Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį: „
kolegialumas Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip
8 Konstitucinio Teismo teisėjams teisėjų. Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglamentą, jį keičiant ir sprendžiant kitus vidaus klausimus, Konstitucinio Teismo posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Konstitucinio Teismo teisėjų. Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ar sprendimo išaiškinimo ar peržiūrėjimo vienbalsiai priimami visų Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma . Konstitucinio Teismo aktai, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio trečiojoje dalyje, (toliau – kiti Konstitucinio Teismo aktai) priimami posėdyje dalyvaujančių Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma. Konstitucinio Teismo teisėjai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba balsuojant susilaikyti.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
DĖL
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Per paskutinius keletą metų pasitaikė ne vienas atvejis, kuomet priimdami sprendimą, Konstitucinio Teismo teisėjai neranda bendro sutarimo ir sprendimą priima vieno balso skirtumu. Teikiamas projektas parengtas, jaučiant poreikį užtikrinti, kad nuolat nebūtų keičiama konstitucinė doktrina. Siekiama išlaikyti socialinio teisingumo principus bei numatyti teisinius saugiklius, kurie leistų Konstitucinio Teismo teisėjams iki galo išdiskutuoti klausimą ir vienbalsiai priimti sprendimą. Taip pat siekiama, kad Konstitucinio Teismo darbe svarbiausius sprendimus priimtų mažiausiai 8 teisėjai. Pagrindinis teikiamo projekto tikslas ir uždavinys yra Konstitucinio Teismo teisėjų vienbalsio sprendimo priėmimo įtvirtinimas įstatyme, kuris leistų iki galo įsigilinti į klausimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Petras Gražulis. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartas teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų. Sprendimai priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pritarus pataisai, Konstitucinis Teismas bylas nagrinėtų ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priimtų kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 8 teisėjams ir sprendimai turėtų būti vienbalsiai. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūloma pataisa neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Kitų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : Konstitucinis Teismas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-18
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1247 (toliau – Projektas) teikiame pastabas. Projektu siūloma pakeisti Konstitucinio Teismo teisėjų dalyvavimo nagrinėjant bylas ir priimant Konstitucinio Teismo nutarimus, išvadas ar sprendimus kvorumą, padidinat jį nuo 2/3 (6 teisėjai) iki 8 teisėjų. Vertindami šį pakeitimą norėtume atkreipti dėmesį į šiuos aspektus. Kaip numatyta Europos Komisijos komunikate KOM(2014) 158 galutinis [1] tais atvejais, kai į ES teisės taikymo sritį nepatenkantys atvejai kelia sisteminę grėsmę teisinei valstybei, gali būti taikomi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 7 straipsnyje numatyti prevenciniai ir sankcijų mechanizmai. ES sutarties 7 straipsniu siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės gerbtų bendrąsias ES vertybes, įskaitant teisinės valstybės principus. Jo taikymo sritis neribojama ES teisės apimamomis sritimis, o ES suteikiama teisė įsikišti, kad būtų apsaugota teisinė valstybė, ir kitose srityse, kuriose valstybės narės veikia savarankiškai. Remdamasi šiomis nuostatomis Europos Komisija 2016 m. liepos 27 d. pateikė rekomendaciją (ES) 2016/1374 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kurioje, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad
Konstitucinio Teismo sprendimų priėmimo procesą ir kyla grėsmė, kad jis bus sustabdytas.
Komisijos nuomone, galima visiškai įsivaizduoti, kad dėl įvairių priežasčių toks dalyvių kvorumas gali kartais būti nepasiektas, ir tada Teismas bent laikinai negalėtų priimti sprendimų, o tai lemtų teisinės valstybės principo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai ir bylas nagrinėja visos sudėties teismas, padidinus teisėjų kvorumą iki 8 gali būti sutrikdytas Konstitucinio Teismo darbas dėl ko Konstitucinis Teismas kai kuriais atvejais negalėtų priimti sprendimų. Todėl tokia Projekto nuostata galėtų kelti grėsmę teisinės valstybės principui. Projektu taip pat siūloma pakeisti Konstitucinio Teismo teisėjų, priimančių Konstitucinio Teismo nutarimus, išvadas ar sprendimus kvorumą, nustatant, kad jie turi būti priimami vienbalsiai. Įtvirtinus tokią nuostatą gali būti sutrikdytas Konstitucinio Teismo darbas, jeigu bent vienas teisėjas dėl objektyvių priežasčių negalėtų dalyvauti priimant nutarimą, išvadą ar sprendimą, bei gali sudaryti prielaidas neribotam laikui atidėti nutarimo, išvados ar sprendimo priėmimą, kai bent vienam teisėjui turint kitą nuomonę, nutarimas, išvada ar sprendimas būtų nepriimtas arba priimtas nesilaikant Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytų terminų. Tokia situacija, kaip minėta prieš tai, galėtų lemti teisinės valstybės principo pažeidimą. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Viktorija Vasiliauskienė, tel.
, el. p. [email protected] [1] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Konstitucinio Teismo teisėjų dalyvavimo nagrinėjant bylas ir priimant Konstitucinio Teismo nutarimus, išvadas ar sprendimus kvorumą, padidinat jį nuo 2/3 (6 teisėjai) iki 8 teisėjų. Siūlymas diskutuotinas. Kolegialių institucijų posėdžių kvorumas paprastai nustatomas, atsižvelgiant į jų priimamų sprendimų svarbą ir narių skaičių: paprasta arba kvalifikuota dauguma. Galiojančiame įstatyme yra nustatyta kvalifikuota teismo narių balsų dauguma nagrinėjant bylas. Nustačius didesnę nei kvalifikuota balsų daugumą, manytume, gali būti sutrikdytas teismo darbas, jeigu dėl pateisinamų priežasčių teismo posėdyje negalėtų dalyvauti daugiau nei vienas teisėjas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kituose teismuose nustatytus teisėjų dalyvavimo nagrinėjant bylas kvorumus. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 358 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimama balsų dauguma, o jeigu Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinėje sesijoje balsai pasiskirsto po lygiai, lemia teismo posėdžio pirmininko balsas. Teisingumo Teismo statuto 17 straipsnyje nustatyta, kad Didžiosios kolegijos (ją sudaro 15 teisėjų) sprendimai galioja tik tada, jei posėdyje dalyvauja vienuolika teisėjų, Visos sudėties teismo (jį sudaro 28 teisėjai) sprendimai galioja tik tada, jei posėdyje dalyvauja septyniolika teisėjų. Be to, yra nustatyta galimybė vieną kolegijos teisėją pakeisti kitu. Europos Žmogaus Teisių Teismo Veiklos taisyklių 23 straipsnyje nustatyta, kad Didžiosios kolegijos ir Kolegijų sprendimai priimami jas sudarančių teisėjų balsų dauguma.
Pastebėtina, kad Konstituciniame Teisme yra 9 teisėjai, bylas nagrinėja visos sudėties teismas, jeigu kuris nors teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nėra galimybės jį pakeisti kitu. 2. Projektu taip pat siūloma pakeisti Konstitucinio Teismo teisėjų, priimančių Konstitucinio Teismo nutarimus, išvadas ar sprendimus kvorumą, nustatant, kad jie turi būti priimami vienbalsiai. Siūlymas diskutuotinas. Pirma, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, nagrinėjant bylą privalėtų dalyvauti 8 teisėjai, o Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados ar sprendimai galiotų tik tada, jeigu juos priimtų 9 teisėjai. Taigi galėtų susidaryti situacija, kai sprendimą turėtų priimti jo nagrinėjime nedalyvavęs teisėjas. Antra, nustačius, kad Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados ar sprendimai turi būti priimami vienbalsiai, gali būti sutrikdytas Konstitucinio Teismo darbas, jeigu bent vienas teisėjas dėl objektyvių priežasčių (ilgalaikės ligos, teisėjo įgaliojimų sustabdymo ir pan.) negalėtų dalyvauti priimant nutarimą, išvadą ar sprendimą, o teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo atveju Konstitucinis Teismas negalėtų priimti nutarimo, išvados ar sprendimo, kol įstatymo nustatyta tvarka nebūtų paskirtas naujas teisėjas. Be to, Įstatymo nuostata, kuri neleistų priimti nutarimo, išvados ar sprendimo tol, kol visi teisėjai jam nepritars, gali sudaryti prielaidas neribotam laikui atidėti nutarimo, išvados ar sprendimo priėmimą, nes bent vienam teisėjui turint kitą nuomonę, nutarimas, išvada ar sprendimas būtų nepriimtas. Taigi negalėtų būti įgyvendinama Konstitucinio Teismo įstatymo
utarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį baigus nagrinėti bylą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad pritarus projektui galimos neigiamos pasekmės.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt