Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims,
kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą:“. 2. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas.
Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;“. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.“
2Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Savivaldybėms, išskyrus šioje dalyje nurodytas išimtis, piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms 2015–2017 metais piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintai valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lėšų sumai. 2018 ir vėlesniais metais Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai.“
3Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti:
1) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms socialinės rizikos veiksnius patiriantiems asmenims (šeimoms) įgyvendinti;
2) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti;
3) finansinei paramai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti;
4) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai;
5) neįgaliųjų socialinei integracijai; bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;
6) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti;
7) savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstrukcijai ir remontui;
8) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti;
9) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti.“
galios 8 straipsnio 5 dalies 5punktą. 5) yra vienas iš šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų asmenų, jeigu jo duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir jeigu jis atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2.
Pakeisti 8 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kurie gyvena Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, kai toks reikalavimas yra taikomas, ar užsienietis, kuriam nėra suteikta papildoma apsauga suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;“. 5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas užimtumui remti išmokas, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);“. 3.
straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniame mokyme profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);“. 4. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22) gautos dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).“
straipsnį nauja 2 dalimi: „2.
Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pajamų dalis:
neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;
auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
auginantiems vieną ardu vaikus (įvaikius);
auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).“
straipsnio 2–11 dalis laikyti atitinkamai 3–12 dalimis. 6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Dėl dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją, asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją. Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją.“
1.
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems patiriantiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems patiriantiems socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;“. 3. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už
didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą ir (ar) kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir
tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;“. 8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir
(ar) patvirtintoje užimtumo didinimo programoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2.
šio įstatymo nuostatoms:
1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;
2) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant piniginę socialinę paramą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 2, 4, 5 ir (ar) 6 dalimis skiriama piniginė socialinė parama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo nuostatos. 3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims,
kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams;
2) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
3) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas.
Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę
Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;
4) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Piniginės socialinės paramos
teikimo vykdymas ir finansavimas
socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. 2.
taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas. 3. Savivaldybėms, išskyrus šioje dalyje nurodytas išimtis, piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai.
Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms 2015–2017 metais piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatyme patvirtintai valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lėšų sumai. 2018 ir vėlesniais metais Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. 4. Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai dėl piniginės socialinės paramos teikimo, taip pat ekonomikos krizės šalyje atveju ar kai yra regioniniai socialinės ekonominės raidos pokyčiai savivaldybėse ir (ar) padidėja energijos ir (ar) kuro (žaliavos), naudojamų būstui šildyti ar karštam vandeniui ruošti, kainos rinkoje, savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka patikslina lėšų poreikį piniginei socialinei paramai finansuoti. Jeigu nepakanka pagal šio straipsnio 3 dalį skirtų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildoma lėšų suma piniginei socialinei paramai finansuoti savivaldybėms skiriama iš valstybės biudžeto. 5.
savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti:
1) socialinę riziką patiriančių asmenų (šeimų) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms įgyvendinti;
2) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti;
3) finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti;
4) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai;
5) neįgaliųjų socialinei integracijai;
programoms įgyvendinti;
7) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti;
8) savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstravimui ir remontui;
9) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti;
10) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti.“
1.
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vyresni kaip
ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 108
darbo laiko atveju, išskyrus Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, darbo laiko trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), apskaičiuotos nuo 40 valandų per savaitę arba teisės aktuose nustatytos sutrumpintos darbo laiko normos, ir jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 5 dalies 5 punktą. 5) yra vienas iš šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų asmenų, jeigu jo duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir jeigu jis atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 3.
Pakeisti 8 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kurie gyvena Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, kai toks reikalavimas yra taikomas, ar užsienietis, kuriam nėra suteikta papildoma apsauga suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;“. 5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas užimtumui remti išmokas, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);“. 3.
straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniame mokyme profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);“. 4. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22) gautos dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).“
straipsnį nauja 2 dalimi: „2.
Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pajamų dalis:
1) 15 procentų
2) 20 procentų
3) 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
4) 30 procentų
5) 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).“
straipsnio 2–11 dalis laikyti atitinkamai 3–12 dalimis. 6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Dėl dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją, asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją. Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją.“
1.
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems patiriantiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems patiriantiems socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;“. 3. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už
didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą ir (ar) kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir
tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;“. 8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
m. sausio 1 d. 2.
laikantis šių nuostatų:
1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;
2) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant piniginę socialinę paramą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi po šio įstatymo įsigaliojimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 2, 4, 5 ir (ar) 6 dalimis skiriama piniginė socialinė parama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo nuostatos. 3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas
Projekto
lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims,
kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams;
2) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
3) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas.
Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę
Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;
4) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Piniginės socialinės paramos
teikimo vykdymas ir finansavimas
socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. 2.
taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas. 3. Savivaldybėms, išskyrus šioje dalyje nurodytas išimtis, piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai.
Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms 2015–2017 metais piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintai valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lėšų sumai. 2018 ir vėlesniais metais Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. šių savivaldybių 2011 metų piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai metinei lėšų sumai. 4. Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai dėl piniginės socialinės paramos teikimo, taip pat ekonomikos krizės šalyje atveju ar kai yra regioniniai socialinės ekonominės raidos pokyčiai savivaldybėse ir (ar) padidėja energijos ir (ar) kuro (žaliavos), naudojamų būstui šildyti ar karštam vandeniui ruošti, kainos rinkoje, savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka patikslina lėšų poreikį piniginei socialinei paramai finansuoti. Jeigu nepakanka pagal šio straipsnio 3 dalį skirtų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildoma lėšų suma piniginei socialinei paramai finansuoti savivaldybėms skiriama iš valstybės biudžeto. 5.
savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti:
1) socialinę riziką patiriančių asmenų (šeimų) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms įgyvendinti;
2) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti;
3) finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti;
4) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai;
5) neįgaliųjų socialinei integracijai;
programoms įgyvendinti;
7) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti;
8) savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstravimui ir remontui;
9) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti;
10) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti.“
1.
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vyresni kaip
ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 108
darbo laiko atveju, išskyrus Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, darbo laiko trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), apskaičiuotos nuo 40 valandų per savaitę arba teisės aktuose nustatytos sutrumpintos darbo laiko normos, ir jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 5 dalies 5 punktą. 5) yra vienas iš šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų asmenų, jeigu jo duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir jeigu jis atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 3.
Pakeisti 8 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kurie gyvena Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, kai toks reikalavimas yra taikomas, ar užsienietis, kuriam nėra suteikta papildoma apsauga suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;“. 5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas užimtumui remti išmokas, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);“. 3.
straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniame mokyme profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);“. 4. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22) gautos dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).“
straipsnį nauja 2 dalimi: „2.
Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pajamų dalis:
1) 15 procentų
2) 20 procentų
3) 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
4) 30 procentų
5) 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).“
straipsnio 2–11 dalis laikyti atitinkamai 3–12 dalimis. 6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Dėl dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją, asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją. Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją.“
1.
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems patiriantiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems patiriantiems socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;“. 3. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už
didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą ir (ar) kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir
tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;“. 8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
m. sausio 1 d. 2.
laikantis šių nuostatų:
1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;
2) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant piniginę socialinę paramą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi po šio įstatymo įsigaliojimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 2, 4, 5 ir (ar) 6 dalimis skiriama piniginė socialinė parama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo nuostatos. 3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas:
Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 117.14 papunktį, kuriuo įsipareigojama įgyvendinti nuostatą, kad socialinėms reikmėms valstybės savivaldybėms skirtos, tačiau neišleistos lėšos, gerbiant savivaldos savarankiškumą, turi būti pirmiausia panaudotos tik kitoms giminingoms socialinėms reikmėms, ir vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.1.1 papunktyje nurodytą priemonę, numatančią užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelio sukūrimą ir įgyvendinimą;
rekomendacijų Lietuvai dėl Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl Lietuvos stabilumo programos įgyvendinimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, užtikrinti šios paramos adekvatumą, didinti darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvaciją integruotis į darbo rinką;
3siekiant spręsti problemas,
susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, kai asmenys dėl objektyvių, nuo jų pačių nepriklausančių priežasčių negali įvykdyti savo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą bei negali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nes Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu (toliau – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas) nustatytas baigtinis asmenų, kurie gali būti įtraukti į šią apskaitą, sąrašas, ir dėl to neturi teisės gauti socialinės pašalpos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.1.1 papunktyje nurodytą priemonę, numatančią užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelio sukūrimą ir įgyvendinimą;
rekomendacijų Lietuvai dėl Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl Lietuvos stabilumo programos įgyvendinimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, užtikrinti šios paramos adekvatumą, didinti darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvaciją integruotis į darbo rinką;
3siekiant spręsti problemas,
susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, kai asmenys dėl objektyvių, nuo jų pačių nepriklausančių priežasčių negali įvykdyti savo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą bei negali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nes Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu (toliau – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas) nustatytas baigtinis asmenų, kurie gali būti įtraukti į šią apskaitą, sąrašas, ir dėl to neturi teisės gauti socialinės pašalpos. Įstatymo projekto tikslai – užtikrinti, kad piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos būtų naudojamos tik socialinės apsaugos sritims finansuoti, didinti nepasiturinčių gyventojų motyvaciją integruotis į darbo rinką, sudaryti sąlygas gauti piniginę socialinę paramą tada, kada labiausia jos reikia, garantuojant minimalias pajamas būtiniausiems poreikiams patenkinti.
Svarbiausi Įstatymo projekto uždaviniai:
priemones, kurioms turėtų būti naudojamos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos;
integraciją į darbo rinką;
gyvenamąją vietą, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, neprarastų teisės gauti piniginę socialinę paramą;
aiškumo, atlikti atskirų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nuostatų pakeitimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Tumienė, tel. 8 706 64224, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Savarankiškajai savivaldybių funkcijai vykdyti 2015 m. skirta 228,7 mln. Eur. Savivaldybių administracijų statistinių ataskaitų duomenimis, 2015 m. išlaidos piniginei socialinei paramai sudarė 103 mln. Eur, savivaldybės nepanaudojo 125,7 mln. Eur, t. y. 55 proc. šiai paramai skirtų lėšų, iš jų – 80,94 mln. Eur (64,4 proc.) skyrė kitai socialinei paramai finansuoti, 27,23 mln. Eur (21,7 proc.) – kitoms savivaldybių reikmėms, 17,53 mln. Eur (13,9 proc.) lėšų liko neperskirstyta. Savarankiškajai savivaldybių funkcijai vykdyti 2016 m. skirta 226,8 mln. Eur. Savivaldybių administracijų statistinių ataskaitų duomenimis, 2016 m. išlaidos piniginei socialinei paramai sudarė 85,9 mln. Eur, savivaldybės nepanaudojo 140,8 mln. Eur, t. y. 62,1 proc. šiai paramai skirtų lėšų, iš jų – 109,7 mln. Eur (77,9 proc.) skyrė kitai socialinei paramai finansuoti (palyginti su 2015 m., 13,5 proc. punkto daugiau), 23,3 mln. Eur (16,5 proc.) – kitoms savivaldybių reikmėms (palyginti su 2015 m., 5,2 proc. punkto mažiau), 7,8 mln. Eur (5,6 proc.) lėšų liko neperskirstyta. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis lėšų vis tik panaudojama ne socialinės apsaugos srities priemonėms įgyvendinti, o kitoms su nurodyta sritimi nesusijusioms savivaldybių reikmėms finansuoti (kreditoriniams ir įvairiems kt. įsiskolinimams padengti, miestų, rajonų infrastruktūrų plėtrai ir t. t.), arba lieka neperskirstytos, siekiant efektyvesnio nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulinamas.
Be to, savivaldybės, perskirstydamos piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, skirtingai interpretuoja sąvoką „kitai socialinei paramai finansuoti“, todėl neretai pasitaiko atvejų, kai lėšas, nukreiptas kitoms savivaldybių atliekamoms ir su socialine apsauga nesusijusioms sritims finansuoti, priskiria kaip nukreiptas socialinės paramos priemonėms finansuoti. 2. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba privalo pasitvirtinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame, be kita ko, privalo nustatyti pagrindus, kuriais remiantis socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Nors sąrašas nėra baigtinis, praktikoje savivaldybės apsiriboja vienkartinės pašalpos išmokėjimu (dažnai vieną kartą per metus) neatsižvelgiant į realų paramos poreikį ir jos veiksmingumą. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalys įgyvendina „sąlyginių socialinių išmokų“ (angl.
Conditional Social Benefits) sistemą, kai socialinių išmokų mokėjimas socialinių problemų turintiems asmenims siejamas su pageidaujamu jų elgesiu (gydymusi nuo priklausomybės ligų, reguliariu sveikatos tikrinimusi, rūpinimusi, kad vaikai lankytų mokyklą ir reguliariai lankytųsi pas šeimos gydytoją ir pan.)
gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas įskaitomos įvairaus pobūdžio pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą), išmoka vaikui, vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas, pajamos iš žemės ūkio veiklos, išmokos žemės ūkio veiklai ir kt.). Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos skaičiuojamos atskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo vienas iš tikslų
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kad asmenys atsisako dirbti ir savo pastangomis gauti daugiau pajamų, siekdami neprarasti teisės ne tik į piniginę socialinę paramą, bet ir kitą socialinę paramą ar lengvatas, nustatytas kituose teisės aktuose (pvz., socialinė stipendija, papildomos garantijos socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams, teisinė pagalba), kuriuose yra nurodoma, kad teisę į paramą ar lengvatą turi asmenys, gaunantys piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą šeimoms, auginančioms vieną ar du vaikus, išmoka vaikui skiriama vertinant bendrai gyvenančių asmenų pajamas ir yra naudojama vaikų poreikiams tenkinti. Todėl, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktu, išmoka vaikui priskiriama prie socialinio pobūdžio pajamų, kuri, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitoma į bendrai gyvenančių asmenų pajamas. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitomos pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro).
Pajamos iš žemės ūkio veiklos (turint nuosavybės teise priklausančią žemės ūkio paskirties žemę ar ją nuomojantis) nustatomos vienu iš šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatytų būdų: 1) pagal šios veiklos apskaitos dokumentus (dokumentus paprastai turi tik užregistravę ūkius ūkininkai); 2) jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus (pvz., deklaruojami pasėlių plotai ir už tai mokamos tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus); 3) jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatose numatyta teisinė galimybė asmeninio ūkio žemės naudotojams nuomoti ar įsigyti nuosavybėn jų naudojamą asmeninio ūkio žemę (iki 3 hektarų valstybinės žemės). Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikta informacija, asmenys faktiškai pasinaudoti minėtų įstatymų suteikta teise išsinuomoti ar įsigyti nuosavybėn asmeninio ūkio žemę nėra suinteresuoti dėl esamo piniginės socialinės paramą nepasiturintiems gyventojams teisinio reguliavimo, pagal kurį įteisinta asmeninio ūkio žemė reikštų piniginės socialinės paramos sumažėjimą arba galimai jos netekimą.
Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 22 punktu, į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas taip pat įskaitomos gautos dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis). Praktikoje neretai pasitaiko atvejai, kai asmenys, gavę pajamų, kurios yra vienkartinio pobūdžio, pavyzdžiui, gavę paramą pinigais iš giminaičių, pardavę savo asmeninius daiktus ir pan., praranda teisę į piniginę socialinę paramą, nes jų pajamos viršija nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį (102 eurus) vienam asmeniui, arba sumažėja teikiamos paramos dydis. 4. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato piniginės socialinės paramos teikimą asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme asmenims nustatyta pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą arba pateikti prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jei jie atitinka minėto įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Nors asmenims nustatyta prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą, pasitaiko atvejų, kai jie negali įvykdyti savo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (būsto savininkas nesutinka, kad asmenys, kurie vienais ar kitais pagrindais gyvena jam priklausančioje patalpoje ar pastate, deklaruotų gyvenamąją vietą) bei negali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nes Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu nustatytas baigtinis asmenų, kurie gali būti įtraukti į šią apskaitą. 5. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijas teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu (apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančių įmonių ar fizinių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose). Sąvoka „patyrusiems“ neapibrėžta laike. 6. Pagal 2017 m. birželio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr.
IX-1675
gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio. Iki įsigaliojant minėtiems pakeitimams, už normatyvinį būsto plotą buvo kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, tačiau savivaldybės administracijai, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punktu, buvo nustatyta teisė, patikrinus gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta įstatyme, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio. Įsigaliojus minėtiems įstatymo nuostatų pakeitimams, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos taikymas tapo neaktualus. 7.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 18 punkte numatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją, rengia užimtumo didinimo programą, skirtą toje savivaldybėje gyvenantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims (vieni jų – piniginės socialinės paramos gavėjai), siekiant padėti jiems spręsti užimtumo problemas. Įgyvendinant savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programas, stebima piktnaudžiavimo tendencija – piniginės socialinės paramos gavėjai atsisako siūlomo darbo motyvuodami, kad įsidarbinus neteks teisės į piniginę socialinę paramą arba sumažės gaunamos paramos dydis. Tai neatitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įstatymo paskirties teikti piniginę socialinę paramą tuomet, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, bei valstybės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tikslų, vienas kurių – didinti darbingo amžiaus darbingam asmeniui motyvaciją integruotis į darbo rinką, nes piniginės socialinės paramos teikimas negali būti patrauklesnė priemonė nei įsidarbinimas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
dėl nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, panaudojimo, nustatant konkrečias socialinės apsaugos sritis, kurioms turėtų būti naudojamos minėtai paramai teikti nepanaudotos lėšos. 2.
adekvatumą, užtikrinti didesnę finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, ir motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką: 2.1. nustatyti, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, išmoka vaikui, mokama pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, nebūtų įskaitoma į bendrai gyvenančių asmenų gaunamas pajamas;
Vokietijoje, Čekijoje, Liuksemburge į pajamas neįskaitoma 30 procentų darbinių pajamų, Švedijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje – 25 procentai, Suomijoje, Portugalijoje
Atsižvelgiant į tai, kad didesnes išlaidas patiria šeimos, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįskaitytinų pajamų procentinė dalis didinama, kai šeimoje auga trys ar daugiau vaikų;
socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies
piniginę socialinę paramą – į pajamas įskaityti tik tą lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, kuri viršija1 valstybės remiamų pajamų dydį;
ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija ne 1, o 3 hektarų;
socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti savivaldybės administracijos patvirtintoje užimtumo programoje. Atsisakius dalyvauti minėtoje programoje, savivaldybės administracija turi teisę paramos neteikti ar nutraukti jos teikimą, iki ši pareiga bus įvykdyta. Pritarus pateiktiems siūlymams, bus sudarytos palankesnės sąlygos nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, padidės piniginės socialinės paramos adekvatumas (ypač vaikus auginančioms šeimoms) ir darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvacija integruotis į darbo rinką. 3. Atsisakyti nuostatos, kuria asmens teisė į piniginę socialinę paramą yra susieta su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu ir nustatyti, kad asmenys, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl piniginės socialinės paramos galės kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.
Atsižvelgiant į tai, kad būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo tame būste gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių asmenų, kuriems teikiamos kompensacijos, skaičiaus (apskaičiuojant jiems tenkančias vidutines mėnesio pajamas ir taikomus normatyvus), šią išimtį taikyti tik tiems asmenims, kurie kreipiasi dėl socialinės pašalpos. Pažymėtina, kad būstą nuomojantys asmenys, su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybinės įmonėje Registrų centras, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, dėl kompensacijų turi kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojas būstas, administraciją. Siūlomas pakeitimas atitiks teisino reguliavimo proporcingumo principą ir užtikrins piniginės socialinės paramos teikimą asmenims, kuriems tokios paramos labiausiai reikia. 4. Siekiant, kad socialinė parama, skiriama kitais Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nenustatytais atvejais, būtų veiksmingesnė, papildyti socialinės paramos rūšių sąrašą naujomis formomis, numatant teisinį pagrindą savivaldybėms skirti ne tik vienkartinę pašalpą, bet ir tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpas. 5.
įstatymo nuostatų pakeitimus, kad piniginės socialinės paramos teisinis reguliavimas taptų aiškesnis ir tikslesnis: 5.1. atsisakyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje neaktualių nuostatų dėl piniginės socialinės paramos teikimo finansavimo Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėms 2015–2017 metams, nes nuo 2018 metų minėtoms savivaldybėms skiriamas analogiškas finansavimas, kaip ir kitoms 55 savivaldybėms; 5.2. ištaisyti redakcinį netikslumą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „dirba“ įrašant žodį „(dirbo)“, siekiant užtikrinti nuostatos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d., tęstinumą. Pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. priimtą ir 2016 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XII-2611 teisę į papildomai skiriamą socialinę pašalpą turėjo asmenys, kurie atitiko visas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Viena jų – asmuo įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę. Ši nuostata buvo patikslinta atsižvelgiant į tai, kad asmuo dėl papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gali kreiptis per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo. Tačiau 2016 m. gruodžio 20 d. priimtame Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir
įstatyme Nr.
XIII-145, kuris įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. ir kuris yra vienas iš priimtų socialinio modelio įstatymų (naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso lydimasis teisės aktas), nebuvo įrašytas žodis „(dirbo)“;
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 ir 20 punktų nuostatas siekiant tarpusavyje suderinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis. Užimtumo įstatyme nustatytos naujos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį ir stažuotė, o bedarbiams, dalyvaujantiems šiose priemonėse, mokama stipendija; 5.4. patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų nuostatas vietoj žodžių „patyrusiems“ įrašant „patiriantiems“; 5.5. atsisakyti keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta įstatyme, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, nes 2017 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymui, ši nuostata įtvirtinta kaip imperatyvaus pobūdžio teisės norma. 6. Nustatyti įstatymų įsigaliojimą nuo 2018 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Teigiamos pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes šiuo įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su piniginės socialinės paramos teikimu iš savivaldybių biudžetų. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant tarpusavyje suderinti Įstatymo projektu teikiamus siūlymus dėl piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo su galiojančiu Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu dėl asignavimų išlaidoms ekonomijos panaudojimo, kartu su Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu bus teikiamas ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priimti naujų įstatymų, pakeisti kitų ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymui:
1) ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimą;
įgyvendinamuosius teisės aktus: esant poreikiui, patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašus, atsižvelgiant į Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomus pakeitimus, bei patvirtinti nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti naudojimo tvarkas, atsižvelgiant į Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlomus pakeitimus. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Remiantis savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, 2012–2016 m. išlaidos piniginei socialinei paramai mažėjo (pavyzdžiui, 2016 m., palyginti su 2015 m., išlaidos sumažėjo – 16,5 proc., 2017 m. I pusm., palyginti su 2016 m. I pusm. – 9 proc.), 2015 m. nepanaudota 125,7 mln. Eur (55 proc. skirtų lėšų), 2016 m. nepanaudota 140,8 mln. Eur (62,1 proc. skirtų lėšų). 2017 m. piniginei socialinei paramai finansuoti numatyta 226,75 mln. Eur, numatoma nepanaudoti apie
projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „piniginė socialinė parama“,
„nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos“, „išmoka vaikui“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis.
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
formuluotes ir įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „socialinės rizikos veiksnius“ įrašyti žodžius „socialinę riziką“. 2. Tikslintinas įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas, kadangi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas dieninės studijų formos nenumato. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto
straipsnio 3 dalyje nurodyti konkrečią datą, iki kurios turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
RESPUBLIKOS Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-11-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Vida Ačienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Tumienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-182 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsniu keičiamo 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių
„socialinės rizikos veiksnius“ įrašyti žodžius „socialinę riziką“. Pritarti
2017-10-185 2.
Tikslintinas įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas, kadangi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas dieninės studijų formos nenumato. Pritarti
nustatyta įstatymo įsigaliojimo data, siūlytina 9 straipsnio 3 dalyje nurodyti konkrečią datą, iki kurios turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai V. Ačienė A. Kubilienė G. Burokienė D. Kaminskas A. Nekrošius
2 Argumentai: Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nuo 2018 metų visoms savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. Įstatyme nurodytas laikotarpis reikšmingai įtakoja Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms skiriamų lėšų dydį, kadangi minėtos savivaldybės 2012-2014 metais dalyvavo eksperimentiniame projekte ir 2012–2014 metais piniginės socialinės paramos skyrimą, įgyvendino kaip savarankišką savivaldybių funkciją. Rezultatas – ženkliai sutaupyta piniginių lėšų suma lyginant su skirta minėtam laikotarpiui piniginių lėšų suma. To pasekoje pasibaigus minėtam laikotarpiui vadovaujantis eksperimente dalyvavusių savivaldybių pasiektais rezultatais nuo 2015 metų, ši tvarka yra patvirtinta visoms likusioms savivaldybėm.
Kadangi savivaldybėm piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai į kurį patenka ir 2012, 2013 metai, kuriais buvo atliekamas eksperimentas, tai neigiamai įtakoja eksperimente dalyvavusių savivaldybių socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų sumą. Taikant įstatyme patvirtintą laikotarpį minėtų savivaldybių faktiškai panaudota vidutinė metinė lėšų suma yra ženkliai mažesnė negu buvo skirta, kai tuo tarpu likusiom savivaldybėm yra skaičiuojama pagal faktinį panaudojimą, kur skirtos ir panaudotos lėšos faktiškai sutampa. Tikslinga suvienodinti visoms savivaldybėm sąlygas, pagal kurias skaičiuojama piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma ir eksperimente dalyvavusiom savivaldybėm taikyti ne 2011-2013 metų laikotarpį, o iki eksperimento pradžios buvusį laikotarpį t.y. 2011 metus. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybėms, išskyrus šioje dalyje nurodytas išimtis, piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms 2015–2017 metais ir vėlesniais metais piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintai valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lėšų sumai.
rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. Pritarti iš dalies Pritarti teiginiui, kad pilotinės savivaldybės 2012–2014 metais dalyvavo eksperimente įgyvendindamos piniginės socialinės pašalpos skyrimą kaip savarankišką funkciją. To pasėkoje, jeigu visoms savivaldybėms būtų skiriamos lėšos šiai funkcijai vykdyti pagal 2011–2013 metų faktiškai panaudotą vidutinę metinę lėšų sumą, pilotinės savivaldybės atsidurtų blogesnėje padėtyje. Šių savivaldybių faktiškai panaudota vidutinė metinė lėšų suma yra ženkliai mažesnė negu buvo skirta, kai tuo tarpu kitoms savivaldybėms yra skaičiuojama pagal faktinį panaudojimą, kur skirtos ir panaudotos lėšos faktiškai sutampa. Žr. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2. Seimo narys
3 Argumentai: Kadangi socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestis yra neadekvačiai mažas, siūlau nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudoti ne tik įstatymo projektu siūlomoms socialinės apsaugos sritims finansuoti (tarp jų - socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti), bet ir socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir
darbo užmokesčiui didinti.“
3 Argumentai: Lietuvos savivaldybių laisvę gina LR Konstitucija ir Europos Savivaldos chartija. Piniginės socialinės paramos skirstymo funkcijos perdavimas savivaldai iš esmės pasiteisino, todėl savivaldybėms turi būti paliktos realios galimybės spręsti dėl vadinamųjų
„socialinių lėšų“ naudojimo. Lygių gyventojų galimybių gauti švietimo,
sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas plėtra taip pat sprendžia socialines problemas. Svarbu, kad ši plėtra koreliuotų su skurdo ir socialinės atskirties mažėjimo rodikliais savivaldybėje. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį nauju 4 punktu ir 4-9 punktus atitinkamai laikyti 5-10 punktais ir jį išdėstyti: „4) Lygių galimybių gauti švietimo, sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas plėtrai, jeigu vykdomos priemonės susijusios su skurdo ir socialinės atskirties mažinimu pagal savivaldybės Tarybos patvirtintą strategiją, numatančią konkrečius pažangos rodiklius. Spręsti pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1244 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Seimo nario A. Syso pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybės 2012–2014 metais dalyvavo eksperimente įgyvendindamos piniginės socialinės pašalpos skyrimą kaip savarankišką funkciją. To pasėkoje, jeigu 2018 metais visoms savivaldybėms būtų skiriamos lėšos šiai funkcijai vykdyti pagal 2011–2013 metų faktiškai panaudotą vidutinę metinę lėšų sumą, minėtos savivaldybės atsidurtų blogesnėje padėtyje. Šių savivaldybių faktiškai panaudota vidutinė metinė lėšų suma yra ženkliai mažesnė negu buvo skirta, kai tuo tarpu kitoms savivaldybėms yra skaičiuojama pagal faktinį panaudojimą, kur skirtos ir panaudotos lėšos faktiškai sutampa. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybėms, išskyrus šioje dalyje nurodytas išimtis, piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintai valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lėšų sumai.“ Pritarti 2.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
3 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei siekiant išvengti klaidingo interpretavimo, tikslinga vieną iš punktų (neįgaliųjų socialinei integracijai; bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti) išskirti į du atskirus punktus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti:
1) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms socialinės rizikos veiksnius patiriantiems asmenims (šeimoms) įgyvendinti;
2) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti;
3) finansinei paramai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti;
4) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai;
5) neįgaliųjų socialinei integracijai; bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;
6) bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;
6) 7) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti;
7) 8) savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstrukcijai ir remontui;
8) 9) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti;
9) 10) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1, 4, 8, 10,
2017-11-10
nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė. Kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, E. bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, K. Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, D. Mikalauskaitė – lobistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-182 Išvada dėl įstatymo projekto Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsniu keičiamo 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių
„socialinės rizikos veiksnius“ įrašyti žodžius „socialinę riziką“. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 2. LR Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 2.
Tikslintinas įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas, kadangi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas dieninės studijų formos nenumato. Nepritarti. Atsižvelgiant į Studentų registro duomenis, 201-06-01 Lietuvos aukštosiose mokyklose dienine studijų forma studijavo 15 studentų. Siekiant nepažeisti teisėtų studentų lūkesčių ir galimai išvengti teisminių ginčų, siūlome įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte palikti dieninės studijų formos sąvoką. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
į tai, kad įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data, siūlytina 9 straipsnio 3 dalyje nurodyti konkrečią datą, iki kurios turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė,
Nr. g-2017-12309)22531 LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui
Gerbiami Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai, Asociacija Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (toliau – Tinklas), vienijanti 42 nevyriausybines organizacijas, atkreipė dėmesį į tai jog, nuo Piniginės socialinės paramos reformos pradžios socialinės paramos gavėjų skaičius ėmė sparčiai mažėti, tačiau skurdo, socialinės atskirties bei nelygybės rodikliai nemažėja ir siekia rekordines aukštumas po įstojimo į Europos Sąjungą.
Dėl šios priežasties Tinklas atliko „Piniginės socialinės paramos reformos poveikio vertinimo“ studiją. Tyrimo metu į piniginės socialinės paramos sistemą buvo siekta pažvelgti iš paramos gavėjų bei su jais dirbančiais nevyriausybinių organizacijų atstovų perspektyvos. Studijoje pateikiamos išvados bei išryškėjusios pagrindinės piniginės socialinės paramos tobulinimo kryptys. Pagrindinės tyrimo išvados:
1) Nevyriausybinės organizacijos neigiamai vertina savivaldybių sutaupytų lėšų naudojimą ne socialinėms reikmėms, kad visos sutaupytos lėšos turėtų būti panaudojamos socialinėms reikmėms ir investavimui į kitas socialines paramos rūšis, tačiau iki šiol kai kurios savivaldybės sutaupytas lėšas naudoja reikmėms, nesusijusioms su socialine apsauga. Tokia situacija sudaro paskatą savivaldybėms taupyti paramos gavėjų sąskaita, o lėšų panaudojimas tampa netikslingu. 2) Giežtas turto ir santaupų įskaitymas yra trumparegiškas, turint omenyje, jog netekus reguliarių pajamų santaupos galų gale bus išeikvotos kasdienėms išlaidoms ir asmuo atsidurs dar gilesniame skurde. 3) Išmokos dydis neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio, tačiau mažina motyvaciją įsidarbinti dėl griežto papildomų pajamų įskaičiavimo. Šiuo metu skiriama išmoka nesiekia net minimalaus vartojimo poreikių dydžio, todėl paramos gavėjams vargiai užtikrinamas orus pragyvenimo lygis. Paramos dydis dar mažiau adekvatus kalbant apie palaipsniui vis mažinamą paramą.
Visgi, čia iškyla paradoksas, kuomet dalis paramos gavėjų nėra motyvuoti įsidarbinti. Dėl griežto darbinių pajamų testavimo skiriant paramą paramos gavėjai susiduria su skurdo ir neaktyvumo spąstų rizika. Ypatingai ši problema paliečia įsiskolinimų antstoliams turinčius asmenis bei gausias šeimas. Remiantis aukščiau pateiktomis išvadomis, Tinklas su išlygomis palaiko šiuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įregistruotus Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr.
IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23, ir 25 straipsnių pakeitimo projekto siūlymus:
6) bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;“ Buvusius 4 straipsnio 5 dalies 6-9 punktus laikyti atitinkamai 7-10 punktais.
Lietuvoje, tai yra naujas bei daugeliui nepakankamai žinomas socialinės paramos teikimo būdas; siekiant, jog šis piniginės paramos būdas būtų naudojamas tikslingai ir veiksmingai,
IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23, ir 25 straipsnių pakeitimo projekto siūlymus:
6) bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;“ Buvusius 4 straipsnio 5 dalies 6-9 punktus laikyti atitinkamai 7-10 punktais.
Lietuvoje, tai yra naujas bei daugeliui nepakankamai žinomas socialinės paramos teikimo būdas; siekiant, jog šis piniginės paramos būdas būtų naudojamas tikslingai ir veiksmingai,
Atsižvelgiant į išvardintas priežastis, Tinklas siūlo apsvarstyti galimybę neįskaityti pajamų dalies, numatant paprastesnę tvarką, kai parama kartu su darbinėmis pajamomis negali viršyti minimalaus vartojimo poreikių dydžio vienam asmeniui šeimoje. Tuo pačiu Tinklas atkreipia dėmesį ir į kitas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymo normas ir siūlo šiuos pakeitimus:
atlyginimo, ypatingai kalbant apie asmenis, kurie dirba savarankiškai. Dėl šiuo metu taikomų normų asmenims nėra sukuriama papildomai užsidirbti, o tuo pačiu skatinama dirbti nelegaliai dėl šiame straipsnyje taikomų apribojimų.
Dėl šių priežasčių Tinklas siūlo pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir jiems priskaičiuojamos samdomo ar savarankiško darbo pajamos;“ Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu socialinės paramos gavėjams piniginė socialinė parama gali būti mažinama šiems atsisakius dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje arba aktyvios darbo rinkos priemonėse, tačiau ji nėra tiesiogiai mažinama bendrai gyvenantiems vaikams iki 18 metų, Tinklas atkreipia dėmesį į tai jog, socialinę paramą dalinasi visas namų ūkis, todėl mažinant išmoką suaugusiems, dėl to sumažėja ir parama skirta vaikams. Galiojantys paramos dydžiai jau šiuo metu neužtikrina minimalių poreikių, o vaikų skurdas Lietuvoje ypač aukštas ES kontekste. Taigi būtina įtvirtinti naują nuostatą, kuri numatytų, jog parama apskritai jokiu būdu negali būti mažinama šeimoms, kuriose auga vaikai. Dėl šių priežasčių Tinklas siūlo papildyti 8 straipsnio 3 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) gyvena namų ūkyje, kuriame bent vienas asmuo iš bendrai gyvenančių asmenų yra vaikas (įvaikis) iki 18 metų.“ A. Pritarti iš dalies: pritarti pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies, kitiems pasiūlymams nepritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies. B. Dėl įstatymo projekto 2 straipsnio (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies):
Sąvoka „sąlyginė pašalpa“ suponuoja, kad tai yra išmoka, mokama su sąlyga, t. y. jos mokėjimas gali būti siejamas su pageidaujamu elgesiu socialinių problemų turintiems asmenims ir pan. (gydymusi nuo priklausomybės ligų, reguliariu sveikatos tikrinimusi, rūpinimusi, kad vaikai lankytų mokyklą ir reguliariai lankytųsi pas šeimos gydytoją ir pan.).
Atsižvelgiant į tai, kad socialinė parama, skiriama kitais įstatymo nenustatytais atvejais, yra papildoma parama, kurią savivaldybės, administruodamos piniginę socialinę paramą, turi teisę savivaldybių tarybų nustatyta tvarka teikti iš savo biudžeto lėšų ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms tais atvejais, kai piniginė socialinė parama nepriklauso arba yra nepakankama .riklauso arba yra nepakankama, (pvz., gausioms šeimoms; vienišiems priešpensinio amžiaus asmenims; sunkios ligos, gaisro ir kt. atvejais), ir vadovaujantis vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, papildomos socialinės paramos skyrimo tvarkos nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, sistemiškai vertinant šias nuostatas, įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinės paramos rūšys yra rekomendacinio pobūdžio. Dėl siūlymo – parama kartu su darbinėmis pajamomis negali viršyti minimalaus vartojimo poreikių dydžio vienam asmeniui šeimoje:
Teikiamos piniginės socialinės paramos dydis priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris priėmus Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymą (įstatymo projekto Nr. XIIIP-1242), bus susietas su minimalaus vartojimo poreikių dydžiu. Pritarus pasiūlymui, piniginės socialinės paramos teikimas taptų patrauklesne priemone nei įsidarbinimas, o tai darytų neigiamą poveikį integruojant paramos gavėjus į darbo rinką.
Todėl būtina laikytis proporcingumo ir socialinio teisingumo principų, kad valstybės teikiama socialinė parama nebūtų didesnio dydžio nei, pvz., darbo užmokestis. Dėl įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto) keitimo: Reikalavimas darbingo amžiaus darbingiems asmenims dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (apie 112 val. per mėnesį), susijęs su nelegalaus darbo, šešėlinės ekonomikos prevencija, siekiu sumažinti piktnaudžiavimą valstybės teikiama pinigine socialine parama, taip pat užtikrinti asmenų socialines garantijas, nes mažėjant socialinio draudimo įmokoms, mažėja asmenų gaunamos socialinio draudimo išmokos. Formuojant piniginės socialinės paramos politiką, esminis siekis – skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, garantuojant minimalias pajamas, ir kartu priklausomybės nuo ilgalaikės socialinės paramos išvengimas, užtikrinant, kad darbingo amžiaus darbingi nepasiturintys gyventojai išsaugotų paskatas aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Piniginės socialinės paramos paskirtis – teikti piniginę socialinę paramą tuomet, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes. todėl darbingo amžiaus darbingi asmenys, siekdami gauti valstybės teikiamą paramą, pirmiausia turi dėti pastangas gauti didesnes pajamas iš darbinės veiklos. Priešingu atveju, pasirinkus trumpesnį darbo laiko rėžimą, asmuo gautų mažesnį darbo užmokestį bei atitinkamai didesnę piniginę socialinę paramą, ir ilgainiui taptų priklausomu nuo piniginės socialinės paramos sistemos ir patektų į skurdo spąstus.
Dėl socialinės pašalpos mažinimo: Įsigaliojus 2016 m. rugsėjo 20 d. priimto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimams, proporcingas socialinės pašalpos dydžio mažinimas taikomas tik darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims. Be to, išplėstas aplinkybių sąrašas, kai socialinės pašalpos proporcingo mažinimo schema netaikoma. 2. LPT „Maisto bankas“ Panevėžio padalinio vadovė Asta Čeponienė, 2017-11-02 (2017-11-08 Nr. g-2017-12286)2 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui Povilui Urbšiui Siūlymas Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Panevėžio padalinys siūlo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1244 keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punkte neįgaliųjų socialinei integracijai: bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti daryti atskyrimą ir išskirti du punktus:
nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, vykdančios socialinę veiklą. C. Pritarti. D. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 3. Dalia Mikalauskaitė, 2017-11-06 (2017-11-07 Nr. g-2017-12179)55 Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams ir kt. Dėl projekto Nr. XIIIP-1244 Prašau pritarti mano pasiūlymams, kurie turėtų socialiai teisingą valstybės požiūrį dėl nelygybės mažinimo visuomenėje. Paaiškinimai:
Pritariu, kad, esant šalyje tokiai pajamų nelygybei ir skurdui, būtina tobulinti įstatymo Nr.
IX-1675 17 str., todėl labai tikslinga projekto Nr. XIIIP-1244 5 str. 5 d. „Papildyti 17 straipsnį nauja 2 dalimi“, tačiau šis papildymas niekaip neatspindi skurstančių žmonių su negalia bei jų šeimų ir/ar pensininkų skurdo
Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą, iki šiol nėra užtikrinusi lygių galimybių visose gyvenimo srityse žmonėms su negalia ir jų šeimos nariams, nepagrįstai projekte Nr. XIIIP-1244 iš skurstančiųjų ir neišgyvenančių be paramos asmenų/šeimų tarpo eliminavo būtent asmenis su negalia ir jų šeimos narius, nors teikėjos Aiškinamajame rašte nurodoma: “Įstatymo projekto tikslai – užtikrinti, <...>, sudaryti sąlygas gauti piniginę socialinę paramą tada, kada labiausia jos reikia, garantuojant minimalias pajamas būtiniausiems poreikiams patenkinti.“ „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos neįgaliųjų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, yra 42,2 proc.
Reikia pastebėti, kad „Eurostat“ šiame tyrime vertino tik pačių neįgaliųjų gyvenimo lygį – be šeimos narių, nors didžioji dalis šeimų yra priverstos pragyvenimui naudoti būtent negalei skirtas lėšas, nes pagal įst. Nr. IX-1675 17 str. 1 d.3 p. neįgaliojo šalpos pensija – yra pajamos (prilygintos algai) visai šeimai ir toks reglamentavimas dažnai nesuteikia galimybės gauti socialinę paramą. SADM duomenimis: 2017 m. pradžioje mūsų šalyje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 245 tūkst. gyventojų; neįgalumo pensijas gauna 14,8 tūkst. vaikų. Tad, „Eurostat“ nurodyti 42,2 proc. skurdo rizikoje – yra beveik 104 tūkst. žmonių su negalia, tačiau, žinant, kad su neįgaliuoju faktiškai gyvena bent vienas ar du šeimos nariai /artimieji – skurstančių asmenų (būtent dėl negalės) skaičius realiai didesnis, nes Lietuvoje faktiškai nėra lygių galimybių dirbti ir užsidirbti sunkesnių negalių asmenims ar šeimoms, namuose auginančioms nuo vaikystės neįgalius asmenis. Todėl siūlau projekto Nr. XIIIP-1244 5 str. 5 d. „Papildyti 17 straipsnį nauja 2 dalimi“ įrašyti 6 punktą: „6) asmenims, neturintiems pajamų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau bendrai gyvenantiems su neįgaliu nuo vaikystės asmeniu(mis) ir juo (jais) atsakingai besirūpinantiems arba vienam gyvenančiam nuo vaikystės neįgaliam asmeniui /ar nedarbingam dėl neįgalumo, apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, neįskaitoma – 30 procentų pajamų dalis.“ Lietuvos statistikos dep. duomenimis: 2016 m.
Mažiausia pinigų suma reikalinga įprastiems poreikiams patenkinti vienam asmeniui per mėnesį: mieste ir kaime – 361 Eur; didžiuosiuose miestuose – 391 Eur. Tokiu šio projekto 5 str. 5 dalies 6-ojo punkto reglamentavimu, valstybė kažkiek atsižvelgtų į
rekomendacijas Lietuvai, vertinant asmenų su negalia ir jų šeimos narių padėtį: „53. Komitetui susirūpinimą kelia, kad: (a) asmenims su negalia kyla didesnė skurdo rizika; 54. Komitetas rekomenduoja Valstybei, Konvencijos šaliai, patvirtinti naujas politines priemones, užtikrinančias asmenims su negalia ir jų šeimoms pakankamas pajamas, lygias kitų pajamoms, taip pat atsižvelgiant ir į papildomas su negalia susijusias išlaidas. 55. Komitetui taip pat susirūpinimą kelia pranešimai, kad nuo 2008 m. asmenims su negalia skirtos viešosios išlaidos buvo sumažintos, po finansų krizės mažinant socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemos biudžetus. 56. Komitetas rekomenduoja Valstybei, Konvencijos šaliai, imtis žingsnių užtikrinti, kad asmenys su negalia ir jų šeimos nepatirtų neproporcingo poveikio dėl biudžeto mažinimo, ir užtikrinti pakankamą gyvenimo lygį per paramą pajamomis bei socialine apsauga, atsižvelgiant į Darnaus vystymosi tikslo nr.
apsaugos sistemą ir priemones, įskaitant minimalius lygius.“ Jungtinių Tautų Komitetas, vertino ir tai, kad Lietuvoje nėra jokios statistikos apie žmonių su negalia gyvenimą: „63. Komitetui susirūpinimą kelia, kad: (a) visuose sektoriuose trūksta klasifikuotų, patikimų statistinių duomenų apie asmenis su negalia; (b) valstybė, Konvencijos šalis, rinkdama statistinius duomenis apie asmenis su negalia neatsižvelgia į asmenų su negalia įvairovę, todėl pasidaro neįmanoma įvertinti visų politinių priemonių poveikį asmenims su negalia. 64. Komitetas rekomenduoja Valstybei, Konvencijos šaliai, kartu su asmenų su negalia organizacijomis sisteminti klasifikuotų ir suskirstytų pagal lytį, amžių, negalią, gyvenamą vietą, geografiją ir gaunamos paramos tipą, statistinių duomenų, susijusių su visais sektoriais, rinkimą, analizę ir platinimą, taip pat atsižvelgiant į Darnaus vystymosi tikslo nr. 17 uždavinį 17.18 didinti geros kokybės, laiku surinktų, klasifikuotų ir nacionaliniam kontekstui svarbių duomenų prieinamumą.“ Norint sumažinti senyvo amžiaus ir sunkesnių negalių (mūsų valstybė iki šiol neturi net vizijos, kaip jiems save realizuoti ir gyventi visavertį, lygiateisišką gyvenimą) piliečių skurdą, siūlau projekto Nr. XIIIP-1244 5 str. 5 d. „Papildyti 17 straipsnį nauja 2 dalimi“ įrašyti 7 punktą: „7) vieniems gyvenantiems asmenims, neturintiems pajamų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriems nustatytas dalinis darbingumas dėl neįgalumo (invalidumo); arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, neįskaitoma –15 procentų pajamų dalis.“ E.
Nepritarti. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu nustatytas paramos teikimas visiems nepasiturintiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, kokiai socialinei grupei asmuo priklauso. Paramą atskiroms socialiai pažeidžiamoms grupėms reguliuoja kiti, specialieji įstatymai (pavyzdžiui, neįgaliesiems - Šalpos pensijų ir Tikslinių kompensacijų įstatymai). Pažymėtina, kad skiriant piniginę socialinę paramą, tikslinės paskirties išmokos – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas yra neįskaitomos į neįgalaus asmens gaunamas pajamas. Be to, pasiūlymas pažeistų lygiateisiškumo principą: dirbantys asmenys atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes jiems į pajamas būtų neįskaitoma tik dalis darbinių pajamų, tuo tarpu kitoms socialinėms grupėms – dalis visų įstatyme nustatytų pajamų. 4. Druskininkų šeimos paramos centro pirmininkė
5 Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams ir kt. Dėl projekto Nr. XIIIP-1244 Gerbiami Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai, Asociacija Druskininkų šeimos paramos centras pritaria registruotos lobistės Dalios Mikalauskaitės pasiūlymams dėl projekto Nr. XIIIP-1244, nes tai padėtų mažinti socialinę atskirtį, teigiamai atsilieptų žmonių su negalia ir jų šeimų gyvenimo kokybei, o taip pat prisidėtų prie JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo. Prašome supažindinti ir kitus komisijos narius su mūsų organizacijos pritarimu. F. Nepritarti. Žr. argumentus dėl D. Mikalauskaitės pasiūlymų. 5.
direktorius Sigitas Bilevičius,
5 Seimo nariams Algirdui Sysui, Rimantui Jonui Dagiui ir kt. VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras pritaria Dalios Mikalauskaitės pasiūlymams dėl projekto Nr. XIIIP-1244, nes šie siūlymai tiesiogiai teigiamai įtakotų neįgaliųjų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybę. G. Nepritarti. Žr. argumentus dėl D. Mikalauskaitės pasiūlymų. 6. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė, 2017-11-07 Nr. S/2017/11/07 (2017-011-09 Nr. g-2017-...)55 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams Algirdui Sysui, Rimai Baškienei, Rimantui Jonui Dagiui, Algimantui Dumbrava ir kt. Dėl Dalios Mikalauskaitės teiktų projektų <...> ir Nr. XIIIP-1244 pritarimo Gerb. komiteto nariai, LAA Lietuvos autizmo asociacija "Lietaus vaikai" pritaria registruotos lobistės D.M. pasiūlymams dėl projektų <...> ir Nr. XIIIP-1244, nes būtent tokie pasiūlymai tiesiogiai ir teigiamai įtakotų žmonių su negalia ir jų šeimos narių gyvenimo kokybę bei mažintų socialinę atskirtį ir prisidėtų prie teisingesnio JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo. Labai raginame atsižvelgti į teikiamas pataisas ir priimti bei sąlygoti reikalingus pokyčius neįgalius asmenis auginančioms šeimoms. Tikimės, kad atsižvelgsite į taip reikalingas pataisas. H. Nepritarti. Žr. argumentus dėl D. Mikalauskaitės pasiūlymų. 7. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, 2017-11-06 (2017-11-06 Nr. g-2017-12160)555555522 Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui Dėl LLRI ekspertizės į dokumentą Nr. XIIIP-1244 Gerbiamieji, Siunčiame Jūsų dėmesiui Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabas dėl <...> įstatymo projekto (dokumento Nr. XIIIP-1244). Atsižvelgiant į tai, kad:
1Šeimos narių pajamų atskyrimas išlaidų struktūroje yra dirbtinis;
pasikartojantis ir apsunkinantis vertinimą; 3.
Kitaip nei vaiko pinigai, kitos socialinės išmokos yra įskaitomos į bendras namų ūkių pajamas;
ūkio pajamas;
5Išmokų pakeitimo tvarka pareikalautų papildomų biudžeto lėšų;
LLRI siūlo nepritarti siūlomam projektui. Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos dėl Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (dokumento Nr. XIIIP-1244): Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (dokumento Nr. XIIIP-1244, toliau – Projektas) siūloma nustatyti, kad skiriant piniginę socialinę paramą, išmoka vaikui, mokama pagal LR išmokų vaikams įstatymą (toliau – vaiko pinigai), nebūtų įskaitoma į bendrai gyvenančių asmenų pajamas. Projektu taip pat siūloma nustatyti toleruotiną pajamų lygį – į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaityti dalies pajamų, nurodytų LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Projektą, nepritaria siūlomiems pakeitimams ir nurodo šiuos argumentus:
1Šeimos narių pajamų atskyrimas išlaidų struktūroje yra dirbtinis. Projekte trūksta paaiškinimo, kodėl ir kaip turėtų būti atskirtos pajamos
bendriems ir asmeniniams vaiko tikslams. Vertinant namų ūkio išlaidų struktūrą reikėtų objektyvių kriterijų, kaip šiems atskiriems tikslams turėtų būti padalintos išlaidos maistui, būstui, namų apyvokos reikmenims, transportui ir pan. Kadangi objektyviai nėra nustatytos namų ūkio išlaidos skirtos vaikui, todėl ir pajamos neturėtų būti skirstomos atskirai.
Tiek bendrai gyvenančių asmenų arba vieno asmens pajamos, tiek vaiko pinigai yra bendros namų ūkių pajamos. 2. Toleruotinų pajamų nustatymas pagal vaikų skaičių yra pasikartojantis ir apsunkinantis vertinimą. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas pagal dabartinę tvarką jau yra atsižvelgiama į vaikų skaičių (pagal vienam asmeniui tenkančią sumą). Todėl siūlomas dar vienas kriterijus pagal vaikų skaičių taikyti neįskaitomų pajamų dalį apsunkina vertinimą bei diskriminuoja namų ūkius pagal vaikų skaičių. Pritaikius projekto nuostatas, būtų atitolstama nuo principo, kad šeimos pajamos ir turtas yra lemiamas faktorius paramai gauti. Pavyzdžiui, šeima, turinti tris vaikus, pagal dabartinę tvarką ir taip yra arčiau pašalpos gavimo ribos nei du vaikus turinti šeima. Pritaikius projekto nuostatas, tris vaikus turinti šeima įgytų dar didesnę pirmenybę gauti pašalpą nei skurdesnė šeima su dviem vaikais. 3. Kitaip nei vaiko pinigai, kitos socialinės išmokos yra įskaitomos į bendras namų ūkių pajamas. Projektas nėra nuoseklus, nes kitos socialinės išmokos, kaip pensijos ar socialinio pobūdžio pajamos (pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą) yra įskaitomos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl vaiko pinigai yra išskiriami iš kitų socialinių išmokų. Juk visos pajamos, nepriklausomai nuo jų šaltinio, yra bendros namų ūkių pajamos, kurių išskyrimui nėra objektyvių priežasčių. Atsisakant dalies pajamų vertinimo paramos sistema tampa vis labiau netaikli. 4. Mažėtų tėvų motyvacija didinti namų ūkio pajamas. Jei būtų įgyvendintos Projekto nuostatos, būtų išplėstas piniginės socialinės paramos gavėjų ratas, kartu sumažinta tėvų auginančių vaikus motyvacija dirbti ir taip gerinti šeimos finansinę situaciją.
Bet koks socialinių išmokų didinimas reiškia tai, kad joms artėjant prie gaunamo darbo užmokesčio dydžio, žmonės yra linkę pasirinkti gauti socialines išmokas, o ne dirbti. 5. Išmokų pakeitimo tvarka pareikalautų papildomų biudžeto lėšų. Projekto įgyvendinimas reikštų papildomas išlaidas iš biudžeto, nes išaugtų socialinei paramai skiriamos lėšos. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad papildomų lėšų nereikės, nes tam būtų naudojamos nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai. Argumentuojama tuo, kad anksčiau tokių sutaupymų buvo, tačiau tai nereiškia, kad pavyks sutaupyti kiekvienais metais. Atitinkamai, Projektu nėra numatoma, iš kur reikėtų finansuoti padidėjusį lėšų poreikį, jei savivaldybėms sutaupyti pinigų nepavyktų. Juolab, kad šis lėšų poreikis būtų ne vienkartinis, o kasmetinis. Atsižvelgiant į tai, LLRI siūlo nepritarti Projektui. I. Nepritarti. Dėl 1–3 punktų: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikų skurdo rizikos lygis Lietuvoje yra vienas aukščiausių ES. 2015 m. skurdo rizikoje gyveno beveik trečdalis vaikų iki 18 m. amžiaus. Jų skurdo rizikos lygis 2015 m. sudarė 28,9 proc. ir, palyginti su 2014 m., padidėjo 5,4 procentinio punkto. Labiausiai skurdą patiria šeimos, kuriose vienas iš tėvų augina vieną ar daugiau vaikų (skurdo rizikos lygis – 47,6 proc.), taip pat auginančios du ar daugiau vaikų (skurdo rizikos lygis – 24,8 proc.). 2016 m. vaikų skurdo rizikos lygis sudarė 25,6 proc. Šeimose, kuriose vienas iš tėvų augina vieną ar daugiau vaikus, skurdo rizikos lygis sudarė 41,9 proc., auginančiose du ar daugiau vaikų – 24,4 proc.).
Todėl siekiant mažinti vaikų skurdo rizikos lygį, įvertinus tai, kad skurdo riziką labiausiai patiria šeimos, auginančios didesnį skaičių vaikų, įstatymo projektu siūloma neįskaitytiną darbinių pajamų procentinę dalį proporcingai didinti atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1245 siūloma įteisinti vienodo dydžio išmoką vaikui visiems vaikams nevertinant šeimos gaunamų pajamų (tai viena iš kompleksinių priemonių, turinčių įtakos vaikų skurdo mažinimui), išmokos vaikui įskaitymas į bendrai gyvenančių asmenų pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą, būtų socialiniai neteisingas nepasiturinčių šeimų atžvilgiu ir pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Beje, iki 2012-01-01 išmoka vaikui taip pat nebuvo įskaitoma į bendrai gyvenančių asmenų pajamas. Be to, išmokos vaikui neįskaitymas į bendrai gyvenančių asmenų pajamas atitiktų ir ES šalių praktiką. Dėl 4 punkto: Įstatymo projekte siūlomu toleruotino pajamų lygio nustatymu, neįskaitant dalies uždirbamų pajamų į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas, siekiama motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką ir savo pastangomis gauti didesnes darbines pajamas, o joms padidėjus, išvengti staigaus gaunamos paramos dydžio sumažėjimo, atskirais atvejais – teisės į piniginę socialinę paramą praradimo. Taigi priešingai, nei nurodyta pateiktuose argumentuose, siūlomas teisinis reguliavimas ne mažintų šeimos motyvacijos didinti namų ūkio pajamas, bet ją didintų.
Tai atitiktų ir įstatyme įtvirtintą socialinio teisingumo ir veiksmingumo principą,- kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų. Dėl 5 punkto: Įstatymo
priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai dėl piniginės socialinės paramos teikimo, taip pat ekonomikos krizės šalyje atveju ar kai yra regioniniai socialinės ekonominės raidos pokyčiai savivaldybėse ir (ar) padidėja energijos ir (ar) kuro (žaliavos), naudojamų būstui šildyti ar karštam vandeniui ruošti, kainos rinkoje, savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka patikslina lėšų poreikį piniginei socialinei paramai finansuoti. Jeigu nepakanka pagal šio straipsnio 3 dalį skirtų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildoma lėšų suma piniginei socialinei paramai finansuoti savivaldybėms skiriama iš valstybės biudžeto. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Raseinių rajono savivaldybės meras A. Gricius, 2017-10-17 Nr. (2.21)M2-4502 Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui Dėl LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 pakeitimo
įregistruotas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr.
IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir
pakeitimas). Įstatymo pakeitimo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti
skiriama lėšų suma yra lygi 2011—2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai.“ Vadovaujantis šiuo pakeitimu Raseinių rajono savivaldybė 2018 ir vėlesniais metais gaus apie 1,5 milijonų eurų mažiau negu 2012-2017 metais. Savivaldybė, gaudama mažesnį finansavimą, negalės įgyvendinti daugelį programų, kurios buvo pradėtos finansuoti būtent tada, kai buvo taupomos lėšos, skirtos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti. Raseinių rajono savivaldybė įsteigė papildomai virš dešimt ikimokyklinio ugdymo grupių ne tik darželiuose, bet ir gimnazijose bei daugiafunkciuose centruose. Kuriant ikimokyklinio ugdymo grupes buvo suremontuotos patalpos, nupirktas inventorius, įsteigti papildomi etatai. Etatų išlaikymui reikalingos lėšos kiekvienais metais. Rūpindamasi miesto ir kaimo vietovių vaikų užimtumu Raseinių rajono savivaldybė finansuoja devynių vaikų dienos centrų veiklas ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su neįgaliais ir pagyvenusiais asmenimis, veiklas. Sumažinus finansavimą, rajono Savivaldybė bus priversta mažinti šių veiklų finansavimą. Senstant visuomenei, rajone labai plečiasi teikiamų paslaugų poreikis, todėl užtikrinant rajono gyventojams būtinas paslaugas, rajono Savivaldybė išlaiko penkias socialinių paslaugų įstaigas, kurioms finansuoti neužtenka vien valstybės biudžeto dotacijų, bet nemaža dalimi reikia prisidėti ir Savivaldybės biudžeto lėšomis. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr.
A l-214 pakeistos Socialinės globos normos. Vadovaujantis šiuo pakeitimu, nuo 2020 m. likę be tėvų globos ir socialinės rizikos vaikai galės gauti ilgalaikę/trumpalaikę socialinę globą tik bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Kiekviena savivaldybė iki 2018 m. sausio 1 d. turi patvirtinti priemonių planus, kuriuos įgyvendinus bus pasiektas šis reikalavimas. Planuose reikia numatyti priemones, kaip bendruomeninių vaikų globos namų steigimas, globėjų (rūpintojų) finansavimas iš rajono Savivaldybės biudžeto lėšų. Atsižvelgdami į aukščiau paminėtas priežastis, prašome Įstatymo pakeitimo 2 straipsnio 2 dalyje numatytą pakeisti 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Savivaldybėms, išskyrus šioje dalyje nurodytas
išimtis, piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011-2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintai valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lėšų sumai.“ J. Pritarti. K. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. L. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Vida Ačienė, Asta Kubilienė, Guoda Burokienė, Darius Kaminskas, Arvydas Nekrošius, Valius Ąžuolas, 2017-10-242 Argumentai: Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nuo 2018 metų visoms savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. Įstatyme nurodytas laikotarpis reikšmingai įtakoja Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms skiriamų lėšų dydį, kadangi minėtos savivaldybės 2012-2014 metais dalyvavo eksperimentiniame projekte ir 2012–2014 metais piniginės socialinės paramos skyrimą, įgyvendino kaip savarankišką savivaldybių funkciją. Rezultatas – ženkliai sutaupyta piniginių lėšų suma lyginant su skirta minėtam laikotarpiui piniginių lėšų suma. To pasekoje pasibaigus minėtam laikotarpiui vadovaujantis eksperimente dalyvavusių savivaldybių pasiektais rezultatais nuo 2015 metų, ši tvarka yra patvirtinta visoms likusioms savivaldybėm. Kadangi savivaldybėm piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai į kurį patenka ir 2012, 2013 metai, kuriais buvo atliekamas eksperimentas, tai neigiamai įtakoja eksperimente dalyvavusių savivaldybių socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų sumą. Taikant įstatyme patvirtintą laikotarpį minėtų savivaldybių faktiškai panaudota vidutinė metinė lėšų suma yra ženkliai mažesnė negu buvo skirta, kai tuo tarpu likusiom savivaldybėm yra skaičiuojama pagal faktinį panaudojimą, kur skirtos ir panaudotos lėšos faktiškai sutampa.
Tikslinga suvienodinti visoms savivaldybėm sąlygas, pagal kurias skaičiuojama piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma ir eksperimente dalyvavusiom savivaldybėm taikyti ne 2011-2013 metų laikotarpį, o iki eksperimento pradžios buvusį laikotarpį t.y. 2011 metus. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybėms, išskyrus šioje dalyje nurodytas išimtis, piniginei
socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms 2015–2017 metais ir vėlesniais metais piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintai valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lėšų sumai. 2018 ir vėlesniais metais Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai.“ Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 2. LR Seimo narys Tomas Tomilinas, 2017-11-062 Argumentai:
Lietuvos savivaldybių laisvę gina LR Konstitucija ir Europos Savivaldos chartija.
Piniginės socialinės paramos skirstymo funkcijos perdavimas savivaldai iš esmės pasiteisino, todėl savivaldybėms turi būti paliktos realios galimybės spręsti dėl vadinamųjų „socialinių lėšų“ naudojimo. Lygių gyventojų galimybių gauti švietimo, sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas plėtra taip pat sprendžia socialines problemas. Svarbu, kad ši plėtra koreliuotų su skurdo ir socialinės atskirties mažėjimo rodikliais savivaldybėje. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį nauju 4 punktu ir 4-9 punktus atitinkamai laikyti 5-10 punktais ir jį išdėstyti:
„4) Lygių galimybių gauti švietimo, sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas
plėtrai, jeigu vykdomos priemonės susijusios su skurdo ir socialinės atskirties mažinimu pagal savivaldybės Tarybos patvirtintą strategiją, numatančią konkrečius pažangos rodiklius. Nepritarti. Įstatymo projektu siūloma nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudoti socialinės apsaugos sritims finansuoti. Tačiau siūloma sritis nėra viena iš socialinės apsaugos sričių. 3. LR Seimo narys Algirdas Sysas, 2017-10-312 Argumentai:
Kadangi socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestis yra neadekvačiai mažas, siūlau nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudoti ne tik įstatymo projektu siūlomoms socialinės apsaugos sritims finansuoti (tarp jų - socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti), bet ir socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti.“ M. Pritarti. N. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-11-082 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1244 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Seimo nario A. Syso pasiūlymus (balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu). 2. Pasiūlymai:
ir Šilalės rajono savivaldybės 2012–2014 metais dalyvavo eksperimente įgyvendindamos piniginės socialinės pašalpos skyrimą kaip savarankišką funkciją. To pasėkoje, jeigu 2018 metais visoms savivaldybėms būtų skiriamos lėšos šiai funkcijai vykdyti pagal 2011–2013 metų faktiškai panaudotą vidutinę metinę lėšų sumą, minėtos savivaldybės atsidurtų blogesnėje padėtyje.
Šių savivaldybių faktiškai panaudota vidutinė metinė lėšų suma yra ženkliai mažesnė negu buvo skirta, kai tuo tarpu kitoms savivaldybėms yra skaičiuojama pagal faktinį panaudojimą, kur skirtos ir panaudotos lėšos faktiškai sutampa. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybėms, išskyrus šioje dalyje nurodytas išimtis, piniginei
socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintai valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lėšų sumai.“ Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 2. LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-11-082 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei siekiant išvengti klaidingo interpretavimo, tikslinga vieną iš punktų (neįgaliųjų socialinei integracijai; bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti) išskirti į du atskirus punktus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti:
1) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms socialinės rizikos veiksnius patiriantiems asmenims (šeimoms) įgyvendinti;
2) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti;
3) finansinei paramai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti;
4) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai;
5) neįgaliųjų socialinei integracijai; bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;
6) bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;
6) 7) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti;
7) 8) savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstrukcijai ir remontui;
8) 9) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti;
9) 10) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti.“ Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-11-102 Argumentai ir pasiūlymas: pritardami Seimo narių Vidos Ačienės, Astos Kubilienės ir kt. ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymams, siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Savivaldybėms, išskyrus šioje dalyje nurodytas išimtis, piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintai valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lėšų sumai.“ Pritarti. 2. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-11-102 Argumentai ir pasiūlymas: pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1-ai pastabai (siūlytina vienodinti įstatyme vartojamas formuluotes ir įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „socialinės rizikos veiksnius“ įrašyti žodžius „socialinę riziką“), siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) socialinę riziką patiriančių asmenų (šeimų) socialinės
reabilitacijos ir integracijos priemonėms socialinės rizikos veiksnius patiriantiems asmenims (šeimoms) įgyvendinti;“. Pritarti. 3.
Argumentai ir pasiūlymas: pritardami papildomo – Valstybės valdymo ir savivaldybių – komiteto pasiūlymui (siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei siekiant išvengti klaidingo interpretavimo, tikslinga vieną iš punktų (neįgaliųjų socialinei integracijai; bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti) išskirti į du atskirus punktus), siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir papildyti 5 dalį nauju 6 punktu, o buvusius 5 dalies 6-9 punktus laikyti atitinkamai 7-10 punktais:
„5) neįgaliųjų socialinei integracijai; bendruomenių ir
nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;
6) bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;“. Pritarti. 4. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-11-102 Argumentai ir pasiūlymas: pritardami Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui, siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir
darbo užmokesčiui didinti.“
1 Argumentai ir pasiūlymas: siekiant tarpusavyje suderinti galiojančio Darbo kodekso nuostatas su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis, siūlome papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 1 dalimi, o buvusias 1 ir 2 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis: „1.
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį
pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 108 112 straipsnio 3 dalyje, tačiau ne viso darbo laiko atveju, išskyrus Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, darbo laiko trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), apskaičiuotos nuo 40 valandų per savaitę arba teisės aktuose nustatytos sutrumpintos darbo laiko normos, ir jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;“. Pritarti. 6.
3 Argumentai ir pasiūlymas: pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3-iai pastabai (atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data, siūlytina 9 straipsnio 3 dalyje nurodyti konkrečią datą, iki kurios turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai), siūlome pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo
aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė