Projekto lyginamasis variantas
įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 9 straipsnį 5 dalimi:
„5. Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklui taikomi tapatūs techniniai ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir kaimyninių trečiųjų valstybių geležinkelių tinklui, minėtose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse išduoti leidimai pradėti naudoti geležinkelių riedmenis galioja Lietuvos Respublikoje eismo saugos institucijos, kitų susijusių Europos Sąjungos valstybių narių eismo saugos institucijų ir Agentūros daugiašaliame susitarime numatytomis sąlygomis.“
straipsnį 6 dalimi: „6.
Šio straipsnio 2 dalis netaikoma:
1) iš trečiųjų valstybių atvykstantiems lokomotyvams ir savaeigiams traukiniams, kurie naudojami pasienio geležinkelio linijose; šių lokomotyvų ir savaeigių traukinių atitiktį esminiams reikalavimams užtikrina tokius geležinkelių riedmenis naudojanti geležinkelio įmonė (vežėjas), taikydama priemones, numatytas jos eismo saugos valdymo sistemoje;
susisiekimui su trečiosiomis valstybėmis 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, jeigu leidimai pradėti naudoti šiuos geležinkelių riedmenis išduoti ar teisė eksploatuoti geležinkelių riedmenis suteikta trečiosiose valstybėse; Leidimų išdavimo ar teisės eksploatuoti geležinkelių riedmenis suteikimo taisyklių, taikomų trečiosiose valstybėse, jeigu šios taisyklės nepaskelbtos eismo saugos institucijos interneto svetainėje, kopiją geležinkelio įmonė (vežėjas), kuri naudoja minėtus geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje, privalo pateikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir eismo saugos institucijai; eismo saugos institucija minėtas taisykles paskelbia savo interneto svetainėje, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija apie jas praneša Europos Komisijai; šiame punkte nurodytų prekinių ir keleivinių vagonų atitiktį esminiams reikalavimams užtikrina tokius geležinkelių riedmenis naudojanti geležinkelio įmonė (vežėjas), taikydama priemones, numatytas jos eismo saugos valdymo sistemoje;
3) visiems privažiuojamiesiems geležinkelio keliams, kurie nepriskirtini viešajai geležinkelių infrastruktūrai, ir tik juose naudojamiems geležinkelių riedmenims, kuriuos jų savininkas, valdytojas arba naudotojas naudoja savo reikmėms.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš pradėdamas naudoti geležinkelių riedmenis geležinkelių tinkle, geležinkelių riedmenų naudotojas turi paskirti jų techninį prižiūrėtoją.
Duomenys apie paskirtą geležinkelių riedmenų techninį prižiūrėtoją įrašomi į Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registrą. Techniniu prižiūrėtoju gali būti geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelio įmonė (vežėjas) arba geležinkelių riedmenų naudotojas. Šis reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle naudojamiems trečiųjų valstybių asmenims priklausantiems trečiosiose valstybėse įregistruotiems geležinkelių riedmenims, kurių techninė priežiūra atliekama pagal atitinkamos trečiosios valstybės teisės aktus. Duomenis apie už šių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingą subjektą eismo saugos institucijai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nustatyta tvarka teikia geležinkelio įmonė (vežėjas), naudojanti šiuos geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle.“
13 straipsnį 9 dalimi: „9. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai dėl geležinkelių riedmenų techninės priežiūros sistemos nustatymo, techninės priežiūros technologijos parengimo, geležinkelių riedmenų techninės priežiūros atlikimo ir (ar) prekinių vagonų techninio prižiūrėtojo sertifikavimo laikomi įvykdytais, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas), Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle naudojanti trečiųjų valstybių asmenims priklausančius geležinkelių riedmenis, įregistruotus trečiojoje valstybėje, kurių techninė priežiūra atliekama pagal šios valstybės teisės aktus, duomenis apie už šių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingą subjektą pateikia eismo saugos institucijai per 5 darbo dienas nuo eismo saugos institucijos prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos.“
priedo pakeitimas
punktu: „8. 2016 m. gegužės 11 d.
2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (OL 2016 L 138, p. 44).“
punktu:
„9. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (OL 2016 L 138, p. 102).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 9 straipsnį 5 dalimi:
„5. Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių
ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir kaimyninių trečiųjų valstybių geležinkelių tinklui, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse išduoti leidimai pradėti naudoti geležinkelių riedmenis galioja Lietuvos Respublikoje eismo saugos institucijos, kitų susijusių Europos Sąjungos valstybių narių eismo saugos institucijų ir Agentūros daugiašaliame susitarime numatytomis sąlygomis.“
straipsnį 6 dalimi: „6. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos:
1) prekiniams ir keleiviniams vagonams, bendrai naudojamiems tarptautiniam susisiekimui su trečiosiomis valstybėmis 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, jeigu leidimai pradėti naudoti šiuos geležinkelių riedmenis išduoti ar teisė eksploatuoti geležinkelių riedmenis suteikta trečiosiose valstybėse. Geležinkelio įmonė (vežėjas), naudojanti tokius geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje, privalo pateikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir eismo saugos institucijai trečiosiose valstybėse taikomų Leidimų išdavimo ar teisės eksploatuoti geležinkelių riedmenis suteikimo taisyklių kopiją, jeigu šios taisyklės nepaskelbtos eismo saugos institucijos interneto svetainėje. Eismo saugos institucija paskelbia savo interneto svetainėje trečiosiose valstybėse taikomas Leidimų išdavimo ar teisės eksploatuoti geležinkelių riedmenis suteikimo taisykles, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija apie jas praneša Europos Komisijai.
Šiame punkte nurodytų prekinių ir keleivinių vagonų atitiktį esminiams reikalavimams užtikrina tokius geležinkelių riedmenis naudojanti geležinkelio įmonė (vežėjas), taikydama jos eismo saugos valdymo sistemoje numatytas priemones;
2) visiems privažiuojamiesiems geležinkelio keliams, kurie nepriskirtini viešajai geležinkelių infrastruktūrai, ir tik juose naudojamiems geležinkelių riedmenims, kuriuos jų savininkas, valdytojas arba naudotojas naudoja savo reikmėms.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš pradėdamas naudoti geležinkelių riedmenis geležinkelių tinkle, geležinkelių riedmenų naudotojas turi paskirti jų techninį prižiūrėtoją. Duomenys apie paskirtą geležinkelių riedmenų techninį prižiūrėtoją įrašomi į Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registrą. Techniniu prižiūrėtoju gali būti geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelio įmonė (vežėjas) arba geležinkelių riedmenų naudotojas. Šis reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle naudojamiems trečiųjų valstybių asmenims priklausantiems trečiosiose valstybėse įregistruotiems prekiniams ir keleiviniams vagonams, kurių techninė priežiūra atliekama pagal trečiosios valstybės, kurioje registruoti geležinkelių riedmenys, teisės aktus. Duomenis apie už šių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingą subjektą eismo saugos institucijai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nustatyta tvarka teikia geležinkelio įmonė (vežėjas), naudojanti šiuos geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle.“
13 straipsnį 9 dalimi: „9.
Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai dėl prekinių ir keleivinių vagonų techninės priežiūros sistemos nustatymo, techninės priežiūros technologijos parengimo, geležinkelių riedmenų techninės priežiūros atlikimo ir (ar) prekinių vagonų techninio prižiūrėtojo sertifikavimo laikomi įvykdytais, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas), Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle naudojanti trečiųjų valstybių asmenims priklausančius trečiojoje valstybėje įregistruotus geležinkelių riedmenis, kurių techninė priežiūra atliekama pagal šios valstybės teisės aktus, duomenis apie už šių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingą subjektą pateikia eismo saugos institucijai per 5 darbo dienas nuo eismo saugos institucijos prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos.“
priedo pakeitimas
punktu:
„8. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos
sąveikos Europos Sąjungoje (OL 2016 L 138, p. 44).“
punktu:
„9. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (OL 2016 L 138, p. 102).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – GTK pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 9, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – GTESĮ pakeitimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) siekiama perkeliant 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (toliau – Direktyva 2016/797/ES)
Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (toliau – Direktyva 2016/798/ES) 15 straipsnyje nustatytas išimtis palengvinti geležinkelių riedmenų naudojimo sąlygas vykdant tarptautinį susisiekimą geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis ir sumažinti geležinkelio įmonių (vežėjų) patiriamas geležinkelių riedmenų eksploatavimo sąnaudas. Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę yra perkeliamos ir įgyvendinamos 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje ir 2004 m. balandžio 29 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo nuostatos, leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registre (toliau – Geležinkelių riedmenų registras) įregistruotus geležinkelių riedmenis, jeigu yra išduoti leidimai pradėti naudoti šiuos geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimai) ir jeigu yra paskirtas šių geležinkelių riedmenų techninis prižiūrėtojas. Galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose minėtų reikalavimų išimčių nenustatyta, todėl visi Lietuvos Respublikoje eksploatuojami geležinkelių riedmenys turi turėti leidimus, būti įregistruoti Geležinkelių riedmenų registre ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau – GTESĮ) nuostatomis, turi būti paskirti visų geležinkelių riedmenų techniniai prižiūrėtojai. Taigi, nurodyti reikalavimai taikomi ir trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenų, kuriuos ketinama naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje, atžvilgiu, įskaitant ir tuos geležinkelių riedmenis, kurie eksploatuojami Lietuvos Respublikos pasienio geležinkelio linijose ir naudojami vežti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją. Didžiosios Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo dalies vėžės plotis (1 520 mm) skiriasi nuo Europos Sąjungos (toliau – ES) pagrindinio geležinkelių tinklo vėžės pločio (1 435 mm), o tarptautinis susisiekimas geležinkeliais Lietuvos Respublikoje daugiausia yra susijęs su trečiosiomis valstybėmis, kuriose geležinkelio vėžės plotis yra 1 520 mm kaip ir Lietuvos Respublikoje.
Tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais dvišalių ir daugiašalių susitarimų pagrindu vykdyti iš esmės yra naudojami trečiųjų valstybių prekiniai ir keleiviniai geležinkelių riedmenys. Galiojantys reikalavimai dėl privalomo leidimų gavimo, geležinkelių riedmenų įregistravimo ir techninio prižiūrėtojo paskyrimo trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenų atžvilgiu laikytini neproporcingais ir pertekliniais dėl šių priežasčių:
nuostatomis, leidimai išduodami pareiškėjui gavus Europos Bendrijos patikros sertifikatą ir (ar) Lietuvos Respublikos patikros sertifikatą. Europos Bendrijos patikros sertifikatu patvirtinama, kad geležinkelių riedmenys atitinka geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijų (toliau – TSS) reikalavimus. Pažymėtina, kad TSS reikalavimais siekiama užtikrinti sąveiką tarp ES geležinkelių tinklų, o ne tarp ES geležinkelių tinklų ir trečiųjų valstybių geležinkelių tinklų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad geležinkelių riedmenų, naudojamų tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis, atitikties TSS reikalavimams tikrinimas laikytinas pertekliniu. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad ES geležinkelių tinklo ir trečiųjų valstybių geležinkelių tinklo sąveika ir geležinkelių transporto eismo sauga yra užtikrinama taikant Nepriklausomų valstybių sandraugos valstybių, Gruzijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos geležinkelių transporto tarybos (toliau – GTT) taisykles. 2.
2Geležinkelių riedmenys,
naudojami tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis, yra gaminami pagal trečiosiose valstybėse nustatytus techninius reikalavimus, o ne pagal ES galiojančias TSS. Atsižvelgiant į tai, kad didžiosios Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo dalies vėžės plotis yra
valstybėmis vykdyti yra naudojami geležinkelių riedmenys, pagaminti trečiosiose valstybėse. Dėl šios priežasties dalis geležinkelių riedmenų, naudojamų tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis, neatitinka TSS. Užtikrinti tokių geležinkelių riedmenų atitiktį TSS tam tikrais atvejais yra techniškai neįmanoma, o tais atvejais, kai tokia galimybė yra, užtikrinti tokių geležinkelių riedmenų atitiktį TSS yra ekonomiškai nuostolinga. Geležinkelių riedmenų modernizavimas siekiant užtikrinti geležinkelių riedmenų atitiktį TSS padidintų geležinkelių įmonių (vežėjų) vykdomų keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais geležinkelių transportu sąnaudas. 3. Geležinkelių riedmenų, naudojamų tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis, techninė priežiūra atliekama ir už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingas subjektas paskiriamas GTT taisyklių nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas skirti papildomą geležinkelių riedmenų techninį prižiūrėtoją pagal GTESĮ nuostatas sukelia papildomas išlaidas ir administracinę naštą geležinkelių riedmenų naudotojams. 4. Leidimų geležinkelių riedmenims, naudojamiems tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis, išdavimas, techninio prižiūrėtojo paskyrimas ir šių geležinkelių riedmenų registravimas Geležinkelių riedmenų registre sunkiai įgyvendinamas dėl eksploatuojamų geležinkelių riedmenų skaičiaus ir įvairovės.
Lietuvos Respublikos sieną su trečiosiomis valstybėmis per metus kerta apie 27 tūkst. keleivinių vagonų ir apie 0,5 mln. prekinių vagonų. Lietuvos Respublikos sieną su trečiosiomis valstybėmis kerta apie 300 tipų keleivinių vagonų ir dar didesnis skaičius prekinių vagonų. Trečiųjų valstybių asmenims priklausantys geležinkelių riedmenys Lietuvos Respublikoje eksploatuojami trumpą laiką. Be to, kai kurie trečiųjų valstybių asmenims priklausantys geležinkelių riedmenys yra eksploatuojami išimtinai pasienio geležinkelio linijose. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė Susisiekimo ministerija. Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius – Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. paštas [email protected]) Geležinkelių transporto skyrius. Tiesioginė Įstatymų projektų rengėja – laikinai einanti šio skyriaus vedėjo pareigas Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektų aptarti teisiniai santykiai Dėl GTK pakeitimo įstatymo projekto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad geležinkelių riedmenys yra registruojami ir duomenys apie geležinkelių riedmenis, jų naudotojus, asmenis, atsakingus už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, tvarkomi Geležinkelių riedmenų registre įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
GTESĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad geležinkelių transporto eisme leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingus, vadovaujantis GTK nuostatomis Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registre įregistruotus geležinkelių riedmenis, kurių techninė priežiūra atliekama GTESĮ ir Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1468 „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Geležinkelių riedmenų registro nuostatai), 11 punkte nustatyta, kad registro objektai yra geležinkelių riedmenys (traukos riedmenys (lokomotyvai), keleiviniai vagonai, prekiniai vagonai, elektriniai traukiniai, dyzeliniai traukiniai, geležinkelių kranai, kiti specialieji geležinkelių riedmenys, automotrisės, taip pat daugiafunkcės kelių ir geležinkelių transporto priemonės, galinčios važiuoti keliais ir geležinkelio keliais).
Nurodytų teisės aktų reikalavimai dėl geležinkelių riedmenų registravimo Geležinkelių riedmenų registre taikomi visiems Lietuvos Respublikoje eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims be jokių išimčių, įskaitant ir tuos geležinkelių riedmenis, kurie eksploatuojami Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais vykdyti, eksploatuojami Lietuvos Respublikos pasienio geležinkelio linijose ar naudojami vežti tranzitu. Dėl GTESĮ pakeitimo įstatymo projekto GTESĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidžiama pradėti naudoti tik tuos struktūrinius posistemius, kurie turi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduotus leidimus (leidimą pradėti naudoti geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius, pirmą leidimą pradėti naudoti TSS atitinkančius geležinkelių riedmenis, pirmą leidimą pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis, papildomą leidimą pradėti naudoti TSS atitinkančius geležinkelių riedmenis, papildomą leidimą pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis, leidimą pradėti naudoti geležinkelių riedmenų seriją ir (ar) leidimą pradėti naudoti patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis).
GTESĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad geležinkelių transporto eisme leidžiama naudoti tik vadovaujantis GTK Geležinkelių riedmenų registre įregistruotus geležinkelių riedmenis, kurių techninė priežiūra atliekama GTESĮ ir Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieš pradėdamas naudoti geležinkelių riedmenis geležinkelių tinkle geležinkelių riedmenų naudotojas turi paskirti jų techninį prižiūrėtoją, to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prekinių vagonų, naudojamų Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, techniniai prižiūrėtojai turi turėti techninio prižiūrėtojo sertifikatus. Šis reikalavimas netaikomas prekinių vagonų, kurie nenaudojami ar jų neketinama naudoti viešojoje geležinkelių infrastruktūroje, techniniams prižiūrėtojams. Su minėtomis GTESĮ nuostatomis susijusios Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.
3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės), kurių 4 punkte numatyta, kad šios taisyklės netaikomos kitokio nei 1 435 mm ir 1 520 mm pločio vėžės geležinkeliams, taip pat visiems privažiuojamiesiems geležinkelio keliams ir juose naudojamiems geležinkelių riedmenims ir kitiems struktūriniams posistemiams, kuriuos jų savininkas naudoja savo reikmėms. Kaip jau buvo minėta, nurodytų teisės aktų reikalavimai dėl geležinkelių riedmenų registravimo Geležinkelių riedmenų registre taikomi visiems Lietuvos Respublikoje eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims be jokių išimčių, įskaitant ir tuos geležinkelių riedmenis, kurie eksploatuojami Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais vykdyti, yra eksploatuojami Lietuvos Respublikos pasienio geležinkelio linijose ar naudojami vežti tranzitu. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl GTK pakeitimo įstatymo projekto Pagal Direktyvos 2016/797/ES 48 straipsnio 7 dalies nuostatas tuo atveju, kai transporto priemonės leidimas pirmą kartą išduotas trečiojoje šalyje, valstybė narė turi užtikrinti, kad transporto priemonės duomenis, įskaitant bent jau duomenis, susijusius su atitinkamu transporto priemonės valdytoju, už jo techninę priežiūrą atsakingu subjektu ir transporto priemonės naudojimo apribojimais, būtų galima gauti iš transporto priemonių registro nedelsiant arba jie būtų kitaip pateikti lengvai įskaitomu formatu ir laikantis tų pačių nediskriminavimo principų, kurie taikomi tokiems pat transporto priemonių registro duomenims. Taigi, atitinkamų duomenų tvarkymas galimas dviem alternatyviais būdais. Kadangi geležinkelių riedmenys, naudojami tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis vykdyti, turi būti registruojami GTT, siekiant išvengti pakartotinio tokių geležinkelių riedmenų registravimo Geležinkelių riedmenų registre, GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma:
1) nustatyti išimtį, pagal kurią trečiosiose valstybėse įsisteigusiems fiziniams ir juridiniams asmenims (trečiųjų valstybių asmenims) priklausantys geležinkelių riedmenys, bendrai naudojami tarptautiniam susisiekimui su trečiosiomis valstybėmis 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle (t. y. geležinkelių riedmenys, kurie yra įregistruoti GTT), jeigu leidimai pirmą kartą išduoti trečiojoje valstybėje ar teisė eksploatuoti šiuos geležinkelių riedmenis pirmą kartą suteikta trečiojoje valstybėje (t. y.
GTT, įsteigtoje trečiojoje valstybėje, autorizuoti geležinkelių riedmenys), prieš pradedant juos naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi būti registruojami Geležinkelių riedmenų registre;
2) nustatyti įpareigojimą geležinkelio įmonei (vežėjui), kuri naudoja trečiosiose valstybėse įsiteigusiems fiziniams ir juridiniams asmenims (trečiųjų valstybių asmenims) priklausančius geležinkelių riedmenis, teikti geležinkelių transporto eismo saugos institucijai (toliau – eismo saugos institucija) jos paprašytus duomenis apie Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registre neregistruotinų geležinkelių riedmenų naudotoją, techninį prižiūrėtoją ir geležinkelių riedmenims taikomus naudojimo apribojimus, taip pat kitus papildomus duomenis apie geležinkelių riedmenis, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) tokius duomenis turi. Kitiems asmenims šią informaciją prireikus teiktų eismo saugos institucija.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje geležinkelių riedmenis eksploatuoti vykdant vežimą gali tik geležinkelio įmonė (vežėjas), bendrai naudojami geležinkelių riedmenys yra geležinkelių riedmenys, kuriuos bendrai naudos Europos Sąjungoje licencijuota geležinkelio įmonė (vežėjas) ir trečiosiose valstybėse įsisteigę fiziniai ir juridiniais asmenys, kuriems priklauso geležinkelių riedmenys. Atsižvelgiant į tai, kad trečiosiose valstybėse fizinių ir juridinių asmenų įsisteigimo laisvė gali būti suprantama skirtingai ir gali skirtis jos apimtis, GTK pakeitimo įstatymo projekte ir GTESĮ pakeitimo įstatymo projekte fiziniai ir juridiniai asmenys, įsisteigę trečiosiose valstybėse, įvardijami kaip „trečiųjų valstybių asmenys“. Dėl GTESĮ pakeitimo įstatymo projekto Perkeliant Direktyvos 2016/798/ES 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą už techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos taikymo išimtį, leidžiančią valstybei narei už techninę priežiūrą atsakingą subjektą nustatyti kitomis priemonėmis tuo atveju, kai geležinkelių riedmenys registruoti trečiojoje valstybėje ir jų techninė priežiūra atliekama pagal tos šalies teisę, GTESĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad GTESĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dėl techninio prižiūrėtojo paskyrimo netaikomas Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle naudojamiems trečiųjų valstybių asmenims priklausantiems trečiosiose valstybėse įregistruotiems geležinkelių riedmenims (t. y. geležinkelių riedmenys, kurie yra įregistruoti GTT), kurių techninė priežiūra atliekama pagal atitinkamos trečiosios valstybės teisės aktus. Trečiosios valstybės teisės aktai – tai iš esmės yra GTT taisyklės, nes trečiosios valstybės, norėdamos naudoti geležinkelių riedmenis tarptautiniam susisiekimui, turi užtikrinti, kad jų techninė priežiūra atliekama pagal GTT reikalavimus.
Be to, įvertinus tai, kad minėtų geležinkelių riedmenų techninė priežiūra būtų vykdoma pagal atitinkamos trečiosios valstybės teisės aktus, GTESĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad reikalavimai dėl techninės priežiūros sistemos nustatymo, techninės priežiūros technologijos parengimo, techninės priežiūros atlikimo ir (ar) prekinių vagonų techninio prižiūrėtojo sertifikavimo laikomi įvykdytais, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas), Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle naudojanti trečiųjų valstybių asmenims priklausančius geležinkelių riedmenis, įregistruotus trečiojoje valstybėje, kurių techninė priežiūra atliekama pagal šios valstybės teisės aktus, duomenis apie už šių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingą subjektą pateikia eismo saugos institucijai. Perkeliant Direktyvos 2016/797/ES 21 straipsnio 15–17 dalyse nustatytas leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išdavimo išimtis, GTESĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:
ES valstybėse narėse išduoti leidimai pradėti naudoti geležinkelių riedmenis galioja Lietuvos Respublikoje daugiašaliame susitarime tarp eismo saugos institucijos, kitų susijusių geležinkelių transporto eismo saugos institucijų ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūros nustatytomis sąlygomis, jeigu Lietuvos Respublikos ir kitų ES valstybių narių 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklui taikomi tapatūs techniniai ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir kaimyninėse trečiosiose valstybėse. 2. Iš trečiųjų valstybių atvykstantiems lokomotyvams ir savaeigiams traukiniams, kurie naudojami pasienio geležinkelio linijose, netaikomas reikalavimas turėti leidimą naudoti šiuos geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje.
Šių lokomotyvų ir savaeigių traukinių atitiktį esminiams reikalavimams, išvardytiems Geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-586 „Dėl Geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“, IV skyriuje, užtikrintų geležinkelio įmonė (vežėjas), naudojanti tokius geležinkelių riedmenis, taikydama priemones, numatytas jos geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemoje. 3. Reikalavimas turėti leidimą netaikomas prekiniams ir keleiviniams vagonams, bendrai naudojamiems tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle (t. y. geležinkelių riedmenys, kurie yra įregistruoti GTT), jeigu leidimai pradėti naudoti šiuos geležinkelių riedmenis išduoti ar teisė eksploatuoti šiuos geležinkelių riedmenis suteikta trečiosiose valstybėse (t. y. geležinkelių riedmenys, kurie yra autorizuoti GTT, kuri yra įsteigta trečiojoje valstybėje). Leidimų išdavimo ar teisės eksploatuoti geležinkelių riedmenis suteikimo taisyklių, taikomų trečiosiose valstybėse, kopijas, jeigu šios taisyklės nepaskelbtos eismo saugos institucijos interneto svetainėje, geležinkelio įmonė (vežėjas), kuri naudoja minėtus geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje, privalėtų pateikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir eismo saugos institucijai. Eismo saugos institucija minėtas taisykles skelbtų savo interneto svetainėje, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija apie jas praneštų Europos Komisijai.
Tokiu atveju prekinių ir keleivinių vagonų atitiktį esminiams reikalavimams, išvardytiems Geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-586 „Dėl Geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“, IV skyriuje, užtikrintų geležinkelio įmonė (vežėjas), naudojanti tokius geležinkelių riedmenis, taikydama priemones, numatytas jos geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemoje. 4. Reikalavimas gauti leidimus naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių riedmenis ir kitus struktūrinius posistemius netaikomas visiems privažiuojamiesiems geležinkelio keliams, kurie priskirtini viešajai geležinkelių infrastruktūrai, ir tik juose naudojamiems geležinkelių riedmenims, kuriuos jų savininkas, valdytojas arba naudotojas naudoja savo reikmėms. Šiuo metu analogiška nuostata nustatyta Leidimų išdavimo taisyklėse. Įgyvendinant teisinio aiškumo principą ir siekiant, kad teisiniai santykiai būtų reglamentuojami tinkamu lygmeniu, siūloma minėtą išimtį įtvirtinti GTESĮ. Dėl GTK pakeitimo įstatymo projekto ir GTESĮ pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo termino Pažymėtina, kad Europos Tarybos Sausumos darbo grupėje svarstant Europos Komisijos pasiūlymus dėl Direktyvos 2016/797/ES ir Direktyvos 2016/798/ES priėmimo, būtent Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Baltijos šalimis ES valstybėmis narėmis, inicijavo išimčių dėl geležinkelių riedmenų naudojimo vykdant tarptautinį susisiekimą geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis nustatymą.
Atsižvelgiant į tai, kad 1
naudojant trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenis efektyviai užtikrinama kitomis, nei šiuo metu nustatyta ES, priemonėmis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovai kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių atstovais pasiūlė numatyti išlygas, suteiksiančias teisę ES valstybėms narėms netaikyti geležinkelių riedmenų, naudojamų tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis, atžvilgiu reikalavimų gauti leidimus, registruoti geležinkelių riedmenis nacionaliniuose geležinkelių riedmenų registruose ir paskirti jų techninius prižiūrėtojus. Kaip jau buvo minėta, esamas teisinis reguliavimas sukelia nepagrįstai dideles geležinkelių riedmenų eksploatavimo sąnaudas, kadangi geležinkelių riedmenys, naudojami tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis vykdyti, turi būti registruojami GTT ir nacionaliniuose geležinkelių riedmenų registruose, du kartus turi būti gaunami leidimai, kuriais suteikiama teisė eksploatuoti geležinkelių riedmenis, ir du kartus paskiriami techniniai geležinkelių riedmenų prižiūrėtojai. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, kuriuo yra nustatomos ūkio subjektams palankesnės sąlygos ir mažinama administracinė našta, turėtų įsigalioti kiek įmanoma greičiau, siūlomas GTK pakeitimo įstatymo projekto ir GTESĮ pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo terminas 2017 m. lapkričio 1 d.
Pritarus GTK pakeitimo įstatymo projektui ir GTESĮ pakeitimo įstatymo projektui būtų nustatytos palankesnės sąlygos tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis vykdyti, atsisakyta perteklinių reikalavimų, sumažintos geležinkelių riedmenų eksploatavimo sąnaudos ir ūkio subjektų patiriama administracinė našta dėl reikalavimų gauti leidimus, paskirti techninius prižiūrėtojus ir įregistruoti geležinkelių riedmenis vykdymo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms. Pritarus Įstatymų projektams bus palengvintos geležinkelių riedmenų naudojimo sąlygos vykdant tarptautinį susisiekimą geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis, atsisakyta perteklinio reglamentavimo, sumažintos geležinkelio įmonių (vežėjų) patiriamos geležinkelių riedmenų eksploatavimo sąnaudos.
Pritarus Įstatymų projektams geležinkelių riedmenų, naudojamų tarptautiniam susisiekimui su trečiosiomis valstybėmis, atžvilgiu bus nustatyti proporcingi, geležinkelių transporto eismo saugą užtikrinantys reikalavimai ir jų įgyvendinimo priemonės, atsisakyta geležinkelių transporto rinkos dalyviams ekonomiškai nuostolingų reikalavimų. Įstatymų projektais bus įgyvendintas ūkio subjektų teisėtų lūkesčių principas. Įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos sieną su trečiosiomis valstybėmis per metus kerta apie 27 tūkst. keleivinių vagonų ir apie 0,5 mln. prekinių vagonų, reikalavimo paskirti tokių geležinkelių riedmenų techninį prižiūrėtoją atsisakymas administracinę naštą geležinkelių riedmenų savininkams ir valdytojams per kalendorinius metus sumažintų 330 761,23 Eur. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiama sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Įstatymų projektams iki jų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės pakeisti Geležinkelių riedmenų registro nuostatus. Pritarus Įstatymų projektams iki jų įsigaliojimo susisiekimo ministrui reikės pakeisti:
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų šiems įstatymams įgyvendinti neprireiks. Sutaupyti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai GTK pakeitimo įstatymo projekto žodžiai: „geležinkelių transportas“, „geležinkelių posistemis“, „geležinkelių riedmenys“, „techninė priežiūra“, „geležinkelių riedmenų registras“, „leidimas pradėti naudoti geležinkelių riedmenis“, „eismo saugos institucija“.
Reikšminiai GTESĮ pakeitimo įstatymo projekto žodžiai: „geležinkelių transportas“,
„geležinkelių transporto eismo sauga“, „sąveika“, „geležinkelių posistemis“,
„geležinkelių riedmenys“, „techninė priežiūra“, „eismo saugos institucija“,
„leidimas pradėti naudoti geležinkelių riedmenis“, „geležinkelių transporto
eismo saugos valdymo sistema“, „esminiai reikalavimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įgyvendinti 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (toliau – direktyva (ES) 2016/797) 1 straipsnio 4 dalyje numatytą direktyvos taikymo išimtį privačiai geležinkelių infrastruktūrai ir šioje infrastruktūroje naudojamoms transporto priemonėms, 21 straipsnio 15 – 17 dalyse nustatytas leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išimtis bei 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (toliau – direktyva (ES) 2016/798) 15 straipsnyje numatytas už techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos taikymo išimtis. Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2016/797 bei Direktyvos (ES) 2016/798 perkėlimo į nacionalinę teisę terminas yra 2019 m. birželio 16 d. (su galimybe pratęsti šį laikotarpį vieneriems metams). Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sistemoje (LINESIS) nurodoma, kad Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, įgyvendinantis Direktyvos (ES) 2016/797 1-60 straipsnių bei jos priedų ir Direktyvos (ES) 2016/798 1-36 straipsnių bei jos priedų nuostatas bus pateiktas Seimui 2018 m. rugsėjo 30 d. Tuo tarpu teikiamu projektu siūloma įgyvendinti tik kai kuriuos direktyvų (ES) 2016/797 ir 2016/798 straipsnius, nustatančius šių direktyvų taikymo išimtis, kurios pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2017 m. lapkričio 1 d.
Manome, kad toks direktyvų perkėlimo būdas, kai pirmiausia yra įgyvendinamos ne direktyvose nustatytos atitinkamos pagrindinės taisyklės, o jų taikymo išimtys, yra ydingas, nenuoseklus, neatitinkantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių 1520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklui taikomi tapatūs techniniai ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir kaimyninių trečiųjų valstybių geležinkelių tinklui, minėtose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse išduoti leidimai pradėti naudoti geležinkelių riedmenis galioja Lietuvos Respublikoje eismo saugos institucijos, kitų susijusių Europos Sąjungos valstybių narių eismo saugos institucijų ir Agentūros daugiašaliame susitarime numatytomis sąlygomis“. Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį ši nuostata įsigaliotų 2017 m. lapkričio 1 d. Nėra aišku, ar aptariamoje nuostatoje minimas daugiašalis susitarimas yra sudarytas. Jeigu toks susitarimas nėra sudarytas, nėra aišku, kodėl šios nuostatos įsigaliojimui ar taikymui projekte nėra numatoma jokia išimtis. 3. Nėra aiškus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 ir 9 dalių, nustatančių tam tikrus reikalavimus trečiųjų valstybių asmenims priklausantiems trečiosiose valstybėse įregistruotiems geležinkelių riedmenims bei galiojančio įstatymo 13 straipsnio 8 dalies, nustatančios bendrą trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenų naudojimo taisyklę, tarpusavio santykis. 4.
statute nustatytas įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, abejotina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data 2017 m. lapkričio 1 d. yra reali. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. erika.sadauskienė@lrs.lt L. Schulte-Ebbert, tel. (85) 239 6498, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos Seimo ekonomikos komiteto išvados Nr. 108-P-51, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje minimas Eismo saugos institucijos, kitų susijusių Europos Sąjungos valstybių narių eismo saugos institucijų ir Agentūros daugiašalis susitarimas galėtų būti sudarytas ne anksčiau kaip 2019 m. birželio 19 d., taigi aptariama projekto nuostata iki nurodytos datos negalėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kodėl teikiamu projektu siūloma nustatyti šį teisinį reguliavimą. 2. Pakartotinai atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 ir 9 dalyse yra siūloma reglamentuoti tam tikrus santykius, susijusius su reikalavimais trečiųjų valstybių asmenims priklausantiems trečiosiose valstybėse įregistruotais prekiniais ir keleiviniais vagonais. Tuo tarp galiojančio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje jau yra įvirtinta bendro pobūdžio nuostata, reglamentuojanti trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenų naudojimą – „trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojami vadovaujantis šiuo įstatymu <...>“. Manome, kad toks teisinis reguliavimas, kai tame pačiame straipsnyje nustatoma ir bendro pobūdžio taisyklė, nukreipiant į kitas įstatymo nuostatas, ir konkrečios šią taisyklę detalizuojančios nuostatos, vertintinas kaip neaiškus ir klaidinantis. 3.
nuostatos „Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai dėl prekinių ir keleivinių vagonų techninės priežiūros sistemos nustatymo, techninės priežiūros technologijos parengimo <...>“ galima būtų suprasti, kad galiojančio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, kurios nesiūloma keisti teikiamu projektu, yra nustatyti reikalavimai dėl prekinių ir keleivinių vagonų techninės priežiūros sistemos nustatymo bei techninės priežiūros technologijos parengimo. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamoje galiojančio įstatymo nuostatoje nustatyti reikalavimai nėra taikomi prekiniams vagonams (šiems geležinkelio riedmenims yra nustatyta išimtis). Kita vertus, nėra aišku, kodėl, susiaurinus tam tikrų reikalavimų netaikymo sritį ir vietoj žodžių „reikalavimai dėl geležinkelių riedmenų“ įrašius „reikalavimai dėl prekinių ir keleivinių vagonų“ aptariamoje projekto nuostatoje, nesiūloma atitinkamai tikslinti kitų keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatų, pavyzdžiui nuostatos „geležinkelių riedmenų techninės priežiūros atlikimo“ ar „trečiojoje valstybėje įregistruotus geležinkelių riedmenis“. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostata tikslintina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (85) 239 6498, el. p. [email protected]
Pagrindinio komiteto IŠVADA
TRANSPORTO EISMO SAUGOS ĮSTATYMO nr. IX-1905 9, 13 STRAIPSNIų IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-1193
dalyvavo: komiteto nariai: V.Sinkevičius, D.Kreivys, M.Bastys, Z.Jedinskij, G.Landsbergis, T.Langaitis, R.Martinėlis, B.Matelis, V.Poderys, J.Razma, A.Skardžius. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, I.Jurkšuvienė, L.Jasiukėnienė; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras P.Martinkus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – bendrovė) direktoriaus pavaduotojas G.Bakanas, bendrovės Teisės departamento direktorė O.Šiušienė, bendrovės teisininkė T.Barsienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
nuostatų matyti, kad juo siekiama įgyvendinti 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (toliau – direktyva (ES) 2016/797) 1 straipsnio 4 dalyje numatytą direktyvos taikymo išimtį privačiai geležinkelių infrastruktūrai ir šioje infrastruktūroje naudojamoms transporto priemonėms,
rinkai išimtis bei 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (toliau – direktyva (ES) 2016/798) 15 straipsnyje numatytas už techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos taikymo išimtis.
Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2016/797 bei Direktyvos (ES) 2016/798 perkėlimo į nacionalinę teisę terminas yra 2019 m. birželio 16 d. (su galimybe pratęsti šį laikotarpį vieneriems metams). Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sistemoje (LINESIS) nurodoma, kad Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, įgyvendinantis Direktyvos (ES) 2016/797 1-60 straipsnių bei jos priedų ir Direktyvos (ES) 2016/798 1-36 straipsnių bei jos priedų nuostatas bus pateiktas Seimui 2018 m. rugsėjo 30 d. Tuo tarpu teikiamu projektu siūloma įgyvendinti tik kai kuriuos direktyvų (ES) 2016/797 ir 2016/798 straipsnius, nustatančius šių direktyvų taikymo išimtis, kurios pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2017 m. lapkričio 1 d. Manome, kad toks direktyvų perkėlimo būdas, kai pirmiausia yra įgyvendinamos ne direktyvose nustatytos atitinkamos pagrindinės taisyklės, o jų taikymo išimtys, yra ydingas, nenuoseklus, neatitinkantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo. Nepritarti. Nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionaliniai teisės aktai nenumato draudimo perkelti direktyvos nuostatas iš dalies iki direktyvos perkėlimo termino pabaigos. Pažymėtina, kad pagal Didžiosios Britanijos, Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo gaires, gerąja praktika yra laikomas verslo sąlygas palengvinančių direktyvos nuostatų perkėlimas anksčiau direktyvos perkėlimo termino. Atkreiptinas dėmesys, kad esminiai saugos ir sąveikos principai numatyti direktyvoje nesikeičia, esminiu direktyvos pakeitimu yra laikomas tam tikrų funkcijų perdavimas Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai (toliau – ESGA).
Atsižvelgiant į tai, kad ESGA direktyvoje numatytas funkcijas pradėti įgyvendinti tik suėjus direktyvoje numatytam perkėlimo terminui, visų direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę būtų galimas tik nuo 2019 m. birželio 19 d. Įvertinus verslo poreikius, taip pat tai, kad nuo 2017 m. lapkričio elektrifikuotu ruožu ketinama pradėti naudoti naujus geležinkelių riedmenis, kurie jau yra įsigyti, manytina, kad netikslinga yra laukti iki 2019 m. birželio 19 d. Pažymėtina, kad nesant perkeltų direktyvoje numatytų išimčių, būtų daroma neigiama įtaką verslui, nes geležinkelio įmonės (vežėjai) negalėtų eksploatuoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių riedmenų iš trečiųjų valstybių ir nutrūktų krovinių vežimas geležinkelių transportu iš trečiųjų šalių, taip pat negalėtų būti pradėtas naudoti elektrifikuotas ruožas ir nauji baltarusiški geležinkelių riedmenys, kas galimai darytų neigiamą įtaką santykiams su kaimyninėmis valstybėmis. 1
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių
narių 1520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklui taikomi tapatūs techniniai ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir kaimyninių trečiųjų valstybių geležinkelių tinklui, minėtose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse išduoti leidimai pradėti naudoti geležinkelių riedmenis galioja Lietuvos Respublikoje eismo saugos institucijos, kitų susijusių Europos Sąjungos valstybių narių eismo saugos institucijų ir Agentūros daugiašaliame susitarime numatytomis sąlygomis“. Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį ši nuostata įsigaliotų 2017 m. lapkričio 1 d. Nėra aišku, ar aptariamoje nuostatoje minimas daugiašalis susitarimas yra sudarytas.
Jeigu toks susitarimas nėra sudarytas, nėra aišku, kodėl šios nuostatos įsigaliojimui ar taikymui projekte nėra numatoma jokia išimtis. Nepritarti. Lietuvos Respublikoje eismo saugos institucijos, kitų susijusių Europos Sąjungos valstybių narių eismo saugos institucijų ir ESGA daugiašalis susitarimas (toliau – susitarimas) dar nėra sudarytas ir numatoma, kad galėtų būti sudarytas ne anksčiau kaip 2019 m. birželio 19 d., t. y. perdavus tam tikras funkcijas ESGA. Vis gi, manytina, kad Teisės departamento nurodyta išimtis nėra reikalinga, nes nesant sudaryto susitarimo, įstatymo nuostata praktikoje tiesiog nebūtų taikoma. 2
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 ir 9 dalių, nustatančių tam tikrus reikalavimus trečiųjų valstybių asmenims priklausantiems trečiosiose valstybėse įregistruotiems geležinkelių riedmenims bei galiojančio įstatymo 13 straipsnio 8 dalies, nustatančios bendrą trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenų naudojimo taisyklę, tarpusavio santykis. Nepritarti. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojami vadovaujantis šiuo įstatymu, tarptautinėmis sutartimis ir tarptautiniais susitarimais. Pažymėtina, kad tarptautinės sutartys ir susitarimai nereglamentuoja leidimų geležinkelių riedmenims išdavimo klausimų, todėl leidimų išdavimo atžvilgiu būtų taikomos tik Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo nuostatos. 41
dėmesį, jog, atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, abejotina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data 2017 m. lapkričio 1 d. yra reali. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: ,,4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017
įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai: Saugiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti turi būti įsitikinta, kad lokomotyvas, kuris yra laikomas traukinio sąstato vienetu iš kurio vyksta viso traukinio valdymas, būtų sąveikus su geležinkelių infrastruktūra, kurioje jis bus naudojamas, lokomotyve būtų įrengta visa reikalinga saugos įranga, būtų naudojama radijo ryšio įranga, kuri leistų pasienio stočiai susisiekti ir palaikyti netrukdomą ryšį su traukinio mašinistu. Analogiška situacija yra su savaeigiais traukiniais. Šiems tikslams pasiekti turi būti išduodami leidimai lokomotyvams ir savaeigiams traukiniams. Leidimų išdavimo procedūros metu yra vertinamas lokomotyvų ir savaeigių traukinių techninis suderinamumas su geležinkelių infrastruktūra, vertinami kiti techniniai reikalavimai. Toks reguliavimas galioja šiai dienai ir nėra tikslinga jį keisti. Pasiūlymas:
dalimi keičiamą 9 straipsnio 6 dalį išdėstyti atsisakant nuostatų dėl išimties lokomotyvams ir savaeigiams traukiniams ir atitinkamai patikslinti punktų numeraciją: „6.
Šio straipsnio 2 dalis netaikoma:
1) iš trečiųjų valstybių atvykstantiems lokomotyvams ir savaeigiams traukiniams, kurie naudojami pasienio geležinkelio linijose; šių lokomotyvų ir savaeigių traukinių atitiktį esminiams reikalavimams užtikrina tokius geležinkelių riedmenis naudojanti geležinkelio įmonė (vežėjas), taikydama priemones, numatytas jos eismo saugos valdymo sistemoje;
21) prekiniams ir keleiviniams vagonams, bendrai naudojamiems tarptautiniam susisiekimui su trečiosiomis valstybėmis 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, jeigu leidimai pradėti naudoti šiuos geležinkelių riedmenis išduoti ar teisė eksploatuoti geležinkelių riedmenis suteikta trečiosiose valstybėse. Geležinkelio įmonė (vežėjas), naudojanti tokius geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje, privalo pateikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir eismo saugos institucijai trečiosiose valstybėse taikomų Leidimų išdavimo ar teisės eksploatuoti geležinkelių riedmenis suteikimo taisyklių kopiją, jeigu šios taisyklės nepaskelbtos eismo saugos institucijos interneto svetainėje. Eismo saugos institucija paskelbia savo interneto svetainėje trečiosiose valstybėse taikomas Leidimų išdavimo ar teisės eksploatuoti geležinkelių riedmenis suteikimo taisykles, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija apie jas praneša Europos Komisijai.
Šiame punkte nurodytų prekinių ir keleivinių vagonų atitiktį esminiams reikalavimams užtikrina tokius geležinkelių riedmenis naudojanti geležinkelio įmonė (vežėjas), taikydama jos eismo saugos valdymo sistemoje numatytas priemones;
32) visiems privažiuojamiesiems geležinkelio keliams, kurie nepriskirtini viešajai geležinkelių infrastruktūrai, ir tik juose naudojamiems geležinkelių riedmenims, kuriuos jų savininkas, valdytojas arba naudotojas naudoja savo reikmėms.“
1 Argumentai: Saugiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti turi būti įsitikinta, kad lokomotyvas, kuris yra laikomas traukinio sąstato vienetu iš kurio vyksta viso traukinio valdymas, būtų sąveikus su geležinkelių infrastruktūra, kurioje jis bus naudojamas, lokomotyve būtų įrengta visa reikalinga saugos įranga, būtų naudojama radijo ryšio įranga, kuri leistų pasienio stočiai susisiekti ir palaikyti netrukdomą ryšį su traukinio mašinistu. Analogiška situacija yra su savaeigiais traukiniais. Tam, kad lokomotyvai ar savaeigiai traukiniai būtų sąveikus su esama geležinkelių infrastruktūra ir saugūs naudoti turi būti atliekama nuolatinė jų techninė priežiūra. Siekiant, kad geležinkelių transporto eismas vyktų sklandžiai ir saugiai, už lokomotyvų ir savaeigių traukinių techninę priežiūrą turi būti atsakingi techniniai prižiūrėtojai, kurie vykdo techninę priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Toks reguliavimas taip pat leistų vykdyti efektyvesnę lokomotyvų ir savaeigių traukinių techninės priežiūros vykdomo kontrolę. Toks reguliavimas galioja šiai dienai ir nėra tikslinga jį keisti.
Pasiūlymas:
dalimi keičiamą 13 straipsnio 3 dalį tikslinti vietoj žodžių „geležinkelių riedmenys“ įrašant žodžius „prekiniai ir keleiviniai vagonai“ ir taip susiaurinti šios dalies taikymo sritį:
„3. Prieš pradėdamas naudoti geležinkelių riedmenis geležinkelių
tinkle, geležinkelių riedmenų naudotojas turi paskirti jų techninį prižiūrėtoją. Duomenys apie paskirtą geležinkelių riedmenų techninį prižiūrėtoją įrašomi į Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registrą. Techniniu prižiūrėtoju gali būti geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelio įmonė (vežėjas) arba geležinkelių riedmenų naudotojas. Šis reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle naudojamiems trečiųjų valstybių asmenims priklausantiems trečiosiose valstybėse įregistruotiems geležinkelių riedmenims prekiniams ir keleiviniams vagonams, kurių techninė priežiūra atliekama pagal atitinkamos trečiosios valstybės teisės aktus. Duomenis apie už šių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingą subjektą eismo saugos institucijai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nustatyta tvarka teikia geležinkelio įmonė (vežėjas), naudojanti šiuos geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle.“
2 Pasiūlymas:
dalimi keičiamą 13 straipsnio 9 dalį tikslinti vietoj žodžių „geležinkelių riedmenys“ įrašant žodžius „prekiniai ir keleiviniai vagonai“ ir taip susiaurinti šios dalies taikymo sritį: „9.
Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai dėl prekinių ir keleivinių vagonų geležinkelių riedmenų techninės priežiūros sistemos nustatymo, techninės priežiūros technologijos parengimo, geležinkelių riedmenų techninės priežiūros atlikimo ir (ar) prekinių vagonų techninio prižiūrėtojo sertifikavimo laikomi įvykdytais, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas), Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle naudojanti trečiųjų valstybių asmenims priklausančius geležinkelių riedmenis prekinius ir keleivinius vagonus, įregistruotus trečiojoje valstybėje, kurių techninė priežiūra atliekama pagal šios valstybės teisės aktus, duomenis apie už šių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingą subjektą pateikia eismo saugos institucijai per 5 darbo dienas nuo eismo saugos institucijos prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos.“
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektui įgyvendinti turi būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai, įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti numatytas vėlesnis – 2018 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
dalį keisti ir numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2018 m. sausio 1 d.: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20178 m. lapkričio sausio 1 d.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Razma. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris