Projekto lyginamasis variantas
21, 44, 48, 50, 52, 69, 691 , 711 , 72, 128, 140, 168, 190,
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento, arba prieš juos apklausiant pirmosios apklausos .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įtariamasis turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; duoti parodymus ar tylėti; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, taip pat teisę į būsto neliečiamybę, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo slaptumą. Šios asmens teisės baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos šio Kodekso numatytais atvejais ir tvarka. Draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, susirašinėjimą ar kitą korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą ir susižinojimą. “
48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gynėjas turi teisę:
1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu;
2) dalyvauti įtariamojo ar kaltinamojo apklausose ; , taip pat be pašaliečių pasimatyti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį;
3) nekliudomai bendrauti ir be pašaliečių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju. matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų Susitikimų su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju ar kaltinamuoju skaičius ir trukmė neribojami;
4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju , taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jo jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;
5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;
6) dalyvaudamas šios dalies 2, 4, 5 punktuose nurodytuose veiksmuose užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus;
6) 7) savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;
7) 8) ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka;
8) 9) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;
9) 10) šio Kodekso nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus.“
Šių pasimatymų Susitikimų su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju ar kaltinamuoju skaičius ir trukmė neribojami;
4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju , taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jo jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;
5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;
6) dalyvaudamas šios dalies 2, 4, 5 punktuose nurodytuose veiksmuose užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus;
6) 7) savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;
7) 8) ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka;
8) 9) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;
9) 10) šio Kodekso nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus.“ 5 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.“ 6 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus šio Kodekso 433 straipsnyje numatytą atvejį.
Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam ar kaltinamajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl prašyti paskirti gynėją. Dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Prašymas užsienio valstybei išduoti asmenį
tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija , gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą prašydama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitą asmenį, jeigu pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis. 2. Lietuvos Respublikos prašyme išduoti asmenį nurodoma: įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) pavardė, vardas, gimimo metai, asmens kodas, pilietybė; padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio padarytą nusikalstamą veiką, tekstas; įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) išorės požymiai. Prie prašymo pridedama prašomo išduoti asmens nuotrauka, į užsienio kalbą išverstas ir reikiamai patvirtintas nutarties dėl suėmimo paskyrimo arba nuosprendžio nuorašas, taip pat kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyti dokumentai. 3.
apkaltinamojo teismo nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nuorašą ir tais atvejais, kai yra priimta ir įsiteisėjusi nutartis panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą arba nutartis dėl lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, nutarties nuorašą kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija nuosprendį arba nutartį priėmęs teismas, nusprendęs, kad reikalinga kreiptis dėl asmens išdavimo, siunčia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. 4. Prašymo išduoti asmenį ir prie jo pridedamų dokumentų vertimą į reikalingą užsienio valstybės kalbą užtikrina institucija, kuri kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą dėl asmens išdavimo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 691 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dėl Lietuvos Respublikos piliečio ar kito asmens, kuris Lietuvos Respublikoje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau nuo bausmės atlikimo pasislėpė Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos arešto orderį išduoda ir į kompetentingą šios valstybės instituciją tiesiogiai kreipiasi apygardos teismas pagal nuosprendį ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą , nutartį panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme arba nutartį dėl lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės priėmusio teismo veiklos teritoriją. Prireikus apygardos teismas Europos arešto orderį kompetentingai Europos Sąjungos valstybės narės institucijai gali perduoti per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją arba per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją).“
straipsnio pakeitimas Papildyti 711 straipsnį 9 dalimi: „ 9.
Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kurį prašoma perduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, turi teisę prašyti, kad iki jo perdavimo iš Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas. Apie šią asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, teisę jam suprantama kalba turi būti pranešta nedelsiant po suėmimo paskyrimo. Gavusi šį prašymą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą Europos arešto orderį išdavusios valstybės instituciją. Asmens prašymas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdo klausimo dėl asmens perdavimo iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį nagrinėjimo ir asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, perdavimo vykdymo. “
straipsnio pakeitimas
dalimi: „
išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. “
laikyti 5 dalimi. 11 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių , o kai jų nėra, arba kitam suimtojo nurodytam asmeniui. Jeigu suimtasis jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti.
Jeigu suimtasis yra nepilnametis, prokuroras nedelsdamas privalo apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, o kai toks pranešimas prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, – kitam asmeniui. Be to, suimtam įtariamajam nedelsiant turi būti sudaryta galimybė pačiam susisiekti su vienu iš jo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitu suimtojo nurodytu asmeniu. Prokuroras motyvuotu nutarimu laikinai gali atsisakyti pranešti arba neleisti susisiekti , jei toks pranešimas jeigu tai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo sukeltų pavojų suimtojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Šiuo atveju, taip pat tais atvejais, kai suimtas nepilnametis neturi tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą arba jų nepavyksta nustatyti, apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą būtina nedelsiant pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo nutarimo nuorašo įteikimo įtariamajam ar jo gynėjui dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama. Be to, įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, o kai jų nėra, – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą. “
ir ją išdėstyti taip: „3. Apie tai, kad suėmimas paskirtas kitos valstybės piliečiui, prokuroras nedelsdamas praneša Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir, jeigu suimtasis pageidauja, – jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Tais atvejais, kai įtariamasis turi dvi ar daugiau pilietybių, jis gali, jeigu įmanoma, pasirinkti, kurios valstybės diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga turi būti informuota apie jo suėmimą. Be to, suimtam įtariamajam pageidaujant, jam nedelsiant turi būti sudaryta galimybė pačiam susisiekti su savo valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atstovais. Suimtajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškinta teisė susisiekti su šiomis įstaigomis. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Apie sulaikymą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir23 dalyse nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
4 dalimi: „
nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga ar jos dalimi, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su bylos medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui. Prokuroras privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Prokuroras nurodo, kokia apimtimi skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti su bylos medžiaga. Susipažinimo su medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai. “
dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis. 14 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apklausiant į akistatą suvestus asmenis, turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių . Akistatoje, kurioje dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. “
straipsnio pakeitimas
3 dalimi: „
atpažinti, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. “
2Buvusias 192 straipsnio 3, 4,
5, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7 ir 8 dalimis. 16 straipsnis. 196 straipsnio pakeitimas Pakeisti 196 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo ankstesnius parodymus akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje ir atsako į užduodamus klausimus. Parodymų tikrinimo vietoje metu turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 197 straipsnį nauja 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „197 straipsnis. Eksperimentas 1. Liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. 2. Eksperimente, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 233 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį.
Apie kaltinamojo suėmimą teismas (teisėjas) nedelsdamas praneša šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. “
Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priedas
1. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 72) . 2. 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL 2002 L 63, p. 1). 3. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 34). 4. 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 185). 5. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (OL 2005 L 76, p. 16). 6. 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (OL 2006 L 328, p. 59). 7. 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (OL 2008 L 327, p. 27), iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL 2009 L 81, p. 24). 8. 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2009/426/TVR dėl Eurojusto stiprinimo ir iš dalies keičiantis sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL 2009 L 138, p. 14).
14). 9. 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/299/TVR, iš dalies keičiantis pamatinius sprendimus 2002/584/TVR, 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR ir 2008/947/TVR ir stiprinantis asmenų procesines teises bei skatinantis tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime (OL 2009 L 81, p. 24). 10. 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo (OL 2009 L 328, p. 42). 11. 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL 2010 L 280, p. 1). 12. 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL 2011 L 101, p. 1). 13. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p. 1). 14. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (OL 2011 L 338, p. 2). 15. 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL 2012 L 142, p. 1). 16. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, p. 57). 17. 2013 m. spalio 22 d.
Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL 2013 L 294, p. 1). 17. 18. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL 2014 L 127, p. 39). 17. 19. 2014 m. gegužės
valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (OL 2014 L 151, p. 1).“
ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-115(2) lyginamasis variantas
, 711 , 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197, 233 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento .“ 2 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą.
“ 3 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gynėjas turi teisę:
1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu ir Europos arešto orderiu ;
2) dalyvauti įtariamojo ar kaltinamojo apklausose ; , taip pat be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį;
3) nekliudomai bendrauti ir be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju. matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be pašaliečių.
Šių pasimatymų Susitikimų su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju ar kaltinamuoju skaičius ir trukmė neribojami;
4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju , taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jo jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;
5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;
6) dalyvaudamas atliekant šios dalies 2, 4, 5 punktuose nurodytus veiksmus užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus;
6) 7) savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;
7) 8) ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka;
8) 9) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;
9) 10) šio Kodekso nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus ; . 11) susižinoti su Europos arešto orderį išdavusioje ar vykdančioje valstybėje paskirtu gynėju ir gauti bei teikti gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus.
“ 4 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus šio Kodekso 433 straipsnyje numatytą atvejį. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam ar kaltinamajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
užsienio valstybei išduoti asmenį
tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija , gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą prašydama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitą asmenį, jeigu pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis. 2. Lietuvos Respublikos prašyme išduoti asmenį nurodoma: įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) pavardė, vardas, gimimo metai, asmens kodas, pilietybė; padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio padarytą nusikalstamą veiką, tekstas; įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) išorės požymiai.
Prie prašymo pridedama prašomo išduoti asmens nuotrauka, į užsienio kalbą išverstas ir reikiamai patvirtintas nutarties skirti suėmimą arba nuosprendžio nuorašas, taip pat kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyti dokumentai. 3. Įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nuorašą, o tais atvejais, kai yra priimta ir įsiteisėjusi nutartis panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą arba nutartis dėl lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, ir nutarties nuorašą kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija nuosprendį arba nutartį priėmęs teismas, nusprendęs, kad reikalinga kreiptis dėl asmens išdavimo, siunčia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. 4. Prašymo išduoti asmenį ir prie jo pridedamų dokumentų vertimą į reikalingą užsienio valstybės kalbą užtikrina institucija, kuri kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą dėl asmens išdavimo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 691 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Dėl Lietuvos Respublikos piliečio ar kito asmens, kuris Lietuvos Respublikoje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau nuo bausmės atlikimo pasislėpė Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos arešto orderį išduoda ir į kompetentingą šios valstybės instituciją tiesiogiai kreipiasi apygardos teismas pagal nuosprendį ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą , nutartį panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme arba nutartį dėl lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės priėmusio teismo veiklos teritoriją. Prireikus apygardos teismas Europos arešto orderį kompetentingai Europos Sąjungos valstybės narės institucijai gali perduoti per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją arba per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją).“
straipsnio pakeitimas Papildyti 711 straipsnį 10 dalimi: „
pilietis ar užsienietis, kurį prašoma perduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, turi teisę prašyti, kad iki jo perdavimo iš Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas. Apie šią asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, teisę jam suprantama kalba turi būti pranešta nedelsiant po suėmimo paskyrimo. Gavusi tokį prašymą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą Europos arešto orderį išdavusios valstybės instituciją, o gavusi atsakymą, nedelsdama su juo supažindina šį prašymą pateikusį asmenį ir jo gynėją.
Asmens prašymas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdo klausimo dėl asmens perdavimo iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį nagrinėjimo ir asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, perdavimo vykdymo. “
straipsnio pakeitimas
dalimi: „
prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. “
laikyti 5 dalimi. 10 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių , o kai jų nėra, arba kitam suimtojo nurodytam asmeniui. Jeigu suimtasis jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti. Jeigu suimtasis yra nepilnametis, prokuroras nedelsdamas privalo apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, o kai toks pranešimas prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, – kitam tinkamam pilnamečiui asmeniui. Be to, suimtam įtariamajam turi būti nedelsiant sudaryta galimybė pačiam susisiekti su vienu iš jo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitu suimtojo nurodytu asmeniu.
Prokuroras motyvuotu nutarimu laikinai gali atsisakyti pranešti apie paskirtą suėmimą arba neleisti susisiekti su suimtojo nurodytu asmeniu , jei toks pranešimas jeigu tai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo sukeltų pavojų suimtojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Šiuo atveju, taip pat tais atvejais, kai suimtas nepilnametis neturi tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ar jų nepavyksta nustatyti arba kai pranešimas šiems asmenims prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą būtina nedelsiant pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo nutarimo nuorašo įteikimo įtariamajam ar jo gynėjui dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo šį skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama. Be to, įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, o kai jų nėra, – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą. “
ir ją išdėstyti taip: „3. Apie tai, kad suėmimas paskirtas kitos valstybės piliečiui, prokuroras nedelsdamas praneša Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir, jeigu suimtasis pageidauja, – jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Įtariamasis, kuris turi dviejų ar daugiau valstybių pilietybę, gali, jeigu įmanoma, pasirinkti, kurios valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai turi būti pranešta apie jo suėmimą.
Be to, suimto įtariamojo pageidavimu, jam turi būti nedelsiant sudaryta galimybė pačiam susisiekti su savo valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atstovais. Suimtajam turi būti nedelsiant jam suprantama kalba išaiškinta teisė susisiekti su šiomis įstaigomis. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Apie sulaikymą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir23 dalyse nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
4 dalimi: „
nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Susipažinimo su šioje dalyje nurodyta medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai. “
dalis laikyti atitinkamai 5, 6 dalimis. 13 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apklausiant į akistatą suvestus asmenis, turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių . Akistatoje, kurioje dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. “
straipsnio pakeitimas
3 dalimi: „
atpažinti, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. “
2Buvusias 192 straipsnio 3, 4,
5, 6, 7 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8 dalimis. 15 straipsnis. 196 straipsnio pakeitimas Pakeisti 196 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo ankstesnius parodymus akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje ir atsako į užduodamus klausimus. Parodymų pa tikrinimo vietoje metu turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 197 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „
1. Liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. 2. Eksperimente, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 233 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį.
Apie kaltinamajam paskirtą suėmimą teismas (teisėjas) nedelsdamas praneša šio Kodekso 128 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. “
17 punktu: „17. 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL 2013 L 294, p. 1).“
17, 18 punktus laikyti atitinkamai 18, 19 punktais. 17. 18. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL 2014 L 127, p. 39). 17. 19. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/62/ES dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (OL 2014 L 151, p. 1).“
įsigaliojimas
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
691 , 711 ,
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69,691 ,711 , 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197 ir 233 straipsnių ir Priedo pakeitimo įstatymo (toliau
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 (toliau – SVĮ) 14, 23 ir
(toliau – Įstatymų projektai) parengti, siekiant į Lietuvos nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (toliau – Direktyva 2013/48/ES) nuostatas. Sisteminė minėto Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės akto ir Lietuvos nacionalinės teisės aktų nuostatų analizė, leidžia teigti, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje tik iš dalies atitinka Direktyvoje 2013/48/ES keliamus reikalavimus. BPK projektu taip pat siekiama tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – Seimo kontrolierius) 2014 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr.
4D-2014/1-707 pateiktas rekomendacijas, susijusias su baudžiamojo proceso įstatymo tobulinimu, siekiant asmeniui, padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (tačiau tuo pačiu nesančiam baudžiamojo proceso dalyviu) įstatymo lygiu numatyti teisę susipažinti su medžiaga ar jos atitinkama dalimi, kurios pagrindu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, BPK projektu yra siūloma tobulinti BPK 69 straipsnį, užtikrinant aiškesnį teisminio bendradarbiavimo atvejais veikiančių institucijų atsakomybių reglamentavimą ir finansinių išteklių šios atsakomybėms įgyvendinti paskirstymą bei atsisakant teismams nebūdingų funkcijų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el.
) Baudžiamosios justicijos skyriaus (vedėjas Darius Mickevičius, tel. (8 5) 266 2966, el. p. [email protected] ) patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (8 5) 266 2884, el. p. [email protected]
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Direktyvos 2013/48/ES ir baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų nuostatų analizė leidžia teigti, kad Lietuvos nacionalinės teisės nuostatos apima pagrindines Direktyvos 2013/48/ES reguliavimo sritis bei pakankamai plačiai garantuoja joje įtvirtintas pagrindines teises ir laisves, todėl didžiąja dalimi iš esmės atitinka Direktyvos 2013/48/ES keliamus reikalavimus.
Kita vertus, minėta lyginamoji analizė taip pat parodė, kad esamo teisinio reguliavimo Lietuvoje suderinamumas su Direktyvos 2013/48/ES reikalavimais nėra pakankamas, siekiant konstatuoti visų Direktyvos 2013/48/ES nuostatų tinkamą įgyvendinimą Lietuvoje:
straipsnio 2 dalies a) - d) punktų nuostatos įtvirtina (ir atitinkamai įpareigoja valstybes nares juos užtikrinti) įtariamųjų/kaltinamųjų teisės turėti gynėją privalomus atsiradimo momentus „<...> Bet kuriuo atveju įtariamieji arba kaltinamieji turi teisę turėti advokatą nuo toliau išvardytų momentų , atsižvelgiant į tą, kuris yra anksčiausias <...>“), nuo kada konkrečiai baudžiamajame procese šiems proceso dalyviams turėtų atsirasti teisė į advokatą: 1) prieš (bet kurią) apklausą policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje ar teisme; 2) nedelsiant nuo laisvės atėmimo momento; 3) kai šie asmenys šaukiami atvykti į jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintį teismą, deramu laiku prieš jiems atvykstant į tą teismą; 4) atliekant Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytus tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmus (t. y. asmens atpažinimuose (BPK 192 straipsnis), akistatose (BPK 190 straipsnis) ir nusikaltimo atkūrimuose (BPK 196, 197 straipsniai)). Tuo tarpu Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies a) - c) punktų nuostatos nurodo, kokie pagrindiniai elementai turi sudaryti teisės turėti gynėją turinį (t. y. kokius svarbiausius gynėjo veiksmus ši teisė turėtų apimti).
Tuo tarpu BPK 10 straipsnyje (ir atitinkamai BPK 21 ir 50 straipsniuose) nurodyta, kad įtariamajam/kaltinamajam teisė turėti gynėją turi būti užtikrinama nuo sulaikymo momento arba pirmosios apklausos. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad BPK 10 straipsnio nuostatos iš esmės tinkamai įgyvendina tik Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies c) punkto reikalavimus ir neįtvirtina (arba netinkamai įtvirtina) kitus Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus privalomus teisės į gynėją atsiradimo momentus. Taip, BPK 10 straipsnio nuostatos, vadovaujantis kuriomis, įtariamajam/kaltinamajam teisė turėti gynėją turi būti užtikrinama nuo pirmosios apklausos
pradžios momento) numato vėlesnį gynėjo dalyvavimo užtikrinimo privalomą momentą, negu reikalauja Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies a) punktas, nurodantis, kad valstybės narės privalo užtikrinti minėtą teisę dar prieš juos apklausiant (o ne pradedant pirmąją apklausą) policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje ar teisme. Be to, BPK 10 straipsnis kalba tik apie pirmąją apklausą, tuo tarpu Direktyvos 2013/48/ES nuostatos reikalauja užtikrinti teisę turėti gynėją prieš kiekvieną apklausą ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar teisme. Papildomai pastebėtina ir tai, kad BPK 10 straipsnio nuostatos neapima ir, pavyzdžiui, tokių atvejų, kai į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas BPK 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą.
Galiausiai pažymėtina tai, kad Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies b) ir d) punktuose nurodyti momentai (t. y., kai įtariamieji/kaltinamieji šaukiami atvykti į jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintį teismą , deramu laiku prieš jiems atvykstant į tą teismą , arba atliekant Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytus tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmus) BPK 10 straipsnyje apskritai nėra nurodyti. Dėl šios priežasties teigtina, kad įtariamojo/kaltinamojo teisės turėti gynėją užtikrinimo momentai baudžiamojo proceso įstatyme apibrėžti nepakankamai išsamiai ir suprantami siauriau negu to reikalauja Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies a), b) ir d) punktų nuostatos ir todėl neužtikrina tinkamo Direktyvos 2013/48/ES reikalavimų įgyvendinimo.
Pabrėžtina ir tai, kad Direktyvos 2013/48/ES nuostatos (Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies a), d) punktai) ne tik akcentuoja aplinkybę, kad įtariamajam/kaltinamajam teisė turėti gynėją privalo būti užtikrinta prieš apklausą ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar teisme arba deramu laiku prieš jam atvykstant į teismo posėdį, į kurį pastarasis yra kviečiamas, bet ir 3 straipsnio 3 dalies a) punkte, detalizuodamos teisės turėti gynėją turinio elementus, taip pat įtvirtina įpareigojimą valstybėms narėms garantuoti, kad teisė turėti gynėją šiuo aspektu apimtų garantiją prieš apklausą arba prieš teismo posėdį be pašalinių susitikti su savo gynėju (siekiant apsitarti dėl apklausos ar teismo posėdžio eigos ar pasikeitusių bylos aplinkybių, trumpai aptarti gynybos taktiką ar pan.), tačiau BPK 48 straipsnio
turėti gynėją turinio pagrindinius elementus) tokia procesinė garantija atskirai nėra išskirta, o minėto straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma tik bendra gynėjo teisė dalyvauti jau pačioje įtariamojo apklausoje (teisė dalyvauti kaltinamojo apklausoje gynėjui apskritai nenumatyta).
Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad BPK 48 straipsnio nuostatos nėra visiškai suderintos su Direktyvos 2013/48/ES reikalavimais, todėl, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso taisyklių visišką suderinamumą su Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies a) punkto (kartu su 3 straipsnio 2 dalies a) ir d) punktų) nuostatomis, BPK 48 straipsnyje yra būtina atskirai įtvirtinti Direktyvoje 2013/48/ES nurodytą galimybę gynėjui dar prieš apklausą (teisėsaugos institucijoje ar teisme) arba prieš teismo posėdį be pašaliečių pasimatyti su savo gynėju. 1.2.
straipsnio 3 dalies a) punkto (ir atitinkamai 10 straipsnio 2 dalies b) punkto) nuostatos įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad įtariamasis/kaltinamasis (ir pagal Europos arešto orderį išduodami asmenys) turėtų teisę be pašalinių susitikti ir nevaržomai bendrauti su jam atstovaujančiu advokatu. Pažymėtina, kad Direktyvoje 2013/48/ES yra pabrėžiama, kad šios svarbios įtariamojo/kaltinamojo procesinės teisės (t. y. teisė be pašalinių susitikti ir teisė nekliudomai bendrauti su savo gynėju), kurios kartu laikytinos vienais iš esminių teisės turėti gynėją turinio elementų, egzistuoja savarankiškai ir turi būti garantuojamos lygiagrečiai ir nepriklausomai viena nuo kitos (žr., pavyzdžiui, Direktyvos 2013/48/ES preambulės 22 - 23 punktus). Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kaip ir, pavyzdžiui, AĮ (45 straipsnis) numato, kad įtariamojo/kaltinamojo teisės turėti gynėją turinys apima tik teisę be pašaliečių susitikti su savo gynėju, tačiau (nepaisant to, kad praktikoje įtariamasis/kaltinamasis neabejotinai turi teisę ir kitais būdais nevaržomai bendrauti su savo gynėju, t. y. nebūtinai tik susitinkant su juo) nenumato ir tinkamai neapibrėžia kito Direktyvoje 2013/48/ES įtvirtintos teisės turėti gynėją turinio elemento – t. y. teisės ir kitomis formomis (t. y. ne tik susitinkant) nekliudomai bendrauti su savo gynėju . Be to, BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punktas, atskirai nenumatydamas teisės įtariamajam/kaltinamajam nekliudomai bendrauti su savo gynėju ir siedamas teisę turėti gynėją tik su gynėjo susitikimais su savo klientu, papildomai dar labiau susiaurina ir taip apribotą procesinę garantiją, papildomai nurodydamas, kad gynėjas turi teisę matytis tik su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju , nors Direktyvos 2013/48/ES nurodytos garantijos turi būti taikomos visiems įtariamiesiems ir kaltinamiesiems , nepriklausomai nuo to, ar jų laisvė apribota (Direktyvos 2013/48/ES 2 straipsnio 1 dalis).
Atitinkamai, analogiški esamo teisinio reguliavimo trūkumai pritaikytini ir asmenims , kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, kas savo ruožtu leidžia papildomai konstatuoti BPK nuostatų nesuderinamumą ir su 2013/48/ES 2 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies reikalavimais. Aptariamuoju aspektu pažymėtina ir tai, kad SVĮ nuostatos savo ruožtu taip pat tik iš dalies atitinka ir užtikrina Direktyvoje 2013/48/ES nurodytus įtariamojo/kaltinamojo bendravimo su gynėju standartus, t. y. nepaisant to, kad, vadovaujantis SVĮ 14 ir 16 straipsnių nuostatomis, suimtajam garantuojama nevaržoma teisė susitikti su savo gynėju (t. y. tokių susitikimų su gynėju skaičius ir trukmė neribojami), taip pat kaip ir iš esmės nevaržoma suimtojo teisė susirašinėti su savo gynėju (t. y. suimtojo susirašinėjimas su gynėju netikrinamas ir nestabdomas), SVĮ 23 straipsnio 1 dalyje suimtojo bendravimui su savo gynėju telefonu netaikomos panašaus pobūdžio garantijos ir netgi priešingai – gali būti pritaikomi nepagrįsti suimtojo teisės paskambinti savo gynėjui telefonu suvaržymai , kurie savo ruožtu tuo pačiu skiriasi ir nuo Direktyvoje 2013/48/ES 3 straipsnio
su savo gynėju gali būti laikinai (ir tik ikiteisminio tyrimo metu) apribota.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje vertintinas kaip nepakankamas ir tik iš dalies atitinkantis Direktyvos 2013/48/ES 2 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 straipsnio 3 dalies a) punkto, 3 straipsnio 6 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl šios priežasties yra būtina kompleksiškai tikslinti BPK, AĮ ir SVĮ atitinkamas nuostatas, atsižvelgiant į Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus. 1.3. Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies b) punkto nuostatos nurodo, kad įtariamasis/kaltinamasis turi teisę, kad į jo apklausą atvyktų ir joje veiksmingai dalyvautų jo gynėjas. Tuo tarpu Direktyvos 2013/48/ES preambulės 25 punktas, detalizuojantis minėtą nuostatą, numato, kad gynėjo veiksmingas dalyvavimas apklausoje suprantamas kaip įtariamojo/kaltinamojo apklausos metu gynėjo galimybės užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus ir pan.
Lyginamoji BPK 48 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies b) punkto nuostatų analizė leidžia teigti, kad, nepaisant aplinkybės, kad praktikoje gynėjas įtariamojo/kaltinamojo apklausos metu turi teisę efektyviai naudotis Direktyvos 2013/48/ES preambulės 25 punkte nurodytomis veiksmingo dalyvavimo apklausoje teisėmis, tokios gynėjo teisės, dalyvaujant įtariamojo/kaltinamojo apklausose ar kituose atliekamuose tyrimo ar įrodymų rinkimų veiksmuose (t. y. BPK 48 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktuose nurodytuose veiksmuose) baudžiamojo proceso įstatyme formaliai nėra detalizuotos ir atitinkamai įtvirtintos . Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad BPK 48 straipsnis nėra visiškai suderintas su Direktyvos 2013/48/ES nuostatomis. 1.4. Direktyvos 2013/48/ES 4 straipsnio įpareigoja valstybes nares besąlygiškai gerbti įtariamųjų/kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimo konfidencialumą. Vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES nuostatomis, toks bendravimas apima susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ir kitų pagal nacionalinę teisę leidžiamų formų bendravimą. Lietuvos teisės aktai tik iš dalies įgyvendina minėtą Direktyvos 2013/48/ES reikalavimą. Įtariamųjų/kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimo konfidencialumo užtikrinimo garantija (ir pareiga) šalia kitų BPK 44 straipsnyje nurodomų visuotinai pripažįstamų ir garantuotinų asmens procesinių teisių baudžiamojo proceso įstatyme apskritai nėra atskirai įtvirtinta .
Atitinkamą draudimą klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais tarp jų perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti numato BPK 154 straipsnio 7 dalis, tačiau, atsižvelgiant į Direktyvos 2013/48/ES 4 straipsnio nuostatas (kuriose įtariamųjų/kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimas suprantamas žymiai plačiau), toks draudimas yra akivaizdžiai per siauras . Taip pat Direktyvos 2013/48/ES 4 straipsnio reikalavimų pilna apimtimi neįgyvendina ir AĮ 46 straipsnis, kuris nustato advokato veiklos garantijas, jo veiklos konfidencialumą apskritai, tačiau neakcentuoja ir juolab nedetalizuoja advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo . Be to, SVĮ 14 ir 23 straipsniai, garantuodami suimtiesiems teises susitikti su savo gynėju ir paskambinti jam telefonu, lygiagrečiai neįtvirtina jokių nuostatų , įpareigojančių tokių susitikimų ir pokalbių telefonu metu užtikrinti suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumą. 1.5. Sisteminė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad BPK įtvirtintas pranešimo apie asmens sulaikymą, taip pat apie įtariamojo, kaltinamojo (įskaitant nepilnamečio asmens) arba asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimą mechanizmas apibrėžtas nepakankamai išsamiai ir dėl šios priežasties nėra tinkamai suderintas su Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnio ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Pirma, Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnis įpareigoja valstybes nares apie įtariamojo/kaltinamojo suėmimą nedelsiant informuoti bent vieną iš jo nurodytų asmenų (t. y. bet kurį asmenį, kurį nurodo įtariamasis/kaltinamasis ). Nuodugni BPK 128 straipsnio 1 dalies analizė leidžia teigti, kad BPK nuostatos pranešimo apie įtariamojo suėmimą procedūroje nepagrįstai koncentruojasi į įtariamojo/kaltinamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių informavimą ir tik tais atvejais, kai šių asmenų nėra , yra leidžiama pranešti kitam suimtojo nurodytam asmeniui. Toks mechanizmas taikomas net tais atvejais, kai suimtasis apskritai nenori informuoti savo giminaičių, o, pavyzdžiui, apie savo suėmimą norėtų pranešti tik savo darbdaviui – tokiais atvejais, vadovaujantis BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbdavio nebūtų galimybės informuoti, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad suimtasis turi šeimos narius/artimuosius giminaičius, jie aptariamu atveju ir turėtų pirmumo teisę būti informuotiems. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokios BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos laikytinos nepagrįstai siaurinančiomis Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnyje nurodytas įtariamojo teises. Antra, BPK apskritai nereglamentuoja pranešimo apie nepilnamečių įtariamųjų suėmimą tvarkos , įskaitant ir Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų procedūrų.
Pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į tai, kad BPK nereglamentuoja pranešimo apie nepilnamečių įtariamųjų suėmimą tvarkos, BPK 140 straipsnyje (kurio 7 dalis daro nuorodą į BPK 128 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką) taip pat nėra įtvirtinta (ir taikoma praktikoje) Direktyvoje 2013/48/ES nurodyta pranešimo apie nepilnamečių asmenų sulaikymą procedūra. Trečia, BPK visiškai nereglamentuoja pranešimo apie kaltinamojo , įskaitant ir nepilnamečio, suėmimą teisminio nagrinėjimo metu. Ketvirta, nepaisant to, kad BPK 72 straipsnyje blanketinių nuostatų pagalba nurodyti aiškūs asmenų, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimo paskyrimo, trukmės nustatymo ir apskundimo pagrindai, tame pačiame straipsnyje nėra reglamentuota pranešimo apie tokio asmens suėmimą tvarka . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BPK įtvirtintas pranešimo apie asmens sulaikymą, taip pat apie įtariamojo, kaltinamojo (įskaitant nepilnamečio asmens) arba asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimą mechanizmas turi būti peržiūrėtas ir, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus, tikslinamas iš esmės . 1.6. Lyginamoji baudžiamojo proceso įstatymo ir Direktyvos 2013/48/ES 6 straipsnio (ir atitinkamai 10 straipsnio 3 dalies), įpareigojančio valstybes nares užtikrinti, kad įtariamieji/kaltinamieji, kurių laisvė atimta, turėtų teisę nedelsiant susisiekti su bent vienu jų nurodytu trečiuoju asmeniu, nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos tokios teisės suimtam įtariamajam nenumato .
Galiojančios BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos numato suimtam įtariamajam tik galimybę pačiam pranešti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, o kai jų nėra, – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą , kas savo ruožtu sietina su Direktyvos 2013/48/ES
nuostatomis, reglamentuojančiomis pranešimo apie įtariamojo suėmimo tvarką (be to, minėta galimybė neatitinka ir Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnio reikalavimų, kadangi pagal Direktyvos 2013/48/ES nuostatas apie įtariamojo suėmimą turi pranešinėti teisėsaugos institucijos, o ne pats suimtasis, pranešama turi būti bet kuriam asmeniui, o ne būtent šeimos nariams ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos nereglamentuoja suimto įtariamojo teisės susisiekti bet kuriuo suimtojo nurodytu trečiuoju asmeniu, BPK 140 straipsnyje (kurio 7 dalis daro nuorodą į BPK 128 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką) tokia teisė taip pat nėra įtvirtinta bei atitinkamai užtikrinama ir asmens sulaikymo atveju. Direktyvos 2013/48/ES 6 straipsnyje nurodytos asmens galimybės susisiekti su nurodytu trečiuoju asmeniu BPK atitinkamai nenumato ir kaltinamojo suėmimo (teisminio nagrinėjimo metu) arba asmens , kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimo atvejais (kadangi, kaip ir pranešimo apie šių asmenų suėmimą atvejais, BPK apskritai nereglamentuoja šių procedūrų). Tuo tarpu SVĮ nuostatos , reglamentuojančios suimtųjų galimybes bendrauti su trečiaisiais asmenimis, manytina, yra tinkamai suderintos su Direktyvos 2013/48/ES reikalavimais. 1.7.
proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad BPK 128 straipsnio 3 dalis iš esmės tinkamai įgyvendina Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su valstybės narės pareiga apie įtariamojo suėmimą nedelsiant informuoti jo pilietybės valstybės konsulinę įstaigą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad BPK 140 straipsnio 7 dalyje nėra nuorodos į BPK 128 straipsnio 3 dalį, Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas konsulinių įstaigų informavimo mechanizmas n epritaikomas asmens sulaikymo atvejais . Taip pat BPK visiškai nereglamentuoja pranešimo atitinkamai konsulinei įstaigai apie kaltinamojo suėmimą teisminio nagrinėjimo metu tvarkos , kaip ir nenumato analogiškos garantijos suimtam asmeniui , kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį. Galiausiai, BPK ( visais atvejais
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BPK nuostatos , susijusios su pranešimu asmens pilietybės valstybės konsulinei įstaigai apie asmens sulaikymą arba įtariamojo, kaltinamojo ar asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimą bei su šių asmenų teise patiems susisiekti su savo valstybės konsulinės įstaigos atstovais turi būti peržiūrėtos ir, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus, tikslinamos iš esmės . 1.8. Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 2 dalies nuostatose detalizuojama suimtųjų teisė bendrauti su savo valstybės konsulinėmis įstaigomis, nurodant, kad minėti asmenys turi teisę būti lankomi jų konsulinių įstaigų atstovų, teisę su jais bendrauti žodžiu bei susirašinėti ir netgi teisę, kad jų konsulinės įstaigos pasirūpintų šių asmenų teisiniu atstovavimu. Tuo tarpu SVĮ 34 straipsnio nuostatos teapsiriboja labai bendro pobūdžio ir pakankamai neaiškaus ir neapibrėžto turinio formuluote , nurodančia, kad suimtieji užsieniečiai turi teisė palaikyti ryšius su savo valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis. Atsižvelgiant į tai, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, SVĮ 34 straipsnyje įtvirtinta garantija turi būti labiau išgryninta ir atitinkamai detalizuota . 1.9.
BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos (kaip ir BPK projekto nuostatos) numato atitinkamas galimybes laikinai nukrypti nuo Direktyvos 2013/48/ES 5 ir 6 straipsnyje nurodytų teisių. Minėtų laikinų nukrypimų sąlygos ir pagrindai savo turiniu visiškai atitinka Direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio
šios priežasties šios laikinos išimtys yra leistinos ir toleruotinos Direktyvoje įtvirtintų reikalavimų kontekste. Kita vertus, BPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuo Direktyvoje 2013/48/ES nurodytų teisių nukrypti leidžiančios nuostatos neatitinka Direktyvos 2013/48/ES 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, vadovaujantis kuriais, taikyti laikinai nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 5 straipsnio 3 dalį kiekvienu konkrečiu atveju gali leisti tik teismas arba kita kompetentinga valdžios institucija, su sąlyga, kad pastarajam sprendimui gali būti taikoma veiksminga tiesioginė teisminė kontrolė . Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta ir turint omeny aplinkybę, kad BPK 128 straipsnio 1 dalyje nuo Direktyvoje 2013/48/ES nurodytų teisių nukrypti leidžiančius atvejus sankcionuoja prokuroras , kurio sprendimams atsisakyti pranešti apie įtariamojo suėmimą (kurie savo ruožtu nėra įforminami jokiu formaliu procesiniu dokumentu) šiuo metu teisminė kontrolė apskritai nėra taikoma, yra būtina tikslinti minėtų laikinų išimčių sankcionavimo procedūrą, įvedant galimybę prokuroro sprendimus (įforminant juos atitinkamais motyvuotais nutarimais) greitai apskųsti tiesiogiai ikiteisminio tyrimo teisėjui . 1.10. Lyginamoji BPK
gynėjo, ir Direktyvos 2013/48/ES 9 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad minėtos baudžiamojo proceso įstatymo normos didžiąja dalimi atitinka Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus.
Kita vertus, BPK 52 straipsnio nuostatos nėra visiškai suderintos su Direktyvos 2013/48/ES 9 straipsnio 1 dalies a) punkto ir 3 dalies reikalavimais, įpareigojančiais valstybes nares prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam/kaltinamajam suteikti aiškios ir paprastai suprantamos informacijos apie gynėjo atsisakymo galimas pasekmes bei galimybę bet kuriame baudžiamojo proceso etape atšaukti atsisakymą ir vėl prašyti paskirti gynėją. 1.11. Direktyvos 2013/48/ES 10 straipsnio 4 – 6 dalių nuostatos įpareigoja Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas nedelsiant po išduoti prašomo asmens suėmimo minėtą asmenį informuoti apie tai, kad iki jo perdavimo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei jie turi teisę reikalauti, kad toje valstybėje narėje jam būtų paskirtas advokatas.
Taip pat, vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES nuostatomis, jeigu išduoti prašomas asmuo pageidauja pasinaudoti šia teise (t. y. kad jam Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje narėje būtų užtikrintas gynėjo dalyvavimas), Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nedelsdama apie tai informuoja Europos arešto orderį išdavusios valstybės narės kompetentingą valdžios instituciją, kuri savo ruožtu nedelsdama išduoti prašomam asmeniui suteikia minėtai teisei tinkamai realizuoti reikalingą praktinę informaciją (pavyzdžiui, pateikia praktikuojančių advokatų sąrašą ar suteikia panašią būtiną informaciją, padėsiančią minėtam asmeniui veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą), kad minėtam asmeniui būtų sudarytos tinkamos sąlygos Europos arešto orderį išdavusios valstybės narės teisės aktų nustatytomis priemonėmis pasinaudoti teise turėti gynėją. Kompleksinė baudžiamojo proceso įstatymo ir kitų su asmens perdavimu pagal Europos arešto orderį susijusių teisės aktų analizė neleidžia identifikuoti nuostatas , leidžiančias konstatuoti Direktyvos 2013/48/ES 10 straipsnio 4 – 6 dalių nuostatų tinkamą įgyvendinimą Lietuvoje. 2. BPK 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Generalinė prokuratūra arba Teisingumo ministerija kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą prašydama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitą asmenį, jeigu pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis. To paties straipsnio 2 dalyje detalizuojamas prašymo turinys ir nurodomi pridedami dokumentai.
Tačiau nei BPK, nei kituose teisės aktuose nenurodoma, kokios būtent institucijos kreipiasi į Generalinę prokuratūrą ar Teisingumo ministeriją ir pateikia reikalingą informaciją ar dokumentus ekstradicijos prašymui parengti. Praktikoje taip pat neretai yra keliamas klausimas, kuri institucija turi pateikti Teisingumo ministerijai reikalingus dokumentus. Taip pat pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai teismai atsisakydavo pateikti dokumentų vertimą (ypatingai kai dokumentų apimtis didesnė) ir tekdavo ilgai aiškintis, kuri institucija atsakinga už dokumentų vertimą. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. Teisėjų Taryba kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir pasiūlė spręsti klausimą dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, siekiant užtikrinti tiek aiškų teisminio bendradarbiavimo atvejais veikiančių institucijų atsakomybių reglamentavimą ir finansinių išteklių šios atsakomybėms įgyvendinti paskirstymą, tiek 16-osios Vyriausybės programoje įtvirtinto siekio atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų įgyvendinimą. Teisėjų Tarybos nuomone, Teisingumo ministerija, kaip institucija, atsakinga už prašymo išduoti asmenį pateikimą ir tolesnį bendradarbiavimą su kompetentingomis užsienio valstybės įstaigomis, siekiant užtikrinti, kad šis prašymas būtų tenkinamas, turi prisiimti atsakomybę už tinkamą ekstradicijos prašymo bei kitų dokumentų parengimą, įskaitant dokumentų vertimą į reikiamą kalbą, o teismai privalo pateikti Teisingumo ministerijai visą jos funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją ir dokumentus. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, neturi nei teisės, nei pareigos vykdyti veiksmų, skirtų užtikrinti kitoms institucijoms priskirtų funkcijų įgyvendinimą, išskyrus atvejus, kai tų veiksmų atlikimas priskirtinas išimtinei teismo kompetencijai.
Atsižvelgiant į Teisėjų tarybos nuomonę ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei nuoseklumo, manytina, jog pareiga užtikrinti dokumentų vertimą abiem atvejais, tiek kai ekstradicijos prašymą teikia Teisingumo ministerija, tiek ir kai jis teikiamas Generalinės prokuratūros, neturėtų būti reglamentuojama skirtingai, o turėtų tekti tai institucijai, kuri teikia ekstradicijos prašymą. 3. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius 2014 m. lapkričio 7 d. pažyma Nr. 4D-2014/1-707 kreipėsi į Vyriausybę nurodydamas, kad galiojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos įstatymo lygiu nenumato asmeniui, padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, teisės susipažinti su medžiaga (ar jos atitinkama dalimi), kurios pagrindu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 straipsnis). Be to, minėtam asmeniui taip pat nėra suteikta ir teisė darytis šios medžiagos kopijas ar išrašus. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad minėtas asmuo baudžiamojo proceso įstatymo prasme negali būti laikomas baudžiamojo proceso dalyviu , tuo tarpu medžiaga, kurios pagrindu, vadovaujantis BPK 168 straipsnyje nurodyta tvarka, buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, savo ruožtu nelaikytina ikiteisminio tyrimo medžiaga ir dėl šių priežasčių asmuo BPK 181 straipsnyje nurodytais pagrindais taip pat negali susipažinti su tokia medžiaga.
Kartu pastebėtina, kad, nepaisant to, kad BPK 168 straipsnio nuostatos nenumato asmeniui , padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, teisės susipažinti su medžiaga , kurios pagrindu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jos tuo pačiu jam leidžia (asmeniui net nežinant visų tokio sprendimo priėmimą įtakojusių aplinkybių arba atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą priežasčių bei pan.) per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos apskųsti patį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kas savo ruožtu kelia pagrįstų abejonių dėl veiksmingo pasinaudojimo šia procesine garantija praktinių galimybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius minėtose rekomendacijose ragino Vyriausybę spręsti susidariusią teisinio reguliavimo problemą ir inicijuoti atitinkamus baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
su BPK projekto 2 ir 5 straipsniais), siekiant tinkamai suderinti baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas su Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies a) ir
d) punktų (kartu su 3 straipsnio 3 dalies a) punkto) reikalavimais, baudžiamojo proceso įstatyme, t. y.
BPK 10 straipsnyje yra siūloma tinkamai ir aiškiai apibrėžti visus Direktyvoje 2013/48/ES nurodytus gynėjo dalyvavimo užtikrinimo privalomus momentus, nurodant, kad teisė turėti gynėją įtariamajam/kaltinamajam turi būti užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento, arba prieš juos apklausiant. Minėtais baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimais būtų visapusiškai padengti Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies a), c) ir d) punktuose nurodyti atvejai, savo ruožtu leisiantys efektyviai naudotis (ir tinkamai užtikrinti) teisę į gynybą nedelsiant nuo sulaikymo momento, prieš kiekvieną apklausą ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar teisme, arba, kai įtariamieji/kaltinamieji būtų šaukiami atvykti į jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintį teismą, deramu laiku prieš jiems atvykstant į tą teismą, taip pat tais atvejais, kai į apklausą būtų šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas BPK 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą. Atskirai pabrėžtina, kad, vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies b) punkto (kartu su Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkto) reikalavimais, baudžiamojo proceso įstatyme taip pat yra būtina įtvirtinti nuostatas (t. y. gynėjo dalyvavimo užtikrinimo privalomus momentus), kad, atliekant Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytus tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmus (t. y. asmens atpažinimuose, akistatose ir nusikaltimo atkūrimuose), įtariamajam/kaltinamajam taip pat turi būti užtikrinama teisė turėti gynėją.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies b) punkto (kartu su Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkto) reikalavimus, bet tuo pačiu metu vengiant sistemiškai nepagrįsto kazuistinio vos kelių Direktyvoje 2013/48/ES nurodytų atskirų tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmų įtvirtinimo BPK 10 straipsnio 1 dalyje (kas savo ruožtu numatytų teisėsaugos institucijų pareigą, atliekant būtent šiuos procesinius veiksmus, užtikrinti įtariamojo/kaltinamojo teisę turėti gynėją), BPK projekto 14 – 17 straipsniuose yra siūloma atskirai nurodyti, kad, atliekant BPK 190, 192, 196 ir 197 straipsniuose nurodytus veiksmus (kurie savo pobūdžiu visiškai atitinka Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytus veiksmus), kuriuose dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. 2. Atsižvelgiant į Direktyvos 2013/48/ES 2 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 straipsnio 3 dalies a) punkto ir 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Įstatymų projektais (BPK projekto 4 straipsniu, AĮ projekto 1 straipsniu ir SVĮ projekto 2 straipsniu) yra siūloma suderinti BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punkto, AĮ 45 straipsnio ir SVĮ 23 straipsnio nuostatas su Direktyvoje 2013/48/ES nurodytais įtariamojo/kaltinamojo (ir asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį) bendravimo su savo gynėju standartais.
BPK projekto 4 straipsniu, derinant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas su Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies b) punkto reikalavimais, BPK 48 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinami gynėjo aktyvaus ir veiksmingo dalyvavimo atitinkamuose (minėtoje dalyje nurodomuose) veiksmuose įgaliojimai – gynėjo teisės užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus . Be to, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies a) punkto (kartu su 3 straipsnio 2 dalies a) ir d) punktų) reikalavimus, BPK projekto 4 straipsniu yra siūloma BPK 48 straipsnio 1 dalies 2 punkte atskirai įtvirtinti Direktyvoje 2013/48/ES nurodytą atitinkamą gynėjo teisę (ir atitinkamą galimybę įtariamajam/kaltinamajam) dar prieš apklausą (teisėsaugos institucijoje ar teisme) arba prieš teismo posėdį be pašaliečių pasimatyti su įtariamuoju ar kaltinamuoju. 3.
nuostatas tinkamai suderinti su Direktyvos 2013/48/ES 4 straipsnyje nurodyta įtariamųjų, kaltinamųjų (ir asmenų, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį) bei jų gynėjo bendravimo konfidencialumo apsaugos garantija, Įstatymų projektais (BPK projekto 3 straipsniu, AĮ projekto 2 straipsniu ir SVĮ projekto 1 – 2 straipsniais) yra siūloma BPK 44 straipsnyje šalia kitų nurodomų visuotinai pripažįstamų asmens procesinių teisių ir garantijų atskirai įtvirtinti (savo turiniu Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus atitinkančią) įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ir jų gynėjo bendravimo konfidencialumo užtikrinimo garantiją (ir pareigą) baudžiamojo proceso metu, taip pat AĮ 46 straipsnyje šalia advokato veiklos garantijų ir konfidencialumo labiau akcentuoti bei detalizuoti ir advokato bei jo kliento bendravimo konfidencialumą, o SVĮ 14 ir 23 straipsniuose atskirai akcentuoti pareigūnų pareigą suimtojo ir jo gynėjo susitikimų ir pokalbių telefonu metu užtikrinti suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumą. 4. Siekiant tinkamai suderinti Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnyje (ir atitinkamai 10 straipsnio 3 dalyje) ir baudžiamojo proceso įstatyme numatytus pranešimo apie asmens sulaikymą, taip pat apie įtariamojo, kaltinamojo (įskaitant nepilnamečio asmens) ar asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimą mechanizmus, BPK projekto 11 straipsniu yra tikslinama BPK 128 straipsnyje nurodyta pranešimo apie įtariamojo suėmimo procedūra, taip pat, vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytais reikalavimais (ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas) papildomai reglamentuojama pranešimo apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą tvarka.
Be to, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, minėtais BPK projekto pakeitimais taip pat patikslinama (savo turiniu Direktyvos 2013/48/ES
įtvirtinta nuo Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnyje nurodytos teisės nukrypti leidžianti laikinoji išimtis, BPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant prokuroro sprendimų (juo baudžiamajame procese įforminant kaip motyvuotus nutarimus) veiksmingą ir operatyvų tiesioginės teisminės kontrolės mechanizmą. Taip pat BPK projekto 10 (BPK 72 straipsnio pakeitimai), 12 (BPK 140 straipsnio pakeitimai) ir 18 (BPK 233 straipsnio pakeitimai) straipsniais analogiški pakeitimai blanketinių normų pagalba yra daromi ir pranešimo apie asmens (įskaitant nepilnamečio asmens) sulaikymą, pranešimo apie kaltinamojo (įskaitant nepilnamečio asmens) suėmimą teisminio nagrinėjimo metu bei pranešimo apie asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimą mechanizmuose. 5.
straipsnio 1 ir 3 dalies pakeitimai), 10 (BPK 72 straipsnio pakeitimai), 12 (BPK 140 straipsnio pakeitimai) ir 18 (BPK 233 straipsnio pakeitimai) straipsniais sulaikytam asmeniui, suimtam įtariamajam, suimtam kaltinamajam bei suimtam asmeniui, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, yra numatomos Direktyvos 2013/48/ES 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje (bei atitinkamai 10 straipsnio 3 dalyje) garantuojamos teisės nedelsiant pačiam susisiekti su vienu iš šio asmens nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitu jo nurodytu asmeniu (įskaitant ir nuo šios Direktyvoje 2013/48/ES nurodytos teisės nukrypti leidžiančią laikinąją išimtį) bei nedelsiant pačiam (asmeniui pageidaujant) susisiekti su savo valstybės konsulinės įstaigos atstovais. 6. BPK projekto 10 (BPK 72 straipsnio pakeitimai), 12 (BPK 140 straipsnio pakeitimai) ir 18 (BPK 233 straipsnio pakeitimai) straipsniais blanketinių normų pagalba yra įtvirtinami Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 1 dalyje (ir atitinkamai 10 straipsnio 3 dalyje) numatyti sulaikyto asmens, suimto kaltinamojo bei suimto asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, pranešimo jų pilietybės valstybės konsulinei įstaigai apie asmens sulaikymą arba suėmimą mechanizmai. Tuo tarpu, BPK projekto 11 (BPK 128 straipsnio 3 dalies pakeitimai), BPK įtvirtinama Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė (kuri savo ruožtu taip pat būtų taikoma ne tik įtariamųjų, bet ir visų kitų aukščiau nurodytų asmenų atžvilgiu), susijusi su atitinkamos konsulinės įstaigos informavimu, kai asmuo turi dvi ar daugiau pilietybių. 7.
Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 2 dal yje nurodytas suimtųjų užsieniečių bendravimo su savo pilietybės valstybės konsuline įstaiga garantijas, SVĮ projekto 3 straipsniu yra tikslinama ir atitinkamai detalizuojama SVĮ 34 straipsnyje įtvirtinta analogiško pobūdžio, bet labai abstraktaus ir neapibrėžto turinio suimtųjų garantija. 8. Atsižvelgiant į Direktyvos 2013/48/ES 9 straipsnio 1 dalies a) punkto ir 3 dalies reikalavimus, BPK projekto 6 straipsniu BPK 52 straipsnyje yra įtvirtinama prieš įtariamojo/kaltinamojo gynėjo atsisakymą privaloma šių asmenų informavimo procedūra. 9. Vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES 10 straipsnio 4 – 5 dalyse nurodytais įpareigojimais valstybėms narėms, BPK projekto 9 straipsniu BPK 711 straipsnyje yra įtvirtinama asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, teisė prašyti, kad iki jo perdavimo iš Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas. Taip pat šalia minėtos teisės minėtame BPK straipsnyje lygiagrečiai įtvirtinama ir Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos (Generalinės prokuratūros) pareiga nedelsiant po perduoti prašomo asmens suėmimo minėtą asmenį informuoti apie pastarąją asmens teisę (t. y. prašyti, kad Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų užtikrintas gynėjo dalyvavimas) ir, esant tokiam šio asmens pageidavimui, apie šį pageidavimą nedelsiant informuoti kompetentingą Europos arešto orderį išdavusios valstybės instituciją. Be to, vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES 10 straipsnio 6 dalies nuostatomis, BPK 711 straipsnyje taip pat įtvirtinama taisyklė, vadovaujantis kuria, minėtas asmens prašymas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdytų klausimo dėl asmens perdavimo iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį nagrinėjimo ir/ar įsiteisėjusios teismo nutartis minėtą asmenį perduoti iš Lietuvos Respublikos vykdymo. 10.
siūlomais pakeitimais BPK 69 straipsnyje yra siekiama aiškiai nurodyti, kad sprendimą dėl kreipimosi dėl asmens išdavimo priima teismas ir būtent jis pateikia visus reikalingus dokumentus ir informaciją Teisingumo ministerijai, kad ši galėtų pateikti ekstradicijos prašymą atitinkamai užsienio valstybei. Taip pat minėtais baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimais įtvirtinama aiški taisyklė, vadovaujantis kuria, ekstradicijos prašymo ir prie jo pridedamų dokumentų vertimus į reikalingą užsienio valstybės kalbą atliktų ta institucija, kuri kreipėsi dėl asmens išdavimo į užsienio valstybę (t. y. Teisingumo ministerija arba Generalinė prokuratūra). Taip pat, atsižvelgiant į tai siūlomas BPK 69 straipsnio papildymas 4 dalimi yra susijęs su nenumatytomis vertimo išlaidomis, BPK projekto 20 straipsniu papildomai siūloma atidėti BPK projekto 7 straipsniu siūlomų 69 straipsnio pakeitimų įsigaliojimą iki 2018 m. sausio 1 d., siekiant laiku suplanuoti papildomų lėšų poreikį. 11. Vadovaujantis Seimo kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2014/1-707 pateiktomis rekomendacijomis dėl baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimo tikslingumo, BPK projekto 13 straipsniu tikslinamos BPK 168 straipsnio nuostatos, nurodant, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga (arba jos dalimi), kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat teisę susipažinimo metu daryti minėtos medžiagos kopijas ar išrašus.
BPK projektu siūloma, kad rašytinis prašymas susipažinti su bylos medžiaga būtų pateikiamas prokurorui, kuris, siekiant tinkamai užtikrinti BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodytą asmens teisę per septynias dienas apskųsti patį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. y. neužkertant kelio tokiai paties nutarimo apskundimo galimybei pernelyg ilgu svarstymu dėl asmens susipažinimo su bylos medžiaga) operatyviai (t. y. per 3 dienas nuo tokio prašymo gavimo) privalėtų išnagrinėti prašymą ir nurodyti minėtam asmeniui, kokia apimtimi jam būtų leidžiama susipažinti su bylos medžiaga. Pastebėtina, kad, atsižvelgiant į šiuos baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimus ir vadovaujantis minėtomis Seimo kontrolieriaus rekomendacijomis, manytina, būtų tikslinga atitinkamai pakoreguoti ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.
I-58 patvirtintas Rekomendacijas dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu (kartu praplečiant rekomendacijas asmens, padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, susipažinimo su bylos medžiaga mechanizmu) , pavyzdžiui, labiau detalizuojant prokuroro sprendimo dėl asmens supažindinimo su bylos medžiaga priėmimo procedūrą, išgryninant kriterijus (pavyzdžiui, faktinis asmens suinteresuotumas baudžiamuoju procesu ir pačiu tyrimu, suteiktinų duomenų pobūdis, kitų asmenų teisėtų interesų apsauga ir pan.), vadovaujantis kuriais, būtų nustatoma supažindintinos bylos medžiagos apimtis ir pan. 12. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai padaryti, siekiant į nacionalinę teisę tinkamai perkelti Direktyvos 2013/48/ES nuostatas, Įstatymų projektais taip pat yra siūloma papildyti BPK, AĮ ir SVĮ priedus atitinkamais naujais punktais, patvirtinančiais šių įstatymų nuostatų suderinamumą su paminėtu ES instrumentu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, kadangi jų nuostatomis siekiama užtikrinti Lietuvos nacionalinės teisės aktų ir Direktyvos 2013/48/ES nuostatų visišką suderinamumą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektais atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ( įgyvendina Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus, susijusius su įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės į gynybą turinio esminių elementų užtikrinimu ). 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įsigaliojus BPK projekto 9 straipsniu siūlomiems BPK 711 straipsnio pakeitimams, būtų tikslinga atitinkamai papildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr.
1R-195/I-114 „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“, įtvirtinant minėtame įsakyme Direktyvos 2013/48/ES 10 straipsnio 5 dalies nuostatas atitinkančią taisyklę, vadovaujantis kuria, tais atvejais, kai pagal išduotą Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai prašomas perduoti asmuo reikalautų Lietuvos Respublikoje užtikrinti gynėjo dalyvavimą, Europos arešto orderį išdavusi institucija minėtam asmeniui suprantama kalba skubiai privalėtų išaiškinti jo teisės turėti gynėją įgyvendinimo tvarką ir užtikrintų galimybę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytomis priemonėmis šia teise pasinaudoti. Taip pat, įsigaliojus BPK projekto 13 straipsniu siūlomiems BPK 168 straipsnio pakeitimams ir asmeniui, padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo proceso įstatyme numačius teisę susipažinti su medžiaga (ar jos atitinkama dalimi), kurios pagrindu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Generalinei prokuratūrai, manytina, būtų tikslinga (pagal Seimo kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2014/1-707 pateiktas rekomendacijas) atitinkamai pakoreguoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintas Rekomendacijas dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) BPK projekto pakeitimams, susijusiems su BPK 69 straipsnio koregavimu, įgyvendinti Generalinei prokuratūrai ir Teisingumo ministerijai reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų ekstradicijos prašymų ir prie jų pridedamų dokumentų vertimo į reikalingą užsienio valstybės kalbą išlaidoms padengti. Šiuo metu nėra aiškiai nustatyta, kam tenka pareiga versti tokius dokumentus, todėl juos versdavo ir vertimo išlaidas padengdavo skirtingos institucijos (Teisingumo ministerija, teismai, Generalinė prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaigos). Preliminariai prognozuojamas valstybės biudžeto lėšų poreikis ekstradicijos prašymų vertimo išlaidoms padengti Teisingumo ministerijoje – 15 000 EUR, Generalinėje prokuratūroje – 20
atidėti BPK projekto 7 straipsniu siūlomų 69 straipsnio pakeitimų įsigaliojimą iki 2018 m. sausio 1 d., siekiant laiku suplanuoti papildomų lėšų poreikį. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektai suderinti su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos advokatūra ir Nacionaline teismų administracija. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „gynėjas“, „įtariamasis“, „kaltinamasis“, „teisė į gynyba“, „Europos arešto orderis“, „Europos Sąjunga“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691 ,711
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10 straipsnio 1 dalis („Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos“) praktiškai idealiai atkartoja Konstitucijos 31 straipsnio šeštojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią „Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą“ ( past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) . Pažymime, kad teikiamo projekto 1 straipsniu išplečiamas BPK 10 straipsnio 1 dalies turinys, o kartu Konstitucijos garantuojamų teisių užtikrinimo apimtis, nauja sąlyga – teisę į gynybą siūloma užtikrinti taip pat „ nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento“. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar siūloma pataisa, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio šeštosios dalies nuostatos turiniui. 2. Be to, projekto 1 straipsnio, keičiančio BPK 10 straipsnio 1 dalį, nuostatos diskutuotinos dėl vieno iš alternatyvių teisės į gynybą užtikrinimo pradžios momentų formuluotės pakeitimo. Galiojančioje BPK 10 straipsnio 1 dalies redakcijoje (kaip ir Konstitucijos 31 straipsnio šeštojoje dalyje) teisės į gynybą užtikrinimo pradžia yra susieta su šiais momentais: 1) nuo sulaikymo; 2) nuo pirmosios apklausos. Teikiamame projekte antrosios sąlygos formuluotė keičiama žodžiais „prieš juos apklausiant“.
Manytina, kad atitinkama projekto nuostata yra klaidinanti, nes, aiškinant formuluotę lingvistiškai, teisė į gynybą būtų užtikrinama tik prieš apklausą, bet nebūtinai jos metu. Šiame kontekste prielinksnis „nuo“ yra tikslesnis nei prielinksnis „prieš“, nes nurodo trunkamąjį teisės į gynybą užtikrinimo ir realizavimo pobūdį. 3. Diskutuotina, ar (ir kaip) projekto 2 straipsniu teikiamas BPK 21 straipsnio 4 dalies pakeitimas dera su BPK 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Be to, svarstytina, kaip įtariamojo teisė turėti gynėją būtų realizuojama BPK 21 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, kai besislapstantis asmuo įtariamuoju pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. 4. Projekto 3 straipsniu teikiamo BPK 44 straipsnio 9 dalies pataisa, kuria numatomas draudimas „kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir jų gynėjo bendravimą“, kelia abejonių dėl jos atitikimo BPK sistemai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 17 straipsnio
teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam , gina jų teises ir teisėtus interesus“. Svarstytina, dėl kokių priežasčių teikiamu projektu siūloma drausti gynėjo ir įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo bendravimo kontroliavimą, bet atitinkamas draudimas nesiūlomas dėl gynėjo ir išteisintojo bendravimo kontrolės. Svarstytina, ar atitinkama nuostata nepažeidžia išteisintojo asmens teisių, o kartu procesinio lygiateisiškumo principo. Be to, šis pakeitimas nėra suderintas su Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies pataisa, kurioje akcentuojamas advokato ir jo kliento bendravimo kontrolės draudimas. 5.
straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad gynėjas turi teisę be pašaliečių pasimatyti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį, o 48 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtvirtinti gynėjo teisę nekliudomai bendrauti ir be pašaliečių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju. Atkreipiame dėmesį, kad su teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 45 ir 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekte Reg. Nr. XIIIP-116 1 straipsnyje pateiktame Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiama kliudyti advokatui bendrauti ar be pašalinių susitikti su klientu. Taigi abiejuose projektuose, apibrėžiant tas pačias gynėjo teises, naudojamos nevienodos sąvokos. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, abiejuose projektuose naudojamas sąvokas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad „pašalinio“ (ne „pašaliečio“) terminas vartojamas ir įstatymo projektu įgyvendinamoje direktyvoje Nr. 2013/48/ES. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamame BPK 48 straipsnio
įtariamuoju ir kaltinamuoju. Projekto 3 straipsniu keičiamoje BPK 44 straipsnio
detalizuojamas – apima „susitikimus, susirašinėjimą, kitą korespondenciją
, pokalbius telefonu ar kitokių formų bendravimą ir susižinojimą“. Svarstytina, kas sudaro naujų terminų: nekliudomas bendravimas bei kitų formų bendravimas ir susižinojimas turinį. Taip pat diskutuotina, ar atitinkamų terminų turinys nėra per platus ir proporcingas – t. y. ar nekels problemų praktikoje šias teises įgyvendinant, užtikrinant sklandų įkalinimo įstaigų darbą, ar nesukels įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų bei jų gynėjų piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis proveržio ir pan. 7.
ir paskyrimo nuostatos (BPK 50 straipsnis), užtikrinant teisę turėti gynėją nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento (projekto 1 ir 5 straipsniai). 8. Projekto 6 straipsniu keičiamoje BPK 52 straipsnio
kaltinamajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl prašyti paskirti gynėją“. Šio sakinio antroji dalis (past. – po kablelio) turėtų būti sistemiškai suderinta su BPK 52 straipsnio 3 dalimi ir BPK 50 straipsniu. Siūlytina ją suformuluoti taip: „<...> įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją“. Tokia formuluotė leistų apimti ne tik gynėjo paskyrimą, bet ir pakvietimą. 9. Projekto 8 straipsnyje pateiktame keičiamo kodekso691 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje ir projekto 9 straipsnyje pateiktame keičiamo kodekso 711 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje, apibūdinant tuos pačius asmenis, naudojamos nevienodos sąvokos. Svarstytina, ar, siekiant suderinti projekto 8 ir 9 straipsnių nuostatas, projekto 9 straipsnyje pateiktoje keičiamo kodekso 711 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių ,,ar užsienietis“ nereikėtų įrašyti žodžius ,,ar kitas asmuo“. 10. Projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso
ar artimiesiems giminaičiams (projekte išbraukiama formuluotė „o kai jų nėra“) suimtojo pageidavimu privaloma pranešti „kitam suimtojo nurodytam asmeniui“. Naująja nuostata suimtojo pageidavimu būtų sudaromos sąlygos neinformuoti nei jo šeimos narių, nei artimųjų giminaičių, vietoje jų (pavyzdžiui, dėl gėdos, konflikto, keršto ir pan.) informuojant kitą suimtojo nurodytą asmenį nebūtinai iš jo artimos aplinkos. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeistos suimtojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisės.
Be to, svarstytina, ar projekte yra pakankamai saugiklių, ir ar jie bus efektyvūs, kad naująja suimtojo teise informuoti trečiąjį asmenį (
piktnaudžiaujama ir taip kenkiama ikiteisminio tyrimo sėkmei. 11. Pastebėtina ir tai, kad tam tikros projekte teikiamos BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos savo formuluotėmis yra kolizinio pobūdžio. Viena vertus, iš prokuroro yra reikalaujama nedelsiant vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitam nurodytam asmeniui pranešti apie įtariamojo suėmimą (šios dalies pirmasis sakinys) arba nedelsiant sudaryti galimybę su išvardintais asmenimis susisiekti (šios dalies ketvirtasis sakinys). Antra vertus, BPK 128 straipsnio
motyvuoto nutarimo , jeigu šis pasinaudoja savo įgaliojimais laikinai atsisakyti pranešti arba neleisti susisiekti. Manytina, kad motyvų dėl neigiamo poveikio tyrimo sėkmei ar keliamo pavojaus asmenų saugumui suradimas ir surašymas nutarime praktikoje gali užtrukti, o nepatikrinto (ar neišsamiai patikrinto) suimtojo nurodyto
„kito asmens“ informavimas gali iš esmės pakenkti atliekamo tyrimo sėkmei. 12. Projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso
nepilnametis, prokuroras nedelsdamas privalo apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, o kai toks pranešimas prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, - kitam asmeniui . Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pranešimas suimtojo nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą prieštarautų suimtojo nepilnamečio interesams, apie suimtą nepilnametį galėtų būti pranešama bet kuriam pašaliniam asmeniui, kuris galėtų būti visiškai nesuinteresuotas gautos informacijos panaudojimu nepilnamečio interesais.
Todėl pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą prokuroro siunčiamas pranešimas savo nuožiūra parinktam asmeniui būtų formalus ir neatitiktų projekto tikslų. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, projekte nereikėtų nustatyti aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų parenkamas toks asmuo, siekiant, kad pranešimas apie suėmimą maksimaliai atitiktų nepilnamečio interesus ir būtų užtikrinta jo teisė į gynybą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti. 13. Keltina prielaida, kad projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 128 straipsnio 1 dalis dėl joje numatytų sąlygų gausos praktikoje gali būti sudėtingai interpretuojama ir taikoma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią straipsnio dalį išskaidyti į kelias atskiras dalis, pavyzdžiui, atskirai reglamentuojančias atvejus, kai yra suimtas pilnametis ir nepilnametis asmuo. 14. Projekto 13, 14, 15 ir 16 straipsniais keičiamuose BPK 168, 190, 192 ir 196 straipsniuose siūloma nurodyti, kad, atliekant šiuose straipsniuose nurodytus parodymų patikrinimo veiksmus, kuriuose dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas (
įtvirtinamas imperatyvaus pobūdžio reikalavimas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis projekto 4 straipsniu teikiamu BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimu, nuostata dėl gynėjo dalyvavimo veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose, yra paliekama kaip gynėjo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti šių nuostatų formulavimą. 15.
tai, kad šio straipsnio turinyje yra nuostatų, reglamentuojančių įstatymo įgyvendinimą, po žodžio ,,įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,ir įgyvendinimas“. 16. Projekto 20 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad vertinamoji projekto nuostata įsigaliotų kartu su visu įstatymu. Taigi nuostatoje nurodyti subjektai iki įstatymo įsigaliojimo neturėtų teisinio pagrindo rengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siekiant to išvengti, projekto 20 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau, nei visas įstatymas. Todėl projekto 20 straipsnio 1 dalį reikėtų atitinkamai papildyti, nustatant išimtį dėl projekto
direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 10, 44, 48, 50, 52, 69, 691 ,711 , 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197, 233 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-05-03 Nr. XIIIP-115(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691 , 711 , 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196,
2017 m. kovo 29 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Algimantas Salamakinas, Rokas Žilinskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Donatas Matuiza ir ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Jevgenijus Kuzma, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Rozita Požarskienė ir Arvydas Kuzminskas, Lietuvos advokatūros Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto nariai Rolandas Tilindis ir Artūras Gutauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
šiuo metu galiojanti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10 straipsnio 1 dalis („Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą.
Ši teisė jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos“) praktiškai idealiai atkartoja Konstitucijos 31 straipsnio šeštojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią „Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą“ ( past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) . Pažymime, kad teikiamo projekto 1 straipsniu išplečiamas BPK 10 straipsnio 1 dalies turinys, o kartu Konstitucijos garantuojamų teisių užtikrinimo apimtis, nauja sąlyga – teisę į gynybą siūloma užtikrinti taip pat „ nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento“. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar siūloma pataisa, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio šeštosios dalies nuostatos turiniui. Nepritarti Pastaba kvestionuojamos Direktyvos 2013/48/ES
bruožais įtvirtina pagrindinius (pradinius) įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės į gynybą atsiradimo privalomus momentus ir šių nuostatų paskirtis yra kiek įmanoma ankščiau užtikrinti įtariamajam ar kaltinamajam teisę į gynybą. Komiteto nuomone, BPK projekte nėra Konstitucijos 31 straipsnio reikalavimus ribojančių, siaurinančių, iškreipiančių ar kitaip su jais nederančių nuostatų. Priešingai, BPK projektu įgyvendinant Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, Konstitucijos
yra labiau detalizuojamos ir praplečiamos (numatant daugiau papildomų procesinių garantijų įtariamiesiems ir kaltinamiesiems ) bei labiau išgryninami teisės į gynybą atsiradimo anksčiausi momentai.
Manome, kad BPK projekto ir Konstitucijos
tikslas išlieka vienodas – užtikrinti įtariamiesiems ir kaltinamiesiems teisę turėti gynėją nuo praktiškai įmanomai anksčiausio momento. Pažymėtina ir tai, kad galiojančio BPK10 straipsnio nuostatos teisę į gynybą taip pat garantuoja ir nuteistiesiems (nors Konstitucijos 31 straipsnyje ši teisė yra garantuojama tik įtariamiesiems ar kaltinamiesiems). Atkreiptinas dėmesys, kad toks Konstitucijos nuostatų detalizavimas nuo pat BPK įsigaliojimo momento nėra vertinamas kaip nesuderinamas su Konstitucijos nuostatomis. 2. 1
straipsnio 1 dalį, nuostatos diskutuotinos dėl vieno iš alternatyvių teisės į gynybą užtikrinimo pradžios momentų formuluotės pakeitimo. Galiojančioje BPK
šeštojoje dalyje) teisės į gynybą užtikrinimo pradžia yra susieta su šiais momentais: 1) nuo sulaikymo; 2) nuo pirmosios apklausos. Teikiamame projekte antrosios sąlygos formuluotė keičiama žodžiais „prieš juos apklausiant“. Manytina, kad atitinkama projekto nuostata yra klaidinanti, nes, aiškinant formuluotę lingvistiškai, teisė į gynybą būtų užtikrinama tik prieš apklausą, bet nebūtinai jos metu. Šiame kontekste prielinksnis „nuo“ yra tikslesnis nei prielinksnis „prieš“, nes nurodo trunkamąjį teisės į gynybą užtikrinimo ir realizavimo pobūdį. Pritarti
straipsniu teikiamas BPK 21 straipsnio 4 dalies pakeitimas dera su BPK 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Be to, svarstytina, kaip įtariamojo teisė turėti gynėją būtų realizuojama BPK 21 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, kai besislapstantis asmuo įtariamuoju pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais
BPK 21 straipsnio 4 dalyje nebūtina pažodžiui atkartoti visus teisės turėti gynėją užtikrinimo momentus, nes pastarieji jau yra išvardinti BPK 10 straipsnyje. Taip, pvz., BPK 10 straipsnio nuostatos pritaikomos ir kaltinamiesiems, tačiau BPK 22 straipsnio
vardinami ir tiesiog glaustai nurodoma, kad kaltinamasis turi teisę turėti gynėją. Analogišku požiūriu siūloma vadovautis ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje. Antroji pastabos dalis nėra susijusi su BPK projektu siūlomais pakeitimais ir tikslais , todėl ji reiškiama galiojančiam teisiniam reguliavimui ir esamai šios teisės užtikrinimo tokiais atvejais tvarkai. Atitinkamai, BPK 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais būtų pritaikomas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir besislapstančio įtariamojo teisės turėti gynėją realizavimo mechanizmas. 4. 3
straipsnio 9 dalies pataisa, kuria numatomas draudimas „kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir jų gynėjo bendravimą“, kelia abejonių dėl jos atitikimo BPK sistemai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK
tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam , gina jų teises ir teisėtus interesus“.
Svarstytina, dėl kokių priežasčių teikiamu projektu siūloma drausti gynėjo ir įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo bendravimo kontroliavimą, bet atitinkamas draudimas nesiūlomas dėl gynėjo ir išteisintojo bendravimo kontrolės. Svarstytina, ar atitinkama nuostata nepažeidžia išteisintojo asmens teisių, o kartu procesinio lygiateisiškumo principo. Be to, šis pakeitimas nėra suderintas su Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies pataisa, kurioje akcentuojamas advokato ir jo kliento bendravimo kontrolės draudimas. Pritarti Siūlome BPK projekto BPK 44 straipsnio
išteisintuoju “. 5. 4 5.Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 48 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad gynėjas turi teisę be pašaliečių pasimatyti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį, o 48 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtvirtinti gynėjo teisę nekliudomai bendrauti ir be pašaliečių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju. Atkreipiame dėmesį, kad su teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 45 ir 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekte Reg. Nr. XIIIP-116 1 straipsnyje pateiktame Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiama kliudyti advokatui bendrauti ar be pašalinių susitikti su klientu. Taigi abiejuose projektuose, apibrėžiant tas pačias gynėjo teises, naudojamos nevienodos sąvokos. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, abiejuose projektuose naudojamas sąvokas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad „pašalinio“ (ne
„pašaliečio“) terminas vartojamas ir įstatymo projektu įgyvendinamoje
direktyvoje Nr. 2013/48/ES. Pritarti
6.
4
keičiamame BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinama gynėjo teisė
„nekliudomai bendrauti“ su įtariamuoju ir kaltinamuoju. Projekto 3 straipsniu
keičiamoje BPK 44 straipsnio 9 dalyje gynėjo ir įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo bendravimo terminas detalizuojamas – apima „susitikimus, susirašinėjimą, kitą korespondenciją (past. – gramatiškai suderintinas vartojamų daiktavardžių skaičius) , pokalbius telefonu ar kitokių formų bendravimą ir susižinojimą“. Svarstytina, kas sudaro naujų terminų: nekliudomas bendravimas bei kitų formų bendravimas ir susižinojimas turinį. Taip pat diskutuotina, ar atitinkamų terminų turinys nėra per platus ir proporcingas – t. y. ar nekels problemų praktikoje šias teises įgyvendinant, užtikrinant sklandų įkalinimo įstaigų darbą, ar nesukels įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų bei jų gynėjų piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis proveržio ir pan. Pritarti Teisė nevaržomai/nekliudomai/laisvai bendrauti su savo gynėju apibrėžiama Direktyvoje kaip viena iš pamatinių teisės į gynybą elementų. Siekiant išvengti galimų tam tikrų vartojamų terminų netinkamos interpretacijos siūlome pagrindiniam
kvietimo ir paskyrimo nuostatos (BPK 50 straipsnis), užtikrinant teisę turėti gynėją nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento (projekto 1 ir 5 straipsniai). Nepritarti Užtikrinant teisę turėti gynėją nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento, kaip ir visais kitais BPK 10 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, būtų vadovaujamasi galiojančiomis (BPK 50 straipsnio) gynėjo kvietimo ir paskyrimo nuostatomis .
Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo teisės turėti gynėją įgyvendinimas ar užtikrinimas priklausytų nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo aktyvių veiksmų (nurodytų BPK 50 straipsnyje), ši teisė būtų įgyvendinama (ir atitinkamai būtų kviečiamas ar paskiriamas gynėjas, išaiškinama teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarka ir pan.) nuo pirmo įtariamojo ar kaltinamojo kontakto su minėtais pareigūnais. Pvz., gavę šaukimą į apklausą ar teismo posėdį įtariamasis ar kaltinamasis iškart (dar iki numatytos apklausos ar posėdžio) galėtų pateikti prašymą atitinkamam pareigūnui užtikrinti tolesniame baudžiamajame procese gynėjo dalyvavimą, taip pat su analogišku prašymu kreipti asmeniškai atvykus, susisiekus telefonu ar kitomis priemonėmis ir pan. Aptariamu aspektu, svarbu pabrėžti , kad BPK 10 straipsnyje įtvirtinus papildomus teisės turėti gynėją momentus, įtariamajam ir kaltinamajam atsiranda papildomi Direktyvoje garantuojami teisės turėti gynėją atsiradimo momentai, nuo kurių jie turi teisę bei gali asmeniškai imtis skubių ir aktyvių teisės į gynybą realizavimo veiksmų , t. y. gavę šaukimą į apklausą ar teismo posėdį (dar iki pirmojo kontakto su pareigūnais, iki apklausos ar posėdžio), kuo ankstesniame etape patys pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją arba įpareigoti tai padaryti kitus asmenis (BPK 50 straipsnio 2 dalis). Be to, pabrėžtina, kad pagal BPK 21 straipsnio 2 dalį įtariamuoju taip pat yra laikomas į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas BPK 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą.
Atitinkamai, toks asmuo nuo minėto šaukimo į apklausą įteikimo momento (nuo kurio jis ir tapo įtariamuoju) jau šiuo metu , vadovaujantis galiojančiomis BPK nuostatomis, turi teisę į gynėją (kuri BPK garantuojama visiems įtariamiesiems) ir jam minėta teisė, vadovaujantis BPK 50 straipsnio nuostatomis, jau dabar turi būti užtikrinama nuo minėto šaukimo gavimo momento. 8. 6
keičiamoje BPK 52 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje nustatoma: „Prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam ar kaltinamajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl prašyti paskirti gynėją“. Šio sakinio antroji dalis
turėtų būti sistemiškai suderinta su BPK 52 straipsnio 3 dalimi ir BPK 50 straipsniu. Siūlytina ją suformuluoti taip: „<...> įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją“. Tokia formuluotė leistų apimti ne tik gynėjo paskyrimą, bet ir pakvietimą. Pritarti
kodekso 691 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje ir projekto 9 straipsnyje pateiktame keičiamo kodekso 711 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje, apibūdinant tuos pačius asmenis, naudojamos nevienodos sąvokos . Svarstytina, ar, siekiant suderinti projekto 8 ir 9 straipsnių nuostatas, projekto 9 straipsnyje pateiktoje keičiamo kodekso 711 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių ,,ar užsienietis“ nereikėtų įrašyti žodžius
10.
11
dalimi keičiamo kodekso 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad alternatyviai suimtojo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (projekte išbraukiama formuluotė „o kai jų nėra“) suimtojo pageidavimu privaloma pranešti „kitam suimtojo nurodytam asmeniui“. Naująja nuostata suimtojo pageidavimu būtų sudaromos sąlygos neinformuoti nei jo šeimos narių, nei artimųjų giminaičių, vietoje jų (pavyzdžiui, dėl gėdos, konflikto, keršto ir pan.) informuojant kitą suimtojo nurodytą asmenį nebūtinai iš jo artimos aplinkos. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeistos suimtojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisės. Be to, svarstytina, ar projekte yra pakankamai saugiklių, ir ar jie bus efektyvūs, kad naująja suimtojo teise informuoti trečiąjį asmenį (
nebūtų piktnaudžiaujama ir taip kenkiama ikiteisminio tyrimo sėkmei . Nepritarti Direktyva įpareigoja valstybes nares apie įtariamojo suėmimą nedelsiant informuoti bent vieną iš jo nurodytų asmenų (t. y. bet kurį asmenį, kurį nurodo įtariamasis ). Galiojanti BPK 128 straipsnio 1 dalis pranešimo apie įtariamojo suėmimą procedūroje nepagrįstai koncentruojasi vien į įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių informavimą ir tik tais atvejais, kai šių asmenų nėra , yra leidžiama pranešti kitam suimtojo nurodytam asmeniui. Toks mechanizmas taikomas net tais atvejais, kai suimtasis apskritai nenori informuoti savo giminaičių, o, pvz., apie suėmimą norėtų pranešti tik savo darbdaviui ar pan. Tokios BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos laikytinos nepagrįstai siaurinančiomis Direktyvos 5 straipsnyje nurodytas įtariamojo teises . Tuo tarpu, suimtojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisės straipsnyje tinkamai atspindėtos . Taip, šie asmenys atskirai išskirti ir prioriteto tvarka nurodyti straipsnyje, taip pat, jeigu įtariamasis nieko nenurodo , prokuroras praneša būtent šeimos nariams apie pastarojo suėmimą.
Kartu nepilnamečio suėmimo atveju (tą pažymi ir Direktyva) apie jo suėmimą privalomai pranešama nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, ir tik kai toks pranešimas prieštarauja suimto nepilnamečio interesams, – kitam tinkamam asmeniui (kartu su valstybine vaiko teisių apsaugos institucija). BPK projektu keičiamo 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinami visi Direktyvoje (5 straipsnio 3 dalyje bei 8 straipsnio 3 dalyje) nurodyti saugikliai ir galimos išimtys iš bendros pranešimo tvarkos, t. y. leidžiama laikinai nepranešti apie suėmimą arba laikinai neleisti susisiekti su trečiaisiais asmenimis, jeigu tai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba tai sukeltų pavojų suimtojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Tokius sprendimus priimtų tik prokuroras motyvuotu nutarimu. Numatyta veiksminga teisminė kontrolė , tad šiuos klausimus galėtų spręsti ir teismas , apskundus minėtą prokuroro nutarimą. Numatytos plačios galimybės informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją nepilnamečio suėmimo atveju ir pan. Manome, kad siūlomas mechanizmas yra aiškus, jame įtvirtinti veiksmingi saugikliai, užkertantys kelią piktnaudžiavimams bei grėsmėms ikiteisminio tyrimo sėkmei. 11. 111
tikros projekte teikiamos BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos savo formuluotėmis yra kolizinio pobūdžio. Viena vertus, iš prokuroro yra reikalaujama nedelsiant vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitam nurodytam asmeniui pranešti apie įtariamojo suėmimą (šios dalies pirmasis sakinys) arba nedelsiant sudaryti galimybę su išvardintais asmenimis susisiekti (šios dalies ketvirtasis sakinys).
Antra vertus, BPK 128 straipsnio 1 dalies penktajame sakinyje iš prokuroro reikalaujama motyvuoto nutarimo , jeigu šis pasinaudoja savo įgaliojimais laikinai atsisakyti pranešti arba neleisti susisiekti. Manytina, kad motyvų dėl neigiamo poveikio tyrimo sėkmei ar keliamo pavojaus asmenų saugumui suradimas ir surašymas nutarime praktikoje gali užtrukti, o nepatikrinto (ar neišsamiai patikrinto) suimtojo nurodyto „kito asmens“ informavimas gali iš esmės pakenkti atliekamo tyrimo sėkmei. Nepritarti Manome, kad keliamos abejonės yra nepagrįstos. Pagal Direktyvos 5–6 straipsnius prokuroras visada nedelsiant („nepagrįstai nedelsiant“) privalo pranešti apie asmens suėmimą ar sudaryti galimybę pačiam susisiekti su trečiaisiais asmenimis, nebent nustato Direktyvoje (ir BPK projekto 128 straipsnio 1 dalyje) nurodytus pagrindus laikinai atsisakyti pranešti ar leisti susisiekti. Šie Direktyvos reikalavimai ir yra įtvirtinami BPK 128 straipsnyje . Taip pat Direktyvos 8 straipsnio 2 dalies nuostatos išimtis iš Direktyvos 3 straipsnyje nurodytų teisių leidžia daryti tik teismo ar kompetentingos institucijos (prokuroro) tinkamai pagrįstu sprendimu , su sąlyga, kad pastarosios (t. y. neteisminės institucijos) sprendimui būtų taikoma operatyvi tiesioginė tesiminė kontrolė. Atitinkamai, manytina, kad analogiškas kompetentingos institucijos (šiuo atveju prokuroro) sprendimas turi būti (t. y. tinkamai pagrįstas ) darant išimtis ir iš bendros pranešimo apie suėmimą taisyklės (t. y. taip pat ir iš Direktyvos 5 straipsnyje nurodytų teisių).
Atitinkamai prokuroro nutarimas laikinai atsisakyti pranešti privalo būti tinkamai pagrįstas ir motyvuotas bei jam turi būti nustatyta aiški, greita ir tiesioginė tesiminė priežiūra. Manytina, kad motyvuoto nutarimo surašymu įtariamasis būtų tinkamai apsaugotas nuo galimai nepagrįstų jo teisių suvaržymų nemotyvuotais prokuroro atsisakymais. 12. 111
kodekso 128 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu suimtasis yra nepilnametis, prokuroras nedelsdamas privalo apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, o kai toks pranešimas prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, - kitam asmeniui . Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pranešimas suimtojo nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą prieštarautų suimtojo nepilnamečio interesams, apie suimtą nepilnametį galėtų būti pranešama bet kuriam pašaliniam asmeniui, kuris galėtų būti visiškai nesuinteresuotas gautos informacijos panaudojimu nepilnamečio interesais. Todėl pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą prokuroro siunčiamas pranešimas savo nuožiūra parinktam asmeniui būtų formalus ir neatitiktų projekto tikslų. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, projekte nereikėtų nustatyti aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų parenkamas toks asmuo, siekiant, kad pranešimas apie suėmimą maksimaliai atitiktų nepilnamečio interesus ir būtų užtikrinta jo teisė į gynybą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti.
Pritarti Siekiant labiau suderinti BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatas su Direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais kito informuojamo asmens požymiais („kitas tinkamas suaugęs asmuo“), BPK projektą siūloma atitinkamai patikslinti. Papildomai BPK projekte siūloma nurodyti, kad šiais atvejais (t. y. kai pranešimas apie nepilnamečio suėmimą nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą prieštarautų nepilnamečio interesams) taip pat privalomai būtų informuojama valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Siūloma tokia BPK 128 straipsnio 1 dalies redakcija: „
pakeitimas
suimtasis yra nepilnametis, prokuroras nedelsdamas privalo apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, o kai toks pranešimas prieštarautų suimto nepilnamečio interesams,
projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 128 straipsnio 1 dalis dėl joje numatytų sąlygų gausos praktikoje gali būti sudėtingai interpretuojama ir taikoma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią straipsnio dalį išskaidyti į kelias atskiras dalis, pavyzdžiui, atskirai reglamentuojančias atvejus, kai yra suimtas pilnametis ir nepilnametis asmuo. Nepritarti Keičiamoje BPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas aiškus ir Direktyvos 5-6 straipsnių reikalavimus bei sąlygas atitinkantis pranešimo apie asmens suėmimą ir šio asmens teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis įgyvendinimo mechanizmas.
Nuostatos, lyginant su kitomis BPK normomis, nepasižymi kažkokiu ypatingu sudėtingumu arba neįprastomis sąlygomis ar jų išskirtinumu , todėl praktikoje mechanizmo taikymas neturėtų sukelti sunkumų. Manome, kad siūlomas išskaidymas tik dar labiau apkrautų straipsnio turinį, o dalis nuostatų kartotųsi po kelis kartus abiejose siūlomose straipsnio dalyse, kadangi jos yra aktualios, reglamentuojant atvejus, kai yra suimtas tiek pilnametis, tiek ir nepilnametis asmuo. 14. 13,14,15,16
straipsniais keičiamuose BPK 168, 190, 192 ir 196 straipsniuose siūloma nurodyti, kad, atliekant šiuose straipsniuose nurodytus parodymų patikrinimo veiksmus, kuriuose dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas (
reikalavimas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis projekto 4 straipsniu teikiamu BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimu, nuostata dėl gynėjo dalyvavimo veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose, yra paliekama kaip gynėjo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti šių nuostatų formulavimą. Nepritarti Teikiamu BPK projektu BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punktas iš esmės nėra keičiamas (t. y. jis iš esmės nėra susijęs su Direktyvos įgyvendinimu ).
Tuo tarpu teikiamais BPK 190, 192, 196 ir 197 straipsnių pakeitimais siekiama įgyvendinti Direktyvos reikalavimus ir BPK aiškiai įtvirtinti Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b) punkte nurodytus teisės turėti gynėją užtikrinimo privalomus momentus , kurie savo ruožtu Direktyvoje yra siejami su Direktyvos 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytų tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmų atlikimu (t. y. su asmens atpažinimu (BPK 192 straipsnis), akistata (BPK 190 straipsnis) ir nusikaltimo atkūrimu (BPK 196, 197 straipsniai)). Atitinkamai, atliekant minėtus veiksmus, kuriuos dalyvauja įtariamasis ar kaltinamasis, minėto asmens prašymu, vadovaujantis Direktyvos nuostatomis, turi dalyvauti ir jo gynėjas . Toks Direktyvoje nurodytas požiūris ir yra įtvirtinamas BPK projektu keičiamuose BPK 168, 190, 192 ir 196 straipsniuose Šių imperatyvaus pobūdžio reikalavimų performulavimas į gynėjo teisę (net esant įtariamojo prašymui) dalyvauti, atliekant minėtus veiksmus, susiaurintų ir atitinkamai pažeistų Direktyvos reikalavimus
15Projekto 20 straipsnio pavadinime,
atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio turinyje yra nuostatų, reglamentuojančių įstatymo įgyvendinimą, po žodžio ,,įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,ir įgyvendinimas“. Pritarti
dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad vertinamoji projekto nuostata įsigaliotų kartu su visu įstatymu. Taigi nuostatoje nurodyti subjektai iki įstatymo įsigaliojimo neturėtų teisinio pagrindo rengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siekiant to išvengti, projekto 20 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau, nei visas įstatymas.
papildyti, nustatant išimtį dėl projekto 20 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Advokatūra 2017-03-22 Nr. 174 Lietuvos advokatūra, atsižvelgdama į tai, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau - Komitetas) rengiasi svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691 , 711 , 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197, 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-115ES (toliau - Projektas), teikia Komitetui žemiau nurodytas pastabas. Lietuvos advokatūra atkreipia dėmesį į tai, kad kyla abejonių, ar Projektu visa apimtimi ir tinkamai įgyvendinta 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL 2013 L 294, p. 1) (toliau - Direktyva), kadangi:
4-5 dalyse numatyta asmens teisė turėti advokatą ne tik Europos arešto orderį (toliau - EAO) vykdančioje valstybėje (kas buvo ir yra užtikrinama galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pvz., Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. 1 d. 8 p.), bet ir EAO išdavusioje valstybėje, t.y. ten, kur vyksta bylos tyrimas ar teisminis nagrinėjimas. Ypatingai svarbu tai, kad Direktyvos 10 str.
užduotis padėti advokatui iš EAO vykdančios valstybės, teikiant jam informaciją ir konsultuojant gynybos klausimais. Tai reiškia, kad Direktyvos nuostatos numato oficialią galimybę bendradarbiauti dviejų valstybių gynėjams, o šių valstybių kompetentingos įstaigoms nustatyta pareiga užtikrinti tokį bendradarbiavimą (Direktyvos 10 str. 5 d.). 2. Nagrinėjant Projekto nuostatas, o taip pat ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymo „Dėl teisingumo ministro ir generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 1R-195/I-114 „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) pakeitimo“ projektą (toliau – Taisyklių pakeitimo projektas), darytina išvada, kad Direktyvos 10 str. 4 ir 5 dalių nuostatos neįgyvendinamos, nes pareiga užtikrinti EAO vykdančios valstybės advokato bendradarbiavimą su advokatu iš EAO išdavusios valstybės neperkeliama nei į BPK, nei į Taisykles. Pagal numatomo svarstyti Projekto ir Taisyklių pakeitimo projekto nuostatas Lietuvai, kaip vykdančiai valstybei, pakanka informuoti EAO išdavusią valstybę apie perduotino asmens pageidavimą turėti gynėją, o suteikti informaciją apie tokio gynėjo paskyrimo faktą bei jo kontaktinius duomenis prašymą pateikusiam asmeniui - ne (Projekto 9 str. dėl BPK 711 str. pakeitimo). Be to, naujai formuluojama BPK 711 str. 9 dalis ženkliai siaurina Direktyvos 10 str. 4 d. prasmę - Projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad perduotinas pagal EAO asmuo turi teisę prašyti, kad būtų paskirtas gynėjas išduodančioje valstybėje „iki jo išdavimo (perdavimo)“ , kai Direktyvos 10 str. 4 d. nustatyta konkreti užduotis tokiam paskirtam gynėjui teikti teisinę pagalbą asmens perdavimo pagal EAO procese .
Ši Direktyvos nuostata reiškia pareigą taip organizuoti gynėjo paskyrimą EAO išduodančioje valstybėje, kad jis spėtų suteikti reikiamą pagalbą EAO vykdančioje valstybėje esančiam advokatui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių pakeitimo projekto 241 punktas sukuria neįgyvendinamą pareigą EAO išdavusiai institucijai (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai) skubiai ir suprantamai išaiškinti užsienyje esančiam sulaikytam ir perduotinam į Lietuvą asmeniui teises turėti gynėją (asmeniui pačiam kviečiantis gynėją ar kreipiantis dėl valstybės garantuojamos pagalbos suteikimo) ir tik po to užtikrinti galimybę tomis teisėmis pasinaudoti. Dėl to praktikoje asmuo būtų perduotas pagal EAO greičiau, nei advokatai būtų paskirti ir spėtų susisiekti bei pasikonsultuoti. 3. Manytina, kad siekiant praktiškai įgyvendinti Direktyvos nurodytą teisinį reglamentavimą, turi būti nustatytos bent minimalios taisyklės ir organizacinės sąlygos tam, kad toks skirtingų ES valstybių narių advokatų bendradarbiavimas būtų įmanomas. Šiuo atveju yra svarbūs tokie veiksniai, kaip advokato skyrimo pagal kitos ES valstybės narės pateiktą informaciją procedūra, užsienio kalbos mokėjimas, galimybės susipažinti su bylos medžiaga ir skubiai perduoti reikalingus dokumentus į vykdančią valstybę ir atvirkščiai, taip pat išversti tokius dokumentus į valstybinę kalbą, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas ir t.t. Aptariamu atveju svarstytinas tokių priemonių taikymas:
Lietuvos advokatų, mokančių bent vieną ES valstybių kalbą, kurie galėtų būti skiriami atstovauti Lietuvoje atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl paieškomų įtariamųjų pagal EAO vykdančios ES valstybės narės perduotą surasto įtariamojo prašymą.
Toks sąrašas turėtų būti teikiamas Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai, kurios atsakingos už susižinojimą EAO bylose;
kai to prašo kitoje ES valstybėje narėje sulaikytas pagal Lietuvoje išduotą EAO asmuo, ar tik tokiu atveju, jei toks įtariamasis neturi savarankiškai parinkto advokato Lietuvoje;
EAO vykdančioje valstybėje sulaikyto įtariamojo prašymą advokato skyrimui Lietuvoje taikytinos BPK 51 str. 1d. 8 p. taisyklės dėl būtino dalyvavimo. Tačiau galimybė užsienyje sulaikytam ir greičiausiai suimtam įtariamajam sudaryti teisinių paslaugų sutartį su Lietuvoje esančiu advokatu yra labai komplikuota, ypač dėl trumpų EAO vykdymo terminų. Dėl to taikytinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 str. 1 p., 13 str. 2 d., 17 str. 1d. 2 p., 3 ir 4 d., ir kt. nuostatos. 4. Projekte siūloma kartu vartoti abi traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens procesinio statuso formas - įtariamojo ir kaltinamojo. Tai suprantama, vertinant Direktyvoje naudojamas sąvokas, nulemtas skirtingų procesinių taisyklių Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tačiau svarstytina, ar tai neiškreipia Lietuvos BPK principinės koncepcijos, kuri kaltinamuoju pripažįsta tik asmenį, perduodamą teismui su kaltinamuoju aktu. Dėl šios priežasties svarstytinos dvi alternatyvos:
a) papildyti BPK 21 str. 1 d. nuostata, kad įtariamuoju pripažįstamas ir asmuo, kuris perduodamas pagal EAO kaip įtariamasis dėl jame nurodytų nusikalstamų veikų, ir atitinkamai papildyti BPK 22 str.
pripažįstamas ir asmuo, kuris perduodamas pagal EAO kaip kaltinamasis dėl jame nurodytų nusikalstamų veikų;
b) projektuose atsisakyti kaltinamojo sąvokos ten, kur kalbama tik apie ikiteisminio tyrimo stadiją. 5. Taip pat manytina, kad nagrinėjamuose projektuose trūksta nuoseklumo ir perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas, susijusias su gynėjo teisėmis, todėl siūlytina papildyti Projekto 4 straipsniu keičiamą BPK 48 str. ir Taisykles taip, kaip nurodoma žemiau. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, siūlytina papildyti Projektą ir Taisyklių pakeitimo projektą ir juos išdėstyti taip:
Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Direktyvoje nurodytos pareigos Lietuvai, kaip Europos arešto orderį (EAO) vykdančiosios valstybės , yra įtvirtintos BPK projekto keičiamo BPK 711 straipsnio 9 dalyje, tuo tarpu pareigos, kaip EAO išdavusios valstybės
Kartu pažymėtina, kad Direktyvos 10 straipsnio 4 – 5 dalyse, nurodytos šios valstybės narės pareigos : 1) pareiga teisės aktuose įtvirtintini pagal EAO perduodamo asmens teisę EAO vykdančioje valstybėje reikalauti EAO išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas (įgyvendinta BPK projekte); 2) EAO vykdančiosios valstybės kompetentingos valdžios institucijos pareiga nedelsiant po suėmimo paskyrimo šį asmenį informuoti apie minėtą šio asmens teisę (įgyvendinta BPK projekte); 3) EAO vykdančiosios valstybės kompetentingos valdžios institucijos pareiga (gavus šį prašymą) nedelsiant apie tai informuoja kompetentingą EAO išdavusios valstybės instituciją (įgyvendinta BPK projekte); 4) EAO išdavusios valstybės Direktyvos 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta pareiga – „<...> nepagrįstai nedelsdama suteikia informacijos išduoti prašomiems asmenims, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jiems paskirti advokatą toje valstybėje narėje .“ (tinkamai įgyvendinama Taisyklių pakeitimo projekte). Būtina pastabėti, kad pastaroji EAO išdavusios valstybės pareiga savo ruožtu reiškia tinkamą minėtos asmens informavimą apie savo teisės turėti gynėją realizavimo būdus ir įgyvendinimo tvarką , taip pat palankesnių sąlygų sudarymą siekiant analogiškų tikslų , tačiau ši pareiga nereiškia , kad pagal Direktyvos 10 straipsnio 5 dalį (kartu su Preambulės 46 punktu) EAO išdavusį valstybė , esant pagal EAO perduodamo asmens prašymui, yra įpareigojama privalomai paskirti gynėją, kadangi tokio pobūdžio pareigos Direktyvoje nėra.
BPK projekte vartojamos sąvokos (įtariamasis ir kaltinamasis) yra aiškios ir suprantamos, taip pat iš konkrečių BPK nuostatų konteksto lengvai atskiriamos bei be didesnių sunkumų nustatomas šių sąvokų tikrasis turinys ir prasmė. BPK principinės sisteminių nuostatų tokių sąvokų vartojimas tuo pačiu metu nepažeidžia, juolab, kad BPK nuostatos ir šiuo metu nepasižymi ypatingu nuoseklumu (pvz. galiojančiame BPK 10 straipsnyje be įtariamojo taip pat nurodytas ir kaltinamasis (ir net nuteistasis), nors pastarajam tokie teisės į gynybą užtikrinimo momentai kaip pirmoji apklausa ar sulaikymas vargu ar yra labai aktualus). Atitinkamai šiuo aspektu nėra būtinybės imtis pastabos autorių siūlomo pakankamai kardinalių BPK nuostatų koregavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Komitetas nepareikš nuomonės dėl atskirų Taisyklių pakeitimo projekto nuostatų . 41 I. Baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691 , 711 , 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197, 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-115ES
<...>
pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Gynėjas turi teisę:
1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu ir Europos arešto orderiu ;
2) dalyvauti įtariamojo ar kaltinamojo apklausose, taip pat be pašaliečių pasimatyti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį ;
be pašaliečių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju . matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be pašaliečių . Šių pasimatymų Susitikimų su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju ar kaltinamuoju skaičius ir trukmė neribojami;
4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju , taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jo jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;
5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;
2, 4, 5 punktuose nurodytuose veiksmuose užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų, daryti pareiškimus ir duoti paaiškinimus ;
savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;
ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais
nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus;
11) susižinoti su Europos arešto orderį išdavusioje ar vykdančioje valstybėje paskirtu gynėju ir gauti bei teikti gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus . “
9
<...>
Šių pasimatymų Susitikimų su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju ar kaltinamuoju skaičius ir trukmė neribojami;
4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju , taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jo jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;
5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;
2, 4, 5 punktuose nurodytuose veiksmuose užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų, daryti pareiškimus ir duoti paaiškinimus ;
savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;
ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais
nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus;
11) susižinoti su Europos arešto orderį išdavusioje ar vykdančioje valstybėje paskirtu gynėju ir gauti bei teikti gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus . “
9
<...>
straipsnio pakeitimas Papildyti 711 straipsnį 9 dalimi: „9. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kurį prašoma perduoti išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, turi teisę prašyti, kad iki jo išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas.
Apie šią asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, teisę jam suprantama kalba turi būti nuodugniai pranešta nedelsiant po suėmimo paskyrimo. Gavusi šį prašymą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą Europos arešto orderį išdavusios valstybės instituciją , o gavus informaciją apie paskirtą gynėją, nedelsdama ją perduoda tokį prašymą pateikusiam asmeniui ir jo gynėjui bei užtikrina jiems galimybę susižinoti. Asmens prašymas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdo klausimo dėl asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį nagrinėjimo ir asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, perdavimo vykdymo.“
<...>
Pritarti iš dalies Neatsižvelgiant į tai, kad Direktyva tokios pareigos tiesiogiai nenumato, pritartina siūlymui papildyti keičiamą BK711 straipsnio 9 dalį nuostata, vadovaujantis kuria, gavusi atsakymą (nebūtinai apie paskirtą gynėją, bet ir kitą naudingą informaciją šiuo klausimu) iš EAO išdavusios valstybės kompetentingos institucijos, Generalinė prokuratūra nedelsdama su juo supažindintų pagal išduotą EAO perduodamą asmenį. Kartu nepritartina formuotės
EAO vykdančios pareigos , susijusios su pagal EAO perduotino asmens prašymu, EAO išduodančioje valstybėje gynėjo užtikrinimu pagal Direktyvos 10 straipsnio 4 – 5 dalies nuostatas turėtų pasibaigti išdavus minėtą asmenį iš EAO vykdančiosios valstybės (iš Lietuvos Respublikos).
Abejotina, ar papildomų pareigų EAO vykdančiai valstybei priskyrimas net po pagal EAO perduodamo asmens išdavimo EAO išdavusiai valstybei, galima būtų vertinti kaip proporcingą Direktyvos nuostatų interpretavimą ir įgyvendinimą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1 Sprendimas: iš esmės pritarti L ietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691 , 711 ,72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197 ir 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-115 ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir Lietuvos Advokatūros pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir pritarti komiteto išvadoms su pasiūlymais. 6.2 Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2017-03-29 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir siekiant labiau suderinti BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatas su Direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais kito informuojamo asmens požymiais („kitas tinkamas suaugęs asmuo“), siūloma atitinkamai patikslinti BPK projekto 11 straipsnį (pakeitimai padaryti projekto XIIIP-115 pagrindu). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitam suimtojo nurodytam asmeniui. Jeigu suimtasis jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti. Jeigu suimtasis yra nepilnametis, prokuroras nedelsdamas privalo apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, o kai toks pranešimas prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, – kitam tinkamam pilnamečiui asmeniui. Be to, suimtam įtariamajam nedelsiant turi būti sudaryta galimybė pačiam susisiekti su vienu iš jo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitu suimtojo nurodytu asmeniu. Prokuroras motyvuotu nutarimu laikinai gali atsisakyti pranešti arba neleisti susisiekti, jeigu tai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba sukeltų pavojų suimtojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Šiuo atveju, taip pat tais atvejais, kai suimtas nepilnametis neturi tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ar ba jų nepavyksta nustatyti , arba kai pranešimas šiems asmenims prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą būtina nedelsiant pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo nutarimo nuorašo įteikimo įtariamajam ar jo gynėjui dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama.“
: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valerijus Simulik, Algimantas Salamakinas.
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė
10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691 , 711 , 72, 128,
IR
balandžio 26 d. Nr. 102-P-14 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Donatas Matuiza, Tarptautinės teisės departamento direktorius Darius Žilys, patarėjas Jevgenijus Kuzma, Generalinės prokuratūros atstovai:
Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna; prokurorė Ina Linevaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Rūta Kaziliūnaitė. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau – BPK) 10 straipsnio 1 dalis („Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą.
Ši teisė jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos“) praktiškai idealiai atkartoja Konstitucijos 31 straipsnio šeštojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią
„Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam
nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą“ ( past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) . Pažymime, kad teikiamo projekto 1 straipsniu išplečiamas BPK
užtikrinimo apimtis, nauja sąlyga – teisę į gynybą siūloma užtikrinti taip pat „ nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento“. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar siūloma pataisa, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio šeštosios dalies nuostatos turiniui. Pritarti Pastabos autorių ginčijamų BPK projekto BPK 10 straipsnio pakeitimų buvo atsisakyta ir tiksliau parašyta Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies formuluotė įrašant žodį „momento“. Žodis „nedelsiant“ paliekamas, kad, sulaikius ar rengiantis pirmai apklausai, nebūtų delsiama pakviesti advokatą ir garantuoti teisę į gynybą. Juo labiau, kad Direktyvoje labai akcentuojami ir nurodomi momentai, kuomet privalo būti užtikrinama įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
diskutuotinos dėl vieno iš alternatyvių teisės į gynybą užtikrinimo pradžios momentų formuluotės pakeitimo. Galiojančioje BPK 10 straipsnio 1 dalies redakcijoje (kaip ir Konstitucijos 31 straipsnio šeštojoje dalyje) teisės į gynybą užtikrinimo pradžia yra susieta su šiais momentais: 1) nuo sulaikymo;
2) nuo pirmosios apklausos.
Teikiamame projekte antrosios sąlygos formuluotė keičiama žodžiais „ prieš juos apklausiant “. Manytina, kad atitinkama projekto nuostata yra klaidinanti, nes, aiškinant formuluotę lingvistiškai, teisė į gynybą būtų užtikrinama tik prieš apklausą, bet nebūtinai jos metu. Šiame kontekste prielinksnis „nuo“ yra tikslesnis nei prielinksnis „prieš“, nes nurodo trunkamąjį teisės į gynybą užtikrinimo ir realizavimo pobūdį. Pritarti Pastabos autorių ginčijamų BPK projekto BPK 10 straipsnio pakeitimų buvo atsisakyta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 dalies pakeitimas dera su BPK 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Be to, svarstytina, kaip įtariamojo teisė turėti gynėją būtų realizuojama BPK 21 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, kai besislapstantis asmuo įtariamuoju pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Pritarti BPK projekto BPK 21 straipsnio pakeitimų buvo atsisakyta, atitinkamai pernumeruojami projekto straipsniai. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
dalies pataisa, kuria numatomas draudimas „kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir jų gynėjo bendravimą“, kelia abejonių dėl jos atitikimo BPK sistemai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 17 straipsnio 1 dalimi, „gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam , gina jų teises ir teisėtus interesus“.
Svarstytina, dėl kokių priežasčių teikiamu projektu siūloma drausti gynėjo ir įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo bendravimo kontroliavimą, bet atitinkamas draudimas nesiūlomas dėl gynėjo ir išteisintojo bendravimo kontrolės. Svarstytina, ar atitinkama nuostata nepažeidžia išteisintojo asmens teisių, o kartu procesinio lygiateisiškumo principo. Be to, šis pakeitimas nėra suderintas su Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies pataisa, kurioje akcentuojamas advokato ir jo kliento bendravimo kontrolės draudimas. Pritarti BPK projekto BPK
ir išteisintojo “. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(pernumeravus 3 str.) straipsniu keičiamo kodekso 48 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad gynėjas turi teisę be pašaliečių pasimatyti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį, o 48 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtvirtinti gynėjo teisę nekliudomai bendrauti ir be pašaliečių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju. Atkreipiame dėmesį, kad su teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 45 ir 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekte Reg. Nr. XIIIP-116 1 straipsnyje pateiktame Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiama kliudyti advokatui bendrauti ar be pašalinių susitikti su klientu. Taigi abiejuose projektuose, apibrėžiant tas pačias gynėjo teises, naudojamos nevienodos sąvokos. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, abiejuose projektuose naudojamas sąvokas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad „pašalinio“ (ne
„pašaliečio“) terminas vartojamas ir įstatymo projektu įgyvendinamoje
direktyvoje Nr.
2013/48/ES. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 48 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad gynėjas turi teisę be pašaliečių pasimatyti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį, o 48 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtvirtinti gynėjo teisę nekliudomai bendrauti ir be pašaliečių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju. Atkreipiame dėmesį, kad su teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 45 ir 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekte Reg. Nr. XIIIP-116 1 straipsnyje pateiktame Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiama kliudyti advokatui bendrauti ar be pašalinių susitikti su klientu. Taigi abiejuose projektuose, apibrėžiant tas pačias gynėjo teises, naudojamos nevienodos sąvokos. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, abiejuose projektuose naudojamas sąvokas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad „pašalinio“ (ne
„pašaliečio“) terminas vartojamas ir įstatymo projektu įgyvendinamoje
direktyvoje Nr. 2013/48/ES. Pritarti BPK projekto BPK
be pašalinių susitikti “ ir suvienodinamas su Advokatūros įstatymu . 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(pernumeravus 3 str.) straipsniu keičiamame BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinama gynėjo teisė „nekliudomai bendrauti“ su įtariamuoju ir kaltinamuoju. Projekto 3 straipsniu (pernumeravus 2 str.) keičiamoje BPK 44 straipsnio 9 dalyje gynėjo ir įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo bendravimo terminas detalizuojamas – apima
„susitikimus, susirašinėjimą, kitą korespondenciją
(past. – gramatiškai suderintinas vartojamų daiktavardžių skaičius) , pokalbius telefonu ar kitokių formų bendravimą ir susižinojimą“.
Svarstytina, kas sudaro naujų terminų: nekliudomas bendravimas bei kitų formų bendravimas ir susižinojimas turinį. Taip pat diskutuotina, ar atitinkamų terminų turinys nėra per platus ir proporcingas – t. y. ar nekels problemų praktikoje šias teises įgyvendinant, užtikrinant sklandų įkalinimo įstaigų darbą, ar nesukels įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų bei jų gynėjų piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis proveržio ir pan. Pritarti Teisė nevaržomai/nekliudomai/laisvai bendrauti su savo gynėju apibrėžiama Direktyvoje kaip viena iš pamatinių teisės turėti gynėją elementų. Taip pat Direktyva, 4 straipsnyje apibrėždama bendravimo tarp gynėjo ir įtariamojo/kaltinamojo turinį ir savo ruožtu įpareigodama užtikrinti besąlygišką tokio bendravimo konfidencialumą, šį bendravimą supranta bei apibrėžia analogiškai, kaip jis suprantamas BPK projekte , t. y. bendravimas ( paliekant teisėto bendravimo formų atvirą sąrašą ) apibūdinamas kaip įvairūs susitikimai, korespondencija, pokalbiai telefonu ir kitų pagal nacionalinę teisę leidžiamų formų bendravimas . Be to, tokio sąvokos kaip „nekliudyti“, „nekliudo“, „kitoks susižinojimas“ ir
(pvz., BPK 44, 158, 133, 322 straipsniai). Todėl BPK projekte nurodytų sąvokų (nekliudomas bendravimas, korespondencija, kitų formų bendravimas) turinys neturėtų kelti abejonių ir savo ruožtu apima bet kokias leistinas (teisėtas) bendravimo formas (kaip tai suprantama Direktyvoje). Kita vertus, siekiant BPK projekto formuluotes tiksliau suderinti su Direktyvos 4 straipsnio ir Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-116 nuostatomis (atsisakant tokių formuluočių kaip „kitų formų susižinojimas“, „kitą korespondenciją“), siūlomas BPK 44 straipsnio 8 dalies patikslinimas :
Pakeisti 44 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą. “
kanceliarijos Teisės departamentas
7Svarstytina,
kaip bus įgyvendinamos gynėjo kvietimo ir paskyrimo nuostatos (BPK 50 straipsnis), užtikrinant teisę turėti gynėją nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento (projekto 1 ir 5 straipsniai). Pritarti Pastabos autorių ginčijamų BPK projekto BPK 50 straipsnio pakeitimų (ir su juos susijusių BPK
kanceliarijos Teisės departamentas
dalies trečiajame sakinyje nustatoma: „Prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam ar kaltinamajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl prašyti paskirti gynėją“. Šio sakinio antroji dalis (past. – po kablelio) turėtų būti sistemiškai suderinta su BPK 52 straipsnio 3 dalimi ir BPK 50 straipsniu. Siūlytina ją suformuluoti taip: „<...> įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją“. Tokia formuluotė leistų apimti ne tik gynėjo paskyrimą, bet ir pakvietimą.
Pritarti BPK projekto BPK
pastaboje pateiktą siūlymą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje ir projekto 9 straipsnyje pateiktame keičiamo kodekso 711 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje, apibūdinant tuos pačius asmenis, naudojamos nevienodos sąvokos. Svarstytina, ar, siekiant suderinti projekto 8 ir 9 straipsnių nuostatas, projekto 9 straipsnyje pateiktoje keičiamo kodekso 711 straipsnio
asmuo“. Nepritarti BPK projektu siūlomas BPK 691 straipsnio 2 d. pakeitimas yra techninio pobūdžio, dalies (ir straipsnio) turinio klausimai teikiamu BPK projektu nėra sprendžiami . Šiame straipsnyje nurodytas teisinis reguliavimas, naudojamos sąvokos ar pan. taip pat nėra keičiami, tad pastaba reiškiama galiojančioms BPK 691 straipsnio nuostatoms. Tuo tarpu BPK 9 straipsniu keičiamas BPK 711 straipsnyje nurodytas teisinis reguliavimas, papildant minėtą straipsnį nauja dalimi. Atitinkamai, naujos dalies sąvokos derinamos su šiame straipsnyje nurodytomis sąvokomis. Apibūdinant pagal Arešto orderį perduodamą asmenį, BPK 711 straipsnyje naudojama formuluotė – „Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis“ (BPK 711 straipsnio 1, 8 dalys). Analogiška formuluotė – „Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis“ – plačiai naudojama ir BK 91 straipsnyje (iš esmės visose straipsnio dalyse), kuris laikytinas esminiu, reguliuojant asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį procedūras. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-1210 10.
Projekto 11 straipsnio (pernumeravus 10 str.)
alternatyviai suimtojo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (projekte išbraukiama formuluotė „o kai jų nėra“) suimtojo pageidavimu privaloma pranešti „kitam suimtojo nurodytam asmeniui“. Naująja nuostata suimtojo pageidavimu būtų sudaromos sąlygos neinformuoti nei jo šeimos narių, nei artimųjų giminaičių, vietoje jų (pavyzdžiui, dėl gėdos, konflikto, keršto ir pan.) informuojant kitą suimtojo nurodytą asmenį nebūtinai iš jo artimos aplinkos. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeistos suimtojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisės. Be to, svarstytina, ar projekte yra pakankamai saugiklių, ir ar jie bus efektyvūs, kad naująja suimtojo teise informuoti trečiąjį asmenį (
neapibrėžto rato) nebūtų piktnaudžiaujama ir taip kenkiama ikiteisminio tyrimo sėkmei. Nepritarti Pastaba kvestionuojama Direktyvos 5 straipsnio 1 dalies nuostata. Direktyva įpareigoja valstybes nares apie įtariamojo suėmimą nedelsiant informuoti bent vieną iš jo nurodytų asmenų (t. y. bet kurį asmenį, kurį nurodo įtariamasis ). Galiojanti BPK 128 straipsnio 1 dalis pranešimo apie įtariamojo suėmimą procedūroje nepagrįstai koncentruojasi vien į įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių informavimą ir tik tais atvejais, kai šių asmenų nėra , yra leidžiama pranešti kitam suimtojo nurodytam asmeniui. Toks mechanizmas taikomas net tais atvejais, kai suimtasis apskritai nenori informuoti savo giminaičių, o, pvz., apie suėmimą norėtų pranešti tik savo darbdaviui ar pan. Tokios BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos laikytinos nepagrįstai siaurinančiomis Direktyvos
. Tuo tarpu, suimtojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisės straipsnyje tinkamai atspindėtos .
Taip, šie asmenys atskirai išskirti ir prioriteto tvarka nurodyti straipsnyje, taip pat, jeigu įtariamasis nieko nenurodo , prokuroras praneša būtent šeimos nariams apie pastarojo suėmimą. Kartu nepilnamečio suėmimo atveju apie jo suėmimą privalomai pranešama nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, ir tik kai toks pranešimas prieštarauja suimto nepilnamečio interesams, – kitam tinkamam asmeniui (kartu su valstybine vaiko teisių apsaugos institucija). Pastabos dalis yra nepagrįsta Priešingai, BPK projektu keičiamo 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinami visi Direktyvoje (5 straipsnio 3 dalyje bei 8 straipsnio 3 dalyje) nurodyti saugikliai ir galimos išimtys iš bendros pranešimo tvarkos, t. y. leidžiama laikinai nepranešti apie suėmimą arba laikinai neleisti susisiekti su trečiaisiais asmenimis, jeigu tai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba tai sukeltų pavojų suimtojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Tokius sprendimus priimtų tik prokuroras motyvuotu nutarimu. Numatyta veiksminga teisminė kontrolė , tad šiuos klausimus galėtų spręsti ir teismas , apskundus minėtą prokuroro nutarimą. Numatytos plačios galimybės informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją nepilnamečio suėmimo atveju ir pan. Todėl siūlomas mechanizmas yra aiškus ir jame įtvirtinti veiksmingi saugikliai, užkertantys kelią piktnaudžiavimams bei grėsmėms ikiteisminio tyrimo sėkmei. 11. Seimo kanceliarijos
dalies nuostatos savo formuluotėmis yra kolizinio pobūdžio.
Viena vertus, iš prokuroro yra reikalaujama nedelsiant vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitam nurodytam asmeniui pranešti apie įtariamojo suėmimą (šios dalies pirmasis sakinys) arba nedelsiant sudaryti galimybę su išvardintais asmenimis susisiekti (šios dalies ketvirtasis sakinys). Antra vertus, BPK 128 straipsnio 1 dalies penktajame sakinyje iš prokuroro reikalaujama motyvuoto nutarimo , jeigu šis pasinaudoja savo įgaliojimais laikinai atsisakyti pranešti arba neleisti susisiekti. Manytina, kad motyvų dėl neigiamo poveikio tyrimo sėkmei ar keliamo pavojaus asmenų saugumui suradimas ir surašymas nutarime praktikoje gali užtrukti, o nepatikrinto (ar neišsamiai patikrinto) suimtojo nurodyto
„kito asmens“ informavimas gali iš esmės pakenkti atliekamo tyrimo sėkmei. Nepritarti
Keliamos abejonės nėra pagrįstos. Prokuroras pagal Direktyvos 5–6 straipsnius visada nedelsiant („nepagrįstai nedelsiant“) privalo pranešti apie asmens suėmimą ar sudaryti galimybę pačiam susisiekti su trečiaisiais asmenimis, nebent nustato Direktyvoje (ir BPK projekto 128 straipsnio 1 dalyje) nurodytus pagrindus laikinai atsisakyti pranešti ar leisti susisiekti. Šie Direktyvos reikalavimai ir yra įtvirtinami BPK 128 straipsnyje . Taip pat Direktyvos
nuostatos išimtis iš Direktyvos nurodytų teisių leidžia daryti tik teismo ar kompetentingos institucijos (prokuroro) tinkamai pagrįstu sprendimu , su sąlyga, kad pastarosios (t. y. neteisminės institucijos) sprendimui būtų taikoma operatyvi tiesioginė tesiminė kontrolė. Atitinkamai prokuroro nutarimas laikinai atisakyti pranešti apie asmens suėmimą privalo būti tinkamai pagrįstas ir motyvuotas bei jam turi būti nustatyta aiški, greita ir tiesioginė tesiminė priežiūra.
Manytina, kad motyvuoto nutarimo surašymu (kurio surašymas, priešingai nei teigiama, neturėtų pareikalauti daug laiko ) įtariamasis būtų tinkamai apsaugotas nuo galimai nepagrįstų jo teisių suvaržymų nemotyvuotais prokuroro atsisakymais. Taip pat toks reikalavimas tinkamai dera ir su kitu Direktyvoje nurodytu reikalavimu – „nepagrįstai nedelsiant“. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu suimtasis yra nepilnametis, prokuroras nedelsdamas privalo apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, o kai toks pranešimas prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, - kitam asmeniui . Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pranešimas suimtojo nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą prieštarautų suimtojo nepilnamečio interesams, apie suimtą nepilnametį galėtų būti pranešama bet kuriam pašaliniam asmeniui, kuris galėtų būti visiškai nesuinteresuotas gautos informacijos panaudojimu nepilnamečio interesais. Todėl pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą prokuroro siunčiamas pranešimas savo nuožiūra parinktam asmeniui būtų formalus ir neatitiktų projekto tikslų. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, projekte nereikėtų nustatyti aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų parenkamas toks asmuo, siekiant, kad pranešimas apie suėmimą maksimaliai atitiktų nepilnamečio interesus ir būtų užtikrinta jo teisė į gynybą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti.
Pritarti Siekiant labiau suderinti BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatas su Direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais kito informuojamo asmens požymiais („kitas tinkamas suaugęs asmuo“), BPK projektą siūloma atitinkamai patikslinti . Kartu papildomai BPK projekte siūloma nurodyti, kad tokiais atvejais (t. y. kai pranešimas apie nepilnamečio suėmimą nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą prieštarautų nepilnamečio interesams) taip pat privalomai būtų informuojama valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. „
apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, o kai toks pranešimas prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, – kitam tinkamam pilnamečiui asmeniui. <...> Šiuo atveju, taip pat tais atvejais, kai suimtas nepilnametis neturi tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą arba jų nepavyksta nustatyti, arba kai pranešimas šiems asmenims prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą būtina nedelsiant pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. <...>“ Be to, tokiais atvejais nereiktų nuvertinti ir prokuroro
, kadangi pastarasis šiuo atveju privalo įsitikinti , kad informuoja būtent tinkamą asmenį , pranešimas kuriam atitiktų bei neprieštarautų suimto nepilnamečio interesams (juolab, kada toks pranešimas vyksta jau tada, kai buvo atsisakyta pranešti tėvams). Pastabos autorių reiškiamos abejonės , kad prokuroras be jokios įtikinamos priežasties netikrins kito informuojamo asmens patikimumo (o pranešimai bus tik formalūs) laikytinos nepagrįstomis . 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 13.
Keltina prielaida, kad projekto 11 straipsnio (pernumeravus 10 str.) 1 dalimi keičiamo kodekso 128 straipsnio 1 dalis dėl joje numatytų sąlygų gausos praktikoje gali būti sudėtingai interpretuojama ir taikoma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią straipsnio dalį išskaidyti į kelias atskiras dalis, pavyzdžiui, atskirai reglamentuojančias atvejus, kai yra suimtas pilnametis ir nepilnametis asmuo. Nepritarti Pastaboje keliama prielaida nėra pagrįsta , nes keičiamoje BPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas aiškus ir Direktyvos 5-6 straipsnių reikalavimus bei sąlygas atitinkantis pranešimo apie asmens suėmimą ir šio asmens teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis įgyvendinimo mechanizmas. Nuostatos, lyginant su kitomis BPK normomis, nepasižymi kažkokiu ypatingu sudėtingumu arba neįprastomis sąlygomis ar jų išskirtinumu , todėl praktikoje mechanizmo taikymas neturėtų sukelti sunkumų. Nėra aišku ir kokiu būdu siūlomas BPK 128 straipsnio 1 dalies išskaidymas į atskiras dalis sumažintų (pakeistų) nuostatose įtvirtintas Direktyvoje nurodytas sąlygas. Priešingai, siūlomas išskaidymas tik dar labiau apkrautų straipsnio turinį ir padarytų jį pernelyg gremėzdišku , nes kai kurias nuostatas (pvz., dėl teisės pačiam susisiekti su trečiaisiais asmenims, išimtis iš bendros pranešimo taisyklės, prokuroro nutarimo apskundimo tvarką ir pan.) reiktų kartoti po kelis kartus (abiejose siūlomose straipsnio dalyse), kadangi jos yra aktualios, reglamentuojant atvejus, kai yra suimtas tiek pilnametis, tiek ir nepilnametis asmuo. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-12 12, 13, 14, 15 14.
Projekto 13, 14, 15 ir 16 straipsniais (pernumeravus 12, 13, 14, 15 str.) keičiamuose BPK 168, 190, 192 ir 196 straipsniuose siūloma nurodyti, kad, atliekant šiuose straipsniuose nurodytus parodymų patikrinimo veiksmus, kuriuose dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas (
dėmesys, kad, vadovaujantis projekto 4 straipsniu teikiamu BPK 48 straipsnio
veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose, yra paliekama kaip gynėjo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti šių nuostatų formulavimą. Nepritarti Pastaba kvestionuojamos Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b) punkto ir 3 dalies c) punkto nuostatos. BPK projektu BPK
tiesiogiai nėra susijęs su Direktyvos įgyvendinimu). Tuo tarpu teikiamais BPK 190, 192, 196 ir 197 straipsnių pakeitimais siekiama įgyvendinti Direktyvos reikalavimus ir BPK aiškiai įtvirtinti Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b) punkte nurodytus teisės turėti gynėją užtikrinimo privalomus momentus , kurie savo ruožtu Direktyvoje yra siejami su Direktyvos 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytų tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmų atlikimu (t. y. su asmens atpažinimu (BPK 192 straipsnis), akistata (BPK 190 straipsnis) ir nusikaltimo atkūrimu (BPK 196, 197 straipsniai)). Atitinkamai, vadovaujantis Direktyvos reikalavimais, atliekant būtent šiuos veiksmus, kuriuos dalyvauja įtariamasis ar kaltinamasis, įtariamojo prašymu taip pat turi dalyvauti ir jo gynėjas .
Tuo tarpu BPK
yra nurodyta paties gynėjo teisė dalyvauti tam tikrose veiksmuose, todėl net įtariamajam paprašius dalyvauti konkretaus veiksmo atlikime, toks jo prašymas automatiškai nereiškia pareigos gynėjui dalyvauti . Be to, BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta gynėjo teisė (pagal galimybes dalyvauti), o ne įtariamojo teisė pagal savo reikalavimą turėti gynėją atliekant su juo konkrečius (Direktyvoje nurodytus) proceso veiksmus. Dėl šių priežasčių Direktyvoje nurodytas požiūris BPK projektu ir yra įtvirtinamas būtent keičiamuose BPK 190, 192, 196 ir 197 straipsniuose. Šių imperatyvaus pobūdžio reikalavimų performulavimas į gynėjo teisę (net esant įtariamojo prašymui) dalyvauti, atliekant minėtus veiksmus, susiaurintų ir atitinkamai pažeistų Direktyvos reikalavimus . Be to, panašių atvejų , kai BPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodytos gynėjo bendro pobūdžio teisės kitoje konkrečioje BPK normoje virsta imperatyvia pareiga , yra nemažai
Teisės departamentas
tai, kad šio straipsnio turinyje yra nuostatų, reglamentuojančių įstatymo įgyvendinimą, po žodžio ,,įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,ir įgyvendinimas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio (pernumeravus 19 str.)2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad vertinamoji projekto nuostata įsigaliotų kartu su visu įstatymu.
Taigi nuostatoje nurodyti subjektai iki įstatymo įsigaliojimo neturėtų teisinio pagrindo rengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siekiant to išvengti, projekto 20 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau, nei visas įstatymas. Todėl projekto 20 straipsnio 1 dalį reikėtų atitinkamai papildyti, nustatant išimtį dėl projekto 20 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Pritarti Priešingai negu siūlo pastabos autoriai, BPK projekto
sieti su BPK projekto 20 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu , nes pastaroji yra skirta ne visam BPK projektui, o tik jo 7 straipsnio įsigaliojimui (kurį siūloma nukelti į 2018 m. sausio 1 d.). Visi kiti BPK projekto straipsniai įsigaliotų iškart po jo priėmimo. Kartu BPK projekto 20 straipsnio 2 dalis formuluotina tokiu būdu, kad būtų galimybė BPK projekto įgyvendinamuosius teisės aktus (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymo „Dėl teisingumo ministro ir generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. IR-195/1-114
„Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto
orderį taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas) priimti ne iki, o po paties BPK projekto įsigaliojimo
<...>
Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki po šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
stebėjimo institutas 2017-03-311 Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 69(1), 71(1), 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197 ir 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-115) Žmogaus teisių stebėjimo institutas, susipažinęs su LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada ir LR Seimo Žmogaus teisių komiteto išvada dėl Baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 69(1), 71(1), 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197 ir 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-115 (toliau – Projektas), teikia savo pastabas dėl šio Projekto 1 str. Projekto 1 straipsniu projekto rengėjas Teisingumo ministerija siūlo pakeisti BPK 10 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė
jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento, arba prieš juos apklausiant“. Teisės departamentas savo išvadoje nurodė, kad „teikiamame projekte antrosios sąlygos formuluotė keičiama žodžiais „prieš juos apklausiant“. Manytina, kad atitinkama projekto nuostata yra klaidinanti, nes, aiškinant formuluotę lingvistiškai, teisė į gynybą būtų užtikrinama tik prieš apklausą, bet nebūtinai jos metu. Šiame kontekste prielinksnis „nuo“ yra tikslesnis nei prielinksnis
„prieš“, nes nurodo trunkamąjį teisės į gynybą užtikrinimo ir realizavimo
pobūdį.“
d. Žmogaus teisių komitetas tokiai išvadai pritarė. Žmogaus teisių stebėjimo instituto nuomone, nepakeistus BPK 10 str. 1 d. aiškiai nurodant, kad įtariamasis turi teisę pasimatyti su gynėju prieš apklausą, nebūtų tinkamai įgyvendintas Direktyvos dėl teisės turėti advokatą (2013/48/ES) 3 str. 2 d. a p. Šis punktas numato, kad įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę turėti advokatą „prieš juos apklausiant policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje ar teisme“. Šiuo metu galiojančioje BPK 10 str.
gynėju ir aptarti gynybos strategiją prieš įvykstant pirmajai apklausai nėra tiesiogiai nustatyta. Kai kuriais atvejais tai nėra svarbu, kadangi pasirinkti, kada ir kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą konsultuotis su advokatu gali pats įtariamasis. Tačiau atvejais, kai įtariamasis yra sulaikytas, jo galimybė susitikti ir tartis su gynėju iki įvykstant pirmajai apklausai tampa visiškai priklausoma nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro diskrecijos. Taigi, šios teisės įgyvendinimas priklauso nuo to ar konkrečiu atveju konkretus pareigūnas teisę turėti gynėją nuo sulaikymo momento aiškina kaip apimančią teisę pasimatyti su gynėju prieš apklausą. 2016 m. rugsėjo –
teisės turėti gynėją įgyvendinimo Lietuvoje. Tyrimo metu, inter alia , buvo atlikti pusiau struktūruoti interviu su policijos pareigūnais, prokurorais, teisėjais bei fokusuotos grupinės diskusijos su valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose teikiančiais advokatais. Preliminarūs tyrimo rezultatai patvirtina aukščiau išsakytą argumentą, kad šiuo metu galiojanti BPK 10 str. 1 d. redakcija nėra pakankamai tiksli ir dėl to praktikoje kyla problemų. Tyrime dalyvavusių advokatų nuomone, šiuo metu aiškiai nėra suteikta galimybė asmeniui pasikonsultuoti su gynėju prieš apklausą. Visi apklausti advokatai ir teisėjai vieningai palaikė Teisingumo ministerijos pasiūlymą šioje dalyje keisti BPK straipsnio formuluotę, nes tai padėtų išvengti šiuo metu paplitusių skirtingų šio straipsnio interpretacijų. Vienas iš tyrime dalyvavusių prokurorų taip pat nurodė, kad tik turėdamas laiko pabendrauti su įtariamuoju, be tyrėjo dalyvavimo, gynėjas jam galės tinkamai išaiškinti jo teises. Atsižvelgdami į tai, siūlome keisti BPK 50 str. 1 d., aiškiai įtvirtinant galimybę įtariamajam pasimatyti su gynėju prieš pirmąją apklausą: „1.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos pasimatyti su gynėju be pašaliečių. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.“ Šią formuluotę Žmogaus teisių stebėjimo institutas yra siūlęs Teisingumo ministerijai 2015 m. sausio 29 d. rašte. Pritarti BPK projekto BPK 50 straipsnį siūloma atitinkamai patikslinti:
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę s turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos pasimatyti su gynėju be pašalinių. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis Teismas 2017-04-181 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691 , 711 , 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197 ir 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-115 ES (toliau – Projektas) teikiame šias bendro pobūdžio pastabas:
statuso įgijimo momentu baudžiamajame procese (BPK 21, 187 straipsniai).
BPK
įtariamojo kaip proceso dalyvio teisę į gynybą, todėl tokiai teisei realizuoti yra svarbus teisinis įtariamojo atsiradimo procese momentas. Dėl to asmuo, kuris, pavyzdžiui, yra šaukiamas į apklausą, gali ir nebūti įgijęs įtariamojo statuso (jam nesurašytas pranešimas apie įtarimą), tačiau pagal siūlomą BPK
dalyviui – įtariamajam. Šiuo aspektu aktualu, pavyzdžiui, tai, kad pagal BPK 21 straipsnio 2 dalį įtariamasis, be kita ko, yra į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas pranešimas apie įtarimą . Pagal BPK 182 straipsnio
straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad asmuo į apklausą gali būti šaukiamas ir telefonu ar kitais būdais . Tuo tarpu Projektu siūlomais BPK 10 straipsnio pakeitimais yra numatomas tik šaukimo įteikimo momentas. Atitinkamai nepritartina ir BPK 21 straipsnio 4 dalies pakeitimams. Projekto BPK 10 straipsnyje kaip alternatyva numatyta, kad teisė į gynybą užtikrinama nuo šaukimo į teismo posėdį įteikimo momento. Kyla klausimas, ar tokia nuostata, atsižvelgiant į tai, kad ji yra alternatyvi, leidžia teisę į gynybą užtikrinti tik nuo šio momento (paneigiant teisę į gynybą ikiteisminio tyrimo metu), ar tai būtų nuostata, kuri, vis dėlto, taikoma tik kaltinamajam kaip proceso dalyviui. Atitinkamai kyla abejonių ir dėl to, ar pakeitimai, kuriais norima pabrėžti kaltinamojo teisę pasinaudoti gynėjo paslaugomis prieš atvykstant į teismo posėdį, turėtų būti numatomi BPK 10 straipsnyje, o ne straipsniuose susijusiuose su bylos procesu teisme. Pritarti Pastabos autorių ginčijamų BPK projekto BPK 10 straipsnio pakeitimų (ir su juos susijusių BPK 21 ir 50 straipsnių pakeitimų) buvo atsisakyta. 2.
privataus gyvenimo neliečiamumo apsauga, todėl Projektu siūlomą pakeitimą dėl draudimo kontroliuoti gynėjo ir jo ginamojo bendravimą siūlytina sieti ne su šiomis BPK 44 straipsnio 9 dalies, o kitomis šio BPK straipsnio nuostatomis, užtikrinančiomis asmens teisę į gynybą. Kita vertus, Projektu siūlomi BPK 44 straipsnio 9 dalies pakeitimai dubliuoja BPK 154 straipsnio 7 dalies ir Advokatūros įstatymo nuostatas. Pritarti BPK projekto BPK
perkeliami į straipsnio 8 dalį , taip pat tiksliau suderinami su Direktyvos 4 straipsnio ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-116 nuostatomis:
Pakeisti 44 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą. “
straipsnio nuostatas įtraukiamas ir kaltinamasis kaip proceso dalyvis, be kita ko, ir dėl to, kad dalis jų dubliuoja bylų proceso teisme nuostatas. Pavyzdžiui, Projektu siūloma BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti tai, kad gynėjas gali dalyvauti kaltinamojo apklausoje ir užduoti klausimus.
BPK 245 straipsnis jau numato, kad gynėjas yra asmuo, kuris dalyvauja bylą nagrinėjant teisme (jo dalyvavimo klausimas išsprendžiamas bylą perduodant nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis), taigi tokiu būdu yra užtikrinama ir tai, kad jis dalyvauja veiksmuose, kurie yra atliekami su kaltinamuoju. Pagal BPK 275 straipsnį gynėjui suteikiama teisė užduoti klausimus teismo posėdyje apklausiamiems asmenims ir pan. Dėl to, jei iš tiesų yra būtini pakeitimai dėl gynėjo teisių įgyvendinimo bylos nagrinėjimo teisme metu, turi būti keičiamos būtent šią proceso stadiją reglamentuojančios nuostatos. Be to, jei Projektu siūlomais BPK 44 straipsnio pakeitimais yra siekiama reglamentuoti gynėjo teises ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, tuomet nėra aišku, kodėl šiose nuostatose yra minimas tik kaltinamasis. Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teisme nusprendus atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis) gali būti apklausiamas ir nuteistasis, išteisintasis. Kartu pažymėtina, kad tik bendrųjų BPK nuostatų (pavyzdžiui, jau minėto BPK 48 straipsnio) keitimas kelia problemų ir jų praktinio įgyvendinimo aspektu. Pavyzdžiui, kaip teismas turėtų užtikrinti tokias gynėjų teises kaip nekliudomai bendrauti su kaltinamuoju be pašaliečių ir pasimatyti su kaltinamuoju prieš apklausą (Projektu siūlomi BPK 48 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pakeitimai) kai pradėtas įrodymų tyrimas teisiamojo posėdžio metu; ar tokiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo dalyvavimo teisiamajame posėdyje tvarką (BPK 248 straipsnis), turėtų kaskart skelbti nagrinėjimo teisme pertraukas. Taigi kyla pagrįstų abejonių, ar toks reglamentavimas nepailgintų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmės ir nesudarytų sąlygų vilkinti baudžiamąjį procesą.
Nepritarti Pastaba kvestionuojamos Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies d) punkto ir 3 dalies a) ir
c) punkto nuostatos. Direktyva reikalauja, kad nacionalinėje teisėje įtariamojo ir kaltinamojo teisė turėti gynėją apimtų tokias garantijas : a) garantiją be pašalinių susitikti ir nevaržomai bendrauti su jam atstovaujančiu advokatu (bendrauti ir susitikti – dvi savarankiškos atskiros garantijos); b) garantiją prieš apklausą arba prieš teismo posėdį be pašalinių susitikti su savo gynėju; c) garantiją gynėjui atvykti ir aktyviai ir veiksmingai dalyvauti apklausose ir kituose su įtariamuoju ar kaltinamuoju atliekamuose veiksmuose. Atsižvelgiant į šių teisių katalogo įtvirtinimo nacionalinėje teisėje reikalauja Direktyva, šios garantijos BPK projektu ir yra įtvirtinamos BPK 48 straipsnyje nurodytame gynėjų bendro pobūdžio teisių kataloge (48 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktų pakeitimai). Kartu pažymėtina, kad BPK
procese, tačiau tai kartu negali automatiškai reikšti valstybės pareigos visais atvejais užtikrinti visų šių teisių įgyvendinimą, pvz., negali būti tikimasi, kad valstybė turi užtikrinti esančio laisvėje (nesuimto) įtariamojo teisę bendrauti ar susitikti su gynėju ar susitikti prieš apklausą ar teismą, nes įtariamasis (ir gynėjas) šias teises galia nevaržomai realizuoti patys. Šiose situacijose šios teisės tiesiog reikalautų iš valstybės institucijų nesudaryti neleistinų dirbtinų kliūčių šių teisių įgyvendinimui. Atitinkamai, vadovaujantis Direktyvos nuostatomis, šios garantijos yra adresuojamos ne tik įtariamiesiems, bet ir kaltinamiesiems, todėl abu šie proceso dalyviai nurodyti BPK 48 straipsnyje .
Dėl šių priežasčių kaltinamojo pašalinimas iš BPK projekto keičiamo BPK 48 straipsnio, laikytinas Direktyvos nuostatų netinkamų įgyvendinimu . Kartu kaltinamojo pašalinimas iš BPK 48 straipsnio būtų sistemiškai nepagrįstas, nes, jį pašalinus , susidarytų nelogiškos situacijos : kai gynėjas turėtų teisę dalyvauti įtariamojo apklausoje, bet neturėtų teisės dalyvauti kaltinamojo apklausoje, turėtų teisę susitikti su suimtų įtariamuoju, bet neturėtų teisės pasimatyti su suimtų kaltinamuoju ir pan. 4. Lietuvos
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. gruodžio 12 d. išvadoje Nr. XIIIP-115 pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti Žr. analogiškus argumentus dėl Teisės departamento 10 – 13 pastabų ir atitinkamai patikslintas keičiamo BPK 128 straipsnio nuostatas. 5. Lietuvos
atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą su „bylos medžiaga ar jos dalimi“ turi teisę susipažinti skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad, pavyzdžiui, vykstant ikiteisminiam tyrimui yra nustatyti apribojimai, susiję su ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimu (BPK
Projektu siūlomų BPK 168 straipsnio pakeitimų atveju. Be to, Projektu siūlomuose BPK 168 straipsnio pakeitimuose vartojamas terminas
„bylos medžiaga“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad terminai „byla“ ar „bylos
medžiaga“ yra vartojami tik bylos nagrinėjimo teisme stadiją reglamentuojančiose BPK nuostatose (pavyzdžiui, BPK 91 , 237 straipsniai, 281 straipsnio 2 dalis).
Ikiteisminio tyrimo eigoje ši medžiaga vadinama „ikiteisminio tyrimo duomenimis“ arba „ikiteisminio tyrimo medžiaga“ (pavyzdžiui, BPK 177, 181, 218 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, siūlomuose BPK 168 straipsnio pakeitimuose turėtų būti vartojamas ne „bylos medžiagos“, o kitas, tokią medžiagą galintis įvardyti, terminas. Pritarti iš dalies BPK projekto BPK
vartojamas terminas „medžiaga“. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad BPK 168 straipsnyje nurodyta medžiaga nelaikytina ikiteisminio tyrimo medžiaga , taip pat į tai, kad ikiteisminis tyrimas apskritai nėra pradėtas (atitinkamai ir nėra šiam tyrimui žalos padarymo galimybės atskleidžiant tam tikrus duomenis) nėra tikslinga sieti BPK 168 straipsnyje nurodytų duomenų (medžiagos) su BPK 177 straipsnyje nurodytais apribojimais, kartu būtų neproporcinga (kaip yra nurodoma BPK 177 straipsnyje) už šių duomenų atskleidimą numatyti baudžiamąją atsakomybę . 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
straipsnių pakeitimų, kuriais siūloma numatyti, kad įtariamojo prašymu šiuose BPK straipsniuose nurodytuose veiksmuose turi dalyvauti ir gynėjas, tikslingumo. BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad gynėjas turi teisę dalyvauti, be kita ko, veiksmuose, kurie yra atliekami su įtariamuoju. Taigi akivaizdu, kad įtariamajam pageidaujant gynėjas dalyvautų akistatoje (BPK 190 straipsnis), asmens parodyme atpažinti (BPK 192 straipsnis), parodymų patikrinimo vietoje (BPK 196 straipsnis) ir daugelyje kitų procesinių veiksmų.
Taigi siūlomi pakeitimai yra pertekliniai ir fragmentiški (pavyzdžiui, tokios nuostatos nesiūloma numatyti BPK 193 straipsnyje). Nepritarti Pastaba kvestionuojamos Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b) punkto ir 3 dalies c) punkto nuostatos. BPK projektu BPK
tiesiogiai nėra susijęs su Direktyvos įgyvendinimu). Tuo tarpu teikiamais BPK 190, 192, 196 ir 197 straipsnių pakeitimais siekiama įgyvendinti Direktyvos reikalavimus ir BPK aiškiai įtvirtinti Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b) punkte nurodytus teisės turėti gynėją užtikrinimo privalomus momentus , kurie savo ruožtu Direktyvoje yra siejami su Direktyvos 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytų tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmų atlikimu (t. y. su asmens atpažinimu (BPK 192 straipsnis), akistata (BPK 190 straipsnis) ir nusikaltimo atkūrimu (BPK 196, 197 straipsniai)). Atitinkamai, vadovaujantis Direktyvos reikalavimais, atliekant būtent šiuos veiksmus, kuriuos dalyvauja įtariamasis ar kaltinamasis, įtariamojo prašymu taip pat turi dalyvauti ir jo gynėjas . Tuo tarpu BPK
yra nurodyta paties gynėjo teisė dalyvauti tam tikrose veiksmuose, todėl net įtariamajam paprašius dalyvauti konkretaus veiksmo atlikime, toks jo prašymas automatiškai nereiškia pareigos gynėjui dalyvauti . Be to, BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta gynėjo teisė (pagal galimybes dalyvauti), o ne įtariamojo teisė pagal savo reikalavimą turėti gynėją atliekant su juo konkrečius (Direktyvoje nurodytus) proceso veiksmus. Dėl šių priežasčių Direktyvoje nurodytas požiūris BPK projektu ir yra įtvirtinamas būtent keičiamuose BPK 190, 192, 196 ir 197 straipsniuose.
Šių imperatyvaus pobūdžio reikalavimų performulavimas į gynėjo teisę (net esant įtariamojo prašymui) dalyvauti, atliekant minėtus veiksmus, susiaurintų ir atitinkamai pažeistų Direktyvos reikalavimus . Be to, panašių atvejų , kai BPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodytos gynėjo bendro pobūdžio teisės kitoje konkrečioje BPK normoje virsta imperatyvia pareiga , yra nemažai
sprendžia dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo. Projektu siūloma BPK 233 straipsnio 5 dalį papildyti tuo, kad teismas (teisėjas) turi nedelsdamas pranešti apie kaltinamojo suėmimą . Taigi neaišku, ar pagal siūlomą pakeitimą teismas BPK 128 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims turėtų pranešti tik tais atvejais, kai yra paskiriamas suėmimas, ar visais anksčiau nurodytais atvejais (pavyzdžiui, ir tada kai suėmimas yra panaikinamas). Be to, BPK 128 straipsnio 4 dalyje taip pat yra numatyta nukentėjusiojo informavimo tvarka ir veiksmai, kurių tam turėtų būti imtasi, tačiau Projektu siūlomuose BPK 233 straipsnio 5 dalies pakeitimuose tai nenumatyta. Pritarti Siūloma patikslinta BPK projekto keičiamo BPK 233 straipsnio 5 dalies formuluotė. 17 straipsnis. 233 straipsnio pakeitimas Pakeisti 233 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Apie kaltinamajam paskirtą suėmimą teismas (teisėjas) nedelsdamas praneša šio Kodekso 128 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“ 8.
Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-10 * Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Jūsų raštas, kuriuo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl: <..>1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691, 71l, 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197 ir 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. X1IIP-115 ES;<..>
pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
prokuratūra, 2017-04-131 Teikiame išvadas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 69', 7 1 1, 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197, 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. X IIIP -115 ES (toliau Projektas). 1. Dėl Projekto 1 straipsnio (10 straipsnio pakeitimas). Siūlomam 10 straipsnio 1 dalies pakeitimui pritariame iš dalies. Manome, kad: siūlymas užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisę į gynybą nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento yra perteklinis. Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai nėra pakankamai aiškūs ir įtikinami, be to, siauriau traktuojamas šiuo metu galiojantis teisės į gynybą užtikrinimo reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalį asmuo (taip pat ir įtariamasis) į apklausą gali būti šaukiamas telefonu ir (ar) kitais būdais, pagal siūlomą pakeitimą tokiais atvejais nebus galimybės laiku užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės į gynybą. Dėl to siūlome pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo momento arba prieš pirmąją apklausą“. Pritarti Pastabos autorių ginčijamų BPK projekto BPK 10 straipsnio pakeitimų buvo atsisakyta. 10.
prokuratūra, 2017-04-13 2, 3, 4, 5,
(21 straipsnio pakeitimas),
(44 straipsnio pakeitimas),
(48 straipsnio pakeitimas),
(50 straipsnio pakeitimas),
(52 straipsnio pakeitimas) pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
straipsniai atitinkamai pernumeruoti
prokuratūra,
išlaidomis , kurios, įtvirtinus tokią nuostatą, tektų dviem institucijoms - Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Šiuo metu bent dalies dokumentų, kurie siunčiami kartu su prašymu dėl asmens išdavimo, vertimą atlieka ikiteisminio tyrimo įstaiga, kurios žinioje yra ikiteisminis tyrimas, arba teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą. Mūsų manymu, esantis teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir aiškus. Dėl to siūlome atsisakyti 69 straipsnio papildymo 4 dalimi . Mūsų manymu, praktika, kai organizacinius veiksmus (procedūras) mėginama perkelti į Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, laikytina ydinga. Be to, pažymėtina, kad šio pakeitimo įgyvendinimui reikės skirti prokuratūrai papildomų valstybės biudžeto lėšų vertimų išlaidoms padengti. Nepritarti BPK 69 straipsnio
kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą prašydama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitą asmenį, jeigu pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis. To paties straipsnio 2 dalyje detalizuojamas prašymo turinys ir nurodomi pridedami dokumentai.
2015-08-04 raštu Teisėjų taryba pasiūlė Teisingumo ministerijai spręsti klausimą dėl teisinio reguliavimo tobulinimo užtikrinant tiek aiškų teisminio bendradarbiavimo atvejais veikiančių institucijų atsakomybių reglamentavimą ir finansinių išteklių šios atsakomybėms įgyvendinti paskirstymą, tiek 16-osios Vyriausybės programoje įtvirtinto siekio atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų įgyvendinimą. Teisėjų tarybos nuomone, Teisingumo ministerija, kaip institucija, atsakinga už prašymo išduoti asmenį pateikimą ir tolesnį bendradarbiavimą su kompetentingomis užsienio valstybės įstaigomis, siekiant užtikrinti, kad šis prašymas būtų tenkinamas, turi prisiimti atsakomybę už tinkamą ekstradicijos prašymo bei kitų dokumentų parengimą, įskaitant dokumentų vertimą į reikiamą kalbą, o teismai privalo pateikti Teisingumo ministerijai visą jos funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją ir dokumentus. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, neturi nei teisės, nei pareigos vykdyti veiksmų, skirtų užtikrinti kitoms institucijoms priskirtų funkcijų įgyvendinimą, išskyrus atvejus, kai tų veiksmų atlikimas priskirtinas išimtinei teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į Teisėjų tarybos nuomonę ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei nuoseklumo, teigtina, kad pareiga užtikrinti dokumentų vertimą abiem atvejais, tiek kai ekstradicijos prašymą teikia Teisingumo ministerija, tiek ir kai jis teikiamas Generalinės prokuratūros, neturėtų būti reglamentuojama skirtingai, o turėtų tekti tai institucijai, kuri teikia ekstradicijos prašymą. Kaip ir nurodoma BPK projekto aiškinamajame rašte, siūlomas BPK 69 straipsnio papildymas 4 dalimi yra susijęs su nenumatytomis vertimo išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, BPK projektu papildomai siūloma atidėti BPK projekto 7 straipsniu siūlomų BPK 69 straipsnio pakeitimų įsigaliojimą iki 2018 m. sausio 1 d., siekiant laiku suplanuoti papildomų lėšų poreikį. 12.
12Generalinė prokuratūra,
2017-04-13 7, 8, 9, 10, 11,
(69 l straipsnio pakeitimas),
(711 straipsnio pakeitimas),
(72 straipsnio pakeitimas),
(128 straipsnio pakeitimas),
(140 straipsnio pakeitimas) pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
prokuratūra,
5Dėl Projekto 13 straipsnio (168 straipsnio pakeitimas). Siūlomam 168 straipsnio 4 dalies pakeitimui pritariame iš dalies. Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsniu reglamentuojama atsisakymo pradėti
ikiteisminį tyrimą procedūra. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Baudžiamojo proceso kodekso 164 straipsnio 1 dalies nuostatas ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą procese, jeigu pareiškimą, skundą ar pranešimą nagrinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroro vaidmuo pasireiškia tik dalyvavimu tikrinant priimto proceso sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą ir teisėtumą. Vadinasi, už pareiškimų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą bei šio proceso eigą atsako ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Prokuroras šio proceso ikiteisminio tyrimo įstaigoje neorganizuoja ir jam nevadovauja. Siūlymui, kad skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bylos medžiaga ar jos dalimi pritartina, tačiau tokių asmenų prašymus susipažinti su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo įstaigoje turėtų nagrinėti ir sprendimą priimti ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas, o ne prokuroras. Dėl to siūlome 168 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga ar jos dalimi, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su bylos medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai pareiškimą, pranešim ą ar skundą nagrinėjo ir proceso sprendimą priėmė prokuroras, prašymas pateikiamas prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, kokia apimti skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam, asmeniui leidžiama susipažinti su bylos medžiaga. Susipažinimo metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai.“ Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomame pakeitime nenumatyta apskundimo tvarka tais atvejais, kai prašymas susipažinti su bylos medžiaga ar jos dalimi bus netenkinamas. Baudžiamojo proceso kodekso I dalies III skyriaus penktajame skirsnyje numatyta apskundimo tvarka taikoma tik ikiteisminio tyrimo metu priimtiems sprendimams ar atliktiems veiksmams apskųsti. Pritarti iš dalies Pritartina pastabos autorių siūlomai patikslintai BPK 168 straipsnio 4 dalies formuluotei. Pažymėtina, BPK
per septynias dienas apskųsti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
BPK projekte nurodžius tik 3 dienų pateikto prašymo susipažinti su medžiaga nagrinėjimo terminą, lieka vos 4 dienos nutarimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimui, todėl papildomai nustačius dar ir prašymo susipažinti su bylos medžiaga netenkinimo apskundimo tvarką (ir tam reikalingus apskundimo terminais), visais atvejais asmenims būtų užkertamas kelias paties nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimui, nes visais atvejais būtų praleidžiamas BPK
aspektu neaišku kodėl ir dėl kokių priežasčių apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (pačiam) pranešusiam asmeniui būtų neleidžiama susipažinti su nepradėto ikiteisminio tyrimo medžiaga ( ar net ir su medžiagos dalimi ), ypač, kai BPK 168 str. nuostatos tuo pačiu jam leidžia apskųsti patį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pvz., BPK 181 str., numatančiame panašaus pobūdžio (tik jau proceso dalyvių) teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, nurodytas iš esmės vienintelis pagrindas, kai proceso dalyviams būtų neleidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga , t. y. jeigu toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ( kitų atsisakymo pagrindų nėra ). Tokio ar panašaus pobūdžio atsisakymo pagrindo įtvirtinimas BPK 168 str. nurodytame mechanizme būtų nelogiškas ir netikslingas , nes BPK 168 str. nurodytu atveju ikiteisminis tyrimas net nėra pradėdamas , tad asmens supažindinimas su nepradėto ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi, savaime suprantamai, negali pastarajam tyrimui kokiu nors būdu pakenkti . Kitų atsisakymo supažindinti su bylos medžiaga pagrindų (kurių net nėra BPK 181 str.) įtvirtinimas BPK 168 str. būtų dar sunkiau pagrindžiamas . Todėl asmuo turėtų būti supažindinamas su turima medžiaga arba su bent atitinkama jos dalimi.
Būtent prokuroras ar pareigūnas, siekiant kiekvienu konkrečiu atveju apsaugoti tam tikrus jautrius ar neatskleistinus bylos duomenis nuo netinkamo atskleidimo, pats nustato ir nurodo, kokia apimtimi asmeniui leidžiama susipažinti su bylos medžiaga ( šiuo klausimu taip pat būtų patikslinti generalinio prokuroro 2003 m. rekomendacijas dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga). 15. Generalinė prokuratūra, 2017-04-13 13, 14, 15, 16,
6Dėl Projekto 14 straipsnio (190 straipsnio pakeitimas). Siūlomam 190 straipsnio 2 dalies pakeitimui nepritariame. Įtariamojo
ir kaltinamojo teisės į gynybą (turėti gynėją) garantuojamos Baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 22 ir 44 straipsniuose, kaip ir gynėjo teisė dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju (šio Kodekso 48 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to siūlymas papildyti 190 straipsnio 2 dalį nuostata, kad atliekant jame numatytą procesinį veiksmą įtariamojo (kaltinamojo) prašymu turi dalyvauti jo gynėjas, yra perteklinis. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso I dalyje (Bendrosios nuostatos) įtvirtintų reikalavimų privaloma laikytis atliekant ir kitose šio Kodekso dalyse numatytus procesinius veiksmus. 7. Dėl Projekto 15 straipsnio (192 straipsnio pakeitimas). Siūlymui papildyti 192 straipsnį nauja 3 dalimi nepritariame. Manome, kad Baudžiamojo proceso kodekso 1 dalyje numatytų bendrųjų nuostatų pakartojimas 192 straipsnio 3 dalyje yra perteklinis. 8. Dėl Projekto 16 straipsnio (196 straipsnio pakeitimas). Siūlymui pakeisti 196 straipsnio 2 dalį nepritariame. Manome, kad Baudžiamojo proceso kodekso 1 dalyje numatytų bendrųjų nuostatų pakartojimas šio straipsnio 2 dalyje yra perteklinis. 9. Dėl Projekto 17 straipsnio (197 straipsnio pakeitimas). Siūlymui papildyti 197 straipsnį nauja 2 dalimi nepritariame.
Manome, kad Baudžiamojo proceso kodekso I dalyje numatytų bendrųjų nuostatų pakartojimas yra perteklinis. Nepritarti Pastaba kvestionuojamos Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b) punkto ir 3 dalies c) punkto nuostatos. BPK projektu BPK
tiesiogiai nėra susijęs su Direktyvos įgyvendinimu). Tuo tarpu teikiamais BPK 190, 192, 196 ir 197 straipsnių pakeitimais siekiama įgyvendinti Direktyvos reikalavimus ir BPK aiškiai įtvirtinti Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b) punkte nurodytus teisės turėti gynėją užtikrinimo privalomus momentus , kurie savo ruožtu Direktyvoje yra siejami su Direktyvos 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytų tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmų atlikimu (t. y. su asmens atpažinimu (BPK 192 straipsnis), akistata (BPK 190 straipsnis) ir nusikaltimo atkūrimu (BPK 196, 197 straipsniai)). Atitinkamai, vadovaujantis Direktyvos reikalavimais, atliekant būtent šiuos veiksmus, kuriuos dalyvauja įtariamasis ar kaltinamasis, įtariamojo prašymu taip pat turi dalyvauti ir jo gynėjas . Tuo tarpu BPK
yra nurodyta paties gynėjo teisė dalyvauti tam tikrose veiksmuose, todėl net įtariamajam paprašius dalyvauti konkretaus veiksmo atlikime, toks jo prašymas automatiškai nereiškia pareigos gynėjui dalyvauti . Be to, BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta gynėjo teisė (pagal galimybes dalyvauti), o ne įtariamojo teisė pagal savo reikalavimą turėti gynėją atliekant su juo konkrečius (Direktyvoje nurodytus) proceso veiksmus. Dėl šių priežasčių Direktyvoje nurodytas požiūris BPK projektu ir yra įtvirtinamas būtent keičiamuose BPK 190, 192, 196 ir 197 straipsniuose. Šių imperatyvaus pobūdžio reikalavimų performulavimas į gynėjo teisę (net esant įtariamojo prašymui) dalyvauti, atliekant minėtus veiksmus, susiaurintų ir atitinkamai pažeistų Direktyvos reikalavimus .
Be to, panašių atvejų , kai BPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodytos gynėjo bendro pobūdžio teisės kitoje konkrečioje BPK normoje virsta imperatyvia pareiga , yra nemažai
(233 straipsnio pakeitimas) ir
(Kodekso priedo pakeitimas) pastabų ir pasiūlymų neturime
advokatūra 2017-03-288 Lietuvos advokatūra, atsižvelgdama į tai, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau - Komitetas) rengiasi svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691, 711, 72, 128, 140,168, 190, 192, 196, 197, 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-115ES (toliau - Projektas), teikia Komitetui žemiau nurodytas pastabas. Lietuvos advokatūra atkreipia dėmesį į tai, kad kyla abejonių, ar Projektu visa apimtimi ir tinkamai įgyvendinta 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL 2013 L 294, p. 1) (toliau - Direktyva), kadangi:
advokatą ne tik Europos arešto orderį (toliau - EAO) vykdančioje valstybėje (kas buvo ir yra užtikrinama galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pvz., Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 51 str. 1 d. 8 p.), bet ir EAO išdavusioje valstybėje, t. y. ten, kur vyksta bylos tyrimas ar teisminis nagrinėjimas. Ypatingai svarbu tai, kad Direktyvos 10 str.
išdavusios valstybės advokato užduotis padėti advokatui iš EAO vykdančios valstybės, teikiant jam informaciją ir konsultuojant gynybos klausimais. Tai reiškia, kad Direktyvos nuostatos numato oficialią galimybę bendradarbiauti dviejų valstybių gynėjams, o šių valstybių kompetentingos įstaigoms nustatyta pareiga užtikrinti tokį bendradarbiavimą (Direktyvos 10 str. 5 d.). 2. Nagrinėjant Projekto nuostatas, o taip pat ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymo
„Dėl teisingumo ministro ir generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d.
įsakymo Nr. 1R-195/1-114 „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) pakeitimo“ projektą (toliau - Taisyklių pakeitimo projektas), darytina išvada, kad Direktyvos 10 str. 4 ir 5 dalių nuostatos neįgyvendinamos, nes pareiga užtikrinti EAO vykdančios valstybės advokato bendradarbiavimą su advokatu iš EAO išdavusios valstybės neperkeliama nei į BPK, nei į Taisykles. Pagal numatomo svarstyti Projekto ir Taisyklių pakeitimo projekto nuostatas Lietuvai, kaip vykdančiai valstybei, pakanka informuoti EAO išdavusią valstybę apie perduotino asmens pageidavimą turėti gynėją, o suteikti informaciją apie tokio gynėjo paskyrimo faktą bei jo kontaktinius duomenis prašymą pateikusiam asmeniui - ne (Projekto 9 str. dėl BPK 711 str. pakeitimo). Be to, naujai formuluojama BPK 71-1 str. 9 dalis ženkliai siaurina Direktyvos 10 str. 4 d. prasmę - Projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad perduotinas pagal EAO asmuo turi teisę prašyti, kad būtų paskirtas gynėjas išduodančioje valstybėje „iki jo išdavimo (perdavimo)“, kai Direktyvos 10 str. 4 d. nustatyta konkreti užduotis tokiam paskirtam gynėjui teikti teisinę pagalbą asmens perdavimo pagal EAO procese .
Ši Direktyvos nuostata reiškia pareigą taip organizuoti gynėjo paskyrimą EAO išduodančioje valstybėje, kad jis spėtų suteikti reikiamą pagalbą EAO vykdančioje valstybėje esančiam advokatui. Atsižvelgiant į tai, siūloma:
straipsnio pakeitimas Papildyti 711 straipsnį 9 dalimi:
„9. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kurį prašoma
perduoti išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, turi teisę prašyti, kad iki jo išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas. Apie šią asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, teisę jam suprantama kalba turi būti nuodugniai pranešta nedelsiant po suėmimo paskyrimo. Gavusi šį prašymą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą Europos arešto orderį išdavusios valstybės instituciją , o gavus informaciją apie paskirtą gynėją, nedelsdama ją perduoda tokį prašymą pateikusiam asmeniui ir jo gynėjui bei užtikrina jiems galimybę susižinoti. Asmens prašymas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdo klausimo dėl asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį nagrinėjimo ir asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, perdavimo vykdymo.“ Pritarti iš dalies BPK projektu keičiamo BPK 711 straipsnio 9 dalies nuostatos įgyvendina tik Direktyvoje nurodytos pareigos Lietuvai, kaip Europos arešto orderį (EAO) vykdančiosios valstybės , Tuo tarpu pareigos, kaip EAO išdavusios valstybės
už BPK projekto ribų ir yra įgyvendinamos teisingumo ministro ir generalinio prokuroro įsakymo pakeitimo projekte (BPK projektą įgyvendinančiame teisės akte).
Direktyvos 10 straipsnio 4 – 5 dalyse, nurodytos šios valstybės narės pareigos : 1) pareiga teisės aktuose įtvirtintini pagal EAO perduodamo asmens teisę EAO vykdančioje valstybėje reikalauti EAO išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas (įgyvendinta BPK projekte); 2) EAO vykdančiosios valstybės kompetentingos valdžios institucijos pareiga nedelsiant po suėmimo paskyrimo šį asmenį informuoti apie minėtą šio asmens teisę (įgyvendinta BPK projekte); 3) EAO vykdančiosios valstybės kompetentingos valdžios institucijos pareiga (gavus asmens prašymą) nedelsiant apie tokį prašymą informuoti kompetentingą EAO išdavusios valstybės instituciją (įgyvendinta BPK projekte); 4) EAO išdavusios valstybės Direktyvos 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta pareiga – „<...> nepagrįstai nedelsdama suteikia informacijos išduoti prašomiems asmenims, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jiems paskirti advokatą toje valstybėje narėje .“ (įgyvendinta teisingumo ministro ir generalinio prokuroro įsakymo pakeitimo projekte). Todėl visos Direktyvoje nurodytos pareigos šiuose teisės aktų projektuose yra tinkamai atspindėtos .
Kita vertus, nors Direktyva tokios pareigos tiesiogiai ir nenumato , pritartina siūlymui papildyti keičiamą BK 711 straipsnio 9 dalį nuostata, vadovaujantis kuria, gavusi atsakymą iš EAO išdavusios valstybės kompetentingos institucijos, Generalinė prokuratūra nedelsdama su juo supažindintų pagal išduotą EAO perduodamą asmenį ir jo gynėją, suteikiant jiems visą gautą naudingą informaciją šiuo klausimu (įskaitant ir duomenis apie paskirtą gynėją, jeigu jis EAO išdavusioje valstybėje buvo paskirtas). Atitinkamai siūlytina patikslinti BPK projektu keičiamo BPK 711 straipsnio 9 dalies nuostatą :
straipsnio pakeitimas Papildyti 711 straipsnį 10 dalimi: „10. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kurį prašoma perduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, turi teisę prašyti, kad iki jo perdavimo iš Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas. Apie šią asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, teisę jam suprantama kalba turi būti pranešta nedelsiant po suėmimo paskyrimo. Gavusi šį prašymą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą Europos arešto orderį išdavusios valstybės instituciją , o gavusi atsakymą, nedelsdama su juo supažindina tokį prašymą pateikusį asmenį ir jo gynėją.
Asmens prašymas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdo klausimo dėl asmens perdavimo iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį nagrinėjimo ir asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, perdavimo vykdymo.“ Tuo tarpu, pastabos autorių nurodytos EAO vykdančiosios valstybės kompetentingos valdžios (Generalinės prokuratūros) institucijos pareigos praktiškai užtikrinti EAO vykdančiojoje ir EAO išdavusioje valstybėse paskirtų (jeigu jie apskritai buvo paskirti abiejuose valstybėse) gynėjų tarpusavio susižinojimą ir net bendradarbiavimą Direktyva tiesiogiai nenumato , todėl jos įtvirtinimas BPK nėra būtinas ir kartu abejotinas proporcingumo prasme. Be to, nėra aiškus šios pareigos tikrasis turinys, t. y. kokius konkrečiai praktinius veiksmus būtų įpareigojama atlikti Generalinė prokuratūra, kad būtų konstatuota, kad toks gynėjų tarpusavio susižinojimas buvo praktiškai sėkmingai užtikrintas ir ar toks generalinės prokuratūros įsikišimas nepažeistų gynybos konfidencialumo. Patys gynėjai (turėdami vieni kitus duomenis) turėtų patys būti suinteresuoti ir įpareigoti užtikrinti tarpusavio susižinimą ir sėkmingą bendradarbiavimą , o ne tokiam tikslui naudoti tarpininkus (Generalinę prokuratūrą ar pan.). Kartu nepritartina siūlomai formuotei
Abejotina, ar papildomų pareigų EAO vykdančiai valstybei priskyrimas net po pagal EAO perduodamo asmens perdavimo EAO išdavusiai valstybei, galima vertinti kaip proporcingą Direktyvos nuostatų interpretavimą ir įgyvendinimą. 21. Lietuvos advokatūra 2017-03-28 * Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių pakeitimo projekto 24-1 punktas sukuria neįgyvendinamą pareigą EAO išdavusiai institucijai (šiuo atveju-Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai) skubiai ir suprantamai išaiškinti užsienyje esančiam sulaikytam ir perduotinam į Lietuvą asmeniui teises turėti gynėją (asmeniui pačiam kviečiantis gynėją ar kreipiantis dėl valstybės garantuojamos pagalbos suteikimo) ir tik po to užtikrinti galimybę tomis teisėmis pasinaudoti. Dėl to praktikoje asmuo būtų perduotas pagal EAO greičiau, nei advokatai būtų paskirti ir spėtų susisiekti bei pasikonsultuoti. Atsižvelgiant į tai siūloma:
II. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymo „Dėl teisingumo ministro ir generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. IR-195/1-114 „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas:
<...>
Pakeičiame 6 punktą ir jį išdėstome taip:
„6. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad yra 4 punkte (išskyrus
sąlygos išduoti Europos arešto orderį, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo įtariamajam.
Gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį suimti įtariamąjį, prokuroras surašo motyvuotą prašymą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Europos arešto orderio išdavimo. Prie prašymo pridedamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo įtariamajam nuorašas, duomenys apie paskirta gynėją ir Europos arešto orderio (išskyrus (i) punktą) projektas pagal
1 priede nustatytą formą.“ Pakeičiame 7 punktą ir jį išdėstome taip:
„7. Tais atvejais, kai baudžiamoji byla yra perduota teismui ir yra 4
punkte nustatytos sąlygos išduoti Europos arešto orderį, nutarties nuorašą paskirti kardomąją priemonę - suėmimą nuo teismo pasislėpusiam kaltinamajam, teismas perduoda Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Kartu su nutartimi teismas perduoda ir Europos arešto orderio (išskyrus (i) punktą) projektą ir duomenis apie paskirta gynėją.“
<...>
Papildome 241 punktu: „241 .
Tais atvejais, kai pagal išduotą Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai prašomas perduoti užsienio valstybėje esantis asmuo reikalauja Lietuvos Respublikoje užtikrinti gynėjo dalyvavimą, o iki tol gynėjo nėra pasikvietęs pats asmuo arba jo sutikimu ar pavedimu nėra pakvietę kiti asmenys, Europos arešto orderį išdavusi institucija praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie gynėjo dalyvavimo būtinybę ir paskiria šios institucijos parinktą gynėją, prašomam perduoti asmeniui suprantama kalba skubiai ir nuodugniai išaiškina jo teisės turėti gynėją, įskaitant teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įgyvendinimo tvarką ir taip pat užtikrina galimybę susižinoti su prašymą pateikusiu asmeniu ir jo gynėju Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka omis priemonėmis ir būdais šia teise pasinaudoti . “ Nesvarstyti Pastabos ir pasiūlymai ne pateiktam BPK projektui, o skirtos teisingumo ministro ir generalinio prokuroro įsakymo projektui, kuris laikytinas BPK projektą įgyvendinančiu teisės aktu. Lietuvos Respublikos Seimas nesvarsto ir netvirtina tokio pobūdžio teisės aktų. Pateiktos pastabos vertintinos, formuluojant galutines minėto tarpžinybinio įsakymo pakeitimo projekto nuostatas.
Kartu atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:
a) priešingai nei teigia pastabos autoriai, Direktyva (kaip ir EAO vykdančiosios valstybės atveju) nenumato EAO išdavusios valstybės kompetentingos valdžios (Generalinės prokuratūra ar tesimas) institucijos pareigos praktiškai užtikrinti EAO vykdančiojoje ir EAO išdavusioje valstybėse paskirtų gynėjų tarpusavio susižinojimą ir bendradarbiavimą, todėl jos įtvirtinimas BPK nėra būtinas;
b) Direktyva numato EAO išdavusios valstybės pareigą suteikia pagal EAO perduodamam asmeniui visapusiškos informacijos, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jiems šioje valstybėje paskirti advokatą , tačiau nenumato EAO išdavusios valstybės pareigos privalomai paskirti gynėją;
paskyrimo EAO išdavusioje valstybėje yra susijęs su Direktyvos dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems arba kaltinamiesiems teikimo nuostatomis, todėl bus sistemiškai (įskaitant reikiamų biudžeto lėšų poreikio įvertinimą) sprendžiamas, įgyvendinant minėtą direktyvą. 18. Lietuvos advokatūra
teisinį reglamentavimą, turi būti nustatytos bent minimalios taisyklės ir organizacinės sąlygos tam, kad toks skirtingų ES valstybių narių advokatų bendradarbiavimas būtų įmanomas. Šiuo atveju yra svarbūs tokie veiksniai, kaip advokato skyrimo pagal kitos ES valstybės narės pateiktą informaciją procedūra, užsienio kalbos mokėjimas, galimybės susipažinti su bylos medžiaga ir skubiai perduoti reikalingus dokumentus į vykdančią valstybę ir atvirkščiai, taip pat išversti tokius dokumentus į valstybinę kalbą, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas ir t.t.
Aptariamu atveju svarstytinas tokių priemonių taikymas:
Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai, kurios atsakingos už susižinojimą EAO bylose;
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 str. 1 p., 13 str. 2 d., 17 str. l d. 2 p., 3 ir 4 d., ir kt. nuostatos. Nesvarstyti Pastaboje nurodomi tolesni galimi praktiniai Direktyvos nuostatų įgyvendinimo žingsniai, kurie nėra susiję su BPK projekto nuostatomis.
Tam tikra apimtimi gali būti aktualu, sprendžiant dėl teisingumo ir generalinio prokuroro įsakymo pakeitimo projekto nuostatų galutinio turinio, todėl pastabos, vertintino formuluojant galutines minėto tarpžinybinio įsakymo pakeitimo projekto nuostatas. 19. Lietuvos advokatūra
atsakomybėn asmens procesinio statuso formas - įtariamojo ir kaltinamojo. Tai suprantama, vertinant Direktyvoje naudojamas sąvokas, nulemtas skirtingų procesinių taisyklių Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tačiau svarstytina, ar tai neiškreipia Lietuvos BPK principinės koncepcijos, kuri kaltinamuoju pripažįsta tik asmenį, perduodamą teismui su kaltinamuoju aktu. Dėl šios priežasties svarstytinos dvi alternatyvos:
a) papildyti BPK 21 str. 1 d. nuostata, kad įtariamuoju pripažįstamas ir asmuo, kuris perduodamas pagal EAO kaip įtariamasis dėl jame nurodytų nusikalstamų veikų, ir atitinkamai papildyti BPK 22 str. 1 d. nuostata, kad kaltinamuoju pripažįstamas ir asmuo, kuris perduodamas pagal EAO kaip kaltinamasis dėl jame nurodytų nusikalstamų veikų;
b) projektuose atsisakyti kaltinamojo sąvokos ten, kur kalbama tik apie ikiteisminio tyrimo stadiją. Nepritarti BPK projekte vartojamos sąvokos (įtariamasis ir kaltinamasis) yra aiškios ir suprantamos. Taip pat, turint omeny, kad abu proceso dalyviai (įtariamasis ir kaltinamasis) nurodomi tik BPK bendrosiose normose (pvz., 48 straipsnis) bei prie jiems abiem aktualių procesinių garantinių, iš šių konkrečių BPK bendro pobūdžio nuostatų ir jų konteksto lengvai šie proceso dalyviai ir jiems priskirtos procesinės garantijos lengvai atskiriami ir be didesnių sunkumų nustatomas šių garantijų tikrasis turinys ir prasmė.
BPK projektu keičiamose BPK specialiųjų dalių nuostatose, kuriose kalbama tik apie ikiteisminio tyrimo stadiją (pvz., 128, 168, 190, 192 ir kt. straipsniai), kaltinamasis nenurodomas, o tose nuostatose, kur yra kalbama tik apie teisminį nagrinėjimą (233 straipsnis), nenurodomas įtariamasis. Todėl BPK principinės sisteminių nuostatų šių sąvokų vartojimas BPK projekte nepažeidžia. Taip pat nėra būtinybės imtis pastabos autorių siūlomo pakankamai kardinalių BPK bendrosios dalies nuostatų koregavimo prilyginant įtariamajam ir kaltinamajam asmenis, perduodamus pagal EAO procedūras , kadangi tokiais pakeitimais minėtiems asmenims būtų suteiktos visos BPK įtariamiesiems ir kaltinamiesiems nurodytos teisės ir pareigos, kas laikytina neproporcingu ir sistemiškai nepagrįstu siūlymu. 20. Lietuvos advokatūra
nuoseklumo ir perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas, susijusias su gynėjo teisėmis, todėl siūlytina papildyti Projekto 4 straipsniu keičiamą BPK 48 str. taip, kaip nurodoma žemiau. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, siūlytina papildyti Projektą ir jį išdėstyti taip: I. Baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 69-1, 71-1, 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197, 233 straipsnių ir priedo pakeitimo {statymo projektas Nr. XIIIP-115ES
<...>
Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Gynėjas turi teisę:
1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu ir Europos arešto orderiu ;
2) dalyvauti įtariamojo ar kaltinamojo apklausose, taip pat be pašaliečių pasimatyti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį;
ar kaltinamuoju, matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų Susitikimų su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju ar kaltinamuoju skaičius ir trukmė neribojami;
4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba je jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;
5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;
6) dalyvaudamas šios dalies 2, 4, 5 punktuose nurodytuose veiksmuose užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų, daryti pareiškimus ir duoti paaiškinimus;
savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;
ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais atvejais
apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus;
11) susižinoti su Europos arešto orderį išdavusioje ar vykdančioje valstybėje paskirtu gynėju ir gauti bei teikti gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus.”
<...>
Pritarti 21.
Šių pasimatymų Susitikimų su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju ar kaltinamuoju skaičius ir trukmė neribojami;
4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba je jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;
5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;
6) dalyvaudamas šios dalies 2, 4, 5 punktuose nurodytuose veiksmuose užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų, daryti pareiškimus ir duoti paaiškinimus;
savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;
ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais atvejais
apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus;
11) susižinoti su Europos arešto orderį išdavusioje ar vykdančioje valstybėje paskirtu gynėju ir gauti bei teikti gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus.”
<...>
institutas 2017-04-14
pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas 2017-03-29 * 6.1 Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691 , 711 ,72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197 ir 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-115 ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir Lietuvos Advokatūros pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir pritarti komiteto išvadoms su pasiūlymais. Pritarti Komitetas teikia patobulintą projektą XIIIP-115(2). 2. Žmogaus teisių komitetas 2017-03-2910 Argumentai:
Atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir siekiant labiau suderinti BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatas su Direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais kito informuojamo asmens požymiais („kitas tinkamas suaugęs asmuo“), siūloma atitinkamai patikslinti BPK projekto 11 straipsnį (pakeitimai padaryti projekto XIIIP-115 pagrindu). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „11 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitam suimtojo nurodytam asmeniui. Jeigu suimtasis jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti. Jeigu suimtasis yra nepilnametis, prokuroras nedelsdamas privalo apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, o kai toks pranešimas prieštarautų suimto nepilnamečio interesams,
Prokuroras motyvuotu nutarimu laikinai gali atsisakyti pranešti arba neleisti susisiekti, jeigu tai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba sukeltų pavojų suimtojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Šiuo atveju, taip pat tais atvejais, kai suimtas nepilnametis neturi tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ar ba jų nepavyksta nustatyti , arba kai pranešimas šiems asmenims prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą būtina nedelsiant pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo nutarimo nuorašo įteikimo įtariamajam ar jo gynėjui dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-115(2)ES ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas
, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas J Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė