Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo NR. I-1163 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 priedas
4. Gintaras: iki 40 mm daugiau kaip 40 mm kg280900
7. Molis: devono periodo triaso periodo kitas m³ 0,86 0,84 0,51
14Žvyras m³ 0,44 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai (Parašas) Kęstutis Mažeika Petras Nevulis Antanas Baura
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Iki 2006 m. gruodžio 31 d. mokesčių už valstybinius gamtos išteklius tarifai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1320. Šiuo nutarimu buvo nustatytas vienodas mokesčio tarifas už išgautą kito smėlio ir žvyro išteklių kiekį. Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymas numatė skirtingą mokesčio už smėlio ir žvyro išteklius tarifą. Ši įstatymo nuostata sudaro daug keblumų, deklaruojant išgautą smėlio ir žvyro kiekį iš telkinių, kuriuose šios dvi naudingosios iškasenos yra nedėsningai pasiskirsčiusios. Pažymėtina, kad toks nedėsningas pasiskirstymas būdingas daugumoje šiuo metu Lietuvos kasybos pramonės įmonių naudojamų smėlio ir žvyro telkinių. Apskaičiuojant tokio tipo telkinių smėlio ir žvyro išteklius detalios žvalgybos stadijoje gali būti nustatytas tik apytikris šių nuogulų persisluoksniavimo ir pasiskirstymo bendrame nuogulų masyve dėsningumas. Detaliosios žvalgybos duomenų pagrindu aprobuoti smėlio ir žvyro ištekliai įrašomi į Žemės gelmių registrą, o išduodant leidimą – ir į išteklių naudojimo sutartį kaip galutiniai konkretūs išžvalgytų bei skirtų naudotojui šių išteklių kiekiai. Be to, telkiniuose, išžvalgytuose iki skirtingo smėlio ir žvyro mokesčio tarifo nustatymo, atskirai smėlio ir žvyro nuogulų kiekis bendroje naudingosios iškasenos masėje daugeliu atvejų nebuvo apskaičiuotas. Smėlio ir žvyro išteklių naudotojai deklaruodami išgautą naudingosios iškasenos kiekį apskaito jį pagal faktinius gavybos duomenis, tuo tarpu atliekant būtinus markšeiderinius matavimus šis kiekis apskaičiuojamas pagal teorinį atskirų sluoksnių pasiskirstymą, nustatytą detalios žvalgybos metu.
Dėl šių aplinkybių atskirais atvejais šie rezultatai nesutampa, todėl kyla ginčai tarp išteklių naudotojo iš vienos pusės ir markšeiderinius matavimus atlikusios įmonės ar išteklių gavybos ir mokesčio už išgautus išteklius apskaitą kontroliuojančios institucijos iš kitos pusės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 priedas nustato skirtingus žvyro ir kito smėlio mokesčio tarifus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma suvienodinti žvyro ir kito smėlio mokesčio tarifus. Taip bus supaprastintas žvyro ir kito smėlio mokesčio deklaravimas, nekils ginčų tarp naudingųjų iškasenų naudotojų ir kontroliuojančių institucijų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą numatomas teigiamas poveikis verslo aplinkai. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos verslui žemės gelmių išteklių naudojimo srityje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Žemės gelmės, žemės gelmių ištekliai, smėlis, žvyras. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Teikia Seimo nariai Parašas Kęstutis Mažeika Petras Nevulis Antanas Baura
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-10-20 Nr. S-2017-9493 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo NR. I-1163 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1267 ATITIKTIES EUROPOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I‑1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1267, informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
posėdžių sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1227, kuriame valstybės biudžeto pajamos jau yra suplanuotos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-04-25
posėdyje dalyvavo: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Bartkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-26
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atkreipiame dėmesį, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1227, kuriame valstybės biudžeto pajamos jau yra suplanuotos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi įstatymo projektus Nr. XIIIP-1116 ir Nr. XIIIP-1267 svarstyti kartu, juos sujungti ir teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116(2). 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-26 Nr.
Projekto nuostatos įsigaliotų
straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi įstatymo projektus Nr. XIIIP-1116 ir Nr. XIIIP-1267 svarstyti kartu, juos sujungti ir teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116(2). 3 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos 2017-11-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I‑1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1267, informuojame, kad pastabų neturime. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi įstatymo projektus Nr. XIIIP-1116 ir Nr. XIIIP-1267 svarstyti kartu, juos sujungti ir teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Aplinkos ministerija 2017-11-28 Nr. (9-1)-D8-78862 Pasiūlymui papildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1267, kuriuo siekiama nuo 45 iki 14 kartų sumažinti mokesčio tarifą gintarui, negalime pritarti dėl šių priežasčių:
Norime patikslinti, kad 2015 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatyme Nr. XII-2148 mokestis buvo padidintas tik gintaro ištekliams. Kitiems ištekliams mokestis nesikeitė; buvo indeksuoti mokesčio tarifai taikant Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI), kuris pagal tuo metu galiojusį Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnį buvo nustatomas mokestinio laikotarpio kainas lyginant su 2005 metų kainomis. Indeksavus mokesčio tarifus, buvo atitinkamai pakeista ir VKI apskaičiavimo tvarka, pagal kurią VKI dabar apskaičiuojamas mokestinio laikotarpio kainas palyginus su 2014 m. kainomis, o ne su 2005 m. kainomis. Akivaizdu, kad indeksavimas mokesčių padidinimui įtakos neturėjo. Inicijuoti šio tarifo peržiūrą paskatino vertinimas, kuris parodė, kad indeksuotas gintaro tarifas sudaro labai mažą dalį – 0,5 proc. nuo vidutinės šio ištekliaus rinkos kainos, kai kitų naudingųjų iškasenų tarifai siekia apie 5 proc. Galiojantis mokesčio tarifas gintarui nustatytas vadovaujantis 2014 m. atlikto tyrimo apie gintaro žaliavos rinkos kainas
(vertę) rezultatais. Siekiant išsamaus ir nešališko vertinimo, remtasi informacija apie gintaro žaliavos rinkos kainas, kurią pateikė gintaro dirbinių gamintojų ir eksportuotojų asociacija, UAB ,,Inkliuzija“, taip pat kitų šalių, kurios išgauna gintaro išteklius, pateikta informacija apie šių išteklių gavybą ir mokesčius.
Tyrimui atlikti pasinaudota ir internete pateikta informacija. Atsižvelgus į tai, kad gintaras yra vertingas mineralas, kurio ištekliai labai riboti, valstybė už šių vertingų ir ribotų išteklių eksploatavimą turi gauti didesnę naudą nei už statybinius išteklius. Remiantis šiais argumentais ir kitų šalių mokesčio tarifų nustatymo principais, pagal kuriuos vertingesniems ištekliams tarifas sudaro nuo 12 iki
gintaro ištekliams mokesčio tarifas, kuris sudaro 20 proc. rinkos kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčio diferencijavimas pagal frakciją susijęs su gintaro rinkos kainų skirtumais, kuriems įtakos turi kokybiniai rodikliai, kuriuos apsprendžia tokios gintaro savybės: trapumas, plastiškumas, spalva, inkliuzai, bet labiausiai lemia frakcijos dydis. Įvertinus tai ir buvo nustatytas diferencijuotas mokesčio tarifas, kad valstybė už jos eksploatuojamą turtą gautų adekvačias pajamas, t.y. už mažesnės frakcijos gintarą būtų mokamas mažesnis mokestis, o už didelius, unikalius gintaro gabalus, kurių vertė gerokai didesnė, būtų mokamas didesnis mokestis. Atsižvelgus į tai ir remiantis kitų šalių pavyzdžiais, kurie parodė, kad tarifai dažniausiai siejami su frakcijos dydžiu, pasirinkta mokestį diferencijuoti tik pagal šį požymį (kriterijų). Be to, pasirinkus daugiau kaip vieną kriterijų, būtų sudėtinga užtikrinti tinkamą mokesčio kontrolę. Todėl Seimo nario argumentas dėl neproporcingai padidinto tarifo gintarui, kuris visiškai neparemtas rinkos kainų analize, neatitinka tikrovės ir yra klaidinantis.
Siūlymas sumažinti gintarui tarifą net 45 kartus – stambesnei frakcijai ir 14 kartų – smulkesnei frakcijai nepagrįsti konkrečiais skaičiais ar atlikto tyrimo išvadomis ir rezultatais. Atsižvelgus į tai, kad siūlymui gintaro ištekliams mokesčio tarifą grąžinti į
informacijos, taip pat neįvertintas poveikis valstybės biudžetui ir nauda valstybei už UNESCO saugomoje teritorijoje esamų ribotų gintaro išteklių eksploatavimą, abejojama tokio siūlymo tikslingumu. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi įstatymo projektus Nr. XIIIP-1116 ir Nr. XIIIP-1267 svarstyti kartu, juos sujungti ir teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116(2). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narys Simonas Gentvilas 2017-11-162 Argumentai: Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1267 (toliau – Įstatymo projektas) yra keičiami mokestiniai tarifai už žvyro ir smėlio išteklius. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-12-08 priėmė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymą Nr. XII-2148, kuriuo buvo padidinti mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai. Šiuo įstatymu mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai buvo padidinti maždaug 37 procentais, tačiau už išgaunamą gintarą tarifai buvo padidinti neproporcingai: gintaro frakcijai iki 40 mm - 280 Eur/kg (tarifas padidintas 14 kartų), o gintaro frakcijai virš 40 mm – 900 Eur/kg (tarifas padidintas 45 kartais).
Iki šio įstatymo įsigaliojimo gintarui buvo taikomas 20,11 Eur/kg tarifas. Pažymėtina, jog tokio tarifo gintarui nustatymas visiškai neparemtas rinkos kainų analize, o ES šalyse gintaro ištekliams tokio dydžio tarifai nėra taikomi. Šiai dienai, per laikotarpį nuo 2015 metų (kuomet buvo padidinta gintaro žaliavos kaina), gintaro žaliavos kainos pasaulinėje rinkoje stabilizavosi ir ženkliai sumažėjo, todėl įstatymo priede nustatytas gintaro kainos tarifas neatitinka rinkoje esančių įkainių. Dėl tokio nepagrįsto tarifo padidinimo, neatsirado nė vienos įmonės, kuri norėtų dalyvauti konkurse dėl Juodkrantės gintaro telkinių eksploatavimo, ko pasekoje valstybės biudžetas negavo pajamų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad gintaro mineralo vertė priklauso ne tik nuo gintaro dydžio, bet ir nuo jo spalvos, priemaišų, formos ir apdirbimo galimybių, todėl mokesčio tarifo skaidymas pagal frakcijas taip pat yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome nustatyti protingą ir proporcingą mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą, bei sudaryti realias galimybes įmonėms dalyvauti gintaro žvalgybos ir gavybos konkurse. Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo
4. Gintaras: iki 40 mm daugiau kaip 40 mm kg 27,74280900
7. Molis: devono periodo triaso periodo kitas m³ 0,86 0,84 0,51
9Sapropelis m³ 0,34 10.
Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi įstatymo projektus Nr. XIIIP-1116 ir Nr. XIIIP-1267 svarstyti kartu, juos sujungti ir teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Aplinkos apsaugos komitetas 2017-11-15 Nr. 107-P-37 Pasiūlymai: vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatomis, siūlome šį įstatymo projektą sujungti su Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1267 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi įstatymo projektus Nr. XIIIP-1116 ir Nr. XIIIP-1267 svarstyti kartu, juos sujungti ir teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai):
straipsnio 4 dalimi įstatymo projektus Nr. XIIIP-1116 ir Nr. XIIIP-1267 svarstyti kartu, juos sujungti ir teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116(2). Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1267 nuostatas perkelti į įstatymo projektą
sutarimu
9Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto
pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
2017-11-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos geologijos tarnybos prie AM direktorius Jonas Satkūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-10-26 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1227, kuriame valstybės biudžeto pajamos jau yra suplanuotos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad šį įstatymo projektą pagal Seimo statuto 137 str. 4 dalį siūloma sujungti su įstatymo projektu Nr. XIIIP-1116, kuris eina kartu su Medžioklės įstatymo pataisų projektų paketu (projektai Nr. XIIIP–435 ir Nr. XIIIP-436), kuriems Vyriausybė jau yra pateikusi savo išvadas, taip pat į tai, kad minėtų projektų paketo svarstymas Seime numatomas š. m. gruodžio 5 d. 2.
tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam Komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatomis, siūlome pagrindiniam Komitetui šį įstatymo projektą sujungti su Seime pateiktu Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1116 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. 7.
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. Komiteto pirmininkas Kęstutis
Mažeika Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė