Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Standartinis PVM tarifas – 21 20 procentoų PVM tarifas.“
2Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Standartinis PVM tarifas – 21 19 procentoų PVM tarifas.“
3Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Standartinis PVM tarifas – 21 18 procentoų PVM tarifas.“2 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į kitą valstybę narę tiekiantys naujas transporto priemones asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, taip pat asmenys, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą PVM sumą, kuri buvo šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėta naujas transporto priemones įsigyjant arba importuojant, bet ne didesnę kaip sąlyginė 21 20 procentoų PVM suma, apskaičiuota nuo į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės apmokestinamosios vertės. Teisę atskaityti šią sumą šie asmenys įgyja ne anksčiau, negu įvyksta naujos transporto priemonės tiekimas.“
2Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į kitą valstybę narę tiekiantys naujas transporto
priemones asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, taip pat asmenys, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą PVM sumą, kuri buvo šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėta naujas transporto priemones įsigyjant arba importuojant, bet ne didesnę kaip sąlyginė 21 19 procentoų PVM suma, apskaičiuota nuo į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės apmokestinamosios vertės.
Teisę atskaityti šią sumą šie asmenys įgyja ne anksčiau, negu įvyksta naujos transporto priemonės tiekimas.“
3Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į kitą valstybę narę tiekiantys naujas transporto
priemones asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, taip pat asmenys, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą PVM sumą, kuri buvo šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėta naujas transporto priemones įsigyjant arba importuojant, bet ne didesnę kaip sąlyginė 21 18 procentoų PVM suma, apskaičiuota nuo į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės apmokestinamosios vertės. Teisę atskaityti šią sumą šie asmenys įgyja ne anksčiau, negu įvyksta naujos transporto priemonės tiekimas.“3 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sąlyginę 21 20 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas, ir“
2Pakeisti 91 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sąlyginę 21 19 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas, ir“
3.
Pakeisti 91 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sąlyginę 21 18 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas, ir“
4Pakeisti 91 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) sąlyginę 21 20 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir“
5Pakeisti 91 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) sąlyginę 21 19 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir“
6Pakeisti 91 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) sąlyginę 21 18 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir“
7Pakeisti 91 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) sąlyginę 21 20 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose (išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) teisme pradėta bankroto procedūra), ir“
8.
Pakeisti 91 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sąlyginę 21 19 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose (išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) teisme pradėta bankroto procedūra), ir“
taip: „3) sąlyginę 21 18 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose (išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) teisme pradėta bankroto procedūra), ir“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalis, 2 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 3 straipsnio 2, 3, 5, 6, 8 ir 9 dalis, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymas 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 2, 5 ir 8 dalys įsigalioja
straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 3, 6 ir 9 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Eugenijus Gentvilas
Projekto Nr. XIIIP-1265(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Standartinis PVM tarifas – 21 18 procentoų
PVM tarifas.“2 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
3Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į kitą valstybę narę tiekiantys naujas transporto
priemones asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, taip pat asmenys, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą PVM sumą, kuri buvo šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėta naujas transporto priemones įsigyjant arba importuojant, bet ne didesnę kaip sąlyginė 21 18 procentoų PVM suma, apskaičiuota nuo į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės apmokestinamosios vertės. Teisę atskaityti šią sumą šie asmenys įgyja ne anksčiau, negu įvyksta naujos transporto priemonės tiekimas.“3 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sąlyginę 21 18 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas, ir“
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) sąlyginę 21 18 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo
3.
Pakeisti 91 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sąlyginę 21 18 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose (išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) teisme pradėta bankroto procedūra), ir“
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Eugenijus Gentvilas Viktorija Čmilytė-Nielsen
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino tai, kad Lietuva 2009 m. spręsdama biudžeto deficito problemas padidino pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) nuo 18 iki 21 procento, tačiau, praėjus sunkmečiui ir Lietuvos ekonomikai nuolat augant, nesiimama jokių veiksmų dėl PVM tarifo dydžio grąžinimo į ikikrizinį lygį. PVM padidinimas 2009 m. buvo suprantamas kaip laikinas žingsnis siekiant subalansuoti valstybės biudžetą ir mažinti jo deficitą. PVM tarifo sumažinimas vertintinas kaip vienas iš pačių efektyviausių būdų ekonomikai ir investicijoms skatinti bei kainoms mažinti. Didesnis PVM tarifas skatina gyventojus vengti mokesčių ir tokiu būdu didina šešėlinę ekonomiką (Linco Johano Keplerio universiteto Austrijoje profesorius Friedrich Schneider (Europos Komisijos, Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo konsultantas) yra paskaičiavęs, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro 25,8 proc. bendrojo vidaus produkto), todėl PVM tarifo sumažinimas ne tik padėtų generuoti ekonomikos augimą, bet ir būtų efektyvi priemonė šešėliui mažinti. Be to, sumažėjus prekių ir paslaugų kainai, gyventojams liktų daugiau pajamų, kurias jie išleistų vartojimui, o tai reiškia, kad per išaugusį vartojimą grįžtų į biudžetą ir tie pinigai, kurie sąlyginai būtų prarasti sumažinus PVM tarifą. Projekto tikslas: palaipsniui nuo 21 proc. iki 18 proc. sumažinti standartinio PVM tarifo dydį, t. y. 2018-2020 m. laikotarpiu mažinant po vieną procentą kasmet. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Eugenijus Gentvilas. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvoje taikomas 21 proc. dydžio standartinis PVM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma nuo 2018 m. sausio 1 d. standartinį PVM tarifą nuo 21 proc. sumažinti iki 20 proc., nuo 2019 m sausio 1 d. – iki 19 proc., nuo 2020 m. sausio 1 d. – iki 18 proc. Priėmus projektą mažės šešėlinės ekonomikos mastas ir didės vartojimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. PVM tarifo sumažinimas lems nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių vengimu sumažėjimą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamo poveikio verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
10Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
PVM tarifas būtų mažinamas palaipsniui 2018-2020 metų laikotarpiu, todėl galimi sąlyginiai valstybės biudžeto praradimai per metus būtų ženkliai mažesni. Biudžeto praradimai bus amortizuojami išaugusiu vartojimu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Pridėtinės vertės mokestis“, „standartinis PVM tarifas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Eugenijus Gentvilas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino tai, kad Lietuva 2009 m. spręsdama biudžeto deficito problemas padidino pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) nuo 18 iki 21 procento, tačiau, praėjus sunkmečiui ir Lietuvos ekonomikai nuolat augant, nesiimama jokių veiksmų dėl PVM tarifo dydžio grąžinimo į ikikrizinį lygį. PVM padidinimas 2009 m. buvo suprantamas kaip laikinas žingsnis siekiant subalansuoti valstybės biudžetą ir mažinti jo deficitą. PVM tarifo sumažinimas vertintinas kaip vienas iš pačių efektyviausių būdų ekonomikai ir investicijoms skatinti bei kainoms mažinti. Didesnis PVM tarifas skatina gyventojus vengti mokesčių ir tokiu būdu didina šešėlinę ekonomiką (Linco Johano Keplerio universiteto Austrijoje profesorius Friedrich Schneider (Europos Komisijos, Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo konsultantas) yra paskaičiavęs, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro 25,8 proc. bendrojo vidaus produkto), todėl PVM tarifo sumažinimas ne tik padėtų generuoti ekonomikos augimą, bet ir būtų efektyvi priemonė šešėliui mažinti. Be to, sumažėjus prekių ir paslaugų kainai, gyventojams liktų daugiau pajamų, kurias jie išleistų vartojimui, o tai reiškia, kad per išaugusį vartojimą grįžtų į biudžetą ir tie pinigai, kurie sąlyginai būtų prarasti sumažinus PVM tarifą. Projekto tikslas: 2020 metais pradėti taikyti 18 proc. standartį PVM tarifo dydį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Eugenijus Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvoje taikomas 21 proc. dydžio standartinis PVM tarifas. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. – taikyti 18 proc. dydžio standartinį PVM tarifą. Priėmus projektą mažės šešėlinės ekonomikos mastas ir didės vartojimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. PVM tarifo sumažinimas lems nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių vengimu sumažėjimą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamo poveikio verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Biudžeto praradimai bus amortizuojami išaugusiu vartojimu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Pridėtinės vertės mokestis“,
„standartinis PVM tarifas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Eugenijus Gentvilas Viktorija Čmilytė-Nielsen
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP – 1227, kuriame jau yra suplanuotos valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ dėstytinas naujoje eilutėje. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsnio 1 dalį dėstyti kaip ir šio straipsnio 2 bei 3 dalis.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-24 Nr. S-2017-9493 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751 2, 58 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xIIIp-1265 derinimo Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. S-2017-9493 pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 2, 58 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1265. Projektu siūloma kasmet (nuo 2018 metų iki 2020 metų) mažinti po 1 procentą PVM standartinį tarifą iki 18 proc. Pažymime, kad projektu pateiktas siūlymas neprieštarauja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – „PVM direktyva“), paskutinį kartą keistos 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/856, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl pareigos taikyti minimalų standartinį tarifą trukmės, reikalavimams. PVM direktyvos 96 – 97 straipsniuose nustatyta, kad kiekviena valstybė narė gali nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatyti PVM standartinį tarifą ne mažesnį nei 15 proc. Tačiau kokį standartinio PVM tarifą nustatys Taryba nuo 2018 m. sausio 1 d. kol kas nėra patvirtinta. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. (8 5) 266 8083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 2. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, vienintelės projekto 1, 2 ir 4 straipsnių dalys nenumeruotinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-05- Nr. Į 2019-04-23 Nr. S-2019-2574 Lietuvos Respublikos Seimui
ĮSTATYMO NR. IX-751 2, 58 IR 91 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1265(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 58 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1265(2), kuriuo siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. sumažinti standartinį PVM tarifo dydį iki 18 procentų, pažymime, kad projektu pateiktas siūlymas atitinka 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, su paskutiniais pakeitimais 2018 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/912, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl prievolės taikyti minimalų standartinį tarifą (toliau – PVM direktyva), reikalavimus. PVM direktyvos 96 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės narės taiko standartinį PVM tarifą, kurį kiekviena valstybė narė nustato kaip tam tikrą procentą nuo apmokestinamosios vertės ir kuris turi būti toks pats prekių tiekimui bei paslaugų teikimui, o 97 straipsnyje yra nurodytas minimalus nuolatinis standartinis tarifas, kuris negali būti mažesnis nei 15 procentų. Taigi nacionalinis reguliavimas, nustatantis 18 procentų standartinį PVM tarifo dydį, šioms PVM direktyvos nuostatoms neprieštarauja. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]