Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas,
išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms, kai dėl šios veikos padaroma mažesnė negu trijų šimtų eurų žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, užtraukia įspėjimą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams ir (ar) kitiems atsakingiems asmenims .“
57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms, kai dėl šios veikos padaroma mažesnė negu trijų šimtų eurų žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, užtraukia įspėjimą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams ir (ar) kitiems atsakingiems asmenims .“
57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas,
išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms, kai dėl šios veikos padaroma ne mažesnė negu trijų šimtų eurų žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, užtraukia baudą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar su teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams ir (ar) kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
Neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms, kai dėl šios veikos padaroma ne mažesnė negu trijų šimtų eurų žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, užtraukia baudą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar su teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams ir (ar) kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tyčinis melagingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, gautus ir panaudotus centralizuotai perkamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms užtraukia baudą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir optikų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir (ar) medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams ir (ar) kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Antanas Vinkus
Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas,
išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms, kai dėl šios veikos padaroma mažesnė negu trijų šimtų eurų žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, užtraukia įspėjimą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams ir (ar) kitiems atsakingiems asmenims .“
57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms, kai dėl šios veikos padaroma ne mažesnė negu trijų šimtų eurų žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, užtraukia baudą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar su teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams ir (ar) kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tyčinis melagingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, gautus ir panaudotus centralizuotai perkamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms užtraukia baudą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir optikų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir (ar) medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams ir (ar) kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Antanas Vinkus
Projekto XIIIP-1268(3) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neteisingų duomenų apie suteiktas asmens
sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms, kai dėl šios veikos padaroma mažesnė negu trijų šimtų eurų žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, užtraukia įspėjimą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims .“
57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms, kai dėl šios veikos padaroma ne mažesnė negu trijų šimtų eurų žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, užtraukia baudą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar su teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tyčinis melagingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, gautus ir panaudotus centralizuotai perkamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms užtraukia baudą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir optikų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir (ar) medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Projektu siūloma praplėsti subjektų ratą, nurodant, kad už neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms turi būti atsakingi ne tik įstaigų vadovai bet ir kiti atsakingi asmenys. Projekto tikslas – numatyti, kad už padarytus pažeidimus teikiant informaciją ligonių kasoms būtų atsakingi ir tie asmenys, kuriems šios funkcijos yra priskirtos ar pavestos įstaigų vidiniais teisės aktais. Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 57 ir 58 straipsniuose nurodytus pažeidimus tik įstaigos vadovas negali būti atsakingas, kadangi nurodytų pažeidimų jis objektyviai negali atlikti dėl jų pobūdžio. Duomenis apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikia įstaigoje dirbantys darbuotojai, kuriems vidaus teisės aktais priskirtos šios funkcijos ir už jų atlikimą šie darbuotojai prisiima visišką atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikiamų duomenų kiekiai yra labai dideli. Pavyzdžiui, didelė asmens sveikatos priežiūras teikianti įstaiga per 1 mėnesį sukoduoja 45000 stacionarinių ir 300000 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Praktikoje, perduodant duomenis, pasitaiko netyčinių žmogiškųjų klaidų, suvedant tokius didelius kiekius paslaugų kodų.
Kodekso nuostatos, kad tokiais atvejais atsako tik įstaigos vadovas yra nelogiškos, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, sudaro galimybę iš tiesų nusižengusiems asmenims išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. ATP-749-417/2016 konstatavo, kad „pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 punktą viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Viešosios įstaigos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų apskaitą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, veiklos ataskaitos parengimą, viešų pranešimų paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose ir viešosios įstaigos įstatuose. Taigi atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiame įstatyme nėra numatyta absoliuti vadovo atsakomybė už bet kokį įmonėje padarytą pažeidimą.“ Žiūrint į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą sistemiškai, už absoliučiai didžiąją dalį kodekso pažeidimų, kuriuose kaip subjektai yra nurodyti vadovai, kartu plečiamas galimas subjektų ratas į atsakingus darbuotojus. Tokio siūlymo tikslingumą sąlygoja ir bendrosios teisenos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso) normos, nustatančios atsakomybės kilimo klausimus.
Šiuo konkrečiu atveju, atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso konkretų pažeidimą, taikant tik vadovui, nepriklausomai nuo to, kas padarė pažeidimą, atsiranda galimybė vadovą patraukti atsakomybėn be kaltės. Toks atvejis galimas, kai vadovas yra įgaliojęs ar pavedęs konkrečiam darbuotojui teikti informaciją ligonių kasoms ir toks darbuotojas yra atsakingas už teikiamos informacijos turinį bet teisingumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos komiteto narys Antanas Vinkus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 57 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams už neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms. Analogišką administracinę vadovų atsakomybę numato ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 58 straipsnis už tyčinį melagingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, gautus ir panaudotus centralizuotai perkamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektu siūloma praplėsti subjektų ratą, nurodant, kad už neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms turi būti atsakingi ne tik įstaigų vadovai, bet ir kiti atsakingi asmenys. Subjektų, kurie tiesiogiai būtų atsakingi už padarytą pažeidimą, įtraukimas į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 57 ir 58 straipsnių sankcijose nurodytą subjektų ratą, atitiktų bendruosius teisingumo ir protingumo principus, bendrąsias atsakomybės taikymo institutą reglamentuojančias teises normas, padidintų asmenų, kurie realiai atsakingi už duomenų pateikimą institucijoms, atsakomybę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Specialus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, nes įstatymo projektu numatomi reguliuoti teisiniai santykiai iš esmės neturės neigiamų pasekmių, o teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar panaikinti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų,
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narys Antanas Vinkus
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Projektu siūloma praplėsti subjektų ratą, nurodant, kad už neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms turi būti atsakingi ne tik įstaigų vadovai bet ir kiti atsakingi asmenys. Projekto tikslas – numatyti, kad už padarytus pažeidimus teikiant informaciją ligonių kasoms būtų atsakingi ir tie asmenys, kuriems šios funkcijos yra priskirtos ar pavestos įstaigų vidiniais teisės aktais. Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 57 ir 58 straipsniuose nurodytus pažeidimus tik įstaigos vadovas negali būti atsakingas, kadangi nurodytų pažeidimų jis objektyviai negali atlikti dėl jų pobūdžio. Duomenis apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikia įstaigoje dirbantys darbuotojai, kuriems vidaus teisės aktais priskirtos šios funkcijos ir už jų atlikimą šie darbuotojai prisiima visišką atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikiamų duomenų kiekiai yra labai dideli. Pavyzdžiui, didelė asmens sveikatos priežiūras teikianti įstaiga per 1 mėnesį sukoduoja 45000 stacionarinių ir 300000 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Praktikoje, perduodant duomenis, pasitaiko netyčinių žmogiškųjų klaidų, suvedant tokius didelius kiekius paslaugų kodų.
Kodekso nuostatos, kad tokiais atvejais atsako tik įstaigos vadovas yra nelogiškos, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, sudaro galimybę iš tiesų nusižengusiems asmenims išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. ATP-749-417/2016 konstatavo, kad „pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 punktą viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Viešosios įstaigos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų apskaitą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, veiklos ataskaitos parengimą, viešų pranešimų paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose ir viešosios įstaigos įstatuose. Taigi atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiame įstatyme nėra numatyta absoliuti vadovo atsakomybė už bet kokį įmonėje padarytą pažeidimą.“ Žiūrint į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą sistemiškai, už absoliučiai didžiąją dalį kodekso pažeidimų, kuriuose kaip subjektai yra nurodyti vadovai, kartu plečiamas galimas subjektų ratas į atsakingus darbuotojus. Tokio siūlymo tikslingumą sąlygoja ir bendrosios teisenos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso) normos, nustatančios atsakomybės kilimo klausimus.
Šiuo konkrečiu atveju, atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso konkretų pažeidimą, taikant tik vadovui, nepriklausomai nuo to, kas padarė pažeidimą, atsiranda galimybė vadovą patraukti atsakomybėn be kaltės. Toks atvejis galimas, kai vadovas yra įgaliojęs ar pavedęs konkrečiam darbuotojui teikti informaciją ligonių kasoms ir toks darbuotojas yra atsakingas už teikiamos informacijos turinį bet teisingumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos komiteto narys Antanas Vinkus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 57 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įmonių, kurios verčiasi farmacine veikla, ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovams už neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms. Analogišką administracinę vadovų atsakomybę numato ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 58 straipsnis už tyčinį melagingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, gautus ir panaudotus centralizuotai perkamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektu siūloma praplėsti subjektų ratą, nurodant, kad už neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms turi būti atsakingi ne tik įstaigų vadovai, bet ir kiti atsakingi asmenys. Subjektų, kurie tiesiogiai būtų atsakingi už padarytą pažeidimą, įtraukimas į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 57 ir 58 straipsnių sankcijose nurodytą subjektų ratą, atitiktų bendruosius teisingumo ir protingumo principus, bendrąsias atsakomybės taikymo institutą reglamentuojančias teises normas, padidintų asmenų, kurie realiai atsakingi už duomenų pateikimą institucijoms, atsakomybę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Specialus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, nes įstatymo projektu numatomi reguliuoti teisiniai santykiai iš esmės neturės neigiamų pasekmių, o teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar panaikinti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų,
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narys Antanas Vinkus
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
[email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-10-24 Nr. S-2017-9494 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 57 ir
sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1268 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 732, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
[email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-11-30 Nr. S-2017-10834 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 57 ir
sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1268(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 732, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Administracinių nusižengimų kodekso 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO 2017-11-24 Nr. XIIIP-1268(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Administracinių nusižengimų kodekso 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO 2019-05-08 Nr. XIIIP-1268(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 57 IR 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys Antanas Vinkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
2Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1268(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
2019-04-04 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1268(2) (toliau – įstatymo projektas). Įvertinus įstatymo projektą, siūlytina keičiamų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 57 ir 58 straipsnių sankcijose atsisakyti jungtuko „ir“. Kituose ANK straipsnių sankcijose atsakomybė juridinio asmens vadovui ir kitiems atsakingiems asmenis paprastai formuluojama naudojant jungtuką „ar“. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė