Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Papildyti 14 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 3 dalies 1 punktas netaikomas bendruomeninėms organizacijoms.“
214 straipsnio 9 dalį laikyti 10 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Asta Kubilienė Vida Ačienė Aušrinė Norkienė Gintautas Kindurys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Bendruomeninių organizacijų veikla yra neabejotinai svarbi miesto ir kaimo gyvenamosioms vietovėms: teikiamos socialinės paslaugos, vykdoma kultūrinė, prevencinė bei kita veikla bendruomenių interesams ir poreikiams tenkinti. Neretai tokioms veikloms vykdyti reikalingos papildomos (daugiau negu vienos) patalpos, tačiau šios organizacijos neturi finansinių galimybių jų nuomoti rinkomis kainomis, konkuruoti su privačiu verslu. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą bendruomeninės organizacijos negali gauti daugiau nei vienų patalpų savo veiklai vykdyti, nes neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto kriterijaus, t.y. tuo metu negali turėti nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašo panaudos pagrindais gauti papildomas patalpas. Praktikoje toks draudimas riboja bendruomeninių organizacijų galimybes plėsti savo veiklos ribas, o sprendimą dėl turto panaudos suteikimo priimantiems subjektams ribojama galimybė efektyviai valdyti turtą atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas ir aplinkybes. Dabartinio teisinio reglamentavimo ribojimai ypač aktualūs regionuose veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, nes sprendimą dėl turto panaudos suteikimo priimantys subjektai neturi teisės tokioms organizacijoms suteikti papildomų patalpų panaudos pagrindais net ir tuo atveju, jei konkrečioje gyvenamojoje vietovėje dėl spartaus gyventojų mažėjimo yra nenaudojamų patalpų, o subjektas pagrindžia, kad papildomos patalpos yra reikalingos jo vykdomai veiklai, kuri užtikrina naudą visuomenei ar jos daliai.
Projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas bendruomeninėms organizacijoms aktyviai vykdyti savo veiklą, plėsti veiklos ribas, skatinti vietos gyventojų bendruomeniškumą ir užimtumą. Taip pat, vertinant vietos savivaldos indėlį į regionų plėtrą bei atskaitingumą vietos rinkėjams ir kiekvienos konkrečios vietos situacijos žinojimą, siekiama stiprinti Lietuvos vietos savivaldą ir suteikti jai galimybę pasiūlyti geriausius problemų sprendimo būdus bendruomeninėms organizacijoms konkrečiu atveju. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybę bendruomeninėms organizacijoms gauti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos pagrindais savo veiklai vykdyti neatsižvelgiant į tai, ar subjektas tuo metu turi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto toje pačioje savivaldybėje, ar ne. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė, Gintautas Kindurys. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams (išskyrus 1 ir 8 punktuose nurodytus subjektus) gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu subjektai atitinka šiuos kriterijus:
1) labdaros ir paramos fondas, asociacija, profesinių sąjungų susivienijimas ir jį sudarančios profesinės sąjungos ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą;
2) subjektas pagrindžia, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose;
3) subjektas pagrindžia, kad jo veiklos rezultatai užtikrina naudą visuomenei ar jos daliai. Taigi, bendruomeninėms organizacijoms (teisinis statusas – asociacijos) nesudaryta galimybė panaudos pagrindais gauti daugiau nei vienas patalpas toje pačioje savivaldybėje net ir tuo atveju, jei pagrindžiama, kad papildomos patalpos yra reikalingos jų vykdomai veiklai, o veiklos rezultatai užtikrina naudą visuomenei ar socialiai pažeidžiamai jos daliai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siūloma papildyti Turto valdymo įstatymo 14 straipsnį 9 dalimi, kad bendruomeninėms organizacijoms valstybės ar savivaldybių turtas galėtų būti perduodamas panaudos pagrindais neatsižvelgiant į tai, ar subjektas tuo metu turi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto toje pačioje savivaldybėje, ar ne.
Valstybės ir savivaldybių turtas bendruomeninėms organizacijoms galėtų būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu subjektas pagrįstų, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, turto naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose, o subjekto veiklos rezultatai užtikrina naudą visuomenei ar jos daliai. Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai (jei turtas valstybės), savivaldybių tarybos arba jų įgaliotos institucijos (jei turtas savivaldybės) priimdamos atitinkamą sprendimą dėl panaudos suteikimo vertintų bendruomeninių organizacijų atitikimą nurodytiems kriterijams, atsižvelgtų į konkrečias vietos sąlygas bei aplinkybes. Ši teisinė priemonė stiprintų vietos savivaldą, padėtų užtikrinti pilietinės visuomenės plėtrą, reikalingų socialinių ir ekonominių paslaugų formavimąsi bei teikimą ir kitus visuomenei naudingus procesus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „valstybės ir savivaldybių turto panauda“, „bendruomeninės organizacijos“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Parašas Asta Kubilienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-18 Nr. S-2017-9293 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-1253 atitikties europos sąjungos teisei Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729
ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 14 straipsnio 1 dalį papildyti 9 dalimi, nustatant, kad ,,šio straipsnio 3 dalies 1 punktas netaikomas bendruomeninėms organizacijoms“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą bendruomeninės organizacijos (teisinė forma – asociacijos) negali gauti daugiau nei vienų valstybei (savivaldybei) priklausančių patalpų savo veiklai vykdyti, nes neatitinka keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto kriterijaus, t.y. negali turėti nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašo panaudos pagrindais gauti papildomas patalpas. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybę bendruomeninėms organizacijoms gauti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos pagrindais savo veiklai vykdyti neatsižvelgiant į tai, ar jos tuo metu turi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto toje pačioje savivaldybėje, ar ne. Projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais:
Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aiški valstybės ir savivaldybių turto, kurį reikėtų skirti panaudos pagrindais bendruomeninėms organizacijoms, apimtis. Manytina, kad, visų pirma, turėtų būti atlikta tokio turto poreikio analizė ir tik tuomet sprendžiama dėl valstybės ir savivaldybių turto skyrimo panaudos pagrindais.
Antra, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentai būtų daroma išimtis bendruomeninių organizacijų atžvilgiu, t.y. toje pačioje savivaldybėje joms būtų galima panaudos pagrindais suteikti ne vieną valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, kai tuo tarpu kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių veiklos rezultatai taip pat užtikrina naudą visuomenei ar jos daliai, tokios galimybės neturėtų. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygiateisiškumo bei teisingumo principus. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad vienoje savivaldybėje tai pačiai bendruomeninei organizacijai panaudos teise galėtų būti suteiktas neribotas skaičius valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Be to, pagal projekto nuostatas bendruomeninės organizacijos neturėtų pareigos pagrįsti tai, kad toje pačioje savivaldybėje, kurioje joms jau suteiktas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, jų veiklai yra būtinas papildomas valstybės (savivaldybės) nekilnojamasis turtas. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka keičiamo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. 2. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu – valstybės turto suteikimą įstatymo projekte nurodytiems subjektams panaudos pagrindais, o pagal Valstybės ir savivaldybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės turto savininko funkcijas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3.
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą (valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės bus perleidžiamos privatiems asmenims) turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo NR. VIII-729
nr. xiiip-1253 2019-09-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Algirdas Butkevičius, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: nėra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi siūloma Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 14 straipsnio 1 dalį papildyti 9 dalimi, nustatant, kad ,,šio straipsnio 3 dalies 1 punktas netaikomas bendruomeninėms organizacijoms“.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą bendruomeninės organizacijos (teisinė forma – asociacijos) negali gauti daugiau nei vienų valstybei (savivaldybei) priklausančių patalpų savo veiklai vykdyti, nes neatitinka keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto kriterijaus, t. y. negali turėti nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašo panaudos pagrindais gauti papildomas patalpas. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybę bendruomeninėms organizacijoms gauti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos pagrindais savo veiklai vykdyti neatsižvelgiant į tai, ar jos tuo metu turi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto toje pačioje savivaldybėje, ar ne. Projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais:
Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aiški valstybės ir savivaldybių turto, kurį reikėtų skirti panaudos pagrindais bendruomeninėms organizacijoms, apimtis. Manytina, kad, visų pirma, turėtų būti atlikta tokio turto poreikio analizė ir tik tuomet sprendžiama dėl valstybės ir savivaldybių turto skyrimo panaudos pagrindais. Antra, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentai būtų daroma išimtis bendruomeninių organizacijų atžvilgiu, t.y. toje pačioje savivaldybėje joms būtų galima panaudos pagrindais suteikti ne vieną valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, kai tuo tarpu kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių veiklos rezultatai taip pat užtikrina naudą visuomenei ar jos daliai, tokios galimybės neturėtų.
Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygiateisiškumo bei teisingumo principus. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad vienoje savivaldybėje tai pačiai bendruomeninei organizacijai panaudos teise galėtų būti suteiktas neribotas skaičius valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Be to, pagal projekto nuostatas bendruomeninės organizacijos neturėtų pareigos pagrįsti tai, kad toje pačioje savivaldybėje, kurioje joms jau suteiktas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, jų veiklai yra būtinas papildomas valstybės (savivaldybės) nekilnojamasis turtas. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka keičiamo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Neaktualu Siūloma projektą atmesti, nes projektu siekiami reguliavimo tikslai yra pasiekti jau priimtais įstatymo pakeitimais
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
disponavimą valstybės turtu – valstybės turto suteikimą įstatymo projekte nurodytiems subjektams panaudos pagrindais, o pagal Valstybės ir savivaldybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės turto savininko funkcijas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Pritarti 2018-05-28 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 512 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1253 ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1376“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą (valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės bus perleidžiamos privatiems asmenims) turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti 2018-04-30 gauta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-3331 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIIP-1376 ir Nr. XIIIP-1253“. 4. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-10-24 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1253, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-04-301
<...>
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIIP-1253 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1253) ir Nr. XIIIP-1376 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1376) antikorupcinį vertinimą. Atlikus minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau Projekte Nr. XIIIP-1376 siūlomos nuostatos neatitinka jo Aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. Taip pat nėra aišku, kaip įgyvendinant minėtuose teisės aktų projektuose siūlomas nuostatas bus užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnyje nustatytų principų (kad turtas bus naudojamas efektyviai, racionaliai, visuomenei naudingiausiu būdu) įgyvendinimas, o sprendimai dėl nekilnojamojo turto perdavimo bendruomeninėms organizacijos bus priimami objektyviai, skaidriai ir nešališkai.
<...>
II. Dėl Projekto Nr. XIIIP-1253 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
2Projekte Nr.
Projekte Nr. XIIIP-1253 siūloma papildyti įstatymą
punktas (nustatantis reikalavimą, kad valstybių ir savivaldybių turtas minėto straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu labdaros ir paramos fondas, asociacija, profesinių sąjungų susivienijimas ir jį sudarančios profesinės sąjungos ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą) gali būti netaikomas bendruomeninėms organizacijoms. Dėl Projekto Nr. XIIIP-1253 esminių pastabų neturime, tačiau, jei Projektas Nr. XIIIP-1253 būtų priimtas, neaišku, kaip kai kuriais atvejais priimant sprendimus dėl nekilnojamojo turto suteikimo panaudos pagrindais bendruomeninėms organizacijoms bus užtikrinamas Įstatymo
disponavimo juo principų įgyvendinimas[3], pavyzdžiui: nėra aišku, kaip būtų priimami sprendimai dėl nekilnojamojo turto suteikimo, kai dėl to paties (nekilnojamojo turto) objekto kreipiasi kelios bendruomeninės organizacijos (ar vertinama, kuri bendruomeninė organizacija suteiktą turtą naudos efektyviau ar pan.); ar turėtų būti atsižvelgiama, kad vienai iš besikreipusių bendruomeninių organizacijų jau yra panaudos pagrindais suteikto nekilnojamojo turto ar ne ir kt. Taip pat nėra aišku, kaip bus užtikrinama, kad bendruomeninė organizacija nekilnojamąjį turtą naudotų tik pagal nustatytą paskirtį. Minėti neaiškumai įgyvendinant Projekto Nr.
XIIIP-1253 nuostatas gali nulemti Įstatymo nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų nesilaikymą, todėl svarstytini jų skaidraus įgyvendinimo ir objektyvių sprendimų dėl nekilnojamojo turto suteikimo bendruomeninėms organizacijoms aspektai. Nesant aiškaus Projekto Nr. XIIIP-1253 nuostatų įgyvendinimo teisinio reglamentavimo, egzistuoja tikimybė, kad atitinkami sprendimai bus priimami neobjektyviai. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas sprendimus dėl turto suteikimo panaudos pagrindais savivaldybės priims vadovaudamosi savo parengtais ir priimtais teisės aktais (kurie gali būti priimami ir (ar) iš esmės keičiami bet kuriuo momentu (ir nesant objektyvių priežasčių)[4]. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome prieš priimant sprendimą dėl pritarimo Projektui Nr. XIIIP-1253 minėtus klausimus aptarti diskusijoje. Neaktualu
siekiami reguliavimo tikslai yra pasiekti jau priimtais įstatymo pakeitimais
Respublikos konkurencijos taryba, 2018-05-151
<...>
(3) Projektu Nr. I norima pakeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Įstatymas) 14 straipsnio 8 dalį numatant, kad šio straipsnio 3 dalis netaikoma „kai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas perduodamas panaudos pagrindais bendruomeninėms organizacijoms (kaip šios asociacijos yra apibrėžiamos Vietos savivaldos įstatyme)“.
(4) Pažymėtina, kad Įstatymo 3 dalyje numatyti trys kriterijai, kuriuos turi atitikti subjektai, norintys gauti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybių turtą.
Pirmasis kriterijus nustato, kad ..asociacija, profesinių sąjungų susivienijimas ir jį sudarančios profesinės sąjungos ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panauda suteikti nekilnojamąjį t u r t ą Antrasis ir trečiasis kriterijai nustato reikalavimus perduodamo turto panaudojimui ir veiklos rezultatams, kurie turi užtikrinti naudą visuomenei ar jos daliai.
(5) Projektą Nr. I lydinčiame aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo projektu siekiama praplėsti subjektų ratą, kuriems būtų suteikiama teisė gauti panaudos pagrindais savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į tai, kad tuo metu šie subjektai jau turi jiems nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto toje pačioje savivaldybėje. Tačiau iš Projekto Nr. I formuluotės matyti, kad, priėmus Projektą Nr. I, bendruomeninėms organizacijoms taip pat nebūtų taikomi antrasis bei trečiasis kriterijai (Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai), todėl nebūtų reikalaujama, kad tokių subjektų veiklos rezultatai užtikrintų naudą visuomenei ar jos daliai.
(6) Projektu Nr. II siekiama tų pačių tikslų kaip ir Projektu Nr.
I, tačiau šio projekto formuluotėje nustatoma išimtis bendruomeninėms organizacijoms tik dėl Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo, todėl antrasis ir trečiasis kriterijai pagal Projektą Nr. II toliau būtų taikomi.
(7) Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje bendruomeninė organizacija apibrėžiama kaip ,,asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis - per iniciatyvias įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje“.
(8) Viešojo administravimo subjektai neatlygintinai (panaudos pagrindais) perduodami valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą turi įvertinti tokio perdavimo poveikį konkurencijai ir valstybės pagalbos nuostatoms. Šiuo tikslu pirmiausia turi būti nustatyta, ar valstybės turtas perduodamas ūkio subjektui ir ar perduotas turtas bus naudojamas ūkio subjekto vykdomoje ūkinėje veikloje.
(9) Negalima atmesti tikimybės, kad bendruomeninės organizacijos (asociacijos), įgyvendindamos viešuosius interesus, vykdys ūkinę veiklą ar net kelias skirtingas ūkines veiklas¹. Jeigu bendruomeninė organizacija vykdo ūkinę veiklą - siūlo prekes ir paslaugas rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar tokia savo veikla ji siekia pelno, ar tenkinti viešuosius interesus, vykdydama šią veiklą ji būtų laikoma ūkio subjektu, kuriam taikomos konkurencijos taisyklės.
(10) Atsižvelgiant į tai, priėmus Projektą Nr. I ar Projektą Nr.
I ar Projektą Nr. II, būtų išplečiama galimybė ūkio subjektams panaudos pagrindais perduoti valstybės ar savivaldybių turtą.
(11) Konkurencijos tarybos praktika atskleidžia, kad viešojo administravimo subjektai, perduodami valstybės ar savivaldybių turtą tretiesiems asmenims neįvertina, ar perduodamas turtas vėliau bus naudojamas ūkinėje veikloje, ar tinkamai bus atskirtos ūkinės bei neūkinės veiklos, o taip pat neužtikrina, kad perduodamas turtas būtų naudojamas tik neūkinėje veikloje. Viešojo administravimo subjektai perduodamu turtu remdami ūkio subjektus suteikia jiems išskirtinę naudą ir savo veiksmais gali lemti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą².
(12) Konkurencijos tarybos nuomone, valstybės parama ūkio subjektų neūkinei veiklai turi būti tikslinė, t. y. skirta įgyvendinti konkretų socialinį, švietėjišką ar kitą visuomenei naudingą nekomercinį tikslą, kurio šie ūkio subjektai savo iniciatyva nesiimtų be valstybės įsikišimo. Be to, teikiant paramą ūkio subjektams, be ūkinės veiklos vykdantiems ir neūkinę veiklą, kaip alternatyva turto perdavimui panaudos pagrindais turėtų būti naudojami skaidresni, aiškesni ir lengviau patikrinami valstybės paramos būdai. Valstybės turto perdavimas ūkio subjektams panaudos būdu, nesiaiškinant tokio perdavimo būtinumo, tikrojo turto naudojimo tikslo, paskirties, pridėtinės vertės visuomenei bei nevykdant skaidrių konkursų yra ydinga valstybės turto naudojimo praktika.
(13) Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba nepritaria Projektu Nr. I ir Projektu Nr. II siūlomiems Įstatymo pakeitimams.
<...>
Neaktualu
siekiami reguliavimo tikslai yra pasiekti jau priimtais įstatymo pakeitimais
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2018-05-28 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1253 ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1376 (toliau – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
Įstatymų projektuose siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 20 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalį valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba nacionalinio saugumo stiprinimo srityse ir kurios atitinka Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890
„Dėl Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai
valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytos asociacijų veiklos, kurios priskiriamos socialinei sričiai, viena iš jų – bendruomeninių organizacijų veikla, tenkinanti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius (2.1.12 papunktis).
Įstatymų projektais siekiama vienai iš asociacijų grupių – bendruomeninėms organizacijoms – suteikti išimtinę teisę (privilegiją) prieš kitas asociacijas, kurios vykdo veiklą socialinėje srityje (teikia pagalbą nusikaltimų ar smurto artimoje aplinkoje aukoms, užtikrina vaiko ir šeimos gerovę ir vaiko teisių gynimą, teikia pagalbą neįgaliųjų ar kitoms socialinėms grupėms: prekybos žmonėmis aukoms, asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, nuteistiesiems ar asmenims, paleistiems iš laisvės atėmimo vietų, patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį, teikia socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu ir visuomeniniu gyvenimu ir kt.), papildomai kreiptis į valstybės ar savivaldybių institucijas dėl neatlygintino valstybės ar savivaldybių turto suteikimo panaudos pagrindais, neatsižvelgiant į tai, kad jos jau yra gavusios valstybės ar savivaldybių turtą panaudos pagrindais arba turi nuosavybės teise priklausančio turto. Įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose nėra argumentuota, kodėl teikiamais Įstatymų projektais asociacijas – bendruomenines organizacijas siūloma išskirti iš kitų asociacijų ir jų vykdomų veiklų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai) yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Šiomis Konstitucijos nuostatomis įtvirtinto visų asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Bendruomeninių organizacijų išskyrimas iš kitų asociacijų, kurių pagrindinis veiklos tikslas taip pat yra teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje srityje, pažeistų asmenų lygybės principą. Atsižvelgti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2019-06-13 Pritariant Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastaboms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvadoms, taip pat atkreipiant dėmesį į tai, kad:
1) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-2018-P-60-8-1 „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo plane Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomenduota parengti valstybės nekilnojamojo turto valdymo gaires, o pereinamuoju laikotarpiu maksimaliai apriboti galimybę valstybės nekilnojamąjį turtą gauti panaudos pagrindais, o iniciatorių teikiamu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1253 priešingai, nenustačius papildomų kontrolės mechanizmų siekiama išplėsti valstybės nekilnojamojo turto panaudos gavėjų ratą;
2) pritarus įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1253 ir bendruomeninėms organizacijoms suteikus išskirtines sąlygas panaudos pagrindais valdyti ir naudotis valstybės ir savivaldybių turtu, būtų diskriminuojamos kitos asociacijos, kurių veikla taip pat teikia naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje ar valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse, o tai prieštarautų suformuotai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai, siūlytina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1253 atmesti. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto tikslai buvo realizuoti Seimo
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme Nr. XIII-2398, įstatymo projektą Nr. XIIIP-1253 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė [3] Įstatymo
juo principai) nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:
naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą;
2) efektyvumo
nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;
4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. [4] Šioje pastaboje keliami klausimai yra aktualūs ir Projektui Nr. XIIIP-1376.
Audito komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 14 straipsnio 1 dalį papildyti 9 dalimi, nustatant, kad ,,šio straipsnio 3 dalies 1 punktas netaikomas bendruomeninėms organizacijoms“.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą bendruomeninės organizacijos (teisinė forma – asociacijos) negali gauti daugiau nei vienų valstybei (savivaldybei) priklausančių patalpų savo veiklai vykdyti, nes neatitinka keičiamo įstatymo
nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašo panaudos pagrindais gauti papildomas patalpas. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybę bendruomeninėms organizacijoms gauti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos pagrindais savo veiklai vykdyti neatsižvelgiant į tai, ar jos tuo metu turi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto toje pačioje savivaldybėje, ar ne. Projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais:
Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aiški valstybės ir savivaldybių turto, kurį reikėtų skirti panaudos pagrindais bendruomeninėms organizacijoms, apimtis. Manytina, kad, visų pirma, turėtų būti atlikta tokio turto poreikio analizė ir tik tuomet sprendžiama dėl valstybės ir savivaldybių turto skyrimo panaudos pagrindais. Antra, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentai būtų daroma išimtis bendruomeninių organizacijų atžvilgiu, t.y. toje pačioje savivaldybėje joms būtų galima panaudos pagrindais suteikti ne vieną valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, kai tuo tarpu kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių veiklos rezultatai taip pat užtikrina naudą visuomenei ar jos daliai, tokios galimybės neturėtų.
Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygiateisiškumo bei teisingumo principus. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad vienoje savivaldybėje tai pačiai bendruomeninei organizacijai panaudos teise galėtų būti suteiktas neribotas skaičius valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Be to, pagal projekto nuostatas bendruomeninės organizacijos neturėtų pareigos pagrįsti tai, kad toje pačioje savivaldybėje, kurioje joms jau suteiktas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, jų veiklai yra būtinas papildomas valstybės (savivaldybės) nekilnojamasis turtas. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka keičiamo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu – valstybės turto suteikimą įstatymo projekte nurodytiems subjektams panaudos pagrindais, o pagal Valstybės ir savivaldybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės turto savininko funkcijas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti 2018-05-28 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
512 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1253 ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1376“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą (valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės bus perleidžiamos privatiems asmenims) turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti 2018-04-30 gauta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-3331 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIIP-1376 ir Nr. XIIIP-1253“. 4. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-10-24 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1253, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2018-05-151
<...>
(3) Projektu Nr.
I norima pakeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 8 dalį numatant, kad šio straipsnio 3 dalis netaikoma „kai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas perduodamas panaudos pagrindais bendruomeninėms organizacijoms (kaip šios asociacijos yra apibrėžiamos Vietos savivaldos įstatyme)“.
(4) Pažymėtina, kad Įstatymo 3 dalyje numatyti trys kriterijai, kuriuos turi atitikti subjektai, norintys gauti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybių turtą. Pirmasis kriterijus nustato, kad „asociacija, profesinių sąjungų susivienijimas ir jį sudarančios profesinės sąjungos ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panauda suteikti nekilnojamąjį turtą“. Antrasis ir trečiasis kriterijai nustato reikalavimus perduodamo turto panaudojimui ir veiklos rezultatams, kurie turi užtikrinti naudą visuomenei ar jos daliai.
(5) Projektą Nr. I lydinčiame aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo projektu siekiama praplėsti subjektų ratą, kuriems būtų suteikiama teisė gauti panaudos pagrindais savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į tai, kad tuo metu šie subjektai jau turi jiems nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto toje pačioje savivaldybėje. Tačiau iš Projekto Nr. I formuluotės matyti, kad, priėmus Projektą Nr. I, bendruomeninėms organizacijoms taip pat nebūtų taikomi antrasis bei trečiasis kriterijai (Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai), todėl nebūtų reikalaujama, kad tokių subjektų veiklos rezultatai užtikrintų naudą visuomenei ar jos daliai.
(6) Projektu Nr.
II siekiama tų pačių tikslų kaip ir Projektu Nr. I, tačiau šio projekto formuluotėje nustatoma išimtis bendruomeninėms organizacijoms tik dėl Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo, todėl antrasis ir trečiasis kriterijai pagal Projektą Nr. II toliau būtų taikomi.
(7) Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje bendruomeninė organizacija apibrėžiama kaip „asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis
(8) Viešojo administravimo subjektai neatlygintinai (panaudos pagrindais) perduodami valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą turi įvertinti tokio perdavimo poveikį konkurencijai ir valstybės pagalbos nuostatoms. Šiuo tikslu pirmiausia turi būti nustatyta, ar valstybės turtas perduodamas ūkio subjektui ir ar perduotas turtas bus naudojamas ūkio subjekto vykdomoje ūkinėje veikloje.
(9) Negalima atmesti tikimybės, kad bendruomeninės organizacijos (asociacijos), įgyvendindamos viešuosius interesus, vykdys ūkinę veiklą ar net kelias skirtingas ūkines veiklas[1]. Jeigu bendruomeninė organizacija vykdo ūkinę veiklą – siūlo prekes ir paslaugas rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar tokia savo veikla ji siekia pelno, ar tenkinti viešuosius interesus, vykdydama šią veiklą ji būtų laikoma ūkio subjektu, kuriam taikomos konkurencijos taisyklės.
(10) Atsižvelgiant į tai, priėmus Projektą Nr. I ar Projektą Nr.
I ar Projektą Nr. II, būtų išplečiama galimybė ūkio subjektams panaudos pagrindais perduoti valstybės ar savivaldybių turtą.
(11) Konkurencijos tarybos praktika atskleidžia, kad viešojo administravimo subjektai, perduodami valstybės ar savivaldybių turtą tretiesiems asmenims neįvertina, ar perduodamas turtas vėliau bus naudojamas ūkinėje veikloje, ar tinkamai bus atskirtos ūkinės bei neūkinės veiklos, o taip pat neužtikrina, kad perduodamas turtas būtų naudojamas tik neūkinėje veikloje. Viešojo administravimo subjektai perduodamu turtu remdami ūkio subjektus suteikia jiems išskirtinę naudą ir savo veiksmais gali lemti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą[2].
(12) Konkurencijos tarybos nuomone, valstybės parama ūkio subjektų neūkinei veiklai turi būti tikslinė, t. y. skirta įgyvendinti konkretų socialinį, švietėjišką ar kitą visuomenei naudingą nekomercinį tikslą, kurio šie ūkio subjektai savo iniciatyva nesiimtų be valstybės įsikišimo. Be to, teikiant paramą ūkio subjektams, be ūkinės veiklos vykdantiems ir neūkinę veiklą, kaip alternatyva turto perdavimui panaudos pagrindais turėtų būti naudojami skaidresni, aiškesni ir lengviau patikrinami valstybės paramos būdai. Valstybės turto perdavimas ūkio subjektams panaudos būdu, nesiaiškinant tokio perdavimo būtinumo, tikrojo turto naudojimo tikslo, paskirties, pridėtinės vertės visuomenei bei nevykdant skaidrių konkursų yra ydinga valstybės turto naudojimo praktika.
(13) Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba nepritaria Projektu Nr. I ir Projektu Nr. II siūlomiems Įstatymo pakeitimams.
<...>
Pritarti 2.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-04-301
<...>
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIIP-1253 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1253) ir Nr. XIIIP-1376 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1376) antikorupcinį vertinimą. Atlikus minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau Projekte Nr. XIIIP-1376 siūlomos nuostatos neatitinka jo Aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. Taip pat nėra aišku, kaip įgyvendinant minėtuose teisės aktų projektuose siūlomas nuostatas bus užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnyje nustatytų principų (kad turtas bus naudojamas efektyviai, racionaliai, visuomenei naudingiausiu būdu) įgyvendinimas, o sprendimai dėl nekilnojamojo turto perdavimo bendruomeninėms organizacijos bus priimami objektyviai, skaidriai ir nešališkai.
<...>
II. Dėl Projekto Nr. XIIIP-1253 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Projekte Nr.
Projekte Nr. XIIIP-1253 siūloma papildyti įstatymą 14 straipsnio 9 dalimi ir nustatyti, kad Įstatymo
savivaldybių turtas minėto straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu labdaros ir paramos fondas, asociacija, profesinių sąjungų susivienijimas ir jį sudarančios profesinės sąjungos ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą) gali būti netaikomas bendruomeninėms organizacijoms. Dėl Projekto Nr. XIIIP-1253 esminių pastabų neturime, tačiau, jei Projektas Nr. XIIIP-1253 būtų priimtas, neaišku, kaip kai kuriais atvejais priimant sprendimus dėl nekilnojamojo turto suteikimo panaudos pagrindais bendruomeninėms organizacijoms bus užtikrinamas Įstatymo
disponavimo juo principų įgyvendinimas[3], pavyzdžiui: nėra aišku, kaip būtų priimami sprendimai dėl nekilnojamojo turto suteikimo, kai dėl to paties (nekilnojamojo turto) objekto kreipiasi kelios bendruomeninės organizacijos (ar vertinama, kuri bendruomeninė organizacija suteiktą turtą naudos efektyviau ar pan.); ar turėtų būti atsižvelgiama, kad vienai iš besikreipusių bendruomeninių organizacijų jau yra panaudos pagrindais suteikto nekilnojamojo turto ar ne ir kt. Taip pat nėra aišku, kaip bus užtikrinama, kad bendruomeninė organizacija nekilnojamąjį turtą naudotų tik pagal nustatytą paskirtį. Minėti neaiškumai įgyvendinant Projekto Nr.
XIIIP-1253 nuostatas gali nulemti Įstatymo nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų nesilaikymą, todėl svarstytini jų skaidraus įgyvendinimo ir objektyvių sprendimų dėl nekilnojamojo turto suteikimo bendruomeninėms organizacijoms aspektai. Nesant aiškaus Projekto Nr. XIIIP-1253 nuostatų įgyvendinimo teisinio reglamentavimo, egzistuoja tikimybė, kad atitinkami sprendimai bus priimami neobjektyviai. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas sprendimus dėl turto suteikimo panaudos pagrindais savivaldybės priims vadovaudamosi savo parengtais ir priimtais teisės aktais (kurie gali būti priimami ir (ar) iš esmės keičiami bet kuriuo momentu (ir nesant objektyvių priežasčių)[4]. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome prieš priimant sprendimą dėl pritarimo Projektui Nr. XIIIP-1253 minėtus klausimus aptarti diskusijoje. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-05-28 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1253 ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1376 (toliau – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių: Įstatymų projektuose siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 20 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalį valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba nacionalinio saugumo stiprinimo srityse ir kurios atitinka Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890
„Dėl Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai
valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytos asociacijų veiklos, kurios priskiriamos socialinei sričiai, viena iš jų – bendruomeninių organizacijų veikla, tenkinanti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius (2.1.12 papunktis).
Įstatymų projektais siekiama vienai iš asociacijų grupių – bendruomeninėms organizacijoms – suteikti išimtinę teisę (privilegiją) prieš kitas asociacijas, kurios vykdo veiklą socialinėje srityje (teikia pagalbą nusikaltimų ar smurto artimoje aplinkoje aukoms, užtikrina vaiko ir šeimos gerovę ir vaiko teisių gynimą, teikia pagalbą neįgaliųjų ar kitoms socialinėms grupėms: prekybos žmonėmis aukoms, asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, nuteistiesiems ar asmenims, paleistiems iš laisvės atėmimo vietų, patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį, teikia socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu ir visuomeniniu gyvenimu ir kt.), papildomai kreiptis į valstybės ar savivaldybių institucijas dėl neatlygintino valstybės ar savivaldybių turto suteikimo panaudos pagrindais, neatsižvelgiant į tai, kad jos jau yra gavusios valstybės ar savivaldybių turtą panaudos pagrindais arba turi nuosavybės teise priklausančio turto. Įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose nėra argumentuota, kodėl teikiamais Įstatymų projektais asociacijas – bendruomenines organizacijas siūloma išskirti iš kitų asociacijų ir jų vykdomų veiklų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai) yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Šiomis Konstitucijos nuostatomis įtvirtinto visų asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Bendruomeninių organizacijų išskyrimas iš kitų asociacijų, kurių pagrindinis veiklos tikslas taip pat yra teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje srityje, pažeistų asmenų lygybės principą. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastaboms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvadoms, taip pat atkreipiant dėmesį į tai, kad:
1) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-2018-P-60-8-1 „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo plane Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomenduota parengti valstybės nekilnojamojo turto valdymo gaires, o pereinamuoju laikotarpiu maksimaliai apriboti galimybę valstybės nekilnojamąjį turtą gauti panaudos pagrindais, o iniciatorių teikiamu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1253 priešingai, nenustačius papildomų kontrolės mechanizmų siekiama išplėsti valstybės nekilnojamojo turto panaudos gavėjų ratą;
2) pritarus įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1253 ir bendruomeninėms organizacijoms suteikus išskirtines sąlygas panaudos pagrindais valdyti ir naudotis valstybės ir savivaldybių turtu, būtų diskriminuojamos kitos asociacijos, kurių veikla taip pat teikia naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje ar valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse, o tai prieštarautų suformuotai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai, siūlytina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1253 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintaras Vaičekauskas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė [1] 2011 m. BGI Consulting (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu) atlikto Bendruomeninių organizacijų ir bendruomeninių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimo 5 skyriuje aprašytos bendruomeninių organizacijų vykdomos veiklos, tarp kurių pasitaiko ir ūkinės veiklos, pavyzdžiui, švenčių ir renginių organizavimo veikla, tam tikrų socialinių paslaugų, priskirtinų ūkinei veiklai, teikimas (senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugos, vaikų priežiūros paslaugos, neįgaliųjų asmenų dienos priežiūros paslaugos).
Prieiga per internetą: http://www.bendruomenes.lt/files/Bendruomeniniu_organizaciju_tyrimas.pdf [2] Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje viešojo administravimo subjektams įtvirtintos pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir vienodas konkurencijos sąlygas visiems atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. [3] Įstatymo 9 straipsnis (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai) nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:
naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą;
2) efektyvumo
nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;
4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. [4] Šioje pastaboje keliami klausimai yra aktualūs ir Projektui Nr. XIIIP-1376.