DĖL
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Galiojančio reglamentavimo pakeitimo būtinybę lemia tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT arba Tarnyba) uždaviniai ir funkcijos, įtvirtinti STT įstatyme, nebuvo peržiūrėti nuo 2000 metų, todėl nebeatitinka nei šiandien STT sėkmingai vykdomos veiklos pagrindinių krypčių, nei Tarnybos ateičiai keliamų tikslų. Dėl teisinio reglamentavimo įvairovės nėra vieningo STT teisių ir pareigų sąrašo, dalis jų nebeatitinka šiandieninių lūkesčių STT atžvilgiu, nesudaro prielaidų gauti ir maksimaliai veiksmingai panaudoti STT apdorojamą informaciją. Dabartinis teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, kadangi STT veiklą, uždavinius ir funkcijas, pareigūnų teises ir pareigas ir kitus STT pareigūnų statuso klausimus reglamentuoja net trys įstatymai (STT įstatymas, STT statutas, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (toliau - Valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas)), trūksta reikšmingų socialinių garantijų, kai kada STT pareigūnų tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir tarnautojų. Ypač takoskyra išryškėjo lyginant STT pareigūnų tarnybos sąlygas su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir ketinamais teikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektais.
Atsižvelgiant į šios dienos poreikius ir STT keliamus ateities veiklos prioritetus, yra tikslinga STT įstatymo pakeitimo įstatymo projektu STT apibrėžti kaip pagrindinę Lietuvos Respublikos antikorupcinę instituciją, suformuluoti iš to išplaukiančius STT veiklos tikslą ir uždavinius. Kaip savarankiškas uždavinys įtvirtinama analitinė antikorupcinė žvalgyba – STT veikla, nukreipta į informacijos apie korupciją ir su ja susijusius reiškinius gavimą, apdorojimą ir panaudojimą korupcijai užkardyti ir jos daromai žalai mažinti. STT veiklai ir STT pareigūnų tarnybai svarbiausios nuostatos turėtų būti sutelktos viename teisės akte – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme. Jame turėtų būti įtvirtintas nuoseklus STT teisių ir pareigų sąrašas, o tarnybos STT sąlygos patikslinamos taip, kad neprarastų patrauklumo besikeičiančio kitų valstybinės tarnybos sričių reglamentavimo kontekste. Teisėkūros iniciatyvos bei šalies ekonominė situacija sąlygoja būtinybę siekti, kad STT pareigūnų darbas būtų apmokamas efektyviau ir teisingiau. STT pareigūnams keliami ypatingai aukšti reputacijos, asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai, jų darbo pobūdis reikalauja atitinkamos kompetencijos tiriant sunkiausius ir sudėtingiausius korupcijos pasireiškimo atvejus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog STT pareigūnams taikomas draudimas dirbti kitą darbą (išskyrus pedagoginę ir kūrybinę veiklą), kuris iš esmės tiesiogiai susijęs su pareigūno pajamomis.
Siekiant išlaikyti tarnyboje dirbančius specialistus, kurie turi ilgalaikę patirtį, kompetenciją tirti, atskleisti ir užkardyti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tampa akivaizdu, kad atsižvelgiant į veiklos ypatingumą, STT pareigūnų darbo užmokestis negali būti identiškas kitų teisėsaugos institucijų ar kitų valstybinės tarnybos institucijų darbo užmokesčiui. Būtinybę didintini darbo užmokestį STT pareigūnams, pagrindžia ir pareigūnų kaitos statistika. Svarbu atkreipti dėmesį, jog iki 2016 m. sausio 1 d., STT buvo didžiausia pareigūnų kaita, kuri 2014 m. siekė net 9,5 procento, 2015 – 7,4 procento, o nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos STT statutui, kuris iš esmės buvo peržiūrėtas ir pagerintos tarnybos STT sąlygos, padidintas tarnybos patrauklumas, pareigūnų kaita per 2016 m. sudarė 7 procentus. Žvelgiant į šių metų pirmojo pusmečio statistiką, pareigūnų kaita vėl siekia net 5,8 procento. Manytina, jog tokiai pareigūnų kaitai daro įtaką gerėjanti šalies ekonominė situacija, taip pat didėjantis darbo užmokestis ir kitos socialinės garantijos kitose teisėsaugos institucijose, privačiajame sektoriuje. Kaip matyti iš 2017 metų pirmojo pusmečio statistikos, nemaža dalis pareigūnų palieka Tarnybą, o dažnu atveju STT tampa vis sunkiau išlikti patrauklia darbo rinkoje. Akivaizdu, kad valstybė turi reaguoti į šalyje vykstančius procesus bei atlikti atitinkamus veiksmus, kurie padėtų jos institucijoms dirbti efektyviai bei pasiekti joms iškeliamus tikslus. Sėkmingas ir rezultatyvus darbas STT reikalauja didelio asmens įdirbio, keliamo profesionalumo bei tęstinės praktikos. Profesionalų praradimas ir jų išėjimas į privatų sektorių tiesiogiai atsiliepia tiek STT atliekamoms funkcijoms, tiek kovai su korupcija, tiek ir visos valstybės įvaizdžiui.
Priėmus siūlomus projektus taip pat būtų vykdomi Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) pasiūlymai, priimti pritarus STT 2016 m. metų veiklos ataskaitai. 2017 m. gegužės 17 d., apsvarsčius STT veiklą ir rezultatus, NSGK sprendimu Nr. 104-Spr-3 atkreipė Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, jog rengiant Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, numatytų reikiamą STT finansavimą, tam kad būtų užtikrinta tarnybos analitinių padalinių plėtra ir jų gebėjimų stiprinimas. NSGK tuo pačiu pasiūlė STT plėtoti žvalgybinę ir analitinę veiklą, siekiant, kad ilgainiui nuo orientavimosi išimtinai į korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimą būtų pereita prie visapusiškos valstybėje ir aplink ją vykstančių procesų analizės, sprendimų priėmėjų informavimo apie tendencijas, sistemines problemas nei konkrečius korupcijos rizikos veiksnius ir besiformuojančių korupcinių mechanizmų neutralizavimo, kol jie neperaugo į nusikalstamas veikas, darančias žalą valstybei; vykdyti analitinę veiklą ir vertinti kokio dydžio žalą finansine išraiška patiria Lietuvos Respublika dėl korupcijos ir kartu su metine STT veiklos ataskaita pateikti NSGK išvadas apie bendrą žalos dydį ir žalos dydį pagal atskiras sritis; ugdyti STT pareigūnų kompetenciją, stiprinti jų lojalumą, didinti visuomenės pasitikėjimą tarnyba. Projekto tikslas – kito kokybinio lygmens STT veikla ir kartu prielaidos sistemingai visos valstybės antikorupcinei politikai, kuri būtų deramas atsakas į korupcijos nulemtas grėsmes, taip pat – ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų įstatymo Nr.
pakeitimo įstatymo projektui savarankiški tikslai ir uždaviniai nėra keliami, kadangi tai yra lydimasis teisės akto projektas, kuriuo siekiama nuostatas suderinti su siūlomomis naujovėmis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciator NSGK priklausantys Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Įstatymo projektus parengė STT. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu STT paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, uždavinius ir funkcijas, tarnybos organizavimą, finansavimą, veiklos kontrolės būdus bei pareigūnų teises ir pareigas nustato STTĮ. STT pareigūnų statusą, skyrimo į tarnybą ir atleidimo iš tarnybos tvarką, jų tarnybos eigą, darbo užmokestį, paskatinimus, nuobaudas ir atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ir tarnybos ypatumus nustato STT statutas. STT pareigūnų darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sąlygas - Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. STT veiklai ir STT pareigūnų tarnybai svarbiausios nuostatos nėra nuosekliai reglamentuotos viename teisės akte. Pabrėžtina, kad STT yra specifinio teisinio statuso subjektas tiek savo veikla, tiek atskaitomybe bei nepriklausomumu. STT pareigūnai, tiriantys sunkiausius ir sudėtingiausius korupcijos pasireiškimo atvejus, taip pat išsiskiria iš kitų šalies ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų. Jiems keliami ypatingi reikalavimai, jų darbo pobūdis reikalauja atitinkamos kompetencijos, o darbo sąlygos ir aprūpinimas privalo būti tobulinami. Dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia STT visa apimtimi įgyvendinti užsibrėžtų tikslų, neatitinka pagrindinių STT uždavinių, valstybės lygmeniu pakankamai efektyviai kovoti su korupcija, todėl yra keistinas. Pažymėtina, kad STTĮ šiuo metu nustatyti STT uždaviniai ir funkcijos neatitinka STT vykdomos veiklos pagrindinių krypčių bei Tarnybai keliamų tikslų.
Galiojantis teisinis reglamentavimas prie pagrindinių uždavinių neišskiria analitinės veiklos, esantis teisių ir pareigų sąrašas nesudaro prielaidų maksimaliai gauti ir panaudoti STT apdorojamą informaciją. Galiojanči ame STT įstatyme tiesiogiai nenumatytos pareigūnų galimybės dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose bei gauti už tai atlygį, t.y, nėra tiesiogiai numatyta galimybė pareigūnams įgyti tarptautinės naudingos patirties vykdant kitą (ne pareigūno) veiklą, susijusią su Tarnybos funkcijomis ir uždaviniais. Šiuo metu STT statute numatyta, kad laikinas pavedimas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus, nėra numatyta išimčių. Laikino pavedimo atlikti aukštesnes pareigas metu pareigūno darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal pareigoms, kurias pavesta laikinai atlikti, nustatytą pareiginę algą ir pareigūnui iki pavedimo laikinai atlikti kitas pareigas nustatytą pareigybės pakopą. Esant dabartiniam reglamentavimui gali susidaryti situacija, kai asmuo, eidamas laikinai aukštesnes pareigas, gaus didesnį darbo užmokestį nei pareigūną perkėlus į aukštesnes pareigas (kurias jis ėjo laikino pavedimo metu). STT statute numatyta, kad darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už tarnybinį rangą;
3) priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus;
4) vienkartinė priemoka. Pareigūnų pareiginė alga, priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus bei pareiginės algos koeficientai šiuo metu reglamentuojami Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų įstatyme. Dabartinis reglamentavimas nenustato galimybės pareigūnams mokėti priemokas (išskyrus vienkartinę priemoką, kuria tik iš dalies atlyginama už viršvalandinį darbą).
Šiuo metu esantis viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis (toliau – viršvalandinis darbas) apmokėjimas neužtikrina pareigūnų teisės į teisingą apmokėjimą. Galiojantis reglamentavimas neužtikrina apmokėjimo už naktinį darbą. Už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis pareigūnui jo pasirinkimu suteikiamos kasmetinės papildomos mokamos atostogos arba mokama vienkartinė priemoka. Pareigūno pasirinkimu už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis taip pat gali būti kompensuojama dalimis, derinant kasmetinių papildomų mokamų atostogų suteikimą ir vienkartinės priemokos mokėjimą. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas nenurodo termino, per kurį pareigūnas gali būti įtraukiamas į pareigūnų rezervą, nėra reglamentuotas pareigūno statuso bei pareigūnų rezervo santykis, todėl nėra aišku, ar pareigūnas, įtrauktas į pareigūnų rezervą, turi teisę pateikti prašymą dėl pareigūno statuso atkūrimo. STT statutas nustato, kad pareigūnas rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laiką negali viršyti 10 metų. STT statute šiuo metu numatyti du pagrindai, kuriems esant pareigūnas gali atkurti statusą: pa čių prašymu atleisti iš tarnybos ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje; pačių prašymu atleisti iš tarnybos ir išvykę kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais ar išrinktais dirbti užsienyje. Pareigūno statuso atkūrimo pagrindų sąrašas baigtinis. Galiojantis reglamentavimas nustato, kad kasmetinių atostogų trukmė ilgėja išdirbus 10 metų. Nemokamos atostogos skaičiuojamos darbo dienomis (iki 22 darbo dienų per metus). Nėra numatyta galimybė mokėti pareigūnui darbo užmokestį mokymosi atostogų metu. 4.
teigiamų rezultatų laukiama STTĮ 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimais siūloma pagal šios dienos poreikius ir Tarnybai keliamus ateities veiklos prioritetus apibrėžti STT, kaip pagrindinės Lietuvos antikorupcinės institucijos, veiklos tikslą ir uždavinius. Išskiriama ir kaip savarankiškas uždavinys įtvirtinama analitinė antikorupcinė žvalgyba – STT veikla, nukreipta į informacijos apie korupciją ir su ja susijusius reiškinius gavimą, apdorojimą ir panaudojimą korupcijai užkardyti ir jos daromai žalai mažinti. Taip pat pateikiamas nuoseklus STT teisių ir pareigų sąrašas. STTĮ 19 straipsnio pakeitimais siūloma patikslinti kai kuriuos priėmimo į tarnybą ir darbą (taikoma darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį) STT tvarkos aspektus, pvz., numatyti galimybę atlikti ne tik pareigūnų, bet ir darbuotojų patikrinimus, tokiu būdu užtikrinant STT imunitetą. STTĮ 22 ir 23 straipsnių pakeitimais siūloma suteikti galimybę pareigūnams dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuos įgyvendinant vykdoma su Tarnybos misija ir strateginiais tikslais susijusi veikla, ir gauti už tai išmokas. Galiojantis reglamentavimas leidžia pareigūnui būti deleguojamam į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, tačiau neretai kyla neaiškumų, kai pareigūnai kaip tam tikros srities ekspertai kviečiami dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Teikiamais pakeitimais siekiama sudaryti galimybes pareigūnams įgyti ir naudingos tarptautinės patirties, taip pat gauti už tai atlyginimą. STTĮ 38 straipsniu siūloma patikslinti nuostatas dėl laikino pavedimo atlikti kitas pareigas.
Paliekama bendra nuostata, jog laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas negali trukti ilgiau kaip vienus metus per penkerius pareigūno tarnybos STT metus, tačiau numatoma išimtis - kai tarnybinis būtinumas pavesti pareigūnui atlikti kitas pareigas atsiranda dėl šias pareigas einančio pareigūno laikino nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų arba delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su STT funkcijomis ir užduotimis susijusi veikla. Tikslinamos nuostatos dėl laikino pavedimo atlikti aukštesnes pareigas metu pareigūnui mokamo darbo užmokesčio apskaičiavimo. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą neatsiejama nuo konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principų. Teikiamos
51, 52, 54, 55 ir 56 straipsnių pataisos pakeistų pareigūnų darbo užmokesčio reglamentavimą –kuris sudarytų teisines sąlygas atitinkamai pagerinti pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas, užtikrinat, kad STT pareigūnams už tarnybą būtų apmokama ne blogesnėmis nei kitiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims ir STT pareigūnų statusą, jiems taikomus apribojimus atitinkančiomis sąlygomis. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo atitinkamos nuostatos perkeliamos į STTĮ.
STTĮ 55 straipsnyje siūloma nustatyti trijų rūšių priemokas:
kito pareigūno funkcijas ;
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą; 3) už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų . Siūlomais pakeitimais siekiama pakeisti viršvalandinio darbo apmokėjimą, kadangi dabartiniame reglamentavime yra spragų - nėra išskirtas apmokėjimas už naktinį darbą. Vienkartinę priemoką, mokamą metų gale už viršvalandinį darbą arba pasirinktinai suteikiamas kasmetines papildomas atostogas, siūloma pakeisti apmokėjimu, iš esmės atitinkančiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Siūloma didinti pareiginės algos koeficientus, tokiu būdu siekiama skatinti pareigūnus dirbti STT, išvengti didelės darbuotojų kaitos bei pritraukti naujus perspektyvius pareigūnus. Darbo užmokesčio padidėjimas numatomas visiems pareigūnams, siūlomas STT pareigūnų darbo užmokesčio lygis pasirinktas atsižvelgiant į statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokestį bei į šios srities teisėkūros tendencijas. STTĮ 45 ir 46 straipsnių pakeitimais tikslinamos nuostatos dėl pareigūnų rezervo ir pareigūno statuso atkūrimo. Nustatomas konkretus terminas, kada pareigūnas gali būti įtraukiamas į pareigūnų rezervą, reglamentuotas pareigūnų rezervo bei pareigūno statuso atkūrimo santykis. Tikslinamos nuostatos dėl pareigūno buvimo rezerve laiko nustatant, kad esant tarnybiniam būtinumui 5 metų buvimo rezerve laikas gali būti pratęsiamas. Siūloma nustatyti naują pareigūno statuso atkūrimo pagrindą.
naują skatinimo priemonę - iki 2 pareiginių algų dydžio piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius, kokybiškai ir kiekybiškai viršijančius kitų tokias pat pareigas einančių pareigūnų veiklos rezultatus. STTĮ 58 straipsniu siūloma pakeisti STT pareigūnams kasmetinių atostogų suteikimo tvarką. Kasmetinių atostogų trukmę siūloma ilginti pareigūnams, ištarnavusiems 5 metus STT. Pakeitimais siūloma kasmetinių atostogų trukmę didinti nuosekliai po 3 darbo dienas. Nemokamų kasmetinių atostogų trukmę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, siūloma skaičiuoti kalendorinėmis dienomis. Siūlomais pakeitimais papildomos nuostatos dėl mokymosi atostogų nurodant, kad pareigūnams už mokymosi atostogas mokama ne mažiau kaip pusė pareigūno darbo užmokesčio. Priėmus siūlomus pakeitimus, padidėtų Tarnybos patrauklumas, būtų sudaromos STT prielaidos tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas, kurios yra sudėtingos, reikalaujančios aukščiausios kvalifikacijos, asmeninių ir dalykinių savybių. Be to, STT veiklai ir STT pareigūnų tarnybai svarbiausios nuostatos būtų sutelktos viename teisės akte – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, kuriame įtvirtinamas nuoseklus STT teisių ir pareigų sąrašas, tikslas, uždaviniai, o Tarnybos sąlygos patikslinamos taip, kad neprarastų patrauklumo besikeičiančio kitų valstybinės tarnybos sričių reglamentavimo kontekste. Pasirinktos priemonės neabejotinai sudarytų prielaidas rezultatyvesnei STT veiklai, o tai savo ruožtu prisidėtų prie efektyvesnės kovos su korupcija bei Tarnybos ateičiai keliamų tikslų įgyvendinimo. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektais bus sudarytos prielaidos efektyvesnei kovai su korupcija ir tai padės mažinti šio reiškinio plitimą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra . 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar panaikinti netekusiais galios Kadangi įstatymų projektai teikiami kompleksiškai, todėl, juos priėmus, kitų įstatymų pakeisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų ar naujų jas įvardijančių terminų įstatymų projektuose nėra . 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo STT parengs ir per už atitinkamą sritį atsakingas ministerijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiks šių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus:
piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 355 „Dėl s ocialinių garantijų taikymo ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimo projektą. 2. Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimo projektą. 3. Pareigūnų parengimo veikti situacijoms, susijusioms su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimo veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1190 „Dėl pareigūnų parengimo veikti situacijoms, susijusioms su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimo veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos“, pakeitimo projektą. 4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 20 d. nutarimo Nr.
skirtumo kompensavimo žvalgybos pareigūnams, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“, pakeitimo projektą. 6. Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d, nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juo sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, pakeitimo projektą. 7. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą. 8. Pareigūnų ir valstybės tarnautojų, tiesiogiai dalyvavusių išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei, skatinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1575 „Dėl pareigūnų ir valstybės tarnautojų, tiesiogiai dalyvavusių išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei, skatinimo tvarkos“, pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti (STT pareigūnų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms) per metus papildomai reikėtų skirti apie
tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„korupcija“, „Specialiųjų tyrimų tarnyba“, „valstybės pareigūnas“, „teisinis
statusas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra Teikia Seimo nariai: Vytautas Bakas Juozas Olekas Audrys Šimas Arvydas Anušauskas Laurynas Kasčiūnas Michal Mackevič Rasa Juknevičienė Virgilijus Alekna Saulius Skvernelis Dainius Gaižauskas
DĖL
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Galiojančio reglamentavimo pakeitimo būtinybę lemia tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT arba Tarnyba) uždaviniai ir funkcijos, įtvirtinti STT įstatyme, nebuvo peržiūrėti nuo 2000 metų, todėl nebeatitinka nei šiandien STT sėkmingai vykdomos veiklos pagrindinių krypčių, nei Tarnybos ateičiai keliamų tikslų. Dėl teisinio reglamentavimo įvairovės nėra vieningo STT teisių ir pareigų sąrašo, dalis jų nebeatitinka šiandieninių lūkesčių STT atžvilgiu, nesudaro prielaidų gauti ir maksimaliai veiksmingai panaudoti STT apdorojamą informaciją. Dabartinis teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, kadangi STT veiklą, uždavinius ir funkcijas, pareigūnų teises ir pareigas ir kitus STT pareigūnų statuso klausimus reglamentuoja net trys įstatymai (STT įstatymas, STT statutas, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (toliau - Valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas)), trūksta reikšmingų socialinių garantijų, kai kada STT pareigūnų tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir tarnautojų. Ypač takoskyra išryškėjo lyginant STT pareigūnų tarnybos sąlygas su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir ketinamais teikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektais. Atsižvelgiant į šios dienos poreikius ir STT keliamus ateities veiklos prioritetus, yra tikslinga STT įstatymo pakeitimo įstatymo projektu STT apibrėžti kaip pagrindinę Lietuvos Respublikos antikorupcinę instituciją, suformuluoti iš to išplaukiančius STT veiklos tikslą ir uždavinius.
Kaip savarankiškas uždavinys įtvirtinama analitinė antikorupcinė žvalgyba – STT veikla, nukreipta į informacijos apie korupciją ir su ja susijusius reiškinius gavimą, apdorojimą ir panaudojimą korupcijai užkardyti ir jos daromai žalai mažinti. STT veiklai ir STT pareigūnų tarnybai svarbiausios nuostatos turėtų būti sutelktos viename teisės akte – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme. Jame turėtų būti įtvirtintas nuoseklus STT teisių ir pareigų sąrašas, o tarnybos STT sąlygos patikslinamos taip, kad neprarastų patrauklumo besikeičiančio kitų valstybinės tarnybos sričių reglamentavimo kontekste. Teisėkūros iniciatyvos bei šalies ekonominė situacija sąlygoja būtinybę siekti, kad STT pareigūnų darbas būtų apmokamas efektyviau ir teisingiau. STT pareigūnams keliami ypatingai aukšti reputacijos, asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai, jų darbo pobūdis reikalauja atitinkamos kompetencijos tiriant sunkiausius ir sudėtingiausius korupcijos pasireiškimo atvejus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog STT pareigūnams taikomas draudimas dirbti kitą darbą (išskyrus pedagoginę ir kūrybinę veiklą), kuris iš esmės tiesiogiai susijęs su pareigūno pajamomis. Siekiant išlaikyti tarnyboje dirbančius specialistus, kurie turi ilgalaikę patirtį, kompetenciją tirti, atskleisti ir užkardyti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tampa akivaizdu, kad atsižvelgiant į veiklos ypatingumą, STT pareigūnų darbo užmokestis negali būti identiškas kitų teisėsaugos institucijų ar kitų valstybinės tarnybos institucijų darbo užmokesčiui. Būtinybę didintini darbo užmokestį STT pareigūnams, pagrindžia ir pareigūnų kaitos statistika.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog iki 2016 m. sausio 1 d., STT buvo didžiausia pareigūnų kaita, kuri 2014 m. siekė net 9,5 procento, 2015 – 7,4 procento, o nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos STT statutui, kuris iš esmės buvo peržiūrėtas ir pagerintos tarnybos STT sąlygos, padidintas tarnybos patrauklumas, pareigūnų kaita per 2016 m. sudarė 7 procentus. Žvelgiant į šių metų pirmojo pusmečio statistiką, pareigūnų kaita vėl siekia net 5,8 procento. Manytina, jog tokiai pareigūnų kaitai daro įtaką gerėjanti šalies ekonominė situacija, taip pat didėjantis darbo užmokestis ir kitos socialinės garantijos kitose teisėsaugos institucijose, privačiajame sektoriuje. Kaip matyti iš 2017 metų pirmojo pusmečio statistikos, nemaža dalis pareigūnų palieka Tarnybą, o dažnu atveju STT tampa vis sunkiau išlikti patrauklia darbo rinkoje. Akivaizdu, kad valstybė turi reaguoti į šalyje vykstančius procesus bei atlikti atitinkamus veiksmus, kurie padėtų jos institucijoms dirbti efektyviai bei pasiekti joms iškeliamus tikslus. Sėkmingas ir rezultatyvus darbas STT reikalauja didelio asmens įdirbio, keliamo profesionalumo bei tęstinės praktikos. Profesionalų praradimas ir jų išėjimas į privatų sektorių tiesiogiai atsiliepia tiek STT atliekamoms funkcijoms, tiek kovai su korupcija, tiek ir visos valstybės įvaizdžiui. Priėmus siūlomus projektus taip pat būtų vykdomi Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) pasiūlymai, priimti pritarus STT 2016 m. metų veiklos ataskaitai. 2017 m. gegužės 17 d., apsvarsčius STT veiklą ir rezultatus, NSGK sprendimu Nr.
104-Spr-3 atkreipė Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, jog rengiant Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, numatytų reikiamą STT finansavimą, tam kad būtų užtikrinta tarnybos analitinių padalinių plėtra ir jų gebėjimų stiprinimas. NSGK tuo pačiu pasiūlė STT plėtoti žvalgybinę ir analitinę veiklą, siekiant, kad ilgainiui nuo orientavimosi išimtinai į korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimą būtų pereita prie visapusiškos valstybėje ir aplink ją vykstančių procesų analizės, sprendimų priėmėjų informavimo apie tendencijas, sistemines problemas nei konkrečius korupcijos rizikos veiksnius ir besiformuojančių korupcinių mechanizmų neutralizavimo, kol jie neperaugo į nusikalstamas veikas, darančias žalą valstybei; vykdyti analitinę veiklą ir vertinti kokio dydžio žalą finansine išraiška patiria Lietuvos Respublika dėl korupcijos ir kartu su metine STT veiklos ataskaita pateikti NSGK išvadas apie bendrą žalos dydį ir žalos dydį pagal atskiras sritis; ugdyti STT pareigūnų kompetenciją, stiprinti jų lojalumą, didinti visuomenės pasitikėjimą tarnyba. Projekto tikslas – kito kokybinio lygmens STT veikla ir kartu prielaidos sistemingai visos valstybės antikorupcinei politikai, kuri būtų deramas atsakas į korupcijos nulemtas grėsmes, taip pat – ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo projektui savarankiški tikslai ir uždaviniai nėra keliami, kadangi tai yra lydimasis teisės akto projektas, kuriuo siekiama nuostatas suderinti su siūlomomis naujovėmis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai NSGK priklausantys Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Įstatymo projektus parengė STT. 3.
santykiai Šiuo metu STT paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, uždavinius ir funkcijas, tarnybos organizavimą, finansavimą, veiklos kontrolės būdus bei pareigūnų teises ir pareigas nustato STTĮ. STT pareigūnų statusą, skyrimo į tarnybą ir atleidimo iš tarnybos tvarką, jų tarnybos eigą, darbo užmokestį, paskatinimus, nuobaudas ir atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ir tarnybos ypatumus nustato STT statutas. STT pareigūnų darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sąlygas - Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. STT veiklai ir STT pareigūnų tarnybai svarbiausios nuostatos nėra nuosekliai reglamentuotos viename teisės akte. Pabrėžtina, kad STT yra specifinio teisinio statuso subjektas tiek savo veikla, tiek atskaitomybe bei nepriklausomumu. STT pareigūnai, tiriantys sunkiausius ir sudėtingiausius korupcijos pasireiškimo atvejus, taip pat išsiskiria iš kitų šalies ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų. Jiems keliami ypatingi reikalavimai, jų darbo pobūdis reikalauja atitinkamos kompetencijos, o darbo sąlygos ir aprūpinimas privalo būti tobulinami. Dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia STT visa apimtimi įgyvendinti užsibrėžtų tikslų, neatitinka pagrindinių STT uždavinių, valstybės lygmeniu pakankamai efektyviai kovoti su korupcija, todėl yra keistinas. Pažymėtina, kad STTĮ šiuo metu nustatyti STT uždaviniai ir funkcijos neatitinka STT vykdomos veiklos pagrindinių krypčių bei Tarnybai keliamų tikslų. Galiojantis teisinis reglamentavimas prie pagrindinių uždavinių neišskiria analitinės veiklos, esantis teisių ir pareigų sąrašas nesudaro prielaidų maksimaliai gauti ir panaudoti STT apdorojamą informaciją.
Galiojanči ame STT įstatyme tiesiogiai nenumatytos pareigūnų galimybės dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose bei gauti už tai atlygį, t.y, nėra tiesiogiai numatyta galimybė pareigūnams įgyti tarptautinės naudingos patirties vykdant kitą (ne pareigūno) veiklą, susijusią su Tarnybos funkcijomis ir uždaviniais. Šiuo metu STT statute numatyta, kad laikinas pavedimas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus, nėra numatyta išimčių. Laikino pavedimo atlikti aukštesnes pareigas metu pareigūno darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal pareigoms, kurias pavesta laikinai atlikti, nustatytą pareiginę algą ir pareigūnui iki pavedimo laikinai atlikti kitas pareigas nustatytą pareigybės pakopą. Esant dabartiniam reglamentavimui gali susidaryti situacija, kai asmuo, eidamas laikinai aukštesnes pareigas, gaus didesnį darbo užmokestį nei pareigūną perkėlus į aukštesnes pareigas (kurias jis ėjo laikino pavedimo metu). STT statute numatyta, kad darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už tarnybinį rangą;
3) priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus;
4) vienkartinė priemoka. Pareigūnų pareiginė alga, priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus bei pareiginės algos koeficientai šiuo metu reglamentuojami Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų įstatyme. Dabartinis reglamentavimas nenustato galimybės pareigūnams mokėti priemokas (išskyrus vienkartinę priemoką, kuria tik iš dalies atlyginama už viršvalandinį darbą). Šiuo metu esantis viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis (toliau – viršvalandinis darbas) apmokėjimas neužtikrina pareigūnų teisės į teisingą apmokėjimą.
Galiojantis reglamentavimas neužtikrina apmokėjimo už naktinį darbą. Už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis pareigūnui jo pasirinkimu suteikiamos kasmetinės papildomos mokamos atostogos arba mokama vienkartinė priemoka. Pareigūno pasirinkimu už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis taip pat gali būti kompensuojama dalimis, derinant kasmetinių papildomų mokamų atostogų suteikimą ir vienkartinės priemokos mokėjimą. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas nenurodo termino, per kurį pareigūnas gali būti įtraukiamas į pareigūnų rezervą, nėra reglamentuotas pareigūno statuso bei pareigūnų rezervo santykis, todėl nėra aišku, ar pareigūnas, įtrauktas į pareigūnų rezervą, turi teisę pateikti prašymą dėl pareigūno statuso atkūrimo. STT statutas nustato, kad pareigūnas rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laiką negali viršyti 10 metų. STT statute šiuo metu numatyti du pagrindai, kuriems esant pareigūnas gali atkurti statusą: pa čių prašymu atleisti iš tarnybos ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje; pačių prašymu atleisti iš tarnybos ir išvykę kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais ar išrinktais dirbti užsienyje. Pareigūno statuso atkūrimo pagrindų sąrašas baigtinis. Galiojantis reglamentavimas nustato, kad kasmetinių atostogų trukmė ilgėja išdirbus 10 metų. Nemokamos atostogos skaičiuojamos darbo dienomis (iki 22 darbo dienų per metus). Nėra numatyta galimybė mokėti pareigūnui darbo užmokestį mokymosi atostogų metu. 4.
teigiamų rezultatų laukiama STTĮ 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimais siūloma pagal šios dienos poreikius ir Tarnybai keliamus ateities veiklos prioritetus apibrėžti STT, kaip pagrindinės Lietuvos antikorupcinės institucijos, veiklos tikslą ir uždavinius. Išskiriama ir kaip savarankiškas uždavinys įtvirtinama analitinė antikorupcinė žvalgyba – STT veikla, nukreipta į informacijos apie korupciją ir su ja susijusius reiškinius gavimą, apdorojimą ir panaudojimą korupcijai užkardyti ir jos daromai žalai mažinti. Taip pat pateikiamas nuoseklus STT teisių ir pareigų sąrašas. STTĮ 19 straipsnio pakeitimais siūloma patikslinti kai kuriuos priėmimo į tarnybą ir darbą (taikoma darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį) STT tvarkos aspektus, pvz., numatyti galimybę atlikti ne tik pareigūnų, bet ir darbuotojų patikrinimus, tokiu būdu užtikrinant STT imunitetą. STTĮ 22 ir 23 straipsnių pakeitimais siūloma suteikti galimybę pareigūnams dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuos įgyvendinant vykdoma su Tarnybos misija ir strateginiais tikslais susijusi veikla, ir gauti už tai išmokas. Galiojantis reglamentavimas leidžia pareigūnui būti deleguojamam į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, tačiau neretai kyla neaiškumų, kai pareigūnai kaip tam tikros srities ekspertai kviečiami dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Teikiamais pakeitimais siekiama sudaryti galimybes pareigūnams įgyti ir naudingos tarptautinės patirties, taip pat gauti už tai atlyginimą. STTĮ 38 straipsniu siūloma patikslinti nuostatas dėl laikino pavedimo atlikti kitas pareigas.
Paliekama bendra nuostata, jog laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas negali trukti ilgiau kaip vienus metus per penkerius pareigūno tarnybos STT metus, tačiau numatoma išimtis - kai tarnybinis būtinumas pavesti pareigūnui atlikti kitas pareigas atsiranda dėl šias pareigas einančio pareigūno laikino nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų arba delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su STT funkcijomis ir užduotimis susijusi veikla. Tikslinamos nuostatos dėl laikino pavedimo atlikti aukštesnes pareigas metu pareigūnui mokamo darbo užmokesčio apskaičiavimo. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą neatsiejama nuo konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principų. Teikiamos
51, 52, 54, 55 ir 56 straipsnių pataisos pakeistų pareigūnų darbo užmokesčio reglamentavimą – kuris sudarytų teisines sąlygas atitinkamai pagerinti pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas, užtikrinat, kad STT pareigūnams už tarnybą būtų apmokama ne blogesnėmis nei kitiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims ir STT pareigūnų statusą, jiems taikomus apribojimus atitinkančiomis sąlygomis. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo atitinkamos nuostatos perkeliamos į STTĮ.
STTĮ 55 straipsnyje siūloma nustatyti trijų rūšių priemokas:
kito pareigūno funkcijas ;
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą; 3) už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų . Siūlomais pakeitimais siekiama pakeisti viršvalandinio darbo apmokėjimą, kadangi dabartiniame reglamentavime yra spragų - nėra išskirtas apmokėjimas už naktinį darbą. Vienkartinę priemoką, mokamą metų gale už viršvalandinį darbą arba pasirinktinai suteikiamas kasmetines papildomas atostogas, siūloma pakeisti apmokėjimu, iš esmės atitinkančiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Siūloma didinti pareiginės algos koeficientus, tokiu būdu siekiama skatinti pareigūnus dirbti STT, išvengti didelės darbuotojų kaitos bei pritraukti naujus perspektyvius pareigūnus. Darbo užmokesčio padidėjimas numatomas visiems pareigūnams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad STT dirbantiems jaunesniesiems specialistams ir specialistams taikomi išsilavinimo reikalavimai yra žemesni nei kitoms pareigybėms ( nustatyti žemesni nei aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimai ), pareiginės algos koeficientai didinami mažiau nei kitiems pareigūnams. Siūlomas STT pareigūnų darbo užmokesčio lygis pasirinktas atsižvelgiant į statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokestį bei į šios srities teisėkūros tendencijas. STTĮ 45 ir 46 straipsnių pakeitimais tikslinamos nuostatos dėl pareigūnų rezervo ir pareigūno statuso atkūrimo. Nustatomas konkretus terminas, kada pareigūnas gali būti įtraukiamas į pareigūnų rezervą, reglamentuotas pareigūnų rezervo bei pareigūno statuso atkūrimo santykis.
Tikslinamos nuostatos dėl pareigūno buvimo rezerve laiko nustatant, kad esant tarnybiniam būtinumui 5 metų buvimo rezerve laikas gali būti pratęsiamas. Siūloma nustatyti naują pareigūno statuso atkūrimo pagrindą. STTĮ
naują skatinimo priemonę
piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius, kokybiškai ir kiekybiškai viršijančius kitų tokias pat pareigas einančių pareigūnų veiklos rezultatus. STTĮ 58 straipsniu siūloma pakeisti STT pareigūnams kasmetinių atostogų suteikimo tvarką. Kasmetinių atostogų trukmę siūloma ilginti pareigūnams, ištarnavusiems 5 metus STT. Pakeitimais siūloma kasmetinių atostogų trukmę didinti nuosekliai po 3 darbo dienas. Nemokamų kasmetinių atostogų trukmę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, siūloma skaičiuoti kalendorinėmis dienomis. Siūlomais pakeitimais papildomos nuostatos dėl mokymosi atostogų nurodant, kad pareigūnams už mokymosi atostogas mokama ne mažiau kaip pusė pareigūno darbo užmokesčio. Toliau pareigūnams paliekamas draudimas būti profesinių sąjungų nariais. Tokio draudimo projektu siūloma neatsisakyti, kadangi jis yra objektyviai būtinas – šių STT veiklos specifikos nulemtų ribojimų vienu iš tikslų yra sumažinti viešųjų ir privačių interesų konfliktų riziką ir užtikrinti, kad kiekvienas STT tarnaujantis pareigūnas atitiktų šiai institucijai keliamus neutralumo reikalavimus, taip pat toks draudimas nėra savitikslis – draudimas būti profesinių sąjungų nariais vertintinas ne kaip savarankiškas STT pareigūnų tarnybos ar socialinių teisių ribojimas, o kaip viena iš priemonių, kuriomis siekiama sukurti prielaidas sėkmingam STT tikslų įgyvendinimui.
Vertinant aptariamą ribojimą šiame kontekste, draudimas būti profesinių sąjungų nariais yra pagrįstas, atitinka bet kokiems draudimams ar ribojimams keliamą proporcingumo reikalavimą. Pažymėtina, kad tiek pagal Konstitucinio Teismo, teik ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmens teisės nėra laikomos absoliučiomis, o jų ribojimai pripažįstami leistinais, jei jie yra objektyviai būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi jais siekiamam tikslui. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog draudimas dalyvauti profesinių sąjungų veikloje yra įtvirtintas galiojančiame STTĮ, pažymėtina, jog nuostata, draudžianti STT pareigūnams būti profesinės sąjungos nariais, taikoma nuo 2000 metų , kuomet ir buvo priimtas minėtas įstatymas. Identiški ribojimai buvo vertinti ir 2012 m., kadangi buvo numatyti STT statuto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4574 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose. LRS kanceliarijos Teisės departamentas, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Europos teisės departamentas dėl aptariamų ribojimų tuomet pastabų neturėjo. Šis ribojimas taip pat yra pateisinamas STT statuso ir veiklos ypatumais, tačiau dėl jo STT pareigūnų profesinių sąjungų steigimas praktiškai nebūtų įmanomas, be to, ir STT pareigūnų dalyvavimas kitų profesinių sąjungų ar asociacijų veikloje nebūtų pilnavertis.
Toks draugimas yra suderintas su kitais galiojančiais įstatymais – netgi pats Profesinių sąjungų įstatymas numato, kad teisė steigti profsąjungas ir būti jų nariais nėra absoliuti: „Šio įstatymo taikymo ypatumai krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatyti šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.“ (1 str. 3 d.). Kartu atkreiptinas dėmėsys, jog toks ribojimas yra atitinkantis kitų specializuotų struktūrų praktiką – pavyzdžiui, Žvalgybos įstatymo 40 str. 1 d. 12 p. įtvirtintas draudimas žvalgybos pareigūnams kurti profesines sąjungas, būti jų nariu ir dalyvauti jų veikloje; Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 str. 7 d. numatyta, jog profesinės karo tarnybos kariai negali būti profesinės sąjungos nariais; draudimas dalyvauti profesinių sąjungų veikloje yra nustatytas Lenkijos Centrinio antikorupcijos biuro pareigūnams (Centrinio antikorupcijos biuro įstatymo 73 straipsnio 3 dalis ). Priėmus siūlomus pakeitimus, padidėtų Tarnybos patrauklumas, būtų sudaromos STT prielaidos tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas, kurios yra sudėtingos, reikalaujančios aukščiausios kvalifikacijos, asmeninių ir dalykinių savybių. Be to, STT veiklai ir STT pareigūnų tarnybai svarbiausios nuostatos būtų sutelktos viename teisės akte – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, kuriame įtvirtinamas nuoseklus STT teisių ir pareigų sąrašas, tikslas, uždaviniai, o Tarnybos sąlygos patikslinamos taip, kad neprarastų patrauklumo besikeičiančio kitų valstybinės tarnybos sričių reglamentavimo kontekste.
Pasirinktos priemonės neabejotinai sudarytų prielaidas rezultatyvesnei STT veiklai, o tai savo ruožtu prisidėtų prie efektyvesnės kovos su korupcija bei Tarnybos ateičiai keliamų tikslų įgyvendinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektais bus sudarytos prielaidos efektyvesnei kovai su korupcija ir tai padės mažinti šio reiškinio plitimą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra . 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar panaikinti netekusiais galios Kadangi įstatymų projektai teikiami kompleksiškai, todėl, juos priėmus, kitų įstatymų pakeisti nereikės. 9.
9Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos,
Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų ar naujų jas įvardijančių terminų įstatymų projektuose nėra . 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo STT parengs ir per už atitinkamą sritį atsakingas ministerijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiks šių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus:
piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 355 „Dėl s ocialinių garantijų taikymo ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimo projektą. 2. Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimo projektą. 3.
su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimo veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1190 „Dėl pareigūnų parengimo veikti situacijoms, susijusioms su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimo veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos“, pakeitimo projektą. 4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo
skirtumo kompensavimo žvalgybos pareigūnams, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“, pakeitimo projektą. 6. Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d, nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juo sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, pakeitimo projektą. 7. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą. 8.
dalyvavusių išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei, skatinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1575 „Dėl pareigūnų ir valstybės tarnautojų, tiesiogiai dalyvavusių išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei, skatinimo tvarkos“, pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti (STT pareigūnų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms) per metus papildomai reikėtų skirti apie
tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„korupcija“, „Specialiųjų tyrimų tarnyba“, „valstybės pareigūnas“, „teisinis
statusas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra Teikia Seimo nariai: Vytautas Bakas Dainius Gaižauskas Audrys Šimas Saulius Skvernelis Vitalijus Gailius Arvydas Anušauskas Michal Mackevič Rasa Juknevičienė Laurynas Kasčiūnas Virgilijus Alekna
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje numatyta įstatymo paskirtis nėra tiksliai suderinta su keičiamo įstatymo turiniu. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo II skyriuje nustatomi ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir tarnyba; institucija) uždaviniai (
įstatymo 1 straipsnyje), bet ir tikslas, teisės bei pareigos (
įstatymo 1 straipsnyje neminimi). Be to, keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą po žodžio „paskirtis“ rekomenduotina papildyti žodžiais „ir tikslai“. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta „prievartos“ sąvoka („ Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos metodas, taikomas atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.“) diskutuotina. Rekomenduotina šios sąvokos apibrėžimą patikslinti (abstrahuoti), derinant su Policijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktu apibrėžimu („Prievarta – policijos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti policijai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi policijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ar (ar) fizinę prievartą.“).
Atsižvelgiant į tai, siūlytina apibrėžime akcentuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamų uždavinių įgyvendinimą, bet ne administracinių nusižengimų tyrimą, atskleidimą ir užkardymą. Šiame kontekste pažymėtina, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 10 punktu, yra įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tik dėl vienintelio ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo („Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas“). 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūlytina braukti žodį „pagrindinė“, kadangi kitų antikorupcinių teisėsaugos institucijų (nepagrindinių) projekte nėra nurodoma. Toks valstybės įstaigų klasifikavimas suponuoja išvadą, kad vienai valstybės įstaigai nustatyti uždaviniai, tikslas ir funkcijos tarsi yra svarbesni už kitoms valstybės įstaigoms nustatytus uždavinius, tikslus ir funkcijas. Kita vertus, apibrėžime vartojama formuluotė „antikorupcinė teisėsaugos institucija“ taip pat yra dviprasmė, nes ją aiškinant gramatiškai galima prielaida, jog teisėsaugos institucijų sistemoje yra ne tik „antikorupcinės“, bet ir korupciją toleruojančios institucijos. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies apibrėžimas tikslintinas. Be to, akcentuotina, jog galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje įtvirtintas Specialiųjų tyrimų tarnybos apibrėžimas yra tikslesnis ir informatyvesnis nei siūlomas teikiamame projekte. 4. Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas
Toks Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslo apibrėžimas svarstytinas, nes nėra korupcijos, kuri nekelia grėsmės žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, netrukdo plėtoti ekonomiką. Be to, neaišku, kurių institucijų veiklos tikslas būtų mažinti korupciją, kuri nekelia grėsmės žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, netrukdo plėtoti ekonomiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos paskirtis ir tikslai yra numatyti ne tik keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, bet atsispindi visame įstatyme. Kita vertus, keičiamo įstatymo 6 straipsnyje numatytas tikslas nevisiškai koreliuoja ir su keičiamo įstatymo 7 straipsnyje numatytais tarnybos uždaviniais (
rekomenduotina keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nustatyto abstraktaus pobūdžio tikslo apskritai atsisakyti. 5. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatomas vienas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors „baudžiamojo persekiojimo“ sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta, ji vartojama Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) (
siejama tik su baudžiamuoju procesu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina sukonkretinti „baudžiamojo persekiojimo“ uždavinio teisinį pagrindą arba jo apskritai šiame straipsnyje nenurodyti.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaujantis BPK 165 straipsnio 1 dalimi, yra priskirta ikiteisminio tyrimo įstaigoms, o vadovaujantis KŽĮ 2 straipsnio 11 dalimi, - kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina institucijos vykdomą kriminalinę žvalgybą atskirti nuo baudžiamojo persekiojimo ar ikiteisminio tyrimo ir formuoti kaip atskirą jos uždavinį. Šiame kontekste paminėtina, kad galiojančio Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnyje institucijos uždaviniai suformuluoti tiksliau. 6. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nustatomas vienas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinių
Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad korupcijos prevencija yra Korupcijos prevencijos įstatymo, bet nėra Kriminalinės žvalgybos įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šio uždavinio teisinį pagrindą arba apskritai jo nenurodyti. 7. Atsižvelgiant į tai, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba įgyvendina ir kituose įstatymuose numatytus uždavinius (pavyzdžiui, žr. Korupcijos prevencijos įstatymo 15 straipsnį), rekomenduotina keičiamo įstatymo 7 straipsnio neformuoti kaip baigtinio šios institucijos uždavinių sąrašo. 8. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte žodis „kiti“ keistinas žodžiu „kitų“. 9. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra atskleista sąvoka ,,asmuo“. 10.
dalies 6 punkte įtvirtinta Specialiųjų tyrimų tarnybos teisė tikrinti asmens dokumentus ir pristatyti asmenis, įtariamus padarius nusikalstamą veiką, į Specialiųjų tyrimų tarnybos arba policijos įstaigą. Manytina, kad šioje nuostatoje įtvirtinta teisė „tikrinti asmens dokumentus“ gali būti suprantama per plačiai, kadangi pagal siūlomą formuluotę Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų teisę tikrinti asmens dokumentus bet kokioje situacijoje. Preziumuojant, kad šia įstatymo norma siekiama įtvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos teisę tikrinti asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, dokumentus, siūlytina atitinkamai performuluoti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą. 11. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba teikia informaciją apie savo veiklos rezultatus Seimo Pirmininkui svarstytina. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atskaitinga Seimui, todėl manytina, kad ir informacija apie veiklos rezultatus turėtų būti teikiama Seimui. 12. Keičiamo įstatymo 9 straipsnis pavadintas „Analitinė antikorupcinė žvalgyba“. Keltina prielaida, jog žodis
„analitinė“ šioje formuluotėje yra perteklinis, nes jį savaime apima termino
„žvalgyba“ turinys. Pastebėtina, kad analizė ir vertinimas yra viena iš
sudėtinių „žvalgybos“ dalių. Be to, žodis „analitinė“ vartojamas tiek apibrėžiamojoje, tiek apibrėžiančiojoje termino dalyse.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip yra apibrėžta „žvalgyba“ Žvalgybos įstatymo
veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms“) arba „kriminalinė žvalgyba“ Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje („Kriminalinė žvalgyba – kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka“). Atsižvelgiant į tai, siūlome visame teisės akte vartoti trumpesnį, nei yra siūlomas, terminą – „antikorupcinė žvalgyba“. 13. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, jog „Analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinktos, apdorotos informacijos bei gautų duomenų panaudojimo tikslas - korupcijos keliamų grėsmių ir rizikų neutralizavimas iki joms peraugant į konkrečias nusikalstamas veikas.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antikorupcinė žvalgyba yra viena iš korupcijos prevencijos priemonių, kurios yra Korupcijos prevencijos įstatymo reguliavimo dalykas. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad pagal savo turinį antikorupcinė žvalgyba (
veikla) yra labai panaši į vieną iš korupcijos prevencijos priemonių – korupcijos rizikos analizę (Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnis), kuri taip pat yra priskirta Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijai (6 straipsnio 8 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad antikorupcinės žvalgybos informacijos ir duomenų panaudojimo tikslas turėtų būti sukonkretintas ir susietas ne su bet kokiomis, o su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. 14.
dalyje vietoje žodžio „įgaliotiems“ siūlytina įrašyti žodį „kompetentingiems“, nes valstybės ar savivaldybės jų vadovų asmenyje bei pareigūnai veikia ex officio. 15. Tikslintinas keičiamo įstatymo 10 straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 3 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos padaliniai nėra juridiniai asmenys, jie negali būti steigiami, reorganizuojami ar likviduojami. Šiame straipsnyje turėtų būti reglamentuojamos Tarnybos struktūros (struktūroje atsispindi padaliniai ir juose esančių pareigybių skaičius) tvirtinimo taisyklės. Be to, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra vartojama sąvoka ,,etatai“, todėl keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „etatus“ reikėtų įrašyti
„pareigybių sąrašus“, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose jų vadovai tvirtina v alstybės tarnautojų pareigybių sąrašus. 16. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos personalą sudaro pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje nebus karjeros valstybės tarnautojų. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes neaišku kas vykdys finansų, vidaus audito, personalo valdymo ir kitas tarnybos veiklai užtikrinti reikalingas viešojo administravimo funkcijas. 17. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojai skiriami penkerių metų kadencijai, tačiau šias pareigas jie gali eiti ne daugiau kaip dešimt metų iš eilės. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgaliojimų trukme.
Kito Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka prilyginamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų kadencijos pabaigai.” Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo bei pavaduotojų įgaliojimų trukmę sieti arba su jų kadencijomis arba su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimu, nes įstatymo projekte siūlomos nuostatos nedera tarpusavyje, todėl jas taikant gali kilti neaiškumų. Nuostata, pagal kurią kito Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka prilyginamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų kadencijos pabaigai, paneigia taisyklę, kuri nustato, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojai skiriami penkerių metų kadencijai, nes kitas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius gali būti paskirtas nepriklausomai nuo pavaduotojų paskyrimo datos, todėl penkerių metų terminas gali būti neišlaikytas. Be to, svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų atsisakyti žodžio ,,kitas” ir nustatyti su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimu susijusias pasekmes. 18. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Kai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nėra (jo laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai direktoriaus nėra ir (ar) jis negali eiti savo pareigų), jo pareigas laikinai eina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ar kitas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgaliotas jo pavaduotojas.” Šios dalies nuostatas reikėtų suformuluoti aiškiau.
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje formuluotė ,, Kai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nėra <…>” gali būti suprantama dvejopai – kad jis nepaskirtas arba jis negali eiti pareigų dėl tam tikrų priežasčių. Todėl, visų pirma, siūlytina nustatyti taisyklę, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas kai direktorius nėra paskirtas. Antra, reikėtų nustatyti aplinkybes, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas dėl to, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius negali vykdyti pareigų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių. 19. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio3 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigas laikinai gali eiti ,,kitas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgaliotas jo pavaduotojas” svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigas laikinai eitų ex officio , o kitas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigas laikinai eitų įgaliotas direktoriaus. Neaišku, kokiu tikslu įstatymo projekte įtvirtinama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo pareigybė, ir kodėl, esant paskirtam Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmajam pavaduotojui, eiti direktoriaus pareigas gali būti įgaliotas kitas pavaduotojas.
Antra, gali būti tokia teisinė padėtis, kai direktorius nepaskirtas arba negali eiti pareigų dėl ligos ar kitų priežasčių, o tuo pačiu ir suteikti įgalinimus pavaduotojui eiti direktoriaus pareigas. 20. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio
pagrindas – paaiškėjus šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos bendro pobūdžio taisyklės, be to, šio straipsnio 3 dalyje teikiama blanketinė nuoroda į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Toks teisinis reguliavimas svarstytinas, nes gali kilti jo taikymo problemų, ypač apibrėžiant atleidimo iš pareigų pagrindą ar priežastį (aplinkybę). Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies normos nereikėtų dėstyti šio straipsnio 1 dalyje ir formuluoti kaip draudimą priimti čia apibrėžtas dovanas ar paslaugas, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte teikti nuorodą ne į visą 23 straipsnį, o į aplinkybes nustatančią dalį. Dėl analogiškų priežasčių tikslintina keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotė. 21. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo iš pareigų pagrindas, kuriuo vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai, ištarnavę įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti, gali būti atleidžiami iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išėjimo į pensiją. K eičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytas pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindas – paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Šių atleidimo iš pareigų pagrindų nustatymas svarstytinas dėl kelių priežasčių.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas atleidimo iš pareigų pagrindas – kai šie pareigūnai atsistatydina savo noru. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nustatyti atleidimo iš pareigų pagrindai savo esme yra analogiški, gali skirtis tik atsistatydinimo priežastys. Tokia išvada darytina ir įvertinus keičiamo įstatymo 41 straipsnio taisykles. Todėl keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkto siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 60 straipsnį, atleidus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių ir jo pavaduotojus iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išėjimo į pensiją, jiems turėtų būti išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri, priklausomai nuo turimo tarnybos stažo, būtų didinama pusantro, du ar tris kartus. Toks išeitinės išmokos mokėjimas, o juo labiau didinimas nėra numatytas nei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, kurių tarnybos santykiai nutraukiami tais pačiais pagrindais, nei kitiems valstybės pareigūnams ar valstybės tarnautojams (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 ir 68 straipsniai, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 53 ir 67 straipsniai), todėl siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl jo atitikties konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. 22. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba yra asignavimų valdytoja, derintina su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią asignavimų valdytojai yra įstaigų vadovai. 23. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 16 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 3 dalyje siūlomos taisyklės laikytinos ne šio straipsnio reguliavimo dalyku, todėl šią dalį siūlytina išdėstyti kitame straipsnyje. 24.
dalies 1 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje – <...> „jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko arba buvo panaikintas.“ Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, turinčiais teistumą laikomi tik už nusikaltimo, bet ne už baudžiamojo nusižengimo, padarymą nuteisti asmenys. Dėl tos priežasties siūlomos nuostatos formuluotę
„neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko arba buvo panaikintas“ būtina
koreguoti papildant alternatyvia sąlyga, kai – „teistumas nekyla“. Be to, teikiamoje nuostatoje žodžių junginio „labai sunkaus ar sunkaus“ žodžiai sukeistini vietomis – „sunkaus ar labai sunkaus“. 25. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje – „jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo (išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas) padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos nepraėjo 9 metai“. Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teistumo terminas už apysunkį nusikaltimą yra treji metai po realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, teikiamoje nuostatoje siūlomas 9 metų terminas neatitinka bendrojo teistumo už apysunkius nusikaltimus termino, nėra aišku kuo grindžiamas, ir dėl to galimai yra neproporcingas. 26.
dalies 3 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje – „jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 7 metai.“ Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teistumas už neatsargų nusikaltimą galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, teikiamoje nuostatoje siūlomas 7 metų terminas neatitinka bendrojo teistumo už neatsargius nusikaltimus termino, nėra aišku kuo grindžiamas, ir dėl to galimai yra neproporcingas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK XXXIII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“) yra įtvirtinta vienintelio neatsargaus nusikaltimo sudėtis – BK 229 straipsnis („Tarnybos pareigų neatlikimas“). Dėl tos priežasties atitinkama sąlyga galėtų būti konkretizuota. 27. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje – „jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų padarymo (išskyrus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus nusikaltimus) ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba jeigu jis turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“.
Dėl atitinkamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
1) formuluotė „dėl nusikaltimų padarymo“ tikslintina žodžio “nusikaltimų” daugiskaitos formą keičiant (alternatyviai vartojant) vienaskaitine, taip pat prieš žodį „nusikaltimo“ įrašant žodį „kito“ (
2) siekiant suvienodinti analogiškos sąlygos formulavimą su šio straipsnio 2 ir 3 punktais, 4 punkte vartojamas žodis skliausteliuose –
„(nutarties)“ brauktinas, o po žodžio „teismo“ įrašytinas žodis „apkaltinamojo“. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Baudžiamojo
proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 2 dalimi, asmuo kaltu pripažįstamas tik teismo nuosprendžiu. Vadovaujantis BPK 336 straipsnio 1 ir 2 dalimis: „Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.“;
3) atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą, aptariamame 4 punkte vartojama formuluotė „turi teistumą“ sietina su jo neišnykimo ar nepanaikinimo sąlygomis (pvz.: „<...> arba jeigu teistumas už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs arba panaikintas įstatymų nustatyta tvarka“). 28.
dalies 5 punktas („jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nėra įvykdyta asmeniui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė arba nėra suėjęs baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo terminas“) tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad dalis baudžiamųjų nusižengimų (
viešiesiems interesams) patenka į šios dalies 1 punkto reguliavimą. Be to, svarstytina, ar tikslingai šioje nuostatoje minima sąlyga „atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės“. Atkreiptinas dėmesys, kad, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo pripažįstama, kad jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat pažymėtina, jog asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti ir už tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (iki apysunkio imtinai [1] ). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atitinkama nuostata nėra suderinta su šios dalies 1 – 4 punktais ir, palyginus su jais, yra neproporcinga. 29. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas tokios kategorijos kaip „įstaigos steigėjas“ nebenumato, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nurodant Vidaus reikalų ministeriją ne kaip sveikatos priežiūros įstaigos steigėją, o kaip šios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl k eičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 59 straipsnio 5 dalies. 30.
dalies 6 punkto nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams draudžiama būti profesinių sąjungų nariais, nepaisant šiuo metu nustatyto analogiško teisinio reguliavimo, svarstytina kaip galimai prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsniui, kuriame laiduojama piliečių teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad šia nuostata laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti projekto 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir atsisakyti nuostatų, draudžiančių pareigūnams būti profesinių sąjungų nariais bei kartu nustatyti profesinių sąjungų veiklos Specialiųjų tyrimų tarnyboje ypatumus (pavyzdžiui, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute). 31. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatas reikėtų tikslinti, nes neaiškus šios dalies, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 punkto bei 37 straipsnio 5 ir 6 dalių tarpusavio santykis. Neaišku, koks „kitas darbas“ turimas omeny keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje – nurodytas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 punkte ar 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse (nes į šias dalis teikiama nuoroda). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse kalbama ne apie kitą darbą, o apie kitas pareigas. 32.
teisės aktai tokios teisinės formos juridinių asmenų nebenumato. Atsižvelgiant į tai, vietoje žodžio „visuomeninėms“ įrašytinas žodis „nevyriausybinėms“. 33. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiesiogiai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui pavaldžių pareigūnų veiklą gali vertinti direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Ši nuostata kelia abejonių, nes sudarytų galimybę suteikti įgalinimus vertinti pareigūno veiklą tokiam pareigūnui, su kuriuo atestuojamasis pareigūnas pagal pareigas nebuvo pavaldumo santykiuose, vertintojas neturėjo teisės jam vadovauti, duoti nurodymus, kontroliuoti pareigų vykdymo, todėl tokio pareigūno atliktas veiklos vertinimas nebūtų objektyvus. Atsižvelgiant į įstatyme numatytas pareigūnų veiklos vertinimo pasekmes, galėtų kilti tarnybiniai ginčai ne tik dėl vertinimo objektyvumo, bet ir dėl teisėtumo. 34. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį reikėtų tikslinti ir nustatyti, kad Respublikos Prezidento skiriami pareigūnai neatestuojami, nes pagal teikiamą formuluotę galima manyti, kad Respublikos Prezidento skiriami pareigūnai atestuojami, bet atestacijos metu nevertinami. 35. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje reikėtų patikslinti į kokias lygiavertes ar žemesnes pareigas gali būti siūloma skirti struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovą ar jo pavaduotoją pasibaigus jų skyrimo į pareigas penkerių metų terminui – lygiavertes ar žemesnes eitoms vadovo ar pavaduotojo pareigoms, ar toms, kurias jie ėjo iki užimdami šias pareigas. 36. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalies 3 punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes čia nurodytas neeilinės atestacijos pagrindas nevisiškai suprantamas. 37.
siūlytina patikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį pareigūnams mokamos išeitinės išmokos, ir vietoj žodžių ,,kompensacijos“ įrašyti žodžius ,,išeitinės išmokos“. Toks patikslinimas reikšmingas ir valstybinio socialinio draudimo bei gyventojų pajamų mokesčius reguliuojančių teisės aktų kontekste. 38. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 4 dalies 7 punkte vietoj žodžio „skyrimo“ reikėtų įrašyti žodį „paskyrimo“, nes čia kalbama apie terminuotai paskirtų pareigūnų tarnybos laiko pabaigą, o ne jų skyrimo į pareigas procedūrą. 39. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 7 dalies formuluotę siūlytina tikslinti, nes neaišku apie kokias „kitas pareigas“ čia kalbama. Jeigu čia norima nustatyti, kad į šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas pareigas perkeltas pareigūnas jas gali eiti ne ilgiau kaip 3 metus <...>, nuostatą taip ir reikėtų formuluoti. 40. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 8 dalies formuluotę siūlytina tikslinti ir nustatyti ne perkėlimo laikotarpiu, o pasibaigus perkėlimo laikui taikomas garantijas (teises). 41. K eičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl delspinigių mokėjimo tvarkos ir subjekto, nustatančio delspinigių dydį siūlytina atsisakyti arba jas tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio nuostatas. 42. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas svarstytinas.
Jame numatytas atleidimo iš pareigų pagrindas – kai pareigūnas atsisako dirbti pakeitus tarnybos sąlygas, suponuoja išvadą, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 37 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 37 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytais atvejais turi būti gautas pareigūno sutikimas (ar atsisakymas būti perkeltam), tačiau tik keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad esant tarnybiniam būtinumui pareigūnui laikinai gali būti pavesta atlikti kitas pareigas be jo sutikimo, todėl ir laikino perkėlimo į kitas pareigas teisinius santykius reikėtų aiškiai sureguliuoti. Antraip, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas, kuris būtų taikomas vadovaujantis keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 37 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 37 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytais atvejais, galėtų būti laikomas neteisėtu. Šiame kontekste svarstytina, ar nurodytais atvejais atleidimas iš tarnybos yra proporcinga priemonė, nes pareigūnas gali nesutikti būti perkeltas ir dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte atleidimo iš tarnybos pagrindo formuluotė (kai jis atsisako dirbti pakeitus tarnybos sąlygas) nėra tiksli, ją reikėtų formuluoti atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 37 straipsnyje nustatytus pagrindus (priežastis). 43. Jeigu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkto nebūtų atsisakyta kaip perteklinių, juose formuluotę „dėl išėjimo į pensiją“ reikėtų tikslinti ir tarnybos santykių nutraukimą sieti su teisės į pensiją įgijimu (įgyvendinimu) ar pensijos paskyrimu. Be to, reikėtų nurodyti čia minimos pensijos pavadinimą, kad nekiltų normų taikymo neaiškumų. 44.
pagrindus siūlytina papildyti sąlyga, pagal kurią pareigūnas galėtų būti atleidžiamas iš tarnybos jeigu jo negalima ar jis nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas (keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2, 5, 7 punktai, 4 dalies 2,
eičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatant, kad atkurti pareigūno statusą dėl šiame punkte išvardintų priežasčių turi teisę savo noru atsistatydinę pareigūnai (projekte nurodomi asmenys, atsistatydinę iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų). 46. Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnai gali būti skatinami iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartine pinigine išmoka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pareigūnams neturėtų būti nustatomos vienodos skatinimo sąlygos. 47. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindus ir sąlygas, svarstytina, ar projekto 51 straipsnyje neturėtų būti įtvirtintas imperatyvas dėl maksimalaus priedų ir priemokų, skiriamų pareigūnui, dydžio santykio su jo pareigine alga. Manytina, kad toks reguliavimas, pagal kurį priedų ir priemokų suma gali viršyti pareiginės algos dydį, neatitiktų bendrųjų iš valstybės biudžeto apmokamų darbuotojų teisingo apmokėjimo už darbą principų. 48.
nustatytos žalos atlyginimo taisyklės tarpusavyje derintinos su Civilinio kodekso ir Darbo kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimo ir išskaitų iš darbo užmokesčio taisykles. 49. Keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti priemoką už darbą kai raštu laikinai pavedama atlikti ir kito pareigūno funkcijas. Keičiamame įstatyme tokie pavedimai nėra reguliuojami, todėl įstatymo projektą reikėtų papildyti šiuos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 38 straipsnyje reguliuojamas laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas (ne kito pareigūno funkcijas), o apmokėjimo tvarka už atliekamas kitas pareigas nustatyta šio straipsnio 3 dalyje. 50. Keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnams mokamos priemokos ,,esant darbo rinkoje atitinkamų profesijų trūkumui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą“. Iš siūlomo reguliavimo neaišku, kaip pareigūno atliekamos funkcijos sietinos su darbo rinkoje esančia konkrečių profesijų darbuotojų paklausa ir pasiūla, kaip paklausios profesijos turėjimas sąlygotų ar lemtų kokybišką šių funkcijų atlikimą, nes šių pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingi specifiniai gebėjimai ir kvalifikacijos, o ne darbo rinkoje paklausios profesijos turėjimas. 51.
eičiamo įstatymo 56 straipsnyje nenustatomos kitokios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą taisyklės nei yra nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, siūlytina keičiamo įstatymo 56 straipsnio atsisakyti kaip perteklinio arba teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą apmokėjimo tvarką Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 56 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 1 ir 7 dalys nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas . 52. Atsižvelgiant į k eičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nurodytas atostogų rūšis, siūlytina patikslinti šio straipsnio 6 dalį ir vietoj žodžių ,,atostogos kvalifikacijai tobulinti“ įrašyti žodžius ,,kūrybinės atostogos“. 53. Tikslintina k eičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalis, kadangi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas dieninės studijų formos nenumato. 54. Keičiamo įstatymo 61 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, be kitų asmenų, visų rūšių socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodyti asmenys. Įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų socialinio draudimo teisinis reguliavimas būtų prieštaringas, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 55. K eičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalį siūlytina tikslinti, kadangi Vidaus reikalų ministerija galėtų organizuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų sveikatos priežiūrą tik tose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose įgyvendina savininko teises ir pareigas. 56.
pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šaunamojo ginklo panaudojimas yra viena specialiosios fizinės prievartos rūšių (pavyzdžiui,
įstatymo 1 priedėlyje siūloma nustatyti, kad jaunesniojo specialisto ir specialisto, kuriems pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą nustatytas reikalavimas turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ar aukštesnįjį išsilavinimą, ar iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, pareiginės algos koeficientų dydžiai gali būti 8.30 –
politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio VI skyrių šioms pareigybėms nustatyti pareiginės algos koeficientai yra 3.30 – 8.25 bazinių dydžių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiems įstatymo projekte siūlomiems nustatyti pareiginės algos koeficientams artimi dydžiai pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą nustatyti pareigybėms, kurias užimti būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas, pavyzdžiui, apylinkių prokuratūrų prokurorams – 9,5 bazinių dydžių, vyriausiesiems prokurorams – 11,97 bazinių dydžių, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedėlyje yra nustatyti pareigybėms, kurias užimti taip pat būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Pavyzdžiui, pareiginės algos koeficientas 9,7 nustatytas 17 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybei, pareiginės algos koeficientas 8,7 – 16 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybei, pareiginės algos koeficientas 7,8 – 15 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybei.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedėlį, 15 – 17 kategorijos (t.y. pareiginės algos koeficientas 7,8 – 9,7 bazinių dydžių) pareigybės yra, pavyzdžiui, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas, Seimo Pirmininko patarėjas, ministro patarėjas, mero patarėjas, Vyriausybės įgaliotinis, ambasadorius ypatingiems pavedimams, įgaliotasis ministras, laikinasis reikalų patikėtinis, departamento direktorius, generalinis konsulas; statutiniai valstybės tarnautojai - valdybos viršininkas, patarėjas, generalinio direktoriaus patarėjas , departamento viršininkas, departamento viršininko pavaduotojas, valdybos viršininko pavaduotojas, skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), posto viršininkas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedėlį, jaunesniojo specialisto (nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyta 3 – 8 kategorija) ir specialisto (nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyta 5 – 9 kategorija), kuriems nustatytas reikalavimas turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ar aukštesnįjį išsilavinimą, ar iki
dydžiai gali būti 3,4 iki 4,6 bazinių dydžių. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime pažymėta, kad „Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Šiose Konstitucijos nuostatose yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, įpareigojantis vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžiantis iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Kartu šis konstitucinis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skirta teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas).“ Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų (2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas ( inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai).
Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo projekte siūlomus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareiginių algų koeficientus ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintus kitų valstybės pareigūnų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas darytina išvada, kad į statymo projekto priede siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareiginės algos koeficientų dydžiai, vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam asmenų lygiateisiškumo principui ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatytai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Galima preziumuoti, kad pažeidžiant konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą ir teisingo apmokėjimo už darbą principą vienai ar kelioms asmenų grupėms nustatytas neproporcingai didesnis atlyginimas už darbą gali būti vertinamas ir kaip netiesioginis kitų asmenų grupių, tarp kurių nėra objektyvių tokį darbo apmokėjimo diferencijavimą pagrindžiančių skirtumų, darbo apmokėjimo netiesioginis mažinimas. 58. Įstatymo projekto
turėtų būti teikiama nuoroda į 11 dalį. 59.
įsigaliojimo priimtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų tolesnio taikymo, nes pagal šio straipsnio 11 dalį Vyriausybei yra pavesta priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 60. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) įstatymo projekto pavadinime žodis ,,ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje ir centre;
2) keičiamo įstatymo 53 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
3) keičiamo įstatymo 7, 8 straipsnių,17 straipsnio 3 dalies, 18, 22 straipsnių, 23 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 4, 6 ir 9 dalių, 37 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio, 46 straipsnio 1 dalies, 55 straipsnio 1 dalies, 59 straipsnio 3, 8 ir 10 dalių, 64 straipsnio 1 dalies, 67 straipsnio 3, 4 ir 7 dalių, 68 straipsnio 2 ir 6 dalių punktai turėtų būti pradedami rašyti iš mažosios raidės ir atskiriami kabliataškiu;
4) įstatymo projekto 2 straipsnio 4, 5, 7 ir 8 dalyse po žodžio ,,išdėstytą“ įrašyti įstatymo pavadinimą, t.y. žodžius ,,Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos“;
5) į statymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje brauktini žodžiai „parengia ir“ . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Žr. BK 38 – 40 straipsnius.
Blankas
Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-10-24 Nr. S-2017-9493 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII‑1649 pakeitimo įstatymo projekto nr. xIIIp-1270 ir lietuvos respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nr. viii – 1904 2, 3 straipsnių ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑1271 derinimo Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. S-2017-9493 pateiktus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII‑1649 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1270 ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII‑1904 2, 3 straipsnių ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1271. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų įstatymų pakeitimų projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. (8 5) 266 8083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 dalyje apibrėžta „prievartos“ sąvoka („ Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos metodas, taikomas atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.“) diskutuotina. Rekomenduotina šios sąvokos apibrėžimą patikslinti (abstrahuoti), derinant su Policijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktu apibrėžimu („Prievarta – policijos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti policijai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi policijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ar (ar) fizinę prievartą.“). Atsižvelgiant į tai, siūlytina apibrėžime akcentuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamų uždavinių įgyvendinimą, bet ne administracinių nusižengimų tyrimą, atskleidimą ir užkardymą. Šiame kontekste pažymėtina, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 10 punktu, yra įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tik dėl vienintelio ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo („Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas“). 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūlytina braukti žodį „pagrindinė“, kadangi kitų antikorupcinių teisėsaugos institucijų (nepagrindinių) projekte nėra nurodoma.
Toks valstybės įstaigų klasifikavimas suponuoja išvadą, kad vienai valstybės įstaigai nustatyti uždaviniai, tikslas ir funkcijos tarsi yra svarbesni už kitoms valstybės įstaigoms nustatytus uždavinius, tikslus ir funkcijas. Kita vertus, apibrėžime vartojama formuluotė „antikorupcinė teisėsaugos institucija“ taip pat yra dviprasmė, nes ją aiškinant gramatiškai galima prielaida, jog teisėsaugos institucijų sistemoje yra ne tik „antikorupcinės“, bet ir korupciją toleruojančios institucijos. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies apibrėžimas tikslintinas. Be to, akcentuotina, jog galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje įtvirtintas Specialiųjų tyrimų tarnybos apibrėžimas yra tikslesnis ir informatyvesnis nei siūlomas teikiamame projekte. 3. Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas
Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslo apibrėžimas svarstytinas, nes jis nėra norminio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos paskirtis ir tikslai yra numatyti ne tik keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, bet atsispindi visame įstatyme. Kita vertus, keičiamo įstatymo 6 straipsnyje numatytas tikslas nevisiškai koreliuoja ir su keičiamo įstatymo 7 straipsnyje numatytais tarnybos uždaviniais (
„tarpinis tikslas“). Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina keičiamo įstatymo 6
straipsnyje nustatyto abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio tikslo apskritai atsisakyti. 4.
straipsnio 2 punkte nustatomas vienas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinių
Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad korupcijos prevencija yra Korupcijos prevencijos įstatymo, bet nėra Kriminalinės žvalgybos įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šio uždavinio teisinį pagrindą arba apskritai jo nenurodyti. 5. Atsižvelgiant į tai, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba įgyvendina ir kituose įstatymuose numatytus uždavinius (pavyzdžiui, žr. Korupcijos prevencijos įstatymo 15 straipsnį), rekomenduotina keičiamo įstatymo 7 straipsnio neformuoti kaip baigtinio šios institucijos uždavinių sąrašo. 6. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba teikia informaciją apie savo veiklos rezultatus Seimo Pirmininkui tikslintina, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, todėl ir informacija apie veiklos rezultatus turėtų būti teikiama Seimui. 7. Keičiamo įstatymo 9 straipsnis pavadintas „Analitinė antikorupcinė žvalgyba“. Keltina prielaida, jog žodis „analitinė“ šioje formuluotėje yra perteklinis, nes jį savaime apima termino
„žvalgyba“ turinys. Pastebėtina, kad analizė ir vertinimas yra viena iš
sudėtinių „žvalgybos“ dalių. Be to, žodis „analitinė“ vartojamas tiek apibrėžiamojoje, tiek apibrėžiančiojoje termino dalyse.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip yra apibrėžta „žvalgyba“ Žvalgybos įstatymo
veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms“) arba „kriminalinė žvalgyba“ Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje („Kriminalinė žvalgyba – kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka“). Atsižvelgiant į tai, siūlome visame teisės akte vartoti trumpesnį, nei yra siūlomas, terminą – „antikorupcinė žvalgyba“. 8. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio
metu surinktos, apdorotos informacijos bei gautų duomenų panaudojimo tikslas - korupcijos keliamų grėsmių ir rizikų neutralizavimas iki joms peraugant į konkrečias nusikalstamas veikas.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antikorupcinė žvalgyba yra viena iš korupcijos prevencijos priemonių, kurios yra Korupcijos prevencijos įstatymo reguliavimo dalykas. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad pagal savo turinį antikorupcinė žvalgyba (
veikla) yra labai panaši į vieną iš korupcijos prevencijos priemonių – korupcijos rizikos analizę (Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnis), kuri taip pat yra priskirta Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijai (6 straipsnio 8 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad antikorupcinės žvalgybos informacijos ir duomenų panaudojimo tikslas turėtų būti sukonkretintas ir susietas ne su bet kokiomis, o su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. 9.
straipsnio 3 dalies turinys tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies turiniu, vienoje iš jų reikėtų atsisakyti pareigybių sąrašų tvirtinimo reguliavimo. 10. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos personalą sudaro pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje nebus karjeros valstybės tarnautojų. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes neaišku kas vykdys finansų, vidaus audito, personalo valdymo ir kitas tarnybos veiklai užtikrinti reikalingas viešojo administravimo funkcijas. 11. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojai skiriami penkerių metų kadencijai, tačiau šias pareigas jie gali eiti ne daugiau kaip dešimt metų iš eilės. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka prilyginamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų kadencijos pabaigai.” Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo bei pavaduotojų įgaliojimų trukmę sieti arba su jų kadencijomis, arba su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimu ir atleidimu, nes įstatymo projekte siūlomos nuostatos nedera tarpusavyje, todėl jas taikant gali kilti neaiškumų. Nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka prilyginamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų kadencijos pabaigai, paneigia taisyklę, kuri nustato, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojai skiriami penkerių metų kadencijai, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius gali būti paskirtas nepriklausomai nuo pavaduotojų paskyrimo datos, todėl penkerių metų terminas gali būti neišlaikytas.
Šiame kontekste siūlytina atkreipti dėmesį į savo esme analogišką ir teisės požiūriu tiksliau suformuluotą taisyklę Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 22 straipsnio
vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai, ištarnavę įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti, gali būti atleidžiami iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išėjimo į pensiją. K eičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytas pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindas – paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Šių atleidimo iš pareigų pagrindų nustatymas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas atleidimo iš pareigų pagrindas – kai šie pareigūnai atsistatydina savo noru. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nustatyti atleidimo iš pareigų pagrindai savo esme yra analogiški, gali skirtis tik atsistatydinimo priežastys. Tokia išvada darytina ir įvertinus keičiamo įstatymo 41 straipsnio taisykles. Todėl keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkto siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. 13. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatą siūlytina patikslinti ir nurodyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. 14.
dalies 2 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje – „jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo (išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas) padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos nepraėjo 9 metai“. Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
punktu, teistumo terminas už apysunkį nusikaltimą yra treji metai po realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, teikiamoje nuostatoje siūlomas 9 metų terminas neatitinka bendrojo teistumo už apysunkius nusikaltimus termino, nėra aišku kuo grindžiamas, ir dėl to galimai yra neproporcingas. 15. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje – „jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 7 metai.“ Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teistumas už neatsargų nusikaltimą galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, teikiamoje nuostatoje siūlomas 7 metų terminas neatitinka bendrojo teistumo už neatsargius nusikaltimus termino, nėra aišku kuo grindžiamas, ir dėl to galimai yra neproporcingas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK XXXIII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“) yra įtvirtinta vienintelio neatsargaus nusikaltimo sudėtis – BK 229 straipsnis („Tarnybos pareigų neatlikimas“). Dėl tos priežasties atitinkama sąlyga galėtų būti konkretizuota. 16.
įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte minima sąlyga „atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės“. Atkreiptinas dėmesys, kad, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo pripažįstama, kad jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat pažymėtina, jog asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti ir už tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (iki apysunkio imtinai [1] ). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atitinkama nuostata nėra suderinta su šios dalies 1 – 4 punktais ir, palyginus su jais, yra neproporcinga. 17. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams draudžiama būti profesinių sąjungų nariais, nepaisant šiuo metu nustatyto analogiško teisinio reguliavimo, svarstytina. Dėl siūlomo reguliavimo gali kilti konstitucinis ginčas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje laiduojama piliečių teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad šia nuostata laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia. Asmens teisę jungtis į profesinę sąjungą kaip vieną iš asociacijų rūšių, kuri „...gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus“ nacionaliniu lygmeniu garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnis.
Šiame straipsnyje nėra įtvirtinta jokių ribojimų kurti ir jungtis į profesines sąjungas. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai asmens teisė priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai yra ribojama, ji tiesiogiai yra nurodoma Konstitucijoje (pvz. Konstitucijos 113 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; 141 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje). 18. Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, nes jis nenuoseklus. Straipsnio pavadinime ir turinyje siūloma reguliuoti ne tik teisės dirbti kitą darbą, bet ir teisės eiti kitas pareigas įgyvendinimą, todėl šias straipsnio nuostatas reikėtų atitinkamai formuluoti. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje formuluotė „Jeigu toks sprendimas priimtas dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas <...>“ suponuoja išvadą, kad dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas turi būti priimtas sprendimas, t. y. turi būti gautas leidimas perkelti pareigūną į kitas pareigas, tačiau sprendimo priėmimo (leidimo davimo), atšaukimo tvarka nėra nustatyta, todėl šio straipsnio 4 dalies formuluotė „šiame straipsnyje nustatyta tvarka“ nėra tiksli, nes ta tvarka yra numanoma, tačiau nėra aiškiai apibrėžta. 19.
dalies paskutiniame sakinyje suformuluota taisyklė, kad „Respublikos Prezidento skiriami pareigūnai per atestaciją neatestuojami ir nevertinami“ teisės požiūriu nesuprantama, kadangi neaišku, kokiu tikslu vykdoma atestacija, jeigu jos metu pareigūnai neatestuojami. 20. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalies 3 punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes čia nurodytas neeilinės atestacijos pagrindas nevisiškai suprantamas. 21. Keičiamo įstatymo 38 straipsnyje reguliuojamas laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas ir laikinas pavedimas atlikti ir kito pareigūno funkcijas. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio pavadinime ir turinyje vietoj formuluotės „ir kito pareigūno funkcijas“ reikėtų rašyti formuluotę „kito pareigūno funkcijas“, nes čia žodeliu „ir“, manytina, norėta nustatyti taisyklę, pagal kurią pareigūnas turi vykdyti savo pareigas ir kito pareigūno funkcijas, tačiau įstatymo projekte teikiama formuluotė to aiškiai neapibrėžia. Įš šio straipsnio normų, ypač, šio straipsnio 1 ir 4 dalių turinio, nėra pakankamai aiškus laikino pavedimo atlikti kitas pareigas ir laikino pavedimo atlikti kito pareigūno funkcijas teisinių santykių skirtumas, todėl žodelis „ir“ šių skirtumų neatskleis. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar tuo laikotarpiu, kai pareigūnui laikinai pavesta atlikti kitas pareigas, jis turi vykdyti ir tas pareigas, kurias jis užima, nes jis nėra perkeliamas į pareigas, kurias jam pavedama vykdyti laikinai. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje siūlytina nustatyti maksimalų laikino kito pareigūno funkcijų vykdymo terminą, nes čia reguliuojamas laikinas pavedimas atlikti kito pareigūno funkcijas be pareigūno sutikimo ir tik esant tarnybiniam būtinumui. 22. Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnai gali būti skatinami iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartine pinigine išmoka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pareigūnams neturėtų būti nustatomos vienodos skatinimo sąlygos. 23. Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino, žala išieškoma mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis“. Šios dalies reikėtų atsisakyti, nes Tarnybai pareigūnų padaryta žala negali būti išieškota vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Pagal Darbo kodekso nuostatas, žala atlyginama darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyti tvarka (tai reikštų, kad turėtų būti kreiptasi į darbo ginčų komisiją, kuri nėra kompetentinga nagrinėti tarnybinius ginčus tarp Tarnybos ir pareigūnų ar kylančius iš viešojo administravimo teisinių santykių). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, šis įstatymas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams netaikomas, todėl subsidiariai taikyti šio įstatymo normas nėra teisinio pagrindo, kituose įstatymuose Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų materialinė atsakomybė nereguliuojama, todėl įstatymo projekte reikėtų nuosekliai reglamentuoti visas su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų materialine atsakomybe susijusias nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nepaisant specialiajame įstatyme reguliuojamų pareigūnų materialinės atsakomybės teisinių santykių, turi būti paisoma valstybės pareigūnams ir tarnautojams nustatyto analogiškų teisinių santykių reguliavimo.
Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojo paradytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Įstatymo projekto pirmojo varianto 50 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad regreso tvarka iš pareigūno gali būti reikalaujama atlyginti Specialiųjų tyrimų tarnybai padarytą žalą, bet ne daugiau kaip 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių dydžio, o aptariamo įstatymo projekto 50 straipsnyje žalos atlyginimo regreso tvarka teisiniai santykiai apskritai nereguliuojami. 24. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindus ir sąlygas, svarstytina, ar projekto 51 straipsnyje neturėtų būti įtvirtintas imperatyvas dėl maksimalaus priedų ir priemokų, skiriamų pareigūnui, dydžio santykio su jo pareigine alga. Manytina, kad toks reguliavimas, pagal kurį priedų ir priemokų suma gali viršyti pareiginės algos dydį, neatitiktų bendrųjų iš valstybės biudžeto apmokamų darbuotojų teisingo apmokėjimo už darbą principų. 25. Keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir apibrėžta Lietuvos valstybei ištarnautų metų skaičiavimo tvarka.
Tačiau, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį, į tarnybos stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti būtų įskaitomi ir iki
tarnybos stažą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalį reikėtų tikslinti. 26. Keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnams mokamos priemokos ,,esant darbo rinkoje atitinkamų profesijų trūkumui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą“. Iš siūlomo reguliavimo neaišku, kaip pareigūno atliekamos funkcijos sietinos su darbo rinkoje esančia konkrečių profesijų darbuotojų paklausa ir pasiūla, kaip paklausios profesijos turėjimas sąlygotų ar lemtų kokybišką šių funkcijų atlikimą, nes šių pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingi specifiniai gebėjimai ir kvalifikacijos, o ne darbo rinkoje paklausios profesijos turėjimas. 27. Atsižvelgiant į tai, kad k eičiamo įstatymo 56 straipsnyje nenustatomos kitokios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą taisyklės nei yra nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, siūlytina keičiamo įstatymo 56 straipsnio atsisakyti kaip perteklinio arba teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą apmokėjimo tvarką. Jeigu šio straipsnio nuostatų nebūtų atsisakyta, reikėtų tikslinti šio straipsnio 6 dalies formuluotę „atitinkamo dydžio“ ir nurodyti koks atitinkamas dydis čia turimas omeny – darbo užmokesčio ar koks kitas.
Taip pat svarstytina, ar nereikėtų nustatyti pareigūnui teisės, susitarus su tarnybos vadovu, darbo poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinio darbo laiką pridėti prie kitų rūšių poilsio laiko. 28. Keičiamo įstatymo 61 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, be kitų asmenų, visų rūšių socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodyti asmenys. Įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų socialinio draudimo teisinis reguliavimas būtų prieštaringas, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 29. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies taisyklės nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Tarnybos stažas reguliuojamas keičiamo įstatymo 33 straipsnyje, be to įstatymo projekto
direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Žr. BK 38 – 40 straipsnius.
Blankas
Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-11-30 Nr. S-2017-10834 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII‑1649 pakeitimo įstatymo projekto nr. xIIIp-1270(2) derinimo Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. lapkričio
tarnybos įstatymo Nr. VIII‑1649 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1270(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo pakeitimo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. (8 5) 266 8083, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Agnė Širinskienė, Petras Valiūnas . Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: direktorius Andrius Kabišaitis, vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Privatinės teisės skyriaus patarėja Irena Šambaraitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktorius Saulius Urbonavičius, Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja Rūta Kazilliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-0860 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.
<...>
21.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo iš pareigų pagrindas, kuriuo vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai, ištarnavę įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti, gali būti atleidžiami iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išėjimo į pensiją. K eičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytas pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindas – paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Šių atleidimo iš pareigų pagrindų nustatymas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio
atsistatydina savo noru. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nustatyti atleidimo iš pareigų pagrindai savo esme yra analogiški, gali skirtis tik atsistatydinimo priežastys. Tokia išvada darytina ir įvertinus keičiamo įstatymo 41 straipsnio taisykles. Todėl keičiamo įstatymo
siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 60 straipsnį, atleidus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių ir jo pavaduotojus iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išėjimo į pensiją, jiems turėtų būti išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri, priklausomai nuo turimo tarnybos stažo, būtų didinama pusantro, du ar tris kartus.
Toks išeitinės išmokos mokėjimas, o juo labiau didinimas nėra numatytas nei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, kurių tarnybos santykiai nutraukiami tais pačiais pagrindais, nei kitiems valstybės pareigūnams ar valstybės tarnautojams (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 ir 68 straipsniai, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 53 ir 67 straipsniai), todėl siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl jo atitikties konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Nesvarstyta
16
straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams draudžiama būti profesinių sąjungų nariais, nepaisant šiuo metu nustatyto analogiško teisinio reguliavimo, svarstytina kaip galimai prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsniui, kuriame laiduojama piliečių teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad šia nuostata laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas.
Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti projekto 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir atsisakyti nuostatų, draudžiančių pareigūnams būti profesinių sąjungų nariais bei kartu nustatyti profesinių sąjungų veiklos Specialiųjų tyrimų tarnyboje ypatumus (pavyzdžiui, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute). Nesvarstyta
priedėlyje siūloma nustatyti, kad jaunesniojo specialisto ir specialisto, kuriems pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą nustatytas reikalavimas turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ar aukštesnįjį išsilavinimą, ar iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, pareiginės algos koeficientų dydžiai gali būti 8.30 – 11.25 bazinių dydžių. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio VI skyrių šioms pareigybėms nustatyti pareiginės algos koeficientai yra 3.30 – 8.25 bazinių dydžių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiems įstatymo projekte siūlomiems nustatyti pareiginės algos koeficientams artimi dydžiai pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą nustatyti pareigybėms, kurias užimti būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas, pavyzdžiui, apylinkių prokuratūrų prokurorams
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedėlyje yra nustatyti pareigybėms, kurias užimti taip pat būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas.
Pavyzdžiui, pareiginės algos koeficientas 9,7 nustatytas 17 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybei, pareiginės algos koeficientas 8,7
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedėlį, 15 – 17 kategorijos (t.y. pareiginės algos koeficientas 7,8 – 9,7 bazinių dydžių) pareigybės yra, pavyzdžiui, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas, Seimo Pirmininko patarėjas, ministro patarėjas, mero patarėjas, Vyriausybės įgaliotinis, ambasadorius ypatingiems pavedimams, įgaliotasis ministras, laikinasis reikalų patikėtinis, departamento direktorius, generalinis konsulas; statutiniai valstybės tarnautojai - valdybos viršininkas, patarėjas, generalinio direktoriaus patarėjas , departamento viršininkas, departamento viršininko pavaduotojas, valdybos viršininko pavaduotojas, skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), posto viršininkas.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedėlį, jaunesniojo specialisto (nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyta 3 – 8 kategorija) ir specialisto (nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyta
neuniversitetinį išsilavinimą ar aukštesnįjį išsilavinimą, ar iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, pareiginės algos koeficientų dydžiai gali būti 3,4 iki 4,6 bazinių dydžių. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime pažymėta, kad „Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta:
„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi
asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Šiose Konstitucijos nuostatose yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, įpareigojantis vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžiantis iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.
Kartu šis konstitucinis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skirta teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas).“ Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų (2013 m. liepos 1 d. nutarimas).
Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas ( inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d.,
įstatymo projekte siūlomus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareiginių algų koeficientus ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintus kitų valstybės pareigūnų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas darytina išvada, kad į statymo projekto priede siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareiginės algos koeficientų dydžiai, vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam asmenų lygiateisiškumo principui ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatytai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Galima preziumuoti, kad pažeidžiant konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą ir teisingo apmokėjimo už darbą principą vienai ar kelioms asmenų grupėms nustatytas neproporcingai didesnis atlyginimas už darbą gali būti vertinamas ir kaip netiesioginis kitų asmenų grupių, tarp kurių nėra objektyvių tokį darbo apmokėjimo diferencijavimą pagrindžiančių skirtumų, darbo apmokėjimo netiesioginis mažinimas. Nesvarstyta
3Komiteto sprendimas:
daryti svarstymo komitete pertrauką dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr.VIII-1649 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1270 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė – 1, prieš – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-12-14
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta „prievartos“ sąvoka („ Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos metodas, taikomas atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.“) diskutuotina. Rekomenduotina šios sąvokos apibrėžimą patikslinti (abstrahuoti), derinant su Policijos įstatymo
metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti policijai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi policijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ar (ar) fizinę prievartą.“).
Atsižvelgiant į tai, siūlytina apibrėžime akcentuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamų uždavinių įgyvendinimą, bet ne administracinių nusižengimų tyrimą, atskleidimą ir užkardymą. Šiame kontekste pažymėtina, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 10 punktu, yra įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tik dėl vienintelio ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo („Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas“). Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 2.Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūlytina braukti žodį
„pagrindinė“, kadangi kitų antikorupcinių teisėsaugos institucijų
(nepagrindinių) projekte nėra nurodoma. Toks valstybės įstaigų klasifikavimas suponuoja išvadą, kad vienai valstybės įstaigai nustatyti uždaviniai, tikslas ir funkcijos tarsi yra svarbesni už kitoms valstybės įstaigoms nustatytus uždavinius, tikslus ir funkcijas. Kita vertus, apibrėžime vartojama formuluotė „antikorupcinė teisėsaugos institucija“ taip pat yra dviprasmė, nes ją aiškinant gramatiškai galima prielaida, jog teisėsaugos institucijų sistemoje yra ne tik „antikorupcinės“, bet ir korupciją toleruojančios institucijos. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies apibrėžimas tikslintinas. Be to, akcentuotina, jog galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje įtvirtintas Specialiųjų tyrimų tarnybos apibrėžimas yra tikslesnis ir informatyvesnis nei siūlomas teikiamame projekte. Pritarti. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-046 3.Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas – mažinti korupciją, nes šis reiškinys kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką. Toks Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslo apibrėžimas svarstytinas, nes jis nėra norminio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos paskirtis ir tikslai yra numatyti ne tik keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, bet atsispindi visame įstatyme. Kita vertus, keičiamo įstatymo 6 straipsnyje numatytas tikslas nevisiškai koreliuoja ir su keičiamo įstatymo 7 straipsnyje numatytais tarnybos uždaviniais (
abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio tikslo apskritai atsisakyti. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nustatomas vienas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinių – „Vykdyti korupcijos prevenciją Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad korupcijos prevencija yra Korupcijos prevencijos įstatymo, bet nėra Kriminalinės žvalgybos įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šio uždavinio teisinį pagrindą arba apskritai jo nenurodyti Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tarnyba įgyvendina ir kituose įstatymuose numatytus uždavinius (pavyzdžiui, žr. Korupcijos prevencijos įstatymo 15 straipsnį), rekomenduotina keičiamo įstatymo 7 straipsnio neformuoti kaip baigtinio šios institucijos uždavinių sąrašo Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 6.
Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba teikia informaciją apie savo veiklos rezultatus Seimo Pirmininkui tikslintina, nes pagal keičiamo įstatymo
Respublikos Seimui, todėl ir informacija apie veiklos rezultatus turėtų būti teikiama Seimui Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„Analitinė antikorupcinė žvalgyba“. Keltina prielaida, jog žodis „analitinė“
šioje formuluotėje yra perteklinis, nes jį savaime apima termino „žvalgyba“ turinys. Pastebėtina, kad analizė ir vertinimas yra viena iš sudėtinių
„žvalgybos“ dalių. Be to, žodis „analitinė“ vartojamas tiek apibrėžiamojoje,
tiek apibrėžiančiojoje termino dalyse. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip yra apibrėžta „žvalgyba“ Žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje („Žvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms“) arba „kriminalinė žvalgyba“ Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje („Kriminalinė žvalgyba
Pritarti. 8.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 8.Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, jog „Analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinktos, apdorotos informacijos bei gautų duomenų panaudojimo tikslas - korupcijos keliamų grėsmių ir rizikų neutralizavimas iki joms peraugant į konkrečias nusikalstamas veikas.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antikorupcinė žvalgyba yra viena iš korupcijos prevencijos priemonių, kurios yra Korupcijos prevencijos įstatymo reguliavimo dalykas. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad pagal savo turinį antikorupcinė žvalgyba (
analitinė veikla) yra labai panaši į vieną iš korupcijos prevencijos priemonių – korupcijos rizikos analizę (Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnis), kuri taip pat yra priskirta Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijai (6 straipsnio 8 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad antikorupcinės žvalgybos informacijos ir duomenų panaudojimo tikslas turėtų būti sukonkretintas ir susietas ne su bet kokiomis, o su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies turiniu, vienoje iš jų reikėtų atsisakyti pareigybių sąrašų tvirtinimo reguliavimo Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos personalą sudaro pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje nebus karjeros valstybės tarnautojų. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes neaišku kas vykdys finansų, vidaus audito, personalo valdymo ir kitas tarnybos veiklai užtikrinti reikalingas viešojo administravimo funkcijas Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 11.
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojai skiriami penkerių metų kadencijai, tačiau šias pareigas jie gali eiti ne daugiau kaip dešimt metų iš eilės. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka prilyginamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų kadencijos pabaigai.” Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo bei pavaduotojų įgaliojimų trukmę sieti arba su jų kadencijomis, arba su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimu ir atleidimu, nes įstatymo projekte siūlomos nuostatos nedera tarpusavyje, todėl jas taikant gali kilti neaiškumų. Nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka prilyginamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų kadencijos pabaigai, paneigia taisyklę, kuri nustato, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojai skiriami penkerių metų kadencijai, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius gali būti paskirtas nepriklausomai nuo pavaduotojų paskyrimo datos, todėl penkerių metų terminas gali būti neišlaikytas. Šiame kontekste siūlytina atkreipti dėmesį į savo esme analogišką ir teisės požiūriu tiksliau suformuluotą taisyklę Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo iš pareigų pagrindas, kuriuo vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai, ištarnavę įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti, gali būti atleidžiami iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išėjimo į pensiją.
K eičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytas pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindas – paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Šių atleidimo iš pareigų pagrindų nustatymas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas atleidimo iš pareigų pagrindas – kai šie pareigūnai atsistatydina savo noru. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nustatyti atleidimo iš pareigų pagrindai savo esme yra analogiški, gali skirtis tik atsistatydinimo priežastys. Tokia išvada darytina ir įvertinus keičiamo įstatymo 41 straipsnio taisykles. Todėl keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkto siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nuostatą siūlytina patikslinti ir nurodyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje – „jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo (išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas) padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos nepraėjo 9 metai“.
Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
terminas už apysunkį nusikaltimą yra treji metai po realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, teikiamoje nuostatoje siūlomas 9 metų terminas neatitinka bendrojo teistumo už apysunkius nusikaltimus termino, nėra aišku kuo grindžiamas, ir dėl to galimai yra neproporcingas Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje – „jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 7 metai.“ Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teistumas už neatsargų nusikaltimą galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, teikiamoje nuostatoje siūlomas 7 metų terminas neatitinka bendrojo teistumo už neatsargius nusikaltimus termino, nėra aišku kuo grindžiamas, ir dėl to galimai yra neproporcingas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK XXXIII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“) yra įtvirtinta vienintelio neatsargaus nusikaltimo sudėtis – BK 229 straipsnis („Tarnybos pareigų neatlikimas“).
Dėl tos priežasties atitinkama sąlyga galėtų būti konkretizuota Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15
straipsnio 1 dalies 5 punkte minima sąlyga „atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės“. Atkreiptinas dėmesys, kad, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo pripažįstama, kad jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat pažymėtina, jog asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti ir už tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (iki apysunkio imtinai [1] ). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atitinkama nuostata nėra suderinta su šios dalies 1 – 4 punktais ir, palyginus su jais, yra neproporcinga Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16 17.Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams draudžiama būti profesinių sąjungų nariais, nepaisant šiuo metu nustatyto analogiško teisinio reguliavimo, svarstytina. Dėl siūlomo reguliavimo gali kilti konstitucinis ginčas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje laiduojama piliečių teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad šia nuostata laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas.
Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia. Asmens teisę jungtis į profesinę sąjungą kaip vieną iš asociacijų rūšių, kuri „...gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus“ nacionaliniu lygmeniu garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnis. Šiame straipsnyje nėra įtvirtinta jokių ribojimų kurti ir jungtis į profesines sąjungas. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai asmens teisė priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai yra ribojama, ji tiesiogiai yra nurodoma Konstitucijoje (pvz. Konstitucijos 113 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje;
alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje) Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-0424 18.Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, nes jis nenuoseklus. Straipsnio pavadinime ir turinyje siūloma reguliuoti ne tik teisės dirbti kitą darbą, bet ir teisės eiti kitas pareigas įgyvendinimą, todėl šias straipsnio nuostatas reikėtų atitinkamai formuluoti.
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje formuluotė „Jeigu toks sprendimas priimtas dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas <...>“ suponuoja išvadą, kad dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas turi būti priimtas sprendimas, t. y. turi būti gautas leidimas perkelti pareigūną į kitas pareigas, tačiau sprendimo priėmimo (leidimo davimo), atšaukimo tvarka nėra nustatyta, todėl šio straipsnio 4 dalies formuluotė „šiame straipsnyje nustatyta tvarka“ nėra tiksli, nes ta tvarka yra numanoma, tačiau nėra aiškiai apibrėžta. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
paskutiniame sakinyje suformuluota taisyklė, kad „Respublikos Prezidento skiriami pareigūnai per atestaciją neatestuojami ir nevertinami“ teisės požiūriu nesuprantama, kadangi neaišku, kokiu tikslu vykdoma atestacija, jeigu jos metu pareigūnai neatestuojami Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
93
punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes čia nurodytas neeilinės atestacijos pagrindas nevisiškai suprantamas Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-0438 21.Keičiamo įstatymo 38 straipsnyje reguliuojamas laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas ir laikinas pavedimas atlikti ir kito pareigūno funkcijas. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio pavadinime ir turinyje vietoj formuluotės „ir kito pareigūno funkcijas“ reikėtų rašyti formuluotę „kito pareigūno funkcijas“, nes čia žodeliu „ir“, manytina, norėta nustatyti taisyklę, pagal kurią pareigūnas turi vykdyti savo pareigas ir kito pareigūno funkcijas, tačiau įstatymo projekte teikiama formuluotė to aiškiai neapibrėžia.
Įš šio straipsnio normų, ypač, šio straipsnio 1 ir 4 dalių turinio, nėra pakankamai aiškus laikino pavedimo atlikti kitas pareigas ir laikino pavedimo atlikti kito pareigūno funkcijas teisinių santykių skirtumas, todėl žodelis
„ir“ šių skirtumų neatskleis. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje
reikėtų aiškiai nurodyti, ar tuo laikotarpiu, kai pareigūnui laikinai pavesta atlikti kitas pareigas, jis turi vykdyti ir tas pareigas, kurias jis užima, nes jis nėra perkeliamas į pareigas, kurias jam pavedama vykdyti laikinai. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje siūlytina nustatyti maksimalų laikino kito pareigūno funkcijų vykdymo terminą, nes čia reguliuojamas laikinas pavedimas atlikti kito pareigūno funkcijas be pareigūno sutikimo ir tik esant tarnybiniam būtinumui. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnai gali būti skatinami iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartine pinigine išmoka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pareigūnams neturėtų būti nustatomos vienodos skatinimo sąlygos. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 23.
Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino, žala išieškoma mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis“. Šios dalies reikėtų atsisakyti, nes Tarnybai pareigūnų padaryta žala negali būti išieškota vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Pagal Darbo kodekso nuostatas, žala atlyginama darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyti tvarka (tai reikštų, kad turėtų būti kreiptasi į darbo ginčų komisiją, kuri nėra kompetentinga nagrinėti tarnybinius ginčus tarp Tarnybos ir pareigūnų ar kylančius iš viešojo administravimo teisinių santykių). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, šis įstatymas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams netaikomas, todėl subsidiariai taikyti šio įstatymo normas nėra teisinio pagrindo, kituose įstatymuose Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų materialinė atsakomybė nereguliuojama, todėl įstatymo projekte reikėtų nuosekliai reglamentuoti visas su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų materialine atsakomybe susijusias nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nepaisant specialiajame įstatyme reguliuojamų pareigūnų materialinės atsakomybės teisinių santykių, turi būti paisoma valstybės pareigūnams ir tarnautojams nustatyto analogiškų teisinių santykių reguliavimo. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojo paradytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo.
Įstatymo projekto pirmojo varianto 50 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad regreso tvarka iš pareigūno gali būti reikalaujama atlyginti Specialiųjų tyrimų tarnybai padarytą žalą, bet ne daugiau kaip 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių dydžio, o aptariamo įstatymo projekto 50 straipsnyje žalos atlyginimo regreso tvarka teisiniai santykiai apskritai nereguliuojami Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
valstybės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindus ir sąlygas, svarstytina, ar projekto 51 straipsnyje neturėtų būti įtvirtintas imperatyvas dėl maksimalaus priedų ir priemokų, skiriamų pareigūnui, dydžio santykio su jo pareigine alga. Manytina, kad toks reguliavimas, pagal kurį priedų ir priemokų suma gali viršyti pareiginės algos dydį, neatitiktų bendrųjų iš valstybės biudžeto apmokamų darbuotojų teisingo apmokėjimo už darbą principų. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
25Keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatyta,
kad pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir apibrėžta Lietuvos valstybei ištarnautų metų skaičiavimo tvarka. Tačiau, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį, į tarnybos stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti būtų įskaitomi ir iki 1990 m. kovo
stažą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalį reikėtų tikslinti Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 26.
Keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnams mokamos priemokos ,,esant darbo rinkoje atitinkamų profesijų trūkumui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą“. Iš siūlomo reguliavimo neaišku, kaip pareigūno atliekamos funkcijos sietinos su darbo rinkoje esančia konkrečių profesijų darbuotojų paklausa ir pasiūla, kaip paklausios profesijos turėjimas sąlygotų ar lemtų kokybišką šių funkcijų atlikimą, nes šių pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingi specifiniai gebėjimai ir kvalifikacijos, o ne darbo rinkoje paklausios profesijos turėjimas Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos
straipsnyje nenustatomos kitokios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą taisyklės nei yra nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, siūlytina keičiamo įstatymo 56 straipsnio atsisakyti kaip perteklinio arba teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą apmokėjimo tvarką. Jeigu šio straipsnio nuostatų nebūtų atsisakyta, reikėtų tikslinti šio straipsnio 6 dalies formuluotę „atitinkamo dydžio“ ir nurodyti koks atitinkamas dydis čia turimas omeny – darbo užmokesčio ar koks kitas. Taip pat svarstytina, ar nereikėtų nustatyti pareigūnui teisės, susitarus su tarnybos vadovu, darbo poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinio darbo laiką pridėti prie kitų rūšių poilsio laiko Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pareigūnai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, be kitų asmenų, visų rūšių socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodyti asmenys. Įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų socialinio draudimo teisinis reguliavimas būtų prieštaringas, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Pritarti. SRDK papildė šia nuostata Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1433, sprendžiantį analogiškas problemas prokuratūros darbuotojams. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalies taisyklės nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Tarnybos stažas reguliuojamas keičiamo įstatymo 33 straipsnyje, be to įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies taisyklės nedera su keičiamo įstatymo
Pritarti. 30. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-12-06 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. S-2017-10834 pateiktą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII‑1649 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1270(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo pakeitimo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1022 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-525 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1270(2) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir įstatymo priedelio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1271. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas:
Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1207(2) ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Tomas Tomilinas . Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė [1] Žr. BK 38 – 40 straipsnius.
I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR.VIII-1649 PAKEITIMO
gruodžio 14 d. Nr. 104-P-79
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
2017-12-13 komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Jolita Vasiliauskaitė, konsultantė Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Mindaugas Silkauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius;
Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė. 2017-12-14 komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Dainius Gaižauskas, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Evaldas Sinkevičius, konsultantė Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Mindaugas Silkauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius;
Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta „prievartos“ sąvoka („ Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos metodas, taikomas atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.“) diskutuotina. Rekomenduotina šios sąvokos apibrėžimą patikslinti (abstrahuoti), derinant su Policijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktu apibrėžimu („Prievarta – policijos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti policijai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi policijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ar
(ar) fizinę prievartą.“). Atsižvelgiant į tai, siūlytina apibrėžime akcentuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamų uždavinių įgyvendinimą, bet ne administracinių nusižengimų tyrimą, atskleidimą ir užkardymą. Šiame kontekste pažymėtina, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 10 punktu, yra įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tik dėl vienintelio ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo („Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas“). Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. lapkričio 3d., priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto atitinkamų straipsnių pataisas, Nr.
XII-2714 (teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė), kurių tikslas nustatyti galimų prievartos rūšių (fizinės, psichinės) ir specialiųjų priemonių sąvokas, suvienodinti specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, kad būtų užtikrintos prievartos priemonių (šaunamųjų ginklų) naudojimo teisėtumo sąlygos, kurios būtų analogiškos su Policijos įstatymu ir kitų teisėsaugos institucijų įstatymais. Prievartos sąvoka ir kiti prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo pagrindai iš STT statuto perkelti į šį įstatymo projektą. Pastebėtina, kad Seime svarstant STT statuto pakeitimo įstatymo projektą, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų dėl sąvokos ar kitų naudojimo pagrindų neturėjo. Komiteto nuomone, sąvokos konstrukcija suformuluota taip, kad nusikalstamos veikos atskleidimas, tyrimas ir užkardymas išskiriamas kaip pagrindinis STT uždavinių įgyvendinimo būdas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūlytina braukti žodį „pagrindinė“, kadangi kitų antikorupcinių teisėsaugos institucijų (nepagrindinių) projekte nėra nurodoma. Toks valstybės įstaigų klasifikavimas suponuoja išvadą, kad vienai valstybės įstaigai nustatyti uždaviniai, tikslas ir funkcijos tarsi yra svarbesni už kitoms valstybės įstaigoms nustatytus uždavinius, tikslus ir funkcijas. Kita vertus, apibrėžime vartojama formuluotė „antikorupcinė teisėsaugos institucija“ taip pat yra dviprasmė, nes ją aiškinant gramatiškai galima prielaida, jog teisėsaugos institucijų sistemoje yra ne tik
„antikorupcinės“, bet ir korupciją toleruojančios institucijos. Atsižvelgiant
į išdėstytas pastabas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies apibrėžimas tikslintinas.
Be to, akcentuotina, jog galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje įtvirtintas Specialiųjų tyrimų tarnybos apibrėžimas yra tikslesnis ir informatyvesnis nei siūlomas teikiamame projekte. Nepritarti Sąvoka atitinka STT, kaip pagrindinės Lietuvos institucijos, kuri ne tik kovoja su korupcija, bet ir metodiškai vadovauja tą darant kitoms institucijoms, esmę ir statusą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-046 Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas – mažinti korupciją, nes šis reiškinys kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką. Toks Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslo apibrėžimas svarstytinas, nes jis nėra norminio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos paskirtis ir tikslai yra numatyti ne tik keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, bet atsispindi visame įstatyme. Kita vertus, keičiamo įstatymo 6 straipsnyje numatytas tikslas nevisiškai koreliuoja ir su keičiamo įstatymo 7 straipsnyje numatytais tarnybos uždaviniais (
abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio tikslo apskritai atsisakyti. Pritarti iš dalies Komiteto nuomone teikiamos pastabos atspindi sisteminio ir kompleksinio požiūrio į šią problemą trūkumą. Todėl sutiktina, kad gramatinė konstrukcija gali būti patikslinta. „
Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas – mažinti korupciją, nes šis reiškinys kuri kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką.“ 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nustatomas vienas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinių – „Vykdyti korupcijos prevenciją Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad korupcijos prevencija yra Korupcijos prevencijos įstatymo, bet nėra Kriminalinės žvalgybos įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šio uždavinio teisinį pagrindą arba apskritai jo nenurodyti. Nepritarti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme kaip vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra nusikalstamų veikų prevencija. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies
naudojama pateikiant informaciją apie asmenį Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – KPĮ) dar plačiau nurodoma kada gali būti naudojama kriminalinės žvalgybos informacija korupcijos prevencijos tikslais ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdai vykdant korupcijos prevenciją. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-047 Atsižvelgiant į tai, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba įgyvendina ir kituose įstatymuose numatytus uždavinius (pavyzdžiui, žr. Korupcijos prevencijos įstatymo 15 straipsnį), rekomenduotina keičiamo įstatymo 7 straipsnio neformuoti kaip baigtinio šios institucijos uždavinių sąrašo. Pritarti Straipsnio redakcija patikslinta, nurodant, kad Tarnyba vykdo ir kitus uždavinius, jai numatytus teisės aktuose. Žr. Komiteto patobulintą variantą. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas
23 Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba teikia informaciją apie savo veiklos rezultatus Seimo Pirmininkui tikslintina, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, todėl ir informacija apie veiklos rezultatus turėtų būti teikiama Seimui. Pritarti Straipsnio redakcija patikslinta, nurodant, kad informacija apie veiklą teikiama Seimui, žr. Komiteto patobulintą variantą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-049 Keičiamo įstatymo 9 straipsnis pavadintas „Analitinė antikorupcinė žvalgyba“. Keltina prielaida, jog žodis „analitinė“ šioje formuluotėje yra perteklinis, nes jį savaime apima termino „žvalgyba“ turinys. Pastebėtina, kad analizė ir vertinimas yra viena iš sudėtinių „žvalgybos“ dalių. Be to, žodis „analitinė“ vartojamas tiek apibrėžiamojoje, tiek apibrėžiančiojoje termino dalyse. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip yra apibrėžta „žvalgyba“ Žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje („Žvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms“) arba
„kriminalinė žvalgyba“ Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje
(„Kriminalinė žvalgyba – kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka“). Atsižvelgiant į tai, siūlome visame teisės akte vartoti trumpesnį, nei yra siūlomas, terminą – „antikorupcinė žvalgyba“.
Nepritarti Formuluojant sąvokas ir kuriant kokybiškai naujus kovos su tokiais sudėtingais reiškiniais kaip korupcija būdus, siūlytina atsiriboti nuo lingvistinio galiojančio teisinio reglamentavimo sąvokų aiškinimo ir atsižvelgti į platesnį kontekstą, taip pat – ir užsienio šalių teisėsaugos ir žvalgybos institucijų patirtį. Analitinė kriminalinė žvalgyba kovoje su korupcija plačiai taikoma tokių institucijų kaip JAV FTB, CŽV, INTERPOL‘AS, Didžiosios Britanijos Nacionalinis nusikaltimų biuras (NCA) bei žvalgybos tarnybos MI5 ir MI6. Korupcijos prevencija siaurąja prasme, kaip ji apibrėžiama Korupcijos prevencijos įstatyme, būtų tik vienas iš analitinės antikorupcinės žvalgybos „produkto“ panaudojimo būdų, tačiau jis taip pat galėtų būti naudojamas strateginiams ir taktiniam antikorupcinės veiklos (tiek STT, tiek ir kitų institucijų ar visos valstybės) planavimui, sprendimų priėmėjų informavimui, tikslingam baudžiamojo persekiojimo nukreipimui, racionaliausiam galimam kovai su korupcija skirtų išteklių panaudojimui. Akivaizdu, kad toks šios veiklos krypties – analitinės antikorupcinės žvalgybos – pobūdis ir jos rezultatų pritaikomumas yra daugiau nei tik viena iš korupcijos prevencijos priemonių, t.y. korupcijos rizikos analizė. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, jog „Analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinktos, apdorotos informacijos bei gautų duomenų panaudojimo tikslas - korupcijos keliamų grėsmių ir rizikų neutralizavimas iki joms peraugant į konkrečias nusikalstamas veikas.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antikorupcinė žvalgyba yra viena iš korupcijos prevencijos priemonių, kurios yra Korupcijos prevencijos įstatymo reguliavimo dalykas.
Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad pagal savo turinį antikorupcinė žvalgyba (
panaši į vieną iš korupcijos prevencijos priemonių – korupcijos rizikos analizę (Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnis), kuri taip pat yra priskirta Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijai (6 straipsnio 8 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad antikorupcinės žvalgybos informacijos ir duomenų panaudojimo tikslas turėtų būti sukonkretintas ir susietas ne su bet kokiomis, o su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Pritarti iš dalies Keičiamame įstatyme analitinės antikorupcinės žvalgybos informacijos uždaviniai ir duomenų panaudojimo tikslai detalizuojami, atskleidžiamas jų ryšys su korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamojo persekiojimo, korupcijos prevencijos ir visos valstybės antikorupcinės strategijos formavimo poreikiais (žr. Komiteto patobulintą projekto variantą,
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies turinys tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies turiniu, vienoje iš jų reikėtų atsisakyti pareigybių sąrašų tvirtinimo reguliavimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos personalą sudaro pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Ši nuostata suponuoja išvadą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje nebus karjeros valstybės tarnautojų. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes neaišku kas vykdys finansų, vidaus audito, personalo valdymo ir kitas tarnybos veiklai užtikrinti reikalingas viešojo administravimo funkcijas. Nepritarti Tiek galiojančiuose įstatymuose, reglamentuojančiose STT veiklą, tiek keičiamame įstatyme, STT personalą sudaro pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojai skiriami penkerių metų kadencijai, tačiau šias pareigas jie gali eiti ne daugiau kaip dešimt metų iš eilės. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka prilyginamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų kadencijos pabaigai.” Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo bei pavaduotojų įgaliojimų trukmę sieti arba su jų kadencijomis, arba su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimu ir atleidimu, nes įstatymo projekte siūlomos nuostatos nedera tarpusavyje, todėl jas taikant gali kilti neaiškumų.
Nuostata, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka prilyginamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų kadencijos pabaigai, paneigia taisyklę, kuri nustato, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojai skiriami penkerių metų kadencijai, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius gali būti paskirtas nepriklausomai nuo pavaduotojų paskyrimo datos, todėl penkerių metų terminas gali būti neišlaikytas. Šiame kontekste siūlytina atkreipti dėmesį į savo esme analogišką ir teisės požiūriu tiksliau suformuluotą taisyklę Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje. Pritarti Straipsnio redakcija patikslinta, siejant STT direktoriaus pavaduotojų kadenciją su STT direktoriaus paskyrimu ir atleidimu. žr. Komiteto patobulintą projekto variantą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo iš pareigų pagrindas, kuriuo vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai, ištarnavę įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti, gali būti atleidžiami iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išėjimo į pensiją. K eičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytas pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindas – paties prašymu dėl išėjimo į pensiją.
Šių atleidimo iš pareigų pagrindų nustatymas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas atleidimo iš pareigų pagrindas – kai šie pareigūnai atsistatydina savo noru. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nustatyti atleidimo iš pareigų pagrindai savo esme yra analogiški, gali skirtis tik atsistatydinimo priežastys. Tokia išvada darytina ir įvertinus keičiamo įstatymo 41 straipsnio taisykles. Todėl keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkto siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Nepritarti Aptariamas atleidimo iš tarnybos pagrindas yra būdingas ir kitiems valstybinių karių ir pareigūnų pensijų gavėjams (plg., pvz., Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktus), todėl siūloma jo neatsisakyti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatą siūlytina patikslinti ir nurodyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Pritarti Keičiamo įstatymo
finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje – „jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo (išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas) padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos nepraėjo 9 metai“.
Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teistumo terminas už apysunkį nusikaltimą yra treji metai po realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, teikiamoje nuostatoje siūlomas 9 metų terminas neatitinka bendrojo teistumo už apysunkius nusikaltimus termino, nėra aišku kuo grindžiamas, ir dėl to galimai yra neproporcingas. Nepritarti Pritarus pastabai būtų sukurta situacija, kai asmenys, neseniai baigę atlikti bausmę (taip pat ir už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) ar kuriems tik neseniai baigta taikyti baudžiamojo poveikio priemonė, būtų laikomi tinkamais tarnauti STT. Komiteto nuomone tai būtų nesuderinama su šiai institucijai keliamais reikalavimais ir lūkesčiais jos atžvilgiu. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje –
„jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl neatsargaus
nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 7 metai.“ Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teistumas už neatsargų nusikaltimą galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu.
Atsižvelgiant į tai, teikiamoje nuostatoje siūlomas 7 metų terminas neatitinka bendrojo teistumo už neatsargius nusikaltimus termino, nėra aišku kuo grindžiamas, ir dėl to galimai yra neproporcingas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK XXXIII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“) yra įtvirtinta vienintelio neatsargaus nusikaltimo sudėtis – BK 229 straipsnis („Tarnybos pareigų neatlikimas“). Dėl tos priežasties atitinkama sąlyga galėtų būti konkretizuota. Nepritarti Žiūrėti Komiteto argumentus šios išvados 14 punkte. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15 Svarstytina, ar tikslingai keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte minima sąlyga
„atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės“. Atkreiptinas dėmesys, kad, kai
asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo pripažįstama, kad jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat pažymėtina, jog asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti ir už tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (iki apysunkio imtinai. Žr. BK 38 – 40 straipsnius ). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atitinkama nuostata nėra suderinta su šios dalies 1 – 4 punktais ir, palyginus su jais, yra neproporcinga. Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti 18 str. 1 d.
1 d. 5 p.: „
5) jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo (išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas) arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamąjį nusižengimą arba kitas šios dalies 1 – 4 punktuose numatytas nusikalstamas veikas ir nėra įvykdyta asmeniui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė arba nėra suėjęs baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo terminas;“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16 Keičiamo įstatymo 23 straipsnio
pareigūnams draudžiama būti profesinių sąjungų nariais, nepaisant šiuo metu nustatyto analogiško teisinio reguliavimo, svarstytina. Dėl siūlomo reguliavimo gali kilti konstitucinis ginčas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje laiduojama piliečių teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia. Asmens teisę jungtis į profesinę sąjungą kaip vieną iš asociacijų rūšių, kuri „...gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus“ nacionaliniu lygmeniu garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnis. Šiame straipsnyje nėra įtvirtinta jokių ribojimų kurti ir jungtis į profesines sąjungas.
Pastebėtina, kad tuo atveju, kai asmens teisė priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai yra ribojama, ji tiesiogiai yra nurodoma Konstitucijoje (pvz. Konstitucijos 113 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; 141 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje). Nepritarti STT pareigūnams taikomas apribojimas dalyvauti profesinių sąjungų veikloje yra įtvirtintas galiojančiame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, pažymėtina, jog nuostata, draudžianti STT pareigūnams būti profesinės sąjungos nariais STT pareigūnams taikoma nuo 2000 metų, kuomet ir buvo priimtas minėtas įstatymas. Tokio apribojimo vienas iš tikslų yra sumažinti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų riziką ir užtikrinti, kad kiekvienas STT tarnaujantis pareigūnas atliktų šiai institucijai keliamus neutralumo reikalavimus. Ribojimų būtinumą nulemia ir STT veiklos specifika. Draudimas būti profesinių sąjungų nariais vertinamas ne kaip savarankiškas STT pareigūnų tarnybos ar socialinių teisių ribojimas, o kaip viena iš priemonių, kuriomis siekiama sukurti prielaidas sėkmingam STT tikslų įgyvendinimui, toks draudimas yra pagrįstas ir atitinka bet kokiems draudimams ar ribojimams keliamą proporcingumo reikalavimą. Taip pat pažymėtina, kad STT pareigūnams taip pat yra nustatytas ir draudimas būti įmonių, įstaigų, organizacijų valdymo nariais.
Toks ribojimas turėtų būti laikomas pateisinamus dėl STT statuso ir veiklos ypatumų, o kartu dėl tokio draudimo STT pareigūnų profesinių sąjungų steigimas praktiškai nebūtų įmanomas. Kartu atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 40 straipsnio
profesines sąjungas, būti jų nariu ir dalyvauti jų veikloje. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
būti profesinės sąjungos nariais. Kad tokio pobūdžio ribojimai pagrįsti ir yra pateisinami su korupcija institucijų veiklos ypatumais, patvirtina ir kai kurių užsienio valstybių patirtis – pavyzdžiui, draudimas dalyvauti profesinių sąjungų veikloje yra nustatytas Lenkijos Centrinio antikorupcijos biuro pareigūnams (Centrinio antikorupcijos biuro įstatymo 73 straipsnio 3 dalis). 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, nes jis nenuoseklus. Straipsnio pavadinime ir turinyje siūloma reguliuoti ne tik teisės dirbti kitą darbą, bet ir teisės eiti kitas pareigas įgyvendinimą, todėl šias straipsnio nuostatas reikėtų atitinkamai formuluoti. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje formuluotė „Jeigu toks sprendimas priimtas dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas <...>“ suponuoja išvadą, kad dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas turi būti priimtas sprendimas, t. y. turi būti gautas leidimas perkelti pareigūną į kitas pareigas, tačiau sprendimo priėmimo (leidimo davimo), atšaukimo tvarka nėra nustatyta, todėl šio straipsnio 4 dalies formuluotė „šiame straipsnyje nustatyta tvarka“ nėra tiksli, nes ta tvarka yra numanoma, tačiau nėra aiškiai apibrėžta.
Pritarti Atitinkamai pakeistos keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 ir 4 dalys (žr. Komiteto patobulintą variantą). 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Keičiamo įstatymo 31 straipsnio
Prezidento skiriami pareigūnai per atestaciją neatestuojami ir nevertinami“ teisės požiūriu nesuprantama, kadangi neaišku, kokiu tikslu vykdoma atestacija, jeigu jos metu pareigūnai neatestuojami. Pritarti Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį siūloma patikslinti taip: „ Respublikos Prezidento skiriami pareigūnai per atestaciją neatestuojami ir nevertinami skiriamų pareigūnų atestacija neatliekama .“
kanceliarijos Teisės departamentas
93 Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalies 3 punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes čia nurodytas neeilinės atestacijos pagrindas nevisiškai suprantamas. Nepritarti Tarnybai, įstatyme paliekama galimybė esant tarnybiniam būtinumui atlikti neeilinę pareigūno atestaciją. Tokie atvejai galimi kai, pavyzdžiui, Tarnyboje atsilaisvina tam tikros pareigos ir būtina įsitikinti, ar į jas pretenduojantis pareigūnas yra tinkamas užimti šias pareigas, arba dėl Tarnybos veiklos organizavimo ar prioritetų pokyčių tikslinga pareigūną perkelti į kitas (ne būtinai aukštesnes, tačiau visiškai kitokio pobūdžio) pareigas. 21.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-0438 Keičiamo įstatymo 38 straipsnyje reguliuojamas laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas ir laikinas pavedimas atlikti ir kito pareigūno funkcijas. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio pavadinime ir turinyje vietoj formuluotės „ir kito pareigūno funkcijas“ reikėtų rašyti formuluotę „kito pareigūno funkcijas“, nes čia žodeliu „ir“, manytina, norėta nustatyti taisyklę, pagal kurią pareigūnas turi vykdyti savo pareigas ir kito pareigūno funkcijas, tačiau įstatymo projekte teikiama formuluotė to aiškiai neapibrėžia. Įš šio straipsnio normų, ypač, šio straipsnio 1 ir 4 dalių turinio, nėra pakankamai aiškus laikino pavedimo atlikti kitas pareigas ir laikino pavedimo atlikti kito pareigūno funkcijas teisinių santykių skirtumas, todėl žodelis „ir“ šių skirtumų neatskleis. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar tuo laikotarpiu, kai pareigūnui laikinai pavesta atlikti kitas pareigas, jis turi vykdyti ir tas pareigas, kurias jis užima, nes jis nėra perkeliamas į pareigas, kurias jam pavedama vykdyti laikinai. Keičiamo įstatymo
funkcijų vykdymo terminą, nes čia reguliuojamas laikinas pavedimas atlikti kito pareigūno funkcijas be pareigūno sutikimo ir tik esant tarnybiniam būtinumui. Pritarti Atitinkamai patikslintas keičiamo įstatymo 38 straipsnis (žr. Komiteto patobulintą variantą). 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnai gali būti skatinami iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartine pinigine išmoka.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pareigūnams neturėtų būti nustatomos vienodos skatinimo sąlygos. Nepritarti Pažymėtina, jog STT pareigūnų skatinimas iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka turi papildomų sąlygų, kada ji gali būti skiriama, tai yra už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant Tarnybai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius, kokybiškai ir kiekybiškai viršijančius kitų tokias pat pareigas einančių pareigūnų veiklos rezultatus. Pastaba: dėl siūlomos projekto47 straipsnio 1 dalies 3 punkte redakcijos (palikti projekte numatytą formuluotę) balsuota 2017-12-13 komiteto posėdyje:
Už – 7; prieš
Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino, žala išieškoma mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis“. Šios dalies reikėtų atsisakyti, nes Tarnybai pareigūnų padaryta žala negali būti išieškota vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Pagal Darbo kodekso nuostatas, žala atlyginama darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyti tvarka (tai reikštų, kad turėtų būti kreiptasi į darbo ginčų komisiją, kuri nėra kompetentinga nagrinėti tarnybinius ginčus tarp Tarnybos ir pareigūnų ar kylančius iš viešojo administravimo teisinių santykių).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, šis įstatymas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams netaikomas, todėl subsidiariai taikyti šio įstatymo normas nėra teisinio pagrindo, kituose įstatymuose Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų materialinė atsakomybė nereguliuojama, todėl įstatymo projekte reikėtų nuosekliai reglamentuoti visas su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų materialine atsakomybe susijusias nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nepaisant specialiajame įstatyme reguliuojamų pareigūnų materialinės atsakomybės teisinių santykių, turi būti paisoma valstybės pareigūnams ir tarnautojams nustatyto analogiškų teisinių santykių reguliavimo. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Įstatymo projekto pirmojo varianto 50 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad regreso tvarka iš pareigūno gali būti reikalaujama atlyginti Specialiųjų tyrimų tarnybai padarytą žalą, bet ne daugiau kaip 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių dydžio, o aptariamo įstatymo projekto 50 straipsnyje žalos atlyginimo regreso tvarka teisiniai santykiai apskritai nereguliuojami.
Pritarti Atitinkamai patikslintas keičiamo įstatymo 50 straipsnis (žr. Komiteto patobulintą variantą). 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-0451 Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindus ir sąlygas, svarstytina, ar projekto 51 straipsnyje neturėtų būti įtvirtintas imperatyvas dėl maksimalaus priedų ir priemokų, skiriamų pareigūnui, dydžio santykio su jo pareigine alga. Manytina, kad toks reguliavimas, pagal kurį priedų ir priemokų suma gali viršyti pareiginės algos dydį, neatitiktų bendrųjų iš valstybės biudžeto apmokamų darbuotojų teisingo apmokėjimo už darbą principų. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 54 straipsnyje numatyta, jog priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus negali viršyti 30 procentų pareiginės algos, o 55 straipsnio 2 dalyje yra numatyti maksimalūs priedų skiriamų pareigūnams, dydžio santykiai su pareigine alga. Tačiau siekiant didesnio priemokų skyrimo skaidrumo, siūloma keičiamo įstatymo 55 straipsnį papildyti
priemokų skyrimo ir mokėjimo kriterijus ir tvarką. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir apibrėžta Lietuvos valstybei ištarnautų metų skaičiavimo tvarka.
Tačiau, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį, į tarnybos stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti būtų įskaitomi ir iki 1990 m. kovo 11 d. įgyti tarnybos stažo laikotarpiai, įskaityti į pareigūnų tarnybos stažą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo
iš dalies Aptariama įstatymo įsigaliojimo nuostata aktuali dėl pareigūnų, paskirtų į tarnybą iki Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-2136, teisėtų lūkesčių apsaugos, kitiems pareigūnams ji neaktuali. Dėl šios priežasties siūloma netikslinti keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies, tačiau patikslinti keičiančio įstatymo 2 straipsnio Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
kanceliarijos Teisės departamentas
12 Keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnams mokamos priemokos ,,esant darbo rinkoje atitinkamų profesijų trūkumui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą“. Iš siūlomo reguliavimo neaišku, kaip pareigūno atliekamos funkcijos sietinos su darbo rinkoje esančia konkrečių profesijų darbuotojų paklausa ir pasiūla, kaip paklausios profesijos turėjimas sąlygotų ar lemtų kokybišką šių funkcijų atlikimą, nes šių pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingi specifiniai gebėjimai ir kvalifikacijos, o ne darbo rinkoje paklausios profesijos turėjimas. Nepritarti Komiteto nuomone būtina atsižvelgti į šiuolaikinėms teisėsaugos institucijoms tenkamus iššūkius.
STT veikloje yra gyvybiškai svarbūs tokie įgūdžiai kaip gebėjimas ne tik naudotis, bet ir kurti didelių duomenų kiekių apdorojimo įrankius, kūrybiškai taikyti informacines technologijas, išmanyti ne tik teisės, bet ir ekonomikos, vidaus ir tarptautinės prekybos, verslo interesų tendencijas. Pritarus siūlomiems pakeitimams dėl STT veiklos tikslo ir uždavinių, ši tendencija tik stiprės. Tokie personalo poreikiai verčia konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl aukščiausio lygio specialistų. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-0456 Atsižvelgiant į tai, kad k eičiamo įstatymo 56 straipsnyje nenustatomos kitokios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą taisyklės nei yra nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, siūlytina keičiamo įstatymo 56 straipsnio atsisakyti kaip perteklinio arba teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą apmokėjimo tvarką. Jeigu šio straipsnio nuostatų nebūtų atsisakyta, reikėtų tikslinti šio straipsnio 6 dalies formuluotę „atitinkamo dydžio“ ir nurodyti koks atitinkamas dydis čia turimas omeny – darbo užmokesčio ar koks kitas. Taip pat svarstytina, ar nereikėtų nustatyti pareigūnui teisės, susitarus su tarnybos vadovu, darbo poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinio darbo laiką pridėti prie kitų rūšių poilsio laiko. Pritarti iš dalies STT įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) siekiama jog viename teisės akte būtų reguliuojami STT teisės ir pareigos, STT pareigūnų tarnybos sąlygas, kiti svarbiausi tarnybai klausimai, dėl šios priežasties Komiteto nuomone nėra tikslinga teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Aptariamo straipsnio formuluotės taip pat patikslintos pagal Teisės departamento pastabas (žr. Komiteto patobulintą variantą). 28.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-0461 Keičiamo įstatymo 61 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo
draudžiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodyti asmenys. Įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų socialinio draudimo teisinis reguliavimas būtų prieštaringas, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti Problema bus išspręsta atsižvelgus į Teisės departamento pastabą ir Seimui pritarus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1433, kuris šiuo metu svarstomas Seime. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies taisyklės nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Tarnybos stažas reguliuojamas keičiamo įstatymo 33 straipsnyje, be to, įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies taisyklės nedera su keičiamo įstatymo
iš dalies Žr. komentarą dėl šios išvados 25 pastabos. 30. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-12-06 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. S-2017-10834 pateiktą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII‑1649 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1270(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo pakeitimo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime Pritarti 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1022 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-525 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1270(2) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir įstatymo priedelio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1271. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-12-14 Nr. 103-P-62 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1207(2) ir siūlyti pagrindiniam
kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1 . Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui XIIIP-1270(2) bei komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo
9 Argumentai Siūloma patikslinti projekto 9 straipsnį siekiant labiau detalizuoti a nalitinė antikorupcinės žvalgybos informacijos pateikimą sprendimus priimančioms institucijoms. Pasiūlymas
antikorupcinė žvalgyba – tai Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdoma analitinė veikla, apimanti informacijos apie korupciją ir su ja susijusius reiškinius rinkimą, apdorojimą, gretinimą su kita Specialiųjų tyrimų tarnybos turima vieša ar įslaptinta informacija, kokybiškai naujų duomenų, kurie yra šių informacijos apdorojimo procesų rezultatas, gavimą, naudojimą ir teikimą valstybės ar savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įgaliotiems priimti korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus sprendimus. 2. Analitinės antikorupcinės žvalgybos veiklos prioritetines kryptis nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir Seimo komiteto, kuris pagal Seimo statutą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, siūlymus. 3. Analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinktos, apdorotos informacijos bei gautų duomenų panaudojimo tikslas - korupcijos keliamų grėsmių ir rizikų neutralizavimas iki joms peraugant į korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Informacija taip pat gali būti panaudojama kitais teisėtais informacijos panaudojimo tikslais pagal šiame ir kituose įstatymuose apibrėžtą Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, turėdama duomenų, kurių pateikimas gali prisidėti prie šio straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, turi teisę, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, juos pateikti valstybės ir savivaldybių institucijoms ar pareigūnams, kompetentingiems priimti atitinkamus sprendimus.
antikorupcinės žvalgybos metu surinkta, apdorota informacija gali būti teikiama susipažinti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir Seimo komitetui, kuris pagal Seimo statutą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, jeigu jiems ši informacija reikalinga teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti. Pritarti
16 Argumentai Siūloma patikslinti projekto 16 straipsnį siekiant išskirti jame parlamentinės kontrolės institutą. Pasiūlymas
tyrimų tarnybos veiklos parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. 2. Seimo komitetas rengia ir teikia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, tobulinimo, analitinės antikorupcinės žvalgybos sričių, taip pat rekomendacijas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tobulinimo. 3. Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos ataskaitas, duomenis apie Specialiųjų tyrimų tarnybos biudžeto lėšų poreikį ir jų naudojimą, Specialiųjų tyrimų tarnybos paaiškinimus ir pranešimus apie tai, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai (išskyrus informaciją apie konkrečius ikiteisminius tyrimus ir kriminalinės žvalgybos tyrimus), analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinktą, apdorotą informaciją šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais, taip pat kitą informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos klausimais. Pritarti 8.
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-1270(3) Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev