Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO TVARKOS
m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 31 straipsniu Papildyti įstatymą 31 straipsniu : „3 1 straipsnis. Administracinė atsakomybė už veikas, kurios užtraukia baudžiamąją atsakomybę Už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Julius Sabatauskas
Projekto XIIIP-114(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO TVARKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 31 straipsniu Papildyti įstatymą 31 straipsniu : „3 1 straipsnis. Administracinė atsakomybė už veikas, kurios nuo 2017 m. sausio 1 d. užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) taikymo ypatumus už veikas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo 3 straipsnyje nurodyti atvejai ir pagrindai, kada administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos, už kurias administracinė atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK), turi būti perkvalifikuojamos ir taikomos ANK numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ar administracinio teisės pažeidimo bylos teisena apskritai nutraukiama. Iš minėto straipsnio nuostatų matyti, kad veikos turi būti perkvalifikuojamos tuomet, kai ANK už jas numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, o teisena nutraukiama ir asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, kai Administracinių nusižengimų kodekse už veiką, kuri pagal ATPK nuostatas užtraukė administracinę atsakomybę, atsakomybė nenumatyta.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už kai kurias veikas, pvz., už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti (ATPK 44 straipsnio 1 dalis), pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas (ATPK 187 straipsnio 1 dalis), kai kuriuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus neblaivių vairuotojų, kai jų neblaivumas viršija 1,5 promilės (ATPK
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Vadovaujantis lex retro non agit principu, tokiems asmenims už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas minėtas veikas negalėtų kilti baudžiamoji atsakomybė, tačiau administracinės atsakomybės taikymas dėl šių administracinių teisės pažeidimų formaliai taip pat nebūtų galimas, nes atsakomybę už jas nustatantis ATPK nuo 2017 m. sausio 1 d. netenka galios, o tuo tarpu Įstatymas nereglamentuoja, kokia atsakomybė ir kaip už tokias veikas turėtų būti taikoma. Akivaizdu, kad šios veikos nepraranda savo pavojingumo, tačiau Įstatyme nenustačius atsakomybės už šiuos administracinius teisės pažeidimus taikymo tvarkos, gali kilti asmenų patraukimo atsakomybėn problemos, šiems mėginant pasinaudoti teisinio reglamentavimo neaiškumais.
Tokiu būdu siūloma papildyti Įstatymą 31 straipsniu jame nustatant, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka . Taigi, p rojekto rengimą paskatino siekis aiškiai nustatyti atsakomybės taikymo pagrindus ir tvarką už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas veikas, kurios, įsigaliojus ANK, užtrauks baudžiamąją atsakomybę. Siekiant šio tikslo, numatyti tokie uždaviniai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. 3. K aip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Įstatyme šie klausimai nereglamentuojami. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, būtų taikoma administracinė atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimus, bus aiškiai reglamentuota atsakomybės už tokius administracinius teisės pažeidimus taikymo tvarka, panaikintos prielaidos asmenims išvengti administracinės atsakomybės. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. K okią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto įgyvendinimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. Priimtas įstatymo projektas sudarys sąlygas tinkamai taikyti atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus. 7. K aip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų galiojančių teisės aktų keisti nereikės . 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujai apibrėžtų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšmingi Įstatymo projekto žodžiai: „administracinis teisės pažeidimas“, „administracinė atsakomybė“. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Julius Sabatauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-12-02 Nr. S-2016-7645 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 papildymo 31 straipsniu įstatymo projektą pažymime, kad pastabų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, bet pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, pateiktoms 2016 m. gruodžio 6 d. išvadoje. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį į bendrąjį administracinę atsakomybę nustatančių teisės aktų taikymo (galiojimo) principą – asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), atsako pagal įstatymus, galiojančius to teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymo metu. Analogiška taisyklė yra įtvirtinta tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 8 straipsnio pirmoje dalyje, tiek ir Administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 1 dalyje. Panaši taisyklė dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo tvarkos nustatyta ir Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 1 dalyje („Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. <...>“). Akcentuotina, kad jeigu administracinis teisės pažeidimas bus padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., atsakomybė pažeidėjui turės būti taikoma pagal ATPK, nesvarbu, kurią dieną priimamas nutarimas ar pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena. Pastebėtina, kad ATPK galios visiems iki šios dienos padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, jeigu nebus perkvalifikavimo pagrindų. Vertinant ATPK ir BK santykį, konstatuotina, kad BK visais atvejais be išimčių traktuojamas kaip „griežtesnis įstatymas“ ATPK atžvilgiu, dėl ko jo nuostatos negalės būti taikomos atgal dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų administracinių teisės pažeidimų, o šie negalės būti perkvalifikuoti į nusikalstamas veikas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėkūros prasme teikiamo projekto nuostatos yra perteklinio pobūdžio, o esamas teisinis reguliavimas yra tinkamas ir kartu pakankamas projekte keliamoms „problemoms“ išspręsti. 2. Nepritarus pirmajai pastabai ir apsisprendus pritarti projekto rengėjo idėjai, būtina taisyti kitus teikiamo projekto trūkumus. Pirmiausia, akcentuotina, kad teikiamu projektu įstatymą papildančio 31 straipsnio pavadinimas („Administracinė atsakomybė už veikas, kurios užtraukia baudžiamąją atsakomybę“) yra klaidinantis ir dviprasmiškas. Teikiamas straipsnio pavadinimas sudaro įspūdį, kad už tapačias veikas galima taikyti tiek administracinę, tiek ir baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tai neatitiktų projekto rengėjo tikslų. Be to, pabrėžtina, kad už vieną teisės pažeidimą negali būti taikoma tiek administracinė tiek ir baudžiamoji atsakomybė, nes būtų pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimo principas (lot. – non bis in idem ). Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“. Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime yra konstatavęs: „Konstitucinis principas non bis in idem reiškia inter alia tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn.“ 3.
Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama konkrečių administracinių teisės pažeidimų sudėčių, kurios nuo 2017 m. sausio 1 d. perkeliamos į BK, pavyzdžių. Manytina, kad teisės taikytojui nebus lengva užduotis tiksliai identifikuoti „ iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse“ (
projekto). Veikų tikslaus identifikavimo uždavinys nebus lengvas ir dėl to, jog ne visais atvejais sudėtys iš vieno kodekso į kitą yra perkeliamos pažodžiui, gali skirtis jų pavadinimai, taikymo apimtis, sankcija ir kt. 4. Teikiamo straipsnio formulavimas nėra tikslus. Siūlytina jo struktūrą suvienodinti su Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo
gali būti ne identiškas, siūlytina akcentuoti ne pačią „veiką“, o „atitikimą veikos požymiams“. Antra, šiame straipsnyje akcentuotinas veikos neperkvalifikavimo faktas (past. – pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos) . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPA RTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO TVARKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-12-19 Nr. XIIIP-114(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto Nr. XIIIP-114 pavadinimas yra tikslesnis nei projekto Nr. XIIIP-114(2). Sudarant projekto pavadinimą, rekomenduotina vadovautis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 88.1 punktu. 2. Įstatymą papildančio 31 straipsnio pavadinimo pabaigoje nereikia skyrybos ženklo „taško“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p.
[email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
teisės ir teisėtvarkos komitetas
2016-12-14 Nr. 102-P-45(6)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėja Modesta Banytė. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aktų taikymo (galiojimo) principą – asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), atsako pagal įstatymus, galiojančius to teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymo metu. Analogiška taisyklė yra įtvirtinta tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 8 straipsnio pirmoje dalyje, tiek ir Administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 1 dalyje. Panaši taisyklė dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo tvarkos nustatyta ir Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 1 dalyje („Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. <...>“).
Akcentuotina, kad jeigu administracinis teisės pažeidimas bus padarytas iki 2017 m. sausio
dieną priimamas nutarimas ar pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena. Pastebėtina, kad ATPK galios visiems iki šios dienos padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, jeigu nebus perkvalifikavimo pagrindų. Vertinant ATPK ir BK santykį, konstatuotina, kad BK visais atvejais be išimčių traktuojamas kaip „griežtesnis įstatymas“ ATPK atžvilgiu, dėl ko jo nuostatos negalės būti taikomos atgal dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų administracinių teisės pažeidimų, o šie negalės būti perkvalifikuoti į nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėkūros prasme teikiamo projekto nuostatos yra perteklinio pobūdžio, o esamas teisinis reguliavimas yra tinkamas ir kartu pakankamas projekte keliamoms „problemoms“ išspręsti. Nepritarti Teisės departamento pastaboje išdėstyti teoriniai teisės principai yra teisingi, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymo projektu šie principai nepaneigiami. Keičiamasis įstatymas nustato naujojo ANK įgyvendinimo tvarką, taikymo apimtis, t.y. administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimą arba atleidimą nuo atsakomybės. Įstatyme esamo reglamentavimo nepakanka, nes nėra aptarta situacija kuomet iki 2017 m. sausio 1 d. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, kurių teisena nėra baigta ir nėra paskirta nuobauda, o nuo
veikos jau yra kriminalizuojamos. Taigi, iš esmės už tokias veikas asmuo liktų nenubaustas. Kad taip neįvyktų yra ir siūlomos šios pataisos.
Aiškindami administracinės atsakomybės taikymo principą, Teisės departamentas savo išvadoje remiasi ATPK 8 str., ANK 3 str. Ir BK 3 str. Pirma, ATPK 8 str., kuris, kaip minima, nustato, kad asmuo atsakomybėn traukiamas pagal įstatymą, kuris galiojo pažeidimo padarymo metu ir vietoje, nuo 2017 m. sausio 1 d. taip pat neteks galios, o tai reiškia, kad įstatymo taikymo principas aiškinamas remiantis negaliojančia įstatymo norma. ANK 3 str. kalbama apie administracinį nusižengimą, o ne administracinį teisės pažeidimą. Įstatymo leidėjas šį skirtumą patvirtina įgyvendinimo įstatyme, nustatydamas perkvalifikavimo ir atsakomybės taikymo tvarką už administracinius teisės pažeidimus, turinčius ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius. Be abejonės, BK negali būti taikomas ne tik dėl to, kad griežtina atsakomybę, bet ir dėl to, kad pažeidimas jo padarymo metu nebuvo laikomas nusikalstama veika. Todėl išeitų, kad nesant įgyvendinimo įstatymo nustatytų taisyklių, tokios administracinių teisės pažeidimų bylos formaliai turėtų būti nutrauktos. Jei anot Teisės departamento reguliavimas yra perteklinis, tuomet kyla klausimas kodėl yra priimtas įgyvendinimo įstatymas, kuriame įtvirtinami tie patys principai, pvz., švelnesnės atsakomybės įstatymo atgalinis taikymas ir kt., kurie kaip ir aiškūs. Kita vertus, Teisės departamento išvadoje teigiama, kad perkvalifikavimo klausimai išspręsti įgyvendinimo įstatyme, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įgyvendinimo įstatymo 3 str. nurodoma, kad jei administracinis teisės pažeidimas turi administracinio nusižengimo požymių, tai tuomet nustatomos perkvalifikavimo taisyklės, tuo tarpu administraciniai teisės pažeidimai, už kuriuos nuo 2017 m. sausio 1 d. turės būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, administracinio nusižengimo požymių neturės, o tai reiškia, kad jokios Įgyvendinimo įstatymo normos, jiems negalės būti taikomos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-06 2.
Nepritarus pirmajai pastabai ir apsisprendus pritarti projekto rengėjo idėjai, būtina taisyti kitus teikiamo projekto trūkumus. Pirmiausia, akcentuotina, kad teikiamu projektu įstatymą papildančio 31 straipsnio pavadinimas („Administracinė atsakomybė už veikas, kurios užtraukia baudžiamąją atsakomybę“) yra klaidinantis ir dviprasmiškas. Teikiamas straipsnio pavadinimas sudaro įspūdį, kad už tapačias veikas galima taikyti tiek administracinę, tiek ir baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tai neatitiktų projekto rengėjo tikslų. Be to, pabrėžtina, kad už vieną teisės pažeidimą negali būti taikoma tiek administracinė tiek ir baudžiamoji atsakomybė, nes būtų pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimo principas (lot. – non bis in idem ). Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“. Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime yra konstatavęs: „Konstitucinis principas non bis in idem reiškia inter alia tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn.“ Pritarti iš dalies Projekto straipsnio pavadinimas tikslintinas: „ Administracinė atsakomybė už veikas, kurios nuo 2017 m. sausio 1 d. užtraukia baudžiamąją atsakomybę“. Atkreiptinas dėmesys, kad norma kuriama ne pavadinime, o pačiame straipsnyje.
Vargu ar galėtų būti aiškinama norma taip, kaip tai nurodyta Teisės departamento išvadoje, t. y., kad „iš pavadinimo susidaro įspūdis dėl dvigubo baudimo.“ Pastaboje minimas principas nebus pažeidžiamas, nes įstatymo projektu kaip tik ir siekiama, kad asmuo neliktų nenubaustas už veikas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., už kurias jau nuo šios datos yra nustatoma baudžiamoji atsakomybė. Kaip ir pastabose mini Teisės departamentas, kad BK visais atvejais be išimčių traktuojamas kaip „griežtesnis įstatymas“ ATPK atžvilgiu, dėl ko jo nuostatos negalės būti taikomos atgal dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų administracinių teisės pažeidimų. Taigi iš esmės nepriėmus siūlomų nuostatų už minėtas veikas negalėtų būti taikomas nei BK, nei ATPK, nes perkvalifikuoti pagal ANK nebus galimybių, nes tokių nuostatų (pažeidimų sudėčių) nebelieka. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pažeidimų sudėčių, kurios nuo 2017 m. sausio 1 d. perkeliamos į BK, pavyzdžių. Manytina, kad teisės taikytojui nebus lengva užduotis tiksliai identifikuoti „ iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse“ (
uždavinys nebus lengvas ir dėl to, jog ne visais atvejais sudėtys iš vieno kodekso į kitą yra perkeliamos pažodžiui, gali skirtis jų pavadinimai, taikymo apimtis, sankcija ir kt. Nepritarti Veikos, kurios nuo 2017 m. sausio 1 d. yra kriminalizuojamos yra nustatytos Seimo 2015 m. birželio 25 d. priimtame Baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XII-1871. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-06 4.
Teikiamo straipsnio formulavimas nėra tikslus. Siūlytina jo struktūrą suvienodinti su Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad iš ATPK į BK perkeliamų veikų aprašymas gali būti ne identiškas, siūlytina akcentuoti ne pačią „veiką“, o „atitikimą veikos požymiams“. Antra, šiame straipsnyje akcentuotinas veikos neperkvalifikavimo faktas (past. – pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos) . Pritarti iš dalies Pritartina Teisės departamento pastabos daliai dėl pačios 31 straipsnio normos tikslinimo, vienodinant ją su 3 str. 8 d. nuostatomis. Nepritarti antrajai pastabos daliai. Teisės departamento 1 pastaboje nurodyta: „Vertinant ATPK ir BK santykį, konstatuotina, kad BK visais atvejais be išimčių traktuojamas kaip
„griežtesnis įstatymas“ ATPK atžvilgiu, dėl ko jo nuostatos negalės būti
taikomos atgal dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų administracinių teisės pažeidimų, o šie negalės būti perkvalifikuoti į nusikalstamas veikas.“ ( pabraukta mūsų). Todėl akcentuoti veikos neperkvalifikavimo faktą nėra tikslinga. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija 2016-12-09 Teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 papildymo 31 straipsniu įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), informuoja, kad Įstatymo projektui pritaria. Pritarti 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė