Lyginamasis variantas
2017 m. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 19 straipsnio 3 dalį nauju
ir jį išdėstyti taip:
2) iki 2020 m. gruodžio 31 d. lietuviškiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. 2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Pasiūlyti Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 31 d. pavesti Žemės ūkio ministerijai sudaryti atitinkamų produktų sąrašą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Vytautas Kamblevičius
Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
6) Lietuvos Respublikos teritorijoje užaugintiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. 2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Pavesti Vyriausybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. paruošti įgyvendinamuosius teisės aktus. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vytautas Kamblevičius Dainius Kepenis Robertas Šarknickas Sergejus Jovaiša Algimantas Kirkutis
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
nuostolių, o Žemės ūkio rūmų duomenimis, grūdų augintojai galėjo patirti iki 125,2 mln. eurų, o daržovių – iki 55,2 mln. eurų nuostolių. Pažymėtina, jog ūkininkai nėra apsidraudę nuo ilgalaikių liūčių, nes draudimo bendrovės neteikia tokių paslaugų. Šiuo metu yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, o tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų ir yra apsemta apie 140.000 ha laukų. Pažymėtina, jog Latvijos valdantieji pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą latviškiems vaisiams, uogoms ir daržovėms nuo 21 proc. iki 5 procentų. Ši pataisa leistų padidinti atitinkamų produktų konkurencingumą. Lengvatiniu tarifu apmokestinti siūlomų produktų sąraše - obuoliai, kriaušės, cidonijos (bedygliai svarainiai), vynuogės (vietinių veislių, smulkiauogės), vyšnios, slyvos, braškės, avietės, gervuogės, juodieji ir raudonieji serbentai, agrastai, mėlynės, bruknės, spanguolės, aronijos, šaltalankiai, šermukšniai, šeivamedžių, sausmedžių, citrinvyčių, putinų uogos, tekšės ir braškės, bulvės, svogūnai, česnakai, porai, kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, salotos ir trūkažolės, morkos, ropės, griežčiai, krienai, topinambai, ridikėliai, ropės, petražolės, burokėliai, ridikai, agurkai, žirniai, pupelės, salierai, špinatai, rabarbarai, moliūgai, cukinijos, pankoliai, kukurūzai, laiškiniai svogūnai, bazilikai, krapai, mėtos, kalendros ir kiti prieskoniniai augalai. PVM sumažinimo teigiamą poveikį labiausiai pajus mažas pajamas gaunantys asmenys ir tai skatins šalies augalininkystės plėtrą ir sumažins Lietuvos ūkininkams patirtus milijoninius nuostolius dėl liūčių. 2.
statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu lengvata nenumatyta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti lengvatinį PVM tarifą - 5% iki 2020 m. gruodžio 31 d. lietuviškiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Skatins šalies augalininkystės plėtrą. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Lengvatinis pvm“; „vaisiai“; „daržovės“
paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Vytautas Kamblevičius
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Dar 2017 m. Lietuvos ūkininkai dėl liūčių patyrė apie 40 mln. eurų nuostolių, tuometiniais Žemės ūkio rūmų duomenimis, grūdų augintojai galėjo patirti iki 125,2 mln. eurų, o daržovių – iki 55,2 mln. eurų nuostolių. Pažymėtina, jog didžioji dalis ūkininkų nėra apsidraudę nuo ilgalaikių liūčių ar kitų nenumatytų gamtos stichijų, nes draudimo bendrovės neteikia tokių paslaugų. Ši pataisa leistų padidinti atitinkamų produktų konkurencingumą. Lengvatiniu tarifu apmokestinti siūlomų produktų sąraše - obuoliai, kriaušės, cidonijos (bedygliai svarainiai), vynuogės (vietinių veislių, smulkiauogės), vyšnios, slyvos, braškės, avietės, gervuogės, juodieji ir raudonieji serbentai, agrastai, mėlynės, bruknės, spanguolės, aronijos, šaltalankiai, šermukšniai, šeivamedžių, sausmedžių, citrinvyčių, putinų uogos, tekšės ir braškės, bulvės, svogūnai, česnakai, porai, kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, salotos ir trūkažolės, morkos, ropės, griežčiai, krienai, topinambai, ridikėliai, ropės, petražolės, burokėliai, ridikai, agurkai, žirniai, pupelės, salierai, špinatai, rabarbarai, moliūgai, cukinijos, pankoliai, kukurūzai, laiškiniai svogūnai, bazilikai, krapai, mėtos, kalendros ir kiti prieskoniniai augalai. PVM sumažinimo teigiamą poveikį labiausiai pajus mažas pajamas gaunantys asmenys ir tai skatins šalies augalininkystės plėtrą bei sumažins Lietuvos ūkininkams patirtus milijoninius nuostolius dėl įvairių galimų gamtos stichijų. 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu lengvata nenumatyta. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti lengvatinį 9% PVM tarifą Lietuvos Respublikos teritorijoje užaugintiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Skatins šalies augalininkystės plėtrą. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės 12.
K iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Lengvatinis PVM“; „vaisiai“; „daržovės“
paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Vytautas Kamblevičius Dainius Kepenis Robertas Šarknickas Sergejus Jovaiša Algimantas Kirkutis
Blankas
Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-10-31 Nr. S-2017-9724 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751 19 straipsniO pakeitimo įstatymo projekto nr. xIIIp-1275 derinimo Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-2017-9724 pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1275. Projektu siūloma iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą lietuviškiems vaisiams, uogoms ir daržovėms, kurių sąrašą sudarytų Žemės ūkio ministerija. Pažymime, kad projektu pateiktas siūlymas neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų, nes:
pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – „PVM direktyva“) 98 straipsnio 2 dalyje ir III priedo, kuriame nustatyta prekių ir paslaugų, kurias tiekiant gali būti taikomi lengvatiniai PVM tarifai, sąrašo 1 punkte yra numatyta galimybė taikyti lengvatinį PVM tarifą „maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtiems žmonių ir gyvūnų maistui, gyviems gyvūnams, sėkloms, augalams ir sudedamosioms dalims, paprastai naudojamoms maisto produktams paruošti bei produktams, paprastai skirtiems naudoti kaip maisto produktų papildai arba pakaitalai“. Tačiau priešingai nei yra siūloma pateiktu projektu, PVM direktyvoje įtvirtintame konkrečių prekių ir paslaugų sąraše neišskiriama galimybė panašias tos pačios kategorijos prekes ar paslaugas dar grupuoti pagal jų kilmę ir tokiu pagrindu taikyti joms lengvatinį PVM tarifą.
Bendra PVM sistema turi būti sudarytos neutralios konkurencinės sąlygos, kuriomis kiekvienos valstybės narės teritorijoje būtų taikomi vienodi mokesčiai panašioms prekėms ir paslaugos, nepriklausomai nuo jų gamybos ir paskirstymo grandinės ilgio (žr. PVM direktyvos konstatuojamosios dalies 7 pastraipą). Atitinkamai PVM įstatyme neturėtų būti įvedami maisto produktų išskirtinumą žymintys kriterijai (pavyzdžiui, produktų kilmė), nes visi maisto produktai, patenkantys į Europos Sąjungos rinką, turi atitikti saugumo ir kokybės reikalavimus, kuriuos reguliuoja kiti tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai. Nuoroda į kilmės šalį (kaip produkto ženklinimui keliamas reikalavimas) neturi tam tikriems produktams nepagrįstai suteikti pranašumo ar išskirtinumo Europos Sąjungos vidaus rinkoje, taip pat neturi būti pagrindu nustatyti skirtingas mokestines sąlygas panašiems produktams atsižvelgiant vien į jų kilmę. Todėl Jūsų pateiktas siūlymas, nustatantis mokestinę lengvatą panašių prekių ir paslaugų imtyje tik lietuviškos kilmės tiekiamoms prekėms, prieštarauja PVM direktyvos nustatytiems reikalavimams, tai yra nustato išimtines sąlygas Lietuvos gamintojams diskriminuojant kitų Europos Sąjungos valstybių narių prekes teisėtai tiekiamas rinkoje. 2) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio, apibrėžiančio valstybės pagalbą tam tikroms įmonėms ar tam tikrų prekių gamybai, požiūriu pateiktas siūlymas lietuviškiems vaisiams, uogoms ir daržovėms suteikti mokestines lengvatas, yra nesuderinamas su ES teise, nes siūlo iškraipyti konkurenciją visos Europos Sąjungos mastu kalbant apie vaisių, uogų ir daržovių, kurių kilmės šalys yra kitos ES valstybės narės, importą.
Europos Sąjungos teisės aktai draudžia valstybės pagalbą, kuri iš anksto nebuvo suderinta su Europos Komisija (žr. SESV 108 straipsnio 3 dalį), t. y. pagalba nebuvo pripažinta suderinta su ES vidaus rinka. Kadangi projektu siūloma mokestinė parama Lietuvos vaisių, uogų ir daržovių augintojams tam, kad būtų kompensuoti jų patirti nuostoliai, galima nurodyti, kad ši priemonė – potenciali grėsmė atsirasti tiesioginei importuojamų vaisių, uogų ir daržovių augintojų (gamintojų) diskriminacijai, kuri nepagrįsta jokiais motyvais dėl galimų kokybinių skirtumų priklausomai nuo šių prekių kilmės šalies. Jei Lietuvos vaisių, uogų ir daržovių augintojams būtų suteikta tokia mokestinio pobūdžio valstybės pagalba, jie įgytų nepagrįstą pranašumą kitų šalių augintojų atžvilgiu ir, tikėtina, kad tokia pagalba būtų laikoma kaip nesuderinama su SESV 110 straipsnyje nustatytu draudimu valstybėms narėms tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti kitų valstybių narių gaminius savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius. 3) Atkreiptinas dėmesys į dar vieną aspektą, nustatytą Europos Sąjungos teisės aktais – konkrečių maisto produktų rūšių privalomą kilmės ženklinimą, kuris negali būti siejamas su galimybe taikyti skirtingas mokestines sąlygas panašiems produktams konkrečioje valstybėje narėje dėl tokių produktų kilmės.
Kalbant apie informaciją, kuri turi būti teikiama vartotojams apie maisto produktus svarbu paminėti 2011 m. spalio 25 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011). Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 26 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada privaloma nurodyti maisto produkto kilmės šalį ar kilmės vietą. Kilmės šalies nuoroda aktuali ypatingai tais atvejais, kai žaliavų ir galutinių produktų kilmės vietos yra skirtingos (pavyzdžiui, jei prekiaujama uogiene, virta Lietuvoje, bet iš Lenkijoje rinktų uogų, apie tai turi būti taip pat pažymėta). Taigi, privaloma nurodyti maisto produkto kilmės šalį ar kilmės vietą tuo atveju, jei be tokių duomenų vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos, ypač tuo atveju, jeigu visa su maisto produktu pateikta informacija arba etiketė leistų daryti prielaidą, kad šio maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta yra kita. Valstybės narės gali imtis priemonių, susijusių su papildomu privalomu maisto produktų kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymu tik tuo atveju, jei egzistuoja įrodytas ryšys tarp tam tikrų maisto produkto savybių ir jo kilmės.
Pranešdamos apie tokias priemones Komisijai valstybės narės privalo pateikti įrodymų, kad daugumai vartotojų ta informacija yra labai svarbi. Tačiau reikia pabrėžti, kad ir šiuo Reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 valstybėms narėms yra nustatyta prievolė suderintų klausimų srityje nepriimti nacionalinių priemonių ar toliau jas taikyti, nebent tai būtų leidžiama pagal Sąjungos teisę. Nacionalinės priemonės neturi sudaryti kliūčių laisvam prekių judėjimui, įskaitant kitų valstybių narių maisto produktų gamintojų diskriminaciją. Gali būti ir savanoriškai pasirenkama žymėti produkto kilmės šalį (kilmės vietą). Tokiu atveju taikomas papildomas kriterijus (reikalavimas), kurį privalo įvertinti kiekvienas gamintojas – ženklinimas neturi klaidinti vartotojų. Etiketėje pateikta informacija apie maisto produkto kilmę produktui suteikia pridėtinės vertės, nes tiems vartotojams, kuriems tokia informacija yra svarbi, padeda apsispręsti, ar pirkti produktą, ar ne. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad su Europos Sąjungos žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemomis susijęs 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012), nustato sąsają tarp produkto kokybės ir jo kilmės šalies, kas patvirtinama nustatyta tvarka. Todėl tam tikra nuoroda į produkto kokybę bei į jo kilmės šalį turėtų būti naudojama išimtinai laikantis Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 nustatytų reikalavimų, nes tai yra Europos Sąjungos teisės išimtinės kompetencijos klausimas (žr. atitinkamus ESTT sprendimus [1] ).
Primintina, kad kokybės sistemomis nustatomi normalius standartus viršijantys reikalavimai produktų kokybei, kuriuos patvirtina suteikiamas ypatingas ženklas (SKVN, SGN ar GTG [2] ). Kaip matyti iš Europos Sąjungos teisės nuostatų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, šie reikalavimai sietini ne su galimų mokestinių lengvatų taikymu vaisių, uogų ar daržovių augintojams, tačiau su šių produktų laisvu prekių judėjimu ir vartotojų teisių užtikrinimu suteikiant tinkamą informaciją apie produktų kokybę bei jų kilmę. Apibendrindami norėtume dar kartą akcentuoti, kad pateiktas siūlymas, kuriuo suteikiamas lengvatinis PVM tarifas būtent lietuviškiems vaisiams, uogoms ir daržovėms neatitinka PVM direktyvos reikalavimų, pažeidžia laisvo prekių judėjimo principą, iškraipo konkurencines sąlygas vidaus rinkoje, nes diskriminuoja kitų Europos Sąjungos valstybių narių tiekiamas prekes, suteikia vietiniams gamintojams nesuderintą su Europos Sąjungos teise valstybės pagalbą mokesčių forma. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. (8 5) 266 8083, el. p. [email protected] [1] Sprendimas Chiciak ir Fol (sujungtos bylos C-129/97 ir C-130/97, EU:C:1998:274);
Sprendimas Budvar prieš Ammersin (byla C-478/07, EU:C:2009:521); Sprendimas Assica Kraft prieš Associazione „Salame Felino“ (byla C-35/13, EU:C:2014:1711). [2]
= saugomos kilmės vietos nuoroda; SGN = saugoma geografinė nuoroda; GTG = garantuotas tradicinis gaminys.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 3 dalį nauju 2 punktu ir nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas iki 2020 m. gruodžio 31 d. būtų taikomas ir lietuviškiems vaisiams, uogoms bei daržovėms. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 punkte numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtus žmonių ir gyvūnų maistui. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies maisto produktų atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai tik tam tikrų rūšių maisto produktai būtų apmokestinami siūlomu lengvatiniu PVM tarifu nediskriminuotų kitų maisto produktų vartotojų. Antra, a tkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo (galiojanti redakcija) 19 straipsnio 3 dalis jau turi 2 punktą, kuriame nustatyta, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, tačiau nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projektu siūloma pakeisti (panaikinti) šias įstatymo nuostatas, ar ne. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. 2.
dėmesį, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1227, kuriame jau yra suplanuotos valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Projekto 2 straipsniu siūloma Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 31 d. pavesti Žemės ūkio ministerijai sudaryti atitinkamų produktų sąrašą. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į valdžių padalijimo principą ir Konstitucijos 94 straipsnyje įtvirtintą Vyriausybės diskreciją ministerijų atžvilgiu, toks nurodymas Vyriausybei pavesti konkrečiai ministerijai sudaryti aukščiau minimą sąrašą keistinas pasiūlymu Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai sudaryti tokį sąrašą.
Antra, v adovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis pildytinas nauja struktūrine dalimi, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Trečia, a tkreiptinas dėmesys, kad teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į įstatymo svarstymo ir priėmimo procedūras Seime, s varstytina, ar projekte numatytas terminas, iki kurio turi būti sudarytas atitinkamų produktų sąrašas, yra realus. Ketvirta, dėstant projekto 2 straipsnio tekstą, atsisakytina perteklinio žodžio „pasiūlyti“, o vietoj formuluotės „atitinkamų produktų“ siūlytina vartoti formuluotę „lietuviškų vaisių, uogų ir daržovių“. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 5.1. projekto lyginamojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu mažosiomis paryškintomis raidėmis įrašoma žyma „Projekto lyginamasis variantas“; 5.2. projekto
kabutėse; 5.3. projekto lyginamajame variante 2 straipsnis dėstytinas neparyškintomis raidėmis; 5.4. projekto pabaigoje turi būti įrašyta formuluotė „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 3 dalį nauju 6 punktu ir nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas ir Lietuvos Respublikos teritorijoje užaugintiems vaisiams, uogoms bei daržovėms. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma,
mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 punkte numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtus žmonių ir gyvūnų maistui. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies maisto produktų atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai tik tam tikrų rūšių maisto produktai būtų apmokestinami siūlomu lengvatiniu PVM tarifu nediskriminuotų kitų maisto produktų vartotojų. Antra, svarstytina, ar išimtinių sąlygų Lietuvos gamintojams nustatymas nediskriminuotų kitų Europos Sąjungos valstybių narių, tiekiančių prekes Lietuvos rinkai.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuoroda į kilmės šalį (kaip produkto ženklinimui keliamas reikalavimas) neturi tam tikriems produktams nepagrįstai suteikti pranašumo ar išskirtinumo Europos Sąjungos vidaus rinkoje, taip pat neturi būti pagrindu nustatyti skirtingas mokestines sąlygas panašiems produktams atsižvelgiant vien į jų kilmę. Trečia, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi, projektu siūlomos nuostatos gali būti laikomos valstybės pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad SESV 108 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog apie ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Europos Komisija turi būti laiku informuojama, kad galėtų laiku pateikti savo pastabas, o atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nėra priimamas galutinis sprendimas. Ketvirta, projekto nuostatomis suteikus Lietuvos Respublikos teritorijoje užaugintiems vaisiams, uogoms ir daržovėms mokestinio pobūdžio valstybės pagalbą, manytina, kad tokie augintojai įgytų nepagrįstą pranašumą kitų Europos Sąjungos valstybių narių augintojų atžvilgiu ir, tikėtina, kad tokia pagalba būtų laikoma kaip nesuderinama su SESV 110 straipsnyje nustatytu draudimu valstybėms narėms tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti kitų valstybių narių gaminius savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius. 2. Teikiamos projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais.
Atsižvelgiant į tai, kad 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto vykdytojos, nuomonė. 3. Siūlomos projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Projekto 2 straipsniu pavedama Vyriausybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. paruošti įgyvendinamuosius teisės aktus. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais Pirma, v adovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis pildytinas nauja struktūrine dalimi, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Antra, siūlytina projekto 2 straipsnio tekstą dėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 5.1. projekto lyginamojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu mažosiomis paryškintomis raidėmis įrašoma žyma „Projekto lyginamasis variantas“; 5.2. projekto
brauktina kaip perteklinė; 5.3. projekto
kabutėse; 5.4. projekto lyginamajame variante 2 straipsnio tekstas dėstytinas neparyškintomis raidėmis; 5.5. projekto pabaigoje turi būti įrašyta formuluotė „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]