Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi keliais ir jų statiniais Eismo akustinės taršos kaštai – kaštai dėl triukšmo, kurį kelia transporto priemonės arba kuris atsiranda transporto priemonėms riedant kelio danga, padarytos žalos . 2. Kelių naudotojo mokestis – transporto priemonės valdytojo mokestis už naudojimąsi keliais ir jų statiniais Eismo oro taršos kaštai – kaštai dėl kietųjų dalelių ir ozono prekursorių, pavyzdžiui, azoto oksido ir lakių organinių junginių, išsiskiriančių naudojant transporto priemonę, padarytos žalos . 3. Infrastruktūros mokestis – mokestis, renkamas patirtoms infrastruktūros statybos, priežiūros, eksploatavimo ir plėtros išlaidoms susigrąžinti. 4. Išorinių kaštų mokestis – mokestis, renkamas patirtoms išlaidoms, susijusioms su eismo oro tarša ir (arba) eismo akustine tarša, susigrąžinti. 5. Kelių rinkliava – nustatyto dydžio suma, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis atitinkama infrastruktūra ir pagal transporto priemonės tipą, kurią sudaro infrastruktūros mokestis ir (arba) išorinių kaštų mokestis. 36 . Programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto pajamų dalis, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti. 47 . Stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga – tam tikrose vietose nejudamai įtvirtinta įranga (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti. 58 .
5
8Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (toliau – Kelių įstatymas), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 4) kelių naudotojo mokestis kelių rinkliava ;“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
1Transporto priemonių ar jų junginių , nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį rinkliavą už naudojimąsi magistraliniais Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais (gatvėmis) kelių naudotojo mokestis nemokamas rinkliava nemokama . 2. Kelių naudotojo mokesčio rinkliavos dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų ribinių tarifų, šio mokesčio šios rinkliavos mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Nustatyti mokesčio kelių rinkliavos dydžiai turi būti proporcingi naudojimosi keliais trukmei nuvažiuotam atstumui . Mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metų tarifo, savaitės tarifas turi būti ne didesnis kaip 5 procentai metų tarifo, o dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 2 procentai metų tarifo. 3.
3Kelių naudotojo mokestis nemokamas rinkliava nemokama už naudojimąsi magistraliniais keliais važiuojant:
1) Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos transporto priemonėmis ar jų junginiais, priskirtais kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms;
2) savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėmis ar jų junginiais;
3) specialiai neįgaliesiems vežti ir (ar) vairuoti pritaikytomis transporto priemonėmis ar jų junginiais;
4) sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliais;
5) švietimo įstaigų ir (ar) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais), taip pat užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais);
6) valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių transporto priemonėmis ar jų junginiais;
7) užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos;
8) užsienio valstybių karinės apsaugos sistemos transporto priemonėmis ar jų junginiais;
9) vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais.
“ 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip:
„20) kelių naudotojo mokesčiui rinkliavai , mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, mokesčiui už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;“. 5 straipsnis.
5 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„ Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priedas
KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO RIBINIAI TARIFAI Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė** Ribiniai tarifai, eurais metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Autobusai M 2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 289–579 28–57 14–23 5–11 M 3 A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 434–868 43–86 17–40 5–11 M3 I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 463–926 46–92 23–46 5–11 Krovininės transporto priemonės ir jų junginiai N 1 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 289–579 28–57 14–23 5–11 N 2 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 463–1 158 46–115 23–49 5–11 N 3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 521–1 158 49–115 26–49 5–11 N
3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas 231–579 23–57 11–23 5–11 Specialiosios paskirties transporto priemo-nės*** M
3 krovininis automobilis nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti, naudojant specialią įrangą 231–579 23–57 11–23 5–11 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ** Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. *** Specialiosios paskirties transporto priemonės – transporto priemonės ar jų junginiai, kurių sąrašą, įgyvendindama Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„ Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priedas
KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO RIBINIAI TARIFAI Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė** Ribiniai tarifai, eurais metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Autobusai M 2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 289–579 28–57 14–23 5–11 M 3 A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 434–868 43–86 17–40 5–11 M3 I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 463–926 46–92 23–46 5–11 Krovininės transporto priemonės ir jų junginiai N 1 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 289–579 28–57 14–23 5–11 N 2 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 463–1 158 46–115 23–49 5–11 N 3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 521–1 158 49–115 26–49 5–11 N
3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio vei
klos subjektas 231–579 23–57 11–23 5–11 Specialiosios paskirties transporto priemo-nės*** M
3 krovininis automobilis nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti, naudojant specialią įrangą 231–579 23–57 11–23 5–11 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ** Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. *** Specialiosios paskirties transporto priemonės – transporto priemonės ar jų junginiai, kurių sąrašą, įgyvendindama Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. KELIŲ RINKLIAVOS RIBINIAI TARIFAI Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė* Ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, eurais Autobusai M 2 transporto priemonės pagal taršos lygį** transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 0,035-0,07 M 3 A B transporto priemonės pagal taršos lygį** transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 0,035-0,07 M3 I–III transporto priemonės pagal taršos lygį** transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 0,035-0,07 Krovininės transporto priemonės N
* nuo
0,08-0,16 * Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. ** Klasifikaciją pagal taršos lygį (pagal šio įstatymo 5 priedo 2 dalyje nurodytą 1999 m. birželio 17 d.
KELIŲ RINKLIAVOS RIBINIAI TARIFAI Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė* Ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, eurais Autobusai M 2 transporto priemonės pagal taršos lygį** transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 0,035-0,07 M 3 A B transporto priemonės pagal taršos lygį** transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 0,035-0,07 M3 I–III transporto priemonės pagal taršos lygį** transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 0,035-0,07 Krovininės transporto priemonės N
3 transporto priemonės pagal taršos lygį** nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 0,08-0,16 * Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. ** Klasifikaciją pagal taršos lygį (pagal šio įstatymo 5 priedo 2 dalyje nurodytą 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB) nustato Vyriausybė.
“ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki 2020 m.
sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Virginijus Sinkevičius
Projekto Nr. XIIIP-1250(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 2, 3, 6, 9
1Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Kelių rinkliava – privalomoji įmoka, mokama už transporto priemone nuvažiuotą atstumą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais pagal transporto priemonės tipą ir Euro klasę.
“. 2. Buvusias 2 straipsnio 3, 4, 5 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 4) kelių naudotojo mokestis kelių rinkliava ;“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
1Transporto priemonių ar jų junginių , nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį rinkliavą už naudojimąsi magistraliniais Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas rinkliava nemokama . 2. Kelių naudotojo mokesčio rinkliavos dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų ribinių tarifų, šio mokesčio kelių rinkliavos mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Nustatyti mokesčio kelių rinkliavos dydžiai turi būti proporcingi naudojimosi keliais trukmei nuvažiuotam atstumui . Mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metų tarifo, savaitės tarifas turi būti ne didesnis kaip 5 procentai metų tarifo, o dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 2 procentai metų tarifo. 3.
naudotojo mokestis nemokamas rinkliava nemokama už naudojimąsi magistraliniais keliais važiuojant:
1) Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos transporto priemonėmis ar jų junginiais, priskirtais kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms;
priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėmis ar jų junginiais;
neįgaliesiems vežti ir (ar) vairuoti pritaikytomis transporto priemonėmis ar jų junginiais;
priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliais;
5) švietimo įstaigų ir (ar) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais), taip pat užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais);
valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti ;
šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos;
pajėgų transporto priemonėmis ar jų junginiais;
(miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. 4. Mažiausi kelių rinkliavos ribiniai tarifai taikomi:
kurie atitinka šias sąlygas:
a) verčiasi žemdirbyste;
b) jų metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
c) kai gabena jiems priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir turi važtaraštį, patvirtinantį, kad krovinio siuntėjas, gavėjas ir vežėjas sutampa.
2) tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojančioms keleivinėms transporto priemonėms ir(ar) jų junginiams. “
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20) kelių naudotojo mokesčiui rinkliavai , mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti ;“. 5 straipsnis.
5 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„ Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priedas
KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO RIBINIAI TARIFAI Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė** Ribiniai tarifai, eurais metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Autobusai M 2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 289–579 28–57 14–23 5–11 M 3 A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 434–868 43–86 17–40 5–11 M3 I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 463–926 46–92 23–46 5–11 Krovininės transporto priemonės ir jų junginiai N 1 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 289–579 28–57 14–23 5–11 N 2 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 463–1 158 46–115 23–49 5–11 N 3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 521–1 158 49–115 26–49 5–11 N
3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas 231–579 23–57 11–23 5–11 Specialiosios paskirties transporto priemo-nės*** M
3 krovininis automobilis nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti, naudojant specialią įrangą 231–579 23–57 11–23 5–11 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ** Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. *** Specialiosios paskirties transporto priemonės – transporto priemonės ar jų junginiai, kurių sąrašą, įgyvendindama Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„ Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priedas
KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO RIBINIAI TARIFAI Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė** Ribiniai tarifai, eurais metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Autobusai M 2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 289–579 28–57 14–23 5–11 M 3 A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 434–868 43–86 17–40 5–11 M3 I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 463–926 46–92 23–46 5–11 Krovininės transporto priemonės ir jų junginiai N 1 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 289–579 28–57 14–23 5–11 N 2 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 463–1 158 46–115 23–49 5–11 N 3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 521–1 158 49–115 26–49 5–11 N
3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas 231–579 23–57 11–23 5–11 Specialiosios paskirties transporto priemo-nės*** M
3 krovininis automobilis nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti, naudojant specialią įrangą 231–579 23–57 11–23 5–11 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ** Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. *** Specialiosios paskirties transporto priemonės – transporto priemonės ar jų junginiai, kurių sąrašą, įgyvendindama Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. KELIŲ
Nr. Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė, didžiausioji leidžiamoji masė* Ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, eurais
2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 0,035-0,07 M 3 A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 0,035-0,07 M3 I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 0,035-0,07
1 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 0,035-0,07 N 2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 0,05-0,10 N 3 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 0,08-0,16 * Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis , įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Kelių rinkliavos sistemos sukūrimo ir įdiegimo finansavimo užtikrinimui valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria ne daugiau kaip 90 milijonų eurų arba suteikia valstybės garantiją dėl ne didesnės negu 90 milijonų eurų paskolos. 4.
neturi viršyti 12 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtos sumos arba suteiktos valstybės garantijos. 5. Gautos lėšos iš kelių rinkliavos yra valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamos. Šios lėšos naudojamos:
1) mokamų valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai;
2) kelių rinkliavos sistemos administravimui ir plėtrai;
3) kelių rinkliavos sistemai sukurti ir įdiegti skirtai paskolai, jei bus suteikta valstybės garantija, grąžinti ir palūkanoms mokėti. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1250(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 2, 3, 6, 9
1Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Kelių rinkliava – privalomoji įmoka, pagal transporto priemonės tipą ir išmetamųjų teršalų kiekio standartus „Euro“ mokama už ta priemone nuvažiuotą atstumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais “. 2. Buvusias 2 straipsnio 3, 4, 5 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 4) kelių naudotojo mokestis kelių rinkliava ;“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
1Transporto priemonių ar jų junginių , nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį rinkliavą už naudojimąsi magistraliniais Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas rinkliava nemokama . 2. Kelių naudotojo mokesčio rinkliavos dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų ribinių tarifų, šio mokesčio kelių rinkliavos mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Nustatyti mokesčio kelių rinkliavos dydžiai turi būti proporcingi naudojimosi keliais trukmei nuvažiuotam atstumui . Mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metų tarifo, savaitės tarifas turi būti ne didesnis kaip 5 procentai metų tarifo, o dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 2 procentai metų tarifo. 3.
naudotojo mokestis nemokamas rinkliava nemokama už naudojimąsi magistraliniais keliais važiuojant:
1) Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos transporto priemonėmis ar jų junginiais, priskirtais kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms;
priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėmis ar jų junginiais;
neįgaliesiems vežti ir (ar) vairuoti pritaikytomis transporto priemonėmis ar jų junginiais;
priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliais;
5) švietimo įstaigų ir (ar) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais), taip pat užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais);
valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti ;
šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos;
pajėgų transporto priemonėmis ar jų junginiais;
(miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. 4. Mažiausi kelių rinkliavos ribiniai tarifai taikomi:
kurie atitinka šias sąlygas:
a) verčiasi žemdirbyste;
b) jų metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
c) kai gabena jiems priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir turi važtaraštį, patvirtinantį, kad krovinio siuntėjas, gavėjas ir vežėjas sutampa.
2) tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojančioms keleivinėms transporto priemonėms ir(ar) jų junginiams. “
9 straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20) kelių naudotojo mokesčiui rinkliavai , mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti ;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras, į Kuršių neriją;“
Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„ Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priedas
KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO RIBINIAI TARIFAI Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė** Ribiniai tarifai, eurais metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Autobusai M 2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 289–579 28–57 14–23 5–11 M 3 A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 434–868 43–86 17–40 5–11 M3 I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 463–926 46–92 23–46 5–11 Krovininės transporto priemonės ir jų junginiai N 1 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 289–579 28–57 14–23 5–11 N 2 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 463–1 158 46–115 23–49 5–11 N 3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 521–1 158 49–115 26–49 5–11 N
3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas 231–579 23–57 11–23 5–11 Specialiosios paskirties transporto priemo-nės*** M
3 krovininis automobilis nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti, naudojant specialią įrangą 231–579 23–57 11–23 5–11 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ** Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. *** Specialiosios paskirties transporto priemonės – transporto priemonės ar jų junginiai, kurių sąrašą, įgyvendindama Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„ Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priedas
KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO RIBINIAI TARIFAI Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė** Ribiniai tarifai, eurais metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Autobusai M 2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 289–579 28–57 14–23 5–11 M 3 A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 434–868 43–86 17–40 5–11 M3 I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 463–926 46–92 23–46 5–11 Krovininės transporto priemonės ir jų junginiai N 1 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 289–579 28–57 14–23 5–11 N 2 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 463–1 158 46–115 23–49 5–11 N 3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 521–1 158 49–115 26–49 5–11 N
3 krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas 231–579 23–57 11–23 5–11 Specialiosios paskirties transporto priemo-nės*** M
3 krovininis automobilis nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti, naudojant specialią įrangą 231–579 23–57 11–23 5–11 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ** Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. *** Specialiosios paskirties transporto priemonės – transporto priemonės ar jų junginiai, kurių sąrašą, įgyvendindama Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. KELIŲ
Nr. Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė, didžiausioji leidžiamoji masė* Ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, eurais
2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 0,035-0,07 M 3 A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 0,035-0,07 M3 I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 0,035-0,07
1 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 0,035-0,07 N 2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 0,05-0,10 N 3 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 0,08-0,16 * Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnio 2 dalį , ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m.
sausio 1 d. 2. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Kelių rinkliavos sistemos sukūrimo ir įdiegimo finansavimui užtikrinti valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria ne daugiau kaip 90 milijonų eurų iš Ateities ekonomikos DNR plano arba suteikia valstybės garantiją dėl ne didesnės negu 90 milijonų eurų paskolos. 4.
viršyti12
Lietuvos Respublikos
gautų metinių kelių rinkliavos pajamų
lėšos iš kelių rinkliavos yra valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamos. Šios lėšos naudojamos:
1) mokamų valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai;
2) kelių rinkliavos sistemos administravimui ir plėtrai;
3) kelių rinkliavos sistemai sukurti ir įdiegti skirtai paskolai, jei bus suteikta valstybės garantija, grąžinti ir palūkanoms mokėti. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
9 STRAIPSNIų IR ĮSTATYMO 2 priedo PAKEITIMO ĮSTATYMO,
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KPPPĮ projektas) parengtas siekiant užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, kurių neužtikrina laikinis mokestis (vinjetė). Pažymėtina, kad laikinis mokestis nėra tinkamas vietiniams infrastruktūros naudotojams, kai už trumpą atstumą sumokamas nepagrįstai didelis mokestis. KPPPĮ projekto tikslas – nustatyti, kad už naudojimąsi kelių infrastruktūra yra renkama kelių rinkliava, kuri priklauso nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės tipo. KPPPĮ projekte yra nustatomi kelių rinkliavų ribiniai dydžiai. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
atsižvelgiant į KPPPĮ projekto nuostatas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kelių rinkliavos mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Siūloma nuo
valdytojų už laikotarpį, kuriuo yra naudojamasi kelių infrastruktūra, pakeisti į kelių rinkliavą, mokamą už keliais nuvažiuotą atstumą. Perėjimas nuo laikinio prie intervalinio mokesčio tarifo reikalauja keisti teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, siekiant įteisinti kelių rinkliavos rinkimą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje. 2.
Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Virginijus Sinkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – KPPP įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. KPPP įstatymo 2 priede nustatyti kelių naudotojo ribiniai dydžiai, o konkrečius kelių naudotojo dydžius, š io mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kelių naudotojo mokestį galima sumokėti už dieną, savaitę, mėnesį ar metus ir jis visiškai nepriklauso nuo nuvažiuoto atstumo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl galimybės taikyti 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL 2004 m. specialusis leidimas , 7 skyrius, 4 tomas, p. 372) numatytus principus
„teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“ yra svarbu susieti transporto priemonių
mokamus mokesčius už naudojimąsi kelių infrastruktūra su nuvažiuotu atstumu ir transporto priemonės taršos lygiu. KPPPĮ projektu siūloma kelių naudotojo mokestį keisti į rinkliavą, grindžiamą nuvažiuotu atstumu, ir labiau diferencijuoti rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį. Be šiuo metu KPPP įstatyme numatytų išimčių, nuo kelių rinkliavos papildomai siūloma atleisti ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos transporto priemones.
Įvedus kelių rinkliavas, būtų labiau atsižvelgiama į vietinius kelių infrastruktūros naudotojus, kurie dabar už trumpą atstumą sumoka nepagrįstai didelį mokestį, pvz., tiek už važiavimą tranzitu per Lietuvą, tiek už važiavimą keliu mažą atstumą, šiuo metu mokamas vienodas mokestis (11 eurų). Kelių rinkliava leistų užtikrinti teisingą išlaidų kelių infrastruktūros sukūrimui ir išlaikymui pasidalinimą. ANK projektu siūloma numatyti sankcijas už kelių rinkliavos nesumokėjimą tokias pačias kaip ir sankcijos už kelių naudotojo mokesčio nesumokėjimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, kelių infrastruktūros naudotojai už važiavimą nustatytais keliais mokės proporcingai, t. y. važiuojantys ilgus atstumus ar važiuojantys tranzitu per Lietuvą, patirs didesnes išlaidas, tačiau besinaudojantys kelių infrastruktūra mažais atstumais, patirs ženkliai mažesnes išlaidas. Įstatymų projektų nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai leis efektyviau įgyvendinti principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, proporcingiau paskirstant sunkiasvorių transporto priemonių valdytojams tenkančią finansinę naštą, ją tiesiogiai susiejant su nuvažiuotų kilometrų skaičiumi. ANK projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. KPPPĮ projektu nustatomi kelių rinkliavos ribiniai tarifai yra pagrįsti transporto priemonių žalos daromais koeficientais, nustatytais 1999 m. birželio 17 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/62/EB. Lietuvos Respublikoje nustatomi tarifai yra artimi kitoms kelių rinkliavą taikančioms Europos Sąjungos šalims, panašioms į Lietuvą pagal ekonominio išsivystymo lygį. KPPPĮ projektu numatomas minimalus rinkliavos tarifas 0,035 euro, o maksimalus rinkliavos tarifas 0,16 euro. Palyginimui, Lenkijos Respublikoje minimali ir maksimali ribos automagistralėje A1 yra 0,039-0,39 euro, Slovakijos Respublikoje magistraliniuose kelių ruožuose 0,08-0,234 euro. Ekonomiškai stipriose valstybėse šis tarifas yra didesnis. Pvz. Vokietijos Federacinėje Respublikoje 0,141-0,288, Austrijos Respublikoje 0,162-0,4368 euro. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamus įstatymų projektus kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Įstatymų projektais įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11.
reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti KPPPĮ projektui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“. Kitiems įstatymų projektams įgyvendinti priimti teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės. Planuojamas investicijų poreikis elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, yra apie 130 mln. eurų. Planuojamos metinės pajamos iš kelių rinkliavos siekia 110 mln. eurų, kas sudaro daugiau nei dvigubai šiuo metu surenkamų kelių mokesčio pajamų. Planuojami kelių rinkliavos infrastruktūros (fizinės ir informacinių technologijų) metiniai aptarnavimo kaštai siekia iki 30 mln. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„Kelių rinkliava“, „sunkiasvorės transporto priemonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Seimo narys Virginijus Sinkevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektas parengtas siekiant užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir
„naudotojas moka“. Projektu siekiama labiau diferencijuoti rinkliavos tarifus
pagal transporto priemonių taršos lygį. Atkreiptinas dėmesys, kad išmetami į aplinką teršalai yra apmokestinami pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar kartu neturėtų būti keičiamas ir aukščiau minimas įstatymas, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo už taršą. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį penkiomis naujomis sąvokomis: eismo akustinės taršos kaštai, eismo oro taršos kaštai, infrastruktūros mokestis, išorinių kaštų mokestis bei kelių rinkliava. Atkreiptinas dėmesys, jog tolimesniame projekto tekste yra vartojama vienintelė kelių rinkliavos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas likusių keturių sąvokų tikslingumas. Neatsižvelgus į šią pastabą, siūlomos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio normos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, siūlytina papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodant kam yra padaroma šiose dalyse įvardijama žala. Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateikiamos infrastruktūros bei išorinių kaštų mokesčių sąvokos, kuriose nurodoma, jog tai yra mokestis, renkamas tam tikroms patirtoms išlaidoms susigrąžinti. Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku koks subjektas patiria šias išlaidas.
Be to, vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikta kelių rinkliavos sąvoka, spręstina, kad kelių rinkliavą jau sudarytų surinkti infrastruktūros ir (arba) išorinių kaštų mokesčiai. Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu būdu būtų „renkami“ šie mokesčiai. Pažymėtina, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi Vyriausybė nustatytų kelių rinkliavos, bet ne infrastruktūros ir (arba) išorinių kaštų mokesčių dydžius, mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką. Be to, vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, už naudojimąsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais transporto priemonių valdytojai turi pareigą mokėti kelių rinkliavą, o ne aukščiau paminėtus mokesčius. Todėl atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina jį tikslinti. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį nurodant, kokios infrastruktūros statybos, priežiūros, eksploatavimo ir plėtros išlaidoms susigrąžinti renkamas infrastruktūros mokestis, o projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamą žodį „susigrąžinti“ siūlytina keisti žodžiu „kompensuoti“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
akustinės taršos kaštai“, o 2 dalyje – „eismo oro taršos kaštai“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio „atitinkama“ patikslinti kokia infrastruktūra turima omenyje. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojai moka kelių rinkliavą už naudojimąsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais. Už naudojimąsi vietinės reikšmės keliais (gatvėmis) kelių rinkliava nemokama. Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad keliai yra skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų kelių rinkliavą tik už dalį valstybinės reikšmės kelių. Jei būtų apmokestinami visi valstybinės reikšmės keliai, siūlytina vietoj formuluotės „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais“ rašyti formuluotę „valstybinės reikšmės keliais“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina analogiškai papildyti ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. 4.
į punktus. Projektu siūloma keisti šio straipsnio redakcija įsigalios tik 2018 m. sausio 1 d., tad atsižvelgiant į teisės technikos taisykles turi būti keičiamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-320. 5. Po projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina jį tikslinti. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gali būti mokamas kelių naudotojo mokestis dienai, savaitei, mėnesiui ir metams, siūlytina papildyti projekto 6 straipsnį baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų aptartos iki įstatymo įsigaliojimo išduotų kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų galiojimo taisyklės. 7. Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad
„įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės“. Šio teiginio pagrįstumas abejotinas. Manytina priešingai - elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, gali prireikti valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-1227) yra pateiktas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 2, 3, 8,
projektas (reg. Nr. XIIIP-1232), kuriuo taip pat keičiami šio įstatymo 2 ir 3 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, šio projekto nuostatos derintinos su projekto (reg. Nr. XIIIP-1232) nuostatomis. 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 9.1. projekto pavadinime po žodžio „ĮSTATYMO“ įrašytinas trumpinys „NR.“; 9.2. projekto
„pavyzdžiui, azoto oksido ir lakių organinių junginių“ brauktina kaip
perteklinė; 9.3. projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „2020 m. sausio 1 d.“ rašytina formuluotė „2019 m. gruodžio 31 d.“; 9.4. rekomenduotina sunumeruoti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priede esančios lentelės eilutes.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el.
R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
[email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-18 Nr. S-2017-9293 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1250 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1250 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. 1. Projektu įstatymo 2 straipsnio 5 dalis keičiama nustatant, kad kelių rinkliava – tai nustatyto dydžio suma, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis atitinkama infrastruktūra ir pagal transporto priemonės tipą, kurią sudaro infrastruktūros mokestis ir (arba) išorinių kaštų mokestis. Atsižvelgiant į tai yra keičiamas įstatymo 2 priedas jame įtvirtinant kelių rinkliavos ribinius tarifus pagal transporto priemonės tipą, kategoriją, klasę ir grupę, emisijos klasę, didžiausiąją leidžiamą masę. Iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ir į kokias 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (toliau – Direktyva 1999/62/EB) priedų nuostatas atsižvelgus yra nustatyti būtent tokie ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, todėl kyla klausimas dėl nustatomų tarifų dydžių pagrįstumo. Įvertinę tai, manome, kad turi būti pateikta detali informacija, pagrindžianti, kodėl yra pasirinkti būtent tokie ribinių tarifų dydžiai ir kodėl toks dydis yra tinkamas ir proporcingas. 2.
kelių naudotojo mokesčio ir pasirenkama įgyvendinti kitą Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnyje numatytą alternatyvą – kelių rinkliavas – pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies
atitikties lentelė. 3. Galiausiai atkreipiame dėmesį, kad apie pakeistą mokesčio rūšį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Direktyvos 1999/62/EB 3 straipsnio 2 dalimi, turės pranešti Europos Komisijai. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
11 -06
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnį nauja sąvoka „kelių rinkliava“, o projekto 2 - 4 straipsniuose sąvoka „kelių naudotojo mokestis“ keičiama naująja sąvoka „kelių rinkliava“. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus projektu siūlomas nuostatas, keičiamo įstatymo tekste nebebūtų vartojamos sąvokos „kelių naudotojas“ bei
„kelių naudotojo mokestis“, tačiau šios sąvokos liktų įtvirtintos keičiamo
įstatymo 2 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šių sąvokų nevertėtų atsisakyti kaip perteklinių. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, vienintelė projekto 3 straipsnio dalis yra nenumeruotina. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad mažiausi kelių rinkliavos ribiniai tarifai būtų taikomi žemės ūkio veiklos subjektams, kurie verčiasi žemdirbyste. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme žemės ūkio veiklos subjektas yra apibrėžtas kaip žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Pastebėtina, kad šiame įstatyme nėra vartojama sąvoka žemdirbystė, todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projektu teikiamą nuostatą. 4.
straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad mažiausi kelių rinkliavos ribiniai tarifai būtų taikomi tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojančioms keleivinėms transporto priemonėms ir (ar) jų junginiams. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedu yra apmokestinamos tik transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina formuluotės „ir (ar) jų junginiams“ atsisakyti kaip perteklinės. 5. Atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio turinį, jo pavadinimas pildytinas žodžiu „taikymas“. 6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 1 dalies formuluotę „išskyrus 4 straipsnio 2 dalį, ir šio straipsnio
straipsnio 2 dalį“. 7. Atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio 3 –
dalykas, todėl siūlytina šių nuostatų atsisakyti kaip perteklinių. 8. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad gautos lėšos iš kelių rinkliavos yra valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamos. Atkreiptinas dėmesys į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, kuriame numatyta, jog kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinis yra kelių rinkliava. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aiškus projekto 6 straipsnio 5 dalies nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsniu. Atitinkamai iš projekto nuostatų nėra aiškus ir projekto 6 straipsnio 5 dalies bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio, kuriame išvardijama, kam naudojamos Programos finansavimo lėšos, santykis. Siekiant teisinio aiškumo, šios nuostatos derintinos tarpusavyje. 9.
galiojantį teisinį reguliavimą gali būti mokamas kelių naudotojo mokestis dienai, savaitei, mėnesiui ir metams, projekto 6 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad i ki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka . Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina jį tikslinti. 10. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymą „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, kartu projekte nevertėtų atitinkamai pakoreguoti ir keičiamo įstatymo 5 priedo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMo projekto nr. xiiip-1250 2018-09-12
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija: viceministras Paulius Martinkus, Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Vladislav Kondratovič ir vyresnysis patarėjas Tomas Pilukas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Europos sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vyr. specialistė Virginija Kalesinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-27 Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektas parengtas siekiant užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Projektu siekiama labiau diferencijuoti rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį. Atkreiptinas dėmesys, kad išmetami į aplinką teršalai yra apmokestinami pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar kartu neturėtų būti keičiamas ir aukščiau minimas įstatymas, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo už taršą. Pritarti 2.
2017-10-271 Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį penkiomis naujomis sąvokomis: eismo akustinės taršos kaštai, eismo oro taršos kaštai, infrastruktūros mokestis, išorinių kaštų mokestis bei kelių rinkliava. Atkreiptinas dėmesys, jog tolimesniame projekto tekste yra vartojama vienintelė kelių rinkliavos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas likusių keturių sąvokų tikslingumas. Neatsižvelgus į šią pastabą, siūlomos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio normos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, siūlytina papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir
infrastruktūros bei išorinių kaštų mokesčių sąvokos, kuriose nurodoma, jog tai yra mokestis, renkamas tam tikroms patirtoms išlaidoms susigrąžinti. Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku koks subjektas patiria šias išlaidas. Be to, vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikta kelių rinkliavos sąvoka, spręstina, kad kelių rinkliavą jau sudarytų surinkti infrastruktūros ir (arba) išorinių kaštų mokesčiai. Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu būdu būtų
„renkami“ šie mokesčiai. Pažymėtina, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi Vyriausybė nustatytų kelių rinkliavos, bet ne infrastruktūros ir (arba) išorinių kaštų mokesčių dydžius, mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką. Be to, vadovaujantis projekto
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais transporto priemonių valdytojai turi pareigą mokėti kelių rinkliavą, o ne aukščiau paminėtus mokesčius.
Todėl atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio
nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina jį tikslinti. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį nurodant, kokios infrastruktūros statybos, priežiūros, eksploatavimo ir plėtros išlaidoms susigrąžinti renkamas infrastruktūros mokestis, o projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamą žodį „susigrąžinti“ siūlytina keisti žodžiu „kompensuoti“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vartojamos sąvokos „eismo oro tarša“ ir „eismo akustine tarša“, nors projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama sąvoka „eismo akustinės taršos kaštai“, o 2 dalyje – „eismo oro taršos kaštai“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio „atitinkama“ patikslinti kokia infrastruktūra turima omenyje. Pritarti 3.
2017-10-273 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojai moka kelių rinkliavą už naudojimąsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais. Už naudojimąsi vietinės reikšmės keliais (gatvėmis) kelių rinkliava nemokama. Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad keliai yra skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų kelių rinkliavą tik už dalį valstybinės reikšmės kelių. Jei būtų apmokestinami visi valstybinės reikšmės keliai, siūlytina vietoj formuluotės
„Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais“ rašyti
formuluotę „valstybinės reikšmės keliais“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina analogiškai papildyti ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. Pritarti
2017-10-274 Atkreiptinas dėmesys, jog galiojanti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio
redakcija įsigalios tik 2018 m. sausio 1 d., tad atsižvelgiant į teisės technikos taisykles turi būti keičiamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-320. Pritarti
2017-10-275 Po projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo lentele yra nurodyta, kad klasifikaciją pagal taršos lygį nustato Vyriausybė.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina jį tikslinti. Pritarti
2017-10-276 Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gali būti mokamas kelių naudotojo mokestis dienai, savaitei, mėnesiui ir metams, siūlytina papildyti projekto 6 straipsnį baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų aptartos iki įstatymo įsigaliojimo išduotų kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų galiojimo taisyklės. Pritarti
2017-10-27 Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad „įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės“. Šio teiginio pagrįstumas abejotinas. Manytina priešingai - elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, gali prireikti valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija
2017-10-27 Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-1227) yra pateiktas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 2, 3, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1232), kuriuo taip pat keičiami šio įstatymo 2 ir 3 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, šio projekto nuostatos derintinos su projekto (reg. Nr. XIIIP-1232) nuostatomis. Pritarti
2017-10-27 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
formuluotė „pavyzdžiui, azoto oksido ir lakių organinių junginių“ brauktina kaip perteklinė;
d.“ rašytina formuluotė „2019 m. gruodžio 31 d.“;
priede esančios lentelės eilutes. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2017-10-30 Projektu įstatymo
dydžio suma, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis atitinkama infrastruktūra ir pagal transporto priemonės tipą, kurią sudaro infrastruktūros mokestis ir (arba) išorinių kaštų mokestis. Atsižvelgiant į tai yra keičiamas įstatymo 2 priedas jame įtvirtinant kelių rinkliavos ribinius tarifus pagal transporto priemonės tipą, kategoriją, klasę ir grupę, emisijos klasę, didžiausiąją leidžiamą masę. Iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ir į kokias
dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (toliau – Direktyva 1999/62/EB) priedų nuostatas atsižvelgus yra nustatyti būtent tokie ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, todėl kyla klausimas dėl nustatomų tarifų dydžių pagrįstumo.
Įvertinę tai, manome, kad turi būti pateikta detali informacija, pagrindžianti, kodėl yra pasirinkti būtent tokie ribinių tarifų dydžiai ir kodėl toks dydis yra tinkamas ir proporcingas. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2017-10-30 Atsižvelgdami į tai, jog įstatyme yra atsisakoma kelių naudotojo mokesčio ir pasirenkama įgyvendinti kitą Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnyje numatytą alternatyvą – kelių rinkliavas – pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Respublikos teisingumo ministerijos 2017-10-30 Galiausiai atkreipiame dėmesį, kad apie pakeistą mokesčio rūšį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Direktyvos 1999/62/EB 3 straipsnio 2 dalimi, turės pranešti Europos Komisijai. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil.Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-06-201 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr.
SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1250 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1250), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1251 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1252 (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
keičiamo Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 1–4 dalyse apibrėžiamos sąvokos toliau įstatyme nevartojamos, siūloma atsisakyti šių sąvokų. Pritarti
į tai, kad kelių rinkliava būtų mokama tik už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais, siūloma sąvoką „kelių rinkliava“ išdėstyti taip: „Kelių rinkliava – privalomoji įmoka, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais ir pagal transporto priemonės tipą.“
punktu, gatvės priskirtinos vietinės reikšmės keliams, todėl Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1250 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje išbrauktinas skliaustuose rašomas žodis „gatvėmis“ kaip perteklinis. Pritarti
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1250 5 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priede vietoj žodžių „transporto priemonės pagal taršos lygį“ rašyti žodžius „nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės“ ir atsisakyti išnašos „**“. Klasifikaciją pagal taršos lygį (pagal šio įstatymo
proporcingi naudojimosi keliais trukmei (metų, mėnesio, savaitės ir dienos tarifai), o Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1250 siūlomos įtvirtinti kelių rinkliavos dydžiai būtų proporcingi nuvažiuotam atstumui, siūlytina įtvirtinti pereinamojo laikotarpio nuostatas, užtikrinsiančias, kad nebūtų pažeisti transporto priemonių ar jų junginių valdytojų, sumokėjusių kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais, interesai. Pritarti
finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, siūloma Įstatymų projektų įsigaliojimo datą nustatyti 2020 m. liepos 1 d., kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas einamųjų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas : Pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1250 ir komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kęstutis Mažeika. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė
2018-09-12
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Markauskas, B.Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė, Ž.Klimka; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys : Susisiekimo viceministras P.Martinkus, Susisiekimo ministerijos atstovas T.Pilukas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovės A.Vaitkunskienė ir N.Sendžiukienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas J.Bakutis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė I.Valentaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektas parengtas siekiant užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir
„naudotojas moka“. Projektu siekiama labiau diferencijuoti rinkliavos tarifus
pagal transporto priemonių taršos lygį. Atkreiptinas dėmesys, kad išmetami į aplinką teršalai yra apmokestinami pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar kartu neturėtų būti keičiamas ir aukščiau minimas įstatymas, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo už taršą. Nepritarti. Įstatymo projektu siekiama perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB 1999 m. birželio 17 d.
„dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo
už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra“ nuostatas diferencijuojant rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį ir atsižvelgiant į kitų ES šalių taikomus modelius užtikrinant principus „teršėjas moka“ ir
„naudotojas moka“. Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį
reglamentavimą transporto priemonių ar jų junginių valdytojų už naudojimąsi magistraliniais keliais mokamo kelių naudotojo mokesčio dydžiai, atsižvelgiant į N ₂ ir N ₃ transporto priemonių kategorijų pavyzdį, taip pat diferencijuojami pagal transporto priemonių taršos lygį (EURO normas). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 2 straipsnį penkiomis naujomis sąvokomis: eismo akustinės taršos kaštai, eismo oro taršos kaštai, infrastruktūros mokestis, išorinių kaštų mokestis bei kelių rinkliava. Atkreiptinas dėmesys, jog tolimesniame projekto tekste yra vartojama vienintelė kelių rinkliavos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas likusių keturių sąvokų tikslingumas. Neatsižvelgus į šią pastabą, siūlomos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio normos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, siūlytina papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodant kam yra padaroma šiose dalyse įvardijama žala. Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateikiamos infrastruktūros bei išorinių kaštų mokesčių sąvokos, kuriose nurodoma, jog tai yra mokestis, renkamas tam tikroms patirtoms išlaidoms susigrąžinti. Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku koks subjektas patiria šias išlaidas.
Be to, vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikta kelių rinkliavos sąvoka, spręstina, kad kelių rinkliavą jau sudarytų surinkti infrastruktūros ir (arba) išorinių kaštų mokesčiai. Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu būdu būtų „renkami“ šie mokesčiai. Pažymėtina, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi Vyriausybė nustatytų kelių rinkliavos, bet ne infrastruktūros ir (arba) išorinių kaštų mokesčių dydžius, mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką. Be to, vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, už naudojimąsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais transporto priemonių valdytojai turi pareigą mokėti kelių rinkliavą, o ne aukščiau paminėtus mokesčius. Todėl atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio
nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina jį tikslinti. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį nurodant, kokios infrastruktūros statybos, priežiūros, eksploatavimo ir plėtros išlaidoms susigrąžinti renkamas infrastruktūros mokestis, o projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamą žodį „susigrąžinti“ siūlytina keisti žodžiu „kompensuoti“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vartojamos sąvokos „eismo oro tarša“ ir „eismo akustine tarša“, nors projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama sąvoka „eismo akustinės taršos kaštai“, o 2 dalyje – „eismo oro taršos kaštai“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio
„atitinkama“ patikslinti kokia infrastruktūra turima omenyje. Pritarti. Sąvokas „Eismo
akustinės taršos kaštai“, „Eismo oro taršos kaštai“, „Infrastruktūros mokestis“ ir „Išorinių kaštų mokestis“ išbraukti, nes jos nevartojamos tolimesniame tekste. Patikslinti sąvoką „kelių rinkliava“ ir ją išdėstyti taip: „ Kelių rinkliava – nustatyto dydžio suma, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis atitinkama kelių infrastruktūra ir pagal transporto priemonės tipą, kurią sudaro infrastruktūros mokestis ir (arba) išorinių kaštų mokestis .“ Taip pat pritarti juridinės technikos, redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaboms suvienodinti, patikslinti įstatyme naudojamas sąvokas ir nuostatas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojai moka kelių rinkliavą už naudojimąsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais. Už naudojimąsi vietinės reikšmės keliais (gatvėmis) kelių rinkliava nemokama.
Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad keliai yra skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų kelių rinkliavą tik už dalį valstybinės reikšmės kelių. Jei būtų apmokestinami visi valstybinės reikšmės keliai, siūlytina vietoj formuluotės „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais“ rašyti formuluotę „valstybinės reikšmės keliais“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina analogiškai papildyti ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. Nepritarti. Šiuo metu yra apmokestinamas važiavimas magistraliniais keliais. Nustačius, kad apmokestinamas važiavimas visais valstybinės reikšmės keliais, apmokestinamų kelių tinklas žymiai išsiplėstų. Todėl tikslinga palikti, kad apmokestinamų kelių tinklą nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Dėl galimo alternatyvių kelių apmokestinimo netikslinga pateikti galutinį apmokestintų kelių sąrašą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies redakcija nėra suskaidyta į punktus. Projektu siūloma keisti šio straipsnio redakcija įsigalios tik
keičiamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-320. Nepritarti. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-320 jau įsigaliojęs. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priedo lentele yra nurodyta, kad klasifikaciją pagal taršos lygį nustato Vyriausybė.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina jį tikslinti. Pritarti. Tikslinga nustatyti, kad transporto priemonės apmokestinamos pagal Euro klases, kaip yra šiuo metu. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
galiojantį teisinį reguliavimą gali būti mokamas kelių naudotojo mokestis dienai, savaitei, mėnesiui ir metams, siūlytina papildyti projekto 6 straipsnį baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų aptartos iki įstatymo įsigaliojimo išduotų kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų galiojimo taisyklės. Pritarti. Numatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės“. Šio teiginio pagrįstumas abejotinas. Manytina priešingai - elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, gali prireikti valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Pritarti. Tikslinga papildyti Aiškinamąjį raštą numatant, kad „Lėšos elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, bus numatomos tvirtinant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-1227) yra pateiktas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 2, 3, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1232), kuriuo taip pat keičiami šio įstatymo 2 ir 3 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, šio projekto nuostatos derintinos su projekto (reg. Nr. XIIIP-1232) nuostatomis. Nepritarti. Kartu su Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo nebuvo pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai. 9.
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 1.1. projekto pavadinime po žodžio „ĮSTATYMO“ įrašytinas trumpinys „NR.“; 1.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
organinių junginių“ brauktina kaip perteklinė; 1.3. projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „2020 m. sausio 1 d.“ rašytina formuluotė „2019 m. gruodžio 31 d.“; 1.4. rekomenduotina sunumeruoti projekto
projektą pagal pateiktas pastabas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-10-30
nustatant, kad kelių rinkliava – tai nustatyto dydžio suma, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis atitinkama infrastruktūra ir pagal transporto priemonės tipą, kurią sudaro infrastruktūros mokestis ir (arba) išorinių kaštų mokestis. Atsižvelgiant į tai yra keičiamas įstatymo 2 priedas jame įtvirtinant kelių rinkliavos ribinius tarifus pagal transporto priemonės tipą, kategoriją, klasę ir grupę, emisijos klasę, didžiausiąją leidžiamą masę. Iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ir į kokias 1999 m. birželio 17 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (toliau – Direktyva 1999/62/EB) priedų nuostatas atsižvelgus yra nustatyti būtent tokie ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, todėl kyla klausimas dėl nustatomų tarifų dydžių pagrįstumo. Įvertinę tai, manome, kad turi būti pateikta detali informacija, pagrindžianti, kodėl yra pasirinkti būtent tokie ribinių tarifų dydžiai ir kodėl toks dydis yra tinkamas ir proporcingas. Pritarti. Paprašyti pateikti siūlomų tarifų pagrindimą. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-10-30
naudotojo mokesčio ir pasirenkama įgyvendinti kitą Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnyje numatytą alternatyvą – kelių rinkliavas – pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies
atitikties lentelė. Pritarti. Tikslinga parengti atitikties lentelę. 3. Europos teisės departamentas prie
Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Direktyvos 1999/62/EB 3 straipsnio 2 dalimi, turės pranešti Europos Komisijai. Pritarti. Apie pakeistą mokesčio rūšį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Direktyvos 1999/62/EB 3 straipsnio 2 dalimi, praneš Europos Komisijai priėmus Įstatymo pakeitimo projektą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2018-06-20 Išrašas iš LR Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.
600: Pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1250 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1250), ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1250 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 1–4 dalyse apibrėžiamos sąvokos toliau įstatyme nevartojamos, siūloma atsisakyti šių sąvokų. Pritarti. 3. LR Vyriausybė, 2018-06-201
2. Atsižvelgiant į tai, kad kelių rinkliava būtų mokama tik už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais, siūloma sąvoką „kelių rinkliava“ išdėstyti taip:
„Kelių rinkliava – privalomoji įmoka, mokama už
transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais ir pagal transporto priemonės tipą.“
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, gatvės priskirtinos vietinės reikšmės keliams, todėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1250 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje išbrauktinas skliaustuose rašomas žodis „gatvėmis“ kaip perteklinis. Pritarti. 5. LR Vyriausybė, 2018-06-205
4. Siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1250 5 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priede vietoj žodžių „transporto priemonės pagal taršos lygį“ rašyti žodžius „nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės“ ir atsisakyti išnašos „**“.
Klasifikaciją pagal taršos lygį (pagal šio įstatymo
Tarybos direktyvą 1999/62/EB) nustato Vyriausybė. Pritarti. 6. LR Vyriausybė, 2018-06-205 . Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme nustatyti mokesčio dydžiai yra proporcingi naudojimosi keliais trukmei (metų, mėnesio, savaitės ir dienos tarifai), o Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1250 siūlomos įtvirtinti kelių rinkliavos dydžiai būtų proporcingi nuvažiuotam atstumui, siūlytina įtvirtinti pereinamojo laikotarpio nuostatas, užtikrinsiančias, kad nebūtų pažeisti transporto priemonių ar jų junginių valdytojų, sumokėjusių kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais, interesai. Pritarti. Įstatymo projekte nustatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2020 m. sausio 1 d. – tikslinama į
. Atsižvelgiant į tai, kad elektroninės rinkliavos sistemos diegimas bus finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, siūloma Įstatymų projektų įsigaliojimo datą nustatyti 2020 m. liepos 1 d., kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas einamųjų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal LR Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Ekonomikos komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
D.Kreivys.
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
27 d. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Projektu siekiama labiau diferencijuoti rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį. Atkreiptinas dėmesys, kad išmetami į aplinką teršalai yra apmokestinami pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar kartu neturėtų būti keičiamas ir aukščiau minimas įstatymas, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo už taršą. Nepritarti. Įstatymo projektu siekiama perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB 1999 m. birželio 17 d.
„Dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra“ nuostatas diferencijuojant rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį ir atsižvelgiant į kitų ES šalių taikomus modelius užtikrinant principus
„teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Taip pat pažymėtina, kad pagal
galiojantį teisinį reglamentavimą transporto priemonių ar jų junginių valdytojų už naudojimąsi magistraliniais keliais mokamo kelių naudotojo mokesčio dydžiai, atsižvelgiant į N₂ ir N₃ transporto priemonių kategorijų pavyzdį, taip pat diferencijuojami pagal transporto priemonių taršos lygį (EURO normas). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
penkiomis naujomis sąvokomis: eismo akustinės taršos kaštai, eismo oro taršos kaštai, infrastruktūros mokestis, išorinių kaštų mokestis bei kelių rinkliava. Atkreiptinas dėmesys, jog tolimesniame projekto tekste yra vartojama vienintelė kelių rinkliavos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas likusių keturių sąvokų tikslingumas. Neatsižvelgus į šią pastabą, siūlomos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio normos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, siūlytina papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodant kam yra padaroma šiose dalyse įvardijama žala. Pritarti. Sąvokas „Eismo akustinės taršos kaštai“, „Eismo oro taršos kaštai“, „Infrastruktūros mokestis“ ir „Išorinių kaštų mokestis“ išbraukti, nes jos nevartojamos tolimesniame tekste. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateikiamos infrastruktūros bei išorinių kaštų mokesčių sąvokos, kuriose nurodoma, jog tai yra mokestis, renkamas tam tikroms patirtoms išlaidoms susigrąžinti.
Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku koks subjektas patiria šias išlaidas. Pritarti. Sąvokas „Eismo akustinės taršos kaštai“, „Eismo oro taršos kaštai“, „Infrastruktūros mokestis“ ir „Išorinių kaštų mokestis“ išbraukti, nes jos nevartojamos tolimesniame tekste. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Be to, vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikta kelių rinkliavos sąvoka, spręstina, kad kelių rinkliavą jau sudarytų surinkti infrastruktūros ir
(arba) išorinių kaštų mokesčiai. Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu būdu būtų „renkami“ šie mokesčiai. Pažymėtina, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi Vyriausybė nustatytų kelių rinkliavos, bet ne infrastruktūros ir (arba) išorinių kaštų mokesčių dydžius, mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką. Be to, vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, už naudojimąsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais transporto priemonių valdytojai turi pareigą mokėti kelių rinkliavą, o ne aukščiau paminėtus mokesčius. Todėl atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio
nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina jį tikslinti. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti sąvoką „kelių rinkliava“ ir ją išdėstyti taip: „Kelių rinkliava – privalomojo įmoka , mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais ir pagal transporto priemonės tipą.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį nurodant, kokios infrastruktūros statybos, priežiūros, eksploatavimo ir plėtros išlaidoms susigrąžinti renkamas infrastruktūros mokestis, o projekto
„susigrąžinti“ siūlytina keisti žodžiu „kompensuoti“. Pritarti. Sąvokas „Eismo
akustinės taršos kaštai“, „Eismo oro taršos kaštai“, „Infrastruktūros mokestis“ ir „Išorinių kaštų mokestis“ išbraukti, nes jos nevartojamos tolimesniame tekste. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projekto
„eismo oro tarša“ ir „eismo akustine tarša“, nors projekto 1 straipsniu
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama sąvoka „eismo akustinės taršos kaštai“, o 2 dalyje – „eismo oro taršos kaštai“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas. Pritarti. Sąvokas „Eismo akustinės taršos kaštai“, „Eismo oro taršos kaštai“, „Infrastruktūros mokestis“ ir „Išorinių kaštų mokestis“ išbraukti, nes jos nevartojamos tolimesniame tekste. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio
„atitinkama“ patikslinti kokia infrastruktūra turima omenyje. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti sąvoką „kelių rinkliava“ ir ją išdėstyti taip: „Kelių rinkliava – privalomojo įmoka, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais ir pagal transporto priemonės tipą.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
transporto priemonių valdytojai moka kelių rinkliavą už naudojimąsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais. Už naudojimąsi vietinės reikšmės keliais (gatvėmis) kelių rinkliava nemokama. Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad keliai yra skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų kelių rinkliavą tik už dalį valstybinės reikšmės kelių. Jei būtų apmokestinami visi valstybinės reikšmės keliai, siūlytina vietoj formuluotės „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais keliais“ rašyti formuluotę „valstybinės reikšmės keliais“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina analogiškai papildyti ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. Nepritarti. Šiuo metu yra apmokestinamas važiavimas magistraliniais keliais. Nustačius, kad apmokestinamas važiavimas visais valstybinės reikšmės keliais, apmokestinamų kelių tinklas žymiai išsiplėstų. Todėl tikslinga palikti, kad apmokestinamų kelių tinklą nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Dėl galimo alternatyvių kelių apmokestinimo netikslinga pateikti galutinį apmokestintų kelių sąrašą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 straipsnio 1 dalies redakcija nėra suskaidyta į punktus.
Projektu siūloma keisti šio straipsnio redakcija įsigalios tik 2018 m. sausio 1 d., tad atsižvelgiant į teisės technikos taisykles turi būti keičiamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-320. Nepritarti. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-320 jau įsigaliojęs. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
klasifikaciją pagal taršos lygį nustato Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina jį tikslinti. Pritarti. Tikslinga nustatyti, kad transporto priemonės apmokestinamos pagal Euro klases, kaip yra šiuo metu. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būti mokamas kelių naudotojo mokestis dienai, savaitei, mėnesiui ir metams, siūlytina papildyti projekto 6 straipsnį baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų aptartos iki įstatymo įsigaliojimo išduotų kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų galiojimo taisyklės. Pritarti.
Pritarti. Numatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės“. Šio teiginio pagrįstumas abejotinas. Manytina priešingai - elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, gali prireikti valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. birželio 20 nutarimo Nr. 600. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-1227) yra pateiktas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 2, 3, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1232), kuriuo taip pat keičiami šio įstatymo 2 ir 3 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, šio projekto nuostatos derintinos su projekto (reg. Nr. XIIIP-1232) nuostatomis. Nepritarti.
Nepritarti. Kartu su Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo nebuvo pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 9.1. projekto pavadinime po žodžio „ĮSTATYMO“ įrašytinas trumpinys „NR.“;
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė
„pavyzdžiui, azoto oksido ir lakių organinių junginių“ brauktina kaip
perteklinė; 9.3. projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „2020 m. sausio 1 d.“ rašytina formuluotė „2019 m. gruodžio 31 d.“; 9.4. rekomenduotina sunumeruoti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priede esančios lentelės eilutes. Pritarti. 15. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Dėl lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1250 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1250 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. 1. Projektu įstatymo 2 straipsnio 5 dalis keičiama nustatant, kad kelių rinkliava – tai nustatyto dydžio suma, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis atitinkama infrastruktūra ir pagal transporto priemonės tipą, kurią sudaro infrastruktūros mokestis ir (arba) išorinių kaštų mokestis.
Atsižvelgiant į tai yra keičiamas įstatymo 2 priedas jame įtvirtinant kelių rinkliavos ribinius tarifus pagal transporto priemonės tipą, kategoriją, klasę ir grupę, emisijos klasę, didžiausiąją leidžiamą masę. Iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ir į kokias
dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (toliau – Direktyva 1999/62/EB) priedų nuostatas atsižvelgus yra nustatyti būtent tokie ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, todėl kyla klausimas dėl nustatomų tarifų dydžių pagrįstumo. Įvertinę tai, manome, kad turi būti pateikta detali informacija, pagrindžianti, kodėl yra pasirinkti būtent tokie ribinių tarifų dydžiai ir kodėl toks dydis yra tinkamas ir proporcingas. Pritarti. Teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą yra pateikta detali informacija bei pagrindimai dėl rinkliavos dydžio nustatymo. (LRV 2018 m. birželio 20 nutarimas Nr. 600)
Respublikos teisingumo ministerijos,
atsisakoma kelių naudotojo mokesčio ir pasirenkama įgyvendinti kitą Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnyje numatytą alternatyvą – kelių rinkliavas – pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Direktyvos 1999/62/EB ir Projekto nuostatų atitikties lentelė. Pritarti. Susisiekimo ministerija parengs atitikties lentelę. 17. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017 m. spalio 30 d. 3.
dėmesį, kad apie pakeistą mokesčio rūšį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Direktyvos 1999/62/EB 3 straipsnio 2 dalimi, turės pranešti Europos Komisijai. Pritarti. Apie pakeistą mokesčio rūšį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Direktyvos 1999/62/EB 3 straipsnio 2 dalimi, praneš Europos Komisijai priėmus Įstatymo pakeitimo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2018 m. rugsėjo
DĖL
finansų komitete svarstomais Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo (toliau – KPPPĮ projektas), Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais. Kaip skelbiama įstatymo projektų aiškinamajame rašte, jų tikslas – užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, kurių neužtikrina laikinis mokestis (vinjetė). KPPPĮ projekto tikslas – nustatyti, kad už naudojimąsi kelių infrastruktūra būtų renkama kelių rinkliava, kuri priklauso nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės tipo. Siūloma nuo
valdytojų už laikotarpį, kuriuo yra naudojamasi kelių infrastruktūra, pakeisti į kelių rinkliavą, mokamą už keliais nuvažiuotą atstumą. Perėjimas nuo laikinio prie intervalinio mokesčio tarifo reikalauja keisti teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, siekiant įteisinti kelių rinkliavos rinkimą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje.
Pats principas atrodytų yra teisingas, tačiau išnagrinėję projektus ir pradėję skaičiuoti ūkininkai įsitikino, jog siūloma kelių rinkliava stipriai išbrangins sunkiasvorių transporto priemonių paslaugas, kuriomis stambesni ūkininkai naudojasi patys veždami savo produkciją į pardavimo vietas arba dažniausiai naudodamiesi transporto įmonių teikiamomis paslaugomis. Ūkininkų skaičiavimu, pagal projekte siūlomas kelių rinkliavos ribinių tarifų lentelėje nurodytus įkainius, už nuvažiuotą kilometrą eurais (0,08 - 0,16 Eur) gaunasi, jog per mėnesį nuvažiavus iki 10 tūkst. km (būtent tiek ir daugiau km tenka nuvažiuoti, kai pardavimui išvežama produkcija per mėnesį), tai reikėtų mokėti nuo 600 iki 1600 Eur kelių rinkliavos, kai tuo tarpu šiuo metu metinis laikinis mokestis tokios sumos net nesiekia. Tie ūkininkai , kurie naudojasi vežėjų paslaugomis, įsitikinę, jog jeigu bus tokie tarifai, tai vežėjai ims iš ūkininkų didesnius įkainius už šią paslaugą. Taip dar viena finansinė našta nuguls ant ūkininko pečių. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad pasekmių verslui nebus, bet akivaizdu, jog, padidėjus kelių rinkliavoms, didės ir verslo subjektų išlaidos, o tuo pačiu ir krovinio pervežimo mokestis. Aiškinamajame rašte rašoma, jog „ p lanuojamas investicijų poreikis elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, yra apie 130 mln. eurų“ , o „ planuojamos metinės pajamos iš kelių rinkliavos siekia 110 mln. eurų, kas sudaro daugiau nei dvigubai šiuo metu surenk amų kelių mokesčio pajamų. Planuojami kelių rinkliavos infrastruktūros (fizinės ir informacinių technologijų) metiniai aptarnavimo kaštai siekia iki 30 mln. eurų “.
Aiškinamajame rašte įvardintas tikslas yra nesvarus argumentas kelių mokesčio tvarkai keisti ir nepagrįstai jį didinti didesniajai daliai verslo atstovų, lyginant su kiekiu nuvažiuojančių trumpus atstumus. Taip pat visiškai neaiški nuvažiuotų kilometrų apskaičiavimo, sureguliavimo, administravimo tvarka. Lietuvos ūkininkų sąjunga nepritaria pateiktų įstatymų projektams ir siūlo juos detaliau išanalizuoti su socialiniais partneriais. Ūkininkai ir taip neturi jokių alternatyvių kelių, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl produkcijos parsivežimui iš laukų į sandėliavimo vietas yra priversti naudotis magistraliniais keliais ir turi pilną teisę pagrįstai reikalauti už tai nemokėti. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektu siekiama užtikrinant principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklą sudaro 21 tūkst. km, iš kurių tik apie 1600 km yra mokami, todėl ūkio subjektams visada išlieka galimybė pasinaudoti keliais, kurie nėra apmokestinti. Pateiktas siūlymas tikslinti įstatymo projektą Nr, XIIIP-1250, nurodant, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti m ažiausią r ibinį tarifą už nuvažiuotą kilometrą. 2. Lietuvos keleivių vežimo asociacija, 2019 m. balandžio 9 Nr. S-064
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui yra pateiktas Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau –
projektas).
Parengtu įstatymo projektu numatoma keisti galiojantį kelių naudotojo mokestį, nustatant naują kelių rinkliavą, kuri būtų apskaičiuojama pagal transporto priemonės nuvažiuotą atstumą naudojantis atitinkama infrastruktūra ir pagal transporto priemonės tipą, kurią sudaro infrastruktūros mokestis ir (arba) išorinių kaštų mokestis (Išorinių kaštų mokestis - mokestis, renkamas patirtoms išlaidoms, susijusioms su eismo oro tarša ir (arba) eismo akustine tarša, susigrąžinti). KPPPJ projekto aiškinamojo rašto 7 dalyje „Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygos ir jo plėtrai" nurodoma, jog įstatymo pakeitimas leis efektyviau įgyvendinti principus „naudotojas moka" ir „teršėjas moka". Taip pat įtaką verslo sąlygoms analizuojančioje aiškinamojo rašto dalyje teigiama, jog pakeitimai atitinka Europos Sąjungoms šalims taikytiną reglamentavimą ir kitų šalių praktiką. Lietuvos keleivių vežimo asociacija (toliau - Asociacija) ir jos nariai susipažinę su KPPPJ projektu ir įstatymo pataisas pagrindžiančiu aiškinamuoju raštu yra įsitikinę, jog nors įstatymo pataisomis deklaruojamas siektinas taršos mažinimo rezultatas, tačiau realus šių pataisų efektas nėra analizuojamas, kadangi įstatymo pakeitimų priėmimas turės neproporcingai didelį neigiamą poveikį tiek keleivių vežimo veiklai, tiek ypač viešųjų susisiekimo paslaugų tiesioginiams vartotojams - keleiviams.
<...>
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo už taršą, taip pat siekiant suderinti taršos mažinimo tikslus su keleivių vežimo veiklos vystymu, siūlome: 1.
Nustatyti, kad rinkliava nemokama reguliaraus tolimojo, tarptautinio ir vietinio susisiekimo maršrutuose ir KPPPį 6 str. 3 d. 9 punktą išdėstyti taip: „9) tolimojo, tarptautinio ir vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais."
nustatyti 0,007-0,014 Eur ribinius tarifus už nuvažiuotą kilometrą, atitinkamai pakeičiant Įstatymo projekto 2 priedą. 3. Netaikyti kelių rinkliavos mokesčio keleivinėms kelių transporto priemonėms su Euro 6 (ir aukštesnės) emisijos varikliais ar elektra varomoms transporto priemonėms - autobusams ir troleibusams. 4. Tuo atveju, jei kelių mokestis būtų skaičiuojamas pagal transporto priemonės nuvažiuotą atstumą, nustatyti pereinamąjį ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį, KPPPį pakeitimų tikslams pasiekti. Pritarti iš dalies. Kadangi įstatymo įsigaliojimo terminas siūlomas 2023 m. sausio 1d., o vežėjų sutartys dėl maršrutų aptarnavimo baigia galioti 2023 m., bus laikotarpis pasiruošti įstatymo nuostatų įsigaliojimui. Pateiktas siūlymas tikslinti įstatymo projektą Nr, XIIIP-1250, nurodant, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti m ažiausią r ibinį tarifą už nuvažiuotą kilometrą. 3.
m. birželio 2 d. Nr. 7-58 Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto
prekybos įmonių asociacija („Asociacija“) vienija mažmenines prekybos įmones, valdančias beveik du tūkstančius parduotuvių, kurias aptarnauja krovininės transporto priemonės. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo („KPPPFĮ“) VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektu
(„Projektas“) siūloma iš esmės pakeisti kelių naudotojų apmokestinimo mechanizmą, nustatant, kas kelių rinkliavos dydžiai yra proporcingi nuvažiuotam atstumui , kai tuo tarpu, galiojančiame KPPPFĮ nustatyti mokesčio dydžiai yra proporcingi naudojimosi keliais trukmei . Asociacija toliau teikia pastabas dėl Projekto. 2. Anot Aiškinamojo rašto Projektas parengtas, siekiant užtikrinti principus
„teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, kurių neužtikrina laikinis mokestis
(vinjetė). Pažymėtina, kad išmetami į aplinką teršalai yra Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo objektas [1] . Svarstytina, ar Projektu nesiekiama nustatyti dvigubo apmokestinimo . 3. Galiojančiame KPPPFĮ įtvirtinta, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos („Programa“) finansavimo šaltiniai, be kita ko, yra dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai taip pat dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams. Akcizo mokesčio pajamos yra proporcingos realizuoto benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų, skirtų automobiliams, kiekiui, kuris, savo ruožtu, tiesiogiai proporcingas transporto priemonių nuvažiuotam atstumui.
Todėl siūlymas Programą finansuoti transporto priemonių nuvažiuotam atstumui proporcingu dar vienu mokesčiu (rinkliava) reiktų ne ką kitą, kaip transporto priemonių naudotojų dvigubą apmokestinimą. 4. Iš Projekto aiškinamojo rašto seka, kad kelių naudotojų apmokestinimo mechanizmą siūloma keisti atsižvelgiant į 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra („Direktyva 1999/62/EB“) nuostatas. Pažymėtina, kad Direktyva 1999/62/EB nereikalauja, kad transporto priemonės būtų apmokestinamos būtent pagal nuvažiuoto atstumo principą. Direktyvos 2 straipsnio c) punkte nurodyta, kad „naudotojo mokestis“ yra nustatyto dydžio mokestis, kuriuo suteikiama teisė tam tikrą laikotarpį eksploatuoti transporto priemonę 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoje infrastruktūroje, o 7 straipsnio 8 dalis numato, kad naudotojo mokesčio tarifai yra proporcingi naudojimosi infrastruktūra trukmei . Taigi, galiojančiame KPPPFĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį nustatyti naudotojo mokesčio dydžiai yra proporcingi naudojimosi keliais trukmei, atitinka Direktyvos 1999/62/EB reikalavimus
kilometrą - 0,035 Eur, o maksimalų - 0,16 Eur. Tačiau Direktyva 1999/62/EB nenustato nei minimalaus, nei maksimalaus rinkliavos už nuvažiuotą kilometrą tarifo. Kadangi nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ir į kokias Direktyvos 1999/62/EB priedų nuostatas atsižvelgus yra nustatyti būtent tokie ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, todėl kyla klausimas dėl nustatomų tarifų dydžių pagrįstumo [2] . 6.
[3] , kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas , projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas . Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims [4] . Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu (3 d.) [5] . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliekamas vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276. Neginčytina, jog Projektu siūloma iš esmės pakeisti kelių naudotojų apmokestinimo mechanizmą, Projekto rengėjai tokio pakeitimo būtinumą motyvuoja poreikiu papildomai surinkti virš 2 mlrd. Eur kelių plėtrai ir priežiūrai. TPĮ 15 straipsnio nuostatos yra imperatyvios, t.y. Projekto rengėjai neturi diskrecijos pasirinkti ar atlikti Projekto poveikio vertinimą , jie paprasčiausiai turi vykdyti TPĮ 15 straipsnio reikalavimus. Tačiau nei Projekto aiškinamajame rašte, nei atskiru dokumentu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai nepateikti, taigi, konstatuotina, kad Projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliktas, todėl, atitinkamai jame siūlomų įtvirtinti rinkliavos tarifų už nuvažiuotą kilometrą pagrįstumas ir proporcingumas yra abejotinas. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projektą svarstyti tik atlikus jame numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 276 nustatyta tvarka .
276 nustatyta tvarka . Tokio vertinimo metu, be kita ko, turi būti įvertintas siūlomų įtvirtinti rinkliavos tarifų už nuvažiuotą kilometrą pagrįstumas ir proporcingumas, poveikis ekonomikai (įvertinant didėsiančių krovinių gabenimo tarifų poveikį pirmojo būtinumo prekių krepšeliui ir infliacijai), valstybės finansams (papildomai ketinamas surinkti rinkliavos sumas). 7. Projektu siūloma nustatyti, kad kelių rinkliavos dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų ribinių tarifų, nustato Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai) , mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu [6] . Pastebėtina, kad Projekte nenustatyti jokie kriterijai, kuriais turi vadovautis Vyriausybė nustatydama vienokius ar kitokius kelių rinkliavos dydžius. Todėl Projektu iš esmės siūloma perduoti Vyriausybei mokesčio dydžio nustatymo funkciją, kas prieštarauja Konstitucinis teismo jurisprudencijai . 8. Įvedus mokestį už kilometražą, jis, lyginant su šiuo metu taikytinais mokesčiais, išaugtų 10-20 kartų. Logistikos kaštai yra viena iš stambių prekės kainos sudedamųjų dalių. Atitinkamai, didėjant mokesčiams, didėtų prekių savikaina ir galutinės kainos vartotojams. Šio mokesčio naštą tiesiogiai pajus vartotojai, kadangi brangs prekių, paslaugų, susisiekimo kainos, kas sudaro didžiausią namų ūkių išlaidų dalį. 9. Pastebėtina, jog, vadovaujantis Direktyvos 1999/62/EB 2 straipsnio d) punktu, " transporto priemonė" yra motorinė transporto priemonė arba sekcijomis sujungiama transporto priemonė, skirta tik kroviniams keliais vežti, kurios maksimalus leistinas bendras pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų.
Tuo tarpu Projektu siūloma apmokestinti ir transporto priemones, kurių maksimalus leistinas bendras pakrautos transporto priemonės svoris yra mažesnis nei 12 tonų. Nepritarti. Visi klausimai yra atsakyti aiškinamajame rašte ir LRV išvadoje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija,
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, įvertinusi 2018 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitete numatomą svarstyti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), teikia šiuos siūlymus:
nėra apibrėžta ir vartojama karinės apsaugos sistemos sąvoka.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme apibrėžiamą krašto apsaugos sistemos sąvoką (3 straipsnis), taip pat Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme atvykstančių pajėgų apibrėžime vartojamą užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų sąvoką (2 straipsnio 1 dalis) ir siekiant suderinti minėtuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme vartojamas sąvokas, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių karinės apsaugos sistemos ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis ar jų junginiais;“. 2. Atsižvelgiant į ankstesnį siūlymą, atitinkamai siūlytina papildyti Įstatymo projektą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimu ir šį punktą išdėstyti taip: „2) už užsienio valstybių karinės apsaugos sistemos ginkluotųjų pajėgų didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones ar jų junginius.“ Nepritarti. Siūlymai įvertinti ir priimti dabar galiojančioje Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo redakcijoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybės
želio
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr.
SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1250 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1250), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1251 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1252 (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1250 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 1–4 dalyse apibrėžiamos sąvokos toliau įstatyme nevartojamos, siūloma atsisakyti šių sąvokų. Pritarti. 2. LR Vyriausybės
želio
reikšmės keliais, siūloma sąvoką „kelių rinkliava“ išdėstyti taip: „Kelių rinkliava – privalomoji įmoka, mokama už transporto priemonę pagal nuvažiuotą atstumą naudojantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais ir pagal transporto priemonės tipą.“ Pritarti. 3. LR Vyriausybės
želio
punktu, gatvės priskirtinos vietinės reikšmės keliams, todėl Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1250 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje išbrauktinas skliaustuose rašomas žodis „gatvėmis“ kaip perteklinis. Pritarti. 4. LR Vyriausybės
želio
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1250 5 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priede vietoj žodžių „transporto priemonės pagal taršos lygį“ rašyti žodžius „nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės“ ir atsisakyti išnašos „**“. Klasifikaciją pagal taršos lygį (pagal šio įstatymo
Tarybos direktyvą 1999/62/EB) nustato Vyriausybė. Pritarti. 5. LR Vyriausybės
želio
proporcingi naudojimosi keliais trukmei (metų, mėnesio, savaitės ir dienos tarifai), o Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1250 siūlomos įtvirtinti kelių rinkliavos dydžiai būtų proporcingi nuvažiuotam atstumui, siūlytina įtvirtinti pereinamojo laikotarpio nuostatas, užtikrinsiančias, kad nebūtų pažeisti transporto priemonių ar jų junginių valdytojų, sumokėjusių kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais, interesai. Pritarti. 6. LR Vyriausybės
želio
sistemos diegimas bus finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, siūloma Įstatymų projektų įsigaliojimo datą nustatyti 2020 m. liepos
priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Nepritarti. Siūloma įsigaliojimo data 2023 m. sausio 1 d. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018 m. rugsėjo 12 d. Nr. 108-P-33 Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal LR Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Ekonomikos komitetas. Atsižvelgti. 2. Aplinkos apsaugos komitetas, 2018 m. rugsėjo 12 d. Nr. 107-P-27 Pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1250 ir komiteto išvadoms. Atsižvelgti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, LR Vyriausybės siūlymus, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos siūlymus bei Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. birželio 3 d. 2 Argumentai : Siekiant įstatyme pateikti tikslias sąvokas, siūloma patikslinti sąvoką „kelių rinkliava“.
Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi, atitinkamai buvusias 3-5 dalis laikyti 4-6 dalimis, ir ją išdėstyti taip: „Kelių rinkliava – privalomojo įmoka, mokama už transporto priemonę pagal transporto priemonės tipą ir EURO klasę , už nuvažiuotą atstumą naudojantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais ir pagal transporto priemonės tipą .“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. birželio 3 d. 3 Argumentai :
Siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas žemės ūkio subjektams, kurie užsiima žemdirbyste ir tinkamą šių nuostatų įgyvendinimą bei atsižvelgiant į Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos raštus, siūloma papildyti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnį papildant jį 4 dalimi. Pasiūlymas :
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnį papildant jį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
sąlygas taikyti m ažiausią r ibinį tarifą už nuvažiuotą kilometrą: 4.1. žemės ūkio veiklos subjektams, kurie atitinka šias sąlygas: 4.1.1. verčiasi žemdirbyste; 4.1.2. metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
savo transporto priemonėmis ir turi važtaraštį, patvirtinantį, kad krovinio siuntėjas, gavėjas ir vežėjas sutampa. 4.2. tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis ir(ar) jų junginiais. “ Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. birželio 3 d.
5 Argumentai : Siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas žemės ūkio subjektams, kurie užsiima žemdirbystė ir užtikrinti tinkamą šių nuostatų įgyvendinimą, siūloma pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 priedą Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: ,,5 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priedas
KELIŲ RINKLIAVOS RIBINIAI TARIFAI Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė* Ribiniai tarifai už nuvažiuotą kilometrą, eurais
2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 0,035-0,07
3 A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 0,035- 0,07
3 I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 0,035- 0,07
1 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 0,035-0,07
2 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 0,05-0,10
3 nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 0,08-0,16 * Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Pritarti. 4. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. birželio 3 d.
6 Argumenta i: Tikslinamos įstatymo projekto 6 straipsnyje pateiktos nuostatos, nes keičiamas Kelių rinkliavos sistemos sukūrimo ir įdiegimo finansavimo modelis. Nustatytiems tikslams pasiekti įgyvendinamas didelės apimties projektas. Taip pat atsižvelgiama į elektroninės kelių rinkliavos modelio sukūrimo ir įdiegimo viešųjų pirkimų procedūras bei sudarytų pirkimo sutarčių sudėtingumą ir įgyvendinimo terminus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Kelių rinkliavos sukūrimo ir įdiegimo finansavimo užtikrinimui Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai LR Vyriausybė skiria ne daugiau nei 90 mln. Eur arba suteikia valstybės garantiją paskolai ne didesnei nei 90 mln. Eur sumai. 4. Kelių rinkliavos sistemos metinės administravimo išlaidos neturi viršyti 12 procentų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtos sumos arba suteiktos valstybės garantijos paskolai limito. 5. Gautos lėšos iš kelių rinkliavos yra Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamos. Šios lėšos naudojamos: 5.1. valstybinės reikšmės mokamų kelių priežiūrai ir plėtrai, 5.2. kelių rinkliavos sistemos administravimui ir plėtrai,
sistemos sukūrimui ir įdiegimui, grąžinimui ir palūkanų mokėjimui
mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7 , prieš – 0 , susilaikė – 3 . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1250(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė [1] Šio įstatymo 3 str. 1 p. [2] Ši pastaba nurodyta Europos teisės departamento išvadoje dėl Projekto. Svarstant Projektą Seimo ekonomikos komitete, buvo nutarta šiai pastabai pritarti ir p aprašyti pateikti siūlomų tarifų pagrindimą. Tačiau, mūsų žiniomis, tinkamas ir išsamus siūlomų tarifų pagrindimas iki šiol
Pvz., 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai.