Projekto lyginamasis variantas
Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 3 dalį. 3. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos (BDK) savivaldybių biudžetams skiriamos dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų atsirandantiems savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų pokyčiams kompensuoti. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybė, su Lietuvos savivaldybių asociacija apsvarsčiusi, kasmet teikia Seimui tvirtinti šiuos metų rodiklius:
1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius.
Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimais nulemtų pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:
a) jei mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal šią formulę: PSBGPM = GPMKVSBNS·GPM% ₍pt₎ – 0,5·GPMKVSBNS ,čia: PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti;
GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jei mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;
2) kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kuri gali būti skiriama:
a) savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti.
Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimais nulemtų pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:
a) jei mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal šią formulę: PSBGPM = GPMKVSBNS·GPM% ₍pt₎ – 0,5·GPMKVSBNS ,čia: PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti;
GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jei mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;
2) kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kuri gali būti skiriama:
a) savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 priede „Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams“, neįskaitant sumų pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti ir sumų valstybės tarnautojams 15 procentų apskaičiuoto grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio daliai sumokėti;
b) savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės priimtų sprendimų.
Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, kurios savivaldybėms apskaičiuojamos konkretiems Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimams įgyvendinti;
c) savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 90 procentų ateinančių biudžetinių metų prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti, jei toks pajamų mažėjimas yra 20 ir daugiau procentų. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti iš dalies (priklausomai nuo valstybės biudžeto finansinių galimybių).
Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų prognozuojamos pajamos palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti;
23) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) dalį, skiriamą kiekvienai savivaldybei gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti;
34) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) dalį, skiriamą kiekvienai savivaldybei išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti;
45) valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams;
5) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) kompensacijų sumas, skiriamas kiekvienai savivaldybei;
6) savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), reikalingą prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kiekvienos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi%= pp /pip × 100 %, čia: GPMi% – savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp– vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / åGi , čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip– i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi , čia yip – savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (yp = å yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktąus, šio Įstatymo 7 ir 8 straipsnius, santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktąus, išreikštas procentais.“ 2.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi%= pp /pip × 100 %, čia: GPMi% – savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp– vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / åGi , čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip– i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi , čia yip – savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (yp = å yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktąus, šio Įstatymo 7 ir 8 straipsnius, santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktąus, išreikštas procentais.“
2Pripažinti netekusiomis galios 10 straipsnio 5 ir 6 dalis.
5Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams. 6. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija, taip pat iš savivaldybių biudžetų paimamos sumos, susijusios su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, apskaičiuojamos:
1) jeigu Seimo ar Vyriausybės sprendimai turi vienodą įtaką visoms savivaldybėms, – pagal formulę , čia BDKi – i-ajai savivaldybei skiriama arba paimama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos suma;
2) jeigu Seimo ar Vyriausybės sprendimai turi įtakos tik kai kurioms savivaldybėms, su savivaldybių pajamų ir išlaidų pokyčiais susijusios sumos apskaičiuojamos taikant konkrečius valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių suderintus dydžius. 3 straipsnis. 12 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnį. 12 straipsnis.
12 straipsnis. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos 100 procentų kompensuoti ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. 4 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2018 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1228(2) lyginamasis variantas
Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 3 dalį. 3. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos (BDK) savivaldybių biudžetams skiriamos dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų atsirandantiems savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų pokyčiams kompensuoti. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Vyriausybė, apsvarsčiusi su Lietuvos savivaldybių asociacija apsvarsčiusi, kasmet kiekvienais metais teikia Seimui tvirtinti šiuos metų rodiklius:
1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius.
Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:
a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę: PSBGPM = GPMKVSBNS·GPM% ₍pt₎ – 0,5·GPMKVSBNS ,čia: PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti;
GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;
2) kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kuri gali būti skiriama:
a) savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti.
Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:
a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę: PSBGPM = GPMKVSBNS·GPM% ₍pt₎ – 0,5·GPMKVSBNS ,čia: PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti;
GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;
2) kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kuri gali būti skiriama:
a) savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 priede „2017 metų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams“, neįskaitant sumų pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti ir sumų valstybės tarnautojams 15 procentų apskaičiuoto grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio daliai sumokėti ir (arba);
b) Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti.
Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, kurios savivaldybėms apskaičiuojamos konkretiems Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimams įgyvendinti ir (arba);
c) savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 90 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti iš dalies (atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes).
Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti;
23) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) dalį, skiriamą kiekvienai savivaldybei gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti;
34) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) dalį, skiriamą kiekvienai savivaldybei išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti;
45) valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams;
5) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) kompensacijų sumas, skiriamas kiekvienai savivaldybei;
6) savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), reikalingą prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kiekvienos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi%= pp /pip × 100 %, čia:
GPMi% – savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp– vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / åGi , čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip– i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi , čia yip – savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (yp = å yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktąus, šio Įstatymo 7 ir 8 straipsnius, santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktąus, išreikštas procentais.“ 2.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi%= pp /pip × 100 %, čia:
GPMi% – savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp– vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / åGi , čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip– i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi , čia yip – savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (yp = å yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktąus, šio Įstatymo 7 ir 8 straipsnius, santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktąus, išreikštas procentais.“
galios 10 straipsnio 5 ir 6 dalis.
metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams. 6. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija, taip pat iš savivaldybių biudžetų paimamos sumos, susijusios su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, apskaičiuojamos:
1) jeigu Seimo ar Vyriausybės sprendimai turi vienodą įtaką visoms savivaldybėms, – pagal formulę , čia BDKi – i-ajai savivaldybei skiriama arba paimama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos suma;
2) jeigu Seimo ar Vyriausybės sprendimai turi įtakos tik kai kurioms savivaldybėms, su savivaldybių pajamų ir išlaidų pokyčiais susijusios sumos apskaičiuojamos taikant konkrečius valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių suderintus dydžius. 3 straipsnis. 12 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnį. 12 straipsnis.
12 straipsnis. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos 100 procentų kompensuoti ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. 4 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2018 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti
priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai Pagrindinis savivaldybių biudžetų rodiklis šiuo metu yra gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus (toliau – GPM (%) dalis). Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – šį finansinį rodiklį išplėsti ir nustatyti sąlygas, kaip ir kam jis skiriamas, kokiais atvejais jis koreguojamas. Taip pat Įstatymo projektu siekiama sudaryti galimybę visoms savivaldybėms auginti savo biudžetų pajamas ir suteikti savivaldybėms motyvaciją dar aktyviau skatinti užimtumą, pritraukti investicijas, kuriančias naujas darbo vietas. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo tobulinimas, siekiant motyvuoti savivaldybes pritraukti investicijas, kuriančias naujas darbo vietas, ir didinti savivaldybių pajamas, yra numatytas XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. paštas [email protected]) Savivaldybių biudžetų skyriaus (vedėja – Česlova Bareikienė (tel. 239 0051, el. paštas [email protected]) vedėjo pavaduotojas Artūras Kriūka (tel. 239 0054, el. paštas [email protected]). 3.
santykiai Vienas iš savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių yra mokestinės pajamos, iš kurių vienos
savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčiu dėl Seimo, Vyriausybės priimtų sprendimų. Jeigu savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų teisės aktų keičiasi, koreguojama GPM (%) dalis atsižvelgiant į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius. Pokytis išreiškiamas atitinkama sumine išraiška, o GPM (%) dalis koreguojama tai suminei išraiškai kompensuoti. Koreguojant šią GPM (%) dalį yra tikslinamas savivaldybių savarankiškųjų funkcijų finansavimo padidėjimas ar sumažėjimas. Pagal Metodikos įstatymą skaičiuojant savivaldybėms tenkančią GPM (%) dalį ateinantiems biudžetiniams metams imama einamųjų metų patvirtinta GPM (%) dalis, kuri gali būti koreguojama tik dėl teisės aktų įtakos savivaldybių pajamoms ar išlaidoms. Jei tokios įtakos nenumatoma, GPM (%) dalis nekeičiama. Metodikos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos (toliau – BDK), skirtos ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų mažėjimui kompensuoti 100 procentų. Savivaldybės finansiniai ištekliai savarankiškosioms funkcijoms atlikti susideda iš savivaldybės gaunamų pajamų ir iš valstybės biudžeto gaunamos BDK. Iš valstybės biudžeto savivaldybių biudžetų pajamų mažėjimui padengti kasmet skiriama BDK yra apskaičiuojamos pajamos, skiriamos savivaldybių pajamų stabilumui užtikrinti.
Šios pajamos apskaičiuojamos toms savivaldybėms, kurių pajamos ateinantiems metams mažėja palyginti su praėjusių metų pajamomis. Šiuo metu apskaičiuojama BDK pajamų skirtumui padengti nemotyvuoja savivaldybių didinti savo biudžetų pajamų, kartu ir neskatina savivaldybių priimti tokių sprendimų, kurie turėtų įtakos biudžetų pajamų didėjimui, nes savivaldybės žino, kad didėjančia pajamų dalimi jos mažiau gaus kompensacijų iš biudžeto (BDK). Didelė dalis savivaldybių šiuo metu neturi lygių su kitomis savivaldybėmis galimybių auginti savo biudžetų pajamas, bet faktiškai net neturi pakankamų paskatų didinti savo biudžeto pajamas užimtumui, verslumui ir investicijoms skatinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte rodiklį – GPM (%) dalį – siūloma skirti į:
imama tokia, kokia patvirtinta einamiesiems metams, ir kuri dėl sprendimų, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos, gali būti koreguojama: 1.1. pasidalijant tarp valstybės ir savivaldybių lygiaverte našta dėl GPM netekčių (tuo atveju, kai mažėja savivaldybių iš GPM gaunamos prognozuojamos pajamos); 1.2. naudojant visą savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų sumą (tuo atveju, kai mažėja kitos savivaldybių prognozuojamos pajamos);
2.1. savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti ir (arba) 2.2. savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti, ir (arba) 2.3. savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti.
Kintamoji GPM (%) dalis savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti Įstatymo projekte siūloma BDK, kuri patvirtinta 2017 biudžetiniams metams konkrečioms savivaldybėms, įteisinti kaip nekintantį tų savivaldybių pajamų šaltinį, kuris būtų planuojamas ateinantiems metams. Kintamajai GPM (%) daliai, kuri būtų skiriama savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti, apskaičiuoti būtų naudojamos sumos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 priede „Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams“, neįskaitant sumų pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti ir sumų valstybės tarnautojams 15 procentų apskaičiuoto grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio daliai sumokėti. Kintamoji GPM (%) dalis savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti Ji būtų skiriama dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės priimtų ar numatomų priimti sprendimų.
Sumos savivaldybėms būtų apskaičiuojamos naudojant konkrečias sumas konkretiems Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimams įgyvendinti. Kintamoji GPM (%) dalis savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti Kintamajai GPM (%) daliai apskaičiuoti būtų naudojamos sumos, apskaičiuojamos 90 procentų ateinančių biudžetinių metų prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti, jei toks pajamų mažėjimas sudarytų 20 ir daugiau procentų. Tokios kintamajai GPM (%) daliai apskaičiuoti naudojamos sumos būtų neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėtų valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Tokiu atveju kintamajai GPM (%) daliai apskaičiuoti naudojamos sumos būtų apskaičiuojamos pajamų mažėjimui kompensuoti iš dalies (priklausomai nuo valstybės biudžeto finansinių galimybių). Siūloma nustatyti, kad ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų prognozuojamos pajamos būtų palyginamos neįskaitant sumų, kurios būtų naudojamos kintamajai GPM (%) daliai apskaičiuoti. Įstatymo projekte GPM (%) dalį išskyrus į pastoviąją ir kintamąją GPM (%) dalis, atitinkamai patikslinama, kaip konkrečioms savivaldybėms bus apskaičiuotos ir atitinkamos procentinės dalys nuo visoms savivaldybėms tenkančio GPM, pagal kurią kiekvienai savivaldybei visus biudžetinius metus bus pervedamos įplaukos iš GPM. Šių dalių apskaičiavimą kiekvienai savivaldybei reglamentuotų Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
projekte numatoma panaikinti galimybę skirti BDK reglamentuojančias nuostatas.
Toks atsisakymas motyvuojamas tuo, kad BDK skyrimo atvejai, kurie buvo iki šiol, ir BDK finansavimo šaltinis, kuris iki šiol buvo valstybės biudžetas, pakeičiami įteisinant galimybę skirti kintamąją GPM (%) dalį ir numatant finansavimo šaltinį iš GPM. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu teikiami pakeitimai turėtų motyvuoti savivaldybes skatinti užimtumą, verslumą, pritraukti investicijas, kuriančias naujas darbo vietas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įteisinus kintamąją GPM (%) dalį savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti, kuriai būtų naudojamos sumos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 priede, valstybės biudžetas netektų apie 32 mln. eurų. Ši suma apskaičiuota, jei iš valstybės biudžeto savivaldybių biudžetų pajamų mažėjimui padengti ir toliau būtų skiriama BDK toms savivaldybėms, kurių pajamos ateinantiems metams mažėja palyginti su praėjusių metų pajamomis (šiuo metu galiojančio Metodikos įstatymo 12 straipsnis). 2017 metais tokia kompensacija buvo 39 mln. eurų 38 savivaldybėms, o 2018 metais tokios kompensacijos poreikis galėtų sudaryti apie 7 mln. eurų 7 savivaldybėms. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis“, „kintamoji gyventojų pajamų mokesčio dalis“, „savivaldybės biudžetas“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 5, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto antrajame sakinyje yra vartojama sąvoka „Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius“, atsižvelgiant į tai, siūlytina šio punkto trečiajame sakinyje įrašyti žodį „savivaldybių“ po žodžio „nulemtų“. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje vartojamą sąvoką „savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės priimtų sprendimų“ keisti sąvoka „Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių išlaidų pokyčiam kompensuoti“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte vartojamos skirtingos sąvokos „savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos“, „savivaldybių prognozuojamos pajamos“ bei „prognozuojamos pajamos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad kintamoji GPM (%) dalis galėtų būti skiriama: savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti ir
(arba) savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti ir (arba) savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti praktinių normos taikymo problemų, siūlytina po projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčių įrašyti formuluotes „ir (arba)“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 5, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2017-11-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Petras Gražulis, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktoriaus pavaduotoja Asta Butrimė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės vyriausiasis konsultantas Audrius Misevičius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto antrajame sakinyje yra vartojama sąvoka „Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius“, atsižvelgiant į tai, siūlytina šio punkto trečiajame sakinyje įrašyti žodį „savivaldybių“ po žodžio „nulemtų“.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje vartojamą sąvoką „savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės priimtų sprendimų“ keisti sąvoka „Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių išlaidų pokyčiam kompensuoti“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte vartojamos skirtingos sąvokos „savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos“, „savivaldybių prognozuojamos pajamos“ bei
„prognozuojamos pajamos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti
projekte vartojamas sąvokas. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad kintamoji GPM (%) dalis galėtų būti skiriama: savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti ir (arba) savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti ir (arba) savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti praktinių normos taikymo problemų, siūlytina po projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčių įrašyti formuluotes „ir (arba)“. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Nr. 1–3 siekiant teisinio aiškumo ir išvengti praktinių normos taikymo problemų, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas. Patikslinti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vyriausybė, su Lietuvos savivaldybių asociacija apsvarsčiusi, kasmet teikia Seimui tvirtinti šiuos metų rodiklius:
1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius.
Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimaisų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:
a) jei mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal šią formulę:
,čia:
GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jei mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;
2) kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kuri gali būti skiriama:
Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimaisų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:
a) jei mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal šią formulę:
,čia:
GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jei mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;
2) kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kuri gali būti skiriama:
mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 priede „Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams“, neįskaitant sumų pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti ir sumų valstybės tarnautojams 15 procentų apskaičiuoto grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio daliai sumokėti; ir (arba)
priimtų sprendimų nulemtų savivaldybių išlaidų pokyčių.
Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, kurios savivaldybėms apskaičiuojamos konkretiems Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimams įgyvendinti; ir (arba)
c) savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 90 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti, jei toks pajamų mažėjimas yra 20 ir daugiau procentų. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti iš dalies (priklausomai nuo valstybės biudžeto finansinių galimybių).
Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti;“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2017-10-24 Nr. (17)-SD-782 Siunčiame Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos 2017 m. spalio 24 d. nutarimą „Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-1228“ ir prašome atsižvelgti į jį svarstant Savivaldybių biudžetų pajamų-nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1228. 1. Siūlyti pakeisti Metodikos įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo keičiamas
koeficiento 0,5 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip:
₍pt₎ – 0,5 0,2·GPM KVSBNS Koeficientas 0,5 reiškia, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemtas GPM netektis valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pasidalina per pusę. Nėra atsižvelgta į biudžetų lyginamąjį svorį.
Koeficiento sumažinimas iki 0,2 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms GPM netektis proporcingai pagal valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dydį. Neproporcingas savivaldybių pajamų atėmimas mažintų savivaldybių motyvaciją auginti pajamas skatinant užimtumą ir verslą. Tai prieštarautų ir Vyriausybės programai, kurios įgyvendinimo plane numatoma sukurti paskatų sistemą siekiant motyvuoti savivaldybes pritraukti investicijas ir didinti pajamas. Spręsti pagrindiniame komitete Argumentai:
Pagal pateiktą siūlymą, papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų 4,74 mln. eurų. Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) yra padalijamasis mokestis tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų (2017 m. savivaldybių biudžetams GPM dalis yra 78,17 proc. nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus). Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų susidaręs valstybės biudžeto pajamų iš GPM netekimas nekompensuojamas, o savivaldybių biudžetams tokia pajamų iš GPM netekimo kompensavimo galimybė paliekama ir tai atliekama valstybės biudžeto sąskaita, kas lemia mažėjančius asignavimus socialiai jautrioms valstybės sritims ar valstybės skolai mažinti. Pažymėtina, kad Seimo sprendimai dėl GPM pokyčių turi įtakos tiems patiems savivaldybės gyventojams. Be to, savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM, augant ekonomikai, didėja didesne apimtimi (savivaldybių biudžetams jo tenka daugiau kaip 78 proc.), negu dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimais nulemti pajamų pokyčiai, kurie mažina savivaldybių biudžetų pajamas iš GPM. 2018 m. pajamos iš GPM į nacionalinį biudžetą didėja 261 mln. Eurų. Jei nebūtų priimtų Seimo sprendimų, GPM didėtų dar 16,4 mln. eurų. Dėl Seimo sprendimų iš 16,4 GPM netekčių SB kompensuojama 5 mln. Eurų. Pažymėtina, kad 2018 m. savivaldybių biudžetų pajamos, palyginti su 2017 m., didėja daugiau kaip 240 mln. Eurų. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija 2017-10-24 Nr. (17)-SD-782 2.
Siūlyti iš Metodikos įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo keičiamas 10 straipsnis, 2) punkto c) papunkčio pirmo sakinio išbraukti žodžius „jei toks pajamų mažėjimas yra 20 ir daugiau procentų.“ Siūlome netaikyti sąlygos, kad kompensavimas numatomas tik tada, kai savivaldybės prognozuojamos pajamos mažėja 20 ir daugiau procentų, nes jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos mažėtų iki 20 procentų, jokia kompensacija nenumatoma, o ženklus keliolikos proc. pajamų sumažėjimas neleistų užtikrinti būtiniausių savarankiškų savivaldybės funkcijų atlikimo. Be to, 20 proc. pajamų mažėjimo riba neskatintų savivaldybių siekti geresnių rezultatų, nes jos tokiu atveju netektų kompensacijos. Savivaldybėms būtų naudingiau išlaikyti 20 proc. ir didesnį pajamų kritimą. Spręsti pagrindiniame komitete Argumentai:
Siūlymas savo esme atitiktų dabartinės pajamų mažėjimo skyrimo galimybes, tik būtų kompensuojama ne 100 proc., o 90 proc. mažėjimas (mažėjant kitų metų pajamų prognozei konkrečiai savivaldybei nors 1 euru, reiktų skirti 0,9 euro kompensaciją). Šiuo metu galiojančiame Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme įteisinta ir pagal teikiamą įstatymo projektą siūloma įteisinti galimybę didėti savivaldybių biudžetų pajamoms ir dėl pačios ekonomikos augimo, ir dėl numatomo įteisinti pastovaus finansavimo šaltinio savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti. Tokie pakeitimai turi sąlygoti ir pačių savivaldybių suinteresuotumą prisidėti prie ekonomikos augimo skatinant užimtumą, verslumą, investicijas, ūkinės veiklos ir ekonomikos plėtrą, o tai turi įgalinti jas turėti ir daugiau pajamų. Todėl savivaldybių pajamų kompensavimas numatomas tik išskirtiniais atvejais. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija 2017-10-24 Nr. (17)-SD-782 3.
Siekiant tiksliai apibrėžti ekonominio sunkmečio kriterijus bei sąlygas, kurioms esant nebegaliotų numatyta prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimo savivaldybėms tvarka, ir išvengti subjektyvių sprendimų, siūlyti Metodikos įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo keičiamas 10 straipsnis, 2) punkto c) papunkčio antrame sakinyje įrašyti žodžius: „konsoliduoto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos mažėja daugiau kaip 20 procentų ir BVP mažėja daugiau kaip 10 procentų“ ir išdėstyti šį sakinį taip: „Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos ekonomikos sunkmečiu, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė konsoliduoto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos mažėja daugiau kaip 20 procentų ir BVP mažėja daugiau kaip 10 procentų.“ Nepritarti Ekonominio sunkmečio kriterijai ir sąlygos yra apibrėžti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, todėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas neturėtų nustatinėti ekonomikos sunkmečio sąlygų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-1228 ir siūlyti pagrindiniam komitetio jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Seimo Audito komiteto biuro patarėja Jolanta Zibavičiūtė)
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-11-08
pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Biudžeto departamento Savivaldybių biudžetų skyriaus vedėja Česlava Bareikienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Irena Džervienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas, Valstybės tarnybos departamento Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjas Aistis Rusteika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18)21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
„Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius“,
atsižvelgiant į tai, siūlytina šio punkto trečiajame sakinyje įrašyti žodį
„savivaldybių“ po žodžio „nulemtų“. Be to, siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje vartojamą sąvoką „savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti dėl Seimo ir (ar)
sprendimų nulemtų savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti“. Pritarti
(2017-10-18)21
straipsnio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte vartojamos skirtingos sąvokos „savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos“,
„savivaldybių prognozuojamos pajamos“ bei „prognozuojamos pajamos“. Siekiant
teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas. Pritarti
(2017-10-18)
3Projekto aiškinamajame rašte nurodyta,
kad kintamoji GPM (%) dalis galėtų būti skiriama: savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti ir (arba) savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti ir (arba) savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti praktinių normos taikymo problemų, siūlytina po projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčių įrašyti formuluotes „ir (arba)“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-10-24)21 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, įvertinusi Finansų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1228 (toliau – Metodikos įstatymo projektas), nutaria:
straipsnio, kuriuo keičiamas 10 straipsnis, 1) punkto a) papunktyje esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,5 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip:
Koeficientas 0,5 reiškia, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemtas GPM netektis valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pasidalina per pusę. Nėra atsižvelgta į biudžetų lyginamąjį svorį. Koeficiento sumažinimas iki 0,2 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms GPM netektis proporcingai pagal valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dydį. Neproporcingas savivaldybių pajamų atėmimas mažintų savivaldybių motyvaciją auginti pajamas skatinant užimtumą ir verslą. Tai prieštarautų ir Vyriausybės programai, kurios įgyvendinimo plane numatoma sukurti paskatų sistemą siekiant motyvuoti savivaldybes pritraukti investicijas ir didinti pajamas. Pritarti
(2017-10-24)21 2.
Siūlyti iš Metodikos įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo keičiamas 10 straipsnis, 2) punkto c) papunkčio pirmo sakinio išbraukti žodžius „jei toks pajamų mažėjimas yra 20 ir daugiau procentų.“ Siūlome netaikyti sąlygos, kad kompensavimas numatomas tik tada, kai savivaldybės prognozuojamos pajamos mažėja 20 ir daugiau procentų, nes jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos mažėtų iki 20 procentų, jokia kompensacija nenumatoma, o ženklus keliolikos proc. pajamų sumažėjimas neleistų užtikrinti būtiniausių savarankiškų savivaldybės funkcijų atlikimo. Be to, 20 proc. pajamų mažėjimo riba neskatintų savivaldybių siekti geresnių rezultatų, nes jos tokiu atveju netektų kompensacijos. Savivaldybėms būtų naudingiau išlaikyti 20 proc. ir didesnį pajamų kritimą. Pritarti iš dalies Tikslinga pritarti, kad savivaldybėms ateinančių biudžetinių metų prognozuojamų pajamų, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais, mažėjimas būtų kompensuojamas tuo atveju, jei šios pajamos mažėtų 10 ir daugiau procentų. Komitetas teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymas). 3. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-10-24)21 3.
Siekiant tiksliai apibrėžti ekonominio sunkmečio kriterijus bei sąlygas, kurioms esant nebegaliotų numatyta prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimo savivaldybėms tvarka, ir išvengti subjektyvių sprendimų, siūlyti Metodikos įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo keičiamas 10 straipsnis, 2) punkto c) papunkčio antrame sakinyje įrašyti žodžius: „konsoliduoto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos mažėja daugiau kaip 20 procentų ir BVP mažėja daugiau kaip 10 procentų“ ir išdėstyti šį sakinį taip:
„Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai
(procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos ekonomikos sunkmečiu, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė konsoliduoto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos mažėja daugiau kaip 20 procentų ir BVP mažėja daugiau kaip 10 procentų.“ Nepritarti Ekonominio sunkmečio kriterijai ir sąlygos yra apibrėžtos Finansinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-1228 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas (2017-11-08)21 Argumentai: Tikslinga pritarti, kad savivaldybėms ateinančių biudžetinių metų prognozuojamų pajamų, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais, mažėjimas būtų kompensuojamas tuo atveju, jei šios pajamos mažėtų 10 ir daugiau procentų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 90 procentų ateinančių biudžetinių metų prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti, jei toks pajamų mažėjimas yra 20 10 ir daugiau procentų. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti iš dalies (priklausomai nuo valstybės biudžeto finansinių galimybių). Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų prognozuojamos pajamos palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti;“
paskirti pranešėjai: Z. Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Biudžeto ir finansų komitetas
2017 m. lapkričio 16 d. Nr. 109-P-37
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Algirdas
Butkevičius, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkto antrajame sakinyje yra vartojama sąvoka „Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius“, atsižvelgiant į tai, siūlytina šio punkto trečiajame sakinyje įrašyti žodį „savivaldybių“ po žodžio
„nulemtų“. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti
projekte vartojamas sąvokas ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje vartojamą sąvoką „savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės priimtų sprendimų“ keisti sąvoka „Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti“.
2 Lietuvos
1
„savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos“, „savivaldybių prognozuojamos
pajamos“ bei „prognozuojamos pajamos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas. Pritarti3 Lietuvos
kintamoji GPM (%) dalis galėtų būti skiriama: savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti ir (arba) savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti ir
(arba) savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti praktinių normos taikymo problemų, siūlytina po projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčių įrašyti formuluotes „ir (arba)“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos savivaldybių asociacija
1 Siunčiame Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos 2017 m. spalio 24 d. nutarimą „Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1228“ ir prašome atsižvelgti į jį svarstant Savivaldybių biudžetų pajamų-nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1228. 1. Siūlyti pakeisti Metodikos įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo keičiamas 10 straipsnis, 1) punkto a) papunktyje esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,5 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip:
Koeficientas 0,5 reiškia, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemtas GPM netektis valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pasidalina per pusę. Nėra atsižvelgta į biudžetų lyginamąjį svorį. Koeficiento sumažinimas iki 0,2 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms GPM netektis proporcingai pagal valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dydį. Neproporcingas savivaldybių pajamų atėmimas mažintų savivaldybių motyvaciją auginti pajamas skatinant užimtumą ir verslą. Tai prieštarautų ir Vyriausybės programai, kurios įgyvendinimo plane numatoma sukurti paskatų sistemą siekiant motyvuoti savivaldybes pritraukti investicijas ir didinti Nepritarti Argumentai:
Pagal pateiktą siūlymą, papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų 4,74 mln. eurų. Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) yra padalijamasis mokestis tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų (2017 m. savivaldybių biudžetams GPM dalis yra 78,17 proc. nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus). Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų susidaręs valstybės biudžeto pajamų iš GPM netekimas nekompensuojamas, o savivaldybių biudžetams tokia pajamų iš GPM netekimo kompensavimo galimybė paliekama ir tai atliekama valstybės biudžeto sąskaita, kas lemia mažėjančius asignavimus socialiai jautrioms valstybės sritims ar valstybės skolai mažinti.
Pažymėtina, kad Seimo sprendimai dėl GPM pokyčių turi įtakos tiems patiems savivaldybės gyventojams. Be to, savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM, augant ekonomikai, didėja didesne apimtimi (savivaldybių biudžetams jo tenka daugiau kaip 78 proc.), negu dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimais nulemti pajamų pokyčiai, kurie mažina savivaldybių biudžetų pajamas iš GPM. 2018 m. pajamos iš GPM į nacionalinį biudžetą didėja 261 mln. Eurų. Jei nebūtų priimtų Seimo sprendimų, GPM didėtų dar 16,4 mln. eurų. Dėl Seimo sprendimų iš 16,4 GPM netekčių SB kompensuojama 5 mln. Eurų, Pažymėtina, kad 2018 m. savivaldybių biudžetų pajamos, palyginti su 2017 m., didėja daugiau kaip 240 mln. Eurų. 2 Lietuvos savivaldybių asociacija
1
keičiamas 10 straipsnis, 2) punkto c) papunkčio pirmo sakinio išbraukti žodžius „jei toks pajamų mažėjimas yra 20 ir daugiau procentų.“ Siūlome netaikyti sąlygos, kad kompensavimas numatomas tik tada, kai savivaldybės prognozuojamos pajamos mažėja 20 ir daugiau procentų, nes jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos mažėtų iki 20 procentų, jokia kompensacija nenumatoma, o ženklus keliolikos proc. pajamų sumažėjimas neleistų užtikrinti būtiniausių savarankiškų savivaldybės funkcijų atlikimo. Be to, 20 proc. pajamų mažėjimo riba neskatintų savivaldybių siekti geresnių rezultatų, nes jos tokiu atveju netektų kompensacijos. Savivaldybėms būtų naudingiau išlaikyti 20 proc. ir didesnį
Siekiant tiksliai apibrėžti ekonominio sunkmečio kriterijus bei sąlygas, kurioms esant nebegaliotų numatyta prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimo savivaldybėms tvarka, ir išvengti subjektyvių sprendimų, siūlyti Metodikos įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo keičiamas 10 straipsnis, 2) punkto c) papunkčio antrame sakinyje įrašyti žodžius: „konsoliduoto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos mažėja daugiau kaip 20 procentų ir BVP mažėja daugiau kaip 10 procentų“ ir išdėstyti šį sakinį taip:
„Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai
(procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos ekonomikos sunkmečiu, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė konsoliduoto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos mažėja daugiau kaip 20 procentų ir BVP mažėja daugiau kaip 10 procentų.“ Nepritarti Ekonominio sunkmečio kriterijai ir sąlygos yra apibrėžti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, todėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas neturėtų nustatinėti ekonomikos sunkmečio sąlygų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-11-08 Nr. 113-P-45 Pritarti iš esmės iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1228 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir komiteto pasiūlymą. Iš dalies pritarti Komitetas nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui.
2
ir savivaldybių komitetas 2017-11-08 Nr. 113-P-4521 Argumentai: Tikslinga pritarti, kad savivaldybėms ateinančių biudžetinių metų prognozuojamų pajamų, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais, mažėjimas būtų kompensuojamas tuo atveju, jei šios pajamos mažėtų 10 ir daugiau procentų. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui
kompensuoti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 90 procentų ateinančių biudžetinių metų prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti, jei toks pajamų mažėjimas yra 20 10 ir daugiau procentų. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti iš dalies (priklausomai nuo valstybės biudžeto finansinių galimybių). Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų prognozuojamos pajamos palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti;“ Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymui iš įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo keičiamas 10 straipsnis, 2) punkto c) papunkčio pirmo sakinio išbraukti žodžius „jei toks pajamų mažėjimas yra 20 ir daugiau procentų.“3 Audito komitetas 2017-11-15 Nr.
140-P-39 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui
pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1228(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Rita Tamašunienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1228(2), jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP-1228(2). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė