Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 21 straipsnį nauja 6 dalimi:
,,6. Jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d. teritorijoje, Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.“
2Papildyti 21 straipsnį nauja 7 dalimi:
,,7. Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad į Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytą piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų šiame mieste, eilę įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą arba savivaldybės pateikia informaciją, kad daugiau laisvos valstybinės žemės sklypų nebėra, tačiau į eilę įrašyti piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę per 3 mėnesius nepasirenka naujų žemės sklypų, tokiems piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais.“
laikyti atitinkamai 8, 9, 10 ir 11 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
kovo 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. vasario 28 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Alfredas Stasys Nausėda Juozas Rimkus Vytautas Rastenis Kazys Starkevičius Viktoras Rinkevičius Vytautas Kamblevičius Petras Čimbaras Andriejus Stančikas
Projekto Nr. XIIIP-1255(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba už išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginama šiame įstatyme nurodytais būdais, išskyrus atlyginimą pinigais (ši išimtis netaikoma šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punkte ir 21 straipsnio 3, ir 5,
pateikimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams.“2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 21 straipsnį nauja 6 dalimi:
,,6. Jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.“
2Papildyti 21 straipsnį nauja 7 dalimi:
,,7.
Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“
laikyti atitinkamai 8, 9, 10 ir 11 dalimis. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
Projekto Nr. XIIIP-1255(3) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba už išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginama šiame įstatyme nurodytais būdais, išskyrus atlyginimą pinigais (ši išimtis netaikoma šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punkte ir 21 straipsnio 3, ir 5,
pateikimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams.“2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 21 straipsnį nauja 6 dalimi:
,,6. Jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Piliečiams, kuriems iki 2018 m. lapkričio 1 d. nuosavybės teisės nebuvo atkurtos kaimo vietovėje ir jų buvusi žemė yra užstatyta kitiems asmenims priklausančiais pastatais, nuosavybės teisės į žemę, reikalingą šių pastatų eksploatacijai, yra atkuriamos kitais įstatyme numatytais būdais.“
2Papildyti 21 straipsnį nauja 7 dalimi:
,,7.
Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“
laikyti atitinkamai 8, 9, 10 ir 11 dalimis. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Įstatymo projektą inicijuoti paskatino viena iš pagrindinių problemų, trukdančių užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą kaimo vietovėse ir miestų savivaldybių teritorijoms priskirtose po 1995 m. birželio 1 d. teritorijose, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vykdomos kaip kaimo teritorijose,
Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2017-07-01 skelbiamus duomenis kaimo vietovėse ir miestų savivaldybių teritorijoms priskirtose po 1995 m. birželio 1 d. teritorijose nuosavybės teises dar liko atkurti apie 7,0 tūkst. piliečių į 10,0 tūkst. ha žemės (nuosavybės teisės atkurtos į 99,75 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto). Iš minėtų 7,0 tūkst. piliečių net apie 3,5 tūkst. piliečių (į 5,5 tūkst. ha žemės) negalima priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, dėl pačių piliečių veiksmų (neveikimo): piliečiai kviečiami neatvyksta į pretendentų, kuriuose projektuojami žemės sklypai, susirinkimus, o atvykę be priežasties nesirenka arba vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą, arba piliečiai yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų (jų įpėdinių) adresai, taip pat pasitaiko atvejų, kai piliečiai net nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nors pilietis apie tai, kad jis privalo nurodyti vietovę, yra informuotas ne kartą.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį pilietį, kuriam turi būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, (jo įpėdinius) veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos. Nors pagal NŽT 2017-07-01 skelbiamus duomenis miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti apie 6,6 tūkst. piliečių į 3,6 tūkst. ha žemės (nuosavybės teisės atkurtos į 90,7 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto), piliečių pasyvus dalyvavimas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese dažnai pasitaiko ir miestuose. Yra žinomų atvejų, kai suformuotų naujų žemės sklypų atitinkamuose miestuose (pvz., Panevėžyje), poreikis yra mažesnis, nei savivaldybės pateiktų tokių žemės sklypų skaičius, tačiau piliečiai kviečiami neatvyksta rinktis naujų žemės sklypų arba atvykę pasyviai renkasi naujus žemės sklypus, nes reikalauja, kad savivaldybė suformuotų dar geresnėje miesto teritorijoje naujus žemės sklypus, nors dažnais atvejais, atsižvelgiant į laisvos valstybinės žemės, tinkamos naujiems žemės sklypams formuoti, miestuose trūkumą, tai neįmanoma. Taip stabdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas miestuose.
Kadangi miestuose parduoti ar išnuomoti aukcione gali būti tik tokie nauji kitos paskirties valstybinės žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės parengia perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, todėl piliečiams nepasirinkus naujų perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų, stabdomas ir valstybinės kitos paskirties naujų žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionuose procesas. Įstatymo projekto tikslas – užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą kaimo vietovėse bei paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą miestuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Seimo nariai Alfredas Stasys Nausėda, Juozas Rimkus, Vytautas Rastenis, Kazys Starkevičius ir kt. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje, kuris reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tvarką kaimo vietovėse, ar kituose šio įstatymo nuostatose nėra numatyta, kokių veiksmų turėtų imtis prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėjanti institucija, t. y. NŽT, piliečių, kuriems dėl jų pasyvaus ar piktybinio elgesio negalima atkurti nuosavybės teisių jų pasirinktu būdu, atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 105 punkto nuostatas, jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 ,,Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta ne mažiau kaip du kartus į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn saugoma žemėtvarkos skyriaus archyve, kol pilietis (piliečio įpėdiniai) pateikia atskirą prašymą suprojektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį numatomame rengti žemės reformos žemėtvarkos projekte. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tvarką miestuose, ar kituose šio įstatymo nuostatose nėra nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams miestuose, kai suformuotų naujų žemės sklypų atitinkamame mieste poreikis yra mažesnis, nei savivaldybės pateiktų tokių žemės sklypų skaičius. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po
informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Vyriausybė nustatytų, kad piliečiui, turinčiam teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d. teritorijoje, (jo įpėdiniams) informacija apie tai, jog jis turi nurodyti (patikslinti) vietovę, kurioje pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, taip pat kvietimas rinktis projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, siunčiami paštu, o piliečiui (jo įpėdiniams), kurio gyvenamosios vietos adresas nežinomas, ši informacija pateikiama ar minėtas kvietimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu.
Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad į Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytą piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų šiame mieste, eilę įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą arba savivaldybės pateikia informaciją, kad daugiau laisvos valstybinės žemės sklypų nebėra, tačiau į eilę įrašyti piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę per 3 mėnesius nepasirenka naujų žemės sklypų, tokiems piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Priėmus Įstatymo projektą bus užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas kaimo vietovėse, paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo procesas miestuose bei suaktyvinta valstybinės naujų kitos paskirties žemės sklypų rinka miestuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projekto, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo projektą parengs Žemės ūkio ministerija. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės, nes Įstatymui įgyvendinti būtų naudojamos lėšos, gautos už parduotą valstybinę žemę. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: ,,nuosavybės teisių atkūrimas“, ,,žemė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Alfredas Stasys Nausėda Juozas Rimkus Vytautas Rastenis Kazys Starkevičius Viktoras Rinkevičius Vytautas Kamblevičius Petras Čimbaras Andriejus Stančikas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-18 Nr. S-2017-9293 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-1255 atitikties europos sąjungos teisei Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359
ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 21 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po
nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad pilietis, kviečiamas rinktis projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, neatvykti gali dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, sveikatos būklės ir pan. Todėl, svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeidžiamos jo teisės, nes pasirinkti minėtų objektų jis negalėtų ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai tikslinti ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas pilietis, mieste rinkdamasis jam siūlomą žemės sklypą, tam turėtų 3 mėnesių terminą. Tuo tarpu pilietis, atvykęs rinktis kaimo vietovėje projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietą, jį turėtų pasirinkti iš karto, t. y., 3 mėnesių pasirinkimo terminas jam nebūtų taikomas. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti piliečiams skirtingas sąlygas pasirenkant projektuojamus žemės sklypus kaimo vietovėje ir mieste. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies siūloma nuostata ,,atvykę per 3 mėnesius nepasirenka“ nėra pakankamai aiški. Jeigu turima omenyje tai, kad atvykusiam piliečiui yra siūloma rinktis naują žemės sklypą, o jis per 3 mėnesių terminą turi pateikti atsakymą dėl savo pasirinkimo, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio naujose 6 ir 7 dalyse išplečiamas atvejų, kada nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais, ratas, svarstytina, ar siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, nereikėtų projektu tikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties dėl atlyginimo pinigais netaikymo nuostatų. 4. Projekto 2 straipsnio pavadinime brauktinas žodis „taikymas“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas atitinkamais atvejais piliečiams nuosavybės teisės būtų atkuriamos jiems atlyginant pinigais, o tam būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat į tai, kad Vyriausybė pagal Konstituciją ir įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2018-06-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Giedrius Surplys – žemės ūkio ministras, Ausma Miškinienė – žemės ūkio viceministrė, Aušra Kalantaitė – ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Jonas Talmantas - Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Jonas Sviderskis – LŽŪBA generalinis direktorius, Sigitas Dimaitis – ŽŪR direktorius, Irma Dubavičienė – „Ūkininko patarėjas“ žurnalistė, Saulius Švedas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-11-06) 2(21) 1,2 (6,7) Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 21 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d. teritorijoje, Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad pilietis, kviečiamas rinktis projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, neatvykti gali dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, sveikatos būklės ir pan. Todėl, svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeidžiamos jo teisės, nes pasirinkti minėtų objektų jis negalėtų ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai tikslinti ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pritarti. 2.
(2017-11-06) 2(21) 2(7) Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 21 straipsnio
turėtų 3 mėnesių terminą. Tuo tarpu pilietis, atvykęs rinktis kaimo vietovėje projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietą, jį turėtų pasirinkti iš karto, t. y., 3 mėnesių pasirinkimo terminas jam nebūtų taikomas. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti piliečiams skirtingas sąlygas pasirenkant projektuojamus žemės sklypus kaimo vietovėje ir mieste. Pritarti iš dalies. Skirtingos sąlygos pasirenkant projektuojamus žemės sklypus kaimo vietovėje ir mieste siūlomos nustatyti todėl, kad projektavimas šiose vietovėse vyksta pagal skirtingą tvarką. Tačiau atsižvelgiant į šią pastabą, patobulintame projekte siūloma nustatyti ne 3 mėnesių, o 1 mėnesio terminą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20) 2(21) 2(7)
dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies siūloma nuostata ,,atvykę per
atvykusiam piliečiui yra siūloma rinktis naują žemės sklypą, o jis per 3 mėnesių terminą turi pateikti atsakymą dėl savo pasirinkimo, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20) 1(10) 1(2)
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio naujose 6 ir 7 dalyse išplečiamas atvejų, kada nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais, ratas, svarstytina, ar siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, nereikėtų projektu tikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties dėl atlyginimo pinigais netaikymo nuostatų. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20)3
pavadinime brauktinas žodis „taikymas“. Pritarti. 6.
(2017-09-20)
pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas atitinkamais atvejais piliečiams nuosavybės teisės būtų atkuriamos jiems atlyginant pinigais, o tam būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat į tai, kad Vyriausybė pagal Konstituciją ir įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti. Išvada gauta. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-11-02) * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1255, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. A. Masolas (2018-04-05), pareiškimas pridedamas prie KRK išvados projekto
įteisinti restituciją, kad ŽŪM ir NŽT būtų pati priversta rasti savo padarytas piktybiškas ar nepiktybiškas klaidas. 2. Atlikti Lietuvoje ūkininkų ūkių teritorinį išplanavimą nuo 3 iki 80 ha (didesnių valdų neturėtų būti) tik žemių nuosavybės apimtyje. 3. Laisvos valstybinės žemės fonde kurti amatininkų ūkius: kalvio, mechanizatoriaus, veterinaro, pedagogo ir kt. kaimui reikalingus amatininkų ūkius pagal valstybės užsakymą pastatant pastatus ir aprūpinant technika. 4. Kooperatyvus turėtų sudaryti nepriklausomi individualūs ūkiai, be valdininkų. Nepritarti. Pasiūlymai nesusiję su įstatymo projekto tikslais. Nurodomos problemos turi būti sprendžiamos keičiant kitus įstatymus. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė (2018-05-28, nutarimas Nr. 514) * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1255 (toliau – Įstatymo projektas). Pritarti. 2. LR Vyriausybė (2018-05-28, nutarimas Nr. 514) * 2(21) 2(7) Tačiau siūlyti Seimui Įstatymo projektą tobulinti ir atsižvelgti į šias pastabas ir pasiūlymus:
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama pinigais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 1243 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“. Siekiant, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Atkūrimo įstatyme numatyti tą pačią atlyginimo pinigais tvarką ir piliečiams, kurie esant siūlomojoje naujoje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas yra aišku, kad, be susirinkime, į kurį pilietis buvo kviestas, siūlomų naujų žemės sklypų, daugiau naujų žemės sklypų atitinkamame mieste jau nebus projektuojama (planuojama), todėl, siekiant užbaigti daugelį metų besitęsiantį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą miestuose, siūloma 3 mėnesių pasirinkimo terminą trumpinti iki 1 mėnesio. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas taip pat siūloma tikslinti, nurodant, nuo kokio konkretaus momento skaičiuojamas terminas, per kurį piliečiai turėtų pasirinkti naujus žemės sklypus mieste. Siekiant Įstatymo projekte vartojamų formuluočių suderinamumo, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti taip: „7.
Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per 1 mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“ Pritarti. Pritarti. 3. LR Vyriausybė (2018-05-28, nutarimas Nr. 514) 2(21) 1(6)
siūlomoje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies formuluotėje, siūloma papildyti ir Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalį nuostata, numatančia išimtį dėl neatvykimo, kai neatvykstama dėl ne nuo piliečio valios priklausančių aplinkybių. Pritarti. 4. LR Vyriausybė (2018-05-28, nutarimas Nr. 514) 1(10) 1(2) N 3.
1(2)
straipsniu keičiamo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio naujose 6 ir 7 dalyse įtvirtinama daugiau atvejų, kada nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais, Įstatymo projektu tikslintinos ir keičiamo Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties dėl atlyginimo pinigais netaikymo nuostatos. Pritarti. 5. LR Vyriausybė (2018-05-28, nutarimas Nr. 514)3
įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi ir siekiant tinkamai bei laiku parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus bei atsižvelgiant į šioms procedūroms įvykdyti reikalingą laiką, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti atitinkamus terminus – 2018 m. lapkričio 1 d. ir 2018 m. spalio 31 d. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1255(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1255(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė Pasirinkite elementą.