atneša finansinės naudos . Taip darbuotojams būtų sudaromos palankesnės sąlygos keisti darbą, judėti tarp valstybių narių bei didinamas jų pasitikėjimas profesinių pensijų kaupimo sistema. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigi amų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos t eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos t erminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte teikiam a sąvoka įvertinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymu i įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikia įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų biudžetų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“ , yra „socialinio draudimo pensija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,pasibaigus dalyvavimui pensijų fonde, dalyvio vardu sukaupta pensijų turto suma, gauta konvertavus jo pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, išmokama arba pervedama į kito pensijų fondo sąskaitą, išskyrus atvejus, kai yra nepasibaigęs pensijų fondo taisyklėse nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis ir dalyviui išmokama finansuojančio subjekto už jį į pensijų fondą sumokėtų įmokų suma (jei šios sumos investicijų vertė yra neigiama) arba sumokėtų įmokų ir investicijų iš šių įmokų suma. “ (pabraukta mūsų). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,nustatant reikalavimą išmokėti darbuotojui darbdavio už jį sumokėtų įmokų sumą ar šios sumos investicijų vertę, būtų siekiama didžiausios naudos darbuotojui – išmokama didesnioji iš šių sumų, t. y. jeigu investicinė įmokų grąža yra teigiama, išmokama ši suma, o jei investicinė įmokų grąža yra neigiama (investavus darbdavio sumokėtas įmokas, jų vertė sumažėjo) – darbuotojui grąžinama darbdavio už jį sumokėtų įmokų suma. Atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,investicijų vertė“ nėra pakankamai aiški. Ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra vartojama, jos turinys neapibrėžtas. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 43 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 50 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka ,,investicijų grąža“, kuri vartojama ir projekto aiškinamajame rašte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.
Be to, nuostata ,,dalyviui išmokama <...> sumokėtų įmokų ir investicijų iš šių įmokų suma“ taikant įstatymą gali būti aiškinama taip, kad dalyviui išmokamos visos finansuojančio subjekto už jį į pensijų fondą sumokėtos įmokos pridėjus tą dalį įmokų, kurios buvo investuotos, neatsižvelgiant į tai, ar investicinė grąža yra teigiama. Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte pateiktą argumentaciją, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. X-745 2, 18, 30 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-01-11 Nr. XIIIP-1284(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. X-745 2, 18, 30 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, A. Zedelytė-Kaminskė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus patarėja, A. Šerepka – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėjas, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
Teisės departamentas, 2017-10-313 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,pasibaigus dalyvavimui pensijų fonde, dalyvio vardu sukaupta pensijų turto suma, gauta konvertavus jo pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, išmokama arba pervedama į kito pensijų fondo sąskaitą, išskyrus atvejus, kai yra nepasibaigęs pensijų fondo taisyklėse nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis ir dalyviui išmokama finansuojančio subjekto už jį į pensijų fondą sumokėtų įmokų suma (jei šios sumos investicijų vertė yra neigiama) arba sumokėtų įmokų ir investicijų iš šių įmokų suma. “ (pabraukta mūsų). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,nustatant reikalavimą išmokėti darbuotojui darbdavio už jį sumokėtų įmokų sumą ar šios sumos investicijų vertę, būtų siekiama didžiausios naudos darbuotojui – išmokama didesnioji iš šių sumų, t. y. jeigu investicinė įmokų grąža yra teigiama, išmokama ši suma, o jei investicinė įmokų grąža yra neigiama (investavus darbdavio sumokėtas įmokas, jų vertė sumažėjo) – darbuotojui grąžinama darbdavio už jį sumokėtų įmokų suma. Atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,investicijų vertė“ nėra pakankamai aiški. Ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra vartojama, jos turinys neapibrėžtas. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 43 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 50 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka ,,investicijų grąža“, kuri vartojama ir projekto aiškinamajame rašte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.
Be to, nuostata ,,dalyviui išmokama <...> sumokėtų įmokų ir investicijų iš šių įmokų suma“ taikant įstatymą gali būti aiškinama taip, kad dalyviui išmokamos visos finansuojančio subjekto už jį į pensijų fondą sumokėtos įmokos pridėjus tą dalį įmokų, kurios buvo investuotos, neatsižvelgiant į tai, ar investicinė grąža yra teigiama. Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte pateiktą argumentaciją, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Pritarti. Siūlome 3 straipsniu keičiamą 30 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Pasibaigus dalyvavimui pensijų fonde, dalyvio vardu sukaupta pensijų turto suma, gauta konvertavus jo pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, išmokama arba pervedama į kito pensijų fondo sąskaitą, išskyrus atvejus, kai yra nepasibaigęs pensijų fondo taisyklėse nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis ir dėl to dalyvis neturi teisių į jo vardu apskaičiuotą pensijų fondo turtą ar jo dalį dalyviui išmokama finansuojančio subjekto už jį į pensijų fondą sumokėtų įmokų suma (jei šios sumos investicijų vertė grąža yra neigiama) arba sumokėtų įmokų ir jų investicijų iš šių įmokų grąžos suma .“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
draudimo įmonių asociacija, 2017-12-14 Peržiūrėjus Projektą, kuriuo įgyvendinama profesinių pensijų direktyva (tolau – Direktyva), mums susidaro nuomonė, jog projekto nuostatos išplėstas labiau nei to reikalauja Direktyva.
Pagal Direktyvą: „e) teisių įgijimo laikotarpis – aktyvaus dalyvavimo sistemoje laikotarpis, kuris pagal nacionalinę teisę arba papildomos pensijų sistemos taisykles yra būtinas teisei į papildomą pensiją įgyti;
įgijimą pagal papildomas pensijų sistemas reglamentuojančios sąlygos
visų būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad:
laikotarpis ar laukimo laikotarpis arba abu kartu, iš darbo išeinantiems darbuotojams bendras susumuotas laikotarpis jokiu atveju neviršytų trejų metų;
nustatytas minimalus amžius, iš darbo išeinantiems darbuotojams tas amžius neviršytų 21 metų;
darbo išeinantis darbuotojas dar nėra įgijęs teisių į pensiją, papildoma pensijų sistema grąžintų iš darbo išeinančio darbuotojo arba jo vardu sumokėtas įmokas pagal nacionalinę teisę arba kolektyvinius susitarimus ar sutartis, arba, jeigu iš darbo išeinantis darbuotojas prisiima investavimo riziką, – sumokėtų įmokų sumą arba investicijų iš tų įmokų vertę. 2. Valstybės narės turi teisę pasirinkti leisti socialiniams partneriams kolektyviniu susitarimu nustatyti kitokias nuostatas tiek, kiek tomis nuostatomis būtų nustatoma ne mažiau palanki apsauga ir nesudaromos kliūtys darbuotojų judėjimo laisvei.“ Kai tuo tarpu pagal Projektą: „ 3 straipsnis.
Papildyti 30 straipsnio 4 dalį 3 punktu: „3) gauti finansuojančio subjekto už jį į pensijų fondą sumokėtų įmokų sumą (jei investicijų iš šių įmokų vertė yra neigiama) arba investicijų iš šių įmokų vertę , jei iki darbo santykių nutraukimo nebuvo pasibaigęs pensijų fondo taisyklėse nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis.“ Vadinasi Direktyva leidžia profesinių PF valdytojui taisyklėse nusistatyti ką galima grąžinti, o pagal įstatymą norima apriboti, jei investicijų grąža neigiama, kad grąžinama būtų įmokų suma, nes ji didesnė. Kadangi, tą neigiamą skirtumą tektų imti iš visų dalyvių, manome, kad toks sprendimas yra neteisingas darbo santykių nenutraukiančiųjų ir tęsiančių dalyvavimą darbuotojų atžvilgiu. Todėl siūlome palikti Direktyvos tekstą ir išdėstyti taip: „3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Papildyti 30 straipsnio 4 dalį 3 punktu: „3) gauti finansuojančio subjekto už jį į pensijų fondą sumokėtų įmokų sumą arba investicijų iš šių įmokų vertę, jei iki darbo santykių nutraukimo nebuvo pasibaigęs pensijų fondo taisyklėse nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis . “ Nepritarti Pasinaudojant Direktyvos suteikta teise Įstatymo projekte siūloma nustatyti palankesnę apsaugą nei ta, kuri nustatyta Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c punkte – darbuotojams, neišbuvusiems minimalaus dalyvavimo profesinių pensijų fonde laikotarpio, išmokama į profesinių pensijų fondą jų vardu darbdavio sumokėtų įmokų suma arba investicijų iš šių įmokų vertė, atsižvelgiant į tai, kuri išmoka didesnė (įvertinama nauda darbuotojui).
Toks siūlymas Įstatymo projekte buvo parengtas atsižvelgus į Direktyvos rengimo metu Europos Komisijos pateiktą išaiškinimą dėl minėtos Direktyvos nuostatos turinio – alternatyva, kad galima kompensuoti sumokėtų įmokų vertę, buvo pridėta siekiant suteikti galimybę ir paskatinti valstybes nares nustatyti didžiausią naudą tarp valstybių narių judančiam darbuotojui suteikiantį reglamentavimą. Taip pat rengiant Įstatymo projektą buvo remiamasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika suformuota 1990 m. gegužės 17 d. sprendimu byloje Douglas Harvey Barber prieš Guardian Royal Exchange Assurance Group C-262/88. Šioje byloje buvo suformuota pozicija, kad į privačius pensijų fondus darbuotojo ar darbdavio už darbuotoją dėl darbo santykių mokamos įmokos ir iš šių fondų darbuotojų gaunamos išmokos yra prilyginamos darbuotojų darbo užmokesčiui. Taigi už darbuotoją, neišbuvusį nustatyto minimalaus dalyvavimo profesinių pensijų fonde laikotarpio, į profesinių pensijų fondą sumokėta įmokų suma yra jo darbo užmokesčio dalis, kuri jam nesukuria teisių į pensines išmokas iš profesinių pensijų fondo, tad ir grąžinta ši suma turi būti bent jau tokio dydžio, kokia buvo pervesta į profesinių pensijų fondą.
Praėjus minimaliam dalyvavimo profesinių pensijų fonde laikotarpiui, darbuotojas atsiduria kitokioje teisinėje padėtyje – jis įgyja teisę į pensinę išmoką iš šio fondo, kurios dydis priklauso ne tik nuo sumokėtų įmokų sumos, bet ir šios sumos investavimo vertės. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai:
Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gediminas Vasiliauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja R. Molienė.