Biudžeto ir finansų komitetas
2017-10-25
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Vida Ačienė, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-1212. 7. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –2, susilaikė –1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Audito komitetas
2017-11-15
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Petras Gražulis, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Ekonominio planavimo ir biudžeto skyriaus patarėja, l. v. vedėjo funkcijas Rita Banuškevičienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vedėja Laima Vaičiulienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Sinkevič, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Biudžeto planavimo skyriaus vedėja Vitalija Dagilytė, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, 2017-10-30 DĖL
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos (toliau - Asociacijos), vienijančios 11 sanatorinio-kurortinio gydymo, sveikatinimo bei reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, vardu, atsižvelgiant į tai, kad:
skelbiamus duomenis rugpjūčio mėnesį buvo vidutiniškai 13,1% didesnis, nei sausio mėnesį, kuomet tokie duomenys buvo pradėti skelbti viešai. 2. Šalyje
Statistikos departamento duomenimis II ketv. metinis augimas siekė net 8,7%. 3. Vyriausybės nutarimu nuo 2018 m. sausio mėn. 1 d. nuo 380 Eur iki 400 Eur bus didinama Minimali mėnesinė alga (MMA). Taip mažiausiai 5,3% padidės dalies daugiausiai aptarnaujančiojo ir pagalbinio personalo atlyginimai, ypač silpniau ekonomiškai išsivysčiusiuose regionuose veikiančiose reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose. 4. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2017 m. rugsėjo mėnesį pasiekė net 4,6%, taip padidindama reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų sąnaudas perkamoms paslaugoms ir prekėms. 5. Į reabilitacijos paslaugų įkainį istoriškai neįskaičiuojamos sąnaudos infrastruktūrai palaikyti, atnaujinti ir tobulinti, o Asociacijos narės-įstaigos tiek 2016, tiek 2017 nuolat investavo tiek į reabilitacijos, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų infrastruktūros atnaujinimą, tiek į modernios medicininės įrangos įsigijimą ar senos atnaujinimą, siekiant pacientams suteikti aukščiausios kokybės reabilitacines paslaugas. 6. Paskutinį kartą medicininės reabilitacijos paslaugų bazinės kainos buvo didintos 2017 m. liepos mėn.
1 d. tik 4,1%. prašome padidinti medicininės reabilitacijos paslaugų (ambulatorinės reabilitacijos I, ambulatorinės reabilitacijos II, palaikomosios reabilitacijos, reabilitacijos II ir reabilitacijos III, pakartotinės reabilitacijos) bazinių kainų įverčius balais bent 15 procentų. Asociacijos vardu norime išreikšti nusivylimą, jog 2018 m. PSDF biudžeto projekte numatytas medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo finansavimo didinimas 6,2% yra mažesnis nei bendras 6,6% biudžeto išlaidų augimas, taip dar kartą sumenkinant medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų vaidmenį Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Asociacijos narius taip pat labai neramina 2017 m. spalio mėn. 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 821 patvirtintas 2018-2020 metų PSDF biudžeto prognozių projektas, pagal kurį iki 2020 metų visam PSDF fondui išaugus 17,7% (lyginant su 2017 m.), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui skiriamas finansavimas būtų padidintas tik 5,7%, taip dar labiau sumenkinant medicinės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo vaidmenį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemoje ir sumažinant šiai sričiai skiriamo finansavimo dalį PSDF biudžete nuo 3,4% 2012 metais iki planuojamų 2,7% 2020-aisiais. Tikimės Jūsų institucijos siūlymo koreguoti 2018-2020 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, padidinant finansavimą Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos profilaktinės medicinos ir reabilitacijos veiklai. Apsispręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos bankas,
2017-11-08 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija. Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas
stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus gana ribotas – 2018–2019 metais vidutinę metinę infliaciją kasmet didins apie 0,2–0,3 procentinio punkto. Projektuose numatomi rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų. Tačiau šio įstatymo 3 str. 3 dalyje įtvirtintos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės taikymo išvengiama numatant 1 procentinio punkto valdžios sektoriaus balanso ir BVP santykio pagerėjimą, kuris gaunamas lyginant ne su tikėtinu 2017 m. balansu (0,1 proc. BVP), o su 2017 m. Stabilumo programoje patvirtinta jo prognoze (-0,4 proc.).
Be to, reikšminga numatomo pertekliaus
administravimo, kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. <...> Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie diskretūs sprendimai: 2018 metais numatyti PVM pakeitimai, akcizų tarifų didinimas, GPM pokyčiai dėl NPD pakeitimų, išmokų vaikams didinimas, didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems, didesnės socialinės išmokos. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2018 m. turėtų didinti apie 0,2 procentinio punkto, o 2019 metais – apie 0,3 procentinio punkto. Pakeitimai vidutinei metinei infliacijai turės tokį poveikį:
a) PVM pakeitimai. Nuo 2018 metų siūloma 5 proc. lengvatinį PVM tarifą taikyti visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams. Šis PVM tarifo sumažinimas vidutinę metinę infliaciją 2018 metais sumažintų apie 0,08 procentinio punkto;
b) akcizų didinimas. Projektuose siūloma nuo 2018 metų sausio 1 dienos panaikinti akcizų lengvatą akmens anglims, koksui ir lignitui, didinti akcizo tarifą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams bei standartinį gazoliams taikomą akcizo tarifą. Taip pat siūloma nuo 2018 metų kovo 1 dienos didinti akcizų tarifus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Šie akcizų pakeitimai 2018 metais vidutinę metinę infliaciją didins apie 0,11, o 2019 metais – apie 0,02 procentinio punkto;
c) GPM pakeitimai. Nuo 2018 metų siūloma padidinti NPD ir individualius NPD neįgaliesiems bei atsisakyti papildomo NPD vaikų turintiems asmenims. Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, manoma, kad valdžios sektoriaus pajamos sumažės, o gyventojų disponuojamosios pajamos
vartojimą – 2018–2019 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,04 proc. daugiau nei tuo atveju, jeigu pakeitimų nebūtų.
Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
d) išmokos vaikams. Nuo 2018 metų siūloma vietoj atsisakomo papildomo NPD skirti tikslines išmokas vaikams. Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, manoma, kad valdžios sektoriaus išlaidos ir gyventojų disponuojamosios pajamos 2018 metais padidės apie 195 mln. eurų. Toks gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas vidutinę metinę infliaciją
punkto;
e) atlygis darbuotojams. Pastarasis 2018 metais didės dėl kelių sprendimų: 1) 2018 metų sausio mėn. nuo 380 iki 400 eurų padidės minimali mėnesinė alga; 2) nuo 2018 metų padidės pareiginės algos bazinis dydis politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams. Dėl šių dviejų sprendimų atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams 2018 metais, palyginti su
darbdavių įnašus). Toks gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas vidutinę metinę infliaciją 2018 ir 2019 metais turėtų padidinti atitinkamai 0,04 ir 0,05 procentinio punkto;
f) didesnės socialinės išmokos. Planuojama, kad dėl bazinės pensijos didinimo, pensijų skaičiavimo pakeitimų ir pensijų indeksavimo 2018 metais išlaidos pensijoms didės apie 316 mln. eurų. Dėl valstybės remiamų pajamų didinimo nuo
didės 71,6 mln. eurų. Šie sprendimai gyventojų disponuojamąsias pajamas padidins maždaug 388 mln. eurų, o tai teigiamai veiks realųjį privatų vartojimą – jis 2018–2019 m. vidutiniškai kasmet padidės apie 0,53 procento daugiau nei tuo atveju, jeigu socialinės išmokos nebūtų didinamos.
Tai vidutinę metinę infliaciją 2018 ir 2019 metais turėtų padidinti atitinkamai
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Antanas Matulas, Remigijus Žemaitaitis, Juozas Olekas, 2017-11-02 Argumentai: PSDF biudžetas 2018 m. planuojama, kad augs apie 11 proc. arba 173 061 mln. eurų. Iš šios PSDF biudžeto augančios sumos numatoma 68 501 mln. eurų paimti ir pervesti į rezervo fondą. Todėl rezervas sudarytų 167 390 mln. eurų. 2018 metų PSDF biudžetą lydinčiu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1213 siūloma rezervo lėšas pervesti į Finansų ministerijos sąskaitą neatlygintinai valdyti ir investuoti. PSDF biudžeto pateikimo metu ministras A. Veryga atsakinėdamas į klausimus neslėpė, kad taip daroma tam, kad padėti valstybei subalansuoti biudžetą ir padaryti jį perteklinį. Kitų metų PSDF biudžetas realiai augtų 104 560 mln. eurų. Paslaugoms iš šios sumos būtų skirta apie 70 mln. eurų. Kadangi 2017 m. liepos 1 d. paslaugų balo indeksavimui iš rezervo fondo buvo skirta apie 25 mln. eurų, tai reiškia, kad padengti šią sumą per
kurių mokami ir atlyginimai medikams, lieka apie 20 mln. eurų. Žinant, kad kaimyninių šalių medikų atlyginimai didesni, o Latvija 2018 m. planuoja medikų atlyginimus didinti apie 80 proc., todėl akivaizdu, kad situacija Lietuvos sveikatos sistemoje iš esmės nesikeis, medikai ir toliau gaus mažiausius atlyginimus, kas dar labiau paskatins jų emigraciją.
Atsižvelgiant į tai siūlau nepervesti 68 501 mln. eurų į rezervo fondą. Taip pat siūlau nepervesti ir 4 203 mln. eurų sumos skirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti, kadangi SODRA nemoka medikams už nedarbingumo ekspertizių paslaugas. Be to valstybė yra delegavusi PSDF biudžetui finansuoti papildomai nenumatytų funkcijų už daugiau nei 87 mln. eurų, todėl siūlau, kad valstybė biudžeto asignavimą padidintų bent 50 mln. eurų. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba mažinant valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Susidariusią 122 704 mln. eurų sumą paskirstyti sekančiai. T.y. 115 204 mln. eurų padidinti finansavimą asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir 7 500 mln. eurų padidinti finansavimą medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, taip padidinant finansavimą vaikų reabilitacijai, ką ir siūlo Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija. Taip atsiranda galimybė nuo
ir medikų atlyginimus. Taip pat būtų išspręsta ir sanatorinio gydymo, ypač vaikų ir senjorų, problema.
Pasiūlymas:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 209 93703 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų: 518 461 568 461 03 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 499 173 03 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 19 288 69 28804 Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 17806 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 45807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 12 00008 Kitos pajamos 2 514 Iš viso pajamų 1 747 548 1 797 548
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 186 008 1 301 21202 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 310 93503 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 50 531 58 03104 Ortopedijos technikos priemonėms 12 01005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 94 95806 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 20 40207 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 4 203 Iš viso 1 679 04708 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 68 501 Iš viso išlaidų 1 747 548 1 797 548 Lėšų likutis pagal 2018 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 173 182 104 681 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 167 390 98 889 – pagrindinė dalis 26 213 – rizikos valdymo dalis 141 177 72 676 Pritarti iš dalies Argumentai Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta pareiga laikytis valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklių, o valdžios sektorius (jo dalimi yra ir PSDF biudžetas) turi būti perteklinis.
Pasiūlymas:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 209 93703 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų: 518 461 568 461 03 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 499 173 03 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 19 288 69 28804 Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 17806 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 45807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 12 00008 Kitos pajamos 2 514 Iš viso pajamų 1 747 548 1 797 548
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 186 008 1 301 21202 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 310 93503 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 50 531 58 03104 Ortopedijos technikos priemonėms 12 01005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 94 95806 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 20 40207 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 4 203 Iš viso 1 679 04708 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 68 501 Iš viso išlaidų 1 747 548 1 797 548 Lėšų likutis pagal 2018 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 173 182 104 681 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 167 390 98 889 – pagrindinė dalis 26 213 – rizikos valdymo dalis 141 177 72 676 Pritarti iš dalies Argumentai Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta pareiga laikytis valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklių, o valdžios sektorius (jo dalimi yra ir PSDF biudžetas) turi būti perteklinis. Tokiu būdu siekiama formuoti rezervus ateityje numatomų ekonominių svyravimų sušvelninimui.
Pažymėtina, kad pastarojo ekonominio sunkmečio laikotarpiu (2009–2010 m.) PSDF biudžeto pajamos sumažėjo beveik 200 mln. Eur, o tai lėmė atsiskaitymo su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais mažinimą. Pakankamo PSDF biudžeto rezervo sukaupimas leistų ateityje užtikrinti nenutrūkstamą sveikatos sistemos finansavimą ekonominio sunkmečio laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nėra tikslinga atsisakyti PSDF biudžeto rezervo formavimo, tačiau šiuo metu PSDF biudžeto rezervo valdymo praktika neatitinka gerųjų biudžeto valdysenos principų. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sveikatos draudimo fondo biudžeto projekte Nr. XIIIP-1212 į planuojamas išlaidas nėra įskaičiuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio augimui skirtinos lėšos ir nėra užtikrinamas tikslinis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimas, įvertinant tai, kad valstybės biudžeto lėšomis nėra pilna apimtimi finansuojami visi valstybės prisiimti įsipareigojimai, bei atkreipiant dėmesį į tai, kad 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1212 numatytos lėšų sumos nėra atitinkamai suderintos su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 numatytomis sumomis, nepritarti Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1212 ir grąžinti iniciatoriams jį tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:
A (nepritarti Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1212 ir grąžinti iniciatoriams jį tobulinti) – 3 už, B (pritari iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1212 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus) – 3 už. Pritarta A (sprendimą lėmė komiteto pirmininko balsas). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro patarėja Asta Rubežė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektO NR.XIIIP-1212
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Širinskienė, Komiteto nariai D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kubilienė, J. Liesys, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus, Komiteto
narį D. Kaminską pavaduojantis Seimo narys R. Martinėlis. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, Ministro pirmininko patarėjas P. Gradeckas, Finansų ministro patarėjas E. Žilevičius, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai J. Sabalienė, N. Bernotienė, S. Adamkevičiūtė, V. Zaksas, V. Griškova, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos atstovas A. Salda, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos atstovas A. Nastaravičius, Lietuvos ligoninių asociacijos atstovas D. Vaiginas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovė J. Kutkauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, 2017-10-30 Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos (toliau
viešai skelbiamus duomenis rugpjūčio mėnesį buvo vidutiniškai 13,1% didesnis, nei sausio mėnesį, kuomet tokie duomenys buvo pradėti skelbti viešai. 2. Šalyje 2017 metais seniai neregėtu tempu augo vidutinis darbo užmokestis ir Statistikos departamento duomenimis II ketv. metinis augimas siekė net 8,7%. 3. Vyriausybės nutarimu nuo 2018 m. sausio mėn. 1 d. nuo 380 Eur iki
padidės dalies daugiausiai aptarnaujančiojo ir pagalbinio personalo atlyginimai, ypač silpniau ekonomiškai išsivysčiusiuose regionuose veikiančiose reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose. 4. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2017 m. rugsėjo mėnesį pasiekė net 4,6%, taip padidindama reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų sąnaudas perkamoms paslaugoms ir prekėms. 5. Į reabilitacijos paslaugų įkainį istoriškai neįskaičiuojamos sąnaudos infrastruktūrai palaikyti, atnaujinti ir tobulinti, o Asociacijos narės-įstaigos tiek 2016, tiek 2017 nuolat investavo tiek į reabilitacijos, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų infrastruktūros atnaujinimą, tiek į modernios medicininės įrangos įsigijimą ar senos atnaujinimą, siekiant pacientams suteikti aukščiausios kokybės reabilitacines paslaugas. 6. Paskutinį kartą medicininės reabilitacijos paslaugų bazinės kainos buvo didintos 2017 m. liepos mėn.
medicininės reabilitacijos paslaugų (ambulatorinės reabilitacijos I, ambulatorinės reabilitacijos II, palaikomosios reabilitacijos, reabilitacijos II ir reabilitacijos III, pakartotinės reabilitacijos) bazinių kainų įverčius balais bent 15 procentų. Asociacijos vardu norime išreikšti nusivylimą, jog 2018 m. PSDF biudžeto projekte numatytas medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo finansavimo didinimas 6,2% yra mažesnis nei bendras 6,6% biudžeto išlaidų augimas, taip dar kartą sumenkinant medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų vaidmenį Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Asociacijos narius taip pat labai neramina 2017 m. spalio mėn. 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 821 patvirtintas 2018-2020 metų PSDF biudžeto prognozių projektas, pagal kurį iki 2020 metų visam PSDF fondui išaugus 17,7% (lyginant su 2017 m.), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui skiriamas finansavimas būtų padidintas tik 5,7%, taip dar labiau sumenkinant medicinės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo vaidmenį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemoje ir sumažinant šiai sričiai skiriamo finansavimo dalį PSDF biudžete nuo 3,4% 2012 metais iki planuojamų 2,7% 2020-aisiais. Tikimės Jūsų institucijos siūlymo koreguoti 2018-2020 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, padidinant finansavimą Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos profilaktinės medicinos ir reabilitacijos veiklai. Nepritarti Argumentai:
Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad Seimas, svarstydamas ir tvirtindamas valstybės biudžetą privalo atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius.
Konstitucijos nuostata, kad įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą turi Vyriausybė, reiškia, jog Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. Manome, kad šie Konstitucinio Teismo išaiškinimai analogiškai taikytini ir atskiriant Seimo ir Vyriausybės įgaliojimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto formavimo ir tvirtinimo procese. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlome Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos pasiūlymus įvertinti Vyriausybei. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2017-11-08 Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas
sistemos stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus gana ribotas – 2018–2019 metais vidutinę metinę infliaciją kasmet didins apie 0,2–0,3 procentinio punkto. Projektuose numatomi rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų. Tačiau šio įstatymo 3 str. 3 dalyje įtvirtintos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės taikymo išvengiama numatant 1 procentinio punkto valdžios sektoriaus balanso ir BVP santykio pagerėjimą, kuris gaunamas lyginant ne su tikėtinu 2017 m. balansu (0,1 proc. BVP), o su 2017 m.
BVP), o su 2017 m. Stabilumo programoje patvirtinta jo prognoze (-0,4 proc.). Be to, reikšminga numatomo pertekliaus 2018 m. dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo, kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Matulas (2017-11-02), R. Žemaitaitis (2017-11-07), J. Olekas (2017-11-08) Argumentai: PSDF biudžetas 2018 m. planuojama, kad augs apie 11 proc. arba 173
paimti ir pervesti į rezervo fondą. Todėl rezervas sudarytų 167 390 mln. eurų. 2018 metų PSDF biudžetą lydinčiu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1213 siūloma rezervo lėšas pervesti į Finansų ministerijos sąskaitą neatlygintinai valdyti ir investuoti. PSDF biudžeto pateikimo metu ministras A. Veryga atsakinėdamas į klausimus neslėpė, kad taip daroma tam, kad padėti valstybei subalansuoti biudžetą ir padaryti jį perteklinį. Kitų metų PSDF biudžetas realiai augtų 104 560 mln. eurų. Paslaugoms iš šios sumos būtų skirta apie 70 mln. eurų. Kadangi 2017 m. liepos 1 d. paslaugų balo indeksavimui iš rezervo fondo buvo skirta apie 25 mln. eurų, tai reiškia, kad padengti šią sumą per 2018 metus reikės 50 mln. eurų. Todėl 2018 m. paslaugų įkainių didinimui, iš kurių mokami ir atlyginimai medikams, lieka apie 20 mln. eurų. Žinant, kad kaimyninių šalių medikų atlyginimai didesni, o Latvija 2018 m. planuoja medikų atlyginimus didinti apie 80 proc., todėl akivaizdu, kad situacija Lietuvos sveikatos sistemoje iš esmės nesikeis, medikai ir toliau gaus mažiausius atlyginimus, kas dar labiau paskatins jų emigraciją. Atsižvelgiant į tai siūlau nepervesti 68 501 mln. eurų į rezervo fondą.
Taip pat siūlau nepervesti ir 4 203 mln. eurų sumos skirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti, kadangi SODRA nemoka medikams už nedarbingumo ekspertizių paslaugas. Be to valstybė yra delegavusi PSDF biudžetui finansuoti papildomai nenumatytų funkcijų už daugiau nei 87 mln. eurų, todėl siūlau, kad valstybė biudžeto asignavimą padidintų bent 50 mln. eurų. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba mažinant valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Susidariusią 122 704 mln. eurų sumą paskirstyti sekančiai. T.y. 115
sanatoriniam gydymui, taip padidinant finansavimą vaikų reabilitacijai, ką ir siūlo Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija. Taip atsiranda galimybė nuo 2018 m. sausio 1 d. ženkliai padidinti paslaugų įkainius, o tai reiškia, kad ir medikų atlyginimus. Taip pat būtų išspręsta ir sanatorinio gydymo, ypač vaikų ir senjorų, problema.
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 209 93703 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų: 518 461 568 461 03 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 499 173 03 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 19 288 69 28804 Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 17806 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 45807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 12 00008 Kitos pajamos 2 514 Iš viso pajamų 1 747 548 1 797 548
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 186 008 1 301 21202 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 310 93503 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 50 531 58 03104 Ortopedijos technikos priemonėms 12 01005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 94 95806 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 20 40207 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 4 203 Iš viso 1 679 04708 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 68 501 Iš viso išlaidų 1 747 548 1 797 548 Lėšų likutis pagal 2018 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 173 182 104 681 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 167 390 98 889 – pagrindinė dalis 26 213 – rizikos valdymo dalis 141 177 72 676 Nepritarti Argumentai:
Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad Seimas, svarstydamas ir tvirtindamas valstybės biudžetą privalo atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius.
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 209 93703 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų: 518 461 568 461 03 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 499 173 03 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 19 288 69 28804 Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 17806 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 45807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 12 00008 Kitos pajamos 2 514 Iš viso pajamų 1 747 548 1 797 548
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 186 008 1 301 21202 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 310 93503 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 50 531 58 03104 Ortopedijos technikos priemonėms 12 01005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 94 95806 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 20 40207 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 4 203 Iš viso 1 679 04708 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 68 501 Iš viso išlaidų 1 747 548 1 797 548 Lėšų likutis pagal 2018 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 173 182 104 681 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 167 390 98 889 – pagrindinė dalis 26 213 – rizikos valdymo dalis 141 177 72 676 Nepritarti Argumentai:
Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad Seimas, svarstydamas ir tvirtindamas valstybės biudžetą privalo atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Konstitucijos nuostata, kad įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą turi Vyriausybė, reiškia, jog Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt.
Manome, kad šie Konstitucinio Teismo išaiškinimai analogiškai taikytini ir atskiriant Seimo ir Vyriausybės įgaliojimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto formavimo ir tvirtinimo procese. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlome Seimo narių pasiūlymą įvertinti Vyriausybei. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-10-25 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui XIIIP-1212. Nepritarti Argumentai:
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų biudžeto projekto nuostatos nesuderintos. Atsižvelgiant į tai, siūloma
biudžetų projektų nuostatas tarpusavyje. 2. Seimo Audito komitetas, 2017-11-15
sprendimas ir pasiūlymai:
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekte Nr. XIIIP-1212 į planuojamas išlaidas nėra įskaičiuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio augimui skirtinos lėšos ir nėra užtikrinamas tikslinis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimas, įvertinant tai, kad valstybės biudžeto lėšomis nėra pilna apimtimi finansuojami visi valstybės prisiimti įsipareigojimai, bei atkreipiant dėmesį į tai, kad 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-1212 numatytos lėšų sumos nėra atitinkamai suderintos su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 numatytomis sumomis, nepritarti Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1212 ir grąžinti iniciatoriams jį tobulinti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, suderinant tarpusavyje Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto irtų 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto nuostatas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektO NR.XIIIP-1212(2)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto narę I. Degutienę
pavaduojanti Seimo narė A. Bilotaitė, D. Kaminskas, komiteto narį A. Kirkutį pavaduojantis Seimo narys A. Nekrošius, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Ministro pirmininko patarėjas P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė L. Vaičiulienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai J. Sabalienė, N. Bernotienė, S. Adamkevičiūtė, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai V. Kasiulevičius, I. U. Builytė, J. Dūdienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė S. Stankevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys A. Dumbrava, 2017-12-06 Argumentai: Ligotumas cukriniu diabetu Lietuvoje kasmet didėja.
Nuo 2001 metų sergančių asmenų skaičius, tenkantis 1000-ui gyv., išaugo daugiau nei 3 kartus (2001 m. sirgo 1 iš 90 Lietuvos gyventojų, o 2015 metais – 1 iš 29). Iš viso cukriniu diabetu Lietuvoje 2015 m. sirgo 101395 asmenys, iš jų – 814 vaikų (0,8 proc. visų sergančiųjų diabetu). Insulino pompos ir sensoriniai davikliai vaikų cukrinio diabeto gydymui nėra kompensuojami. Insulino pompa kainuoja apie 4 tūkst. eurų, o sensoriniai davikliai, kuriuos reikia keisti kas savaitę, apie 50 eurų/vnt. Tokios išlaidos yra nepakeliama finansinė našta sergančiųjų vaikų tėvams. Pasiūlymas: skirti, vaikų sergančių cukriniu diabetu gydymui, 1 mln. eurų insulino pompų bei sensorinių daviklių kompensavimui. Lėšų šaltiniai:
Skirti lėšas iš numatomo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo. Pritarti iš dalies Argumentai: 2017 m. lapkričio 16 d. priimtas Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 ir 261 straipsniais įstatymas Nr. XIII-736, kuriuo nuo 2018 m. sausio 1 d. įteisinta medicinos priemonių (prietaisų) nuomos PSDF biudžeto lėšomis galimybė. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, numatoma vaikų, sergančių cukrinių diabetu, gydymą užtikrinti ne perkant insulino pompas, o jas nuomojant PSDF biudžeto lėšomis (nuomos išlaidos bus apmokamos iš PSDF biudžeto eilutės, kurioje numatytos išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, 2018 m. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto tikslinti nereikia. 2.
Gabrielius Landsbergis, Juozas Olekas, Eugenijus Gentvilas, Remigijus Žemaitaitis, Irena Degutienė, Rasa Budbergytė, Vitalijus Gailius, Jonas Liesys, Gintaras Vaičekauskas, Simonas Gentvilas, Ingrida Šimonytė, Antanas Matulas, Vytautas Kernagis, Rasa Juknevičienė, Bronislovas Matelis, Aušra Maldeikienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Gintarė Skaistė, Irina Rozova, Naglis Puteikis (2017-12-06) Argumentai:
PSDF biudžetas 2018 m. planuojama, kad augs apie 11 proc. arba 189, 322 mln. eurų. Iš šios PSDF biudžeto augančios sumos numatoma 72, 400 mln. eurų paimti ir pervesti į rezervo fondą. Todėl rezervas sudarytų 165, 289 mln. eurų. 2018 metų PSDF biudžetą lydinčiu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1213 siūloma rezervo lėšas pervesti į Finansų ministerijos sąskaitą neatlygintinai valdyti ir investuoti. PSDF biudžeto pateikimo metu ministras A. Veryga atsakinėdamas į klausimus neslėpė, kad taip daroma tam, kad padėti valstybei subalansuoti biudžetą ir padaryti jį perteklinį. Visiškai neaišku, kodėl medikų ir pacientų sąskaita bandoma subalansuoti valstybės biudžetą nors akivaizdu, kad dėl eilę metų nevykdytų rimtų sisteminių pertvarkų sveikatos sistema atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Visose kaimyninėse šalyse medikų atlyginimai didesni. Latvija 2018 m. medikų atlyginimus numato kelti apie 80 procentų. Turime pasinaudoti ekonomikos augimu ir dėl to didėjančiu PSDF biudžetu, stabdyti medikų emigraciją ženkliai didinant medikų atlyginimus jau
72, 400 mln. eurų skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Be to valstybė yra delegavusi PSDF biudžetui finansuoti papildomai nenumatytų funkcijų už daugiau nei 87 mln. eurų, todėl siūlau, kad valstybė biudžeto asignavimą padidintų bent 40 mln. eurų. Susidariusią 112, 400 mln. eurų sumą paskirstyti sekančiai. T.y.
T.y. 104,
7, 500 mln. eurų padidinti finansavimą medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, taip padidinant finansavimą vaikų reabilitacijai, ką ir siūlo Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija. Taip atsiranda galimybė nuo 2018 metų pradžios ženkliai padidinti paslaugų įkainius, o tai reiškia, kad ir medikų atlyginimus. Taip pat būtų išspręsta ir sanatorinio gydymo, ypač vaikų ir senjorų, problema. Pasiūlymas:
Tūkst.
Pasiūlymas: Tūkst. Eurų
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 216 19803 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų: 528 461 568 461 03 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 499 173 03 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 29 288 69 28804 Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 17806 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 45807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 12 00008 Kitos pajamos 2 514 Iš viso pajamų 1 763 809 1 803 809
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 195 754 1 300 65402 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 310 93503 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 50 531 58 03104 Ortopedijos technikos priemonėms 12 01005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 97 55806 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 20 40207 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 4 219 Iš viso 1 691 409 1 803 80908 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 72 400 Iš viso išlaidų 1 763 809 Lėšų likutis pagal 2018 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 171 081 98 681 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 165 289 92 889 – pagrindinė dalis 26 457 – rizikos valdymo dalis 138 832 66 432 Nepritarti Argumentai: Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad Seimas, svarstydamas ir tvirtindamas valstybės biudžetą privalo atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius.
Eurų
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 216 19803 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų: 528 461 568 461 03 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 499 173 03 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 29 288 69 28804 Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 17806 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 45807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 12 00008 Kitos pajamos 2 514 Iš viso pajamų 1 763 809 1 803 809
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1 195 754 1 300 65402 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 310 93503 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 50 531 58 03104 Ortopedijos technikos priemonėms 12 01005 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 97 55806 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 20 40207 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 4 219 Iš viso 1 691 409 1 803 80908 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 72 400 Iš viso išlaidų 1 763 809 Lėšų likutis pagal 2018 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 171 081 98 681 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 165 289 92 889 – pagrindinė dalis 26 457 – rizikos valdymo dalis 138 832 66 432 Nepritarti Argumentai: Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad Seimas, svarstydamas ir tvirtindamas valstybės biudžetą privalo atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Konstitucijos nuostata, kad įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą turi Vyriausybė, reiškia, jog Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt.
Manome, kad šie Konstitucinio Teismo išaiškinimai analogiškai taikytini ir atskiriant Seimo ir Vyriausybės įgaliojimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto formavimo ir tvirtinimo procese. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma nepritarti šiam Seimo narių pasiūlymui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1212(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0 , susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė