Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose azartinių lošimų reklama (toliau – reklama), išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 9¹ dalyje.“
dalimi: „9¹. Reklamos draudimas netaikomas:
1) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ir interneto svetainės adreso, nurodyto lošimų reglamente, skelbimui interneto svetainėse, išskyrus tas, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės;
2) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo skelbimui ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą;
3) informacijos apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamus azartinius lošimus skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente;
4) informacijos apie lošimus skelbimui leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams).“
dalimi: „9². Skelbiant šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.“
dalimi: „9³.
Draudžiama skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.“
išdėstyti taip: „10. Draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šių Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“
Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 1 dalį. „1. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Laimutė Matkevičienė Asta Kubilienė Darius Kaminskas Aušrinė Norkienė Vida Ačienė
Projekto
lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose azartinių lošimų reklama (toliau – reklama), išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 9¹ dalyje.“
dalimi: „9¹. Reklamos draudimas netaikomas:
1) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ir (ar) interneto svetainės adreso, nurodyto lošimų reglamente, skelbimui be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės interneto svetainėse, išskyrus tas interneto svetaines, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija;
2) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo skelbimui ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą;
3) informacijos apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamus azartinius lošimus skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente;
4) informacijos apie lošimus skelbimui leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams).“
dalimi: „9². Skelbiant šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.“
dalimi: „9³.
Draudžiama skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.“
išdėstyti taip: „10. Draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus
(kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šių Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“
pakeitimas Papildyti 18 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1. Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta:
1) lošimo pavadinimas;
2) lošimo organizavimo vieta;
3) lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainės adresas (jeigu lošimus organizuojanti bendrovė turi interneto svetainę);
4) 3) lošimo taisyklės;
5) 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis;
6) 5) didžiausia laimėjimo suma;
7) 6) laimėjimų grupės;
8) 7)
„kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas);
9) 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą;
10) 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka;
11) 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 1 dalį. „1.
„1. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Laimutė Matkevičienė Asta Kubilienė Darius Kaminskas Aušrinė Norkienė Vida Ačienė Raimundas Martinėlis Stasys Tumėnas
Projekto lyginamasis variantas XIIIP-1199(4)
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, prekės ženklus ir lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Jeigu ši informacija skelbiama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose pateikiama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“
dalimi: „9¹. Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.“
išdėstyti taip: „10. Draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, nuotoliniu būdu organizuojamus nuotoliniu būdu lošimus gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Draudžiama Jjaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas.
Šių Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti klientų, įeinančių į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę., jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas XIIIP-1199(4)
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, prekės ženklus ir lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Jeigu ši reklama skelbiama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose pateikiama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją .“
dalimi: „9¹. Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.“
išdėstyti taip: „10. Draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, nuotoliniu būdu organizuojamus nuotoliniu būdu lošimus gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Draudžiama Jjaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas.
Šių Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti klientų, įeinančių į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę., jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas-6
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Ddraudžiama specializuotose vaikams ir paaugliams jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją. Jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirta interneto svetaine laikytina interneto svetainė, kurioje ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtų renginių bei reiškinių aprašymui, profesionaliam jų vertinimui, informavimui apie juos, vaikų ir paauglių meninės ir techninės kūrybos sklaidai. 2. Papildyti 10 straipsnį 9¹ dalimi: „9¹. Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.“
išdėstyti taip: „10. Draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, nuotoliniu būdu organizuojamus nuotoliniu būdu lošimus gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Draudžiama Jjaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino).
Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šių Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti klientų, įeinančių į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę., jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.“
straipsnio 3 dalis ir 2 straipsnis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmenims iki 18 metų nedraudžiama būti lošimo automatų salonuose, totalizatoriaus ir lažybų punktuose ir jie gali laisvai stebėti lošimo procesą. Taip pat šiuo metu draudžiama reklamuoti azartinius lošimus išskyrus juos organizuojančių bendrovių, lošimo vietų pavadinimus, adresus, organizuojamų lošimų rūšis bei lošimo vietoje esantį lošimo įrenginių skaičių. Nuo 2016 m. pradžios įsigaliojus nuotolinių lošimų reglamentavimui, stebimas lošimų reklamos skleidimo suaktyvėjimas visuomenės informavimo priemonėse, reklama tapo patrauklesnė, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektas) (toliau – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Septynioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant lošimų reklamos reikalavimus ir buvimo lošimo vietose ribojimus. Įstatymų projektų tikslas – nustatyti griežtus, konkrečius ir aiškius reikalavimus azartinių lošimų reklamai ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Laimutė Matkevičienė, Asta Kubilienė, Darius Kaminskas, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse pastebimas lošimų reklamos suintensyvėjimas, reklama tapo patrauklesnė, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus, taip pat į tai, kad šiuo metu nėra nustatyti reklamos skleidimo būdai ir nėra reglamentuota, kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ji gali būti skleidžiama, iškilo poreikis minėtus reikalavimus detalizuoti, tam, kad būtų išvengta reikalavimų plečiamojo aiškinimo ir interpretavimo siekiant išplėsti lošimų reklamos galimybes. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, tačiau nėra nustatyta reikalavimo, kad į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus draudžiama įleisti asmenis, kuriems nėra sukakę 18 metų. Vadovaudamosi Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę tik tuo atveju, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.
Nesant reikalavimo, kad asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, ne tik draudžiama lošti, bet ir draudžiama tokius asmenis įleisti į lošimų organizavimo vietas, kyla grėsmė, kad į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus gali patekti ir netgi lošti nepilnamečiai asmenys. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti jiems lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti), draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.
Nesant Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytos prievolės visiems lošimų organizatoriams patikrinti asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas tapatybę ir juos registruoti, lošimų organizatoriams kyla sunkumų įgyvendinant Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta reikalavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, kuri sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Siekiant riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei ir ypač nepilnamečiams asmenims, Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma nustatyti griežtą ir aiškų azartinių lošimų reklamos reglamentavimą.
Atsižvelgiant į tai, Azartinių lošimų įstatymo projekte detaliau reglamentuojami santykiai, susiję su lošimų reklama, tai yra, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus: 1) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ir interneto svetainės adreso, nurodyto lošimų organizavimo reglamente, skelbimui interneto svetainėse, išskyrus vaikams ir paaugliams skirtas interneto svetaines, be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės; 2) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo, kai jie pateikiami ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą, skelbimui;
3) informacijos apie lošimus skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų organizavimo reglamente; 4) informacijos apie lošimus skelbimui leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams). Taip pat Azartinių lošimų įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad skelbiant minėtą 1–4 punktuose nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Priėmus Azartinių lošimų įstatymo projektą bus draudžiama bet kokia forma ir priemonėmis skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Taip pat Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas lošimų organizatorius privalės patikrinti asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas tapatybę ir juos registruoti.
Tam, kad būtų įgyvendintas šis reikalavimas, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo organizavimo vietą, tapatybę ir jį registruoti. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektu lošimų organizatoriams nustačius reikalavimą patikrinti visų asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas, tapatybę ir juos registruoti Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas siauresnis reglamentavimas (kliento tapatybės tikrinimas tik esant abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų) pripažintina netekusia galios. Šia priemone bus užkirstas kelias nepilnamečiams asmenims patekti į lošimų organizavimo vietas, taip pat užtikrintas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje įtvirtinto draudimo laikymasis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką vykdant priklausomybės nuo lošimų prevenciją. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti Įstatymų projektai sudarys sąlygas mažinti lošimų prieinamumą – bus sugriežtinti lošimų veiklai keliami reikalavimai, todėl gali sumažėti lošiančiųjų skaičius. Įstatymų projektai lošimų organizatoriams papildomos administracinės naštos nesukels, nes jau šiuo metu, vadovaudamiesi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, lošimų organizatoriai, siekdami užtikrinti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyto draudimo lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, ir Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10(1) dalyje nustatyto reikalavimo lošimų organizatoriui nustačius, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, nedelsiant nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos laikymąsi, prieš leisdami asmeniui lošti, privalo įsitikinti, kad asmuo nėra jaunesnis nei 18 metų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „lošimų veikla“, „lošimo namai (kazino)“, „lažybos“, „totalizatorius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Laimutė Matkevičienė Asta Kubilienė Darius Kaminskas Aušrinė Norkienė Vida Ačienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmenims iki 18 metų nedraudžiama būti lošimo automatų salonuose, totalizatoriaus ir lažybų punktuose ir jie gali laisvai stebėti lošimo procesą. Taip pat šiuo metu draudžiama reklamuoti azartinius lošimus išskyrus juos organizuojančių bendrovių, lošimo vietų pavadinimus, adresus, organizuojamų lošimų rūšis bei lošimo vietoje esantį lošimo įrenginių skaičių. Nuo 2016 m. pradžios įsigaliojus nuotolinių lošimų reglamentavimui, stebimas lošimų reklamos skleidimo suaktyvėjimas visuomenės informavimo priemonėse, reklama tapo patrauklesnė, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektas) (toliau – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Septynioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant lošimų reklamos reikalavimus ir buvimo lošimo vietose ribojimus.
Taip pat atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 20 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 reikalavimus lošimo paslaugų teikėjams ne tik papildomai patikrinti, bet ir nustatyti kliento tapatybę laimėjimo atsiėmimo ir/ar sumų statymo metu, kai vykdomi atitinkamos vertės sandoriai. Įstatymų projektų tikslas – nustatyti griežtus, konkrečius ir aiškius reikalavimus azartinių lošimų reklamai ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Laimutė Matkevičienė, Asta Kubilienė, Darius Kaminskas, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė, Raimundas Martinėlis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose.
Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse pastebimas lošimų reklamos suintensyvėjimas, reklama tapo patrauklesnė, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus, taip pat į tai, kad šiuo metu nėra nustatyti reklamos skleidimo būdai ir nėra reglamentuota, kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ji gali būti skleidžiama, iškilo poreikis minėtus reikalavimus detalizuoti, tam, kad būtų išvengta reikalavimų plečiamojo aiškinimo ir interpretavimo siekiant išplėsti lošimų reklamos galimybes. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, tačiau nėra nustatyta reikalavimo, kad į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus draudžiama įleisti asmenis, kuriems nėra sukakę 18 metų. Vadovaudamosi Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę tik tuo atveju, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.
Nesant reikalavimo, kad asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, ne tik draudžiama lošti, bet ir draudžiama tokius asmenis įleisti į lošimų organizavimo vietas, kyla grėsmė, kad į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus gali patekti ir netgi lošti nepilnamečiai asmenys. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti jiems lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti), draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.
Nesant Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytos prievolės visiems lošimų organizatoriams patikrinti asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas tapatybę ir juos registruoti, lošimų organizatoriams kyla sunkumų įgyvendinant Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta reikalavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, kuri sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Siekiant riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei ir ypač nepilnamečiams asmenims, Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma nustatyti griežtą ir aiškų azartinių lošimų reklamos reglamentavimą.
Atsižvelgiant į tai, Azartinių lošimų įstatymo projekte detaliau reglamentuojami santykiai, susiję su lošimų reklama, tai yra, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus: 1) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ir interneto svetainės adreso, nurodyto lošimų organizavimo reglamente, skelbimui interneto svetainėse, išskyrus vaikams ir paaugliams skirtas interneto svetaines, be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės; 2) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo, kai jie pateikiami ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą, skelbimui; 3) informacijos apie lošimus skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų organizavimo reglamente; 4) informacijos apie lošimus skelbimui leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams). Taip pat Azartinių lošimų įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad skelbiant minėtą 1–4 punktuose nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Priėmus Azartinių lošimų įstatymo projektą bus draudžiama bet kokia forma ir priemonėmis skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.
Taip pat Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas lošimų organizatorius privalės patikrinti asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas tapatybę ir juos registruoti, o laimėjimo atsiėmimo ir/ar sumų statymo metu, kai vykdomi atitinkamos vertės sandoriai – papildomai ne tik tikrinti, bet ir nustatyti klientų tapatybę ir juos registruoti. Tam, kad būtų įgyvendinti šie reikalavimai, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo organizavimo vietą, tapatybę ir jį registruoti. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektu lošimų organizatoriams nustačius reikalavimą patikrinti visų asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas, tapatybę ir juos registruoti Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas siauresnis reglamentavimas (kliento tapatybės tikrinimas tik esant abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų) pripažintina netekusia galios. Šia priemone bus užkirstas kelias nepilnamečiams asmenims patekti į lošimų organizavimo vietas, taip pat užtikrintas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje įtvirtinto draudimo laikymasis. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką vykdant priklausomybės nuo lošimų prevenciją. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti Įstatymų projektai sudarys sąlygas mažinti lošimų prieinamumą – bus sugriežtinti lošimų veiklai keliami reikalavimai, todėl gali sumažėti lošiančiųjų skaičius. Įstatymų projektai lošimų organizatoriams papildomos administracinės naštos nesukels, nes jau šiuo metu, vadovaudamiesi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, lošimų organizatoriai, siekdami užtikrinti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyto draudimo lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, ir Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10(1) dalyje nustatyto reikalavimo lošimų organizatoriui nustačius, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, nedelsiant nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos laikymąsi, prieš leisdami asmeniui lošti, privalo įsitikinti, kad asmuo nėra jaunesnis nei 18 metų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „lošimų veikla“, „lošimo namai (kazino)“, „lažybos“, „totalizatorius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Laimutė Matkevičienė Asta Kubilienė Darius Kaminskas Aušrinė Norkienė Vida Ačienė Raimundas Martinėlis Stasys Tumėnas
ir uždaviniai: Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmenims iki 18 metų nedraudžiama būti lošimo automatų salonuose, totalizatoriaus ir lažybų punktuose ir jie gali laisvai stebėti lošimo procesą. Taip pat šiuo metu draudžiama reklamuoti azartinius lošimus išskyrus juos organizuojančių bendrovių, lošimo vietų pavadinimus, adresus, organizuojamų lošimų rūšis bei lošimo vietoje esantį lošimo įrenginių skaičių. Nuo 2016 m. pradžios įsigaliojus nuotolinių lošimų reglamentavimui, stebimas lošimų reklamos skleidimo suaktyvėjimas visuomenės informavimo priemonėse, reklama tapo patrauklesnė, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 51.1 punkte numatytą priemonę griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant lošimų reklamos reikalavimus ir buvimo lošimo vietose ribojimus. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti griežtus, konkrečius ir aiškius reikalavimus azartinių lošimų reklamai ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Laimutė Matkevičienė, Asta Kubilienė, Darius Kaminskas, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė, Raimundas Martinėlis. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo, automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse pastebimas lošimų reklamos suintensyvėjimas, reklama tampa vis patrauklesnė, susidedanti iš įvairios papildomos vaizdinės ir garsinės informacijos, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus, taip pat į tai, kad šiuo metu nėra nustatyti reklamos pateikimo reikalavimai, iškilo poreikis minėtus reikalavimus nustatyti, tam, kad būtų išvengta azartinių lošimų reklamos reikalavimų plečiamojo aiškinimo ir interpretavimo siekiant išplėsti lošimų reklamos galimybes. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti jiems lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti), draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.
Azartinių lošimų įstatyme šiuo metu nėra nustatyta reikalavimo, kad į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus draudžiama įleisti asmenis, kuriems nėra sukakę 18 metų. Taip pat nėra nustatyta pareiga lošimų organizatoriui patikrinti į lošimų organizavimo vietą įeinančio asmens tapatybės. Vadovaudamosi Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę tik tuo atveju, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. Nesant reikalavimo, kad asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, ne tik draudžiama lošti, bet ir draudžiama tokius asmenis įleisti į lošimų organizavimo vietas bei patikrinti visų į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus įeinančių asmenų tapatybę, kyla grėsmė, kad į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus gali patekti ir netgi lošti nepilnamečiai asmenys bei asmenys pateikę prašymus neleisti lošti. Taip pat, nesant Azartinių lošimų įstatyme nustatytos prievolės visiems lošimų organizatoriams patikrinti asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas tapatybę, lošimų organizatoriams kyla sunkumų įgyvendinant Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta reikalavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, kuri sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Siekiant riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei ir ypač nepilnamečiams asmenims, Įstatymo projektu siūloma nustatyti griežtą ir aiškų azartinių lošimų reklamos reglamentavimą.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte detaliau reglamentuojami santykiai, susiję su lošimų reklama, tai yra, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją. Taip pat, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad skelbiant minėtą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Taip pat, Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimą lošimų organizatoriui patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus tapatybę bei draudimą į šias lošimų organizavimo vietas įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Šia priemone bus užkirstas kelias nepilnamečiams asmenims patekti į lošimų organizavimo vietas, taip pat užtikrintas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje įtvirtinto draudimo laikymasis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės.
Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką vykdant priklausomybės nuo lošimų prevenciją. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymo projektas sudarys sąlygas mažinti lošimų prieinamumą – bus sugriežtinti lošimų veiklai keliami reikalavimai, todėl gali sumažėti lošiančiųjų skaičius. Įstatymo projektas lošimų organizatoriams papildomos administracinės naštos nesukels, nes jau šiuo metu, vadovaudamiesi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, lošimų organizatoriai, siekdami užtikrinti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyto draudimo lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų ir Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10(1) dalyje nustatyto reikalavimo lošimų organizatoriui nustačius, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba, kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, nedelsiant nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos laikymąsi, prieš leisdami asmeniui lošti, privalo įsitikinti, kad asmuo nėra jaunesnis nei 18 metų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „lošimų veikla“, „lošimo namai (kazino)“, „lažybos“, „totalizatorius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Laimutė Matkevičienė Asta Kubilienė Darius Kaminskas Aušrinė Norkienė Vida Ačienė Raimundas Martinėlis Stasys Tumėnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-19 2017-10-16 Nr. S-2017-9493 Nr. S-2017-9199 Lietuvos Respublikos Seimui
ĮSTATYMO NR. IX-325 10, 18 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1199(2) DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas:
numatomi pakeitimai, kuriais ribojama reklama, bus taikomi ir nuotoliniams lošimams, kurie yra susiję su paslaugų taisyklėmis[1]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535[2] įtvirtintas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. 2. Atkreipiame dėmesį į Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatą, kuria siūloma iš Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio išbraukti 1 dalį, iš esmės šią nuostatą perkeliant į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2) 1 straipsnį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslai iš dalies yra susiję, tačiau didžiąja dalimi šių įstatymų reguliavimo tikslai skiriasi.
Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslas – užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, kaip to reikalaujama vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/849[3] 11 ir 13 straipsniais. Todėl į kazino įeinančių klientų registravimas šiame įstatyme įtvirtintas, kaip papildoma prevencinė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonė. Vis dėlto, abejotina, ar registravimo reikalavimo išplėtimas visoms lošimų rūšims leistų geriau pasiekti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslus, nes remiantis informacija, pateikta aiškinamajame rašte, aptariamos nuostatos tikslas – griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą nuo galimo neigiamo lošimų poveikio ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. Todėl manytume, kad siekiant lošimų prevencijos tikslų turėtų būti keičiamos ne specialaus, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai skirto, įstatymo nuostatos, bet Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, nustatančio lošimų organizavimo teisinį reguliavimą, 20 straipsnio nuostatos, kiek tai susiję su kitomis nei kazino lošimo organizavimo vietomis. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei būtų nuspręsta tikslinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio nuostatą, siūlytume įvertinti, ar reikalavimas registruoti kitų lošimo organizavimo vietų nei kazino klientus yra proporcingas siekiamiems tikslams.
Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, azartiniai lošimai yra laikomi ekonominio pobūdžio veikla ir nors nėra reguliuojami antrinės teisės aktais, bet azartinių lošimų paslaugų teikimui taikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių nuostatos.[4] Šios ekonominio pobūdžio veiklos apribojimai gali būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, pavyzdžiui, vartotojų apsauga nuo lošimo priklausomybės ir su lošimais susijusio nusikalstamumo bei sukčiavimo prevencija ir pan.[5] Tačiau, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų laisvių ribojimo, taikomos priemonės turi būti nediskriminacinės ir proporcingos siekiamiems tikslams. Šiuo atveju vertintina, ar siekiant užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas neužtenka numatyti mažesnę administracinę naštą sukuriančio reikalavimo, t. y. tikrinti klientų tapatybę, nei reikalavimas registruoti klientus. Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog siūlomu reglamentavimu lošimų organizatoriams nebus sukuriama papildoma administracinė našta, nėra tikslus, nes įtvirtinus reikalavimą registruoti ne tik kazino, bet ir kitų lošimo organizavimo vietų klientus, lošimo organizatorius būtų įpareigotas ne tik sukurti tokių asmenų registravimo sistemą, bet ir užtikrinti, kad klientų asmens duomenys būtų saugomi ir tvarkomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.
Todėl siūlytume įvertinti teikiamos nuostatos būtinumą, t. y., ar aiškinamajame rašte nurodytų tikslų nebūtų galima pasiekti mažiau ūkinę veiklą ribojančia priemone, pavyzdžiui, tikrinant į lošimo vietas ateinančių asmenų tapatybę. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta nekeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio ir nepapildyti jo nuostatomis, kurios šiuo metu yra siūlomos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2) 1 straipsnyje, siūlytina tikslinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio pavadinimą, nes išbraukus šio straipsnio 1 dalį, juo nebebūtų reglamentuojamas lošėjų tapatybės nustatymas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected] [1] Daugiau apie azartinių lošimų reklamos draudimo priskyrimą paslaugų taisyklėms žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Sebat Ince, C‑336/14, EU:C:2016:72, 74 ir 75 punktus. [2] 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p. 1). [3] 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73). [4] Žr. Sprendimo Gambelli ir kt., C-243/01, EU:C:2003:597, 60 punktą. [5] Žr. Sprendimo Gambelli ir kt. 60 punktą, Sprendimo Carmen Media Group, C‑46/08, EU:C:2010:505,
ir Stanleybet Malta, C‑463/13, EU:C:2015:25, 48 ir 49 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-07 Nr. S-2018-3507 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1199(3) (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad pastabų dėl Įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturime. Tačiau pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatomi pakeitimai, kuriais ribojama reklama, bus taikomi ir nuotoliniams lošimams, kurie yra susiję su paslaugų taisyklėmis[1]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535[2] įtvirtintas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected] [1] Daugiau apie azartinių lošimų reklamos draudimo priskyrimą paslaugų taisyklėms žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Sebat Ince, C‑336/14, EU:C:2016:72, 74 ir 75 punktus. [2] 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p. 1).
komitetaS
dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas ,Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja: Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Laimutė Matkevičienė – Seimo narė, Raimondas Martinėlis – Seimo narys, Oleg Smirnov - Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos direktorius,. Karolis Vinciūnas - Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos teisininkas, Rimantas Kveselaitis - Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, Gediminas Rainys - Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacijos patarėjas, Mantas Zakarka – UAB „Venta Nuovo“, Šarūnas Frolenko – lobistas, Justas Malinauskas
Markauskas – Lietuvos futbolo federacija, Gintautas Babravičius - Lietuvos futbolo federacija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre. Pritarti
departamentas 2017-11-06 2.
lyginamajame variante 2 straipsnio turinys nedera su projekto 2 straipsniu. Pritarti
prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2017-11-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas:
ribojama reklama, bus taikomi ir nuotoliniams lošimams, kurie yra susiję su paslaugų taisyklėmis[¹]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535[²] įtvirtintas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Pritarti
prie Lietuvos
iš Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio išbraukti 1 dalį, iš esmės šią nuostatą perkeliant į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2) 1 straipsnį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslai iš dalies yra susiję, tačiau didžiąja dalimi šių įstatymų reguliavimo tikslai skiriasi.
Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslas – užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, kaip to reikalaujama vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/849[³]
įstatyme įtvirtintas, kaip papildoma prevencinė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonė. Vis dėlto, abejotina, ar registravimo reikalavimo išplėtimas visoms lošimų rūšims leistų geriau pasiekti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslus, nes remiantis informacija, pateikta aiškinamajame rašte, aptariamos nuostatos tikslas – griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą nuo galimo neigiamo lošimų poveikio ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. Todėl manytume, kad siekiant lošimų prevencijos tikslų turėtų būti keičiamos ne specialaus, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai skirto, įstatymo nuostatos, bet Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, nustatančio lošimų organizavimo teisinį reguliavimą, 20 straipsnio nuostatos, kiek tai susiję su kitomis nei kazino lošimo organizavimo vietomis. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei būtų nuspręsta tikslinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio nuostatą, siūlytume įvertinti, ar reikalavimas registruoti kitų lošimo organizavimo vietų nei kazino klientus yra proporcingas siekiamiems tikslams.
Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, azartiniai lošimai yra laikomi ekonominio pobūdžio veikla ir nors nėra reguliuojami antrinės teisės aktais, bet azartinių lošimų paslaugų teikimui taikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių nuostatos.[⁴] Šios ekonominio pobūdžio veiklos apribojimai gali būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, pavyzdžiui, vartotojų apsauga nuo lošimo priklausomybės ir su lošimais susijusio nusikalstamumo bei sukčiavimo prevencija ir pan.[⁵] Tačiau, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų laisvių ribojimo, taikomos priemonės turi būti nediskriminacinės ir proporcingos siekiamiems tikslams. Šiuo atveju vertintina, ar siekiant užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas neužtenka numatyti mažesnę administracinę naštą sukuriančio reikalavimo, t. y. tikrinti klientų tapatybę, nei reikalavimas registruoti klientus. Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog siūlomu reglamentavimu lošimų organizatoriams nebus sukuriama papildoma administracinė našta, nėra tikslus, nes įtvirtinus reikalavimą registruoti ne tik kazino, bet ir kitų lošimo organizavimo vietų klientus, lošimo organizatorius būtų įpareigotas ne tik sukurti tokių asmenų registravimo sistemą, bet ir užtikrinti, kad klientų asmens duomenys būtų saugomi ir tvarkomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.
Todėl siūlytume įvertinti teikiamos nuostatos būtinumą, t. y., ar aiškinamajame rašte nurodytų tikslų nebūtų galima pasiekti mažiau ūkinę veiklą ribojančia priemone, pavyzdžiui, tikrinant į lošimo vietas ateinančių asmenų tapatybę. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta nekeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio ir nepapildyti jo nuostatomis, kurios šiuo metu yra siūlomos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2) 1 straipsnyje, siūlytina tikslinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio pavadinimą, nes išbraukus šio straipsnio 1 dalį, juo nebebūtų reglamentuojamas lošėjų tapatybės nustatymas. [¹] Daugiau apie azartinių lošimų reklamos draudimo priskyrimą paslaugų taisyklėms žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Sebat Ince, C‑336/14, EU:C:2016:72, 74 ir 75 punktus. [²] 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p. 1). [³] 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73). [⁴] Žr.
73). [⁴] Žr. Sprendimo Gambelli ir kt., C-243/01, EU:C:2003:597, 60 punktą. [⁵] Žr. Sprendimo Gambelli ir kt. 60 punktą, Sprendimo Carmen Media Group, C‑46/08, EU:C:2010:505, 55 punktą ir Sprendimo Stanley
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos sporto federacijų sąjunga 2017-12-081 Argumentai: Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio 4 dalis numato draudimą skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.
Toks Įstatymo projekte nustatytas ribojimas laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu atsižvelgiant į tai, kada
azartinius lošimus organizuojančių bendrovių ir alkoholinius gėrimus gaminančių bendrovių duota parama mainais už informacijos apie šių bendrovių atliekamą sporto (ypač futbolo ir krepšinio) renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą;
b) nuo 2018-01-01 įsigaliojus Alkoholio Kontrolės įstatymo pakeitimams alkoholio reklama yra draudžiama ir todėl parama iš alkoholinius gėrimus gaminančių bendrovių Lietuvos komandinių sporto šakų klubams ženkliai sumažėjo arba jos visai neliko, tad nemažą Lietuvos komandinių sporto šakų klubų lėšų dalį nuo 2018 m. sudarys parama gauta iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių;
organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą tikėtina, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės nebebus suinteresuotos finansiškai remti Lietuvos komandinių sporto šakų klubus, todėl šie neteks didžiosios dalies savo biudžeto lėšų;
finansavimo mechanizmų, kurie galėtų pakeisti Lietuvos komandinių sporto šakų klubų iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamą finansinę paramą;
vaikų ir jaunimo sporto ugdymo veiklą, todėl sumažėjus Lietuvos komandinių sporto šakų klubų finansavimo šaltiniams (t.y. iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamai paramai) smuktų taip pat ir vaikų ir jaunimo užimtumas, nukentėtų jiems sudaromos sąlygos sportuoti ir komandinių sporto šakų vystymas bei populiarinimas;
šaltinių (iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamos paramos, jiems remiant įvairius sporto renginius, veiklas ir t.t.) atėmimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje 2011-2020 metų valstybinėje sporto plėtros strategijoje numatytiems tikslams sudaryti sąlygas visų Lietuvos socialinių grupių įtraukimui į sporto veiklą, taip sprendžiant itin svarbius visuomenės sanglaudos, gyvenimo kokybės gerinimo, gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos, didesnio darbingumo, laisvalaikio užimtumo uždavinius ir kartu sukuriant socialinį pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai.
Toks Įstatymo projekte nustatytas ribojimas laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu atsižvelgiant į tai, kada
azartinius lošimus organizuojančių bendrovių ir alkoholinius gėrimus gaminančių bendrovių duota parama mainais už informacijos apie šių bendrovių atliekamą sporto (ypač futbolo ir krepšinio) renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą;
b) nuo 2018-01-01 įsigaliojus Alkoholio Kontrolės įstatymo pakeitimams alkoholio reklama yra draudžiama ir todėl parama iš alkoholinius gėrimus gaminančių bendrovių Lietuvos komandinių sporto šakų klubams ženkliai sumažėjo arba jos visai neliko, tad nemažą Lietuvos komandinių sporto šakų klubų lėšų dalį nuo 2018 m. sudarys parama gauta iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių;
organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą tikėtina, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės nebebus suinteresuotos finansiškai remti Lietuvos komandinių sporto šakų klubus, todėl šie neteks didžiosios dalies savo biudžeto lėšų;
finansavimo mechanizmų, kurie galėtų pakeisti Lietuvos komandinių sporto šakų klubų iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamą finansinę paramą;
vaikų ir jaunimo sporto ugdymo veiklą, todėl sumažėjus Lietuvos komandinių sporto šakų klubų finansavimo šaltiniams (t.y. iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamai paramai) smuktų taip pat ir vaikų ir jaunimo užimtumas, nukentėtų jiems sudaromos sąlygos sportuoti ir komandinių sporto šakų vystymas bei populiarinimas;
šaltinių (iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamos paramos, jiems remiant įvairius sporto renginius, veiklas ir t.t.) atėmimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje 2011-2020 metų valstybinėje sporto plėtros strategijoje numatytiems tikslams sudaryti sąlygas visų Lietuvos socialinių grupių įtraukimui į sporto veiklą, taip sprendžiant itin svarbius visuomenės sanglaudos, gyvenimo kokybės gerinimo, gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos, didesnio darbingumo, laisvalaikio užimtumo uždavinius ir kartu sukuriant socialinį pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai. Siūlome įtvirtinti Azartinių lošimų įstatyme leidimą skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą, kas sudarytų galimybes Lietuvos komandinių sporto šakų klubams ir toliau gauti azartinius lošimus organizuojančių bendrovių finansinę paramą.
Leidimas skelbti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimą, prekės ženklą ir (ar) interneto svetainės adresą, skelbiant apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės viešų sporto renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą, jau yra tam tikras azartinių lošimų reklamos ribojimas, tačiau tokia išimtis būtų proporcinga, nes išlaikytų galimybę komandinių sporto šakų klubams gauti finansavimą iš lošimų organizatorių ir kartu apibrėžia/apriboja, kokia informacija apie lošimų organizatorių gali būti skleidžiama. Būtų užtikrintas skirtingų interesų balansas. Taip pat, atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projektu yra numatomi ženklesni ribojimai, nei dabartinėje Azartinių lošimų įstatymo redakcijoje, siūlome numatyti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį (Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų įsigaliojimą nukeliant iki 2019-01-01), siekiant suteikti galimybę numatomų Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų veikiamiems subjektams tinkamai pasiruošti reglamentavimo griežtinimui, analogiškai kaip ir Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų, įvedančių alkoholio reklamos draudimą, atveju. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių
lošimų reklama (toliau - reklama), išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 9¹ dalyje.“
2Papildyti 10 straipsnį 9¹ dalimi:
„91.
Reklamos draudimas netaikomas:
(ar) interneto svetainės adreso, nurodyto lošimų reglamente, skelbimui be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės interneto svetainėse, išskyrus tas interneto svetaines, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija;
skelbimui ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą;
organizuojamus azartinius lošimus skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente;
pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
(ar) interneto svetainės adreso, nurodyto lošimų reglamente, skelbimui skleidžiant informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės sporto renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.“
3Papildyti 10 straipsnį 9² dalimi:
„92 Skelbiant šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.“
4Papildyti 10 straipsnį 9³ dalimi:
„9³. Draudžiama skleisti informaciją apie azartinius lošimus veiklų, fizinių ir
juridinių asmenų rėmimą. 5. Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių
punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.
Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“ Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 2019 m. sausio 1 d.“
asociacija 2018-02-14
<...>
Manome, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlomas Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo keitimas prieštarauja Susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų pripažintam mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo užtikrinimo principui. argumentai ir išvados išdėstytos pridedame rašte. <....> Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1191 (toliau - Įstatymo projektas) ir Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP -1199(2). Dėl abiejų šių teisės aktų Lietuvos Respublikos Seimas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir paprašė pateikti išvadas.
Įstatymo projekte siūloma: (1) padidinti fiksuotus loterijų ir lošimų mokesčio tarifus loterijoms, lažyboms, nuotoliniam s lošimams, B kategorijos automatams bei lošimo stalams; (2) papildomai apmokestinti/padidinti loterijų ir lošimų mokesčio bazės mokesčio tarifą, taikomą lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumų skirtumui. Socialinių partnerių nuomone Įstatymo projekte siūlomi loterijų ir lošimų mokesčių sistemos pokyčiai turi būti vertinami neatsiejamai nuo kitų Seimo jau priimtų arba svarstomų pakeitimų. Toks visuminis požiūris atitinka ir Vyriausybės bei socialinių partnerių pasirašyto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų nuostatas dėl mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo užtikrinimo. Seimas
nustatė reikalavimą visus eksploatuojamus lošimo automatus sujungti į automatinę duomenų valdymo sistemą. Taip pat nustatytas reikalavimas iki 2019 lapkričio 1 d. įdiegti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, nepertraukiamai filmuoti į lošimo vietas įeinančius asmenis bei lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų, atliekančių operacijas su pinigais kasoje, veiksmus ir jų privalomą 180 dienų saugojimą. Lošimo automatų sujungimo į automatinę duomenų valdymo sistemą įdiegimo data - trys metai nuo techninių reikalavimų priėmimo, t. y. iki 2021 m. lapkričio 1 d. Finansų ministerijos skaičiavimais, įdiegimo („atitikimo reikalavimams“) kaštai lošimų verslui kainuos 9,2 mln. eurų. Be to 2017 m. liepos 1 d, įsigaliojo sugriežtinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimai, prie kurių verslas turėjo prisitaikyti investuodamas į sistemų ir procesų pokyčius. 2018 m. gegužės mėn. įsigalios nauji asmens duomenų apsaugos reikalavimai, kurių įgyvendinimas irgi reikalauja papildomų resursų ir investicijų.
Taip pat Seime užregistruotas Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. X IIIP-1199(2), numatantis visišką azartinių lošimų reklamos draudimą ir į lošimo vietas įeinančių asmenų registraciją. Seimo priimtos priemonės, kurios bus pradėtos taikyti, padės geriau kontroliuoti įeinančius į lošimų vietas asmenis, t.t. nepilnamečius, kuriems draudžiama patekti į lošimo vietas, asmenis, savo noru apribojusius galimybes lošti, bus užkardyta neapskaitytų lošimo lėšų apyvarta jei tokia egzistuoja. Šių priemonių įgyvendinimas pareikalaus ženklių rinkos dalyvių investicijų, todėl nepalaikome mokesčių sistemos keitimo ir mokesčių didinimo siūlymų ir raginame Vyriausybę bei pataisų iniciatorius atidėti mokesčių kėlimo klausimo svarstymą iki bus įdiegtos automatinė duomenų valdymo ir skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos. Raginame atsižvelgti ir į tai, kad Seimas priimdamas reikalavimus filmuojamų įrašų saugojimui nustatė ne Vyriausybės siūlytą 45 dienų terminą, bet 180 dienų. Nustatytas ir įstatyme įtvirtintas 180 d. terminas saugoti aukštos raiškos filmuotą medžiagą neatitinka tikslo proporcingumo kriterijų (pvz. Estijoje yra nustatyta - 14 dienų saugojimo terminas, Latvijoje - 7 dienos, Slovakijoje
Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, sumokama loterijų ir lošimų mokesčio dalis nuo bendro vidaus produkto yra mažesnė (Lietuvoje 0,04% , Latvijoje 0,13%, Estijoje 0,11% ) yra klaidingas.
Lietuvos lošimų rinka yra mažiausia iš Baltijos valstybių tiek apimtimi, lošėjų ir lošimų organizatorių skaičiumi bei gaunamomis apyvartomis (vienas statistinis suaugęs Lietuvos gyventojas lošim am s išleidžia 27 eurus, latvis 138, estas 134). Tai yra pozityvus reiškinys ir parodo, kad ši rinka Lietuvoje yra tinkamai kontroliuojama bei neturi sąlygų vykdyti ekspansyvią plėtrą. Socialiniu požiūriu svarbu ir tai, kad azartinių lošimų sektoriuje dirbančių asmenų kiekis nuolat auga šiuo metu siekia beveik 3000 dirbančiųjų, kurių dauguma yra kvalifikuoti ir jauno ar vidutinio amžiaus. Šie žmonės yra įgiję specifinius įgūdžius ir dėl mokesčių kėlimo traukiantis antžeminių lošimų tinklui bus ypač patrauklus kitų šalių lošimų bendrovėms. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, pagal Statistikos departamento duomenis, būtent tokio amžiaus gyventojai patenka į labiausiai emigruojančių gyventojų kategoriją. Taip pat būtina įvertinti, kad Latvijoje, kurioje lošimų rinkos dydis 3 kartus didesnis už Lietuvos, dirba tik beveik 4000 žmonių, t.y. tik 1000 daugiau nei Lietuvoje. Estijoje, kurios lošimų rinka yra panašaus dydžio į Lietuvos, lošimų sektoriuje dirba beveik 1000 darbuotojų, t.y. net 2000 mažiau nei Lietuvoje. Įvertinus Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų dydžius, Lietuvoje lošimų bendrovės jau dabar sumoka daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą. O atskiri apmokestinimo tarifai Lietuvoje daugeliu atvejų yra lygūs ar net didesni nei Pabaltijo kaimynų.
Finansų Ministerija rengdama Vyriausybės išvados projektą dėl Įstatymo projekto turėtų išanalizuoti projekto rengėjų pasiūlymus ir iš tarifų padidinimo planuojamą papildomai surinkti mokesčių sumą palyginti su lošimo bendrovių gaunamo pelno bei veiklos pelningumo rodikliais. Pastarojo laikotarpio viso šio sektoriaus bendrovių pelnas nesiekė tokių sumų, kurias Įstatymo projekto iniciatoriai deklaruoja, kad valstybės biudžetas gautų papildomai. Tai rodo, kad rinkos dalyviai susidurtų su veiklos stabilumo ir tęstinumo problemomis ir galimai pasikartotų 2009 m. mokesčių padidinimo situacija. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji lošimų mokesčio tarifai, kurie vidutiniškai buvo padidinti 37%. Biudžeto surinkimo pajamos po padidinimo buvo mažesnės, nei projektuota. Beveik tūkstantis sektoriaus darbuotojų neteko darbo, smuko dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis, 4 lošimų bendrovės bankrutavo. Valstybė ne tik negavo lošimų mokesčių, tačiau prarado ir kitais mokesčiais surenkamas biudžeto pajamas - GPM, Sodros, PVM, Pelno ir pan. Neplanuotas ir staigus mokesčių kėlimas ne tik neigiamai veikia Lietuvos verslą ir blogina jo konkurencinę padėtį, bet ir sudaro prielaidas nelegalaus verslo plėtrai. Gambling Capital 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, tik 56,5% visos Lietuvoje realiai veikiančios nuotolinių lošimų rinkos sudarė legaliai veikiantys ir licencijas turinys nuotolinių lošimų organizatoriai. Valstybės biudžeto per praėjusius metus nepasiekė apytiksliai 1,2 milijono eurų mokesčių. Mokesčių keitimo siūlymai turi būti atidžiai vertinami įtakos šešėliniams lošimams - tiek nuotoliniams, tiek antžeminiams lošimams prasme.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija:
ir Įstatymo projekto iniciatoriams šiuos siūlymus atidėti iki 2021 m.;
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01 24/ Nr. 72 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-471 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2)
(toliau – Projektas) nuostatoms, kurių tikslas – užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas – atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 51.1 papunktyje nustatytas specifines azartinių lošimų kontrolės priemones dėl buvimo lošimų organizavimo vietose ribojimų, ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
Projektu teikiamame Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatoma prievolė visiems lošimų organizatoriams patikrinti į visas lošimų organizavimo vietas įeinančių asmenų tapatybę ir juos registruoti, argumentuojant, kad taip bus užtikrintas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyto draudimo – neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, parašiusių prašymą neleisti jiems lošti – laikymasis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 16¹ straipsniais įstatymą (toliau – Įstatymas Nr. XIII-771), kuriame numatyta prievolė nuo 2019 m. lapkričio 1 d. visose lošimų organizavimo vietose įrengti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, nepertraukiamai filmuojančią įėjimą į lošimų organizavimo vietas ir kasą (vietą), kur įmokami (išmokami) pinigai.
Nustačius šią prievolę iš esmės pasikeistų lošimų organizatorių turimos informacijos apie į lošimo organizavimo vietą įėjusius asmenis aprėptis ir sumažėtų atvejų, kai dėl įrodymų nepakankamumo tiek lošimų organizatoriai už prašymą neleisti lošti parašiusio asmens įleidimą į lošimo organizavimo vietą, tiek savo noru apriboję savo galimybę lošti lošėjai už piktnaudžiavimo atvejus nėra traukiami administracinėn atsakomybėn. Minėta priemonė padės operatyviau nagrinėti nuolat gaunamus apribojusių savo galimybę lošti asmenų skundus dėl lošimų organizatorių veiksmų ir taip užtikrinti prašymus neleisti lošti parašiusių asmenų teisių apsaugą. Taigi, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina:
teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2), kadangi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo tikslai kiti, negu Projekto tikslai; Atsižvelgti Siūlymas susijęs su įstatymo projektu Nr. XIIIP-1200(2). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
10 1.1.2. draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;
Vyriausybė, 2018-01 24/ Nr.
721010 1.1.3. neatsisakyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyto draudimo lošti jaunesniems kaip 18 metų asmenims, tačiau atsisakyti kaip perteklinio draudimo „leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose“;
Vyriausybė, 2018-01 24/ Nr. 72 1.1.4. atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo Nr. XIII-771 nuostatos dėl prievolės visose lošimų organizavimo vietose įrengti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, nepertraukiamai filmuojančią įėjimą į lošimų organizavimo vietas ir kasą (vietą), kur įmokami (išmokami) pinigai, įsigalios 2019 m. lapkričio 1 d., siekiant užtikrinti tinkamą prašymus neleisti lošti parašiusių asmenų ir jų interesų apsaugą, nustatyti ankstesnę Įstatymo Nr. XIII-771 nuostatų, susijusių su privalomu visų lošimo vietų filmavimu, įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. Pritarti
Vyriausybė, 2018-01 24/ Nr. 72
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015, L 241, p. 1). Pritarti
Vyriausybė, 2018-01 24/ Nr. 72
Vyriausybė,
straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims), atsižvelgiant į tai, kad Projekte nenumatyti sporto ir kitose srityse veikiančių asmenų pajamų netekimo iš azartinių lošimų reklamos kompensavimo mechanizmai. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 7.
7Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:
iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms – už
grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. – už - 4 (rezultatą lėmė Komiteto pirmininko balsas). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Baura. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė
FINANSŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 10, 18 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstytinas naujos eilutės centre. Pritarti
projekto 2 straipsniu. Pritarti
departamentas 2017-11-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas:
ribojama reklama, bus taikomi ir nuotoliniams lošimams, kurie yra susiję su paslaugų taisyklėmis[1]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą.
Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535[2] įtvirtintas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Pritarti Argumentai:
Įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą. 2. Atkreipiame dėmesį į Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatą, kuria siūloma iš Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio išbraukti 1 dalį, iš esmės šią nuostatą perkeliant į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2) 1 straipsnį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslai iš dalies yra susiję, tačiau didžiąja dalimi šių įstatymų reguliavimo tikslai skiriasi. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslas – užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, kaip to reikalaujama vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/849[3] 11 ir 13 straipsniais. Todėl į kazino įeinančių klientų registravimas šiame įstatyme įtvirtintas, kaip papildoma prevencinė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonė.
Vis dėlto, abejotina, ar registravimo reikalavimo išplėtimas visoms lošimų rūšims leistų geriau pasiekti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslus, nes remiantis informacija, pateikta aiškinamajame rašte, aptariamos nuostatos tikslas – griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą nuo galimo neigiamo lošimų poveikio ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. Todėl manytume, kad siekiant lošimų prevencijos tikslų turėtų būti keičiamos ne specialaus, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai skirto, įstatymo nuostatos, bet Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, nustatančio lošimų organizavimo teisinį reguliavimą, 20 straipsnio nuostatos, kiek tai susiję su kitomis nei kazino lošimo organizavimo vietomis. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei būtų nuspręsta tikslinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio nuostatą, siūlytume įvertinti, ar reikalavimas registruoti kitų lošimo organizavimo vietų nei kazino klientus yra proporcingas siekiamiems tikslams. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, azartiniai lošimai yra laikomi ekonominio pobūdžio veikla ir nors nėra reguliuojami antrinės teisės aktais, bet azartinių lošimų paslaugų teikimui taikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių nuostatos.[4] Šios ekonominio pobūdžio veiklos apribojimai gali būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, pavyzdžiui, vartotojų apsauga nuo lošimo priklausomybės ir su lošimais susijusio nusikalstamumo bei sukčiavimo prevencija ir pan.[5] Tačiau, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų laisvių ribojimo, taikomos priemonės turi būti nediskriminacinės ir proporcingos siekiamiems tikslams.
Šiuo atveju vertintina, ar siekiant užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas neužtenka numatyti mažesnę administracinę naštą sukuriančio reikalavimo, t. y. tikrinti klientų tapatybę, nei reikalavimas registruoti klientus. Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog siūlomu reglamentavimu lošimų organizatoriams nebus sukuriama papildoma administracinė našta, nėra tikslus, nes įtvirtinus reikalavimą registruoti ne tik kazino, bet ir kitų lošimo organizavimo vietų klientus, lošimo organizatorius būtų įpareigotas ne tik sukurti tokių asmenų registravimo sistemą, bet ir užtikrinti, kad klientų asmens duomenys būtų saugomi ir tvarkomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl siūlytume įvertinti teikiamos nuostatos būtinumą, t. y., ar aiškinamajame rašte nurodytų tikslų nebūtų galima pasiekti mažiau ūkinę veiklą ribojančia priemone, pavyzdžiui, tikrinant į lošimo vietas ateinančių asmenų tapatybę. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta nekeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio ir nepapildyti jo nuostatomis, kurios šiuo metu yra siūlomos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1200(2) 1 straipsnyje, siūlytina tikslinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio pavadinimą, nes išbraukus šio straipsnio 1 dalį, juo nebebūtų reglamentuojamas lošėjų tapatybės nustatymas. Pritarti Argumentai: Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1200(2) siūlome atmesti. 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos sporto federacijų sąjunga 2017-12-08 Nr.G-2017-135711 Argumentai: Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio 4 dalis numato draudimą skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.
Toks Įstatymo projekte nustatytas ribojimas laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu atsižvelgiant į tai, kada
azartinius lošimus organizuojančių bendrovių ir alkoholinius gėrimus gaminančių bendrovių duota parama mainais už informacijos apie šių bendrovių atliekamą sporto (ypač futbolo ir krepšinio) renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą;
b) nuo 2018-01-01 įsigaliojus Alkoholio Kontrolės įstatymo pakeitimams alkoholio reklama yra draudžiama ir todėl parama iš alkoholinius gėrimus gaminančių bendrovių Lietuvos komandinių sporto šakų klubams ženkliai sumažėjo arba jos visai neliko, tad nemažą Lietuvos komandinių sporto šakų klubų lėšų dalį nuo 2018 m. sudarys parama gauta iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių;
organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą tikėtina, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės nebebus suinteresuotos finansiškai remti Lietuvos komandinių sporto šakų klubus, todėl šie neteks didžiosios dalies savo biudžeto lėšų;
finansavimo mechanizmų, kurie galėtų pakeisti Lietuvos komandinių sporto šakų klubų iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamą finansinę paramą;
vaikų ir jaunimo sporto ugdymo veiklą, todėl sumažėjus Lietuvos komandinių sporto šakų klubų finansavimo šaltiniams (t.y. iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamai paramai) smuktų taip pat ir vaikų ir jaunimo užimtumas, nukentėtų jiems sudaromos sąlygos sportuoti ir komandinių sporto šakų vystymas bei populiarinimas;
šaltinių (iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamos paramos, jiems remiant įvairius sporto renginius, veiklas ir t.t.) atėmimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje 2011-2020 metų valstybinėje sporto plėtros strategijoje numatytiems tikslams sudaryti sąlygas visų Lietuvos socialinių grupių įtraukimui į sporto veiklą, taip sprendžiant itin svarbius visuomenės sanglaudos, gyvenimo kokybės gerinimo, gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos, didesnio darbingumo, laisvalaikio užimtumo uždavinius ir kartu sukuriant socialinį pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai.
Toks Įstatymo projekte nustatytas ribojimas laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu atsižvelgiant į tai, kada
azartinius lošimus organizuojančių bendrovių ir alkoholinius gėrimus gaminančių bendrovių duota parama mainais už informacijos apie šių bendrovių atliekamą sporto (ypač futbolo ir krepšinio) renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą;
b) nuo 2018-01-01 įsigaliojus Alkoholio Kontrolės įstatymo pakeitimams alkoholio reklama yra draudžiama ir todėl parama iš alkoholinius gėrimus gaminančių bendrovių Lietuvos komandinių sporto šakų klubams ženkliai sumažėjo arba jos visai neliko, tad nemažą Lietuvos komandinių sporto šakų klubų lėšų dalį nuo 2018 m. sudarys parama gauta iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių;
organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą tikėtina, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės nebebus suinteresuotos finansiškai remti Lietuvos komandinių sporto šakų klubus, todėl šie neteks didžiosios dalies savo biudžeto lėšų;
finansavimo mechanizmų, kurie galėtų pakeisti Lietuvos komandinių sporto šakų klubų iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamą finansinę paramą;
vaikų ir jaunimo sporto ugdymo veiklą, todėl sumažėjus Lietuvos komandinių sporto šakų klubų finansavimo šaltiniams (t.y. iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamai paramai) smuktų taip pat ir vaikų ir jaunimo užimtumas, nukentėtų jiems sudaromos sąlygos sportuoti ir komandinių sporto šakų vystymas bei populiarinimas;
šaltinių (iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gaunamos paramos, jiems remiant įvairius sporto renginius, veiklas ir t.t.) atėmimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje 2011-2020 metų valstybinėje sporto plėtros strategijoje numatytiems tikslams sudaryti sąlygas visų Lietuvos socialinių grupių įtraukimui į sporto veiklą, taip sprendžiant itin svarbius visuomenės sanglaudos, gyvenimo kokybės gerinimo, gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos, didesnio darbingumo, laisvalaikio užimtumo uždavinius ir kartu sukuriant socialinį pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai. Siūlome įtvirtinti Azartinių lošimų įstatyme leidimą skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą, kas sudarytų galimybes Lietuvos komandinių sporto šakų klubams ir toliau gauti azartinius lošimus organizuojančių bendrovių finansinę paramą.
Leidimas skelbti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimą, prekės ženklą ir (ar) interneto svetainės adresą, skelbiant apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės viešų sporto renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą, jau yra tam tikras azartinių lošimų reklamos ribojimas, tačiau tokia išimtis būtų proporcinga, nes išlaikytų galimybę komandinių sporto šakų klubams gauti finansavimą iš lošimų organizatorių ir kartu apibrėžia/apriboja, kokia informacija apie lošimų organizatorių gali būti skleidžiama. Būtų užtikrintas skirtingų interesų balansas. Taip pat, atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projektu yra numatomi ženklesni ribojimai, nei dabartinėje Azartinių lošimų įstatymo redakcijoje, siūlome numatyti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį (Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų įsigaliojimą nukeliant iki 2019-01-01), siekiant suteikti galimybę numatomų Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų veikiamiems subjektams tinkamai pasiruošti reglamentavimo griežtinimui, analogiškai kaip ir Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų, įvedančių alkoholio reklamos draudimą, atveju. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių
lošimų reklama (toliau - reklama), išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 9¹ dalyje.“
2Papildyti 10 straipsnį 9¹ dalimi:
„91.
Reklamos draudimas netaikomas:
(ar) interneto svetainės adreso, nurodyto lošimų reglamente, skelbimui be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės interneto svetainėse, išskyrus tas interneto svetaines, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija;
skelbimui ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą;
organizuojamus azartinius lošimus skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente;
pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
(ar) interneto svetainės adreso, nurodyto lošimų reglamente, skelbimui skleidžiant informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės sporto renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.“
3Papildyti 10 straipsnį 9² dalimi:
„92 Skelbiant šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.“
4Papildyti 10 straipsnį 9³ dalimi:
„9³. Draudžiama skleisti informaciją apie azartinius lošimus veiklų, fizinių ir
juridinių asmenų rėmimą. 5. Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių
punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.
Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“ Atsižvelgti Pasiūlymas:
Siūlomas 10 straipsnio 9¹ dalies papildymas 5) punktu prieštarauja siūlymui 10 straipsnį papildyti 9³ dalimi (dėl informacijos skleidimo apie lošimų bendrovės sporto renginių ar kitų veiklų, asmenų rėmimą). Siūlome: 5) punktas turėtų būti išbrauktas. 4 Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 2019 m. sausio 1 d.“
asociacija 2018-02-14 Nr.G-2018-1661
<...>
Manome, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlomas Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo keitimas prieštarauja Susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų pripažintam mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo užtikrinimo principui. argumentai ir išvados išdėstytos pridedame rašte. <....> Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1191 (toliau - Įstatymo projektas) ir Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP -1199(2). Dėl abiejų šių teisės aktų Lietuvos Respublikos Seimas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir paprašė pateikti išvadas.
Įstatymo projekte siūloma: (1) padidinti fiksuotus loterijų ir lošimų mokesčio tarifus loterijoms, lažyboms, nuotoliniam s lošimams, B kategorijos automatams bei lošimo stalams; (2) papildomai apmokestinti/padidinti loterijų ir lošimų mokesčio bazės mokesčio tarifą, taikomą lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumų skirtumui. Socialinių partnerių nuomone Įstatymo projekte siūlomi loterijų ir lošimų mokesčių sistemos pokyčiai turi būti vertinami neatsiejamai nuo kitų Seimo jau priimtų arba svarstomų pakeitimų. Toks visuminis požiūris atitinka ir Vyriausybės bei socialinių partnerių pasirašyto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų nuostatas dėl mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo užtikrinimo. Seimas
nustatė reikalavimą visus eksploatuojamus lošimo automatus sujungti į automatinę duomenų valdymo sistemą. Taip pat nustatytas reikalavimas iki 2019 lapkričio 1 d. įdiegti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, nepertraukiamai filmuoti į lošimo vietas įeinančius asmenis bei lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų, atliekančių operacijas su pinigais kasoje, veiksmus ir jų privalomą 180 dienų saugojimą. Lošimo automatų sujungimo į automatinę duomenų valdymo sistemą įdiegimo data - trys metai nuo techninių reikalavimų priėmimo, t. y. iki 2021 m. lapkričio 1 d. Finansų ministerijos skaičiavimais, įdiegimo („atitikimo reikalavimams“) kaštai lošimų verslui kainuos 9,2 mln. eurų. Be to 2017 m. liepos 1 d, įsigaliojo sugriežtinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimai, prie kurių verslas turėjo prisitaikyti investuodamas į sistemų ir procesų pokyčius. 2018 m. gegužės mėn. įsigalios nauji asmens duomenų apsaugos reikalavimai, kurių įgyvendinimas irgi reikalauja papildomų resursų ir investicijų.
Taip pat Seime užregistruotas Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. X IIIP-1199(2), numatantis visišką azartinių lošimų reklamos draudimą ir į lošimo vietas įeinančių asmenų registraciją. Seimo priimtos priemonės, kurios bus pradėtos taikyti, padės geriau kontroliuoti įeinančius į lošimų vietas asmenis, t.t. nepilnamečius, kuriems draudžiama patekti į lošimo vietas, asmenis, savo noru apribojusius galimybes lošti, bus užkardyta neapskaitytų lošimo lėšų apyvarta jei tokia egzistuoja. Šių priemonių įgyvendinimas pareikalaus ženklių rinkos dalyvių investicijų, todėl nepalaikome mokesčių sistemos keitimo ir mokesčių didinimo siūlymų ir raginame Vyriausybę bei pataisų iniciatorius atidėti mokesčių kėlimo klausimo svarstymą iki bus įdiegtos automatinė duomenų valdymo ir skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos. Raginame atsižvelgti ir į tai, kad Seimas priimdamas reikalavimus filmuojamų įrašų saugojimui nustatė ne Vyriausybės siūlytą 45 dienų terminą, bet 180 dienų. Nustatytas ir įstatyme įtvirtintas 180 d. terminas saugoti aukštos raiškos filmuotą medžiagą neatitinka tikslo proporcingumo kriterijų (pvz. Estijoje yra nustatyta - 14 dienų saugojimo terminas, Latvijoje - 7 dienos, Slovakijoje
Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, sumokama loterijų ir lošimų mokesčio dalis nuo bendro vidaus produkto yra mažesnė (Lietuvoje 0,04% , Latvijoje 0,13%, Estijoje 0,11% ) yra klaidingas.
Lietuvos lošimų rinka yra mažiausia iš Baltijos valstybių tiek apimtimi, lošėjų ir lošimų organizatorių skaičiumi bei gaunamomis apyvartomis (vienas statistinis suaugęs Lietuvos gyventojas lošim am s išleidžia 27 eurus, latvis 138, estas 134). Tai yra pozityvus reiškinys ir parodo, kad ši rinka Lietuvoje yra tinkamai kontroliuojama bei neturi sąlygų vykdyti ekspansyvią plėtrą. Socialiniu požiūriu svarbu ir tai, kad azartinių lošimų sektoriuje dirbančių asmenų kiekis nuolat auga šiuo metu siekia beveik 3000 dirbančiųjų, kurių dauguma yra kvalifikuoti ir jauno ar vidutinio amžiaus. Šie žmonės yra įgiję specifinius įgūdžius ir dėl mokesčių kėlimo traukiantis antžeminių lošimų tinklui bus ypač patrauklus kitų šalių lošimų bendrovėms. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, pagal Statistikos departamento duomenis, būtent tokio amžiaus gyventojai patenka į labiausiai emigruojančių gyventojų kategoriją. Taip pat būtina įvertinti, kad Latvijoje, kurioje lošimų rinkos dydis 3 kartus didesnis už Lietuvos, dirba tik beveik 4000 žmonių, t. y. tik 1000 daugiau nei Lietuvoje. Estijoje, kurios lošimų rinka yra panašaus dydžio į Lietuvos, lošimų sektoriuje dirba beveik 1000 darbuotojų, t. y. net 2000 mažiau nei Lietuvoje. Įvertinus Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų dydžius, Lietuvoje lošimų bendrovės jau dabar sumoka daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą. O atskiri apmokestinimo tarifai Lietuvoje daugeliu atvejų yra lygūs ar net didesni nei Pabaltijo kaimynų.
Finansų Ministerija rengdama Vyriausybės išvados projektą dėl Įstatymo projekto turėtų išanalizuoti projekto rengėjų pasiūlymus ir iš tarifų padidinimo planuojamą papildomai surinkti mokesčių sumą palyginti su lošimo bendrovių gaunamo pelno bei veiklos pelningumo rodikliais. Pastarojo laikotarpio viso šio sektoriaus bendrovių pelnas nesiekė tokių sumų, kurias Įstatymo projekto iniciatoriai deklaruoja, kad valstybės biudžetas gautų papildomai. Tai rodo, kad rinkos dalyviai susidurtų su veiklos stabilumo ir tęstinumo problemomis ir galimai pasikartotų 2009 m. mokesčių padidinimo situacija. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji lošimų mokesčio tarifai, kurie vidutiniškai buvo padidinti 37%. Biudžeto surinkimo pajamos po padidinimo buvo mažesnės, nei projektuota. Beveik tūkstantis sektoriaus darbuotojų neteko darbo, smuko dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis, 4 lošimų bendrovės bankrutavo. Valstybė ne tik negavo lošimų mokesčių, tačiau prarado ir kitais mokesčiais surenkamas biudžeto pajamas - GPM, Sodros, PVM, Pelno ir pan. Neplanuotas ir staigus mokesčių kėlimas ne tik neigiamai veikia Lietuvos verslą ir blogina jo konkurencinę padėtį, bet ir sudaro prielaidas nelegalaus verslo plėtrai. Gambling Capital 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, tik 56,5% visos Lietuvoje realiai veikiančios nuotolinių lošimų rinkos sudarė legaliai veikiantys ir licencijas turinys nuotolinių lošimų organizatoriai. Valstybės biudžeto per praėjusius metus nepasiekė apytiksliai 1,2 milijono eurų mokesčių. Mokesčių keitimo siūlymai turi būti atidžiai vertinami įtakos šešėliniams lošimams - tiek nuotoliniams, tiek antžeminiams lošimams prasme.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija:
ir Įstatymo projekto iniciatoriams šiuos siūlymus atidėti iki 2021 m.;
3Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija,
2018-03-13 Nr. G-2018-2529 Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija (toliau - NLŽVA) - 1994 metais įkurta verslo asociacija yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Paslaugų ir pramogų verslo aplinkos tarybos narė, vienijanti skaidriai ir socialiai atsakingai lošimų veiklą organizuojančias bendroves Lietuvoje, susipažinusi su Įstatymų projektais, prašo Seimo komiteto narių iš esmės pritarti LRV išvadai ir atsižvelgiant į žemiau pateiktas objektyvias aplinkybes papildyti loterijas ir lošimus reglamentuojančius teisės aktus. NLŽVA nuomone Įstatymų projektuose siūlomi teisinio reguliavimo pokyčiai turi būti vertinami neatsiejamai nuo kitų Seimo jau priimtų arba svarstomų teisinio reguliavimo pakeitimų, įpareigojančių verslą investuoti daugiamilijonines sumas. Toks visuminis požiūris atitinka ir Vyriausybės bei socialinių partnerių pasirašyto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų nuostatas dėl verslo stabilumo užtikrinimo.
Seimas
nustatė reikalavimą visus eksploatuojamus lošimo automatus sujungti į automatinę duomenų valdymo sistemą. Finansų ministerijos skaičiavimais, įdiegimo kaštai lošimų verslui sudarys apie 9,2 mln. eurų. Be to 2017 m. liepos 1 d, įsigaliojo sugriežtinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimai, prie kurių verslas turėjo prisitaikyti investuodamas į sistemų ir procesų pokyčius. 2018 m. gegužės mėn. įsigalios nauji asmens duomenų apsaugos reikalavimai, kurių įgyvendinimas irgi reikalauja papildomų resursų ir investicijų. Atsižvelgti
Nr.2624 Lietuvos krepšinio federacija (toliau - Federacija) yra sunerimusi dėl LR Seime pateikto Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1199(2) (toliau - Projektas). Pateiktas įstatymo pataisų Projektas daro didelę įtaką Federacijos veiklai bei sporto plėtrai šalyje. Reiškiame nepritarimą pateiktoms įstatymo projekto pataisoms ir siūlome svarstant įstatymo projekto pataisas atsižvelgti į Lietuvos sporto sektoriaus interesus. Visų sporto federacijų vienas iš pagrindinių tikslų yra plėtoti ir populiarinti sportą, naudojant jį kaip fizinio auklėjimo, sveikatos stiprinimo, poilsio bei laisvalaikio priemonę, kartu skatinti žmones lankytis rungtynėse ir patiems sportuoti. Rinktinės, sporto lygos, rengiami turnyrai ir kitos veiklos, kurias vykdo Federacija į sportą įtraukia ne tik profesionalius sportininkus, bet ir šimtus tūkstančių aktyvaus ir sveiko laisvalaikio praleidimo būdo gerbėjų. Įstatymo projekto autoriai siūlo visiškai uždrausti azartinių lošimų ir loterijų reklamą Lietuvoje.
Priėmus tokius įstatymo pakeitimus, Federacijos ir mūsų plėtojamos veiklos netektų galimybės turėti rėmėjų, kurių finansinės lėšos yra vienas esminių veiklos efektyvumą užtikrinančių pagrindų. Draudimai naudoti lošimų bendrovės logotipą federacijos, komandos ar lygos komunikacijoje, naudoti bendrovės vardą lygos, turnyro ar renginio pavadinime yra perdėti ir neracionalūs. Galimybė turėti rėmėją ir jo vardu pavadinti organizuojamą sporto renginį ar turnyrą yra normali praktika visame pasaulyje. Sporto komandų ir verslo bendradarbiavimas visuomet buvo laikomas prioritetu, be to, tai aiškiai rodo lošimų verslo socialinę atsakomybę ir siekį prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos. Manome, kad visiškas reklamos uždraudimas yra neproporcingas Projektų autorių deklaruojamiems tikslams ir neigiamai paveiks visą sporto sektorių. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri 2018 m. sausio 24 d. pateiktame nutarime Nr. 72 nutarė nepritarti Projekto nuostatoms dėl reklamos ribojimo priemonių atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra numatyti sporto ir kitose srityse veikiančių asmenų pajamų netekimo iš azartinių lošimų reklamos kompensavimo mechanizmai. Raginame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komiteto narius svarstant reklamos draudimo planus įvertinant ir atsižvelgiant į neigiamą įtaką Lietuvos sporto sektoriui pritarus siūlomiems įstatymo Projekto pakeitimams. Prašome nepritarti siūlomoms įstatymo pataisoms ir pritarti Lietuvos
Nr.2625 <...>Raginame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komiteto narius svarstant reklamos draudimo planus įvertinant ir atsižvelgiant į neigiamą įtaką Lietuvos sporto sektoriui pritarus siūlomiems įstatymo Projekto pakeitimams.
6VŠĮ „Žalgirio krepšinio centras“,
2018-03-13 Nr. G-2018-2659 <...>Raginame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komiteto narius svarstant reklamos draudimo planus įvertinant ir atsižvelgiant į neigiamą įtaką Lietuvos sporto sektoriui pritarus siūlomiems įstatymo Projekto pakeitimams. Prašome nepritarti siūlomoms įstatymo pataisoms ir pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai dėl įstatymo Projekto. Atsižvelgti
7UAB "Olympic Casino Group Baltija“,
2018-04-09 Nr. G-2018-3751 „Betsson Group" ir
„Olympic Casino Group Baltija“ yra sunerimusios dėl LR Seime pateikto Azartinių
lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1199(2) (toliau - Projektas). Pateiktas įstatymo pataisų Projektas daro didelę įtaką mūsų įmonių veiklai ir vykdomoms socialinėms iniciatyvoms bei paramos projektams Lietuvoje. Reiškiame nepritarimą pateiktoms įstatymo projekto pataisoms ir siūlome svarstant įstatymo projekto pataisas atsižvelgti į azartinių lošimų organizatorių įmonių interesus bei mūsų skiriamą didelį dėmėsi Lietuvos kultūros bei sporto sektorių plėtrai. Olympic Entertainment Group turi 25 metų patirtį azartinių lošimų srityje, vykdo veiklą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Italijoje ir Maltoje. Olympic Entertainment Group per Lietuvoje įsteigtą įmonę UAB „Olympic_ Casino Group Baltija“ valdo prekės ženklus „Olympic Casino" ir „Olybet kuriais organizuoja lošimo namų, automatų salonų, lažybų bei nuotolinių lošimų internetu veiklas.
„Betsson group valdanti
„Betsafe" prekės ženklą Lietuvoje yra tarptautinė žaidimų ir lažybų kompanija,
kuri turi didesnę nei 50 metų sėkmingos veiklos patirtį. Bendrovė valdo 17 prekės ženklų įvairiose pasaulio šalyse, tarp kurių yra „Betsafe“,
„Nordicbet“, „Betsson", „Europebet" ir kiti - iš viso vienijantys
daugiau nei 12 mln. registruotų klientų. Svarstomame įstatymo projekte numatyta visiškai uždrausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Paminėtais reklamos apribojimais siekiama apsaugoti visuomenę nuo žalingos azartinių lošimų reklamos, tačiau norime pabrėžti, kad dėl siūlomų apribojimų nukentės ne tik lošimus organizuojančios bendrovės, bet ir visas Lietuvos sporto bei kultūros sektorius. Azartinių lošimų bendrovės ir jų finansinė parama yra svarbi Lietuvos sporto, kultūros ir pramogų dalis. Visuomenės dalimi esančios bendrovės yra suinteresuotos prisidėti prie įvairių socialinių iniciatyvų sporto propagavimo ir sporto komandų veiklos, todėl remia tokias iniciatyvas, atskiras komandas, sporto lygas ar federacijas. Norime pabrėžti, kad mūsų remiamos rinktinės, sporto lygos, rengiami turnyrai ir kitos_ veiklos, kurias vykdo Federacijos į sportą įtraukia ne tik profesionalius sportininkus, bet ir šimtus tūkstančių aktyvaus ir sveiko laisvalaikio praleidimo būdo gerbėjų visoje Lietuvoje. Priėmus siūlomą įstatymo projektą azartinius lošimus organizuojančios bendrovės nebebus suinteresuotos finansiškai remti Lietuvos komandinių sporto šakų klubus bei federacijas, o visų Lošimų organizatorių įmonių skiriama finansinė parama sudaro reikšmingą dalį įvairių renginių projektų ir lygų biudžeto.
Priėmus siūlomas įstatymo pataisas tai stipriai paveiktų tolesnį populiariausių Lietuvoje sporto šakų lygų vystymą bei sporto federacijų bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi. Taip pat smuktų ir vaikų ir jaunimo užimtumas, nukentėtų jiems sudaromos sąlygos sportuoti ir komandinių sporto šakų vystymas bei populiarinimas. Neigiamas pasekmes dėl nebegaunamų paramos lėšų pajus ne tik sporto bet ir kultūros renginiai. Galimybė įvairių sporto šakų federacijoms turėti rėmėją ir jo vardu pavadinti organizuojamą sporto renginį ar turnyrą yra normali bei taikytina praktika visame pasaulyje. Sporto komandų ir verslo bendradarbiavimas visuomet buvo laikomas prioritetu, be to, tai aiškiai rodo mūsų vystomo verslo socialinę atsakomybę ir siekį prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos. Manome, kad visiškas reklamos uždraudimas yra neproporcingas Projekto autorių deklaruojamiems tikslams ir neigiamai paveiks visą sporto sektorių. Pabrėžiame, kad tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri 2018 m. sausio 24 d. pateiktame nutarime Nr. 72 nutarė nepritarti Projekto nuostatoms dėl reklamos ribojimo priemonių atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra numatyti sporto ir kitose srityse veikiančių asmenų pajamų netekimo iš azartinių lošimų reklamos kompensavimo mechanizmai. Vertinant informacijos apie azartinius lošimus organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių veiklų fizinių ir juridinių asmenų rėmimą reklamos pobūdis yra daugiau informacinis.
Norime atkreipti dėmesį, kad net ir uždraudus informaciją apie rėmimą bei reklamą Lietuvos rinkoje, įvairių lošimų organizatorių reklama vartotojus pasieks per pasaulinio lygio sporto lygas, žaidynes, renginius. Daugelio žymiausių pasaulyje krepšinio, futbolo bei kitų sporto šakų lygos ir privatūs klubai yra remiami azartinių lošimų organizatorių įmonių ir priėmus siūlomas įstatymo pataisas Lietuvos vartotojams vis vien būtų pateikiama informacija bei reklama (komandų marškinėliai, lygų pavadinimai ir kt.) apie nebūtinai Lietuvoje veikiančius, tačiau Lietuvos vartotojams internetu ar kitomis priemonėmis pasiekiamus azartinių lošimų organizatorius. Priėmus siūlomas įstatymo pataisas pranašumą įgautų nelegaliai Lietuvoje veikiančios užsienio lošimų organizatorių įmonės, kadangi toliau jų reklama būtų matoma įvairiose ne Lietuviškose svetainėse ir jų reklaminiai skydeliai (baneriai) vestų tiesiai į jų interneto svetaines. Tokiu būdu nukentės legaliai Lietuvoje veikiančios lošimų bendrovės, bus paskatintas šešėlis, valstybė bei sporto sektorius praras papildomas pajamas. Raginame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius svarstant reklamos draudimo planus įvertinant ir atsižvelgiant į neigiamą įtaką Lietuvos sporto sektoriui pritarus siūlomiems įstatymo Projekto pakeitimams. Prašome nepritarti siūlomoms įstatymo pataisoms ir pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai dėl įstatymo Projekto. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-01-24 Nr.
72 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-471
„Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Projektas) nuostatoms, kurių tikslas – užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas – atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 51.1 papunktyje nustatytas specifines azartinių lošimų kontrolės priemones dėl buvimo lošimų organizavimo vietose ribojimų, ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
aiškinamajame rašte nurodyta, kad kartu su Projektu teikiamame Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatoma prievolė visiems lošimų organizatoriams patikrinti į visas lošimų organizavimo vietas įeinančių asmenų tapatybę ir juos registruoti, argumentuojant, kad taip bus užtikrintas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyto draudimo – neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, parašiusių prašymą neleisti jiems lošti – laikymasis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 16¹ straipsniais įstatymą (toliau – Įstatymas Nr.
XIII-771), kuriame numatyta prievolė nuo 2019 m. lapkričio 1 d. visose lošimų organizavimo vietose įrengti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, nepertraukiamai filmuojančią įėjimą į lošimų organizavimo vietas ir kasą (vietą), kur įmokami (išmokami) pinigai. Nustačius šią prievolę iš esmės pasikeistų lošimų organizatorių turimos informacijos apie į lošimo organizavimo vietą įėjusius asmenis aprėptis ir sumažėtų atvejų, kai dėl įrodymų nepakankamumo tiek lošimų organizatoriai už prašymą neleisti lošti parašiusio asmens įleidimą į lošimo organizavimo vietą, tiek savo noru apriboję savo galimybę lošti lošėjai už piktnaudžiavimo atvejus nėra traukiami administracinėn atsakomybėn. Minėta priemonė padės operatyviau nagrinėti nuolat gaunamus apribojusių savo galimybę lošti asmenų skundus dėl lošimų organizatorių veiksmų ir taip užtikrinti prašymus neleisti lošti parašiusių asmenų teisių apsaugą. Taigi, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina:
Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1200(2), kadangi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo tikslai kiti, negu Projekto tikslai; Pritarti Pritarti
lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip
punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje; Pritarti
lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyto draudimo lošti jaunesniems kaip 18 metų asmenims, tačiau atsisakyti kaip perteklinio draudimo „leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose“; Pritarti
Įstatymo Nr. XIII-771 nuostatos dėl prievolės visose lošimų organizavimo vietose įrengti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, nepertraukiamai filmuojančią įėjimą į lošimų organizavimo vietas ir kasą (vietą), kur įmokami (išmokami) pinigai, įsigalios 2019 m. lapkričio 1 d., siekiant užtikrinti tinkamą prašymus neleisti lošti parašiusių asmenų ir jų interesų apsaugą, nustatyti ankstesnę Įstatymo Nr. XIII-771 nuostatų, susijusių su privalomu visų lošimo vietų filmavimu, įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. Pritarti
Projektą, jį notifikuoti Europos Komisijai pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL2015, L 241, p. 1). Pritarti
teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, siūlytina nustatyti Projekto įsigaliojimo datą – 2018 m. lapkričio 1 d. Nepritarti Pasiūlymas: Siūlyti nustatyti Projekto įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. 2.
nuostatoms dėl reklamos ribojimo priemonių (Projekto 1 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims), atsižvelgiant į tai, kad Projekte nenumatyti sporto ir kitose srityse veikiančių asmenų pajamų netekimo iš azartinių lošimų reklamos kompensavimo mechanizmai. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Siūlome palikti galimybę remti viešuosius ir sporto renginius su galimybe reklamuoti tik įmonės pavadinimą, prekės ženklą ir lošimo rūšį. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
išvada
komitetas, išvada 2018-03-28 Grąžinti įstatymo projektą Nr.XIIIP-1199(2) iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektą Nr. XIIIP-1199(2) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus kuriems Komitetas pritarė ir atsižvelgė. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8; prieš – 1; susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Jolanta Dzikaitė
TEISIŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 10, 18 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys ir Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba, Finansų ministerijos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė ir vyriausioji specialistė Lina Kliukienė, Europos teisės departamento Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo koordinavimo skyriaus vedėja Laima Bendoraitytė, Loterijų asociacijos prezidentas Maksimas Reznikovas, Lietuvos futbolo federacijos atstovas Gintautas Babravičius, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Oleg Smirnov, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas Gediminas Rainys, lobistas Mantas Zakarka, lobistas Šarūnas Frolenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstytinas naujos eilutės centre. Pritarti
projekto 2 straipsniu. Pritarti 2.
departamentas 2017-11-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas:
ribojama reklama, bus taikomi ir nuotoliniams lošimams, kurie yra susiję su paslaugų taisyklėmis[1]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535[2] įtvirtintas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Pritarti
iš Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio išbraukti 1 dalį, iš esmės šią nuostatą perkeliant į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2) 1 straipsnį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslai iš dalies yra susiję, tačiau didžiąja dalimi šių įstatymų reguliavimo tikslai skiriasi. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslas – užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, kaip to reikalaujama vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/849[3] 11 ir 13 straipsniais. Todėl į kazino įeinančių klientų registravimas šiame įstatyme įtvirtintas, kaip papildoma prevencinė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonė.
Vis dėlto, abejotina, ar registravimo reikalavimo išplėtimas visoms lošimų rūšims leistų geriau pasiekti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslus, nes remiantis informacija, pateikta aiškinamajame rašte, aptariamos nuostatos tikslas – griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą nuo galimo neigiamo lošimų poveikio ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. Todėl manytume, kad siekiant lošimų prevencijos tikslų turėtų būti keičiamos ne specialaus, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai skirto, įstatymo nuostatos, bet Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, nustatančio lošimų organizavimo teisinį reguliavimą, 20 straipsnio nuostatos, kiek tai susiję su kitomis nei kazino lošimo organizavimo vietomis. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei būtų nuspręsta tikslinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio nuostatą, siūlytume įvertinti, ar reikalavimas registruoti kitų lošimo organizavimo vietų nei kazino klientus yra proporcingas siekiamiems tikslams. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, azartiniai lošimai yra laikomi ekonominio pobūdžio veikla ir nors nėra reguliuojami antrinės teisės aktais, bet azartinių lošimų paslaugų teikimui taikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių nuostatos.[4] Šios ekonominio pobūdžio veiklos apribojimai gali būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, pavyzdžiui, vartotojų apsauga nuo lošimo priklausomybės ir su lošimais susijusio nusikalstamumo bei sukčiavimo prevencija ir pan.[5] Tačiau, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų laisvių ribojimo, taikomos priemonės turi būti nediskriminacinės ir proporcingos siekiamiems tikslams.
Šiuo atveju vertintina, ar siekiant užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas neužtenka numatyti mažesnę administracinę naštą sukuriančio reikalavimo, t. y. tikrinti klientų tapatybę, nei reikalavimas registruoti klientus. Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog siūlomu reglamentavimu lošimų organizatoriams nebus sukuriama papildoma administracinė našta, nėra tikslus, nes įtvirtinus reikalavimą registruoti ne tik kazino, bet ir kitų lošimo organizavimo vietų klientus, lošimo organizatorius būtų įpareigotas ne tik sukurti tokių asmenų registravimo sistemą, bet ir užtikrinti, kad klientų asmens duomenys būtų saugomi ir tvarkomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl siūlytume įvertinti teikiamos nuostatos būtinumą, t. y., ar aiškinamajame rašte nurodytų tikslų nebūtų galima pasiekti mažiau ūkinę veiklą ribojančia priemone, pavyzdžiui, tikrinant į lošimo vietas ateinančių asmenų tapatybę. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta nekeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio ir nepapildyti jo nuostatomis, kurios šiuo metu yra siūlomos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1200(2) 1 straipsnyje, siūlytina tikslinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio pavadinimą, nes išbraukus šio straipsnio 1 dalį, juo nebebūtų reglamentuojamas lošėjų tapatybės nustatymas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-01-24 Nr. 72 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-471
„Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Projektas) nuostatoms, kurių tikslas – užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas – atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 51.1 papunktyje nustatytas specifines azartinių lošimų kontrolės priemones dėl buvimo lošimų organizavimo vietose ribojimų, ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
aiškinamajame rašte nurodyta, kad kartu su Projektu teikiamame Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr.
VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatoma prievolė visiems lošimų organizatoriams patikrinti į visas lošimų organizavimo vietas įeinančių asmenų tapatybę ir juos registruoti, argumentuojant, kad taip bus užtikrintas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyto draudimo – neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, parašiusių prašymą neleisti jiems lošti – laikymasis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 16¹ straipsniais įstatymą (toliau – Įstatymas Nr. XIII-771), kuriame numatyta prievolė nuo 2019 m. lapkričio 1 d. visose lošimų organizavimo vietose įrengti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, nepertraukiamai filmuojančią įėjimą į lošimų organizavimo vietas ir kasą (vietą), kur įmokami (išmokami) pinigai. Nustačius šią prievolę iš esmės pasikeistų lošimų organizatorių turimos informacijos apie į lošimo organizavimo vietą įėjusius asmenis aprėptis ir sumažėtų atvejų, kai dėl įrodymų nepakankamumo tiek lošimų organizatoriai už prašymą neleisti lošti parašiusio asmens įleidimą į lošimo organizavimo vietą, tiek savo noru apriboję savo galimybę lošti lošėjai už piktnaudžiavimo atvejus nėra traukiami administracinėn atsakomybėn. Minėta priemonė padės operatyviau nagrinėti nuolat gaunamus apribojusių savo galimybę lošti asmenų skundus dėl lošimų organizatorių veiksmų ir taip užtikrinti prašymus neleisti lošti parašiusių asmenų teisių apsaugą. Taigi, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina:
Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1200(2), kadangi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo tikslai kiti, negu Projekto tikslai; Pritarti
lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip
punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje; Pritarti
lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyto draudimo lošti jaunesniems kaip 18 metų asmenims, tačiau atsisakyti kaip perteklinio draudimo „leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose“; Pritarti
Įstatymo Nr. XIII-771 nuostatos dėl prievolės visose lošimų organizavimo vietose įrengti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, nepertraukiamai filmuojančią įėjimą į lošimų organizavimo vietas ir kasą (vietą), kur įmokami (išmokami) pinigai, įsigalios 2019 m. lapkričio 1 d., siekiant užtikrinti tinkamą prašymus neleisti lošti parašiusių asmenų ir jų interesų apsaugą, nustatyti ankstesnę Įstatymo Nr. XIII-771 nuostatų, susijusių su privalomu visų lošimo vietų filmavimu, įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. Pritarti
Projektą, jį notifikuoti Europos Komisijai pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL2015, L 241, p. 1). Pritarti
teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, siūlytina nustatyti Projekto įsigaliojimo datą – 2018 m. lapkričio 1 d. Pritarti 2.
nuostatoms dėl reklamos ribojimo priemonių (Projekto 1 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims), atsižvelgiant į tai, kad Projekte nenumatyti sporto ir kitose srityse veikiančių asmenų pajamų netekimo iš azartinių lošimų reklamos kompensavimo mechanizmai. Pritarti Įstatymo projekto teikėjai neatsižvelgė į tai, kad dėl reklamos ribojimo nebus paliesti giminingi segmentai (kitos lošimo rūšys, įskaitant ir loterijas). Todėl negalima išskirti vienų, sudarant jiems palankesnes sąlygas būti matomiems rinkoje. Jeigu ateityje bus nuspręsta sugrįžti prie siūlymų riboti reklamą (įskaitant ir projekto iniciatorių nepasiūlytas lošimų rūšis) derėtų nurodyti kompensavimo atvejus. 6. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 6.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
Seimo kanceliarijos teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas 6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti Švietimo ministerijai atkreipti dėmesį į moksleivių švietimą dėl azartinių lošimų grėsmių ir žalos. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Sergejus Jovaiša. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
Sveikatos reikalų komitetas
2018-09-26
pirmininkės pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai: I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja K. Civilkienė, patarėja R. Griciūtė, patarėja B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė, Ministro Pirmininko patarėjas P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius A. Ščeponavičius, direktoriaus pavaduotoja A. Astrauskienė, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius S. Mitkus, Draudimo veiklos skyriaus vyr. specialistė L. Kliukienė, Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktorius V. Daukšys, Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas A. Dilba, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas G. Rainys, Lietuvos lošimų verslo asociacijos direktorius M. Zakarka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
verslo asociacija, 2018-09-25 Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA) atstovaudama tris Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves: UAB „Olympic Casino Group Baltija“, UAB „Lošimų strateginė grupė“ ir UAB „Baltic bet“ yra sunerimusi dėl LR Seime svarstomo Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1199(3) (toliau – Projektas). Pateiktas įstatymo pataisų Projektas daro didelę įtaką mūsų įmonių veiklai ir vykdomoms socialinėms iniciatyvoms bei paramos projektams Lietuvoje, tad šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei siūlymus dėl svarstomo Projekto.<...> Siūlymai:
ribojimų įvedimą, bet atsisakyti visiško papildomos informacijos pateikimo draudimo. Numatyti kokios papildomos informacijos nebūtų galima skelbti skelbiant įmonės pavadinimą, prekės ženklą, logotipą, lošimų rūšį ar adresą.
Nukreipimo nuorodos yra internete vykdomos veiklos pagrindas. Šis draudimas negalėtų paveikti užsienio svetainių bei jų bendrovių ir jos įgautų konkurencinį pranašumą prieš Lietuvos rinkoje legaliai veikiančius lošimų organizatorius.
Nepritarti Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 51.1 punkte numatytą priemonę griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant lošimų reklamos reikalavimus ir buvimo lošimo vietose ribojimus. Nuo 2016 m. pradžios įsigaliojus nuotolinių lošimų reglamentavimui, stebimas lošimų reklamos skleidimo suaktyvėjimas visuomenės informavimo priemonėse, reklama tapo patrauklesnė, susidedanti iš įvairios papildomos vaizdinės ir garsinės informacijos, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus. Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, kuri sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką vykdant priklausomybės nuo lošimų prevenciją. Paskaičiuota, kad Lietuvoje nuo probleminių lošėjų kenčia mažiausiai 70000 jų aplinkoje esančių asmenų, o vieno paciento, turinčio priklausomybę nuo lošimo, gydymas kainuoja apie 60000 Eurų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-05-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1199(3) (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad pastabų dėl Įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturime. Tačiau pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatomi pakeitimai, kuriais ribojama reklama, bus taikomi ir nuotoliniams lošimams, kurie yra susiję su paslaugų taisyklėmis[1]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535[2] įtvirtintas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Sabatauskas, 2018-05-2113 Argumentai:
lošimų įstatymo (toliau - ALĮ) Nr. IX-325 10, 206 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2588. Šiuo ALĮ pakeitimo įstatymu lošėjams buvo suteikta galimybė pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, lošimų organizatoriams buvo nustatyta pareiga užtikrinti tokių prašymų vykdymą ir taip pat tokių asmenų neįleisti į lošimų organizavimo vietas, o Lošimo priežiūros tarnybai prie LR Finansų ministerijos (LPT) buvo pavesta administruoti tokius prašymus pateikusių lošėjų registrą.
Sumanymo esmė buvo ne registruoti visus dalyvaujančius lošimuose asmenis, kaupti ir saugoti šią informaciją, bet suteikti galimybę fiziniams asmenims, turintiems problemų dėl lošimų, nelošti ir taip sumažinti dėl to kylančius neigiamus padarinius. Pastebėtina, kad galimybė rinkti, kaupti, saugoti ir galimai panaudoti informaciją apie visus dalyvaujančius lošimuose asmenis, akivaizdžiai yra perteklinė ir pažeidžia 2016 m. balandžio 27 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Reglamentas (ES) 2016/679 yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas. Jis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino).
Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi pagal lošimų organizatoriaus patvirtintą asmenų tapatybės patikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarką privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“ Nepritarti Šiuo pasiūlymu asmenų tapatybės tikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarkos nustatymo pareiga perkeliama lošimų organizatoriams. Siekiant efektyviai apsaugoti lošėjų interesus, tapatybės nustatymo procedūra ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme, be to, ši tvarka, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, turėtų būti vienoda. Atsisakius draudimo asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, įleisti į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus, o šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustačius pareigą klientui, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą, nėra aišku, kokių veiksmų privalo imtis lošimų organizatorius tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia savo asmenybę patvirtinančio dokumento. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui išvadą 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 72 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir
pasiūlė „draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;“. 2. Seimo narys J. Sabatauskas, 2018-05-211 Argumentai: tie patys.
Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį tokia 4 dalimi:
„3. Pakeisti ir papildyti 10 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Asmenims, pateikusius pateikusiems prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti būti į lošimų organizavimo vietas vietose ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas vietose įleisti būti asmenims, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą pagal lošimų organizatoriaus patvirtintą asmenų tapatybės patikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarką privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“ Nepritarti Žr. į argumentaciją aukščiau. 3. Seimo narys J. Sabatauskas, 2018-05-212 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo turi teisę patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, o klientas, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu privalo pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą.“ Nepritarti Žr. į argumentaciją aukščiau. 4. Seimo narys K. Masiulis, 2018-05-311 Argumentai:
Lietuvos nacionalinis transliuotojas (LRT) gauna pakankami didelę finansinę paramą iš valstybės, todėl galėtų atsisakyti azartinių lošimų (Keno, Jėga) transliavimo.
Pasiūlymai: Papildyti 10 straipsnį 9² dalimi: „Lietuvos nacionaliniam transliuotojui, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, draudžiama transliuoti lošimus ar skelbti bet kokią informaciją, skatinančią užsiimti azartiniais lošimais.“ Nepritarti Šis pasiūlymas, kuriame minimos „Keno“ ir „Jėgos“ loterijos, yra susijęs su Lietuvos Respublikos loterijų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, bet ne su Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIIIP-1199(3) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –0, susilaikė –2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Matkevičienė, A. Matulas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-11-21
Jakeliūnas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Vytautas Kamblevičius, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2018-09-25 Nr. g-2018-8905 * Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA) atstovaudama tris Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves: UAB „Olympic Casino Group Baltija“, UAB „Lošimų strateginė grupė“ ir UAB „Baltic bet“ yra sunerimusi dėl LR Seime svarstomo Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1199(3) (toliau – Projektas).
Pateiktas įstatymo pataisų Projektas daro didelę įtaką mūsų įmonių veiklai ir vykdomoms socialinėms iniciatyvoms bei paramos projektams Lietuvoje, tad šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei siūlymus dėl svarstomo Projekto.<...> Siūlymai:
Google, rekvizitai.lt, mobilios programėlės ir kt.) Nepritarti Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 51.1 punkte numatytą priemonę griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant lošimų reklamos reikalavimus ir buvimo lošimo vietose ribojimus. Nuo 2016 m. pradžios įsigaliojus nuotolinių lošimų reglamentavimui, stebimas lošimų reklamos skleidimo suaktyvėjimas visuomenės informavimo priemonėse, reklama tapo patrauklesnė, susidedanti iš įvairios papildomos vaizdinės ir garsinės informacijos, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus. Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, kuri sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką vykdant priklausomybės nuo lošimų prevenciją. 2. UAB "Olympic Casino Group Baltija“, 2018-04-09 Nr. G-2018-3751 *
„Betsson Group" ir „Olympic Casino Group Baltija“ yra
sunerimusios dėl LR Seime pateikto Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10,
Projektas). Pateiktas įstatymo pataisų Projektas daro didelę įtaką mūsų įmonių veiklai ir vykdomoms socialinėms iniciatyvoms bei paramos projektams Lietuvoje.
Reiškiame nepritarimą pateiktoms įstatymo projekto pataisoms ir siūlome svarstant įstatymo projekto pataisas atsižvelgti į azartinių lošimų organizatorių įmonių interesus bei mūsų skiriamą didelį dėmėsi Lietuvos kultūros bei sporto sektorių plėtrai. Olympic Entertainment Group turi 25 metų patirtį azartinių lošimų srityje, vykdo veiklą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Italijoje ir Maltoje. Olympic Entertainment Group per Lietuvoje įsteigtą įmonę UAB „Olympic_ Casino Group Baltija“ valdo prekės ženklus „Olympic Casino" ir „Olybet kuriais organizuoja lošimo namų, automatų salonų, lažybų bei nuotolinių lošimų internetu veiklas. „Betsson group valdanti „Betsafe" prekės ženklą Lietuvoje yra tarptautinė žaidimų ir lažybų kompanija, kuri turi didesnę nei 50 metų sėkmingos veiklos patirtį. Bendrovė valdo 17 prekės ženklų įvairiose pasaulio šalyse, tarp kurių yra „Betsafe“, „Nordicbet“, „Betsson", „Europebet" ir kiti - iš viso vienijantys daugiau nei 12 mln. registruotų klientų. Svarstomame įstatymo projekte numatyta visiškai uždrausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Paminėtais reklamos apribojimais siekiama apsaugoti visuomenę nuo žalingos azartinių lošimų reklamos, tačiau norime pabrėžti, kad dėl siūlomų apribojimų nukentės ne tik lošimus organizuojančios bendrovės, bet ir visas Lietuvos sporto bei kultūros sektorius. Azartinių lošimų bendrovės ir jų finansinė parama yra svarbi Lietuvos sporto, kultūros ir pramogų dalis. Visuomenės dalimi esančios bendrovės yra suinteresuotos prisidėti prie įvairių socialinių iniciatyvų sporto propagavimo ir sporto komandų veiklos, todėl remia tokias iniciatyvas, atskiras komandas, sporto lygas ar federacijas.
Norime pabrėžti, kad mūsų remiamos rinktinės, sporto lygos, rengiami turnyrai ir kitos_ veiklos, kurias vykdo Federacijos į sportą įtraukia ne tik profesionalius sportininkus, bet ir šimtus tūkstančių aktyvaus ir sveiko laisvalaikio praleidimo būdo gerbėjų visoje Lietuvoje. Priėmus siūlomą įstatymo projektą azartinius lošimus organizuojančios bendrovės nebebus suinteresuotos finansiškai remti Lietuvos komandinių sporto šakų klubus bei federacijas, o visų Lošimų organizatorių įmonių skiriama finansinė parama sudaro reikšmingą dalį įvairių renginių projektų ir lygų biudžeto. Priėmus siūlomas įstatymo pataisas tai stipriai paveiktų tolesnį populiariausių Lietuvoje sporto šakų lygų vystymą bei sporto federacijų bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi. Taip pat smuktų ir vaikų ir jaunimo užimtumas, nukentėtų jiems sudaromos sąlygos sportuoti ir komandinių sporto šakų vystymas bei populiarinimas. Neigiamas pasekmes dėl nebegaunamų paramos lėšų pajus ne tik sporto bet ir kultūros renginiai. Galimybė įvairių sporto šakų federacijoms turėti rėmėją ir jo vardu pavadinti organizuojamą sporto renginį ar turnyrą yra normali bei taikytina praktika visame pasaulyje. Sporto komandų ir verslo bendradarbiavimas visuomet buvo laikomas prioritetu, be to, tai aiškiai rodo mūsų vystomo verslo socialinę atsakomybę ir siekį prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos. Manome, kad visiškas reklamos uždraudimas yra neproporcingas Projekto autorių deklaruojamiems tikslams ir neigiamai paveiks visą sporto sektorių. Pabrėžiame, kad tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri 2018 m. sausio 24 d. pateiktame nutarime Nr.
72 nutarė nepritarti Projekto nuostatoms dėl reklamos ribojimo priemonių atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra numatyti sporto ir kitose srityse veikiančių asmenų pajamų netekimo iš azartinių lošimų reklamos kompensavimo mechanizmai. Vertinant informacijos apie azartinius lošimus organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių veiklų fizinių ir juridinių asmenų rėmimą reklamos pobūdis yra daugiau informacinis. Norime atkreipti dėmesį, kad net ir uždraudus informaciją apie rėmimą bei reklamą Lietuvos rinkoje, įvairių lošimų organizatorių reklama vartotojus pasieks per pasaulinio lygio sporto lygas, žaidynes, renginius. Daugelio žymiausių pasaulyje krepšinio, futbolo bei kitų sporto šakų lygos ir privatūs klubai yra remiami azartinių lošimų organizatorių įmonių ir priėmus siūlomas įstatymo pataisas Lietuvos vartotojams vis vien būtų pateikiama informacija bei reklama (komandų marškinėliai, lygų pavadinimai ir kt.) apie nebūtinai Lietuvoje veikiančius, tačiau Lietuvos vartotojams internetu ar kitomis priemonėmis pasiekiamus azartinių lošimų organizatorius. Priėmus siūlomas įstatymo pataisas pranašumą įgautų nelegaliai Lietuvoje veikiančios užsienio lošimų organizatorių įmonės, kadangi toliau jų reklama būtų matoma įvairiose ne Lietuviškose svetainėse ir jų reklaminiai skydeliai (baneriai) vestų tiesiai į jų interneto svetaines. Tokiu būdu nukentės legaliai Lietuvoje veikiančios lošimų bendrovės, bus paskatintas šešėlis, valstybė bei sporto sektorius praras papildomas pajamas. Raginame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius svarstant reklamos draudimo planus įvertinant ir atsižvelgiant į neigiamą įtaką Lietuvos sporto sektoriui pritarus siūlomiems įstatymo Projekto pakeitimams. Prašome nepritarti siūlomoms įstatymo pataisoms ir pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai dėl įstatymo Projekto.
Nepritarti Įstatymo projekte nenustatomas draudimas remti sportą ar kultūrą. Be to, lošimų organizatoriai turės teisę skelbti savo bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Minėta informacija galės būti skelbiama ir tuo atveju kai lošimo organizatorius rems įvairias socialines iniciatyvas, sportą ar kultūrą, todėl finansinė parama minėtoms sritims galės būti teikiama be apribojimų. 3. Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2018-10-19 Nr. g-2018-9767 * Siūlymai:
Lošimų organizatoriai turės teisę skelbti savo bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Minėta informacija galės būti skelbiama ir tuo atveju kai lošimo organizatorius rems įvairias socialines iniciatyvas, sportą ar kultūrą, todėl finansinė parama minėtoms sritims galės būti teikiama be apribojimų. *
Nepritarti Projektu siekiama mažinti reklamos patrauklumą, todėl nustatomas aiškus draudimas kartu su leidžiama lošimų reklama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. *
Nepritarti Projektu siekiama mažinti reklamos patrauklumą, todėl nustatomas aiškus draudimas kartu su leidžiama lošimų reklama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. *
Leidžiama lošimų reklama gali būti skelbiama bet kokiu būdu ir priemonėmis (televizijoje, raštu, interneto svetainėse, pastatų fasaduose stenduose, ant sportininkų marškinėlių ir pan.), todėl tam tikrais atvejais įspėjamojo užrašo skelbimas būtų sunkiai įgyvendinamas arba neįmanomas. 4. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2018-11-12
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius žaidimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“ Nepritarti Pasiūlymas;
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9.
Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija reklama talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“
ir žaidimų verslo asociacija,
2 N Papildyti 10 straipsnį 9¹ dalimi: ,,9¹. Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją, išskyrus jei ji pateikiama lošimų organizatorių, lošimų įrangos gamintojų ar jų atstovų, paramos ir labdaros gavėjų internetinėse svetainėse bei rėmimo projektų pristatinėjimo atvejais." Nepritarti Pasiūlymas: 10 straipsnio 9¹ dalį išdėstyti taip: ,,9¹. Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją."
ir žaidimų verslo asociacija, 2018-11-12
* Siekiant išvengti diskriminacijos ir konkurencinio pranašumo suteikimo kitų lošimo rūšių atžvilgiu, analogiškai tobulinti Loterijų įstatyme reklamos skleidimo nuostatas, numatant vieną įsigaliojimo datą. Nepritarti Argumentai: Ne šio įstatymo projekto objektas. 7. Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2018-11-19 Nr. G-2018-108731 Argumentai:
Svarstomame įstatymo projekte numatyta visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą, išskyrus azartinių lošimų bendrovių pavadinimus, prekės ženklus bei organizuojamų lošimų rūšis.
Taip pat uždrausti pateikiant leidžiamą informaciją naudoti nukreipimo nuorodas į kitas interneto svetaines. Pabrėžiame, kad pagal dabar galiojantį įstatymą jau yra draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus informaciją apie lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, adresus, lošimų rūšis, įrenginių kiekį, o visa bendrovių skleidžiama informacija turi būti suderinta su Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos. Naujai siūlomi įstatymo pakeitimai iš esmės nepakeičia esamo reguliavimo ir jo nepraplečia, o mūsų nuomone, tik jį susiaurina ir įneša daugiau neaiškumo į visą azartinių lošimų rinką ir jos reguliavimą. Paliekant laisvai interpretuojamas nuostatas įstatyme susidursime su situacija, kuomet visas reguliavimas ir įstatymo taikymas pilna apimtimi priklausys nuo atsakingų priežiūros institucijų požiūrio ir interpretacijų. Siūlymas:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlome papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti tokia redakcija:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti
azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus, informaciją lošimo vietos išorėje apie konkrečioje lošimo vietoje vykdomą veiklą, lošimo vietų adresus, pavadinimus, nuotoliniams lošimams naudojamų interneto svetainių adresus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta reklama talpinama kaičiuosiuose reklamos skydeliuose interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės.
Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją." Manome, kad tokie papildymai įneštų aiškumo ir nepaliktų vietos galimai klaidingoms įstatymo nuostatų taikymo interpretacijoms. Lošimus organizuojančios bendrovės galėtų apipavidalinti savo patalpas, kuriose organizuoja azartinius lošimus, informuoti apie vietų adresus. Tokia pati galimybė turėtų būti sudaryta ir nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skelbti jų adresus, kaip ta galėtų daryti ir antžemines lošimų vietas turinčios įmonės. Elektroninėje erdvėje veikiantis verslas negali egzistuoti be nukreipimo nuorodų. Paslaugos teikėjas tokiu atveju nebus randamas ir negalės vystyti savo verslo bei kitų internete paplitusių technologijų, o taip bus sudaromos tiesioginės kliūtis e-verslo vystymui Lietuvoje. Pritariame kaičiųjų reklamos skydelių (banerių) draudimui internete, tačiau visų nukreipimo nuorodų draudimas būtų perteklinis ir neracionalus sprendimas. Neatsižvelgus į mūsų siūlymus būtų sudarytos nelygios galimybės Lietuvos ir užsienio rinkose veikiantiems lošimų organizatoriams, kadangi įvairi reklama, nukreipiamosios nuorodos galės būti matoma ir veiks užsienio naujienų portaluose bei interneto svetainėse, o Lietuvoje legaliai veikiančių ir licencijuotų bei mokesčius į valstybės biudžetą mokančios įmonės negalės ne tik reklamuotis bet ir internete naudoti interneto technologijų pagrindo - nukreipiamųjų nuorodų. Nepritarti Argumentai: rašte prašoma išplėsti reklamos naudojimo galimybes, kai, tuo tarpu, Įstatymo projekto tikslas - apriboti lošimų reklamą. Siūlomi pakeitimai neatitinka Įstatymo projekto iniciatorių nurodytų tikslų. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9.
Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija reklama talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“
lyga (LKL), 2018-11-20 Nr. G-2018-1088112 N Argumentai: Šio sezono Lietuvos krepšinio lygos čempionato generalinis rėmėjas - viena iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių. Jų teikiama finansinė parama leidžia LKL veikti visoje Lietuvoje ir kasmet nuosekliai augti. LKL biudžete pajamos iš rėmimo sudaro reikšmingą dalį, o būtent azartinius lošimus organizuojančių bendrovių parama yra viena iš didžiausių. Šių pajamų sumažėjimas neigiamai paveiktų tiek asociacijos veiklą, tiek ir patį LKL čempionatą. Asociacijai būtų sunku užtikrinti tolimesnį krepšinio sporto plėtojimą bei populiarinimą Lietuvoje. Įstatymo projekte nurodyta, kad būtų draudžiama skelbti bet kokią papildomą garsinę, tekstinę ar vaizdinę informaciją kartu su azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimais, prekės ženklais ar lošimų rūšimis. Tokia įstatymo projekto nuostata mums atrodo neaiški ir gali būti įvairiai interpretuojama atsakingų institucijų. Lieka neaišku, ar priėmus tokią nuostatą LKL galės savo dabartinio generalinio rėmėjo vardu vadinti organizuojamą turnyrą, taip pat ar paminėtos informacijos skelbimas bus galimas, kuomet LKL teikia informaciją apie savo rėmėjus ar kuomet rėmėjai nori pristatyti save kaip vieną iš pagrindinių LKL ar kitos sporto komandos, lygos rėmėjų.
Siūlymas: Atsižvelgdami į mūsų pateiktus argumentus siūlome papildyti įstatymo projekto 9(1) straipsnį ir jį išdėstyti tokia redakcija: „Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją, išskyrus informaciją apie lošimus organizuojančios bendrovės paramą konkretiems sporto ar kultūros renginiams, organizacijoms, asmenims." Priėmus tokį siūlymą būtų išvengta situacijos, kuomet atsakingas verslas, remiantis sportą negalėtų apie tai informuoti savo vartotojų, o sporto organizacijos išsaugotų galimybę viešinti savo pagrindinius rėmėjus taip kaip tai yra daroma visame pasaulyje. Sporto komandų ir verslo bendradarbiavimas visuomet buvo laikomas prioritetu, be to, tai aiškiai rodo lošimų organizatorių verslo socialinę atsakomybę ir siekį prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos. Manome, kad neaiškios įstatymo nuostatos gali neigiamai paveikti sporto organizacijų bei verslo bendradarbiavimą, tad tikimės, jog atsižvelgsite į mūsų siūlymą ir papildysite įstatymo projektą nuostata, leidžiančia išlaikyti bendrovių ir sporto organizacijų bendradarbiavimą, Nepritarti Argumentai: rašte prašoma išplėsti reklamos naudojimo galimybes, kai, tuo tarpu, Įstatymo projekto tikslas - apriboti lošimų reklamą. Siūlomi pakeitimai neatitinka Įstatymo projekto iniciatorių nurodytų tikslų. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.
Jeigu nurodyta informacija reklama talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-05-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1199(3) (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad pastabų dėl Įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturime. Tačiau pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatomi pakeitimai, kuriais ribojama reklama, bus taikomi ir nuotoliniams lošimams, kurie yra susiję su paslaugų taisyklėmis[1]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535[2] įtvirtintas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Pritarti Argumentai:
notifikuotas Europos Komisijai
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Sabatauskas,
3 N Argumentai:
lošimų įstatymo (toliau - ALĮ) Nr. IX-325 10, 206 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2588. Šiuo ALĮ pakeitimo įstatymu lošėjams buvo suteikta galimybė pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, lošimų organizatoriams buvo nustatyta pareiga užtikrinti tokių prašymų vykdymą ir taip pat tokių asmenų neįleisti į lošimų organizavimo vietas, o Lošimo priežiūros tarnybai prie LR Finansų ministerijos (LPT) buvo pavesta administruoti tokius prašymus pateikusių lošėjų registrą. Sumanymo esmė buvo ne registruoti visus dalyvaujančius lošimuose asmenis, kaupti ir saugoti šią informaciją, bet suteikti galimybę fiziniams asmenims, turintiems problemų dėl lošimų, nelošti ir taip sumažinti dėl to kylančius neigiamus padarinius. Pastebėtina, kad galimybė rinkti, kaupti, saugoti ir galimai panaudoti informaciją apie visus dalyvaujančius lošimuose asmenis, akivaizdžiai yra perteklinė ir pažeidžia 2016 m. balandžio 27 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Reglamentas (ES) 2016/679 yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas. Jis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi pagal lošimų organizatoriaus patvirtintą asmenų tapatybės patikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarką privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“ Nepritarti Argumentai:
Šiuo pasiūlymu asmenų tapatybės tikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarkos nustatymo pareiga perkeliama lošimų organizatoriams. Siekiant efektyviai apsaugoti lošėjų interesus, tapatybės nustatymo procedūra ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme, be to, ši tvarka, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, turėtų būti vienoda. Atsisakius draudimo asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, įleisti į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus, o šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustačius pareigą klientui, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą, nėra aišku, kokių veiksmų privalo imtis lošimų organizatorius tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia savo asmenybę patvirtinančio dokumento. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui išvadą 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 72 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr.
IX-325 10, 18 ir
pasiūlė „draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;“. 2. Seimo narys J. Sabatauskas, 2018-05-2114 N Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį tokia 4 dalimi:
„3. Pakeisti ir papildyti 10 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Asmenims, pateikusius pateikusiems prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti būti į lošimų organizavimo vietas vietose ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas vietose įleisti būti asmenims, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą pagal lošimų organizatoriaus patvirtintą asmenų tapatybės patikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarką privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“ Nepritarti Argumentai:
Šiuo pasiūlymu asmenų tapatybės tikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarkos nustatymo pareiga perkeliama lošimų organizatoriams. Siekiant efektyviai apsaugoti lošėjų interesus, tapatybės nustatymo procedūra ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme, be to, ši tvarka, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, turėtų būti vienoda.
Atsisakius draudimo asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, įleisti į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus, o šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustačius pareigą klientui, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą, nėra aišku, kokių veiksmų privalo imtis lošimų organizatorius tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia savo asmenybę patvirtinančio dokumento. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui išvadą 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 72 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir
pasiūlė „draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;“. Draudimas būti lošimų vietose skiriamas neveiksniems lošimų srityje ir asmenims, kurie negali suvaldyti savo potraukio lošti. Tokios pareigos perkėlimas šiems subjektams iš esmės prieštarauja įstatymo tikslui, paneigia neveiksnumo ir riboto veiksnumo instituto esmę. 3. Seimo narys J. Sabatauskas, 2018-05-212 N Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo turi teisę patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, o klientas, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu privalo pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą.“ Nepritarti Argumentai:
Šiuo pasiūlymu asmenų tapatybės tikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarkos nustatymo pareiga perkeliama lošimų organizatoriams. Siekiant efektyviai apsaugoti lošėjų interesus, tapatybės nustatymo procedūra ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme, be to, ši tvarka, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, turėtų būti vienoda. Atsisakius draudimo asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, įleisti į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus, o šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustačius pareigą klientui, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą, nėra aišku, kokių veiksmų privalo imtis lošimų organizatorius tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia savo asmenybę patvirtinančio dokumento. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui išvadą 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 72 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir
pasiūlė „draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;“. 4. Seimo narys K.
2 N Argumentai: Lietuvos nacionalinis transliuotojas (LRT) gauna pakankami didelę finansinę paramą iš valstybės, todėl galėtų atsisakyti azartinių lošimų (Keno, Jėga) transliavimo. Pasiūlymai: Papildyti 10 straipsnį 9² dalimi: „Lietuvos nacionaliniam transliuotojui, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, draudžiama transliuoti lošimus ar skelbti bet kokią informaciją, skatinančią užsiimti azartiniais lošimais.“ Nepritarti Argumentai:
Šis pasiūlymas, kuriame minimos „Keno“ ir „Jėgos“ loterijos, yra susijęs su Lietuvos Respublikos loterijų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, bet ne su Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu. 5. Seimo narys Petras Gražulis, 2018-11-20 Argumentai:
Manau yra tikslinga, siekiant apriboti patenkančiųjų į lošimo organizavimo vietas srautus, leisti bendrovėms vykdyti klientų tapatybės patikrinimą, naudojantis ir biometriniais duomenimis (esant asmenų sutikimui). Tokia praktika yra taikoma ir kitose ES šalyse (Austrijoje, Vokietijoje). Biometrinių duomenų naudojimo atvejus ir sąlyga nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pasiūlymas: papildyti projekto 2 straipsnį tokia 2 dalimi: „2. Papildyti 20 straipsnį 2¹ dalimi:
„2. Klientų tapatybės patikrinimo ir šio įstatymo
lošimus organizuojančios bendrovės gali tvarkyti biometrinius duomenis. Biometrinių duomenų tvarkymo sąlygas ir duomenų subjektų pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemones nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nepritarti Argumentai: Ne šio įstatymo projekto objektas. 6. Seimo narys Petras Gražulis, 2018-11-203 N Pasiūlymas: papildyti projektą tokiu 3 straipsniu: „3 straipsnis. 2 straipsnio papildymas Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi: „26.
Biometriniai duomenys – po specialaus techninio apdorojimo gaunami asmens duomenys, susiję su fizinio asmens fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, pagal kurias galima tiksliai nustatyti arba patvirtinti to fizinio asmens tapatybę, pavyzdžiui, veido atvaizdai arba daktiloskopiniai duomenys.“ Projekto 3 straipsnį laikyti 4. Nepritarti Argumentai:
Ne šio įstatymo projekto objektas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2018-09-26 išvada Nr. III-P-36 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1199(3) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2018-11-213 Pasiūlymas: 3 straipsnį išdėstyti taip:
liepos 1 d. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-11-21
Jakeliūnas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Vytautas Kamblevičius, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2018-09-25 Nr. g-2018-8905 * Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA) atstovaudama tris Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves: UAB „Olympic Casino Group Baltija“, UAB „Lošimų strateginė grupė“ ir UAB „Baltic bet“ yra sunerimusi dėl LR Seime svarstomo Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1199(3) (toliau – Projektas).
Pateiktas įstatymo pataisų Projektas daro didelę įtaką mūsų įmonių veiklai ir vykdomoms socialinėms iniciatyvoms bei paramos projektams Lietuvoje, tad šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei siūlymus dėl svarstomo Projekto.<...> Siūlymai:
Google, rekvizitai.lt, mobilios programėlės ir kt.) Nepritarti Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 51.1 punkte numatytą priemonę griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant lošimų reklamos reikalavimus ir buvimo lošimo vietose ribojimus. Nuo 2016 m. pradžios įsigaliojus nuotolinių lošimų reglamentavimui, stebimas lošimų reklamos skleidimo suaktyvėjimas visuomenės informavimo priemonėse, reklama tapo patrauklesnė, susidedanti iš įvairios papildomos vaizdinės ir garsinės informacijos, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus. Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, kuri sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką vykdant priklausomybės nuo lošimų prevenciją. 2. UAB "Olympic Casino Group Baltija“, 2018-04-09 Nr. G-2018-3751 *
„Betsson Group" ir „Olympic Casino Group Baltija“ yra
sunerimusios dėl LR Seime pateikto Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10,
Projektas). Pateiktas įstatymo pataisų Projektas daro didelę įtaką mūsų įmonių veiklai ir vykdomoms socialinėms iniciatyvoms bei paramos projektams Lietuvoje.
Reiškiame nepritarimą pateiktoms įstatymo projekto pataisoms ir siūlome svarstant įstatymo projekto pataisas atsižvelgti į azartinių lošimų organizatorių įmonių interesus bei mūsų skiriamą didelį dėmėsi Lietuvos kultūros bei sporto sektorių plėtrai. Olympic Entertainment Group turi 25 metų patirtį azartinių lošimų srityje, vykdo veiklą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Italijoje ir Maltoje. Olympic Entertainment Group per Lietuvoje įsteigtą įmonę UAB „Olympic_ Casino Group Baltija“ valdo prekės ženklus „Olympic Casino" ir „Olybet kuriais organizuoja lošimo namų, automatų salonų, lažybų bei nuotolinių lošimų internetu veiklas. „Betsson group valdanti „Betsafe" prekės ženklą Lietuvoje yra tarptautinė žaidimų ir lažybų kompanija, kuri turi didesnę nei 50 metų sėkmingos veiklos patirtį. Bendrovė valdo 17 prekės ženklų įvairiose pasaulio šalyse, tarp kurių yra „Betsafe“, „Nordicbet“, „Betsson", „Europebet" ir kiti - iš viso vienijantys daugiau nei 12 mln. registruotų klientų. Svarstomame įstatymo projekte numatyta visiškai uždrausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Paminėtais reklamos apribojimais siekiama apsaugoti visuomenę nuo žalingos azartinių lošimų reklamos, tačiau norime pabrėžti, kad dėl siūlomų apribojimų nukentės ne tik lošimus organizuojančios bendrovės, bet ir visas Lietuvos sporto bei kultūros sektorius. Azartinių lošimų bendrovės ir jų finansinė parama yra svarbi Lietuvos sporto, kultūros ir pramogų dalis. Visuomenės dalimi esančios bendrovės yra suinteresuotos prisidėti prie įvairių socialinių iniciatyvų sporto propagavimo ir sporto komandų veiklos, todėl remia tokias iniciatyvas, atskiras komandas, sporto lygas ar federacijas.
Norime pabrėžti, kad mūsų remiamos rinktinės, sporto lygos, rengiami turnyrai ir kitos_ veiklos, kurias vykdo Federacijos į sportą įtraukia ne tik profesionalius sportininkus, bet ir šimtus tūkstančių aktyvaus ir sveiko laisvalaikio praleidimo būdo gerbėjų visoje Lietuvoje. Priėmus siūlomą įstatymo projektą azartinius lošimus organizuojančios bendrovės nebebus suinteresuotos finansiškai remti Lietuvos komandinių sporto šakų klubus bei federacijas, o visų Lošimų organizatorių įmonių skiriama finansinė parama sudaro reikšmingą dalį įvairių renginių projektų ir lygų biudžeto. Priėmus siūlomas įstatymo pataisas tai stipriai paveiktų tolesnį populiariausių Lietuvoje sporto šakų lygų vystymą bei sporto federacijų bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi. Taip pat smuktų ir vaikų ir jaunimo užimtumas, nukentėtų jiems sudaromos sąlygos sportuoti ir komandinių sporto šakų vystymas bei populiarinimas. Neigiamas pasekmes dėl nebegaunamų paramos lėšų pajus ne tik sporto bet ir kultūros renginiai. Galimybė įvairių sporto šakų federacijoms turėti rėmėją ir jo vardu pavadinti organizuojamą sporto renginį ar turnyrą yra normali bei taikytina praktika visame pasaulyje. Sporto komandų ir verslo bendradarbiavimas visuomet buvo laikomas prioritetu, be to, tai aiškiai rodo mūsų vystomo verslo socialinę atsakomybę ir siekį prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos. Manome, kad visiškas reklamos uždraudimas yra neproporcingas Projekto autorių deklaruojamiems tikslams ir neigiamai paveiks visą sporto sektorių. Pabrėžiame, kad tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri 2018 m. sausio 24 d. pateiktame nutarime Nr.
72 nutarė nepritarti Projekto nuostatoms dėl reklamos ribojimo priemonių atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra numatyti sporto ir kitose srityse veikiančių asmenų pajamų netekimo iš azartinių lošimų reklamos kompensavimo mechanizmai. Vertinant informacijos apie azartinius lošimus organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių veiklų fizinių ir juridinių asmenų rėmimą reklamos pobūdis yra daugiau informacinis. Norime atkreipti dėmesį, kad net ir uždraudus informaciją apie rėmimą bei reklamą Lietuvos rinkoje, įvairių lošimų organizatorių reklama vartotojus pasieks per pasaulinio lygio sporto lygas, žaidynes, renginius. Daugelio žymiausių pasaulyje krepšinio, futbolo bei kitų sporto šakų lygos ir privatūs klubai yra remiami azartinių lošimų organizatorių įmonių ir priėmus siūlomas įstatymo pataisas Lietuvos vartotojams vis vien būtų pateikiama informacija bei reklama (komandų marškinėliai, lygų pavadinimai ir kt.) apie nebūtinai Lietuvoje veikiančius, tačiau Lietuvos vartotojams internetu ar kitomis priemonėmis pasiekiamus azartinių lošimų organizatorius. Priėmus siūlomas įstatymo pataisas pranašumą įgautų nelegaliai Lietuvoje veikiančios užsienio lošimų organizatorių įmonės, kadangi toliau jų reklama būtų matoma įvairiose ne Lietuviškose svetainėse ir jų reklaminiai skydeliai (baneriai) vestų tiesiai į jų interneto svetaines. Tokiu būdu nukentės legaliai Lietuvoje veikiančios lošimų bendrovės, bus paskatintas šešėlis, valstybė bei sporto sektorius praras papildomas pajamas. Raginame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius svarstant reklamos draudimo planus įvertinant ir atsižvelgiant į neigiamą įtaką Lietuvos sporto sektoriui pritarus siūlomiems įstatymo Projekto pakeitimams. Prašome nepritarti siūlomoms įstatymo pataisoms ir pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai dėl įstatymo Projekto.
Nepritarti Įstatymo projekte nenustatomas draudimas remti sportą ar kultūrą. Be to, lošimų organizatoriai turės teisę skelbti savo bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Minėta informacija galės būti skelbiama ir tuo atveju kai lošimo organizatorius rems įvairias socialines iniciatyvas, sportą ar kultūrą, todėl finansinė parama minėtoms sritims galės būti teikiama be apribojimų. 3. Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2018-10-19 Nr. g-2018-9767 * Siūlymai:
Lošimų organizatoriai turės teisę skelbti savo bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Minėta informacija galės būti skelbiama ir tuo atveju kai lošimo organizatorius rems įvairias socialines iniciatyvas, sportą ar kultūrą, todėl finansinė parama minėtoms sritims galės būti teikiama be apribojimų. *
Nepritarti Projektu siekiama mažinti reklamos patrauklumą, todėl nustatomas aiškus draudimas kartu su leidžiama lošimų reklama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. *
Nepritarti Projektu siekiama mažinti reklamos patrauklumą, todėl nustatomas aiškus draudimas kartu su leidžiama lošimų reklama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. *
Leidžiama lošimų reklama gali būti skelbiama bet kokiu būdu ir priemonėmis (televizijoje, raštu, interneto svetainėse, pastatų fasaduose stenduose, ant sportininkų marškinėlių ir pan.), todėl tam tikrais atvejais įspėjamojo užrašo skelbimas būtų sunkiai įgyvendinamas arba neįmanomas. 4. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2018-11-12
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius žaidimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“ Nepritarti Pasiūlymas;
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9.
Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija reklama talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“
ir žaidimų verslo asociacija,
2 N Papildyti 10 straipsnį 9¹ dalimi: ,,9¹. Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją, išskyrus jei ji pateikiama lošimų organizatorių, lošimų įrangos gamintojų ar jų atstovų, paramos ir labdaros gavėjų internetinėse svetainėse bei rėmimo projektų pristatinėjimo atvejais." Nepritarti Pasiūlymas: 10 straipsnio 9¹ dalį išdėstyti taip: ,,9¹. Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją."
ir žaidimų verslo asociacija, 2018-11-12
* Siekiant išvengti diskriminacijos ir konkurencinio pranašumo suteikimo kitų lošimo rūšių atžvilgiu, analogiškai tobulinti Loterijų įstatyme reklamos skleidimo nuostatas, numatant vieną įsigaliojimo datą. Nepritarti Argumentai: Ne šio įstatymo projekto objektas. 7. Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2018-11-19 Nr. G-2018-108731 Argumentai:
Svarstomame įstatymo projekte numatyta visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą, išskyrus azartinių lošimų bendrovių pavadinimus, prekės ženklus bei organizuojamų lošimų rūšis.
Taip pat uždrausti pateikiant leidžiamą informaciją naudoti nukreipimo nuorodas į kitas interneto svetaines. Pabrėžiame, kad pagal dabar galiojantį įstatymą jau yra draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus informaciją apie lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, adresus, lošimų rūšis, įrenginių kiekį, o visa bendrovių skleidžiama informacija turi būti suderinta su Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos. Naujai siūlomi įstatymo pakeitimai iš esmės nepakeičia esamo reguliavimo ir jo nepraplečia, o mūsų nuomone, tik jį susiaurina ir įneša daugiau neaiškumo į visą azartinių lošimų rinką ir jos reguliavimą. Paliekant laisvai interpretuojamas nuostatas įstatyme susidursime su situacija, kuomet visas reguliavimas ir įstatymo taikymas pilna apimtimi priklausys nuo atsakingų priežiūros institucijų požiūrio ir interpretacijų. Siūlymas:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlome papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti tokia redakcija:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti
azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus, informaciją lošimo vietos išorėje apie konkrečioje lošimo vietoje vykdomą veiklą, lošimo vietų adresus, pavadinimus, nuotoliniams lošimams naudojamų interneto svetainių adresus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta reklama talpinama kaičiuosiuose reklamos skydeliuose interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės.
Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją." Manome, kad tokie papildymai įneštų aiškumo ir nepaliktų vietos galimai klaidingoms įstatymo nuostatų taikymo interpretacijoms. Lošimus organizuojančios bendrovės galėtų apipavidalinti savo patalpas, kuriose organizuoja azartinius lošimus, informuoti apie vietų adresus. Tokia pati galimybė turėtų būti sudaryta ir nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skelbti jų adresus, kaip ta galėtų daryti ir antžemines lošimų vietas turinčios įmonės. Elektroninėje erdvėje veikiantis verslas negali egzistuoti be nukreipimo nuorodų. Paslaugos teikėjas tokiu atveju nebus randamas ir negalės vystyti savo verslo bei kitų internete paplitusių technologijų, o taip bus sudaromos tiesioginės kliūtis e-verslo vystymui Lietuvoje. Pritariame kaičiųjų reklamos skydelių (banerių) draudimui internete, tačiau visų nukreipimo nuorodų draudimas būtų perteklinis ir neracionalus sprendimas. Neatsižvelgus į mūsų siūlymus būtų sudarytos nelygios galimybės Lietuvos ir užsienio rinkose veikiantiems lošimų organizatoriams, kadangi įvairi reklama, nukreipiamosios nuorodos galės būti matoma ir veiks užsienio naujienų portaluose bei interneto svetainėse, o Lietuvoje legaliai veikiančių ir licencijuotų bei mokesčius į valstybės biudžetą mokančios įmonės negalės ne tik reklamuotis bet ir internete naudoti interneto technologijų pagrindo - nukreipiamųjų nuorodų. Nepritarti Argumentai: rašte prašoma išplėsti reklamos naudojimo galimybes, kai, tuo tarpu, Įstatymo projekto tikslas - apriboti lošimų reklamą. Siūlomi pakeitimai neatitinka Įstatymo projekto iniciatorių nurodytų tikslų. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9.
Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija reklama talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“
lyga (LKL), 2018-11-20 Nr. G-2018-1088112 N Argumentai: Šio sezono Lietuvos krepšinio lygos čempionato generalinis rėmėjas - viena iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių. Jų teikiama finansinė parama leidžia LKL veikti visoje Lietuvoje ir kasmet nuosekliai augti. LKL biudžete pajamos iš rėmimo sudaro reikšmingą dalį, o būtent azartinius lošimus organizuojančių bendrovių parama yra viena iš didžiausių. Šių pajamų sumažėjimas neigiamai paveiktų tiek asociacijos veiklą, tiek ir patį LKL čempionatą. Asociacijai būtų sunku užtikrinti tolimesnį krepšinio sporto plėtojimą bei populiarinimą Lietuvoje. Įstatymo projekte nurodyta, kad būtų draudžiama skelbti bet kokią papildomą garsinę, tekstinę ar vaizdinę informaciją kartu su azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimais, prekės ženklais ar lošimų rūšimis. Tokia įstatymo projekto nuostata mums atrodo neaiški ir gali būti įvairiai interpretuojama atsakingų institucijų. Lieka neaišku, ar priėmus tokią nuostatą LKL galės savo dabartinio generalinio rėmėjo vardu vadinti organizuojamą turnyrą, taip pat ar paminėtos informacijos skelbimas bus galimas, kuomet LKL teikia informaciją apie savo rėmėjus ar kuomet rėmėjai nori pristatyti save kaip vieną iš pagrindinių LKL ar kitos sporto komandos, lygos rėmėjų.
Siūlymas: Atsižvelgdami į mūsų pateiktus argumentus siūlome papildyti įstatymo projekto 9(1) straipsnį ir jį išdėstyti tokia redakcija: „Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją, išskyrus informaciją apie lošimus organizuojančios bendrovės paramą konkretiems sporto ar kultūros renginiams, organizacijoms, asmenims." Priėmus tokį siūlymą būtų išvengta situacijos, kuomet atsakingas verslas, remiantis sportą negalėtų apie tai informuoti savo vartotojų, o sporto organizacijos išsaugotų galimybę viešinti savo pagrindinius rėmėjus taip kaip tai yra daroma visame pasaulyje. Sporto komandų ir verslo bendradarbiavimas visuomet buvo laikomas prioritetu, be to, tai aiškiai rodo lošimų organizatorių verslo socialinę atsakomybę ir siekį prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos. Manome, kad neaiškios įstatymo nuostatos gali neigiamai paveikti sporto organizacijų bei verslo bendradarbiavimą, tad tikimės, jog atsižvelgsite į mūsų siūlymą ir papildysite įstatymo projektą nuostata, leidžiančia išlaikyti bendrovių ir sporto organizacijų bendradarbiavimą, Nepritarti Argumentai: rašte prašoma išplėsti reklamos naudojimo galimybes, kai, tuo tarpu, Įstatymo projekto tikslas - apriboti lošimų reklamą. Siūlomi pakeitimai neatitinka Įstatymo projekto iniciatorių nurodytų tikslų. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.
Jeigu nurodyta informacija reklama talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-05-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1199(3) (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad pastabų dėl Įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturime. Tačiau pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatomi pakeitimai, kuriais ribojama reklama, bus taikomi ir nuotoliniams lošimams, kurie yra susiję su paslaugų taisyklėmis[1]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535[2] įtvirtintas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Pritarti Argumentai:
notifikuotas Europos Komisijai
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Sabatauskas,
3 N Argumentai:
lošimų įstatymo (toliau - ALĮ) Nr. IX-325 10, 206 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2588. Šiuo ALĮ pakeitimo įstatymu lošėjams buvo suteikta galimybė pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, lošimų organizatoriams buvo nustatyta pareiga užtikrinti tokių prašymų vykdymą ir taip pat tokių asmenų neįleisti į lošimų organizavimo vietas, o Lošimo priežiūros tarnybai prie LR Finansų ministerijos (LPT) buvo pavesta administruoti tokius prašymus pateikusių lošėjų registrą. Sumanymo esmė buvo ne registruoti visus dalyvaujančius lošimuose asmenis, kaupti ir saugoti šią informaciją, bet suteikti galimybę fiziniams asmenims, turintiems problemų dėl lošimų, nelošti ir taip sumažinti dėl to kylančius neigiamus padarinius. Pastebėtina, kad galimybė rinkti, kaupti, saugoti ir galimai panaudoti informaciją apie visus dalyvaujančius lošimuose asmenis, akivaizdžiai yra perteklinė ir pažeidžia 2016 m. balandžio 27 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Reglamentas (ES) 2016/679 yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas. Jis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi pagal lošimų organizatoriaus patvirtintą asmenų tapatybės patikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarką privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“ Nepritarti Argumentai:
Šiuo pasiūlymu asmenų tapatybės tikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarkos nustatymo pareiga perkeliama lošimų organizatoriams. Siekiant efektyviai apsaugoti lošėjų interesus, tapatybės nustatymo procedūra ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme, be to, ši tvarka, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, turėtų būti vienoda. Atsisakius draudimo asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, įleisti į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus, o šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustačius pareigą klientui, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą, nėra aišku, kokių veiksmų privalo imtis lošimų organizatorius tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia savo asmenybę patvirtinančio dokumento. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui išvadą 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 72 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr.
IX-325 10, 18 ir
pasiūlė „draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;“. 2. Seimo narys J. Sabatauskas, 2018-05-2114 N Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį tokia 4 dalimi:
„3. Pakeisti ir papildyti 10 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Asmenims, pateikusius pateikusiems prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti būti į lošimų organizavimo vietas vietose ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas vietose įleisti būti asmenims, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą pagal lošimų organizatoriaus patvirtintą asmenų tapatybės patikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarką privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“ Nepritarti Argumentai:
Šiuo pasiūlymu asmenų tapatybės tikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarkos nustatymo pareiga perkeliama lošimų organizatoriams. Siekiant efektyviai apsaugoti lošėjų interesus, tapatybės nustatymo procedūra ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme, be to, ši tvarka, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, turėtų būti vienoda.
Atsisakius draudimo asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, įleisti į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus, o šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustačius pareigą klientui, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą, nėra aišku, kokių veiksmų privalo imtis lošimų organizatorius tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia savo asmenybę patvirtinančio dokumento. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui išvadą 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 72 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir
pasiūlė „draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;“. Draudimas būti lošimų vietose skiriamas neveiksniems lošimų srityje ir asmenims, kurie negali suvaldyti savo potraukio lošti. Tokios pareigos perkėlimas šiems subjektams iš esmės prieštarauja įstatymo tikslui, paneigia neveiksnumo ir riboto veiksnumo instituto esmę. 3. Seimo narys J. Sabatauskas, 2018-05-212 N Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo turi teisę patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, o klientas, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu privalo pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą.“ Nepritarti Argumentai:
Šiuo pasiūlymu asmenų tapatybės tikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarkos nustatymo pareiga perkeliama lošimų organizatoriams. Siekiant efektyviai apsaugoti lošėjų interesus, tapatybės nustatymo procedūra ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme, be to, ši tvarka, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, turėtų būti vienoda. Atsisakius draudimo asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, įleisti į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus, o šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustačius pareigą klientui, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą, nėra aišku, kokių veiksmų privalo imtis lošimų organizatorius tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia savo asmenybę patvirtinančio dokumento. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui išvadą 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 72 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir
pasiūlė „draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;“. 4. Seimo narys K.
2 N Argumentai: Lietuvos nacionalinis transliuotojas (LRT) gauna pakankami didelę finansinę paramą iš valstybės, todėl galėtų atsisakyti azartinių lošimų (Keno, Jėga) transliavimo. Pasiūlymai: Papildyti 10 straipsnį 9² dalimi: „Lietuvos nacionaliniam transliuotojui, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, draudžiama transliuoti lošimus ar skelbti bet kokią informaciją, skatinančią užsiimti azartiniais lošimais.“ Nepritarti Argumentai:
Šis pasiūlymas, kuriame minimos „Keno“ ir „Jėgos“ loterijos, yra susijęs su Lietuvos Respublikos loterijų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, bet ne su Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu. 5. Seimo narys Petras Gražulis, 2018-11-20 Argumentai:
Manau yra tikslinga, siekiant apriboti patenkančiųjų į lošimo organizavimo vietas srautus, leisti bendrovėms vykdyti klientų tapatybės patikrinimą, naudojantis ir biometriniais duomenimis (esant asmenų sutikimui). Tokia praktika yra taikoma ir kitose ES šalyse (Austrijoje, Vokietijoje). Biometrinių duomenų naudojimo atvejus ir sąlyga nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pasiūlymas: papildyti projekto 2 straipsnį tokia 2 dalimi: „2. Papildyti 20 straipsnį 2¹ dalimi:
„2. Klientų tapatybės patikrinimo ir šio įstatymo
lošimus organizuojančios bendrovės gali tvarkyti biometrinius duomenis. Biometrinių duomenų tvarkymo sąlygas ir duomenų subjektų pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemones nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nepritarti Argumentai: Ne šio įstatymo projekto objektas. 6. Seimo narys Petras Gražulis, 2018-11-203 N Pasiūlymas: papildyti projektą tokiu 3 straipsniu: „3 straipsnis. 2 straipsnio papildymas Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi: „26.
Biometriniai duomenys – po specialaus techninio apdorojimo gaunami asmens duomenys, susiję su fizinio asmens fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, pagal kurias galima tiksliai nustatyti arba patvirtinti to fizinio asmens tapatybę, pavyzdžiui, veido atvaizdai arba daktiloskopiniai duomenys.“ Projekto 3 straipsnį laikyti 4. Nepritarti Argumentai:
Ne šio įstatymo projekto objektas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2018-09-26 išvada Nr. III-P-36 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1199(3) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2018-11-213 Pasiūlymas: 3 straipsnį išdėstyti taip:
liepos 1 d. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė