Projekto lyginamasis variantas
CIVILINIO KODEKSO 1.111, 1.116 IR 1.125 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO pakeitimo įstatymas
Pakeisti 1.111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1.111 straipsnis. Intelektinės veiklos rezultatai
Civilinių teisių objektais laikomi mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai prekių ženklai, dizainas bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti kuria nors objektyvia forma (rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir kt.). Išradimų patentai Patentai, prekių ženklai, dizainas ir kiti intelektinės veiklos rezultatai civilinių teisių objektais tampa nuo to momento, kai jie intelektinės veiklos rezultatais pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 1.116 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.116 straipsnis. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius:
1) yra slapta, tai yra ji kaip visuma arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta;
3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. 2.
paslaptimi nelaikoma:
1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių;
2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis;
4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas;
5) kita įstatymų nustatyta informacija. 2. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. Kitą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. 3. Informacija, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, ginama šio kodekso nustatytais būdais. Komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas. 4. Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. 5. Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais. 64.
sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.). Šią informaciją tie asmenys gauna atlikdami jiems įstatymų ar sutarčių numatytas pareigas. Atvejus, kuriais profesines teises ir pareigas atliekant gauta informacija nepripažįstama profesine paslaptimi, nustato įstatymai. Dėl neteisėto profesinės paslapties atskleidimo padaryta žala atlyginama bendrais šio kodekso nustatytais pagrindais.“
Pakeisti 1.125 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Šis terminas taip pat taikomas iš komercinių paslapčių apsaugos atsirandantiems reikalavimams.“
Papildyti Kodekso priedą 7 punktu:
„7. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos
praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL 2016 L 157, p. 1).“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-1216(2) lyginamasis variantas
CIVILINIO KODEKSO 1.111, 1.116 STRAIPSNIŲ Ir PRIEDO pakeitimo įstatymas
Pakeisti 1.111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1.111 straipsnis. Intelektinės veiklos rezultatai
Civilinių teisių objektais laikomi mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai prekių ženklai, dizainas ir kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti kuria nors objektyvia forma (rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir kt.). Išradimų patentai Patentai, prekių ženklai, dizainas ir kiti intelektinės veiklos rezultatai civilinių teisių objektais tampa nuo to momento, kai jie intelektinės veiklos rezultatais pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 1.116 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.116 straipsnis. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius:
1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta;
3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. 2.
paslaptimi nelaikoma:
1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių;
2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis;
4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas;
5) kita įstatymų nustatyta informacija. 2. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. Kitą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. 3. Informacija, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, ginama šio kodekso nustatytais būdais. Komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas. 4. Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. 5. Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais. 64.
sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.). Šią informaciją tie asmenys gauna atlikdami jiems įstatymų ar sutarčių numatytas pareigas. Atvejus, kuriais profesines teises ir pareigas atliekant gauta informacija nepripažįstama profesine paslaptimi, nustato įstatymai. Dėl neteisėto profesinės paslapties atskleidimo padaryta žala atlyginama bendrais šio kodekso nustatytais pagrindais.“
Papildyti Kodekso priedą 7 punktu:
„7. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos
praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL 2016 L 157, p. 1).“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto,
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.111, 1.116 IR 1.125 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projektas parengtas, siekiant perkelti 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę. Šioje direktyvoje apibrėžta komercinės paslapties sąvoka ir nustatytos komercinių paslapčių apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo taisyklės. Direktyvos (ES) 2016/943 perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2018 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projekto tikslas
Respublikos civilinio proceso kodekso 275 ir 292 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektas, kuriuo siekiama sustiprinti komercinių paslapčių teisinę apsaugą civiliniame procese.
Taip pat parengtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.111, 1.116 ir 1.125 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama suderinti komercinės paslapties sąvokos apibrėžtį su direktyvos (ES) 2016/943 nuostatomis ir nustatyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams, atsirandantiems iš komercinių paslapčių apsaugos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamentas (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected], tiesioginis rengėjas – departamento patarėjas Algis Baležentis, tel. 266 2927, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Komercinės paslaptys šiuo metu reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnyje. Visų pirma, šiame straipsnyje apibrėžta komercinės (gamybinės) paslapties sąvoka – informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Taip pat Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje nustatyti komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdai.
Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, yra draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnyje nustatyta darbo tarybų teisė, pateikus rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties, susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Darbdavys gali raštu atsisakyti suteikti informaciją, kuri laikoma komercine paslaptimi, arba atsisakyti pradėti konsultacijas su darbo tarybomis, jeigu tokia informacija arba konsultavimasis dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei, įstaigai, organizacijai arba jos veiklai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 ir 10 straipsniai nustato komercinių paslapčių apsaugą civiliniame procese. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras, kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti komercinę paslaptį. Priimdamas sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista komercinė paslaptis.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 39 straipsnio 3 dalį teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės teismų praktikos apžvalgos skelbiami nepažeidžiant inter alia komercinių paslapčių apsaugos reikalavimų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/943 nuostatas, įstatymų projektuose apibrėžiamos komercinės paslapties, komercinės paslapties turėtojo ir su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių sąvokos. Nors lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, įstatymų projektuose patikslinama komercinės paslapties apibrėžtis, tačiau pagrindiniai komercinės paslapties sampratos požymiai išlieka nepakitę (informacijos slaptumas, jos komercinė vertė, protingi veiksmai informacijos apsaugai). Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projekte numatyti teisėto ir neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ir atskleidimo atvejai. Pažymėtina, kad komercinių paslapčių apsauga nesukuria išimtinių teisių komercinės paslapties turėtojui. Informacijos nepriklausomas atradimas ar sukūrimas ir teisėtai įsigyto produkto apgrąžos inžinerija yra teisėti informacijos (komercinės paslapties) gavimo būdai. Be to, komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, kai komercinė paslaptis gaunama atlikus bet kokius veiksmus, kurie neprieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai. Tuo tarpu komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo yra neteisėtas, jeigu informacija gauta neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų ar atlikus kitus veiksmus, kurie prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai.
Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas yra neteisėtas, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris neteisėtai gavo komercinę paslaptį, pažeidė pareigą neatskleisti komercinės paslapties arba pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą. Taip pat komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, kai asmuo gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį žinojo arba turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai. Įstatymo projekte reglamentuoti konkretūs komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdai ir atvejai, kada jie netaikomi (taikymo išimtys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos (ES) 2016/943 nuostatos dėl teisių gynimo būdų iš esmės yra analogiškos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo nuostatoms. Svarbu pažymėti, kad, įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/943 nuostatas, komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdai netaikomi, jeigu komercinė paslaptis gauta, naudota arba atskleista, įgyvendinant teisę į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę, įskaitant pagarbą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui; atskleidžiant teisės pažeidimą ar neteisėtą veiką; įgyvendinant darbuotojų arba jų atstovų teisę į informavimą ir konsultavimą; siekiant apsaugoti įstatymų nustatytą teisėtą interesą. Įstatymo projekte taip pat numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumai.
Tiek, kiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nereglamentuoja šis įstatymas, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą; uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti šiais tikslais; atšaukti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes iš rinkos; pašalinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių savybę, dėl kurios yra pažeidžiama komercinė paslaptis; sunaikinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas pašalinti iš rinkos, jeigu pašalinimu nepažeidžiama komercinės paslapties apsauga; sunaikinti visus arba dalį dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuose yra arba kurie patys yra komercinė paslaptis, arba pateikti komercinės paslapties turėtojui visus arba dalį tų dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų; atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu atsakovas komercinę paslaptį gavo sąžiningai ir tik vėliau sužino, kad komercinė paslaptis yra gauta iš šaltinių, kurie paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, teismas atsakovo prašymu, siekiant išvengti neproporcingai didelės žalos atsakovui, vietoj komercinės paslapties turėtojo prašomo teisių gynimo būdo taikymo gali įpareigoti atsakovą sumokėti komercinės paslapties turėtojui piniginę kompensaciją.
Asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, privalo atlyginti komercinės paslapties turėtojui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Nustatyti kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti, nustatydamas turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį. Sprendimą dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo priimantis teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu gali įpareigoti asmenį, neteisėtai gavusį, panaudojusį arba atskleidusį komercinę paslaptį, savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, įskaitant paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu, nepažeidžiant komercinės paslapties apsaugos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 ir 292 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projekte reglamentuoti komercinių paslapčių apsaugos ypatumai civilinėse bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo ir kitose civilinėse bylose.
Pagal numatytą teisinį reguliavimą, kai bus pagrindo manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis bylą nagrinėjant teisme, teismas galės nustatyti ribotą asmenų skaičių, kurie turi teisę:
informacija;
2) dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija;
ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija, kopiją. Siekiant užtikrinti šalių teisę į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, į ribotą asmenų, turinčių nurodytas teises, grupę turės būti įtraukta bent po vieną fizinį asmenį iš kiekvienos iš proceso šalių ir jų advokatai (ar kiti atstovai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.111, 1.116 ir 1.125 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projekte patikslinta komercinės paslapties sąvokos apibrėžtis, suderinant ją su direktyvos (ES) 2016/943 nuostatomis. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos atribojimo[1], įstatymo projekte nurodyta, kuri informacija nelaikoma komercine paslaptimi. Be to, kadangi komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdai išsamiai reglamentuoti Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme, Civiliniame kodekse atsisakoma nuostatų dėl komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdų. Galiausiai įstatymo projekte numatyta, kad iš komercinių paslapčių apsaugos atsirandantiems reikalavimams taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus, nenumatomas joks poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymų projektai nepadidins verslo administracinės naštos. Įstatymų projektuose numatytas teisinis reguliavimas užtikrins didesnį teisinį tikrumą ir aiškumą komercinių paslapčių apsaugos srityje, sudarys sąlygas komercinių paslapčių turėtojams veiksmingiau ginti savo teises, taip pat užtikrins vienodą apsaugos lygį visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl įstatymų įgyvendinimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms, ypač veiklai, susijusiai su inovacijomis. Pabrėžtina, kad įstatymų projektuose numatytos komercinių paslapčių apsaugos priemonės neriboja konkurencijos, kadangi iš komercinių paslapčių teisinės apsaugos nekyla išimtinės teisės, t. y. bet kuris asmuo gali nepriklausomai įgyti žinias, apsaugotas komercine paslaptimi (pavyzdžiui, naudodamas apgrąžos inžineriją). Ilgalaikėje perspektyvoje įstatymai turėtų turėti teigiamą poveikį ekonomikos konkurencingumui ir augimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Lietuvos Respublikos įstatymų suderinamumo, kartu su Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projektu parengtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 ir 292 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.111, 1.116 ir 1.125 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Įstatymai įgyvendins Europos Sąjungos teisės aktą – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų įgyvendinimui nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, taip pat šių lėšų nebus sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai buvo pateikti konsultacijoms su visuomene Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje.
Įstatymų projektai pateikti Teisėjų tarybai ir Nacionalinei teismų administracijai, Konkurencijos tarybai, Lietuvos advokatūrai, taip pat verslo asocijuotoms organizacijoms (asociacijai
„Investors‘ Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, Lietuvos verslo
konfederacijai) gauti jų išvadas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai: komercinė paslaptis, komercinės paslapties turėtojas, su komercinės paslapties pažeidimu susijusios prekės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 detaliai išaiškinta komercinių paslapčių samprata, komercinėms paslaptims keliami reikalavimai (slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti). Šioje nutartyje inter alia konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija pasižymi slaptumo požymiu, teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, turėtų imtis procesinių priemonių informacijos slaptumui išsaugoti, kad šalys nepatirtų neigiamų pasekmių dėl to, kad teismine tvarka siekia ginti savo teises ir teisėtus interesus (žr. nutarties 44 punktą). Taip pat nurodytoje nutartyje išaiškintas komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos atribojimas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip:
akivaizdi ar lengvai pasiekiama. 2.
informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi. 3. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija, kuri neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. 4. Komercinės paslaptys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2016 suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė dėl bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje ir bylos medžiagos neviešumo apimties (kuri taikytina ir siekiant apsaugoti komercines paslaptis): „teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą.“ Teisingumo ministrė Milda Vainiutė [1] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.111, 1.116 iR 1.125 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-10-20 Nr. XIIIP-1216 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.111, 1.116 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-04-23 Nr. XIIIP-1216(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL CIVILINIO KODEKSO 1.111, 1.116 IR 1.125 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO pakeitimo įstatymO PROJEKTO NR. XIIIP-1216 2018-04-11
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Autorių nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.
Direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialūs ieškinio senaties terminai taikomi visiems ieškiniams pagal šią direktyvą ir materialiniams reikalavimams, tačiau pagal siūlomą CK keitimo formuluotę atrodo, kad senaties terminas ribojamas tik reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Jeigu nacionalinėje teisėje siekiama numatyti bendrą sutrumpintą ieškinio senaties terminą visiems reikalavimams ir teisių gynimo būdams pagal Projektą Nr. XIIIP-1214, tai turėtų būti numatyta atskiroje CK 1.125 straipsnio dalyje arba atskiroje Projekto Nr. XIIIP-1214 nuostatoje remiantis CK 1.125 straipsnio 2 dalies norma, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Pritarti Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas papildytinas 10 straipsniu: „10 straipsnis. Ieškinio senaties terminas Ieškiniams dėl komercinių paslapčių apsaugos nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas.“ CK pakeitimo projekte išbrauktinas 3 straipsnis:
pakeitimas Pakeisti 1.125 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Šis terminas taip pat taikomas iš komercinių paslapčių apsaugos atsirandantiems reikalavimams.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: S. Šedbaras, A. Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė