760 Įstatymo projektas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIIIP-1238 2017-10-17 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lithuania · XIIIP-1238 · 2017-10-17 · Senas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2017-10-17
  2. Lyginamasis variantas · 2017-11-21
  3. Aiškinamasis raštas · 2017-10-17
  4. Teisės departamento išvada · 2017-10-17
  5. Teisės departamento išvada · 2017-11-21
  6. Komiteto išvada · 2017-10-17
  7. Komiteto išvada · 2017-11-21

Lyginamasis variantas

2017-10-17 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO

TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2017 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 6

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 6

straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto turto mokestinės vertės

daliai, viršijančiai:

1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

2) 300

000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio

tarifas;

3) 500

000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.“

„5. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

2) 390 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;

3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.“

2 straipsnis. 7 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti

7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai ir socialinei priežiūrai;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas teikiant laidojimo paslaugas arba esantis kapinių teritorijoje;“. 3. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų

įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 eurų.

Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų.“

4. Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 7

punktu: „7) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkte nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti 286 000 eurų.“

5. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies

7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas laidojimo paslaugoms arba esantis kapinių teritorijoje;“. 6. Pripažinti netekusia galios 7 straipsnio 6 dalį. 6. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta neapmokestinamoji vertė taikoma visam šiame punkte nurodytos paskirties nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas. Taikant šią nuostatą, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis

įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2017-11-21 · the official register ↗

Projekto

Nr. XIIIP-1238(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO

TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6, 7, 11, 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2017 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 6

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 6

straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto turto mokestinės vertės

daliai, viršijančiai:

1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

2) 300

000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio

tarifas;

3) 500

000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.“

„5. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

2) 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;

3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.“

2 straipsnis. 7 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti

7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai ir socialinei priežiūrai;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas teikiant laidojimo paslaugas arba esantis kapinių teritorijoje;“. 3. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų

įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 eurų.

Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų.“

4. Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 7

punktu: „7) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkte nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti 286 000 eurų.“

5. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies

7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas laidojimo paslaugoms arba esantis kapinių teritorijoje;“. 6. Pripažinti netekusia galios 7 straipsnio 6 dalį. 6. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta neapmokestinamoji vertė taikoma visam šiame punkte nurodytos paskirties nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas. Taikant šią nuostatą, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turto vertintojas pateikia vietos mokesčių administratoriui kiekvienais metais iki vasario 1 dienos ir iki rugpjūčio 1 dienos, o duomenis apie nekilnojamąjį turtą, apmokestinamą taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyseje nustatytusą tarifusą, ir iki gruodžio 15 dienos.“

4 straipsnis. 12

straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį

turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalysje nustatytusą tarifusą, deklaraciją vietos mokesčių administratoriui pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos, o mokesčio už kitą nekilnojamąjį turtą – iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, joje deklaruodami ir einamojo mokestinio laikotarpio pirmų devynių mėnesių avansinį nekilnojamojo turto mokestį. Mokesčio deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“

5 straipsnis. 14

straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas

taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalysje nustatytusą tarifusą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2017-10-17 · the official register ↗

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

(TOLIAU – ĮSTATYMO PROJEKTAS)

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo

projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233

6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo

projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 164, nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo, taip pat papildomai užtikrinant Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą apmokestinant nekilnojamąjį turtą. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai parengti atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. KT24-N14/2015 „Dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu“, pagal kurį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1828 redakcija) 7 straipsnio 6 dalies nuostata, kad šio straipsnio 1 dalies

6 punkte nustatyta neapmokestinamoji vertė taikoma visam šiame punkte nurodytos

paskirties nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 ir 2 dalims, todėl negali būti taikoma.

Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai – papildomai užtikrinant Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą didinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą ir perkelti mokesčių naštą ant ekonomikos augimui palankesnių mokesčių, taip pat, atlikus galiojančių nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų peržiūrą, atsisakyti komercinio pobūdžio lengvatų, taikomų privatiems, su valstybe nekonkuruojantiems verslo subjektams, paliekant apsisprendimo dėl lengvatinio apmokestinimo teisę savivaldybėms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Audronė Misiūnaitė, tel. 239 0291) Mokesčių teisės skyriaus (departamento vyresnioji patarėja, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) vyriausiasis specialistas Evaldas Putrimas, tel. 219 9476. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal galiojančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas šiuo metu taikomas 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai, viršijančiai 220 000 eurų.

Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų, t. y. iki 286 000 eurų. 220 000 eurų (arba 286 000 eurų) neapmokestinamoji vertė nustatyta visam nurodytos paskirties nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas. Šeimos nariais buvo laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo

2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. KT24-N14/2015 „Dėl

apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu“, ši nuostata dėl neapmokestinamosios vertės taikymo bendrai visai šeimai, apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį, nėra taikoma. Pagal galiojančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat fizinio arba juridinio asmens naudojamas laidojimo paslaugoms teikti. 4.

4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų

laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti fiziniams asmenims nuosavybes teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) progresinį apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu:

  • bendros nekilnojamojo turto vertės iki 220 000 eurų ir toliau neapmokestinti;
  • esamą 0,5 procento tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų;
  • 1 procento mokesčio tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 300 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų;
  • 2 procentų mokesčio tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 500 000 eurų dydį. Tokiu būdu būtų siekiama didinti mokesčių sistemos progresyvumą, kai didesnės vertės (arba daug nekilnojamojo turto vienetų turinčio fizinio asmens) nekilnojamasis turtas būtų apmokestinamas didesniu tarifu.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatos užtikrina 30 procentų didesnės neapmokestinamosios vertės taikymą tam tikroms grupėms priklausantiems asmenims, Įstatymo projektu siūloma procentinę išraišką pakeisti skaitine išraiška eurais pagal atitinkamus siūlomo progresyvaus apmokestinimo intervalus, t. y. nustatyti, kad asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki

18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat

vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turtui (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) būtų taikoma 30 procentų didesni apmokestinimo intervalai:

  • bendros nekilnojamojo turto vertės iki 286 000 eurų ir toliau neapmokestinti;
  • esamą 0,5 procento tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 286 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų;
  • 1 procento mokesčio tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 390 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų;
  • 2 procentų mokesčio tarifą taikyti bendros nekilnojamojo

turto vertės daliai, viršijančiai 650 000 eurų dydį. Tokiu būdu būtų išlaikomos palankesnės nekilnojamojo turto apmokestinimo sąlygos jautresnėms visuomenės grupėms. Be to, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamoji vertė būtų taikoma kiekvienam asmeniui atskirai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo Nr.

KT24-N14/2015 „Dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu“ nuostatas, pagal kurias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1828 redakcija) 7 straipsnio 6 dalies nuostata, kad šio straipsnio 1 dalies

6 punkte nustatyta neapmokestinamoji vertė taikoma visam šiame punkte nurodytos

paskirties nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 ir 2 dalims, todėl negali būti taikoma. Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti galiojančios sektorinio pobūdžio lengvatos, kuria naudojasi verslą vykdantys asmenys, t. y. panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, taikomą nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), fizinio asmens naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat fizinio ar juridinio asmens naudojamam laidojimo paslaugoms teikti, tokiu būdu paliekant apsisprendimo dėl lengvatinio apmokestinimo tokio ir kito nekilnojamojo turto atžvilgiu teisę savivaldybėms. Srityse, kuriose veikia ir valstybinės institucijos, ir privačios organizacijos (švietimas, mokslas, sveikatos ar socialinės priežiūros paslaugos) komercinio pobūdžio lengvatos išlieka, kadangi jų atsisakymas galėtų sąlygoti ne vienodų konkurencinių sąlygų tarp tas pačias paslaugas teikiančių asmenų, priklausomai nuo jų nuosavybės (valstybinės institucijos nekilnojamojo turto mokesčio nemoka), sukūrimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.

6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą ir panaikinus lengvatas nekilnojamajam turtui, fizinio asmens naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat fizinio ar juridinio asmens naudojamam laidojimo paslaugoms teikti, tai galimai turėtų įtakos kulto apeigų reikmenų gamybos ir laidojimo paslaugas teikiančių asmenų kaštams ir atitinkamai tokių gaminių ir paslaugų kainai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su mokesčio deklaravimo tvarka (rengėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų

fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Nustačius fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio progresinį apmokestinimą, valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio padidėtų apie 1,6 mln. eurų per metus. Dėl kitų Įstatymo projektu siūlomų nuostatų numatoma nedidelė įtaka valstybės biudžeto pajamoms iš nekilnojamojo turto mokesčio. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 164, nuostatas planuojami nekilnojamojo turto apmokestinimo pakeitimai 2017 m. birželio mėn. buvo pateikti visuomenei vertinti parengtu konsultaciniu dokumentu. Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti rengiant Įstatymo projektą.

Vėliau parengtas Įstatymo projektas buvo teiktas derinti Lietuvos bankui, Investors‘ Forum, Lietuvos darbdavių konfederacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, Lietuvos pramoninkų konfederacijai, Lietuvos verslo konfederacijai, Žemės ūkio rūmams, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos bankų asociacijai, Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, Lietuvos statybininkų asociacijai, Lietuvos autoverslininkų asociacijai, Lietuvos ūkininkų sąjungai, Lietuvos kaimo turizmo asociacijai, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai, Lietuvos turizmo rūmams, Legalaus verslo aljansui, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai, Lietuviškų degalinių asociacijai, Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, Nacionalinei viešojo transporto keleivių asociacijai, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai. Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Mokestinė vertė, mokesčio tarifas, kulto apeigų reikmenų gamyba, laidojimo paslaugos, nekomercinė veikla, šeima. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.

Teisės departamento išvada

2017-10-17 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO

TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

2017-10-18 Nr. XIIIP-1238

Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. 2. Projekto

1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 6 straipsnio 5

dalies 2 punkte brauktinas perteklinis žodis „dydį“. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, kurioje nurodoma kaip bus apmokestinamas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas stokoja nuostatų, kada vietos mokesčių administratoriui turi būti pateikti duomenys apie šį turtą, kada turi būti pateikiama šio turto mokesčio deklaracija bei į kurį biudžetą šis mokestis bus įskaitomas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti pildomos ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 4 dalis, 14 straipsnio 3 dalis. 4. Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose bei 7 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma atsisakyti mokesčio lengvatų fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, laidojimo paslaugoms bei juridiniam asmeniui priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam laidojimo paslaugoms. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kito mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybės tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos arba iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos, jei nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo rezultatus.

Įstatymo projekto rengėjai siūlo, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. ir projekto nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybių tarybos turėtų pasitvirtinti 2017 metais iki aukščiau paminėtų terminų. Kadangi projektu siūloma praplėsti apmokestinamųjų objektų sąrašą, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose turėtų būti nustatyta teisė savivaldybių taryboms, tvirtinant naujus 2018 metais galiosiančius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgti į projekto siūlomas nuostatas, kuriomis yra praplečiamas mokesčio objektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2017-11-21 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO

TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6, 7, 11, 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

2017-11-27 Nr. XIIIP-1238(2)

Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose bei 7 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma atsisakyti mokesčio lengvatų fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, laidojimo paslaugoms bei juridiniam asmeniui priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam laidojimo paslaugoms. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kito mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybės tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos arba iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos, jei nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo rezultatus. Įstatymo projekto rengėjai siūlo, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. ir projekto nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybių tarybos turėtų pasitvirtinti 2017 metais iki aukščiau paminėtų terminų. Kadangi projektu siūloma praplėsti apmokestinamųjų objektų sąrašą, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose turėtų būti nustatyta teisė savivaldybių taryboms, tvirtinant naujus 2018 metais galiosiančius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgti į projekto siūlomas nuostatas, kuriomis yra praplečiamas mokesčio objektas.

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5)

239 6350, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2017-10-17 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6 IR 7 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1238

2017-11-08

Nr. 103-P-48

Vilnius

patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė. R. Guobaitė-Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, D. Brasiūnaitė – finansų viceministrė, A. Misiūnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, G. Šapalaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginės analizės skyriaus vyr. specialistė, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, A. Čepukaitė – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau

  • pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18)

1. Projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. Pritarti

1.2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18)1

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 6

straipsnio 5 dalies 2 punkte brauktinas perteklinis žodis „dydį“. Pritarti

1.3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18)1 3.

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, kurioje nurodoma kaip bus apmokestinamas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas stokoja nuostatų, kada vietos mokesčių administratoriui turi būti pateikti duomenys apie šį turtą, kada turi būti pateikiama šio turto mokesčio deklaracija bei į kurį biudžetą šis mokestis bus įskaitomas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti pildomos ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 4 dalis, 14 straipsnio

3 dalis. Atsižvelgti

Siūlyti pagrindiniam komitetui spręsti dėl įstatymo projekto nuostatų papildymo

1.4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18)2

4. Projekto 2 straipsnio 1

ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose bei 7 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma atsisakyti mokesčio lengvatų fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, laidojimo paslaugoms bei juridiniam asmeniui priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam laidojimo paslaugoms. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kito mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybės tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos arba iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos, jei nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo rezultatus. Įstatymo projekto rengėjai siūlo, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. ir projekto nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybių tarybos turėtų pasitvirtinti 2017 metais iki aukščiau paminėtų terminų. Kadangi projektu siūloma praplėsti apmokestinamųjų objektų sąrašą, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose turėtų būti nustatyta teisė savivaldybių taryboms, tvirtinant naujus 2018 metais galiosiančius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgti į projekto siūlomas nuostatas, kuriomis yra praplečiamas mokesčio objektas. Atsižvelgti

Siūlyti

pagrindiniam komitetui spręsti dėl įstatymo projekto nuostatų papildymo

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2017-10-23, Nr.g. 2017-11459) Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1238 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1238 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.

Projektu siūloma nustatyti fiziniams asmenims nuosavybes teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (gyvenamųjų, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) progresinį apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu:

  • bendros nekilnojamojo turto vertės iki 220 tūkstančių eurų ir toliau neapmokestinti;
  • esamą 0,5 procento tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų;
  • 1 procento mokesčio tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 300 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų;
  • 2 procentų mokesčio tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 500 000 eurų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatos užtikrina

30 procentų didesnės neapmokestinamosios vertės taikymą tam tikroms grupėms

priklausantiems asmenims, Įstatymo projektu siūloma procentinę išraišką pakeisti skaitine išraiška eurais pagal atitinkamus siūlomo progresyvaus apmokestinimo intervalus. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką ir svarstyti galimybę atsisakyti nekilnojamojo turto mokesčio fiziniams asmenims dėl žemiau išvardintų priežasčių. Priėmus Projektą išaugtų ir taip nuolat didinama turto mokesčių našta gyventojams Priėmus šį siūlymą,

„Registrų centro“ duomenimis, mokestinė našta padidėtų daugiau nei 500 šalies

mokesčių mokėtojų. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifo viršutinė riba būtų padidinta iki 2 proc. Tai reiškia, kad didelės vertės nekilnojamąjį turtą turintys asmenys per 50 metų praktiškai „padovanos“ antrą tokį pat NT objektą valstybei. Kartu, turto savininkams Lietuvoje kasmet didėja žemės mokesčio našta.

Šiemet bus atliekamas naujas masinis vertinimas ir 2018 m. žemės mokestis bus apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas (tikėtina – didesnes) žemės mokestines vertes. Apskaičiuojant

2017 m. mokestinio laikotarpio žemės mokestį, vertės mažinimo koeficientai

nebebus taikomi, todėl žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo visos sklypui nustatytos mokestinės vertės. 2016 m. buvo paskutinieji metai, kai dar buvo taikomas vertės padidėjimo (lyginant 2016 metus su 2012 metais) mažinimas 20 proc. Prieš didinant mokesčių tarifus nekilnojamajam turtui, kurio vertė viršija 300 tūkst. eurų, būtina įvertinti, kaip pasikeis turto mokesčių našta dėl šių turinčių įsigalioti pakeitimų. Asmenys, turintys didelės vertės nekilnojamojo turto, ne visuomet yra pajėgūs mokėti nekilnojamojo turto mokestį Nekilnojamasis turtas neatspindi gyventojų pajėgumo mokėti šį mokestį ir nebūtinai neša pajamas turto turėtojui (pvz., pajamos iš nuomos), todėl taikant šį mokestį bus situacijų, kuomet gyventojai neturės pajamų šiam mokesčiui susimokėti. Tuo atveju, kai iš turto nuomos gaunamos pajamos, jos jau ir taip yra apmokestinamos GPM. Nekilnojamojo turto mokestis nepagrįstai baudžia tuos gyventojus, kurie ne išleido uždirbtus pinigus, o savo uždirbtas lėšas investavo į nekilnojamąjį turtą. Pabrėžtina, kad nekilnojamojo turto mokesčio padidinimas itin neigiamai paveiktų išskirtinę kultūrinę paskirtį turinčio turto – dvarų ir pilių – savininkus. Šie asmenys dvarų atstatymui dažnai investuoja savo asmenines lėšas. Tokio tipo objektų atkūrimas – labai ilgai trunkantis ir daug investicijų (dėl griežtų paveldosaugos reikalavimų ir pačių objektų specifikos) pareikalaujantis procesas. Šie objektai dažniausiai yra atviri ir prieinami visuomenei. Priėmus siūlomą Projektą, tokio nekilnojamojo turto savininkai būtų penalizuojami dideliais mokesčiais.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. į biudžetą buvo surinkta tik 45,4 proc. planuotų nekilnojamojo turto mokesčio pajamų. Tai rodo, kad jau dabar susiduriama su sunkumais įgyvendinant šio mokesčio pajamų surinkimo planus, o mokesčio padidinimas galimai tik dar labiau pagilintų šią problemą. Progresinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas Projekto rengėjų nėra pagrįstas Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, jog neigiamų progresinio nekilnojamojo turto apmokestinimo pasekmių nenumatoma. Projekto tikslu yra įvardijama papildomai užtikrinant Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą didinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą ir perkelti mokesčių naštą ant ekonomikos augimui palankesnių mokesčių. Tačiau aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kodėl nekilnojamojo turto mokestis yra palankesnis ekonomikos augimui, nei įvertinta, kaip tai atsilieps šalies statybų ir nekilnojamojo turto sektoriams bei gyventojų pasirinkimui įsigyti būstą ne Lietuvoje, o užsienio šalyse, nei įvardinta, kokia mokestinė našta yra mažinama, ją perkeliant nekilnojamojo turto savininkams. Dalyje kitų Europos Sąjungos šalių (pavyzdžiui, Austrijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Kroatijoje ir t.t.), pardavus nekilnojamąjį turtą yra mokamas nekilnojamojo turto pardavimo mokestis arba mokamas nekilnojamojo turto mokestis už nuomojamą nekilnojamąjį turtą (pavyzdžiui, Nyderlanduose). Lietuvos mokesčių mokėtojai, parduodami būstą, kuriame nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos moka 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo skirtumo tarp gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, kartu išskaičiuojant šiam turtui įsigyti sumokėtus privalomus mokėjimus bei išlaidas, skirtas šio turto remontui. Nekilnojamojo turto nuomos pajamos Lietuvoje taip pat yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Dėl to statistiškai gali atrodyti, jog Lietuvos mokesčių struktūroje nekilnojamojo turto mokesčio pajamos yra santykinai mažesnės nei kitose ES šalyse. Savo esme tiek gyventojų pajamų mokestis, mokamas už pajamas gautas nuomojant ar pardavus nekilnojamąjį turtą, tiek nekilnojamojo turto mokesčiai yra analogiški, todėl būtina įvertinti realius Lietuvos ir kitų valstybių, kurios turto sandorius apmokestina ne gyventojų pajamų, o turto mokesčiais, mokesčių sistemų skirtumus. Kitose šalyse, kuriose yra nekilnojamojo turto mokestis, egzistuoja galimybė būsto įsigijimo palūkanas atskaityti iš mokestinių pajamų Lietuvoje šiuo metu galioja tvarka, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių pajamų gali atimti per metus sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą gyvenamajam būstui Lietuvoje statyti arba jam įsigyti jeigu kreditas paimtas (arba lizingo sutartis pasirašyta) iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu būstą įsigyjantys gyventojai tokia lengvata pasinaudoti negali. Kitose šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje, JAV) visos ar dalis palūkanų, mokamų už būsto įsigijimą, gali būti atskaitomos iš gyventojo mokestinių pajamų, taip mažinant jam tenkančią mokestinę naštą. Dėl šios priežasties reali nekilnojamojo turto mokesčio našta yra mažesnė. Lietuvoje siūloma daugiau apmokestinti gyventojams priklausantį nekilnojamąjį turtą (nors jis gali būti perkamas paėmus paskolą), tačiau nėra siūloma neapmokestinti būsto paskolos palūkanų. Dėl to, reali mokestinė našta gali būti netgi didesnė nei kitose šalyse, kurių pavyzdžiais yra remiamasi siūlant daugiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą.

Neįvertinta kiek pabrangs NT mokesčio administravimas Atkreiptinas dėmesys, kad „Registrų centro“ duomenimis, Lietuvoje nekilnojamojo turto savininkų, kurių bendra mokestinė turimo turto vertė siekia 220-300 tūkst. yra 1042, 300-500 tūkst. – 436, o turinčiųjų daugiau kaip 500 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto yra vos 75 asmenys, tad progresinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas būtų daugiau parodomasis žingsnis, o ne realus papildomas biudžeto pajamų šaltinis. Pabrėžtina, jog čia pateikiamas pavienių asmenų (o ne šeimų) skaičius, todėl realus potencialių mokesčių mokėtojų skaičius gali būti dar mažesnis. Nustačius fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio progresinį apmokestinimą, kuris bus taikomas 0,17 proc. nekilnojamojo turto savininkų, tikimasi, kad valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio padidėtų apie 1,6 mln. eurų per metus, tačiau nėra įvertinta, kiek pabrangs šio mokesčio administravimas dėl pasikeitusios apmokestinimo tvarkos. Dėl šių priežasčių siūlome palikti šiuo metu galiojančią nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką. Įvertinta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: įstatymo projektui Nr. XIIIP-1238 pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gediminas Vasiliauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biuro vedėja E. Bulotaitė

Komiteto išvada

2017-11-21 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6 IR 7

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1238

2017 m. lapkričio 15 d. Nr. 109-P-36

Vilnius

Glaveckas, Andrius Palionis, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Andrius Kubilius, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“

rašytinas naujoje eilutėje. Pritarti

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18)1

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir

6 straipsnio 5 dalies 2 punkte brauktinas perteklinis žodis „dydį“. Pritarti

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18)12

3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnis papildomas

nauja 5 dalimi, kurioje nurodoma kaip bus apmokestinamas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas stokoja nuostatų, kada vietos mokesčių administratoriui turi būti pateikti duomenys apie šį turtą, kada turi būti pateikiama šio turto mokesčio deklaracija bei į kurį biudžetą šis mokestis bus įskaitomas.

Atsižvelgiant į tai, turėtų būti pildomos ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 4 dalis, 14 straipsnio 3 dalis. Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymus

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18)2

1, 2

4. Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1

dalies 1 ir 4 punktuose bei 7 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma atsisakyti mokesčio lengvatų fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, laidojimo paslaugoms bei juridiniam asmeniui priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam laidojimo paslaugoms. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kito mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybės tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos arba iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos, jei nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo rezultatus. Įstatymo projekto rengėjai siūlo, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. ir projekto nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad

2018 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus

savivaldybių tarybos turėtų pasitvirtinti 2017 metais iki aukščiau paminėtų terminų.

Kadangi projektu siūloma praplėsti apmokestinamųjų objektų sąrašą, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose turėtų būti nustatyta teisė savivaldybių taryboms, tvirtinant naujus

2018 metais galiosiančius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgti į

projekto siūlomas nuostatas, kuriomis yra praplečiamas mokesčio objektas. Nepritarti Projektą papildyti baigiamosiomis nuostatomis, kuriose turėtų būti nustatyta teisė savivaldybių taryboms, tvirtinant naujus 2018 metais galiosiančius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgti į projekto nuostatas, nebūtų tikslinga, kadangi toks nekilnojamasis turtas (kuriam nebebus taikoma mokesčio lengvata) bus apmokestintas bendra tvarka, t. y. tokio turto atžvilgiu savaime – be atskirų sprendimų bus taikomi nustatytais terminais ir remiantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytais tarifų diferencijavimo kriterijais priimti savivaldybių tarybų sprendimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Laisvosios rinkos institutas1 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1238 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.

Projektu siūloma nustatyti fiziniams asmenims nuosavybes teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (gyvenamųjų, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) progresinį apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu:

  • bendros nekilnojamojo turto vertės iki 220 tūkstančių eurų ir toliau neapmokestinti;
  • esamą 0,5 procento tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų;
  • 1 procento mokesčio tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 300 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų;
  • 2 procentų mokesčio tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 500 000 eurų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatos užtikrina

30 procentų didesnės neapmokestinamosios vertės taikymą tam tikroms grupėms

priklausantiems asmenims, Įstatymo projektu siūloma procentinę išraišką pakeisti skaitine išraiška eurais pagal atitinkamus siūlomo progresyvaus apmokestinimo intervalus. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką ir svarstyti galimybę atsisakyti nekilnojamojo turto mokesčio fiziniams asmenims dėl žemiau išvardintų priežasčių. Priėmus Projektą išaugtų ir taip nuolat didinama turto mokesčių našta gyventojams Priėmus šį siūlymą,

„Registrų centro“ duomenimis, mokestinė našta padidėtų daugiau nei 500 šalies

mokesčių mokėtojų. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifo viršutinė riba būtų padidinta iki 2 proc. Tai reiškia, kad didelės vertės nekilnojamąjį turtą turintys asmenys per 50 metų praktiškai „padovanos“ antrą tokį pat NT objektą valstybei. Kartu, turto savininkams Lietuvoje kasmet didėja žemės mokesčio našta.

Šiemet bus atliekamas naujas masinis vertinimas ir 2018 m. žemės mokestis bus apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas (tikėtina – didesnes) žemės mokestines vertes. Apskaičiuojant

2017 m. mokestinio laikotarpio žemės mokestį, vertės mažinimo koeficientai

nebebus taikomi, todėl žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo visos sklypui nustatytos mokestinės vertės. 2016 m. buvo paskutinieji metai, kai dar buvo taikomas vertės padidėjimo (lyginant 2016 metus su 2012 metais) mažinimas 20 proc. Prieš didinant mokesčių tarifus nekilnojamajam turtui, kurio vertė viršija 300 tūkst. eurų, būtina įvertinti, kaip pasikeis turto mokesčių našta dėl šių turinčių įsigalioti pakeitimų. Asmenys, turintys didelės vertės nekilnojamojo turto, ne visuomet yra pajėgūs mokėti nekilnojamojo turto mokestį Nekilnojamasis turtas neatspindi gyventojų pajėgumo mokėti šį mokestį ir nebūtinai neša pajamas turto turėtojui (pvz., pajamos iš nuomos), todėl taikant šį mokestį bus situacijų, kuomet gyventojai neturės pajamų šiam mokesčiui susimokėti. Tuo atveju, kai iš turto nuomos gaunamos pajamos, jos jau ir taip yra apmokestinamos GPM. Nekilnojamojo turto mokestis nepagrįstai baudžia tuos gyventojus, kurie ne išleido uždirbtus pinigus, o savo uždirbtas lėšas investavo į nekilnojamąjį turtą. Pabrėžtina, kad nekilnojamojo turto mokesčio padidinimas itin neigiamai paveiktų išskirtinę kultūrinę paskirtį turinčio turto – dvarų ir pilių – savininkus. Šie asmenys dvarų atstatymui dažnai investuoja savo asmenines lėšas. Tokio tipo objektų atkūrimas – labai ilgai trunkantis ir daug investicijų (dėl griežtų paveldosaugos reikalavimų ir pačių objektų specifikos) pareikalaujantis procesas. Šie objektai dažniausiai yra atviri ir prieinami visuomenei. Priėmus siūlomą Projektą, tokio nekilnojamojo turto savininkai būtų penalizuojami dideliais mokesčiais.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. į biudžetą buvo surinkta tik 45,4 proc. planuotų nekilnojamojo turto mokesčio pajamų. Tai rodo, kad jau dabar susiduriama su sunkumais įgyvendinant šio mokesčio pajamų surinkimo planus, o mokesčio padidinimas galimai tik dar labiau pagilintų šią problemą. Nepritarti Pažymėtina, kad Įstatymo projektas parengtas įvertinus ir pastovius tarptautinių organizacijų siūlymus, pagal kuriuos nuosekliai siūloma plėsti mokesčių bazę perkeliant mokesčių naštą ant ekonomikos augimui palankesnių mokesčių, tokių kaip nekilnojamojo turto mokestis. Kartu Įstatymo projektu siekiama papildomai užtikrinti Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą, t. y. didinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą. Dėl dvarų – pilių apmokestinimo, pažymėtina, kad klausimas iš dalies (kai toks turtas yra komercinės paskirties ir mokestis įskaitomas į savivaldybių biudžetus) gali būti sprendžiamas savivaldybių lygmeniu – savivaldybių tarybos arčiausiai mokesčių mokėtojų esančios ir atitinkamos savivaldybės prioritetus ir problemas geriausiai žinančios, bei galinčios įvertinti mokesčio poveikį mokesčių mokėtojams, į nekilnojamojo turto mokesčio administravimą įtrauktos institucijos, skatindamos norimas veiklos sritis atitinkamoje savivaldybėje, remiantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi turi teisę savo biudžeto sąskaita konkretiems mokesčių mokėtojams sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. 2016 m. į biudžetą buvo surinkta tik 45,4 proc. planuotų nekilnojamojo turto mokesčio pajamų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. KT24-N14/2015 „Dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu“, pagal kurį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr.

XI-1828 redakcija) 7 straipsnio 6 dalies nuostata, kad šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta neapmokestinamoji vertė taikoma visam šiame punkte nurodytos paskirties nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 ir 2 dalims. 2. Laisvosios rinkos institutas Progresinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas Projekto rengėjų nėra pagrįstas Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, jog neigiamų progresinio nekilnojamojo turto apmokestinimo pasekmių nenumatoma. Projekto tikslu yra įvardijama papildomai užtikrinant Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą didinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą ir perkelti mokesčių naštą ant ekonomikos augimui palankesnių mokesčių. Tačiau aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kodėl nekilnojamojo turto mokestis yra palankesnis ekonomikos augimui, nei įvertinta, kaip tai atsilieps šalies statybų ir nekilnojamojo turto sektoriams bei gyventojų pasirinkimui įsigyti būstą ne Lietuvoje, o užsienio šalyse, nei įvardinta, kokia mokestinė našta yra mažinama, ją perkeliant nekilnojamojo turto savininkams. Dalyje kitų Europos Sąjungos šalių (pavyzdžiui, Austrijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Kroatijoje ir t.t.), pardavus nekilnojamąjį turtą yra mokamas nekilnojamojo turto pardavimo mokestis arba mokamas nekilnojamojo turto mokestis už nuomojamą nekilnojamąjį turtą (pavyzdžiui, Nyderlanduose).

Lietuvos mokesčių mokėtojai, parduodami būstą, kuriame nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos moka 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo skirtumo tarp gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, kartu išskaičiuojant šiam turtui įsigyti sumokėtus privalomus mokėjimus bei išlaidas, skirtas šio turto remontui. Nekilnojamojo turto nuomos pajamos Lietuvoje taip pat yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Dėl to statistiškai gali atrodyti, jog Lietuvos mokesčių struktūroje nekilnojamojo turto mokesčio pajamos yra santykinai mažesnės nei kitose ES šalyse. Savo esme tiek gyventojų pajamų mokestis, mokamas už pajamas gautas nuomojant ar pardavus nekilnojamąjį turtą, tiek nekilnojamojo turto mokesčiai yra analogiški, todėl būtina įvertinti realius Lietuvos ir kitų valstybių, kurios turto sandorius apmokestina ne gyventojų pajamų, o turto mokesčiais, mokesčių sistemų skirtumus. Nepritarti Pažymėtina, kad Įstatymo projektas parengtas įvertinus ir pastovius tarptautinių organizacijų siūlymus, pagal kuriuos nuosekliai siūloma plėsti mokesčių bazę perkeliant mokesčių naštą ant ekonomikos augimui palankesnių mokesčių, tokių kaip nekilnojamojo turto mokestis. Kartu Įstatymo projektu siekiama papildomai užtikrinti Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą, t. y. didinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą. 3.

3. Laisvosios

rinkos institutas Kitose šalyse, kuriose yra nekilnojamojo turto mokestis, egzistuoja galimybė būsto įsigijimo palūkanas atskaityti iš mokestinių pajamų Lietuvoje šiuo metu galioja tvarka, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių pajamų gali atimti per metus sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą gyvenamajam būstui Lietuvoje statyti arba jam įsigyti jeigu kreditas paimtas (arba lizingo sutartis pasirašyta) iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu būstą įsigyjantys gyventojai tokia lengvata pasinaudoti negali. Kitose šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje, JAV) visos ar dalis palūkanų, mokamų už būsto įsigijimą, gali būti atskaitomos iš gyventojo mokestinių pajamų, taip mažinant jam tenkančią mokestinę naštą. Dėl šios priežasties reali nekilnojamojo turto mokesčio našta yra mažesnė. Lietuvoje siūloma daugiau apmokestinti gyventojams priklausantį nekilnojamąjį turtą (nors jis gali būti perkamas paėmus paskolą), tačiau nėra siūloma neapmokestinti būsto paskolos palūkanų. Dėl to, reali mokestinė našta gali būti netgi didesnė nei kitose šalyse, kurių pavyzdžiais yra remiamasi siūlant daugiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Nepritarti Tarptautinis valiutos fondas ne kartą savo rekomendacijose yra nurodęs, kad Lietuvoje turto mokesčiai yra išskirtinai maži ir siūlė juos plėsti. Siūlomi pakeitimai skirti apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, todėl mokestinė našta didėtų tik dideles pajamas gaunantiems gyventojams. Be to, galimybės būsto įsigijimo palūkanas atskaityti iš mokestinių pajamų, prisideda prie gyvenamojo būsto kainų didėjimo ir ,,burbulų“ formavimosi. Kartu būtų sudarytos nepagrįstos palankesnės sąlygos įsigyti būstą skolintomis lėšomis. 4.

4. Laisvosios

rinkos institutas Neįvertinta kiek pabrangs NT mokesčio administravimas Atkreiptinas dėmesys, kad „Registrų centro“ duomenimis, Lietuvoje nekilnojamojo turto savininkų, kurių bendra mokestinė turimo turto vertė siekia 220-300 tūkst. yra 1042, 300-500 tūkst. – 436, o turinčiųjų daugiau kaip 500 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto yra vos 75 asmenys, tad progresinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas būtų daugiau parodomasis žingsnis, o ne realus papildomas biudžeto pajamų šaltinis. Pabrėžtina, jog čia pateikiamas pavienių asmenų (o ne šeimų) skaičius, todėl realus potencialių mokesčių mokėtojų skaičius gali būti dar mažesnis. Nustačius fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio progresinį apmokestinimą, kuris bus taikomas 0,17 proc. nekilnojamojo turto savininkų, tikimasi, kad valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio padidėtų apie 1,6 mln. eurų per metus, tačiau nėra įvertinta, kiek pabrangs šio mokesčio administravimas dėl pasikeitusios apmokestinimo tvarkos. Dėl šių priežasčių siūlome palikti šiuo metu galiojančią nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką. Nepritarti Įstatymo projektu nėra išplečiamas mokėtojų ratas (fizinių asmenų, mokančių mokestį už nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą), tik įvedamas progresyvus apmokestinimas, todėl mokesčio administravimo kaštai iš esmės nedidės. 5. Investuotojų forumas2 Pažymėtina, jog NTMĮ projekto 2 str. keičiamas tik NTMĮ 7 str. 1 d. 1 ir 4 p., 2 d. 7 p., naikinant lengvata komercinės prigimties turtui, tačiau tuo pat metu nėra atsisakoma kitų komercinio pobūdžio turtui taikomų lengvatų, kurių taikyti neįpareigoja jokia tarptautinė sutartis, ir kurios potencialiai prieštarauja ES teisės aktams dėl valstybės pagalbos teikimo: pvz., 7 str. 1 d. 2 p. (komercinė /individuali žemės ūkio veikla), 7 str. 1 d. 5 p. (individuali kūrybinė veikla), nors jokių lengvatų kitų individualią veiklą vykdančių fizinių asmenų turtui nėra numatyta.

Taip pat, kodėl nėra atsisakoma konkurenciją iškreipiančių lengvatų: komercinei veiklai naudojamam tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamam turtui (NTMĮ 7 str. 2 d. 5 p.) (ko, pavyzdžiui, aiškiai nenumato ir Lietuvos Respublikos bei Šventojo sosto sutartis ir kas aiškiai pažeidžia valstybės pagalbos draudimą ES); iš NTMĮ 7 str. 2 d. 6 p. kylančios lengvatos eilei komercinių objektų, įtrauktų į minimame punkte nurodytą sąrašą; žemės ūkio veiklą vykdančių juridinių asmenų nekilnojamajam turtui (NTMĮ 7 str. 2 d. 9 p.), komercinei (ar ne pagrindinei) veiklai naudojamam mokslo ir studijų institucijų bei švietimo įstaigų nekilnojamajam turtui (NTMĮ 7 str. 2 d. 12 ir 13 p., meno kūrėjų organizacijų komercinei veiklai naudojamam nekilnojamajam turtui (NTMĮ 7 str. 2 d. 18 p.). Nepritarti Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 164, nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo. Vykdant minėtą planą mokesčių įstatymuose, įskaitant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, nustatytos lengvatos buvo peržiūrėtos ir įvertintos. Šiame etape atsisakoma komercinio pobūdžio lengvatų, taikomų privatiems, su valstybe nekonkuruojantiems verslo subjektams, paliekant apsisprendimo dėl lengvatinio apmokestinimo teisę savivaldybėms. Srityse, kuriose veikia ir valstybinės institucijos, ir privačios organizacijos (švietimas, mokslas, sveikatos ar socialinės priežiūros paslaugos) komercinio pobūdžio lengvatos išlieka, kadangi jų atsisakymas galėtų sąlygoti ne vienodų konkurencinių sąlygų tarp tas pačias paslaugas teikiančių asmenų, priklausomai nuo jų nuosavybės (valstybinės institucijos nekilnojamojo turto mokesčio nemoka), sukūrimą. 4.

4. Valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo narys Kęstutis Masiulis2 Argumentai: Vyriausybė žadėjo panaikinti privilegijas mokesčių nemokančioms grupėms ir mažinti iš to išplaukiantį socialinį neteisingumą. Nuo nekilnojamojo turto mokesčio atleista apie 50 interesų grupių ir neaišku dėl kokių priežasčių: laidojimo namai, žvakių ir antkapių gamintojai, Lietuvos bankas, profesinės sąjungos ir kt. Akmentašys, kuris gamina antkapius lengvatą turi, o štai akmentašys, kuris gamina paminklus - ne, laidotuvių namai turi, o vestuvių planuotojai ne ir t.t. Nekilnojamojo turto mokestis atitenka savivaldybėms, kurios tvarko gatves, tiesia šaligatvius, prižiūri žibintus, vaikų žaidimų aikšteles ir kitą infrastruktūrą. Kaip nustatė Valstybės kontrolė, per metus šiomis lengvatomis pasinaudojama apie 40 tūkstančių kartų, savivaldybės netenka milijonų eurų pajamų. Jei mokestis atitenka savivaldybėms, tai jos tegu ir sprendžia ką atleisti, kam sumažinti, o Vyriausybė turėtų atsisakyti kurti socialinį neteisingumą ir kištis į rinką. Šias lengvatas kritikuoja Valstybės kontrolė, Tarptautinis valiutos fonas, Pasaulio bankas. Valstybės kontrolė nustatė: 1. Neaiškūs lengvatų tikslai; 2. Lengvatos iškreipia rinką; 3. Nepateikiama aiški informacija kiek lengvatos kainuoja biudžetui; 4. Lengvatos skatina piktnaudžiavimą jomis. Tiems, kam jos nepriklauso. Pasiūlymas:

Pripažinti 7 straipsnį netekusiu galios arba įvertinti ir išbraukti kuo daugiau 7 straipsnio punktų. Nepritarti Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.

164, nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo. Vykdant minėtą planą visos mokesčių įstatymuose, įskaitant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, nustatytos lengvatos buvo peržiūrėtos ir įvertintos. Šiame etape siūloma atsisakyti komercinio pobūdžio lengvatų, taikomų privatiems, su valstybe nekonkuruojantiems verslo subjektams, paliekant apsisprendimo dėl lengvatinio apmokestinimo teisę savivaldybėms (t. y. siūloma panaikinti lengvatą, taikomą nekilnojamajam turtui, fizinio asmens naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat fizinio ar juridinio asmens naudojamam laidojimo paslaugoms teikti). Srityse, kuriose veikia ir valstybinės institucijos, ir privačios organizacijos (švietimas, mokslas, sveikatos ar socialinės priežiūros paslaugos) komercinio pobūdžio lengvatos išlieka, kadangi jų atsisakymas galėtų sąlygoti ne vienodų konkurencinių sąlygų tarp tas pačias paslaugas teikiančių asmenų, priklausomai nuo jų nuosavybės (valstybinės institucijos nekilnojamojo turto mokesčio nemoka), sukūrimą. 2. Seimo narys Simonas Gentvilas, 2017-11-141 1, 2 Argumentai:

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233

6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1238 (toliau –

Įstatymo projektas) yra siūloma didinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą ir perkelti mokesčių naštą ant ekonomikos augimui palankesnių mokesčių. Įstatymo projekto autoriai, Įstatymo projektu 7 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatė skirtingas ir aiškiai apibrėžtas nekilnojamojo turto vertės sumas, nuo kurių yra nustatyti skirtingi ir aiškiai apibrėžti mokesčių tarifai (mokami nuo sumos, viršijančios neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto dydį).

Tačiau, nei aiškinamajame rašte, nei Įstatymo projekte nėra nurodyta ir paaiškinta kokiu pagrindu, kokia vadovaujantis apskaičiavimo metodika, ar logika ir kokiais būdais yra nustatytos skirtingos nekilnojamojo turto vertės, nuo kurių yra nustatyti skirtingi mokesčių tarifai. Tai yra, šis apskaičiavimas yra nelogiškas ir nepagrįstas objektyviais paskaičiavimais. Toks turto vertės konkretizavimas ir diferencijavimas atliktas neatsižvelgiant ir nevirtinant itin svarbaus fakto, kad nekilnojamojo turto rinka sistemingai keičiasi tiek nuo valstybės viduje susiklastančių aplinkybių, tiek nuo pasaulinių faktorių. Dėl to kinta nekilnojamojo turto vertė, pasiūla-paklausa ir kokybė. Turto vertės mokesčiai, kurie yra skaičiuojami nuo sumos viršijančios neapmokestinamąjį dydį, turėtų būti perskaičiuojami atsižvelgiant tiek į visuotinai pasikeitusią nekilnojamojo turto rinkos situaciją, tiek ir į toje savivaldybėje pasikeitusią ar prognozuojamai besikeisiančią socialinę, ekonominę, užimtumo situaciją, gyventojų skaičių, nekilnojamojo turto rinką ir kitas svarbias aplinkybes. Kadangi tik pačios savivaldybės prognozuoja savo pajamas, investicinius projektus, infrastruktūros sukūrimą, užimtumą ir tik jos geriau žino savo gyventojų bei ūkio subjektų poreikius, lūkesčius bei galimybes, todėl Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytą mokesčio tarifą turėtu nusistatyti pačios savivaldybių tarybos. Tai, kad nekilnojamojo turto mokesčio tarifo konkretų dydį turi reglamentuoti ne įstatytas, o nusistatyti savivaldybių tarybos, patvirtina jau šiuo metu tokia savivaldybių teisė įtvirtinta įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, šiuo pasiūlymu siūloma neskirstyti mokamų mokesčių už nekilnojamąjį turtą į skirtingus biudžetus, o vadovaujantis įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, mokamą mokestį nuo nekilnojamojo turto vertės, viršijančios neapmokestinamąjį turto dydį, įskaityti ne į valstybės biudžetą, o į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą. Įstatymo projekto iniciatoriai siūlo atsisakyti komercinio pobūdžio lengvatų, taikomų privatiems, su valstybe nekonkuruojantiems verslo subjektams. Todėl, Įstatymo projektu siūlo išbraukti iš neapmokestinamojo turto asmenų sąrašo asmenis vykdančius kulto apeigų reikmenų gamybą ir asmenis teikiančius laidojimo paslaugas. Tačiau, iš įstatymo nėra išbraukiami nekilnojamojo turto lengvatomis skatinami ir kiti, privačią veiklą vykdantys subjektai - asmenys vykdantys žemės ūkio veiklą. Toks, vienos ūkio šakos išskirtinumas mokestinėmis lengvatomis sukuria diskriminacines sąlygas, iškreipia rinką ir asmenims vykdantiems žemės ūkio veiklą suteikia nepagrįsto komercinio pranašumo prieš kitus privačius subjektus. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti diskriminuojančio reglamentavimo ir iš įstatymo 7 straipsnio išbraukti žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis, kuriems yra nustatyta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata. Pasiūlymai:

1. Pakeisti

projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto

turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

  • 1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 300 000

eurų, taikomas nuo 0,5 procento iki 2 procentų mokesčio tarifas.;

2) 300 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;

3) 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.“ 2.

Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte

nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas nuo 0,5 procento iki 2 procentų mokesčio tarifas.;

2) 390 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;

3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Įstatymo projektui. Pagal Seimo nario pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas (kai savivaldybių tarybos galėtų nustatyti atskirus tarifus ir fizinių asmenų nekomercinės paskirties turtui) įsigaliotų nuo 2018 m., tačiau reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2018 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios, be to, pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio jau yra suplanuotos ir įtrauktos į 2018 m. valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, Seimo nario siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti svarstomas ateityje, kompleksiškai įvertinus nekilnojamojo turto mokesčio teisinį reguliavimą. 3. Seimo narys Simonas Gentvilas, 2017-11-142 Pasiūlymas:

3. Panaikinti 7 straipsnio 1

dalies 2 punktą:

„2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis),

fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);“ 4.

Panaikinti 7 straipsnio 2 dalies 9 punktą: „9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip

50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio

veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo

2 straipsnio 28¹ dalyje, įskaitant kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);“

„3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

1. Nepritarti

Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 164, nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo. Vykdant minėtą planą visos mokesčių įstatymuose, įskaitant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, nustatytos lengvatos buvo peržiūrėtos ir įvertintos. Šiame etape siūloma atsisakyti komercinio pobūdžio lengvatų, taikomų privatiems, su valstybe nekonkuruojantiems verslo subjektams, paliekant apsisprendimo dėl lengvatinio apmokestinimo teisę savivaldybėms (t. y. siūloma panaikinti lengvatą, taikomą nekilnojamajam turtui, fizinio asmens naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat fizinio ar juridinio asmens naudojamam laidojimo paslaugoms teikti).

Srityse, kuriose veikia ir valstybinės institucijos, ir privačios organizacijos (švietimas, mokslas, sveikatos ar socialinės priežiūros paslaugos) komercinio pobūdžio lengvatos išlieka, kadangi jų atsisakymas galėtų sąlygoti ne vienodų konkurencinių sąlygų tarp tas pačias paslaugas teikiančių asmenų, priklausomai nuo jų nuosavybės (valstybinės institucijos nekilnojamojo turto mokesčio nemoka), sukūrimą. 4. Seimo narys Simonas Gentvilas, 2017-11-14 6.Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

2. LIETUVOS

RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6, 7 IR 7

14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“

Nepritarti

Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Įstatymo

projektui

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-11-08 įstatymo projektui Nr. XIIIP-1238 pritarti. pritarti

7.1. Sprendimas. pritarti

Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1238(2), atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė bei Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.

1. Biudžeto

ir finansų komitetas, 2017-11-153 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 3 pastabą, siūlytina patikslinti keičiamo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 3 dalį. Buvusį projekto 3 straipsnį, atitinkamai laikyti 6 straipsniu. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 3, 4, 5 straipsniais, o buvusį 3 straipsnį, atitinkamai laikyti 6 straipsniu ir juos išdėstyti taip: „3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turto vertintojas pateikia vietos mokesčių administratoriui kiekvienais metais iki vasario 1 dienos ir iki rugpjūčio 1 dienos, o duomenis apie nekilnojamąjį turtą, apmokestinamą taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyseje nustatytusą tarifusą, ir iki gruodžio 15 dienos.“

4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio

mokesčio už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalysje nustatytusą tarifusą, deklaraciją vietos mokesčių administratoriui pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos, o mokesčio už kitą nekilnojamąjį turtą – iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, joje deklaruodami ir einamojo mokestinio laikotarpio pirmų devynių mėnesių avansinį nekilnojamojo turto mokestį. Mokesčio deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“

5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalysje nustatytusą tarifusą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

2. Šio įstatymo nuostatos taikomos

apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. Pritarti

susilaikė – 1. 9. Komiteto / Komisijos paskirti pranešėjai: Vida Ačienė, Andrius Kubilius. 10. Komiteto / Komisijos narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-1238(2) ir jo lyginamasis variantas. Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė