(nauja redakcija)
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatino siekiai įamžinti Lietuvos žmonių pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ne tik okupacijų metais, bet ir aktyvų žmonių pasipriešinimą SSRS vykdomai agresijai atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Šiuo metu šio laikotarpio tyrinėjimo, įamžinimo, sklaidos darbai nevyksta kryptingai ir neapima visumos. Nėra atsakingos valstybės institucijos, kuriai būtų priskirta koordinuojanti funkcija renkant, kaupiant, tiriant istorinę dokumentinę medžiagą apie SSRS vykdytą agresiją 1990–1993 m. iki Rusijos (buvusios SSRS okupacinės) kariuomenės išvedimo, įamžinant žmonių pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę. Reikalinga koordinuojanti valstybės institucija, kuri kartu su kitomis institucijomis, asociacijomis užtikrintų šio laikotarpio visapusišką ir deramą įamžinimą. Projekto tikslas – užtikrinti koordinavimą tiriant, renkant, sisteminant ir įamžinant Lietuvos gyventojų įvairiomis formomis vykusį pasipriešinimą prieš agresyvius SSRS vykdomus ekonominius bei karinius veiksmus atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras taptų koordinuojančia institucija renkant, tiriant, analizuojant istorijos procesus SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę laikotarpiu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo Laisvės kovų komisija. 3.
santykiai 1990–1993 m. (Lietuvos gyventojų pasiaukojimas už Lietuvos laisvę ir SSRS vykdytos agresijos ekonominiai ir kariniai veiksmai atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę) laikotarpio istorinės medžiagos rinkimas, kaupimas, analizavimas, informacijos sklaida, istorinės atminties puoselėjimas nėra teisiškai reglamentuotas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymą, atsiras koordinuojanti institucija, kuri nagrinės istorinius procesus: žmonių pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę, pasipriešinant SSRS vykdytai agresijai atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę iki Rusijos (buvusios SSRS okupacinės) kariuomenės išvedimo 1990–1993 m. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Atgaivinant istorinę atmintį, vykdant istorinės atminties sklaidą, ugdant pilietiškumą ir įtraukiant visuomenę į istorinės atminties išsaugojimą kriminogeninė situacija gali ir nežymiai pagerėti, nes augs Tautos savimonė, daugiau jaunimo įsitrauks į visuomeninę veiklą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas ne tik neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet ir jas įgyvendina. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymą, nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais Svarstant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro biudžetą atsižvelgti, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla apims ne tik okupacijų metus, bet ir istorinius laikotarpius, vykusį Lietuvos gyventojų pasipriešinimą prieš SSRS vykdomą agresiją po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra.
Teikia: Juozas Olekas Arūnas Gelūnas Stasys Jakeliūnas Arūnas Gumuliauskas Laurynas Kasčiūnas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-11 Nr. S-2017-8957 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos L IETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1185 A TITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. S-2017-8957 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos L ietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1185, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) 3 straipsnyje pateikiami Centro veiklos teisiniai pagrindai dėstytini nuosekliai laikantis teisės aktų hierarchijos principo: „Centras veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei Centro nuostatais“. 2. Įstatymo projekto 5 straipsnio struktūrinės dalys turi būti sunumeruotos ir sužymėtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4. punkto reikalavimus. 3. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2.1. punkte numatyta Centro funkcija „pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti“ neaiški ir diskutuotina. Visų pirma, neaišku kokie struktūriniai padaliniai muziejinei veiklai vykdyti čia turimi omenyje, antra - siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos muziejų įstatymu, kuriame muziejų veiklos valdymo sritis priskirta Kultūros ministerijai ir jame nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitus subjektus, kurie įgyvendintų valstybinę politiką konkrečioje muziejų srityje.
Taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra biudžetinė įstaiga ir ji negali steigti struktūrinių padalinių (biudžetinių įstaigų) muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti, kadangi pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos steigiamos įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Be to, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras negali steigti muziejų kaip viešųjų įstaigų ar kitos teisinės formos juridinių asmenų, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas biudžetinei įstaigai būti kitų juridinių asmenų dalyve. 4. Įstatymo projekto 5 straipsnio 3.3. punkto nuostata dėl Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudarymo, jos nuostatų patvirtinimo tvarkos, jos veiklos aptarnavimo ir finansavimo, o taip pat 3.4. punkto nuostata dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo įsteigimo, jo nuostatų tvirtinimo tvarkos finansavimo ir kt. klausimų savo turiniu nedera su įstatymo projekto 5 straipsniu, kuriame nustatytos Centro funkcijos, todėl šios nuostatos turi būti perkeltos į atskirus savarankiškus straipsnius. 5.
5Įstatymo projekto 5 straipsnio 3.3. punkte numatyta,
kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė, 3.4. punkte – kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą steigia ir nuostatus tvirtina Vyriausybė, o įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Centro kompetenciją, struktūrą ir funkcijas nustato Centro nuostatai, kuriuos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nauju straipsniu, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Taip pat pažymėtina, kad vėlesnis teikiamo įstatymo projekto įsigaliojimas aktualus ir dėl Centro reorganizacijos, kurios pasėkoje naikinamas jo struktūrinis padalinys - Specialiųjų tyrimų skyrius - ir kuriai turi būti atitinkamai pasiruošta. 6. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, svarstant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro biudžetą, reikia atsižvelgti, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla apims ne tik okupacijų metus, bet ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą prieš SSRS vykdomą agresiją po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, o taip pat projektu siūlomos sudaryti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veiklos finansavimo būtinybę bei būsimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo steigimo išlaidas. Tad akivaizdu, kad įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Pagal teikiamo projekto nuostatas, jis galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, todėl atkreiptinas dėmesys, jog
įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 7. Dėstant įstatymą nauja redakcija turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 93 punktu. Dėstant įstatymą nauja redakcija keičiamo įstatymo ir visų vėlesnių jo pakeitimų ir papildymų pripažinti netekusiais galios nereikia. Be to, nauja redakcija dėstomo įstatymo
priėmusio subjekto suteiktas numeris, o įstatymo tekstas turi būti pradedamas ir užbaigiamas kabutėmis. Taip pat pagal minėtų rekomendacijų 67 punktą vienu teisės aktu gali būti keičiamas tik vienas teisės aktas, todėl įstatymo projekto 9 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodyti netekę galios Seimo nutarimai turi būti pripažįstami netekusiais galios atskiru Seimo nutarimu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad turėtų būti patikslinta įstatymo priėmimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Kęstutis Pūkas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys: Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė T. B. Burauskaitė, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tyrimo departamento direktorius A. Bubnys, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisės skyriaus vedėjas A. A. Stankevičius, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas E. Peikštenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)1
Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) 3 straipsnyje pateikiami Centro veiklos teisiniai pagrindai dėstytini nuosekliai laikantis teisės aktų hierarchijos principo: „Centras veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais,
nuostatais“. Pritarti
(2017-10-19)1
struktūrinės dalys turi būti sunumeruotos ir sužymėtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4. punkto reikalavimus. Pritarti
(2017-10-19)1
poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti“ neaiški ir diskutuotina. Visų pirma, neaišku kokie struktūriniai padaliniai muziejinei veiklai vykdyti čia turimi omenyje, antra - siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos muziejų įstatymu, kuriame muziejų veiklos valdymo sritis priskirta Kultūros ministerijai ir jame nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitus subjektus, kurie įgyvendintų valstybinę politiką konkrečioje muziejų srityje. Taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra biudžetinė įstaiga ir ji negali steigti struktūrinių padalinių (biudžetinių įstaigų) muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti, kadangi pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos steigiamos įstatymu arba Vyriausybės nutarimu.
Be to, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras negali steigti muziejų kaip viešųjų įstaigų ar kitos teisinės formos juridinių asmenų, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas biudžetinei įstaigai būti kitų juridinių asmenų dalyve. Nepritarti Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai nurodė, kad muziejinę veiklą vykdytų ne atskiros biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos, o centro struktūriniai padaliniai. Balsavimo rezultatai:
A – nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai – 6; B – spręsti pagrindiniame komitete
straipsnio 3.3. punkto nuostata dėl Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudarymo, jos nuostatų patvirtinimo tvarkos, jos veiklos aptarnavimo ir finansavimo, o taip pat 3.4. punkto nuostata dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo įsteigimo, jo nuostatų tvirtinimo tvarkos finansavimo ir kt. klausimų savo turiniu nedera su įstatymo projekto 5 straipsniu, kuriame nustatytos Centro funkcijos, todėl šios nuostatos turi būti perkeltos į atskirus savarankiškus straipsnius. Pritarti
(2017-10-19)1 (5),
Įstatymo projekto 5 straipsnio 3.3. punkte numatyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė, 3.4. punkte – kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą steigia ir nuostatus tvirtina Vyriausybė, o įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Centro kompetenciją, struktūrą ir funkcijas nustato Centro nuostatai, kuriuos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nauju straipsniu, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Taip pat pažymėtina, kad vėlesnis teikiamo įstatymo projekto įsigaliojimas aktualus ir dėl Centro reorganizacijos, kurios pasėkoje naikinamas jo struktūrinis padalinys -
(2017-10-19)
ir rezistencijos tyrimo centro biudžetą, reikia atsižvelgti, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla apims ne tik okupacijų metus, bet ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą prieš SSRS vykdomą agresiją po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, o taip pat projektu siūlomos sudaryti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veiklos finansavimo būtinybę bei būsimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo steigimo išlaidas.
Tad akivaizdu, kad įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pagal teikiamo projekto nuostatas, jis galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, todėl atkreiptinas dėmesys, jog 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Pritarti iš dalies Pastaba nebeaktuali dėl finansavimo iš 2017 metų valstybės biudžeto. Tačiau Seime yra svarstomas
įstatymo projektas. Seimui pritarus (priėmus) įstatymo projektui Nr. XIIIP-1185 ir jam įsigaliojus 2018 metais, 2018 metų valstybės biudžete turi būti numatyti ir šiam tikslui įgyvendinti reikalingi asignavimai. Šie klausimai turi būti aptarti Vyriausybėje grąžinus 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą po 1 svarstymo. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)1
vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 93 punktu.
Dėstant įstatymą nauja redakcija keičiamo įstatymo ir visų vėlesnių jo pakeitimų ir papildymų pripažinti netekusiais galios nereikia. Be to, nauja redakcija dėstomo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo esmėje, be kita ko, turi būti nurodytas ir įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, o įstatymo tekstas turi būti pradedamas ir užbaigiamas kabutėmis. Taip pat pagal minėtų rekomendacijų 67 punktą vienu teisės aktu gali būti keičiamas tik vienas teisės aktas, todėl įstatymo projekto 9 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodyti netekę galios Seimo nutarimai turi būti pripažįstami netekusiais galios atskiru Seimo nutarimu. Pritarti
(2017-10-18) Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. S-2017-8957 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos L ietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1185, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1185 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Z. Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2017 m. gruodžio 13 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė. Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys:
Komiteto narės V. Čmilytės-Nielsen padėjėja J. Žemaitytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) direktorė T. B. Burauskaitė, Centro Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjas A. A. Stankevičius, Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų komisijos patarėja D. Stonytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-181
projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) 3 straipsnyje pateikiami Centro veiklos teisiniai pagrindai dėstytini nuosekliai laikantis teisės aktų hierarchijos principo: „Centras veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais,
nutarimais bei Centro nuostatais“. Pritarti1
projekto 5 straipsnio struktūrinės dalys turi būti sunumeruotos ir sužymėtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1
struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti“ neaiški ir diskutuotina. Visų pirma, neaišku kokie struktūriniai padaliniai muziejinei veiklai vykdyti čia turimi omenyje, antra
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra biudžetinė įstaiga ir ji negali steigti struktūrinių padalinių (biudžetinių įstaigų) muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti, kadangi pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos steigiamos įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Be to, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras negali steigti muziejų kaip viešųjų įstaigų ar kitos teisinės formos juridinių asmenų, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas biudžetinei įstaigai būti kitų juridinių asmenų dalyve. Nepritarti Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai nurodė, kad muziejinę veiklą vykdytų ne atskiros biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos, o centro struktūriniai padaliniai. Projekte kalbama apie genocido aukų (Okupacijų ir laisvės kovų) muziejaus skyrius miestuose ir rajonuose. 1
1
projekto 5 straipsnio 3.3. punkto nuostata dėl Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudarymo, jos nuostatų patvirtinimo tvarkos, jos veiklos aptarnavimo ir finansavimo, o taip pat 3.4. punkto nuostata dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo įsteigimo, jo nuostatų tvirtinimo tvarkos finansavimo ir kt. klausimų savo turiniu nedera su įstatymo projekto 5 straipsniu, kuriame nustatytos
savarankiškus straipsnius. Pritarti1
projekto 5 straipsnio 3.3. punkte numatyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė, 3.4. punkte – kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą steigia ir nuostatus tvirtina Vyriausybė, o įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Centro kompetenciją, struktūrą ir funkcijas įstatymo projekto 5 straipsnio
komisijos funkcijas nustato Centro nuostatai, kuriuos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nauju straipsniu, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Taip pat pažymėtina, kad vėlesnis teikiamo įstatymo projekto įsigaliojimas aktualus ir dėl Centro reorganizacijos, kurios pasėkoje naikinamas jo struktūrinis padalinys - Specialiųjų tyrimų skyrius - ir kuriai turi būti atitinkamai pasiruošta.
Pritarti iš dalies Specialiųjų tyrimų skyrius nenaikinamas, o tik keičiamas jo pavadinimas inkorporuojant jį į Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentą, darbuotojai lieka tame pačiame skyriuje. Centro nuostatai Seimo nutarimu būtų keičiami priėmus Centro įstatymo naują redakciją. Priėmus šį įstatymą Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo nuostatų keisti nereikės. 6. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, svarstant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro biudžetą, reikia atsižvelgti, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla apims ne tik okupacijų metus, bet ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą prieš SSRS vykdomą agresiją po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, o taip pat projektu siūlomos sudaryti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veiklos finansavimo būtinybę bei būsimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo steigimo išlaidas. Tad akivaizdu, kad įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pagal teikiamo projekto nuostatas, jis galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, todėl atkreiptinas dėmesys, jog 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Nepritarti
įstatymą nauja redakcija turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 93 punktu. Dėstant įstatymą nauja redakcija keičiamo įstatymo ir visų vėlesnių jo pakeitimų ir papildymų pripažinti netekusiais galios nereikia. Be to, nauja redakcija dėstomo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo esmėje, be kita ko, turi būti nurodytas ir įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, o įstatymo tekstas turi būti pradedamas ir užbaigiamas kabutėmis. Taip pat pagal minėtų rekomendacijų 67 punktą vienu teisės aktu gali būti keičiamas tik vienas teisės aktas, todėl įstatymo projekto 9 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodyti netekę galios Seimo nutarimai turi būti pripažįstami netekusiais galios atskiru Seimo nutarimu. Pritarti
2017-10-18 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. S-2017-8957 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos L ietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1185, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-11-28 Pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1185 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarti
2017-11-15 Pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1185 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jam pritarti. Pritarti
pasiūlymai:
pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1185. 8. Balsavimo rezultatai : už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. Simulik. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1185 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Jolanta Savickienė