Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), organizavimo vietą, tapatybę ir jį registruoti.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Laimutė Matkevičienė Asta Kubilienė Darius Kaminskas Aušrinė Norkienė Vida Ačienė
Projekto
lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), organizavimo vietą, tapatybę ir jį registruoti.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Laimutė Matkevičienė Asta Kubilienė Darius Kaminskas Aušrinė Norkienė Vida Ačienė Raimundas Martinėlis Stasys Tumėnas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmenims iki 18 metų nedraudžiama būti lošimo automatų salonuose, totalizatoriaus ir lažybų punktuose ir jie gali laisvai stebėti lošimo procesą. Taip pat šiuo metu draudžiama reklamuoti azartinius lošimus išskyrus juos organizuojančių bendrovių, lošimo vietų pavadinimus, adresus, organizuojamų lošimų rūšis bei lošimo vietoje esantį lošimo įrenginių skaičių. Nuo 2016 m. pradžios įsigaliojus nuotolinių lošimų reglamentavimui, stebimas lošimų reklamos skleidimo suaktyvėjimas visuomenės informavimo priemonėse, reklama tapo patrauklesnė, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektas) (toliau – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Septynioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant lošimų reklamos reikalavimus ir buvimo lošimo vietose ribojimus. Įstatymų projektų tikslas – nustatyti griežtus, konkrečius ir aiškius reikalavimus azartinių lošimų reklamai ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Laimutė Matkevičienė, Asta Kubilienė, Darius Kaminskas, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse pastebimas lošimų reklamos suintensyvėjimas, reklama tapo patrauklesnė, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus, taip pat į tai, kad šiuo metu nėra nustatyti reklamos skleidimo būdai ir nėra reglamentuota, kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ji gali būti skleidžiama, iškilo poreikis minėtus reikalavimus detalizuoti, tam, kad būtų išvengta reikalavimų plečiamojo aiškinimo ir interpretavimo siekiant išplėsti lošimų reklamos galimybes. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, tačiau nėra nustatyta reikalavimo, kad į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus draudžiama įleisti asmenis, kuriems nėra sukakę 18 metų. Vadovaudamosi Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę tik tuo atveju, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.
Nesant reikalavimo, kad asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, ne tik draudžiama lošti, bet ir draudžiama tokius asmenis įleisti į lošimų organizavimo vietas, kyla grėsmė, kad į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus gali patekti ir netgi lošti nepilnamečiai asmenys. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti jiems lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti), draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.
Nesant Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytos prievolės visiems lošimų organizatoriams patikrinti asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas tapatybę ir juos registruoti, lošimų organizatoriams kyla sunkumų įgyvendinant Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta reikalavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, kuri sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Siekiant riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei ir ypač nepilnamečiams asmenims, Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma nustatyti griežtą ir aiškų azartinių lošimų reklamos reglamentavimą.
Atsižvelgiant į tai, Azartinių lošimų įstatymo projekte detaliau reglamentuojami santykiai, susiję su lošimų reklama, tai yra, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus: 1) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ir interneto svetainės adreso, nurodyto lošimų organizavimo reglamente, skelbimui interneto svetainėse, išskyrus vaikams ir paaugliams skirtas interneto svetaines, be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės; 2) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo, kai jie pateikiami ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą, skelbimui;
3) informacijos apie lošimus skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų organizavimo reglamente; 4) informacijos apie lošimus skelbimui leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams). Taip pat Azartinių lošimų įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad skelbiant minėtą 1–4 punktuose nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Priėmus Azartinių lošimų įstatymo projektą bus draudžiama bet kokia forma ir priemonėmis skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Taip pat Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas lošimų organizatorius privalės patikrinti asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas tapatybę ir juos registruoti.
Tam, kad būtų įgyvendintas šis reikalavimas, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo organizavimo vietą, tapatybę ir jį registruoti. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektu lošimų organizatoriams nustačius reikalavimą patikrinti visų asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas, tapatybę ir juos registruoti Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas siauresnis reglamentavimas (kliento tapatybės tikrinimas tik esant abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų) pripažintina netekusia galios. Šia priemone bus užkirstas kelias nepilnamečiams asmenims patekti į lošimų organizavimo vietas, taip pat užtikrintas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje įtvirtinto draudimo laikymasis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką vykdant priklausomybės nuo lošimų prevenciją. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti Įstatymų projektai sudarys sąlygas mažinti lošimų prieinamumą – bus sugriežtinti lošimų veiklai keliami reikalavimai, todėl gali sumažėti lošiančiųjų skaičius. Įstatymų projektai lošimų organizatoriams papildomos administracinės naštos nesukels, nes jau šiuo metu, vadovaudamiesi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, lošimų organizatoriai, siekdami užtikrinti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyto draudimo lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, ir Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10(1) dalyje nustatyto reikalavimo lošimų organizatoriui nustačius, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, nedelsiant nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos laikymąsi, prieš leisdami asmeniui lošti, privalo įsitikinti, kad asmuo nėra jaunesnis nei 18 metų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „lošimų veikla“, „lošimo namai (kazino)“, „lažybos“, „totalizatorius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Laimutė Matkevičienė Asta Kubilienė Darius Kaminskas Aušrinė Norkienė Vida Ačienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmenims iki 18 metų nedraudžiama būti lošimo automatų salonuose, totalizatoriaus ir lažybų punktuose ir jie gali laisvai stebėti lošimo procesą. Taip pat šiuo metu draudžiama reklamuoti azartinius lošimus išskyrus juos organizuojančių bendrovių, lošimo vietų pavadinimus, adresus, organizuojamų lošimų rūšis bei lošimo vietoje esantį lošimo įrenginių skaičių. Nuo 2016 m. pradžios įsigaliojus nuotolinių lošimų reglamentavimui, stebimas lošimų reklamos skleidimo suaktyvėjimas visuomenės informavimo priemonėse, reklama tapo patrauklesnė, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektas) (toliau – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Septynioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant lošimų reklamos reikalavimus ir buvimo lošimo vietose ribojimus.
Taip pat atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 20 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 reikalavimus lošimo paslaugų teikėjams ne tik papildomai patikrinti, bet ir nustatyti kliento tapatybę laimėjimo atsiėmimo ir/ar sumų statymo metu, kai vykdomi atitinkamos vertės sandoriai. Įstatymų projektų tikslas – nustatyti griežtus, konkrečius ir aiškius reikalavimus azartinių lošimų reklamai ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Laimutė Matkevičienė, Asta Kubilienė, Darius Kaminskas, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė, Raimundas Martinėlis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose.
Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse pastebimas lošimų reklamos suintensyvėjimas, reklama tapo patrauklesnė, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus, taip pat į tai, kad šiuo metu nėra nustatyti reklamos skleidimo būdai ir nėra reglamentuota, kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ji gali būti skleidžiama, iškilo poreikis minėtus reikalavimus detalizuoti, tam, kad būtų išvengta reikalavimų plečiamojo aiškinimo ir interpretavimo siekiant išplėsti lošimų reklamos galimybes. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, tačiau nėra nustatyta reikalavimo, kad į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus draudžiama įleisti asmenis, kuriems nėra sukakę 18 metų. Vadovaudamosi Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę tik tuo atveju, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.
Nesant reikalavimo, kad asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, ne tik draudžiama lošti, bet ir draudžiama tokius asmenis įleisti į lošimų organizavimo vietas, kyla grėsmė, kad į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus gali patekti ir netgi lošti nepilnamečiai asmenys. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti jiems lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti), draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.
Nesant Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytos prievolės visiems lošimų organizatoriams patikrinti asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas tapatybę ir juos registruoti, lošimų organizatoriams kyla sunkumų įgyvendinant Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta reikalavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, kuri sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Siekiant riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei ir ypač nepilnamečiams asmenims, Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma nustatyti griežtą ir aiškų azartinių lošimų reklamos reglamentavimą.
Atsižvelgiant į tai, Azartinių lošimų įstatymo projekte detaliau reglamentuojami santykiai, susiję su lošimų reklama, tai yra, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus: 1) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ir interneto svetainės adreso, nurodyto lošimų organizavimo reglamente, skelbimui interneto svetainėse, išskyrus vaikams ir paaugliams skirtas interneto svetaines, be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės; 2) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo, kai jie pateikiami ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą, skelbimui; 3) informacijos apie lošimus skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų organizavimo reglamente; 4) informacijos apie lošimus skelbimui leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams). Taip pat Azartinių lošimų įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad skelbiant minėtą 1–4 punktuose nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Priėmus Azartinių lošimų įstatymo projektą bus draudžiama bet kokia forma ir priemonėmis skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.
Taip pat Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas lošimų organizatorius privalės patikrinti asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas tapatybę ir juos registruoti, o laimėjimo atsiėmimo ir/ar sumų statymo metu, kai vykdomi atitinkamos vertės sandoriai – papildomai ne tik tikrinti, bet ir nustatyti klientų tapatybę ir juos registruoti. Tam, kad būtų įgyvendinti šie reikalavimai, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo organizavimo vietą, tapatybę ir jį registruoti. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektu lošimų organizatoriams nustačius reikalavimą patikrinti visų asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas, tapatybę ir juos registruoti Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas siauresnis reglamentavimas (kliento tapatybės tikrinimas tik esant abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų) pripažintina netekusia galios. Šia priemone bus užkirstas kelias nepilnamečiams asmenims patekti į lošimų organizavimo vietas, taip pat užtikrintas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje įtvirtinto draudimo laikymasis. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką vykdant priklausomybės nuo lošimų prevenciją. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti Įstatymų projektai sudarys sąlygas mažinti lošimų prieinamumą – bus sugriežtinti lošimų veiklai keliami reikalavimai, todėl gali sumažėti lošiančiųjų skaičius. Įstatymų projektai lošimų organizatoriams papildomos administracinės naštos nesukels, nes jau šiuo metu, vadovaudamiesi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, lošimų organizatoriai, siekdami užtikrinti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyto draudimo lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, ir Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10(1) dalyje nustatyto reikalavimo lošimų organizatoriui nustačius, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, nedelsiant nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos laikymąsi, prieš leisdami asmeniui lošti, privalo įsitikinti, kad asmuo nėra jaunesnis nei 18 metų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „lošimų veikla“, „lošimo namai (kazino)“, „lažybos“, „totalizatorius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Laimutė Matkevičienė Asta Kubilienė Darius Kaminskas Aušrinė Norkienė Vida Ačienė Raimundas Martinėlis Stasys Tumėnas
TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO VIII-275 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre. Be to, po žodžio „įstatymo“ įrašytina santrumpa „Nr.“
bendrovės turi patikrinti ne tik klientų, įeinančių į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti (kaip yra nustatyta galiojančiame Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme), tačiau ir visų kitų asmenų, įeinančio į lošimo organizavimo vietą, tapatybę bei juos registruoti. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės turėtų registruoti visus asmenis, įeinančius ir į automatų salonus, bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose lošimų organizavimo vietose yra pakankamai didelis asmenų srautas, dažniausiai statomos ir laimimos nedidelės pinigų sumos, svarstytina, ar pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo požiūriu yra pagrįstas ir proporcingas reikalavimas azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms registruoti visus be išimties į lošimų organizavimo vietą įėjusius asmenis, pvz. ir į lažybų punktą atėjusius ir 1 eurą virtualiose šunų varžybose pralaimėjusius asmenis, ar asmenis, įėjusius į bingo saloną, tačiau jame iš viso nežaidusius. 3. Tikslintina įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el.p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO VIII-275 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
to, projekto lyginamajame variante žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre. 2. Projektu siūloma nustatyti, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės turi patikrinti ne tik klientų, įeinančių į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti (kaip yra nustatyta galiojančiame Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme), tačiau ir visų kitų asmenų, įeinančio į lošimo organizavimo vietą, tapatybę bei juos registruoti. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės turėtų registruoti visus asmenis, įeinančius ir į automatų salonus, bingo salonus ar lažybų bei totalizatorių punktus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose lošimų organizavimo vietose yra pakankamai didelis asmenų srautas, dažniausiai statomos ir laimimos nedidelės pinigų sumos, svarstytina, ar Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo požiūriu yra pagrįstas ir proporcingas reikalavimas azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms registruoti visus be išimties į lošimų organizavimo vietą įėjusius asmenis, pvz. ir į lažybų punktą atėjusius ir 1 eurą virtualiose šunų varžybose pralaimėjusius asmenis, ar asmenis, įėjusius į bingo saloną, tačiau jame iš viso nežaidusius. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el.p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-19 2017-10-16 Nr. S-2017-9493 Nr. S-2017-9199 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII‑275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1200(2) (toliau
Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas), vertinant aiškinamąjį raštą galima teigti, kad šios siūlomos nuostatos tikslas yra ne pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, bet siekis griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą nuo galimo neigiamo lošimų poveikio ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. Todėl siūlytume šios nuostatos atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje ir, esant poreikiui, dėstyti ją Azartinių lošimų įstatymo projekte. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, jog ši priemonė yra reikalinga pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais, siūlytume pakartotinai įvertinti jos proporcingumą.
Kaip buvo nurodyta, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Europos teisės departamento išvada), vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, azartiniai lošimai yra laikomi ekonominio pobūdžio veikla, kuri nėra reguliuojama ES antrinės teisės aktais, tačiau azartinių lošimų paslaugų teikimui taikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių nuostatos. Šios ekonominio pobūdžio veiklos apribojimai gali būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, bet remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 ir
nediskriminacinės ir proporcingos siekiamiems tikslams[1]. Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2015/849[2]
azartinių lošimų kaip ekonominės veiklos apribojimus, susijusius su klientų tikrinimo priemonėmis – klientų identifikavimu ir tapatybės patikrinimu. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Direktyvos (ES) 2015/849 nuostata valstybės narės įpareigojamos numatyti reikalavimą azartinių lošimų organizatoriams taikyti klientų tikrinimo priemones tik laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo atvejais. Todėl reikalavimas registruoti lošimo organizavimo vietų klientus būtų laikytinas SESV 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų laisvių apribojimu ir turėtų būti pateisintas.
Vertintina, ar reikalavimas registruoti kitų lošimo organizavimo vietų nei kazino klientus būtų laikytinas proporcingu atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir ar šio tikslo nėra įmanoma pasiekti mažiau ekonominės veiklos vykdytojus ribojančiomis priemonėmis. Kaip buvo nurodyta Europos teisės departamento išvadoje, aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog siūlomu reglamentavimu lošimų organizatoriams nebus sukuriama papildoma administracinė našta, nėra tikslus, nes siekdamas įgyvendinti šias nuostatas lošimo organizatorius turėtų sukurti asmenų registravimo sistemą ir užtikrinti tinkamą renkamų asmens duomenų apsaugą. Be to, norėtume atkreipti jūsų dėmesį ir į tai, kad net Direktyvos (ES) 2015/849, kuria numatomos privalomos prevencinės priemonės, 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis leidžiama taikyti išimtis lošimo paslaugų teikėjams, išskyrus kazino, jei valstybė narė, atlikusi tinkamą vertinimą, mano, kad tokių paslaugų operacijų pobūdis kelia mažą riziką. Tokia nuostata pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais valstybėms narėms paliekama teisė spęsti dėl ribojančių priemonių poveikio ir būtinumo. Todėl siūlytume pakartotinai įvertinti šios siūlomos nuostatos proporcingumą atsižvelgiant į reikalavimo registruoti sukuriamą papildomą administracinę naštą lošimo organizatoriams. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected] [1] Žr. Sprendimo Gambelli ir kt., C-243/01, EU:C:2003:597, 60 punktą ir kitą minėtoje Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismų praktiką. [2] 2015 m. gegužės 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73).
FINANSŲ komitetas
dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Įstatymo pavadinime po žodžio
„įstatymo“ įrašytina santrumpa „Nr.“. Be to, projekto lyginamajame variante
žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre. Nesvarstytina Projektą siūloma atmesti 2.Projektu siūloma nustatyti, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės turi patikrinti ne tik klientų, įeinančių į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti (kaip yra nustatyta galiojančiame Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme), tačiau ir visų kitų asmenų, įeinančio į lošimo organizavimo vietą, tapatybę bei juos registruoti. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės turėtų registruoti visus asmenis, įeinančius ir į automatų salonus, bingo salonus ar lažybų bei totalizatorių punktus.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtose lošimų organizavimo vietose yra pakankamai didelis asmenų srautas, dažniausiai statomos ir laimimos nedidelės pinigų sumos, svarstytina, ar Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo požiūriu yra pagrįstas ir proporcingas reikalavimas azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms registruoti visus be išimties į lošimų organizavimo vietą įėjusius asmenis, pvz. ir į lažybų punktą atėjusius ir 1 eurą virtualiose šunų varžybose pralaimėjusius asmenis, ar asmenis, įėjusius į bingo saloną, tačiau jame iš viso nežaidusius. 2. Europos teisės departamentas 2017-11-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII‑275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1200(2) (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas. Siūlytume apsvarstyti, ar tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsnio nuostata šiame įstatyme numatyti reikalavimą registruoti ne tik kazino, bet ir kitų lošimo organizavimo vietų klientus. Kaip buvo nurodyta Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas), vertinant aiškinamąjį raštą galima teigti, kad šios siūlomos nuostatos tikslas yra ne pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, bet siekis griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą nuo galimo neigiamo lošimų poveikio ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas.
Todėl siūlytume šios nuostatos atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje ir, esant poreikiui, dėstyti ją Azartinių lošimų įstatymo projekte. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, jog ši priemonė yra reikalinga pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais, siūlytume pakartotinai įvertinti jos proporcingumą. Kaip buvo nurodyta, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Europos teisės departamento išvada), vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, azartiniai lošimai yra laikomi ekonominio pobūdžio veikla, kuri nėra reguliuojama ES antrinės teisės aktais, tačiau azartinių lošimų paslaugų teikimui taikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių nuostatos. Šios ekonominio pobūdžio veiklos apribojimai gali būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, bet remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų laisvių ribojimo, taikomos priemonės turi būti nediskriminacinės ir proporcingos siekiamiems tikslams[1]. Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2015/849[2]
azartinių lošimų kaip ekonominės veiklos apribojimus, susijusius su klientų tikrinimo priemonėmis – klientų identifikavimu ir tapatybės patikrinimu.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Direktyvos (ES) 2015/849 nuostata valstybės narės įpareigojamos numatyti reikalavimą azartinių lošimų organizatoriams taikyti klientų tikrinimo priemones tik laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo atvejais. Todėl reikalavimas registruoti lošimo organizavimo vietų klientus būtų laikytinas SESV 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų laisvių apribojimu ir turėtų būti pateisintas. Vertintina, ar reikalavimas registruoti kitų lošimo organizavimo vietų nei kazino klientus būtų laikytinas proporcingu atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir ar šio tikslo nėra įmanoma pasiekti mažiau ekonominės veiklos vykdytojus ribojančiomis priemonėmis. Kaip buvo nurodyta Europos teisės departamento išvadoje, aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog siūlomu reglamentavimu lošimų organizatoriams nebus sukuriama papildoma administracinė našta, nėra tikslus, nes siekdamas įgyvendinti šias nuostatas lošimo organizatorius turėtų sukurti asmenų registravimo sistemą ir užtikrinti tinkamą renkamų asmens duomenų apsaugą. Be to, norėtume atkreipti jūsų dėmesį ir į tai, kad net Direktyvos (ES) 2015/849, kuria numatomos privalomos prevencinės priemonės, 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis leidžiama taikyti išimtis lošimo paslaugų teikėjams, išskyrus kazino, jei valstybė narė, atlikusi tinkamą vertinimą, mano, kad tokių paslaugų operacijų pobūdis kelia mažą riziką. Tokia nuostata pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais valstybėms narėms paliekama teisė spęsti dėl ribojančių priemonių poveikio ir būtinumo. Todėl siūlytume pakartotinai įvertinti šios siūlomos nuostatos proporcingumą atsižvelgiant į reikalavimo registruoti sukuriamą papildomą administracinę naštą lošimo organizatoriams.
Atsižvelgti Projektą siūloma atmesti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2018-03-09 Nr.G-2018-2529 Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, 2017 m. lapkričio 15 d. Sprendimu Nr. SV-S-471, atsižvelgdama į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, nusprendė prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikti Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl žemiau išvardintų teisės aktų projektų. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai buvo pavesta parengti Vyriausybės išvadų projektą dėl Azartinių lošimų Įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau - A LĮ projektas) bei kartu teikiamo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (toliau – PPTFĮ projektas) teisinio reguliavimo. 2018-01-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimu Nr. 72 dėl minėtų projektų pateikė savo išvadą (toliau -LRV išvada), kurioje, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, atsižvelgė į Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlė:
(1) Atsisakyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2), kadangi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo tikslai kiti, negu PPTFĮ Projekto tikslai. Bet tuo pačiu, paankstinti 2017 m. lapkričio 21 d. Seimo priimto Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr.
IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymo įsigaliojimo datą, pastarąją pakeičiant iš 2019 m. lapkričio 1 d. į 2019 m. sausio 1 d.
(2) Nepritarti Projekto nuostatoms dėl reklamos ribojimo priemonių (Projekto 1 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims),atsižvelgiant į tai, kad Projekte nenumatyti sporto ir kitose srityse veikiančių asmenų pajamų netekimo iš azartinių lošimų reklamos kompensavimo mechanizmai. Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija (toliau - NLŽVA) - 1994 metais įkurta verslo asociacija yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Paslaugų ir pramogų verslo aplinkos tarybos narė, vienijanti skaidriai ir socialiai atsakingai lošimų veiklą organizuojančias bendroves Lietuvoje, susipažinusi su Įstatymų projektais, prašo Seimo komiteto narių iš esmės pritarti LRV išvadai ir atsižvelgiant į žemiau pateiktas objektyvias aplinkybes papildyti loterijas ir lošimus reglamentuojančius teisės aktus. NLŽVA nuomone Įstatymų projektuose siūlomi teisinio reguliavimo pokyčiai turi būti vertinami neatsiejamai nuo kitų Seimo jau priimtų arba svarstomų teisinio reguliavimo pakeitimų, įpareigojančių verslą investuoti daugiamilijonines sumas. Toks visuminis požiūris atitinka ir Vyriausybės bei socialinių partnerių pasirašyto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų nuostatas dėl verslo stabilumo užtikrinimo. Seimas 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis nustatė reikalavimą visus eksploatuojamus lošimo automatus sujungti į automatinę duomenų valdymo sistemą. Finansų ministerijos skaičiavimais, įdiegimo kaštai lošimų verslui sudarys apie 9,2 mln. eurų. Be to 2017 m. liepos 1 d, įsigaliojo sugriežtinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimai, prie kurių verslas turėjo prisitaikyti investuodamas į sistemų ir procesų pokyčius.
apsaugos reikalavimai, kurių įgyvendinimas irgi reikalauja papildomų resursų ir investicijų. Nesvarstytina
atmesti
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-01-24 Nr. 72 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-471 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Projektas) nuostatoms, kurių tikslas – užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas – atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“, 51.1 papunktyje nustatytas specifines azartinių lošimų kontrolės priemones dėl buvimo lošimų organizavimo vietose ribojimų, ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr.
VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatoma prievolė visiems lošimų organizatoriams patikrinti į visas lošimų organizavimo vietas įeinančių asmenų tapatybę ir juos registruoti, argumentuojant, kad taip bus užtikrintas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyto draudimo – neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, parašiusių prašymą neleisti jiems lošti – laikymasis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 16¹ straipsniais įstatymą (toliau – Įstatymas Nr. XIII-771), kuriame numatyta prievolė nuo
skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, nepertraukiamai filmuojančią įėjimą į lošimų organizavimo vietas ir kasą (vietą), kur įmokami (išmokami) pinigai. Nustačius šią prievolę iš esmės pasikeistų lošimų organizatorių turimos informacijos apie į lošimo organizavimo vietą įėjusius asmenis aprėptis ir sumažėtų atvejų, kai dėl įrodymų nepakankamumo tiek lošimų organizatoriai už prašymą neleisti lošti parašiusio asmens įleidimą į lošimo organizavimo vietą, tiek savo noru apriboję savo galimybę lošti lošėjai už piktnaudžiavimo atvejus nėra traukiami administracinėn atsakomybėn. Minėta priemonė padės operatyviau nagrinėti nuolat gaunamus apribojusių savo galimybę lošti asmenų skundus dėl lošimų organizatorių veiksmų ir taip užtikrinti prašymus neleisti lošti parašiusių asmenų teisių apsaugą. Taigi, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina: 1.1.1. atsisakyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1200(2), kadangi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo tikslai kiti, negu Projekto tikslai; Atsižvelgti Pasiūlymas: Pritarti punktui
finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1200(2), kadangi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo tikslai kiti, negu Projekto tikslai. 1.1.2. draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip
punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;
<...>
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, išvada 2018-13-14 Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Nepritarti Argumentai: Siūloma pritarti LR Vyriausybės 2018-01-24 išvadai Nr. 72 bei Žmogaus teisių komiteto 2018-03-28 išvadai ir atmesti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2), kadangi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo tikslai kiti, negu Projekto tikslai. 2. Žmogaus teisių komitetas, išvada 2018-03-28 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIIP-1200(2) atmesti (argumentai - Vyriausybės nuomonė,
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 24 d. nutarime Nr.
72 išdėstytus argumentus, LRS kanceliarijos Žmogaus teisių komiteto pateiktas pastabas dėl šio projekto bei 2018-03-28 išvadą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Jolanta Dzikaitė [1] Žr. Sprendimo Gambelli ir kt., C-243/01, EU:C:2003:597, 60 punktą ir kitą minėtoje Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismų praktiką. [2]
finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73).
TEISIŲ komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys ir Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba, Finansų ministerijos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė ir vyriausioji specialistė Lina Kliukienė, Europos teisės departamento Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo koordinavimo skyriaus vedėja Laima Bendoraitytė, Loterijų asociacijos prezidentas Maksimas Reznikovas, Lietuvos futbolo federacijos atstovas Gintautas Babravičius, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Oleg Smirnov, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas Gediminas Rainys, lobistas Mantas Zakarka, lobistas Šarūnas Frolenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime po žodžio „įstatymo“ įrašytina santrumpa „Nr.“. Be to, projekto lyginamajame variante žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre.
Pritarti 2.Projektu siūloma nustatyti, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės turi patikrinti ne tik klientų, įeinančių į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti (kaip yra nustatyta galiojančiame Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme), tačiau ir visų kitų asmenų, įeinančio į lošimo organizavimo vietą, tapatybę bei juos registruoti. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės turėtų registruoti visus asmenis, įeinančius ir į automatų salonus, bingo salonus ar lažybų bei totalizatorių punktus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose lošimų organizavimo vietose yra pakankamai didelis asmenų srautas, dažniausiai statomos ir laimimos nedidelės pinigų sumos, svarstytina, ar Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo požiūriu yra pagrįstas ir proporcingas reikalavimas azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms registruoti visus be išimties į lošimų organizavimo vietą įėjusius asmenis, pvz. ir į lažybų punktą atėjusius ir 1 eurą virtualiose šunų varžybose pralaimėjusius asmenis, ar asmenis, įėjusius į bingo saloną, tačiau jame iš viso nežaidusius
departamentas 2011-11-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII‑275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1200(2) (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas. Siūlytume apsvarstyti, ar tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsnio nuostata šiame įstatyme numatyti reikalavimą registruoti ne tik kazino, bet ir kitų lošimo organizavimo vietų klientus. Kaip buvo nurodyta Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr.
IX-325 10, 18 ir
Azartinių lošimų įstatymo projektas), vertinant aiškinamąjį raštą galima teigti, kad šios siūlomos nuostatos tikslas yra ne pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, bet siekis griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą nuo galimo neigiamo lošimų poveikio ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. Todėl siūlytume šios nuostatos atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje ir, esant poreikiui, dėstyti ją Azartinių lošimų įstatymo projekte. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, jog ši priemonė yra reikalinga pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais, siūlytume pakartotinai įvertinti jos proporcingumą. Kaip buvo nurodyta, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Europos teisės departamento išvada), vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, azartiniai lošimai yra laikomi ekonominio pobūdžio veikla, kuri nėra reguliuojama ES antrinės teisės aktais, tačiau azartinių lošimų paslaugų teikimui taikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių nuostatos. Šios ekonominio pobūdžio veiklos apribojimai gali būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, bet remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau
Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2015/849[2] 11 ir 13 straipsnio reikalavimai sukuria teisinį pagrindą reglamentuoti azartinių lošimų kaip ekonominės veiklos apribojimus, susijusius su klientų tikrinimo priemonėmis – klientų identifikavimu ir tapatybės patikrinimu. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Direktyvos (ES) 2015/849 nuostata valstybės narės įpareigojamos numatyti reikalavimą azartinių lošimų organizatoriams taikyti klientų tikrinimo priemones tik laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo atvejais. Todėl reikalavimas registruoti lošimo organizavimo vietų klientus būtų laikytinas SESV 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų laisvių apribojimu ir turėtų būti pateisintas. Vertintina, ar reikalavimas registruoti kitų lošimo organizavimo vietų nei kazino klientus būtų laikytinas proporcingu atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir ar šio tikslo nėra įmanoma pasiekti mažiau ekonominės veiklos vykdytojus ribojančiomis priemonėmis. Kaip buvo nurodyta Europos teisės departamento išvadoje, aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog siūlomu reglamentavimu lošimų organizatoriams nebus sukuriama papildoma administracinė našta, nėra tikslus, nes siekdamas įgyvendinti šias nuostatas lošimo organizatorius turėtų sukurti asmenų registravimo sistemą ir užtikrinti tinkamą renkamų asmens duomenų apsaugą. Be to, norėtume atkreipti jūsų dėmesį ir į tai, kad net Direktyvos (ES) 2015/849, kuria numatomos privalomos prevencinės priemonės, 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis leidžiama taikyti išimtis lošimo paslaugų teikėjams, išskyrus kazino, jei valstybė narė, atlikusi tinkamą vertinimą, mano, kad tokių paslaugų operacijų pobūdis kelia mažą riziką.
Tokia nuostata pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais valstybėms narėms paliekama teisė spęsti dėl ribojančių priemonių poveikio ir būtinumo. Todėl siūlytume pakartotinai įvertinti šios siūlomos nuostatos proporcingumą atsižvelgiant į reikalavimo registruoti sukuriamą papildomą administracinę naštą lošimo organizatoriams. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-01-24 Nr. 72 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-471
„Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
aiškinamajame rašte nurodyta, kad kartu su Projektu teikiamame Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatoma prievolė visiems lošimų organizatoriams patikrinti į visas lošimų organizavimo vietas įeinančių asmenų tapatybę ir juos registruoti, argumentuojant, kad taip bus užtikrintas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyto draudimo – neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, parašiusių prašymą neleisti jiems lošti – laikymasis.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 16¹ straipsniais įstatymą (toliau – Įstatymas Nr. XIII-771), kuriame numatyta prievolė nuo 2019 m. lapkričio 1 d. visose lošimų organizavimo vietose įrengti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, nepertraukiamai filmuojančią įėjimą į lošimų organizavimo vietas ir kasą (vietą), kur įmokami (išmokami) pinigai. Nustačius šią prievolę iš esmės pasikeistų lošimų organizatorių turimos informacijos apie į lošimo organizavimo vietą įėjusius asmenis aprėptis ir sumažėtų atvejų, kai dėl įrodymų nepakankamumo tiek lošimų organizatoriai už prašymą neleisti lošti parašiusio asmens įleidimą į lošimo organizavimo vietą, tiek savo noru apriboję savo galimybę lošti lošėjai už piktnaudžiavimo atvejus nėra traukiami administracinėn atsakomybėn. Minėta priemonė padės operatyviau nagrinėti nuolat gaunamus apribojusių savo galimybę lošti asmenų skundus dėl lošimų organizatorių veiksmų ir taip užtikrinti prašymus neleisti lošti parašiusių asmenų teisių apsaugą. Taigi, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina:
Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2), kadangi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo tikslai kiti, negu Projekto tikslai;...>
pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIIP-1200(2) atmesti (argumentai - Vyriausybės nuomonė, Europos teisės departamento pastabos)
7Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – nėra,
susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Sergejus Jovaiša Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
komitetaS
dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja: Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Laimutė Matkevičienė – Seimo narė, Raimondas Martinėlis – Seimo narys, Oleg Smirnov - Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos direktorius,. Karolis Vinciūnas - Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos teisininkas, Rimantas Kveselaitis
Rainys - Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacijos patarėjas, Mantas Zakarka – UAB „Venta Nuovo“, Šarūnas Frolenko – lobistas, Justas Malinauskas – Lietuvos krepšinio federacija, Arūnas Molis – Prezidentės patarėjas, Laimonas Markauskas – Lietuvos futbolo federacija, Gintautas Babravičius - Lietuvos futbolo federacija.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„Nr.“. Be to, projekto lyginamajame variante žodis „įstatymas“ dėstytinas
naujos eilutės centre. Pritarti 2.
departamentas
nustatyti, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės turi patikrinti ne tik klientų, įeinančių į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti (kaip yra nustatyta galiojančiame Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme), tačiau ir visų kitų asmenų, įeinančio į lošimo organizavimo vietą, tapatybę bei juos registruoti. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės turėtų registruoti visus asmenis, įeinančius ir į automatų salonus, bingo salonus ar lažybų bei totalizatorių punktus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose lošimų organizavimo vietose yra pakankamai didelis asmenų srautas, dažniausiai statomos ir laimimos nedidelės pinigų sumos, svarstytina, ar Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo požiūriu yra pagrįstas ir proporcingas reikalavimas azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms registruoti visus be išimties į lošimų organizavimo vietą įėjusius asmenis, pvz. ir į lažybų punktą atėjusius ir 1 eurą virtualiose šunų varžybose pralaimėjusius asmenis, ar asmenis, įėjusius į bingo saloną, tačiau jame iš viso nežaidusius.. Pritarti
prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2017-11-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII‑275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1200(2) (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas. Siūlytume apsvarstyti, ar tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsnio nuostata šiame įstatyme numatyti reikalavimą registruoti ne tik kazino, bet ir kitų lošimo organizavimo vietų klientus. Kaip buvo nurodyta Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr.
IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas), vertinant aiškinamąjį raštą galima teigti, kad šios siūlomos nuostatos tikslas yra ne pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, bet siekis griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą nuo galimo neigiamo lošimų poveikio ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. Todėl siūlytume šios nuostatos atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje ir, esant poreikiui, dėstyti ją Azartinių lošimų įstatymo projekte. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, jog ši priemonė yra reikalinga pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais, siūlytume pakartotinai įvertinti jos proporcingumą. Kaip buvo nurodyta, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Europos teisės departamento išvada), vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, azartiniai lošimai yra laikomi ekonominio pobūdžio veikla, kuri nėra reguliuojama ES antrinės teisės aktais, tačiau azartinių lošimų paslaugų teikimui taikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių nuostatos. Šios ekonominio pobūdžio veiklos apribojimai gali būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, bet remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų laisvių ribojimo, taikomos priemonės turi būti nediskriminacinės ir proporcingos siekiamiems tikslams[¹].
Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2015/849[²]
azartinių lošimų kaip ekonominės veiklos apribojimus, susijusius su klientų tikrinimo priemonėmis – klientų identifikavimu ir tapatybės patikrinimu. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Direktyvos (ES) 2015/849 nuostata valstybės narės įpareigojamos numatyti reikalavimą azartinių lošimų organizatoriams taikyti klientų tikrinimo priemones tik laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo atvejais. Todėl reikalavimas registruoti lošimo organizavimo vietų klientus būtų laikytinas SESV 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų laisvių apribojimu ir turėtų būti pateisintas. Vertintina, ar reikalavimas registruoti kitų lošimo organizavimo vietų nei kazino klientus būtų laikytinas proporcingu atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir ar šio tikslo nėra įmanoma pasiekti mažiau ekonominės veiklos vykdytojus ribojančiomis priemonėmis. Kaip buvo nurodyta Europos teisės departamento išvadoje, aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog siūlomu reglamentavimu lošimų organizatoriams nebus sukuriama papildoma administracinė našta, nėra tikslus, nes siekdamas įgyvendinti šias nuostatas lošimo organizatorius turėtų sukurti asmenų registravimo sistemą ir užtikrinti tinkamą renkamų asmens duomenų apsaugą. Be to, norėtume atkreipti jūsų dėmesį ir į tai, kad net Direktyvos (ES) 2015/849, kuria numatomos privalomos prevencinės priemonės, 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis leidžiama taikyti išimtis lošimo paslaugų teikėjams, išskyrus kazino, jei valstybė narė, atlikusi tinkamą vertinimą, mano, kad tokių paslaugų operacijų pobūdis kelia mažą riziką.
Tokia nuostata pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais valstybėms narėms paliekama teisė spęsti dėl ribojančių priemonių poveikio ir būtinumo. Todėl siūlytume pakartotinai įvertinti šios siūlomos nuostatos proporcingumą atsižvelgiant į reikalavimo registruoti sukuriamą papildomą administracinę naštą lošimo organizatoriams. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01 24/ Nr. 72 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-471 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2)
(toliau – Projektas) nuostatoms, kurių tikslas – užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas – atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 51.1 papunktyje nustatytas specifines azartinių lošimų kontrolės priemones dėl buvimo lošimų organizavimo vietose ribojimų, ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
Projektu teikiamame Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatoma prievolė visiems lošimų organizatoriams patikrinti į visas lošimų organizavimo vietas įeinančių asmenų tapatybę ir juos registruoti, argumentuojant, kad taip bus užtikrintas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyto draudimo – neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, parašiusių prašymą neleisti jiems lošti – laikymasis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 16¹ straipsniais įstatymą (toliau – Įstatymas Nr. XIII-771), kuriame numatyta prievolė nuo
skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, nepertraukiamai filmuojančią įėjimą į lošimų organizavimo vietas ir kasą (vietą), kur įmokami (išmokami) pinigai.
Nustačius šią prievolę iš esmės pasikeistų lošimų organizatorių turimos informacijos apie į lošimo organizavimo vietą įėjusius asmenis aprėptis ir sumažėtų atvejų, kai dėl įrodymų nepakankamumo tiek lošimų organizatoriai už prašymą neleisti lošti parašiusio asmens įleidimą į lošimo organizavimo vietą, tiek savo noru apriboję savo galimybę lošti lošėjai už piktnaudžiavimo atvejus nėra traukiami administracinėn atsakomybėn. Minėta priemonė padės operatyviau nagrinėti nuolat gaunamus apribojusių savo galimybę lošti asmenų skundus dėl lošimų organizatorių veiksmų ir taip užtikrinti prašymus neleisti lošti parašiusių asmenų teisių apsaugą. Taigi, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina:
teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2), kadangi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo tikslai kiti, negu Projekto tikslai;
Vyriausybė,
10 1.1.2. draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje; <...>
sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Baura. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė