Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 14 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka
leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių, ir migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose, vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.“2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos, 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių draudžiama, išskyrus specializuotąją stintų, strimelių ir grundalų žvejybą. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse tvarką nustato žemės ūkio ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Draudžiama perdirbti, parduoti ar supirkti šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu yra draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus, ir žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Mykolas Majauskas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Žuvininkystės įstatymo 14, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant atkurti ir pagausinti žuvų išteklius, sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, surinkti į valstybės biudžetą daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai. Projekto uždaviniai: apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje, uždrausti prekybą neverslinio dydžio žuvimis, teisinėmis priemonėmis suderinti verslinę ir mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse, pagerinti žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą. Baltijos jūros priekrantėje ir didesnio ploto vidaus vandens telkiniuose yra pagrindinės saugomų žuvų, paukščių ir žinduolių sankaupų vietos, migracijos keliai, tačiau įstatymu nenumatyti jokie verslinės žvejybos apribojimai. Nustatyti verslinės žvejybos apribojimus Baltijos jūros priekrantėje įgaliotas žemės ūkio ministras, vidaus vandenyse – aplinkos ministras. 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, todėl esminiai verslinės žvejybos ribojimai turėtų būti nustatyti įstatymais, o ne ministrų įsakymais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Mykolas Majauskas. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu verslinę žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Atsižvelgiant į verslinės žvejybos žalingą poveikį žuvų ištekliams, Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnyje yra nustatyti verslinės žvejybos apribojimai mažesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose. Baltijos jūros priekrantėje ir didesnio ploto vidaus vandens telkiniuose yra pagrindinės saugomų žuvų, paukščių ir žinduolių sankaupų vietos, migracijos keliai, tačiau įstatymu žvejyba šiuose vandens telkiniuose neribojama. Žuvininkystės įstatymo 27 straipsnyje yra suteikta išimtis prekiauti vidaus vandenyse sugautomis neverslinio dydžio žuvimis (iki 10 proc. nuo bendro laimikio kiekio vienetais). Ši išlyga praktiškai įteisina prekybą neverslinio dydžio žuvimis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projekte numatyta suderinti verslinę ir mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse leidžiant verslinę žvejybą Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose ir privačiuose vandens telkiniuose, o kituose vidaus vandens telkiniuose – tik žuvų, kurių išteklių neišnaudoja žvejai mėgėjai – specializuotąją seliavų, stintų, upinių nėgių žvejybą ir migruojančių ungurių žvejybą. Panaikinama išlyga, leidžianti prekiauti vidaus vandenyse sugautomis neverslinio dydžio žuvimis. Tai labai palengvins kontrolę - prekyboje nebegalės būti neverslinio dydžio žuvų, nebeskatins žvejų gaudyti mažesnes, nei leidžia taisyklės, žuvis ir tai teigiamai atsilieps žuvų ištekliams. Baltijos jūros priekrantė turi išskirtinę reikšmę biologinei įvairovei.
Čia yra jūrinių ir praeivių žuvų rūšių jauniklių atsiganymo akvatorija, otų, plekšnių ir daugelio kitų žuvų rūšių nerštavietės, į Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos saugomų rūšių sąrašus įrašytų žuvų ir paukščių migracijos, sankaupų vieta. Migruojančių mažųjų kirų, upinių žuvėdrų, žiemojančių nuodėgulių ir alkų, taip pat Baltijos sykų ir perpelių apsaugai įsteigtos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Siekiant užkirsti kelią žalos žuvų ištekliams bei bioįvairovei darymui, siūlytina uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos,3 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių. Priekrantėje didžiąją dalį (daugiau nei 70 %) sugaunamų žuvų sudaro strimelės, stintos, grundalai ir menkės (menkės žvejojamos toliau nei 300 m nuo kranto), todėl, atsižvelgiant į žvejų verslininkų interesus, Projekte numatyta šioje zonoje būtų leidžiama specializuotoji stintų, strimelių ir grundalų žvejyba. Tokia išimtis didelės žalos gamtai nedarytų, kadangi pagal Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94 16-24 mm akių dydžio tinklaičius, naudojamus specializuotai stintų ir strimelių žvejybai, draudžiama naudoti nuo birželio 1 d. iki spalio
spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų nebūtų jokių verslinių žvejybos įrankių ir tai leistų netrukdomai migruoti žiobriams, lašišoms, šlakiams ir kitoms žuvims. Į smulkiaakius tinklus mažiau įsipainioja paukščių, tad specializuota žvejyba nedarytų žalos nykstančioms paukščių rūšims. Taigi toks reguliavimas verslinei žvejybai turėtų tik nežymią įtaką (preliminariai žuvų sugavimai sumažėtų tik 10-15 %), tačiau darytų didžiulę teigiamą įtaką žuvų ištekliams ir biologinei įvairovei. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus Projekte numatytas nuostatas versliniai žuvų sugavimai sumažėtų nežymiai, tačiau būtų sudarytos palankesnės verslo sąlygos su mėgėjų žūkle, vandens sportu, laisvalaikiu susijusių paslaugų ir prekių teikimo srityse. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą reikėtų keisti Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo parengs Žemės ūkio ministerija. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Mykolas Majauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-16 Nr. S-2017-9199 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1205 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas:
žuvų išteklių išsaugojimui 12 jūrmylių nuo jos bazinių linijų zonoje, jei Europos Sąjunga nėra patvirtinusi specialiai tam rajonui skirtų išsaugojimo priemonių ar konkrečiai nesprendžia problemos, kurią nurodė atitinkama valstybė narė. Tokia priemonė, kurios imamasi, turėtų atitikti nurodytame straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Tais atvejais, kai numatyta priemonė gali turėti poveikio kitų valstybių narių žvejybos laivams, dėl tokios priemonės turėtų būti konsultuojamasi su Europos Komisija, kitomis atitinkamomis valstybėmis narėmis ir atitinkamomis patariamosiomis tarybomis. Todėl siūlytume įvertinti, ar dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatos nereikėtų konsultuotis, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 20 straipsnio 2 dalyje. 2.
Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pagal kompetencijų sritis formuoja politiką žuvininkystės srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. 3. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį nurodant, kad keičiama ne 3 straipsnio, bet 14 straipsnio 1 dalis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected] [1] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22).
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, tekiame šias pastabas:
nustatyti, kad „Valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių ir migruojančių ungurių žvejyba. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose ir privačiuose vidaus telkiniuose“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Projekto nuostatose nustatomi nauji draudimai (pavyzdžiui, valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, leidžiama tik specializuotoji seliavų, upinių nėgių, stintų ir ungurių žvejyba, o kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba draudžiama) ūkio subjektams užsiimti versline žvejyba vidaus vandenyse. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiškūs motyvai, kuriais remiantis siūloma apriboti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį žvejybos reglamentavimo priemonės (tarp kurių yra ir žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose bei tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas) nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras; žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis“. Be to, pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas žuvų išteklių naudotojai neturi teisės gauti nuostolių atlyginimo, jeigu galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių. Įvertinus šias keičiamo įstatymo nuostatas bei aiškinamajame rašte nurodytus teikiamo projekto tikslus, manome, kad projektu siūlomas nustatyti verslinės žvejybos apribojimas valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose laikytinas ne žvejybos reglamentavimo priemone, o žvejybos, kaip ūkinės veiklos, apribojimu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad valstybė, keisdama ūkinės veiklos santykių teisinį reguliavimą, gali keisti ir ūkinės veiklos sąlygas ar apskritai nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikra ūkinė veikla turi būti nutraukta, tačiau keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti inter alia Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių apsaugos principo, suponuojančio ir įgytų teisių apsaugą.
Konstatuota ir tai, kad jeigu ūkio subjektas pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgijo teisę užsiimti tam tikra ūkine veikla ir šią teisę įgyvendino, keičiant tokios ūkinės veiklos teisinį reguliavimą taip, kad yra pabloginamos šios ūkinės veiklos sąlygos arba ši ūkinė veikla apskritai nutraukiama, atsižvelgiant į tai, dėl ko minėtos ūkinės veiklos teisinis reguliavimas yra keičiamas ir kokiu mastu jis yra keičiamas, taip pat atsižvelgiant į kitas reikšmės turinčias aplinkybes, valstybei gali atsirasti pareiga atlyginti (kompensuoti) ūkio subjektams ir kitiems asmenims praradimus, jų patirtus dėl minėto teisinio reguliavimo pakeitimo. Pagal keičiamo įstatymo nuostatas ūkio subjektas, siekiantis užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, turi atitikti tam tikras sąlygas, t. y., jis turi turėti leidimą šiai veiklai vykdyti, turi būti įgijęs teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, kuri suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu ne trumpiau kaip 5 ir ne ilgiau kaip 10 kalendorinių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar projekto nuostatose neturėtų būti nustatyta nuostolių kompensavimo tvarka ūkio subjektams, kurie dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo prarastų galimybę užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose. 2.
apriboti verslinę žvejybą tam tikroje Baltijos jūros priekrantės dalyje ir nustatyti, kad „Verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos, 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių draudžiama, išskyrus specializuotąją stintų, strimelių ir grundalų žvejybą“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalis žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones (tarp kurių yra ir žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose bei tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas, priekrantės žvejybos barų ribų nustatymas) nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, manome, kad projektu siūlomas nustatyti verslinės žvejybos apribojimas Baltijos jūros priekrantėje laikytinas ne žvejybos reglamentavimo priemone, o verslinės žvejybos, kaip ūkinės veiklos, apribojimu. Pagal keičiamo įstatymo nuostatas žuvų išteklių naudotojai neturi teisės gauti nuostolių atlyginimo, jeigu galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių, todėl atkreiptinas dėmesys į šios išvados 1 pastaboje pateiktą Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose neturėtų būti nustatyta nuostolių kompensavimo tvarka tiems ūkio subjektams, kuriems pagal keičiamo įstatymo nuostatas 3 kalendoriniams metams yra suteiktos perleidžiamosios teisės naudoti verslinės žvejybos įrankius žvejybai tuose priekrantės žvejybos baruose, kuriuose projektu siūloma apriboti tam tikrų rūšių žuvų verslinę žvejybą, ir kurie dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo prarastų galimybę žvejoti kitų rūšių žuvis nei stintos, strimelės ir grundalai. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013) konstatuojamosios dalies 19 įtraukoje nurodoma, kad valstybės narės turi sudaryti lengvatines sąlygas priekrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams, 2 straipsnio 5 dalies f punkte be kita ko nurodoma, kad vykdant bendrą žuvininkystės politiką padedama užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims, atsižvelgiant į priekrantės žvejybą ir socialinius bei ekonominius aspektus, o 2 straipsnio 5 dalies i punkte – kad vykdant bendrą žuvininkystės politiką propaguojama priekrantės žvejybos veikla, atsižvelgiant į socialinius bei ekonominius aspektus. Mūsų vertinimu, aptariamoje projekto nuostatoje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kuriuo būtų ribojama verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje, nedera su minėtomis Reglamento (ES) Nr.
1380/2013 nuostatomis. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje siūloma panaikinti įstatyme nustatytą išimtį, kuria leidžiama vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį perdirbti, parduoti ar supirkti. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 299 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybės už draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti uždraustos žvejybos metu sužvejotų šviežių žuvų ir tų rūšių žuvų, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, naudojimo nuostatų pažeidimą, tačiau šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad 299 straipsnio 3 dalis netaikoma, kai vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų kiekis yra leistinas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalimi, manome, kad kartu su projektu reikėtų teikti ir Administracinių nusižengimo kodekso 299 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų naikinama išimtis, nustatanti, jog administracinė atsakomybė netaikoma, kai perdirbamas, parduodamas ar superkamas vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistinas kiekis. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
1) įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ rašytinas atskiros eilutės centre;
2) projekto 1 straipsnio pavadinime brauktina formuluotė „1 dalies“;
3) projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj skaičiaus „3“ įrašytinas skaičius „14“;
4) projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
5) įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. 5. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų (atitinkamai ir projekto 4 straipsnio 2 dalies) nereikėtų tikslinti, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 6. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti tam tikrus verslinės žvejybos apribojimus vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje, taip pat į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijos, pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį žvejybos reglamentavimo priemones jūrų vandenyse nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija, o vidaus vandenyse – Aplinkos ministras, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]