Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Vaiko sąvoka Vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip.
“2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
atvejus, kai įstatymai numato kitaip. 2. Smurtas prieš vaiką – vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį ar pasireiškiantis nepriežiūra ir galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis jo orumą. 3. Smurto prieš vaiką formos:1 ) fizinis smurtas – kito asmens tyčiniai, pavojingi, neteisėti, atliekami prieš vaiko valią veiksmai nukreipti į vaiko kūną ir galintys sukelti vaikui skausmą, žalą jo sveikatai, raidai, suvaržyti laisvę, sukelti bejėgiškumo būklę bei žeminti jo orumą;2 ) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, galintys sukelti žalą vaiko sveikatai, raidai bei žeminantys jo orumą;3 ) seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir galintys sukelti žalą vaiko sveikatai, raidai bei žeminantys jo orumą;4 ) nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir /arba orumui .”
Papildyti 6 straipsnį 9 ir 10 dalimis ir jas išdėstyti taip: “9) Valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įskaitant fizines bausmes, įžeidimų, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens. 10) Už visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizinių bausmių taikymą, jo garbės ir orumo žeminimą, įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė ”
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. “
smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Mykolas Majauskas Seimo narė Dovilė Šakalienė
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Vaiko sąvoka Vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip.
“2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
atvejus, kai įstatymai numato kitaip. 2. Smurtas prieš vaiką – vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį ar pasireiškiantis nepriežiūra ir galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis jo orumą. 3. Smurto prieš vaiką formos:1 ) fizinis smurtas – kito asmens tyčiniai, pavojingi, neteisėti, atliekami prieš vaiko valią veiksmai nukreipti į vaiko kūną ir galintys sukelti vaikui skausmą, žalą jo sveikatai, raidai, suvaržyti laisvę, sukelti bejėgiškumo būklę bei žeminti jo orumą;2 ) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, galintys sukelti žalą vaiko sveikatai, raidai bei žeminantys jo orumą;3 ) seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir galintys sukelti žalą vaiko sveikatai, raidai bei žeminantys jo orumą;4 ) nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir /arba orumui .”
Papildyti 6 straipsnį 9 ir 10 dalimis ir jas išdėstyti taip: “9) Valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įskaitant fizines bausmes, įžeidimų, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens. 10) Už visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizinių bausmių taikymą, jo garbės ir orumo žeminimą, įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. ”
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. “
smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Teikia Savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas
Projekto XIIIP-113 (3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 21 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 2 straipsnis. Vaiko sąvoka Vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. „ 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar kitaip fiziškai kankinti vaiką. 2. Smurtas prieš vaiką – vaiko patiriamas kito asmens veikimas ar neveikimas, darantys vaikui fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį ir kitokį poveikį ar pasireiškiantys nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ir pavojų savo gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje ir fizines bausmes. 3. Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip.
“ 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 21 straipsniu Papildyti Įstatymą 21 straipsniu: „2
Smurto prieš vaiką formos Smurto prieš vaiką formos yra šios:
1) fizinis smurtas
2) psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinis vaiko individualumo nepripažinimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, pozityvios socializacijos trikdymas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena , sukeliantys žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui ;
3) seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir sukeliantys žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai garbei ir orumui;
vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nesirūpinimas vaiku vengiant tenkinti pagrindinius vaiko fizinius, emocinius ir socialinius poreikius ir (ar) priešingas teisėtiems vaiko interesams jo auklėjimas ar neauklėjimas, sukeliantys žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui. “
Papildyti 6 straipsnį 9 punktu: „
reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įskaitant fizines bausmes, kurį jis gali patirti iš tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ar kurio nors kito vaiką prižiūrinčio asmens. “
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis.
„ 2.Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų, kartu gyvenančių asmenų ar kitų asmenų visų formų smurto, įskaitant fizines bausmes.
“ 5 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą fizines bausmes ir (ar) bet kokį kitą smurtą prieš vaiką .“ 6 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“
2Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai tėvai tėvas
(motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas arba kitas vaiką prižiūrintis asmuo pažeidžia vaiko teises, žiauriai elgiasi su juo arba kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, pats vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.“ 7 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą.
Jeigu Kai šie asmenys pažeidžia vaiko teises, nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises taiko fizines bausmes ar kitaip smurtauja prieš vaikus , jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuva, prisijungusi prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, įsipareigojo užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, teikdamas siūlymus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos dalyvėms dėl vaiko teisių įgyvendinimo rekomenduoja įstatymiškai uždrausti visų rūšių smurtą prieš vaikus, taip pat ir lengvas jo formas [1] . 51 valstybė įstatymais uždraudė fizinių bausmių taikymą vaikams visose aplinkose, taip pat ir namuose [2] . Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas 64-joje sesijoje 2013 m rugsėjo 23 d., vertindamas Lietuvos trečiąją ir ketvirtąją jungtinę periodinę Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitą atkreipė dėmesį į smurto prieš vaikus problemą ir rekomendavo įstatymiškai uždrausti taikyti visų formų fizines bausmes prieš vaikus bet kokioje aplinkoje, ypač namuose ir alternatyvios priežiūros institucijose, taip pat imtis švietimo, smurto prieš vaikus prevencijos priemonių skatinant pozityvius vaikų auklėjimo būdus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – LR Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvos respublikos baudžiamasis kodeksas 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos
valstybių dalyvių pareigą apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, todėl įstatymiškai būtina apibrėžti kokie veiksmai vaiko atžvilgiu yra nepriimtini ir laikomi smurtu. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje pateikiama smurto sąvoka, tačiau jos apibrėžtis nepakankama ją taikant vaiko ir suaugusiojo santykiui, kadangi neapima nepriežiūros formos, kuri specifiškai būdinga santykiui tarp globotinio (vaiko) ir globėjo (suaugusiojo). Be to, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nepateikiamos smurto formų apibrėžtys, kas sunkina vaiko apsaugos nuo bet kokio pobūdžio smurto įgyvendinimą, nes nenumato nuo kokio pobūdžio veiksmų ar neveikimo saugomas vaikas. Smurto ir smurto formų apibrėžties būtinumą sąlygoja ta aplinkybė, fizinė bausmė prieš vaiką yra ir fizinio, ir emocinio smurto forma, galinti sukelti tiek fizinius, tiek emocinius bei psichinius padarinius vaikui, kurie gali pasireikšti ir iš karto po fizinės bausmės, ir vėliau, net suaugusiojo gyvenime [3] , todėl smurto ir smurto formų apibrėžtyse siūloma įtraukti ne tik aiškiai identifikuojamą žalą, bet ir tikėtiną, kurią sunku, ar net neįmanoma nustatyti ar kuri gali pasireikšti vėliau.
Tokiu būdu vertinama ne tik žala, bet ir patys veiksmai, kurie yra nepriimtini ir gali sukelti žalą. Pavyzdžiui, fizinė bausmė, kurios tikslas sukelti vaikui skausmą siekiant kontroliuoti vaiko elgesį ar nubausti, taip pat gali padaryti poveikį vaiko emocinei, psichinei sveikatai, kuriai padarytą žalą nustatyti labai sunku, kartais – neįmanoma, pavyzdžiui, menkas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savo jėgomis ir pan. Apibrėžtyse įtvirtintas veiksmų netinkamumas, galintis sukelti žalą, sudaro prielaidas taip pat pirminei prevencijai, t. y. reaguoti ir teikti pagalbą vaikui ir jo artimai aplinkai nelaukiant kol atsitiks nelaimė ir padariniai vaikui bus ne tik akivaizdūs, bet ir lydimi tragiškų pasekmių, gal net negrįžtami, pavyzdžiui, paauglių savižudybės. Be to, pažymėtina, kad kai kurie neteisėti, tyčiniai veiksmai savo pobūdžiu yra labai specifiniai, dėl kurių veikimo žalos nustatymas yra labai sudėtingas arba neįmanomas, pavyzdžiui, vaiko fotografavimas, filmavimas pornografijai ir pan. Tokiu atveju, smurto ir smurto formų apibrėžtyse įvirtinus būtiną žalos kriterijų, tokius akivaizdžiai netinkamus, pažeidžiančius vaiko teises veiksmus turėtume eliminuoti ir nepriskirti seksualinio pobūdžio prieš vaiką smurto formai, nes vaikas, dėl savo mažo amžiaus, raidos, nesupras veiksmų prasmės, todėl žala nebus nustatyta, taigi nebus fiksuojama.
Emocinis smurtas prieš vaiką gali būti atskira smurto forma, tačiau, priklausomai nuo veiksmų pobūdžio, fizinis, seksualinis smurtas ar nepriežiūra prieš vaiką dažnai reiškiasi kartu su emociniu smurtu. Problema ta, kad emocinio smurto padarinius nustatyti yra sudėtinga, o dažnai jie yra ilgalaikiai, pasireiškia labai įvairiai ir trunka visą gyvenimą, todėl emocinio smurto formos padarinius reikėtų minėti kaip galimus, nes jų atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksmų – poveikio vietos, vaiko amžiaus, brandos ir kt. aplinkybių. Pavyzdžiui, vaiko laikymas po šalto vandens srove gali nesukelti padarinių vaiko kūnui, tačiau tikėtina, kad turės padarinių jo psichikai. Smurto ir smurto formų apibrėžtyse įvirtinta veiksmų galimybė sukelti žalą vaikui teisinių padarinių nesukelia, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju, jei atvejis bus vertinamas, žala turės būti konkrečiai nustatyta. Pavyzdžiui, jeigu atliekami veiksmai prieš vaiką užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra svarbus veiksmų pobūdis, priežastis, ketinimai – svarbūs fizinio smurto ar fizinės bausmės sukelti padariniai – baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintas draudimas sunkiai, nesunkiai arba nežymiai sužaloti ar susargdinti žmogų arba sukelti fizinį skausmą (LR BK 135, 138, 140 straipsniai); fiziškai ar psichiškai gniuždyti ar panašiai žiauriai elgtis su vaiku (LR BK 163 straipsnis). Pakeitimas: pakeisti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnį pavadinant „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ ir paliekant esamą vaiko apibrėžtį bei papilant smurto prieš vaiką ir smurto prieš vaiką formų apibrėžtimis ir išdėstyti taip:
sąvokos
įstatymai numato kitaip. 2. Smurtas prieš vaiką – vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį ar pasireiškiantis nepriežiūra ir galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis jo orumą. 3. Smurto prieš vaiką formos:1 ) fizinis smurtas – kito asmens tyčiniai, pavojingi, neteisėti, atliekami prieš vaiko valią veiksmai nukreipti į vaiko kūną ir galintys sukelti vaikui skausmą, žalą jo sveikatai, raidai, suvaržyti laisvę, sukelti bejėgiškumo būklę bei žeminti jo orumą;2 ) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, galintys sukelti žalą vaiko sveikatai, raidai bei žeminantys jo orumą;3 ) seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir galintys sukelti žalą vaiko sveikatai, raidai bei žeminantys jo orumą;4 ) nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir /arba orumui. Įvirtinti vaiko teisių apsaugos garantijas, susijusias su valstybės vaidmeniu apsaugoti vaiką nuo bet kokio pobūdžio smurto visomis įmanomomis priemonėmis - švietimo, socialinėms, administracinėmis, teisinėmis ir kitomis.
Siūloma nuostata įtvirtinama valstybės atsakomybė apginti vaiką nuo bet kokio pobūdžio smurto kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens ir atkartoja JT vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, todėl jos įtvirtinimas įstatyme naujų teisinių pasekmių nesukelia. Pakeitimas : papildyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnį 9) papunkčiu: „ Valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įskaitant fizines bausmes, įžeidimų, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens. “ Įtvirtinti fizinių bausmių taikymo vaikams draudimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas išreiškė susirūpinimą dėl plačiai taikomų fizinių bausmių prieš vaikus ir, remdamasis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir kitais tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais, pabrėžė visų valstybių pareigą uždrausti ir panaikinti fizines bausmes vaikams [4] .
Jungtinių Tautų ekspertų nuomone, fizinių bausmių taikymas vaikams negali būti pateisinamas ugdomaisiais tikslais, todėl jų uždraudimas tiesiogiai susijęs ne tik su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio, kuriame teigiama, kad valstybės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių įgyvendinimo ir siekia keisti ugdomąsias nuostatas, bet ir kitomis nuostatomis – nediskriminavimo (2 straipsnis), imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia – vaiko interesai (3 straipsnis), didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis (6 straipsnis). Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta ne viena nuostata, draudžianti taikyti fizines bausmes vaikams – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtinti draudimai vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis bei atitinkamai jį drausminti, tačiau galiojančių įstatyminių nuostatų vis dėlto dar nepakanka apsaugoti vaikus nuo fizinio smurto, patiriamo šeimoje. Tyrimai liudija, kad Lietuvos visuomenė linkusi toleruoti fizines bausmes, o tėvai dažnai taiko labai griežtas bausmes vaikams [5] . Taigi šeiminio ugdymo praktikoje fizinės bausmės vis dar laikomos tinkama ugdymo priemone, kuri būtina siekiant ugdymo tikslų, o jos sukeliama žala laikoma mažareikšme. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti ir prižiūrėti savo vaikus [6] .
Teisė auklėti vaiką ir atsakomybė už tai leidžia tėvams imtis priemonių, reikalingų šiam tikslui pasiekti. Tačiau tėvų teisė ir pareiga vaiką auklėti nėra absoliuti ir fizinės bausmės negali būti pateisinamos tėvų teise auklėti vaikus. Vaiko teisės yra prigimtinės, o tėvų teisės ir pareigos yra išvestinės, kylančios iš vaiko teisių. Tėvų teisių ir pareigų vaikui paskirtis yra užtikrinti vaiko gerovę, todėl vaiko teisių įgyvendinimas yra tėvų veiklos ar neveikimo vertinimo pagrindas. Nors teisės aktai nereglamentuoja vaiko auklėjimo būdų ir priemonių, tačiau tėvai savo veiksmais negali kenkti vaiko interesams, nes fizinės bausmės nesuderinamos su vaiko orumu ir kūno neliečiamybe. Bet kokia fizinė bausmė prieš vaiką visų pirma žemina jo orumą [7] ir, priklausomai nuo veiksmų pobūdžio, gali sukelti kitas pasekmes – pradedant skausmu ir baigiant sužalojimu ar mirtimi. Orumą atspindi žmogaus vertingumas, pripažįstamas pabrėžiant jo unikalumą, išskirtinumą, nepakartojamumą, tačiau kartu vertingumas parodomas ir kaip visiems žmonėms bendras požymis. Žmogaus gyvybė ir jo orumas sudaro asmenybės vientisumą, reiškia žmogaus esmę, todėl yra neatimamos žmogaus savybės ir negali būti traktuojamos atskirai [8] . Vaiko kaip žmogaus teisių turėtojo ir lygiaverčio ugdomojo santykio dalyvio orumas negali būti kvestionuojamas prisidengiant kilniais ugdymo ar kitais tikslais, todėl privalo būti pripažįstamas. Orumo kategorija visada išlieka kaip esminė konstitucinė, taigi, ir saugoma vertybė, todėl siūloma Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo nuostata tik patikslina esamą įstatymiškai įtvirtinant fizinių bausmių draudimą. Sukaupta nemažai mokslinių įrodymų, patvirtinančių fizinių bausmių kaip vaiko ugdymo priemonės neefektyvumą ir žalą, kuri pasireiškia ir vaikystėje, ir suaugus.
Vaikams taikomos fizinės bausmės siejamos su jaunimo elgesio problemomis [9] , agresyviu ir nusikalstamu elgesiu [10] , padidintu viktimiškumu tampant prekybos vaikais auka [11] , polinkiu į suicidiškumą [12] . Paprastai fizinė bausmė visų pirma siejama su skausmo sukėlimu, kuris pateisinamas siekiant auklėjamojo efekto. Tarptautinė skausmo tyrimo asociacija skausmą apibrėžia kaip nemalonų jutiminį ir emocinį patyrimą, susijusį su esamu ar galimu audinių pažeidimu ir /arba nusakomas kaip toks pažeidimas. Skausmas yra normalus biologinis atsakas, kuris informuoja apie atsiradusius sveikatos sutrikimus. Skausmas atsiranda kaip signalas dėl žalojančio poveikio audiniams. Skausmas turi didžiulę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, jį gali lydėti depresija, nerimas, kiti psichinės veiklos sutrikimai [13] . Fizinio skausmo sukėlimas vienu smūgiu yra sveikatos sutrikdymas, todėl negali būti traktuojamas kaip tinkama ir pateisinama auklėjamoji priemonė. Fizinių bausmių taikymo padarinys sietinas ir su ugdymo nuostatų formavimusi, t. y. šeimos bendravimo normų, kuriose yra agresyvaus elgesio su vaiku elementų, perdavimu iš kartos į kartą [14] . Vaikai perima elgesio su jais modelį ir atkartoja jį santykyje su savo vaikais ateityje [15] . Taigi kai kurie tėvai nepakankamai įvertina savo kaip savo vaikų būsimos tėvystės mokytojų svarbą. Išmoktas modelis tampa esmine orientacija įgyvendinant tėvo /motinos vaidmenį net ir tuomet, kai išmoktą modelį asmuo siekia paneigti – stengiasi su savo vaikais nesielgti taip, kaip su juo elgėsi jo paties tėvai [16] . Tyrimais nustatyta, kad palankus tėvų požiūris į fizines bausmes yra susijęs su jų naudojimu [17] . Šalys, kuriose visų formų fizinės bausmės buvo uždraustos, fizinės bausmės buvo taikomos daug rečiau nei šalyse, kuriose jos toleruojamos.
lyginamojo tyrimo apie požiūrį į fizinių bausmių taikymą vaikams Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Moldovoje, Lenkijoje ir Ukrainoje duomenimis, įstatymiškai uždraudus fizinių bausmių naudojimą pasikeitė visuomenės požiūris į jas. Manančių, kad fizinės bausmės neturėtų būti taikomos vaikams Bulgarijoje, kurioje fizinės bausmės uždraustos 2000 m., skaičius išaugo nuo 47 iki 54 proc., Latvijoje, uždraudusioje 1998 m., – nuo 39 iki 51 proc., Moldovoje, uždraudusioje 2008 m., – nuo 37 iki 50 proc., Lenkijoje, uždraudusioje 2010 m.,
Lietuvą, kurioje fizinių bausmių draudimas įstatymiškai neįtvirtintas [18] . Palyginimui, 2009 m. atlikto penkių šalių tėvų požiūrio į fizinių bausmių taikymą vaikams duomenimis, dauguma tėvų pritarė vaikų auginimui be smurto: Švedijoje – 93,4 proc., Austrijoje – 86,2 proc., Vokietijoje – 86,8 proc., Ispanijoje – 85,2 proc. ir Prancūzijoje 82,3 proc. [19] . Vadinasi, nepaisant skirtingos šalių patirties ir taikomų priemonių auklėjant vaikus, valstybės išsakyta pozicija per įstatymo įtvirtinimą prisideda prie visuomenės požiūrio į fizinių bausmių kaitą. Pakeitimas: pakeisti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „Visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas“. Įtvirtinti vaiko teisių apsaugos garantijas, susijusias su valstybės vaidmeniu apsaugoti vaiką nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžto netinkamo elgesio, taip pat ir fizinių bausmių.
Pakeitimas : papildyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnį 10) papunkčiu: „Už visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizinių bausmių taikymą, jo garbės ir orumo žeminimą, įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“ Šiuo atveju civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant tam tikriems požymiams, įvertinus visas aplinkybes. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamo priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priimtas įstatymas neigiamų pasekmių neturės. 5. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymai įtakos neturės. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygomis ir jo plėtrai Verslo sąlygoms įtakos neturės. 7. Įstatymo inkorporavimas teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Jokių kitų teisės aktų nereikės priimti, pakeiti ar panaikinti. 8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 9.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Išlaidų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: „smurtas“, „vaiko teisių apsauga“, „smurtas artimoje aplinkoje“
Nėra. Teikia: Seimo narys Mykolas Majauskas Seimo narė Dovilė Šakalienė [1] Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto Bendrasis komentaras Nr.15 dėl vaikų teisės naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis.
[2] 2016 - Mongolia , Paraguay , Slovenia , 2015 - Benin , Ireland , Peru , 2014 - Andorra , Estonia , Nicaragua , San Marino , Argentina , Bolivia , Brazil , Malta , 2013 - Cabo Verde , Honduras , TFYR Macedonia , 2011 - South Sudan , 2010 - Albania , Congo (Republic of) , Kenya , Tunisia , Poland , 2008 - Liechtenstein , Luxembourg , Republic of Moldova , Costa Rica , 2007 - Togo , Spain , Venezuela , Uruguay , Portugal , New Zealand , Netherlands , 2006 - Greece , 2005 - Hungary , 2004 - Romania , Ukraine , 2003 - Iceland 2002 - Turkmenistan , 2000 - Germany , Israel , Bulgaria , 1999 - Croatia , 1998 - Latvia , 1997 - Denmark , 1994 - Cyprus , 1989 - Austria , 1987 - Norway , 1983 - Finland , 1979 - Sweden . [3] Gershoff, E. T. (2002b). Parental corporal punishment and associated child behaviors and experiences:
A meta-analytic and theoretical review. Psychological Bulletin , 128 , 539–579. Miller-Perrin, C. L., Perrin, R. D., Kocur, J. L. (2009). Parental Physical and Psychological Aggression: Psychological Symptoms in Young Adults. The International Journal , 33 (1), 1–11. [4] Committee on the Rights of the Child , 2006. [5] The problem of Child Abuse. Comparative Report from Six East European Countries 2010–2013 . [6] Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262, 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d. [7] Clark, J. (2004). Against the corporal punishment of children. Cambridge Journal of Education , 34(3), 363–371. Kairienė, B. (2010). Orumo kategorija bausmės koncepcijoje. Logos , 65 , 144–153. Žukauskienė, R. (2012).
Žukauskienė, R. (2012). Raidos psichologija: integruotas požiūris . Vilnius: Margi raštai. [8] Spruogis, E. (2002). Šiuolaikinės demokratinės valstybės socialinė paskirtis ir funkcijos : daktaro disertacija . Socialiniai mokslai, teisė (01 S) . Vilnius: Lietuvos teisės universitetas. [9] Bieliauskaitė, R., Garckija, R., Jusienė, R. (2009). Bronchine astma sergančių ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologinio prisitaikymo, tėvų konfliktiškumo ir auklėjimo būdų sąsajos. Psichologija,40 , 37–52. Annerback, E.-M., Sahlqvist, L., Svedin, C. G., Wingren, G., Gustafsson, P. A. (2012). Child physical abuse and concurrence of other types of child abuse in Sweden – Associations with health and risk behaviors. Child Abuse & Neglect ,36 (7/8), 585–595. Ma, J., Han, Y., Delva, J., Castillo, M. (2012). Corporal Punishment and Youth Externalizing Behavior in Santiago, Chile. Child Abuse & Neglect: The International Journal ,36 (6), 481–490. [10] Gershoff, E. T. (2002a). Corporal punishment by parents and associated child behaviors and experiences: A meta-analytic and theoretical review. Psychological Bulletin ,128 , 539–579. Zolotor, A. J., Theodore, A. D., Chang, J. J., Berkoff, M. C., Runyan, D. K. (2008). Speak softly and forget the stick. Corporal punishment and child physical abuse. American Journal of Preventive Medicine ,35 (4), 364–369. Lansford, J. E., Sharma, Ch., Malone, P. S., Woodlief, D., Dodge, K. A., Oburu, P., Pastorelli, C., Skinner, A. T., Sorbring, E., Tapanya, S., Tirado, L. M. U., Zelli, A., Al-Hassan, S. M., Alampay, L. P., Bacchini, D., Bombi, A. S., Bornstein, M. H., Chang, L., Deater-Deckard, K., Di Giunta, L. (2014). Corporal Punishment, Maternal Warmth, and Child Adjustment: A Longitudinal Study in Eight Countries. Journal of Clinical Child & Adolescent Psychology ,43 (4), 670–685. [11] Sipavičienė, A. (2004). Prekyba moterimis: problemos, sprendimai, žvilgsnis iš vidaus .
Vilnius: Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras. [12] Didžiokienė, A., Žemaitienė, N. (2005). Smurtą patiriančių rizikos grupės vaikų psichologinė savijauta. Medicina ,41 (1), 59–66. [13] Grinevičiūtė, K. (2011). Fizinės bausmės vaikams: baudžiamasis teisinis vertinimas. Socialinių mokslų studijos , 3(2), 721-736. [14] Newell, P. (2001). Global progress towards giving up the habit of hitting children. New Handbook of Children’s Rights ,8 , 374–387. Doak, M. J. (2007). Child abuse and domestic violence . London: Thomson. [15] Žukauskienė, R., Malinauskienė, O. (2003). Parental rearing practices and problem behaviours in male deliquent adolescents versus controls. Socialinis darbas ,1 (3), 58–100. Aramavičiūtė, V., Martišauskienė, E. (2008). Santykių su tėvais pokyčių aspektai: paauglių požiūris. Acta paedagogica Vilnensia ,20 , 204–212. Simons, D. A., Wurtele, S. K. (2010). Relationships between parents’ use of corporal punishment and their children’s endorsement of spanking and hitting other children. Child Abuse & Neglect ,34 (9), 639–646. [16] Kaučikienė, J., Švedaitė-Sakalauskienė, B. (2007). Tėvo vaidmuo probleminėse šeimose: kokybinė analizė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika ,4 , 104–115. [17] Ateah, C. A., Secco, M. L., Woodgate, R. L. (2003). The risks and alternatives to physical punishment use with children. Journal of Pediatric Health Care ,17 (3), 126–132. Vittrup, B., Holden, G. W., Buck, J. (2006). Attitudes predict the use of physical punishment: A prospective study of the emergence of disciplinary practices. Pediatrics ,117 (6), 2055–2064. [18] The problem of Child Abuse. Comparative Report from Six East European Countries 2010–2013. [19] Bussmann, K. D., Erthal, C., Schroth, A. (2009). The Effect of Banning Corporal Punishment in Europe: A Five-Nation Comparison . Martin-Luther-Universitat Halle-Wittenberg, Germany.
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuva, prisijungusi prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, įsipareigojo užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, teikdamas siūlymus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos dalyvėms dėl vaiko teisių įgyvendinimo rekomenduoja įstatymiškai uždrausti visų rūšių smurtą prieš vaikus, taip pat ir lengvas jo formas [1] . 51 valstybė įstatymais uždraudė fizinių bausmių taikymą vaikams visose aplinkose, taip pat ir namuose [2] . Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas 64-joje sesijoje 2013 m rugsėjo 23 d., vertindamas Lietuvos trečiąją ir ketvirtąją jungtinę periodinę Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitą atkreipė dėmesį į smurto prieš vaikus problemą ir rekomendavo įstatymiškai uždrausti taikyti visų formų fizines bausmes prieš vaikus bet kokioje aplinkoje, ypač namuose ir alternatyvios priežiūros institucijose, taip pat imtis švietimo, smurto prieš vaikus prevencijos priemonių skatinant pozityvius vaikų auklėjimo būdus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – LR Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvos respublikos baudžiamasis kodeksas 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos
valstybių dalyvių pareigą apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, todėl įstatymiškai būtina apibrėžti kokie veiksmai vaiko atžvilgiu yra nepriimtini ir laikomi smurtu. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje pateikiama smurto sąvoka, tačiau jos apibrėžtis nepakankama ją taikant vaiko ir suaugusiojo santykiui, kadangi neapima nepriežiūros formos, kuri specifiškai būdinga santykiui tarp globotinio (vaiko) ir globėjo (suaugusiojo). Be to, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nepateikiamos smurto formų apibrėžtys, kas sunkina vaiko apsaugos nuo bet kokio pobūdžio smurto įgyvendinimą, nes nenumato nuo kokio pobūdžio veiksmų ar neveikimo saugomas vaikas. Smurto ir smurto formų apibrėžties būtinumą sąlygoja ta aplinkybė, fizinė bausmė prieš vaiką yra ir fizinio, ir emocinio smurto forma, galinti sukelti tiek fizinius, tiek emocinius bei psichinius padarinius vaikui, kurie gali pasireikšti ir iš karto po fizinės bausmės, ir vėliau, net suaugusiojo gyvenime [3] , todėl smurto ir smurto formų apibrėžtyse siūloma įtraukti ne tik aiškiai identifikuojamą žalą, bet ir tikėtiną, kurią sunku, ar net neįmanoma nustatyti ar kuri gali pasireikšti vėliau.
Tokiu būdu vertinama ne tik žala, bet ir patys veiksmai, kurie yra nepriimtini ir gali sukelti žalą. Pavyzdžiui, fizinė bausmė, kurios tikslas sukelti vaikui skausmą siekiant kontroliuoti vaiko elgesį ar nubausti, taip pat gali padaryti poveikį vaiko emocinei, psichinei sveikatai, kuriai padarytą žalą nustatyti labai sunku, kartais – neįmanoma, pavyzdžiui, menkas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savo jėgomis ir pan. Apibrėžtyse įtvirtintas veiksmų netinkamumas, galintis sukelti žalą, sudaro prielaidas taip pat pirminei prevencijai, t. y. reaguoti ir teikti pagalbą vaikui ir jo artimai aplinkai nelaukiant kol atsitiks nelaimė ir padariniai vaikui bus ne tik akivaizdūs, bet ir lydimi tragiškų pasekmių, gal net negrįžtami, pavyzdžiui, paauglių savižudybės. Be to, pažymėtina, kad kai kurie neteisėti, tyčiniai veiksmai savo pobūdžiu yra labai specifiniai, dėl kurių veikimo žalos nustatymas yra labai sudėtingas arba neįmanomas, pavyzdžiui, vaiko fotografavimas, filmavimas pornografijai ir pan. Tokiu atveju, smurto ir smurto formų apibrėžtyse įvirtinus būtiną žalos kriterijų, tokius akivaizdžiai netinkamus, pažeidžiančius vaiko teises veiksmus turėtume eliminuoti ir nepriskirti seksualinio pobūdžio prieš vaiką smurto formai, nes vaikas, dėl savo mažo amžiaus, raidos, nesupras veiksmų prasmės, todėl žala nebus nustatyta, taigi nebus fiksuojama.
Emocinis smurtas prieš vaiką gali būti atskira smurto forma, tačiau, priklausomai nuo veiksmų pobūdžio, fizinis, seksualinis smurtas ar nepriežiūra prieš vaiką dažnai reiškiasi kartu su emociniu smurtu. Problema ta, kad emocinio smurto padarinius nustatyti yra sudėtinga, o dažnai jie yra ilgalaikiai, pasireiškia labai įvairiai ir trunka visą gyvenimą, todėl emocinio smurto formos padarinius reikėtų minėti kaip galimus, nes jų atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksmų – poveikio vietos, vaiko amžiaus, brandos ir kt. aplinkybių. Pavyzdžiui, vaiko laikymas po šalto vandens srove gali nesukelti padarinių vaiko kūnui, tačiau tikėtina, kad turės padarinių jo psichikai. Smurto ir smurto formų apibrėžtyse įvirtinta veiksmų galimybė sukelti žalą vaikui teisinių padarinių nesukelia, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju, jei atvejis bus vertinamas, žala turės būti konkrečiai nustatyta. Pavyzdžiui, jeigu atliekami veiksmai prieš vaiką užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra svarbus veiksmų pobūdis, priežastis, ketinimai – svarbūs fizinio smurto ar fizinės bausmės sukelti padariniai – baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintas draudimas sunkiai, nesunkiai arba nežymiai sužaloti ar susargdinti žmogų arba sukelti fizinį skausmą (LR BK 135, 138, 140 straipsniai); fiziškai ar psichiškai gniuždyti ar panašiai žiauriai elgtis su vaiku (LR BK 163 straipsnis). Pakeitimas: pakeisti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnį pavadinant „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ ir paliekant esamą vaiko apibrėžtį bei papilant smurto prieš vaiką ir smurto prieš vaiką formų apibrėžtimis ir išdėstyti taip:
sąvokos
įstatymai numato kitaip. 2. Smurtas prieš vaiką – vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį ar pasireiškiantis nepriežiūra ir galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis jo orumą. 3. Smurto prieš vaiką formos:1 ) fizinis smurtas – kito asmens tyčiniai, pavojingi, neteisėti, atliekami prieš vaiko valią veiksmai nukreipti į vaiko kūną ir galintys sukelti vaikui skausmą, žalą jo sveikatai, raidai, suvaržyti laisvę, sukelti bejėgiškumo būklę bei žeminti jo orumą;2 ) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, galintys sukelti žalą vaiko sveikatai, raidai bei žeminantys jo orumą;3 ) seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir galintys sukelti žalą vaiko sveikatai, raidai bei žeminantys jo orumą;4 ) nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir /arba orumui. Įvirtinti vaiko teisių apsaugos garantijas, susijusias su valstybės vaidmeniu apsaugoti vaiką nuo bet kokio pobūdžio smurto visomis įmanomomis priemonėmis - švietimo, socialinėms, administracinėmis, teisinėmis ir kitomis.
Siūloma nuostata įtvirtinama valstybės atsakomybė apginti vaiką nuo bet kokio pobūdžio smurto kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens ir atkartoja JT vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, todėl jos įtvirtinimas įstatyme naujų teisinių pasekmių nesukelia. Pakeitimas : papildyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnį 9) papunkčiu: „ Valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įskaitant fizines bausmes, įžeidimų, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens. “ Įtvirtinti fizinių bausmių taikymo vaikams draudimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas išreiškė susirūpinimą dėl plačiai taikomų fizinių bausmių prieš vaikus ir, remdamasis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir kitais tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais, pabrėžė visų valstybių pareigą uždrausti ir panaikinti fizines bausmes vaikams [4] .
Jungtinių Tautų ekspertų nuomone, fizinių bausmių taikymas vaikams negali būti pateisinamas ugdomaisiais tikslais, todėl jų uždraudimas tiesiogiai susijęs ne tik su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio, kuriame teigiama, kad valstybės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių įgyvendinimo ir siekia keisti ugdomąsias nuostatas, bet ir kitomis nuostatomis – nediskriminavimo (2 straipsnis), imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia – vaiko interesai (3 straipsnis), didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis (6 straipsnis). Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta ne viena nuostata, draudžianti taikyti fizines bausmes vaikams – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtinti draudimai vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis bei atitinkamai jį drausminti, tačiau galiojančių įstatyminių nuostatų vis dėlto dar nepakanka apsaugoti vaikus nuo fizinio smurto, patiriamo šeimoje. Tyrimai liudija, kad Lietuvos visuomenė linkusi toleruoti fizines bausmes, o tėvai dažnai taiko labai griežtas bausmes vaikams [5] . Taigi šeiminio ugdymo praktikoje fizinės bausmės vis dar laikomos tinkama ugdymo priemone, kuri būtina siekiant ugdymo tikslų, o jos sukeliama žala laikoma mažareikšme. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti ir prižiūrėti savo vaikus [6] .
Teisė auklėti vaiką ir atsakomybė už tai leidžia tėvams imtis priemonių, reikalingų šiam tikslui pasiekti. Tačiau tėvų teisė ir pareiga vaiką auklėti nėra absoliuti ir fizinės bausmės negali būti pateisinamos tėvų teise auklėti vaikus. Vaiko teisės yra prigimtinės, o tėvų teisės ir pareigos yra išvestinės, kylančios iš vaiko teisių. Tėvų teisių ir pareigų vaikui paskirtis yra užtikrinti vaiko gerovę, todėl vaiko teisių įgyvendinimas yra tėvų veiklos ar neveikimo vertinimo pagrindas. Nors teisės aktai nereglamentuoja vaiko auklėjimo būdų ir priemonių, tačiau tėvai savo veiksmais negali kenkti vaiko interesams, nes fizinės bausmės nesuderinamos su vaiko orumu ir kūno neliečiamybe. Bet kokia fizinė bausmė prieš vaiką visų pirma žemina jo orumą [7] ir, priklausomai nuo veiksmų pobūdžio, gali sukelti kitas pasekmes – pradedant skausmu ir baigiant sužalojimu ar mirtimi. Orumą atspindi žmogaus vertingumas, pripažįstamas pabrėžiant jo unikalumą, išskirtinumą, nepakartojamumą, tačiau kartu vertingumas parodomas ir kaip visiems žmonėms bendras požymis. Žmogaus gyvybė ir jo orumas sudaro asmenybės vientisumą, reiškia žmogaus esmę, todėl yra neatimamos žmogaus savybės ir negali būti traktuojamos atskirai [8] . Vaiko kaip žmogaus teisių turėtojo ir lygiaverčio ugdomojo santykio dalyvio orumas negali būti kvestionuojamas prisidengiant kilniais ugdymo ar kitais tikslais, todėl privalo būti pripažįstamas. Orumo kategorija visada išlieka kaip esminė konstitucinė, taigi, ir saugoma vertybė, todėl siūloma Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo nuostata tik patikslina esamą įstatymiškai įtvirtinant fizinių bausmių draudimą. Sukaupta nemažai mokslinių įrodymų, patvirtinančių fizinių bausmių kaip vaiko ugdymo priemonės neefektyvumą ir žalą, kuri pasireiškia ir vaikystėje, ir suaugus.
Vaikams taikomos fizinės bausmės siejamos su jaunimo elgesio problemomis [9] , agresyviu ir nusikalstamu elgesiu [10] , padidintu viktimiškumu tampant prekybos vaikais auka [11] , polinkiu į suicidiškumą [12] . Paprastai fizinė bausmė visų pirma siejama su skausmo sukėlimu, kuris pateisinamas siekiant auklėjamojo efekto. Tarptautinė skausmo tyrimo asociacija skausmą apibrėžia kaip nemalonų jutiminį ir emocinį patyrimą, susijusį su esamu ar galimu audinių pažeidimu ir /arba nusakomas kaip toks pažeidimas. Skausmas yra normalus biologinis atsakas, kuris informuoja apie atsiradusius sveikatos sutrikimus. Skausmas atsiranda kaip signalas dėl žalojančio poveikio audiniams. Skausmas turi didžiulę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, jį gali lydėti depresija, nerimas, kiti psichinės veiklos sutrikimai [13] . Fizinio skausmo sukėlimas vienu smūgiu yra sveikatos sutrikdymas, todėl negali būti traktuojamas kaip tinkama ir pateisinama auklėjamoji priemonė. Fizinių bausmių taikymo padarinys sietinas ir su ugdymo nuostatų formavimusi, t. y. šeimos bendravimo normų, kuriose yra agresyvaus elgesio su vaiku elementų, perdavimu iš kartos į kartą [14] . Vaikai perima elgesio su jais modelį ir atkartoja jį santykyje su savo vaikais ateityje [15] . Taigi kai kurie tėvai nepakankamai įvertina savo kaip savo vaikų būsimos tėvystės mokytojų svarbą. Išmoktas modelis tampa esmine orientacija įgyvendinant tėvo /motinos vaidmenį net ir tuomet, kai išmoktą modelį asmuo siekia paneigti – stengiasi su savo vaikais nesielgti taip, kaip su juo elgėsi jo paties tėvai [16] . Tyrimais nustatyta, kad palankus tėvų požiūris į fizines bausmes yra susijęs su jų naudojimu [17] . Šalys, kuriose visų formų fizinės bausmės buvo uždraustos, fizinės bausmės buvo taikomos daug rečiau nei šalyse, kuriose jos toleruojamos.
lyginamojo tyrimo apie požiūrį į fizinių bausmių taikymą vaikams Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Moldovoje, Lenkijoje ir Ukrainoje duomenimis, įstatymiškai uždraudus fizinių bausmių naudojimą pasikeitė visuomenės požiūris į jas. Manančių, kad fizinės bausmės neturėtų būti taikomos vaikams Bulgarijoje, kurioje fizinės bausmės uždraustos 2000 m., skaičius išaugo nuo 47 iki 54 proc., Latvijoje, uždraudusioje 1998 m., – nuo 39 iki 51 proc., Moldovoje, uždraudusioje 2008 m., – nuo 37 iki 50 proc., Lenkijoje, uždraudusioje 2010 m.,
Lietuvą, kurioje fizinių bausmių draudimas įstatymiškai neįtvirtintas [18] . Palyginimui, 2009 m. atlikto penkių šalių tėvų požiūrio į fizinių bausmių taikymą vaikams duomenimis, dauguma tėvų pritarė vaikų auginimui be smurto: Švedijoje – 93,4 proc., Austrijoje – 86,2 proc., Vokietijoje – 86,8 proc., Ispanijoje – 85,2 proc. ir Prancūzijoje 82,3 proc. [19] . Vadinasi, nepaisant skirtingos šalių patirties ir taikomų priemonių auklėjant vaikus, valstybės išsakyta pozicija per įstatymo įtvirtinimą prisideda prie visuomenės požiūrio į fizinių bausmių kaitą. Pakeitimas: pakeisti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „Visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas“. Įtvirtinti vaiko teisių apsaugos garantijas, susijusias su valstybės vaidmeniu apsaugoti vaiką nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžto netinkamo elgesio, taip pat ir fizinių bausmių.
Pakeitimas : papildyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnį 10) papunkčiu: „Už visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizinių bausmių taikymą, jo garbės ir orumo žeminimą, įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“ Šiuo atveju civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant tam tikriems požymiams, įvertinus visas aplinkybes. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamo priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priimtas įstatymas neigiamų pasekmių neturės. 5. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymai įtakos neturės. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygomis ir jo plėtrai Verslo sąlygoms įtakos neturės. 7. Įstatymo inkorporavimas teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Jokių kitų teisės aktų nereikės priimti, pakeiti ar panaikinti. 8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 9.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Išlaidų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: „smurtas“, „vaiko teisių apsauga“, „smurtas artimoje aplinkoje“
Nėra. Teikia Savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas [1] Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto Bendrasis komentaras Nr.15 dėl vaikų teisės naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis.
[2] 2016 - Mongolia , Paraguay , Slovenia , 2015 - Benin , Ireland , Peru , 2014 - Andorra , Estonia , Nicaragua , San Marino , Argentina , Bolivia , Brazil , Malta , 2013 - Cabo Verde , Honduras , TFYR Macedonia , 2011 - South Sudan , 2010 - Albania , Congo (Republic of) , Kenya , Tunisia , Poland , 2008 - Liechtenstein , Luxembourg , Republic of Moldova , Costa Rica , 2007 - Togo , Spain , Venezuela , Uruguay , Portugal , New Zealand , Netherlands , 2006 - Greece , 2005 - Hungary , 2004 - Romania , Ukraine , 2003 - Iceland 2002 - Turkmenistan , 2000 - Germany , Israel , Bulgaria , 1999 - Croatia , 1998 - Latvia , 1997 - Denmark , 1994 - Cyprus , 1989 - Austria , 1987 - Norway , 1983 - Finland , 1979 - Sweden . [3] Gershoff, E. T. (2002b). Parental corporal punishment and associated child behaviors and experiences:
A meta-analytic and theoretical review. Psychological Bulletin , 128 , 539–579. Miller-Perrin, C. L., Perrin, R. D., Kocur, J. L. (2009). Parental Physical and Psychological Aggression: Psychological Symptoms in Young Adults. The International Journal , 33 (1), 1–11. [4] Committee on the Rights of the Child , 2006. [5] The problem of Child Abuse. Comparative Report from Six East European Countries 2010–2013 . [6] Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262, 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d. [7] Clark, J. (2004). Against the corporal punishment of children. Cambridge Journal of Education , 34(3), 363–371. Kairienė, B. (2010). Orumo kategorija bausmės koncepcijoje. Logos , 65 , 144–153. Žukauskienė, R. (2012). Raidos psichologija: integruotas požiūris . Vilnius: Margi raštai. [8] Spruogis, E. (2002).
Šiuolaikinės demokratinės valstybės socialinė paskirtis ir funkcijos : daktaro disertacija . Socialiniai mokslai, teisė (01 S) . Vilnius: Lietuvos teisės universitetas. [9] Bieliauskaitė, R., Garckija, R., Jusienė, R. (2009). Bronchine astma sergančių ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologinio prisitaikymo, tėvų konfliktiškumo ir auklėjimo būdų sąsajos. Psichologija,40 , 37–52. Annerback, E.-M., Sahlqvist, L., Svedin, C. G., Wingren, G., Gustafsson, P. A. (2012). Child physical abuse and concurrence of other types of child abuse in Sweden – Associations with health and risk behaviors. Child Abuse & Neglect ,36 (7/8), 585–595. Ma, J., Han, Y., Delva, J., Castillo, M. (2012). Corporal Punishment and Youth Externalizing Behavior in Santiago, Chile. Child Abuse & Neglect: The International Journal ,36 (6), 481–490. [10] Gershoff, E. T. (2002a). Corporal punishment by parents and associated child behaviors and experiences: A meta-analytic and theoretical review. Psychological Bulletin ,128 , 539–579. Zolotor, A. J., Theodore, A. D., Chang, J. J., Berkoff, M. C., Runyan, D. K. (2008). Speak softly and forget the stick. Corporal punishment and child physical abuse. American Journal of Preventive Medicine ,35 (4), 364–369. Lansford, J. E., Sharma, Ch., Malone, P. S., Woodlief, D., Dodge, K. A., Oburu, P., Pastorelli, C., Skinner, A. T., Sorbring, E., Tapanya, S., Tirado, L. M. U., Zelli, A., Al-Hassan, S. M., Alampay, L. P., Bacchini, D., Bombi, A. S., Bornstein, M. H., Chang, L., Deater-Deckard, K., Di Giunta, L. (2014). Corporal Punishment, Maternal Warmth, and Child Adjustment: A Longitudinal Study in Eight Countries. Journal of Clinical Child & Adolescent Psychology ,43 (4), 670–685. [11] Sipavičienė, A. (2004). Prekyba moterimis: problemos, sprendimai, žvilgsnis iš vidaus . Vilnius:
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras. [12] Didžiokienė, A., Žemaitienė, N. (2005).
Smurtą patiriančių rizikos grupės vaikų psichologinė savijauta. Medicina ,41 (1), 59–66. [13] Grinevičiūtė, K. (2011). Fizinės bausmės vaikams: baudžiamasis teisinis vertinimas. Socialinių mokslų studijos , 3(2), 721-736. [14] Newell, P. (2001). Global progress towards giving up the habit of hitting children. New Handbook of Children’s Rights ,8 , 374–387. Doak, M. J. (2007). Child abuse and domestic violence . London: Thomson. [15] Žukauskienė, R., Malinauskienė, O. (2003). Parental rearing practices and problem behaviours in male deliquent adolescents versus controls. Socialinis darbas ,1 (3), 58–100. Aramavičiūtė, V., Martišauskienė, E. (2008). Santykių su tėvais pokyčių aspektai: paauglių požiūris. Acta paedagogica Vilnensia ,20 , 204–212. Simons, D. A., Wurtele, S. K. (2010). Relationships between parents’ use of corporal punishment and their children’s endorsement of spanking and hitting other children. Child Abuse & Neglect ,34 (9), 639–646. [16] Kaučikienė, J., Švedaitė-Sakalauskienė, B. (2007). Tėvo vaidmuo probleminėse šeimose: kokybinė analizė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika ,4 , 104–115. [17] Ateah, C. A., Secco, M. L., Woodgate, R. L. (2003). The risks and alternatives to physical punishment use with children. Journal of Pediatric Health Care ,17 (3), 126–132. Vittrup, B., Holden, G. W., Buck, J. (2006). Attitudes predict the use of physical punishment: A prospective study of the emergence of disciplinary practices. Pediatrics ,117 (6), 2055–2064. [18] The problem of Child Abuse. Comparative Report from Six East European Countries 2010–2013. [19] Bussmann, K. D., Erthal, C., Schroth, A. (2009). The Effect of Banning Corporal Punishment in Europe: A Five-Nation Comparison . Martin-Luther-Universitat Halle-Wittenberg, Germany.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas [1] :
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės
„Vaikas – žmogus, neturintis 18 metų“ rašytina formuluotė „Vaikas – asmuo iki
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse teikiamos smurto prieš vaiką ir atskirų jo formų apibrėžtys taisytinos, derinant jas tarpusavyje ir su kitais įstatymais. Pirma, siekiant išvengti teisės taikymo problemų, smurto prieš vaiką apibrėžimas derintinas su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu smurto apibrėžimu arba nurodytinas šių įstatymų nuostatų, apibrėžiančių smurtą, tarpusavio santykis. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje pateikta smurto sąvoka nepakankama ją taikant vaiko ir suaugusiojo santykiui, kadangi neapima nepriežiūros formos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte smurto sąvoka siauresnė nei nurodytame įstatyme, kiek tai susiję su asmeniui daromu poveikiu. Galiojančiame įstatyme nurodytas fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, o projekte – fizinis, emocinis ir seksualinis poveikis. Be to, susiejant smurto prieš vaiką apibrėžime asmens veikimą ar neveikimą su konkrečiomis baigtinėmis sąlygomis, gali būti nepagrįstai susiaurinamas smurto prieš vaiką apibrėžimas ir dėl to nepasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai.
Pastebėtina, kad pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnį, valstybės turi imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo „įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą“. Antra, smurto prieš vaiką apibrėžime vartojamas terminas neatsitiktinis veikimas ar neveikimas savaime nėra aiškus, todėl tikslintinas. Pastebėtina, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra pateikiamos trys žodžio „atsitiktinis“ reikšmės: 1) nejučiomis pasitaikęs, nenumatytas, 2) retai, progomis pasitaikantis ir 3) pakankamai nepagrįstas, nedėsningas. Taikant įstatymą, gali būti neaišku, kurios iš nurodytų reikšmių neiginys turimas omenyje vertinamoje įstatymo nuostatoje. Trečia, pagal teikiamą smurto prieš vaiką apibrėžimą veikimas ar neveikimas laikomas smurtu, jeigu jis yra „ galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis jo orumą“. Atsižvelgiant į tai, kad visos nurodytos veikimo ar neveikimo galimos pasekmės yra sujungtos jungtukais „ir“, „bei“, darytina išvada, kad atitinkamas veikimas ar neveikimas negalės būti laikomas smurtu, jeigu nebus bent vienos iš nurodytų aplinkybių. Diskutuotina, ar toks siūlymas nepagrįstai nesusiaurina smurto apibrėžimo. Be to, abejotinas sąlygos
„galintis sukelti“ vartojimas. Tokia sąlyga gali būti skirtingai
interpretuojama, todėl gali kelti daug teisės taikymo problemų. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad „smurto ir smurto formų apibrėžtyse siūloma įtraukti ne tik aiškiai identifikuojamą žalą, bet ir tikėtiną, kurią sunku ar net neįmanoma nustatyti ar kuri gali pasireikšti vėliau“.
Manytume, kad „tikėtina žala“ ir „galima žala“ nėra tapačios sąvokos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas laikyti smurtu prieš vaiką veiksmus, kurie gali sukelti neigiamas pasekmes, bet mažai tikėtina, kad jas sukels, gali neatitikti proporcingumo principo. Kita vertus, projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad smurto ir smurto formų apibrėžtyse įtvirtinta veiksmų galimybė sukelti žalą vaikui teisinių padarinių nesukelia, kiekvienu konkrečiu atveju žala turės būti konkrečiai nustatyta. Taigi nesuprantama, kokiu tikslu projekte siūloma smurtą prieš vaiką ir atskiras jo formas sieti su galimais teisiniais padariniais. Ketvirta, tikslintina, kokia vaiko „raida“ (fizinė, psichinė, socialinė ar kt.) turima omenyje. Penkta, diskutuotinas siūlymas apibrėžiant smurto sąvoką vartoti terminą „žeminti jo orumą“ vietoj paprastai tokiais atvejais vartojamo termino „žeminti garbę ir orumą“. Patyčios, šmeižtas, įžeidinėjimai, ypač fizinės ar psichinės prievartos atvejais, gali pažeminti ne tik vaiko orumą, bet ir jo garbę. Pažymėtina ir tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje nustatyta, kad nė vienas vaikas neturi patirti
„neteisėto kišimosi į jo garbę ir reputaciją“, o pagal Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 2.24 straipsnį yra ginama asmens garbė ir orumas, nedarant jokių išimčių vaikų atžvilgiu. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad įstatymai nustato atsakomybę už vaiko „garbės ir orumo žeminimą“. Taigi projekto straipsnių nuostatos nedera tarpusavyje.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, apibrėžiant smurto sąvoką, garbės ir orumo pažeminimas nėra būtina smurtą kvalifikuojanti sąlyga. Šešta, diskutuotina, ar fiziniu smurtu laikant tik tuos veiksmus, kurie atliekami prieš vaiko valią, nebus apsunkintas fizinio smurto fakto įrodinėjimas ir ar tokia nuostata, kai neatsižvelgiama į vaiko asmenybės ypatumus, nulemtus jo amžiaus, nepagrįstai nesusiaurina fizinio smurto sąvokos. Septinta, projektu siūloma emociniu smurtu laikyti kito asmens nuolatinę neigiamą nuostatą, galinčią turėti vaikui neigiamų pasekmių. Neaišku, kokiu būdu tokia „nuostata“ turėtų pasireikšti, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip smurtą. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama tokia žodžio „nuostata“ reikšmė: „ susidaręs nusistatymas vienodomis aplinkybėmis elgtis vienodai ar panašiai“. Pastebėtina, kad pagal projekte teikiamą smurto prieš vaiko apibrėžimą, smurtas turi pasireikšti kito asmens veikimu arba neveikimu. Aštunta, neaiškus projekto nuostatos, apibrėžiančios seksualinį smurtą, santykis su kitomis galiojančio įstatymo nuostatomis, nustatančiomis vaiko apsaugą nuo seksualinio išnaudojimo (43, 47 straipsniai). Devinta, pastebėtina, kad apibrėžiant nepriežiūrą, nurodomi veiksmai ar neveikimas, keliantys grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir (arba) orumui , o apibrėžiant smurtą prieš vaiką nurodomi veiksmai ar neveikimas galintys sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantys jo orumą . Atsižvelgiant į tai, kad nepriežiūrą siūloma laikyti viena iš smurto prieš vaiką formų, nuostatos derintinos tarpusavyje.
Tobulinant projektą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko poreikiai yra reliatyvios kategorijos, jų tenkinimas ar netenkinimas yra susijęs ir su materialinėmis šeimos galimybėmis, identifikuoti minimalius kiekybinius ir kokybinius vaiko poreikių standartus yra sunku ar net neįmanoma. [2] Todėl manytume, kad nepatenkinamą vaiko poreikių tenkinimą ar netenkinimą galima būtų laikyti viena iš smurto formų tik išimtinais atvejais, kai yra akivaizdi tiesioginė vaiko sveikatos ar vystymosi sutrikimo rizika. Kitu atveju yra grėsmė, kad taikant įstatymą bus nepagrįstai įsiterpiama į šeimos privatų gyvenimą. Be to, apibrėžiant nepriežiūrą reikia nurodyti konkrečius atsakingus už vaiko nepriežiūrą asmenis, kitu atveju būtų neaišku, kieno atžvilgiu ši nuostata taikoma. Dešimta, projekto 1 straipsnyje (keičiančiame įstatymo 2 straipsnį) teikiamos sąvokos nėra suderintos su kitomis galiojančio įstatymo sąvokomis. Pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje kaip viena iš smurto prieš vaiką formų apibrėžiama „emocinio smurto“ sąvoka, nors galiojančio įstatymo 43 straipsnyje yra vartojama kita – „psichinio smurto“ sąvoka. Projekto 1 straipsnyje taip pat apibrėžiama „seksualinio smurto“ sąvoka, nors galiojančiame įstatyme vartojamas kitas – „seksualinio išnaudojimo“ terminas (įstatymo 43 straipsnio 3 dalis, 47 straipsnis, 531 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, siūlytina šias sąvokas suderinti tarpusavyje. 3. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį 9 punktu, nurodant jame valstybės pareigą imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įžeidimų, grubaus elgesio ar išnaudojimo. Pastebėtina, kad įstatyme turi būti įtvirtintos konkrečios vaikų apsaugos priemonės.
Valstybės pareiga imtis visų reikiamų priemonių, kaip nurodyta projekte, yra bendro pobūdžio, ji yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose, įskaitant Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją. Atsižvelgiant į tai, projektas taisytinas, nustatant konkrečias vaiko teisių apsaugos garantijas, jeigu nepakanka įstatyme įtvirtintų. 4. Projekto 2 straipsniu siūlomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 punkto reikėtų atsisakyti, nes jis yra deklaratyvus, neturi teisinio krūvio. Be to, siūloma nuostata klaidinanti, nes galiojančiuose įstatymuose yra nustatytos sankcijos ir už kitas neteisėtas veikas vaiko atžvilgiu. Taip pat paminėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 punkto nuostata yra perteklinio pobūdžio, nes atsakomybė už vaiko teisės pažeidimus yra reglamentuojama galiojančio įstatymo IX skyriaus nuostatomis. Vadovaujantis įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi: „Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“
straipsniu, keičiančiu įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, vietoje galiojančios nuostatos, nustatančios, kad „draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis“ siekiama įtvirtinti naują nuostatą, nustatančią, kad „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas“.
Tačiau pastebėtina, kad teikiama įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisa (priešingai nei esama redakcija) nėra suderinta su galiojančio įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad „vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą“. 6. Projekte akcentuojamas siekis uždrausti fizines bausmes, nors šis terminas įstatyme nėra apibrėžiamas, dėl ko gali būti skirtingai interpretuojamas. Pavyzdžiui, svarstytina, kaip (ir ar) nauja projekto traktuotė dėl fizinės bausmės vaikui draudimo dera su teisinės atsakomybės poveikio priemonių nepilnamečiui asmeniui taikymu. Galiojantis teisinis reglamentavimas ne draudžia, o riboja vaikui skiriamų administracinių nuobaudų ir bausmių rūšis bei jų dydį (pavyzdžiui, įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).
Galiojančio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „vaikui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos (nusikalstamos) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos šios auklėjamojo poveikio (drausminimo) priemonės: 1) įspėjimas; 2) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį; 3) atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą; 4) namų priežiūra (laisvalaikio apribojimas); 5) atidavimas į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą; 6) kitos įstatymų numatytos priemonės (atsižvelgiant į vaiko amžių, jo padaryto pažeidimo pobūdį, kitas aplinkybes).“ Panašus auklėjamojo poveikio priemonių sąrašas nustatytas Baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje. Šio kodekso 90 straipsnio 1 dalyje nustatytas bausmių nepilnamečiams sąrašas, apimantis ir vienas iš griežčiausių bausmių, susijusių su fiziniu laisvės ribojimu, - areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme kaip
„fizinė bausmė“ galėtų būti traktuojama ir kai kurios procesinės prievartos
priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. 7. Akcentuotina, kad siekiant įtvirtinti naujo pobūdžio draudimą, nepakanka deklaratyvios įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos, bet būtina keisti teisinės atsakomybės pagrindus nustatančių teisės aktų, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso IX skyriaus ir (ar) Baudžiamojo kodekso XXIII skyriaus, nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad nesant pažeidimo sudėties, nėra galimas ir teisinės atsakomybės taikymas. 8. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) Projekto pavadinime žodžiai „
“ brauktini kaip pertekliniai (Rekomendacijų 89.2 papunktis). 2) Vadovaujantis Rekomendacijų 45 punktu įstatyme sąvokas įvardijantys terminai įstatymo projekte turi būti pateikiami paryškinti, o patys terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, todėl projekto
pakoreguotas. 3) Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio numatomas pavadinimas “Pagrindinės šio įstatymo sąvokos”. Įvertinus, kad minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamos sąvokos, o 3 dalyje pateikiamos smurto prieš vaiką formos – teisės normos, diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos teisės normos neturėtų būti išdėstytos atskirame įstatymo straipsnyje. 4) Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnį siūloma papildyti 9 ir 10 dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje 6 straipsnį sudaro ne dalys, o punktai, atsižvelgiant į tai, siūlomus minėto straipsnio pakeitimus reikėtų atitinkamai papildyti punktais, projekte išdėstant atskiromis straipsnio dalimis ir pakeitimų esmę išdėstant taip: „1. Papildyti 6 straipsnį 9 punktu:“ ir „2. Papildyti
(Rekomendacijų 89.2 papunkčio pavyzdžiai ). 5) Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis (Rekomendacijų 31.5 papunktis ). 6) Projekto lyginamajame variante žodžiai „ Projekto lyginamasis variantas
“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi
eilutes (Rekomendacijų 113.1 papunktis).
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 2396167, el. p. [email protected] [1] Atsižvelgus į tai, kad nutarimo projektą Teisės departamentas gavo 2016 m. lapkričio 30 d. ir šis projektas teikiamas 2016 m. gruodžio 1 d. Seimo plenariniame posėdyje, teikiame preliminarią išvadą dėl šio projekto. [2] Žr. Gediminas Sagatys. Vaiko teisė į šeimos ryšius. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006. P.93.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-12-02 Nr. S-2016-7645 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-113(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑113(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. gruodžio 1 d. išvados dėl Projekto 2 ir 3 punktuose pateiktomis pastabomis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688 , el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas [1] :
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės
„Vaikas – žmogus, neturintis 18 metų“ rašytina formuluotė „Vaikas – asmuo iki
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse teikiamos smurto prieš vaiką ir atskirų jo formų apibrėžtys taisytinos, derinant jas tarpusavyje ir su kitais įstatymais. Pirma, siekiant išvengti teisės taikymo problemų, smurto prieš vaiką apibrėžimas derintinas su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu smurto apibrėžimu arba nurodytinas šių įstatymų nuostatų, apibrėžiančių smurtą, tarpusavio santykis. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje pateikta smurto sąvoka nepakankama ją taikant vaiko ir suaugusiojo santykiui, kadangi neapima nepriežiūros formos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte smurto sąvoka siauresnė nei nurodytame įstatyme, kiek tai susiję su asmeniui daromu poveikiu. Galiojančiame įstatyme nurodytas fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, o projekte – fizinis, emocinis ir seksualinis poveikis. Be to, susiejant smurto prieš vaiką apibrėžime asmens veikimą ar neveikimą su konkrečiomis baigtinėmis sąlygomis, gali būti nepagrįstai susiaurinamas smurto prieš vaiką apibrėžimas ir dėl to nepasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai.
Pastebėtina, kad pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnį, valstybės turi imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo „įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą“. Antra, smurto prieš vaiką apibrėžime vartojamas terminas neatsitiktinis veikimas ar neveikimas savaime nėra aiškus, todėl tikslintinas. Pastebėtina, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra pateikiamos trys žodžio „atsitiktinis“ reikšmės: 1) nejučiomis pasitaikęs, nenumatytas, 2) retai, progomis pasitaikantis ir 3) pakankamai nepagrįstas, nedėsningas. Taikant įstatymą, gali būti neaišku, kurios iš nurodytų reikšmių neiginys turimas omenyje vertinamoje įstatymo nuostatoje. Trečia, pagal teikiamą smurto prieš vaiką apibrėžimą veikimas ar neveikimas laikomas smurtu, jeigu jis yra „ galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis jo orumą“. Atsižvelgiant į tai, kad visos nurodytos veikimo ar neveikimo galimos pasekmės yra sujungtos jungtukais „ir“, „bei“, darytina išvada, kad atitinkamas veikimas ar neveikimas negalės būti laikomas smurtu, jeigu nebus bent vienos iš nurodytų aplinkybių. Diskutuotina, ar toks siūlymas nepagrįstai nesusiaurina smurto apibrėžimo. Be to, abejotinas sąlygos
„galintis sukelti“ vartojimas. Tokia sąlyga gali būti skirtingai
interpretuojama, todėl gali kelti daug teisės taikymo problemų. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad „smurto ir smurto formų apibrėžtyse siūloma įtraukti ne tik aiškiai identifikuojamą žalą, bet ir tikėtiną, kurią sunku ar net neįmanoma nustatyti ar kuri gali pasireikšti vėliau“.
Manytume, kad „tikėtina žala“ ir „galima žala“ nėra tapačios sąvokos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas laikyti smurtu prieš vaiką veiksmus, kurie gali sukelti neigiamas pasekmes, bet mažai tikėtina, kad jas sukels, gali neatitikti proporcingumo principo. Kita vertus, projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad smurto ir smurto formų apibrėžtyse įtvirtinta veiksmų galimybė sukelti žalą vaikui teisinių padarinių nesukelia, kiekvienu konkrečiu atveju žala turės būti konkrečiai nustatyta. Taigi nesuprantama, kokiu tikslu projekte siūloma smurtą prieš vaiką ir atskiras jo formas sieti su galimais teisiniais padariniais. Ketvirta, tikslintina, kokia vaiko „raida“ (fizinė, psichinė, socialinė ar kt.) turima omenyje. Penkta, diskutuotinas siūlymas apibrėžiant smurto sąvoką vartoti terminą „žeminti jo orumą“ vietoj paprastai tokiais atvejais vartojamo termino „žeminti garbę ir orumą“. Patyčios, šmeižtas, įžeidinėjimai, ypač fizinės ar psichinės prievartos atvejais, gali pažeminti ne tik vaiko orumą, bet ir jo garbę. Pažymėtina ir tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje nustatyta, kad nė vienas vaikas neturi patirti
„neteisėto kišimosi į jo garbę ir reputaciją“, o pagal Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 2.24 straipsnį yra ginama asmens garbė ir orumas, nedarant jokių išimčių vaikų atžvilgiu. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad įstatymai nustato atsakomybę už vaiko „garbės ir orumo žeminimą“. Taigi projekto straipsnių nuostatos nedera tarpusavyje.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, apibrėžiant smurto sąvoką, garbės ir orumo pažeminimas nėra būtina smurtą kvalifikuojanti sąlyga. Šešta, diskutuotina, ar fiziniu smurtu laikant tik tuos veiksmus, kurie atliekami prieš vaiko valią, nebus apsunkintas fizinio smurto fakto įrodinėjimas ir ar tokia nuostata, kai neatsižvelgiama į vaiko asmenybės ypatumus, nulemtus jo amžiaus, nepagrįstai nesusiaurina fizinio smurto sąvokos. Septinta, projektu siūloma emociniu smurtu laikyti kito asmens nuolatinę neigiamą nuostatą, galinčią turėti vaikui neigiamų pasekmių. Neaišku, kokiu būdu tokia „nuostata“ turėtų pasireikšti, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip smurtą. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama tokia žodžio „nuostata“ reikšmė: „ susidaręs nusistatymas vienodomis aplinkybėmis elgtis vienodai ar panašiai“. Pastebėtina, kad pagal projekte teikiamą smurto prieš vaiko apibrėžimą, smurtas turi pasireikšti kito asmens veikimu arba neveikimu. Aštunta, neaiškus projekto nuostatos, apibrėžiančios seksualinį smurtą, santykis su kitomis galiojančio įstatymo nuostatomis, nustatančiomis vaiko apsaugą nuo seksualinio išnaudojimo (43, 47 straipsniai). Devinta, pastebėtina, kad apibrėžiant nepriežiūrą, nurodomi veiksmai ar neveikimas, keliantys grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir (arba) orumui , o apibrėžiant smurtą prieš vaiką nurodomi veiksmai ar neveikimas galintys sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantys jo orumą . Atsižvelgiant į tai, kad nepriežiūrą siūloma laikyti viena iš smurto prieš vaiką formų, nuostatos derintinos tarpusavyje.
Tobulinant projektą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko poreikiai yra reliatyvios kategorijos, jų tenkinimas ar netenkinimas yra susijęs ir su materialinėmis šeimos galimybėmis, identifikuoti minimalius kiekybinius ir kokybinius vaiko poreikių standartus yra sunku ar net neįmanoma. [2] Todėl manytume, kad nepatenkinamą vaiko poreikių tenkinimą ar netenkinimą galima būtų laikyti viena iš smurto formų tik išimtinais atvejais, kai yra akivaizdi tiesioginė vaiko sveikatos ar vystymosi sutrikimo rizika. Kitu atveju yra grėsmė, kad taikant įstatymą bus nepagrįstai įsiterpiama į šeimos privatų gyvenimą. Be to, apibrėžiant nepriežiūrą reikia nurodyti konkrečius atsakingus už vaiko nepriežiūrą asmenis, kitu atveju būtų neaišku, kieno atžvilgiu ši nuostata taikoma. Dešimta, projekto 1 straipsnyje (keičiančiame įstatymo 2 straipsnį) teikiamos sąvokos nėra suderintos su kitomis galiojančio įstatymo sąvokomis. Pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje kaip viena iš smurto prieš vaiką formų apibrėžiama „emocinio smurto“ sąvoka, nors galiojančio įstatymo 43 straipsnyje yra vartojama kita – „psichinio smurto“ sąvoka. Projekto 1 straipsnyje taip pat apibrėžiama „seksualinio smurto“ sąvoka, nors galiojančiame įstatyme vartojamas kitas – „seksualinio išnaudojimo“ terminas (įstatymo 43 straipsnio 3 dalis, 47 straipsnis, 531 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, siūlytina šias sąvokas suderinti tarpusavyje. 3. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį 9 punktu, nurodant jame valstybės pareigą imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įžeidimų, grubaus elgesio ar išnaudojimo. Pastebėtina, kad įstatyme turi būti įtvirtintos konkrečios vaikų apsaugos priemonės.
Valstybės pareiga imtis visų reikiamų priemonių, kaip nurodyta projekte, yra bendro pobūdžio, ji yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose, įskaitant Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją. Atsižvelgiant į tai, projektas taisytinas, nustatant konkrečias vaiko teisių apsaugos garantijas, jeigu nepakanka įstatyme įtvirtintų. 4. Projekto 2 straipsniu siūlomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 punkto reikėtų atsisakyti, nes jis yra deklaratyvus, neturi teisinio krūvio. Be to, siūloma nuostata klaidinanti, nes galiojančiuose įstatymuose yra nustatytos sankcijos ir už kitas neteisėtas veikas vaiko atžvilgiu. Taip pat paminėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 punkto nuostata yra perteklinio pobūdžio, nes atsakomybė už vaiko teisės pažeidimus yra reglamentuojama galiojančio įstatymo IX skyriaus nuostatomis. Vadovaujantis įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi: „Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“
straipsniu, keičiančiu įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, vietoje galiojančios nuostatos, nustatančios, kad „draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis“ siekiama įtvirtinti naują nuostatą, nustatančią, kad „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas“.
Tačiau pastebėtina, kad teikiama įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisa (priešingai nei esama redakcija) nėra suderinta su galiojančio įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad „vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą“. 6. Projekte akcentuojamas siekis uždrausti fizines bausmes, nors šis terminas įstatyme nėra apibrėžiamas, dėl ko gali būti skirtingai interpretuojamas. Pavyzdžiui, svarstytina, kaip (ir ar) nauja projekto traktuotė dėl fizinės bausmės vaikui draudimo dera su teisinės atsakomybės poveikio priemonių nepilnamečiui asmeniui taikymu. Galiojantis teisinis reglamentavimas ne draudžia, o riboja vaikui skiriamų administracinių nuobaudų ir bausmių rūšis bei jų dydį (pavyzdžiui, įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).
Galiojančio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „vaikui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos (nusikalstamos) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos šios auklėjamojo poveikio (drausminimo) priemonės: 1) įspėjimas; 2) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį; 3) atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą; 4) namų priežiūra (laisvalaikio apribojimas); 5) atidavimas į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą; 6) kitos įstatymų numatytos priemonės (atsižvelgiant į vaiko amžių, jo padaryto pažeidimo pobūdį, kitas aplinkybes).“ Panašus auklėjamojo poveikio priemonių sąrašas nustatytas Baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje. Šio kodekso 90 straipsnio 1 dalyje nustatytas bausmių nepilnamečiams sąrašas, apimantis ir vienas iš griežčiausių bausmių, susijusių su fiziniu laisvės ribojimu, - areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme kaip
„fizinė bausmė“ galėtų būti traktuojama ir kai kurios procesinės prievartos
priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. 7. Akcentuotina, kad siekiant įtvirtinti naujo pobūdžio draudimą, nepakanka deklaratyvios įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos, bet būtina keisti teisinės atsakomybės pagrindus nustatančių teisės aktų, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso IX skyriaus ir (ar) Baudžiamojo kodekso XXIII skyriaus, nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad nesant pažeidimo sudėties, nėra galimas ir teisinės atsakomybės taikymas. 8. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) Projekto pavadinime žodžiai „
“ brauktini kaip pertekliniai (Rekomendacijų 89.2 papunktis). 2) Vadovaujantis Rekomendacijų 45 punktu įstatyme sąvokas įvardijantys terminai įstatymo projekte turi būti pateikiami paryškinti, o patys terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, todėl projekto
pakoreguotas. 3) Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio numatomas pavadinimas “Pagrindinės šio įstatymo sąvokos”. Įvertinus, kad minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamos sąvokos, o 3 dalyje pateikiamos smurto prieš vaiką formos – teisės normos, diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos teisės normos neturėtų būti išdėstytos atskirame įstatymo straipsnyje. 4) Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnį siūloma papildyti 9 ir 10 dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje 6 straipsnį sudaro ne dalys, o punktai, atsižvelgiant į tai, siūlomus minėto straipsnio pakeitimus reikėtų atitinkamai papildyti punktais, projekte išdėstant atskiromis straipsnio dalimis ir pakeitimų esmę išdėstant taip: „1. Papildyti 6 straipsnį 9 punktu:“ ir „2. Papildyti
(Rekomendacijų 89.2 papunkčio pavyzdžiai ). 5) Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis (Rekomendacijų 31.5 papunktis ). 6) Projekto lyginamajame variante žodžiai „ Projekto lyginamasis variantas
“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi
eilutes (Rekomendacijų 113.1 papunktis).
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 2396167, el. p. [email protected] [1] Atsižvelgus į tai, kad 2016 m. gruodžio 1 d. įregistruotas projektas Nr. XIIIP-113(2) savo turiniu nesiskiria nuo 2016 m. lapkričio 30 d. įregistruoto projekto Nr. XIIIP-113, teikiame tokio paties turinio preliminarią išvadą dėl šio projekto. [2] Žr. Gediminas Sagatys. Vaiko teisė į šeimos ryšius. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006. P.93.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto
2017-01-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: T. Tomilinas – Komiteto pirmininko pavaduotojas, posėdžio pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė
R. Liekienė. Kviestieji asmenys: M. Majauskas – Seimo narys, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (TD), 2016-12-011 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas [1] :
metų“ rašytina formuluotė „Vaikas – asmuo iki 18 metų“. Pritarti. TD1
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse teikiamos smurto prieš vaiką ir atskirų jo formų apibrėžtys taisytinos, derinant jas tarpusavyje ir su kitais įstatymais. Pirma, siekiant išvengti teisės taikymo problemų, smurto prieš vaiką apibrėžimas derintinas su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu smurto apibrėžimu arba nurodytinas šių įstatymų nuostatų, apibrėžiančių smurtą, tarpusavio santykis.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje pateikta smurto sąvoka nepakankama ją taikant vaiko ir suaugusiojo santykiui, kadangi neapima nepriežiūros formos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte smurto sąvoka siauresnė nei nurodytame įstatyme, kiek tai susiję su asmeniui daromu poveikiu. Galiojančiame įstatyme nurodytas fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, o projekte – fizinis, emocinis ir seksualinis poveikis. Be to, susiejant smurto prieš vaiką apibrėžime asmens veikimą ar neveikimą su konkrečiomis baigtinėmis sąlygomis, gali būti nepagrįstai susiaurinamas smurto prieš vaiką apibrėžimas ir dėl to nepasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai. Pastebėtina, kad pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnį, valstybės turi imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo
„įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar
piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą“. Antra, smurto prieš vaiką apibrėžime vartojamas terminas neatsitiktinis veikimas ar neveikimas savaime nėra aiškus, todėl tikslintinas. Pastebėtina, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra pateikiamos trys žodžio „atsitiktinis“ reikšmės:
pasitaikantis ir 3) pakankamai nepagrįstas, nedėsningas. Taikant įstatymą, gali būti neaišku, kurios iš nurodytų reikšmių neiginys turimas omenyje vertinamoje įstatymo nuostatoje.
Trečia, pagal teikiamą smurto prieš vaiką apibrėžimą veikimas ar neveikimas laikomas smurtu, jeigu jis yra „galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis jo orumą“. Atsižvelgiant į tai, kad visos nurodytos veikimo ar neveikimo galimos pasekmės yra sujungtos jungtukais „ir“, „bei“, darytina išvada, kad atitinkamas veikimas ar neveikimas negalės būti laikomas smurtu, jeigu nebus bent vienos iš nurodytų aplinkybių. Diskutuotina, ar toks siūlymas nepagrįstai nesusiaurina smurto apibrėžimo. Be to, abejotinas sąlygos
„galintis sukelti“ vartojimas. Tokia sąlyga gali būti skirtingai interpretuojama,
todėl gali kelti daug teisės taikymo problemų. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad „smurto ir smurto formų apibrėžtyse siūloma įtraukti ne tik aiškiai identifikuojamą žalą, bet ir tikėtiną, kurią sunku ar net neįmanoma nustatyti ar kuri gali pasireikšti vėliau“. Manytume, kad
„tikėtina žala“ ir „galima žala“ nėra tapačios sąvokos. Kartu atkreiptinas
dėmesys, kad siūlymas laikyti smurtu prieš vaiką veiksmus, kurie gali sukelti neigiamas pasekmes, bet mažai tikėtina, kad jas sukels, gali neatitikti proporcingumo principo. Kita vertus, projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad smurto ir smurto formų apibrėžtyse įtvirtinta veiksmų galimybė sukelti žalą vaikui teisinių padarinių nesukelia, kiekvienu konkrečiu atveju žala turės būti konkrečiai nustatyta. Taigi nesuprantama, kokiu tikslu projekte siūloma smurtą prieš vaiką ir atskiras jo formas sieti su galimais teisiniais padariniais. Ketvirta, tikslintina, kokia vaiko „raida“ (fizinė, psichinė, socialinė ar kt.) turima omenyje. Penkta, diskutuotinas siūlymas apibrėžiant smurto sąvoką vartoti terminą „žeminti jo orumą“ vietoj paprastai tokiais atvejais vartojamo termino „žeminti garbę ir orumą“.
Patyčios, šmeižtas, įžeidinėjimai, ypač fizinės ar psichinės prievartos atvejais, gali pažeminti ne tik vaiko orumą, bet ir jo garbę. Pažymėtina ir tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje nustatyta, kad nė vienas vaikas neturi patirti „neteisėto kišimosi į jo garbę ir reputaciją“, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį yra ginama asmens garbė ir orumas, nedarant jokių išimčių vaikų atžvilgiu. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad įstatymai nustato atsakomybę už vaiko
„garbės ir orumo žeminimą“. Taigi projekto straipsnių nuostatos nedera
tarpusavyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, apibrėžiant smurto sąvoką, garbės ir orumo pažeminimas nėra būtina smurtą kvalifikuojanti sąlyga. Šešta, diskutuotina, ar fiziniu smurtu laikant tik tuos veiksmus, kurie atliekami prieš vaiko valią, nebus apsunkintas fizinio smurto fakto įrodinėjimas ir ar tokia nuostata, kai neatsižvelgiama į vaiko asmenybės ypatumus, nulemtus jo amžiaus, nepagrįstai nesusiaurina fizinio smurto sąvokos. Septinta, projektu siūloma emociniu smurtu laikyti kito asmens nuolatinę neigiamą nuostatą, galinčią turėti vaikui neigiamų pasekmių. Neaišku, kokiu būdu tokia
„nuostata“ turėtų pasireikšti, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip smurtą. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama tokia žodžio „nuostata“ reikšmė:
„ susidaręs nusistatymas vienodomis aplinkybėmis elgtis vienodai ar panašiai“. Pastebėtina, kad pagal projekte teikiamą smurto prieš vaiko apibrėžimą, smurtas turi pasireikšti kito asmens veikimu arba neveikimu.
Aštunta, neaiškus projekto nuostatos, apibrėžiančios seksualinį smurtą, santykis su kitomis galiojančio įstatymo nuostatomis, nustatančiomis vaiko apsaugą nuo seksualinio išnaudojimo (43, 47 straipsniai). Devinta, pastebėtina, kad apibrėžiant nepriežiūrą, nurodomi veiksmai ar neveikimas, keliantys grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir (arba) orumui , o apibrėžiant smurtą prieš vaiką nurodomi veiksmai ar neveikimas galintys sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantys jo orumą . Atsižvelgiant į tai, kad nepriežiūrą siūloma laikyti viena iš smurto prieš vaiką formų, nuostatos derintinos tarpusavyje. Tobulinant projektą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko poreikiai yra reliatyvios kategorijos, jų tenkinimas ar netenkinimas yra susijęs ir su materialinėmis šeimos galimybėmis, identifikuoti minimalius kiekybinius ir kokybinius vaiko poreikių standartus yra sunku ar net neįmanoma. [2] Todėl manytume, kad nepatenkinamą vaiko poreikių tenkinimą ar netenkinimą galima būtų laikyti viena iš smurto formų tik išimtinais atvejais, kai yra akivaizdi tiesioginė vaiko sveikatos ar vystymosi sutrikimo rizika. Kitu atveju yra grėsmė, kad taikant įstatymą bus nepagrįstai įsiterpiama į šeimos privatų gyvenimą. Be to, apibrėžiant nepriežiūrą reikia nurodyti konkrečius atsakingus už vaiko nepriežiūrą asmenis, kitu atveju būtų neaišku, kieno atžvilgiu ši nuostata taikoma. Dešimta, projekto 1 straipsnyje (keičiančiame įstatymo 2 straipsnį) teikiamos sąvokos nėra suderintos su kitomis galiojančio įstatymo sąvokomis. Pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje kaip viena iš smurto prieš vaiką formų apibrėžiama „emocinio smurto“ sąvoka, nors galiojančio įstatymo 43 straipsnyje yra vartojama kita – „psichinio smurto“ sąvoka.
Projekto 1 straipsnyje taip pat apibrėžiama „seksualinio smurto“ sąvoka, nors galiojančiame įstatyme vartojamas kitas – „seksualinio išnaudojimo“ terminas (įstatymo 43 straipsnio 3 dalis, 47 straipsnis, 531 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, siūlytina šias sąvokas suderinti tarpusavyje. Pritarti. 2
straipsnį 9 punktu, nurodant jame valstybės pareigą imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įžeidimų, grubaus elgesio ar išnaudojimo. Pastebėtina, kad įstatyme turi būti įtvirtintos konkrečios vaikų apsaugos priemonės. Valstybės pareiga imtis visų reikiamų priemonių, kaip nurodyta projekte, yra bendro pobūdžio, ji yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose, įskaitant Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją. Atsižvelgiant į tai, projektas taisytinas, nustatant konkrečias vaiko teisių apsaugos garantijas, jeigu nepakanka įstatyme įtvirtintų. Pritarti. 2
straipsniu siūlomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 punkto reikėtų atsisakyti, nes jis yra deklaratyvus, neturi teisinio krūvio. Be to, siūloma nuostata klaidinanti, nes galiojančiuose įstatymuose yra nustatytos sankcijos ir už kitas neteisėtas veikas vaiko atžvilgiu. Taip pat paminėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 punkto nuostata yra perteklinio pobūdžio, nes atsakomybė už vaiko teisės pažeidimus yra reglamentuojama galiojančio įstatymo IX skyriaus nuostatomis.
Vadovaujantis įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi: „Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“
straipsniu, keičiančiu įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, vietoje galiojančios nuostatos, nustatančios, kad „draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis“ siekiama įtvirtinti naują nuostatą, nustatančią, kad „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas“. Tačiau pastebėtina, kad teikiama įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisa (priešingai nei esama redakcija) nėra suderinta su galiojančio įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad „vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą“. Pritarti. 3
akcentuojamas siekis uždrausti fizines bausmes, nors šis terminas įstatyme nėra apibrėžiamas, dėl ko gali būti skirtingai interpretuojamas. Pavyzdžiui, svarstytina, kaip (ir ar) nauja projekto traktuotė dėl fizinės bausmės vaikui draudimo dera su teisinės atsakomybės poveikio priemonių nepilnamečiui asmeniui taikymu. Galiojantis teisinis reglamentavimas ne draudžia, o riboja vaikui skiriamų administracinių nuobaudų ir bausmių rūšis bei jų dydį (pavyzdžiui, įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).
Galiojančio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „vaikui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos (nusikalstamos) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos šios auklėjamojo poveikio (drausminimo) priemonės: 1) įspėjimas; 2) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį; 3) atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą; 4) namų priežiūra (laisvalaikio apribojimas); 5) atidavimas į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą; 6) kitos įstatymų numatytos priemonės (atsižvelgiant į vaiko amžių, jo padaryto pažeidimo pobūdį, kitas aplinkybes).“ Panašus auklėjamojo poveikio priemonių sąrašas nustatytas Baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje. Šio kodekso 90 straipsnio 1 dalyje nustatytas bausmių nepilnamečiams sąrašas, apimantis ir vienas iš griežčiausių bausmių, susijusių su fiziniu laisvės ribojimu, - areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme kaip „fizinė bausmė“ galėtų būti traktuojama ir kai kurios procesinės prievartos priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. Pritarti. 3
siekiant įtvirtinti naujo pobūdžio draudimą, nepakanka deklaratyvios įstatymo
pagrindus nustatančių teisės aktų, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso IX skyriaus ir (ar) Baudžiamojo kodekso XXIII skyriaus, nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad nesant pažeidimo sudėties, nėra galimas ir teisinės atsakomybės taikymas. Pritarti. 8. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) Projekto pavadinime žodžiai „
“ brauktini kaip pertekliniai (Rekomendacijų 89.2 papunktis). 2) Vadovaujantis Rekomendacijų 45 punktu įstatyme sąvokas įvardijantys terminai įstatymo projekte turi būti pateikiami paryškinti, o patys terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, todėl projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo 2 straipsnis turėtų būti atitinkamai pakoreguotas. 3) Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio numatomas pavadinimas “Pagrindinės šio įstatymo sąvokos”. Įvertinus, kad minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamos sąvokos, o 3 dalyje pateikiamos smurto prieš vaiką formos – teisės normos, diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos teisės normos neturėtų būti išdėstytos atskirame įstatymo straipsnyje. 4) Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnį siūloma papildyti 9 ir 10 dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje 6 straipsnį sudaro ne dalys, o punktai, atsižvelgiant į tai, siūlomus minėto straipsnio pakeitimus reikėtų atitinkamai papildyti punktais, projekte išdėstant atskiromis straipsnio dalimis ir pakeitimų esmę išdėstant taip: „1. Papildyti 6 straipsnį 9 punktu:“ ir „2. Papildyti 6 straipsnį 10 punktu:“ (Rekomendacijų 89.2 papunkčio pavyzdžiai ). 5) Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis (Rekomendacijų 31.5 papunktis ). 6) Projekto lyginamajame variante žodžiai „ Projekto lyginamasis variantas
“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi eilutes
(Rekomendacijų 113.1 papunktis). Pritarti. 2.
Teisingumo ministerijos, 2016-12-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑113(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. gruodžio 1 d. išvados dėl Projekto 2 ir 3 punktuose pateiktomis pastabomis. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: ‑
pasiūlymai: ‑
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiantį Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė
Tomas Tomilinas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas Komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė [1] Atsižvelgus į tai, kad 2016 m. gruodžio 1 d. įregistruotas projektas Nr. XIIIP-113(2) savo turiniu nesiskiria nuo 2016 m. lapkričio 30 d. įregistruoto projekto Nr. XIIIP-113, teikiame tokio paties turinio preliminarią išvadą dėl šio projekto. [2] Žr. Gediminas Sagatys. Vaiko teisė į šeimos ryšius. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006. P.93.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2016 m. gruodžio 14 d. Nr. 102-P-45(6)
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Mykolas Majauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai:
Dainora Bernackienė, Ričardas Černiauskas, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė, SOS vaikų kaimas direktorė Liudovika Pakalkaitė, Paramos vaikams centro atstovė Ieva Daniūnaitė, Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė Rasa Dičpetrienė, Mykolo Riomerio universiteto atstovė Brigita Kairienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas [1] :
straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „Vaikas – žmogus, neturintis 18 metų“ rašytina formuluotė „Vaikas – asmuo iki 18 metų“.
Nepritarti JT Vaiko teisių konvencijoje (1str.) originalo kalba (anglų) vaikas įvardijamas „žmogumi“, galiojančiame Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (2 str.) vaikas taip pat įvardijamas ,,žmogumi“. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vartojamos 3 sąvokos: ,,žmogus“, ,,pilietis“, ,,asmuo“. Kaip matyti iš šių nuostatų, terminas „ž mogus “ vartojamas tuomet, kai kalbama apie teises, laisves ir gyvybę; „p ilietis“
Vaiko teisių konvencijos ir galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad ES valstybės įvairiai vartoja vaiko sąvoką: Estija vaiką įvardija žmogumi, Belgija – tai individas iki 18 m., Italija – kiekvienas iki 18 m., Liuksemburgas – vaikas yra mažametis arba individas iki 18 m., Lenkija ir Danija – kaip nurodyta pačioje Konvencijoje, t.y. vaikas yra žmogus. Pasiūlymas :
Tačiau formuluotė tobulintina, nustatant, kad Vaikas
straipsnio 2 ir 3 dalyse teikiamos smurto prieš vaiką ir atskirų jo formų apibrėžtys taisytinos, derinant jas tarpusavyje ir su kitais įstatymais. Pirma, siekiant išvengti teisės taikymo problemų, smurto prieš vaiką apibrėžimas derintinas su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu smurto apibrėžimu arba nurodytinas šių įstatymų nuostatų, apibrėžiančių smurtą, tarpusavio santykis.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje pateikta smurto sąvoka nepakankama ją taikant vaiko ir suaugusiojo santykiui, kadangi neapima nepriežiūros formos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte smurto sąvoka siauresnė nei nurodytame įstatyme, kiek tai susiję su asmeniui daromu poveikiu. Galiojančiame įstatyme nurodytas fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, o projekte – fizinis, emocinis ir seksualinis poveikis. Be to, susiejant smurto prieš vaiką apibrėžime asmens veikimą ar neveikimą su konkrečiomis baigtinėmis sąlygomis, gali būti nepagrįstai susiaurinamas smurto prieš vaiką apibrėžimas ir dėl to nepasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai. Pastebėtina, kad pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnį, valstybės turi imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo „įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą“. Pritarti iš dalies Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų specialistai (psichologai, edukologai, socialiniai darbuotojai) akcentuoja smurto prieš vaiką pasekmių sunkumą, todėl pabrėžia būtinybę vaikui (kaip asmeniui, kuris visiškai negali ar gali tik iš dalies pasakyti, ką jis patyrė) šiame įstatyme (kaip specialiajame) apibrėžti smurto prieš vaiką sąvoką ir smurto formas, kurios nebūtinai turi sutapti su suaugusiam (kaip veiksniam asmeniui, kuris pajėgus pats paaiškinti patirto smurto turinį) taikomu smurto apibrėžimu.
Be to, smurtautojas nėra siejamas tik su suaugusiu asmeniu, nes prieš vaiką gali smurtauti ir kiti vaikai. Kadangi JT Vaiko teisių konvencijoje be nurodytų 4 smurto prieš vaiką formų kalbama ir apie įvairiausio pobūdžio smurtą prieš vaiką, todėl pritartina siūlymui tobulinti apibrėžimą, kad asmens veikimas prieš vaiką nebūtų siejamas tik su konkrečiomis baigtinėmis sąlygomis. Antra, siūlytina pakeisti emocinio smurto prieš vaiką pavadinimą į ,,psichologinis smurtas prieš vaiką“ (tai atitiktų JT Vaiko teisių konvencijos 19 str. 1 d. nuostatas.). Trečia, pažymėtina, kad teisės aktuose sąvokų apibrėžimai gali skirtis, atsižvelgiant į reguliavimo sritį bei specifinius jų tikslus. Tačiau dėl atskirų įstatymų nuostatų taikymo neturi kilti klausimų, todėl projektas tobulintinas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Antra, smurto prieš vaiką apibrėžime vartojamas terminas neatsitiktinis veikimas ar neveikimas savaime nėra aiškus, todėl tikslintinas. Pastebėtina, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra pateikiamos trys žodžio „atsitiktinis“ reikšmės: 1) nejučiomis pasitaikęs, nenumatytas, 2) retai, progomis pasitaikantis ir 3) pakankamai nepagrįstas, nedėsningas. Taikant įstatymą, gali būti neaišku, kurios iš nurodytų reikšmių neiginys turimas omenyje vertinamoje įstatymo nuostatoje. Pritarti Pasiūlymas :
Siūlytina smurto prieš vaiką apibrėžime atsisakyti termino „neatsitiktinis“. 4.
2 Trečia, pagal teikiamą smurto prieš vaiką apibrėžimą veikimas ar neveikimas laikomas smurtu, jeigu jis yra „ galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis jo orumą“. Atsižvelgiant į tai, kad visos nurodytos veikimo ar neveikimo galimos pasekmės yra sujungtos jungtukais „ir“, „bei“, darytina išvada, kad atitinkamas veikimas ar neveikimas negalės būti laikomas smurtu, jeigu nebus bent vienos iš nurodytų aplinkybių. Diskutuotina, ar toks siūlymas nepagrįstai nesusiaurina smurto apibrėžimo. Be to, abejotinas sąlygos „galintis sukelti“ vartojimas. Tokia sąlyga gali būti skirtingai interpretuojama, todėl gali kelti daug teisės taikymo problemų. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad „smurto ir smurto formų apibrėžtyse siūloma įtraukti ne tik aiškiai identifikuojamą žalą, bet ir tikėtiną, kurią sunku ar net neįmanoma nustatyti ar kuri gali pasireikšti vėliau“. Manytume, kad „tikėtina žala“ ir „galima žala“ nėra tapačios sąvokos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas laikyti smurtu prieš vaiką veiksmus, kurie gali sukelti neigiamas pasekmes, bet mažai tikėtina, kad jas sukels, gali neatitikti proporcingumo principo. Kita vertus, projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad smurto ir smurto formų apibrėžtyse įtvirtinta veiksmų galimybė sukelti žalą vaikui teisinių padarinių nesukelia, kiekvienu konkrečiu atveju žala turės būti konkrečiai nustatyta. Taigi nesuprantama, kokiu tikslu projekte siūloma smurtą prieš vaiką ir atskiras jo formas sieti su galimais teisiniais padariniais. Atsižvelgti Pasiūlymas :
Smurto prieš vaiką sąvoką tobulinti vietoje žodžių „ir galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis orumą“ rašant žodžius „dėl kurių vaikas patiria žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Ketvirta, tikslintina, kokia vaiko „raida“ (fizinė, psichinė, socialinė ar kt.) turima omenyje.
Nepritarti Visą vaiko raidą priimta skirstyti į keletą sričių, t.y. fizinę, pažintinę ir psichosocialinę. Fizinė raida daugiausia yra susijusi su pokyčiais, vykstančiais kūne, motoriniais gebėjimais, sveikata ir pan. Pažintinė raida apima įvairius intelektinius gebėjimus, kurie padeda įgyti žinių ir suprasti aplinką: vaizduotę, atmintį, išmokimo procesus, mąstymą, suvokimą, kalbą. Psichosocialinė raida susideda iš vaiko bendravimo gebėjimų, emocijų, taip pat asmenybės vystymosi. Todėl, Projekte vartojama žodis „ raida “, suprantamas kaip visapusiška raida, apimanti vaiko fizinę, pažintinę ir psichosocialinę raidą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Penkta, diskutuotinas siūlymas apibrėžiant smurto sąvoką vartoti terminą „žeminti jo orumą“ vietoj paprastai tokiais atvejais vartojamo termino „žeminti garbę ir orumą“. Patyčios, šmeižtas, įžeidinėjimai, ypač fizinės ar psichinės prievartos atvejais, gali pažeminti ne tik vaiko orumą, bet ir jo garbę. Pažymėtina ir tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje nustatyta, kad nė vienas vaikas neturi patirti „neteisėto kišimosi į jo garbę ir reputaciją“, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
vaikų atžvilgiu. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad įstatymai nustato atsakomybę už vaiko
„garbės ir orumo žeminimą“. Taigi projekto straipsnių nuostatos nedera
tarpusavyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, apibrėžiant smurto sąvoką, garbės ir orumo pažeminimas nėra būtina smurtą kvalifikuojanti sąlyga.
Pritarti Pasiūlymas : Smurto prieš vaiką sąvoką tobulinti vietoje žodžių „ ir galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis orumą “ rašant žodžius „ dėl kurių vaikas patiria žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui
“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
31 Šešta, diskutuotina, ar fiziniu smurtu laikant tik tuos veiksmus, kurie atliekami prieš vaiko valią, nebus apsunkintas fizinio smurto fakto įrodinėjimas ir ar tokia nuostata, kai neatsižvelgiama į vaiko asmenybės ypatumus, nulemtus jo amžiaus, nepagrįstai nesusiaurina fizinio smurto sąvokos. Pritarti Siūlytina vietoje žodžių „prieš vaiko valią“ rašyti žodžius „prieš vaiką“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32 Septinta, projektu siūloma emociniu smurtu laikyti kito asmens nuolatinę neigiamą nuostatą, galinčią turėti vaikui neigiamų pasekmių. Neaišku, kokiu būdu tokia
„nuostata“ turėtų pasireikšti, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip smurtą. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama tokia žodžio „nuostata“
reikšmė: „ susidaręs nusistatymas vienodomis aplinkybėmis elgtis vienodai ar panašiai“. Pastebėtina, kad pagal projekte teikiamą smurto prieš vaiko apibrėžimą, smurtas turi pasireikšti kito asmens veikimu arba neveikimu. Pritarti Siūlytina vietoj žodžių „ emocinis smurtas “ vartoti „ psichologinis smurtas “.
Pritartina siūlymui apibrėžimą tikslinti, atsisakant jame žodžio „ nuostata “, o visą apibrėžimą dėstyti taip:
2) emocinis psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl nuolatinis vaiko , jo individualumo nepripažinimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, pozityvios socializacijos trikdymas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena , galintis sukelti sukelianti žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai , bei žeminantis jo orumą garbei ir orumui .“
3 3 Aštunta, neaiškus projekto nuostatos, apibrėžiančios seksualinį smurtą, santykis su kitomis galiojančio įstatymo nuostatomis, nustatančiomis vaiko apsaugą nuo seksualinio išnaudojimo (43, 47 straipsniai). Pritarti Seksualinis išnaudojimas – tai asmens išnaudojimas seksualinių paslaugų teikimui. Seksualinio smurto prieš vaiką apibrėžime yra pasisakoma ir apie seksualinį išnaudojimą: „<...>arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų<...>“ Kartu siūlytina tikslinti šią apibrėžimo dalį:
“3) seksualinis smurtas-kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir galintys sukelti sukeliantis žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, bei žeminantys jo orumą garbei ir orumui ;”
3 3 Devinta, pastebėtina, kad apibrėžiant nepriežiūrą, nurodomi veiksmai ar neveikimas, keliantys grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir (arba) orumui , o apibrėžiant smurtą prieš vaiką nurodomi veiksmai ar neveikimas galintys sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantys jo orumą . Atsižvelgiant į tai, kad nepriežiūrą siūloma laikyti viena iš smurto prieš vaiką formų, nuostatos derintinos tarpusavyje.
Tobulinant projektą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko poreikiai yra reliatyvios kategorijos, jų tenkinimas ar netenkinimas yra susijęs ir su materialinėmis šeimos galimybėmis, identifikuoti minimalius kiekybinius ir kokybinius vaiko poreikių standartus yra sunku ar net neįmanoma. [2] Todėl manytume, kad nepatenkinamą vaiko poreikių tenkinimą ar netenkinimą galima būtų laikyti viena iš smurto formų tik išimtinais atvejais, kai yra akivaizdi tiesioginė vaiko sveikatos ar vystymosi sutrikimo rizika. Kitu atveju yra grėsmė, kad taikant įstatymą bus nepagrįstai įsiterpiama į šeimos privatų gyvenimą. Be to, apibrėžiant nepriežiūrą reikia nurodyti konkrečius atsakingus už vaiko nepriežiūrą asmenis, kitu atveju būtų neaišku, kieno atžvilgiu ši nuostata taikoma. Pritarti „ Nepriežiūros “ sąvoką siūlytina tobulinti, vietoje žodžių „ kito asmens “ rašant „ vaiko atstovo ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens “ ir išdėstyti taip: „ Nepriežiūra
kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių ir socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, sukėlęs žalą ir keliantis grėsmę vaiko gyvybei , sveikatai, raidai, garbei ir /arba orumui“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-011 Dešimta, projekto 1 straipsnyje (keičiančiame įstatymo 2 straipsnį) teikiamos sąvokos nėra suderintos su kitomis galiojančio įstatymo sąvokomis. Pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje kaip viena iš smurto prieš vaiką formų apibrėžiama „emocinio smurto“ sąvoka, nors galiojančio įstatymo 43 straipsnyje yra vartojama kita –
„psichinio smurto“ sąvoka. Projekto 1 straipsnyje taip pat apibrėžiama
„seksualinio smurto“ sąvoka, nors galiojančiame įstatyme vartojamas kitas –
„seksualinio išnaudojimo“ terminas (įstatymo 43 straipsnio 3 dalis, 47
straipsnis, 531 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, siūlytina šias sąvokas suderinti tarpusavyje. Pritarti Nuostatos turi būti suderintos. Pažymėtina, kad siūloma vietoje „ emocinio smurto “ vartoti „ psichologinio smurto
“ sąvoką. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį 9 punktu, nurodant jame valstybės pareigą imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įžeidimų, grubaus elgesio ar išnaudojimo. Pastebėtina, kad įstatyme turi būti įtvirtintos konkrečios vaikų apsaugos priemonės. Valstybės pareiga imtis visų reikiamų priemonių, kaip nurodyta projekte, yra bendro pobūdžio, ji yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose, įskaitant Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją. Atsižvelgiant į tai, projektas taisytinas, nustatant konkrečias vaiko teisių apsaugos garantijas, jeigu nepakanka įstatyme įtvirtintų. Pritarti
10
straipsnio 10 punkto reikėtų atsisakyti, nes jis yra deklaratyvus, neturi teisinio krūvio. Be to, siūloma nuostata klaidinanti, nes galiojančiuose įstatymuose yra nustatytos sankcijos ir už kitas neteisėtas veikas vaiko atžvilgiu. Taip pat paminėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio
pažeidimus yra reglamentuojama galiojančio įstatymo IX skyriaus nuostatomis.
Vadovaujantis įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi: „Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“ Pritarti Pasiūlymas : „
prieš vaiką, įskaitant fizinių bausmių taikymą, jo garbės ir orumo žeminimą, įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. “
straipsnio 2 dalį, vietoje galiojančios nuostatos, nustatančios, kad
„draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su
juo elgtis“ siekiama įtvirtinti naują nuostatą, nustatančią, kad „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas“. Tačiau pastebėtina, kad teikiama įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisa (priešingai nei esama redakcija) nėra suderinta su galiojančio įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad „vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą“. Pritarti
akcentuojamas siekis uždrausti fizines bausmes, nors šis terminas įstatyme nėra apibrėžiamas, dėl ko gali būti skirtingai interpretuojamas. Pavyzdžiui, svarstytina, kaip (ir ar) nauja projekto traktuotė dėl fizinės bausmės vaikui draudimo dera su teisinės atsakomybės poveikio priemonių nepilnamečiui asmeniui taikymu.
Galiojantis teisinis reglamentavimas ne draudžia, o riboja vaikui skiriamų administracinių nuobaudų ir bausmių rūšis bei jų dydį (pavyzdžiui, įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Galiojančio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „vaikui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos (nusikalstamos) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos šios auklėjamojo poveikio (drausminimo) priemonės: 1) įspėjimas; 2) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį; 3) atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą; 4) namų priežiūra (laisvalaikio apribojimas); 5) atidavimas į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą; 6) kitos įstatymų numatytos priemonės (atsižvelgiant į vaiko amžių, jo padaryto pažeidimo pobūdį, kitas aplinkybes).“ Panašus auklėjamojo poveikio priemonių sąrašas nustatytas Baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje. Šio kodekso 90 straipsnio 1 dalyje nustatytas bausmių nepilnamečiams sąrašas, apimantis ir vienas iš griežčiausių bausmių, susijusių su fiziniu laisvės ribojimu, - areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme kaip
„fizinė bausmė“ galėtų būti traktuojama ir kai kurios procesinės prievartos
priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. Pritarti Siekiant išvengti Teisės departamento pastaboje nurodytų normų taikymo neaiškumų, siūlytina pagrindiniam komitetui apibrėžti „ fizinės bausmės
“ sąvoką. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2016-12-013 7.
Akcentuotina, kad siekiant įtvirtinti naujo pobūdžio draudimą, nepakanka deklaratyvios įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos, bet būtina keisti teisinės atsakomybės pagrindus nustatančių teisės aktų, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso IX skyriaus ir (ar) Baudžiamojo kodekso XXIII skyriaus, nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad nesant pažeidimo sudėties, nėra galimas ir teisinės atsakomybės taikymas. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už vaiko teisių pažeidimą , siūlytina projekto 3 straipsnį, keičiantį įstatymo 10 straipsnio 2 dalį tobulinti smurto, įskaitant fizinių bausmių, draudimą siejant su vaiko teisėmis, t.y. „ Visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų visų formų smurto, įskaitant ir fizines bausmes .“
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau
1) Projekto pavadinime žodžiai „
“ brauktini kaip pertekliniai (Rekomendacijų 89.2 papunktis). Pritarti
2016-12-011
2) Vadovaujantis Rekomendacijų 45 punktu įstatyme sąvokas įvardijantys terminai įstatymo projekte turi būti pateikiami paryškinti, o patys terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, todėl projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo 2 straipsnis turėtų būti atitinkamai pakoreguotas.
Pritarti Be to, pažymėtina, kad naujos įstatyme siūlomos įtvirtinti sąvokos turi būti aprobuotos Terminų banke. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-011
3) Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio numatomas pavadinimas “Pagrindinės šio įstatymo sąvokos”. Įvertinus, kad minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamos sąvokos, o 3 dalyje pateikiamos smurto prieš vaiką formos – teisės normos, diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos teisės normos neturėtų būti išdėstytos atskirame įstatymo straipsnyje. Pritarti
2016-12-012
4) Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnį siūloma papildyti 9 ir 10 dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje 6 straipsnį sudaro ne dalys, o punktai, atsižvelgiant į tai, siūlomus minėto straipsnio pakeitimus reikėtų atitinkamai papildyti punktais, projekte išdėstant atskiromis straipsnio dalimis ir pakeitimų esmę išdėstant taip:
„1. Papildyti 6 straipsnį 9 punktu:“ ir „2. Papildyti 6 straipsnį 10 punktu:“ (Rekomendacijų
2016-12-01 *
5) Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis (Rekomendacijų 31.5 papunktis). Pritarti
2016-12-01 *
6) Projekto lyginamajame variante žodžiai „ Projekto lyginamasis variantas
“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi eilutes
(Rekomendacijų 113.1 papunktis). Pritarti 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas : siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-12-141 1 Pasiūlymas :
1Vaikas – žmogus neturintis iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Pritarti
2 Pasiūlymas : Smurto prieš vaiką sąvoką tobulinti vietoje žodžių „ ir galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis orumą “ rašant žodžius „ dėl kurių vaikas patiria žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui “. Pritarti
3 2 Pasiūlymas :
2) emocinis psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl nuolatinis vaiko , jo individualumo nepripažinimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, pozityvios socializacijos trikdymas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena , galintis sukelti sukelianti žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai , bei žeminantis jo orumą garbei ir orumui .“ Pritarti 4.
3 3 Pasiūlymas :
“3) seksualinis smurtas-kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir galintys sukelti sukeliantis žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, bei žeminantys jo orumą garbei ir orumui ;”
3 4 Pasiūlymas :
„ Nepriežiūra – tai vaiko atstovo pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių ir socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, sukėlęs žalą ir keliantis grėsmę vaiko gyvybei , sveikatai, raidai, garbei ir /arba orumui“. Pritarti
10 Pasiūlymas :
„ 10) Už visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizinių bausmių taikymą, jo garbės ir orumo žeminimą, įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
“ Pritarti
7Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-12-143 Pasiūlymas :
„ Visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų visų formų smurto, įskaitant ir fizines bausmes .“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
už –9 , prieš –nėra, susilaikė –nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Šalaševičiūtė, K.Masiulis.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė
žmogaus teisių komitetas
2016 m. gruodžio 20 d.; 2017 m. sausio 11 d. Nr. 112-P-2
(vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė – Nielsen, Justas Džiugelis, Sergrejus Jovaiša, Stasys Tumėnas, Rokas Žilinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė, kviestieji asmenys: Seimo nariai Mykolas Majauskas, Dovilė Šakalienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)
(2016-12-01)1
įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „Vaikas – žmogus, neturintis 18 metų“ rašytina formuluotė „Vaikas – asmuo iki 18 metų“. Nepritarti Vaiko teisių konvencijoje vartojamas terminas „žmogus“, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kalbant apie žmogaus teises ar vaiko, kaip prigimtinių žmogaus teisių turėtojo teises, vartotinas terminas žmogus. Pritartina Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)1
siekiant išvengti teisės taikymo problemų, smurto prieš vaiką apibrėžimas derintinas su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu smurto apibrėžimu arba nurodytinas šių įstatymų nuostatų, apibrėžiančių smurtą, tarpusavio santykis.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje pateikta smurto sąvoka nepakankama ją taikant vaiko ir suaugusiojo santykiui, kadangi neapima nepriežiūros formos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte smurto sąvoka siauresnė nei nurodytame įstatyme, kiek tai susiję su asmeniui daromu poveikiu. Galiojančiame įstatyme nurodytas fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, o projekte – fizinis, emocinis ir seksualinis poveikis. Be to, susiejant smurto prieš vaiką apibrėžime asmens veikimą ar neveikimą su konkrečiomis baigtinėmis sąlygomis, gali būti nepagrįstai susiaurinamas smurto prieš vaiką apibrėžimas ir dėl to nepasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai. Pastebėtina, kad pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnį, valstybės turi imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo „įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą“. Pritarti Iš dalies Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentams, kad teisės aktuose sąvokų apibrėžimai gali skirtis, atsižvelgiant į reguliavimo sritį bei specifinius jų tikslus. Tačiau dėl atskirų įstatymų nuostatų taikymo neturi kilti klausimų, todėl projektas tobulintinas. Siūlytina šiame įstatyme (kaip specialiajame) apibrėžti smurto prieš vaiką sąvoką ir nustatyti smurto formas, kurios nebūtinai turi sutapti su suaugusiam (kaip veiksniam asmeniui, kuris pajėgus pats paaiškinti patirto smurto turinį) taikomu smurto apibrėžimu.
Kadangi JT Vaiko teisių konvencijoje be nurodytų 4 smurto prieš vaiką formų kalbama ir apie įvairiausio pobūdžio smurtą prieš vaiką, todėl pritartina siūlymui tobulinti apibrėžimą, kad asmens veikimas prieš vaiką nebūtų siejamas tik su konkrečiomis baigtinėmis sąlygomis. Taip pat keistina emocinio smurto prieš vaiką sąvoka į ,,psichologinio smurto prieš vaiką sąvoką“ (tai atitiktų JT Vaiko teisių konvencijos 19 str. 1 d. nuostatas.). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01) Antra, smurto prieš vaiką apibrėžime vartojamas terminas neatsitiktinis veikimas ar neveikimas savaime nėra aiškus, todėl tikslintinas. Pastebėtina, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra pateikiamos trys žodžio „atsitiktinis“ reikšmės: 1) nejučiomis pasitaikęs, nenumatytas, 2) retai, progomis pasitaikantis ir 3) pakankamai nepagrįstas, nedėsningas. Taikant įstatymą, gali būti neaišku, kurios iš nurodytų reikšmių neiginys turimas omenyje vertinamoje įstatymo nuostatoje. Pritarti Išbraukti žodį „atsitiktinis“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)1
veikimas ar neveikimas laikomas smurtu, jeigu jis yra „galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis jo orumą“. Atsižvelgiant į tai, kad visos nurodytos veikimo ar neveikimo galimos pasekmės yra sujungtos jungtukais „ir“, „bei“, darytina išvada, kad atitinkamas veikimas ar neveikimas negalės būti laikomas smurtu, jeigu nebus bent vienos iš nurodytų aplinkybių. Diskutuotina, ar toks siūlymas nepagrįstai nesusiaurina smurto apibrėžimo. Be to, abejotinas sąlygos „galintis sukelti“ vartojimas. Tokia sąlyga gali būti skirtingai interpretuojama, todėl gali kelti daug teisės taikymo problemų.
Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad „smurto ir smurto formų apibrėžtyse siūloma įtraukti ne tik aiškiai identifikuojamą žalą, bet ir tikėtiną, kurią sunku ar net neįmanoma nustatyti ar kuri gali pasireikšti vėliau“. Manytume, kad „tikėtina žala“ ir
„galima žala“ nėra tapačios sąvokos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas
laikyti smurtu prieš vaiką veiksmus, kurie gali sukelti neigiamas pasekmes, bet mažai tikėtina, kad jas sukels, gali neatitikti proporcingumo principo. Kita vertus, projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad smurto ir smurto formų apibrėžtyse įtvirtinta veiksmų galimybė sukelti žalą vaikui teisinių padarinių nesukelia, kiekvienu konkrečiu atveju žala turės būti konkrečiai nustatyta. Taigi nesuprantama, kokiu tikslu projekte siūloma smurtą prieš vaiką ir atskiras jo formas sieti su galimais teisiniais padariniais. Pritarti
„Žodžius ir galintis sukelti sveikatos bei
raidos sutrikimų bei žeminantis orumą“ pakeisti žodžiais „dėl kurių vaikas patiria žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai ir orumui“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)1
tikslintina, kokia vaiko „raida“ (fizinė, psichinė, socialinė ar kt.) turima omenyje. Nepritarti Įvertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus. Visą vaiko raidą priimta skirstyti į keletą sričių, t.y. fizinę, pažintinę ir psichosocialinę. Fizinė raida daugiausia yra susijusi su pokyčiais, vykstančiais kūne, motoriniais gebėjimais, sveikata ir pan. Pažintinė raida apima įvairius intelektinius gebėjimus, kurie padeda įgyti žinių ir suprasti aplinką: vaizduotę, atmintį, išmokimo procesus, mąstymą, suvokimą, kalbą. Psichosocialinė raida susideda iš vaiko bendravimo gebėjimų, emocijų, taip pat asmenybės vystymosi. Todėl, Projekte vartojamas žodis „ raida “, suprantamas kaip visapusiška raida, apimanti vaiko fizinę, pažintinę ir psichosocialinę raidą. 6.
(2016-12-01)1
Penkta, diskutuotinas siūlymas apibrėžiant smurto sąvoką vartoti terminą „žeminti jo orumą“ vietoj paprastai tokiais atvejais vartojamo termino „žeminti garbę ir orumą“. Patyčios, šmeižtas, įžeidinėjimai, ypač fizinės ar psichinės prievartos atvejais, gali pažeminti ne tik vaiko orumą, bet ir jo garbę. Pažymėtina ir tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje nustatyta, kad nė vienas vaikas neturi patirti „neteisėto kišimosi į jo garbę ir reputaciją“, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį yra ginama asmens garbė ir orumas, nedarant jokių išimčių vaikų atžvilgiu. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad įstatymai nustato atsakomybę už vaiko „garbės ir orumo žeminimą“. Taigi projekto straipsnių nuostatos nedera tarpusavyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, apibrėžiant smurto sąvoką, garbės ir orumo pažeminimas nėra būtina smurtą kvalifikuojanti sąlyga. Pritarti iš dalies Penkta, iš esmės pritarti, tačiau įvertinti ir tai, kad vaiko savigarbos menkinimas psichologų vertinamas, kaip jo raidą trikdantis dalykas, todėl tai turi būti įtvirtinta, kaip viena smurto apraiškų, nežiūrint į tai, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, apibrėžiant smurto sąvoką, garbės ir orumo pažeminimas nėra būtina smurtą kvalifikuojanti sąlyga. Smurto prieš vaiką sąvoką tobulinti vietoje žodžių „ir galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis orumą“ rašant žodžius „dėl kurių vaikas patiria žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui“. 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01) Šešta, diskutuotina, ar fiziniu smurtu laikant tik tuos veiksmus, kurie atliekami prieš vaiko valią, nebus apsunkintas fizinio smurto fakto įrodinėjimas ir ar tokia nuostata, kai neatsižvelgiama į vaiko asmenybės ypatumus, nulemtus jo amžiaus, nepagrįstai nesusiaurina fizinio smurto sąvokos. Pritarti Vietoje žodžių „prieš vaiko valią“ rašyti žodžius „prieš vaiką“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)
1 (2) Septinta, projektu siūloma emociniu smurtu laikyti kito asmens nuolatinę neigiamą nuostatą, galinčią turėti vaikui neigiamų pasekmių. Neaišku, kokiu būdu tokia „nuostata“ turėtų pasireikšti, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip smurtą. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama tokia žodžio „nuostata“ reikšmė:
„ susidaręs nusistatymas vienodomis aplinkybėmis elgtis vienodai ar panašiai“. Pastebėtina, kad pagal projekte teikiamą smurto prieš vaiko apibrėžimą, smurtas turi pasireikšti kito asmens veikimu arba neveikimu. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą 1 straipsnio 3 dalies 2 punktą dėstyti taip:
2) emocinis psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl nuolatinis vaiko , jo individualumo nepripažinimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, pozityvios socializacijos trikdymas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena , galintis sukelti sukelianti žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai , bei žeminantis jo orumą garbei ir orumui .“
1 (2) Aštunta, neaiškus projekto nuostatos, apibrėžiančios seksualinį smurtą, santykis su kitomis galiojančio įstatymo nuostatomis, nustatančiomis vaiko apsaugą nuo seksualinio išnaudojimo (43, 47 straipsniai).
Pritarti Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 43 ir 47 straipsnius, seksualinio smurto sąvoką formuluoti taip:
„3) seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai
prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir galintys sukelti sukeliantys žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, bei žeminantys jo orumą garbei ir (ar) orumui;“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)1
pastebėtina, kad apibrėžiant nepriežiūrą, nurodomi veiksmai ar neveikimas, keliantys grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir (arba) orumui , o apibrėžiant smurtą prieš vaiką nurodomi veiksmai ar neveikimas galintys sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantys jo orumą . Atsižvelgiant į tai, kad nepriežiūrą siūloma laikyti viena iš smurto prieš vaiką formų, nuostatos derintinos tarpusavyje. Tobulinant projektą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko poreikiai yra reliatyvios kategorijos, jų tenkinimas ar netenkinimas yra susijęs ir su materialinėmis šeimos galimybėmis, identifikuoti minimalius kiekybinius ir kokybinius vaiko poreikių standartus yra sunku ar net neįmanoma. [2] Todėl manytume, kad nepatenkinamą vaiko poreikių tenkinimą ar netenkinimą galima būtų laikyti viena iš smurto formų tik išimtinais atvejais, kai yra akivaizdi tiesioginė vaiko sveikatos ar vystymosi sutrikimo rizika. Kitu atveju yra grėsmė, kad taikant įstatymą bus nepagrįstai įsiterpiama į šeimos privatų gyvenimą. Be to, apibrėžiant nepriežiūrą reikia nurodyti konkrečius atsakingus už vaiko nepriežiūrą asmenis, kitu atveju būtų neaišku, kieno atžvilgiu ši nuostata taikoma. Pritarti (Žr. komiteto siūlymą, 29 psl.) 11.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)1 Dešimta, projekto 1 straipsnyje (keičiančiame įstatymo 2 straipsnį) teikiamos sąvokos nėra suderintos su kitomis galiojančio įstatymo sąvokomis. Pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje kaip viena iš smurto prieš vaiką formų apibrėžiama
„emocinio smurto“ sąvoka, nors galiojančio įstatymo 43 straipsnyje yra
vartojama kita – „psichinio smurto“ sąvoka. Projekto 1 straipsnyje taip pat apibrėžiama „seksualinio smurto“ sąvoka, nors galiojančiame įstatyme vartojamas kitas – „seksualinio išnaudojimo“ terminas (įstatymo 43 straipsnio
straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, siūlytina šias sąvokas suderinti tarpusavyje. Pritarti Pritarti, suvienodinti sąvokas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)2
keičiamo įstatymo 6 straipsnį 9 punktu, nurodant jame valstybės pareigą imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įžeidimų, grubaus elgesio ar išnaudojimo. Pastebėtina, kad įstatyme turi būti įtvirtintos konkrečios vaikų apsaugos priemonės. Valstybės pareiga imtis visų reikiamų priemonių, kaip nurodyta projekte, yra bendro pobūdžio, ji yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose, įskaitant Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją. Atsižvelgiant į tai, projektas taisytinas, nustatant konkrečias vaiko teisių apsaugos garantijas, jeigu nepakanka įstatyme įtvirtintų. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra vaiko teisių pagrindų įstatymas, o konkrečios priemonės nustatytos kodeksuose ir kituose specialiuose įstatymuose. pvz. Administracinių nusižengimų kodekse numatomas dalyvavimas bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Tačiau pritartina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti tobulinamas iš esmės, sukuriant ir reglamentuojant kompleksinę koordinuotą vaikų apsaugos nuo smurto sistemą, nustatant konkrečias priemones. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)2
krūvio. Be to, siūloma nuostata klaidinanti, nes galiojančiuose įstatymuose yra nustatytos sankcijos ir už kitas neteisėtas veikas vaiko atžvilgiu. Taip pat paminėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 punkto nuostata yra perteklinio pobūdžio, nes atsakomybė už vaiko teisės pažeidimus yra reglamentuojama galiojančio įstatymo IX skyriaus nuostatomis. Vadovaujantis įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi: „Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“ Pritarti Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio siūlomą 10 punktą. 10) Už visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizinių bausmių taikymą, jo garbės ir orumo žeminimą, įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. “
(2016-12-01)
straipsniu, keičiančiu įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, vietoje galiojančios nuostatos, nustatančios, kad „draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis“ siekiama įtvirtinti naują nuostatą, nustatančią, kad „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas“.
Tačiau pastebėtina, kad teikiama įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisa (priešingai nei esama redakcija) nėra suderinta su galiojančio įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad „vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą“. Pritarti Papildyti įstatymo projektą straipsniu, keičiančiu galiojančio įstatymo 49 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip: vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ar kitokios formos smurtą prieš vaiką fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminim ą)“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)1
akcentuojamas siekis uždrausti fizines bausmes , nors šis terminas įstatyme nėra apibrėžiamas, dėl ko gali būti skirtingai interpretuojamas. Pavyzdžiui, svarstytina, kaip (ir ar) nauja projekto traktuotė dėl fizinės bausmės vaikui draudimo dera su teisinės atsakomybės poveikio priemonių nepilnamečiui asmeniui taikymu. Galiojantis teisinis reglamentavimas ne draudžia, o riboja vaikui skiriamų administracinių nuobaudų ir bausmių rūšis bei jų dydį (pavyzdžiui, įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).
Galiojančio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „vaikui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos (nusikalstamos) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos šios auklėjamojo poveikio (drausminimo) priemonės: 1) įspėjimas; 2) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį; 3) atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą; 4) namų priežiūra (laisvalaikio apribojimas); 5) atidavimas į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą; 6) kitos įstatymų numatytos priemonės (atsižvelgiant į vaiko amžių, jo padaryto pažeidimo pobūdį, kitas aplinkybes).“ Panašus auklėjamojo poveikio priemonių sąrašas nustatytas Baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje. Šio kodekso 90 straipsnio 1 dalyje nustatytas bausmių nepilnamečiams sąrašas, apimantis ir vienas iš griežčiausių bausmių, susijusių su fiziniu laisvės ribojimu, - areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme kaip „fizinė bausmė“ galėtų būti traktuojama ir kai kurios procesinės prievartos priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. Pritarti Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar kitaip fiziškai kankinti vaiką. “ Taip pat pastebėtina, kad smurto apibrėžime smurtu laikomas toks elgesys, kuris kelia žalą vaikui, tuo tarpu paminėtos atsakomybės taikomos siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus apsaugant jį nuo jo paties elgsenos, žalojančios jo asmenybę, jo garbę ir orumą. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)3
7.
Akcentuotina, kad siekiant įtvirtinti naujo pobūdžio draudimą, nepakanka deklaratyvios įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos, bet būtina keisti teisinės atsakomybės pagrindus nustatančių teisės aktų, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso IX skyriaus ir (ar) Baudžiamojo kodekso XXIII skyriaus, nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad nesant pažeidimo sudėties, nėra galimas ir teisinės atsakomybės taikymas. Pritarti iš dalies Diskutuotina. Iš esmės pradėjus įstatymą įgyvendinti praktiškai galima būtų nustatyti ir konkretų poreikį tobulinti BK ir ANK. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-01)
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau
1) Projekto pavadinime žodžiai „
“ brauktini kaip pertekliniai (Rekomendacijų 89.2 papunktis). 2) Vadovaujantis Rekomendacijų 45 punktu įstatyme sąvokas įvardijantys terminai įstatymo projekte turi būti pateikiami paryškinti, o patys terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, todėl projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo 2 straipsnis turėtų būti atitinkamai pakoreguotas. 3) Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio numatomas pavadinimas “Pagrindinės šio įstatymo sąvokos”. Įvertinus, kad minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamos sąvokos, o 3 dalyje pateikiamos smurto prieš vaiką formos – teisės normos, diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos teisės normos neturėtų būti išdėstytos atskirame įstatymo straipsnyje. 4) Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnį siūloma papildyti 9 ir 10 dalimis.
Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje 6 straipsnį sudaro ne dalys, o punktai, atsižvelgiant į tai, siūlomus minėto straipsnio pakeitimus reikėtų atitinkamai papildyti punktais, projekte išdėstant atskiromis straipsnio dalimis ir pakeitimų esmę išdėstant taip:
„1. Papildyti 6 straipsnį 9 punktu:“ ir „2. Papildyti 6 straipsnį 10 punktu:“
(Rekomendacijų 89.2 papunkčio pavyzdžiai). 5) Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis (Rekomendacijų
lyginamajame variante žodžiai „ Projekto lyginamasis variantas “ turi būti rašomi kampiniu vėliavinių būdu per dvi eilutes (Rekomendacijų 113.1 papunktis). Pritarti Dėl pastabos 1 punkto – atsižvelgiant į TD pastabą, jog smurto formos turėtų būti dėstomos atskiru straipsniu, pavadinimą papildyti žodžiais „IR PAPILDYMO 21 straipsniu“., dėl pastabos 3 punkto – smurto formas išdėstyti atskiru 21 straipsniu. 18. Europos teisės departamentas (2016-12-19) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑113(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. gruodžio 1 d. išvados dėl Projekto
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Repšys (2016-12-19) Siūlo atkreipti dėmesį į internete rastą pasiūlymą: Perkėlus Lukiškių kalėjimą į kitą vietą, dabartinėje kalėjimo teritorijoje įrengti parodomąją prevencinę zoną smurtaujantiems tėvams. Savaitei, be teismo sprendimo. Jei namuose likusių vaikų nėra kam prižiūrėti, priežiūrai skirti savanorį iš bendruomenės už minimalų valandinį atlyginimą iš savivaldybės ar ministerijos lėšų. Suteikti galimybę su vaikais bendrauti skaipu ir bendravimo laiką minusuoti iš privalomojo termino. Nesvarstyti Atkreipti dėmesį į siūlymą, tačiau sprendimo nepriimti, nes siūlymas nėra tiesiogiai susijęs su projekto nuostatomis. 2. Vakarų Lietuvos tėvų forumas (2016-12-19) LR Seimo nariams Dėl vaiko teisių pagrindų įstatymo projekto Prašome Seimo narius atmesti pateiktą pasiūlymą dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo (XIIIP-113 ), kuriame eilinį kartą užsimota keisti smurto prieš vaiką sampratą. Projekto autoriai smurtu prieš vaiką siūlo laikyti vaiko nepriežiūrą, t.y. nepakankamą pagrindinių vaiko fizinių, socialinių poreikių tenkinimą ar netenkinimą, kuris kelia grėsmę vaiko orumui. Tačiau tokia įstatymo formuluotė visiškai neatitinka realių žmonių gyvenimo sąlygų Lietuvoje: pagal statistiką net 19 tūkst. vaikų auga socialinės rizikos šeimose. 26 proc. namų ūkių, kuriuose auga vaikai, nėra pakankamai šildomi. 12 proc. šeimų dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių. Apie 19 proc. tokių šeimų negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, o šeimos, kurios negali apmokėti nenumatytų išlaidų, sudaro net 55 proc. Akivaizdu, kad sąlygos vaikui augti ir visapusiškai vystytis nepažeidžiant jo orumo negali būti tinkamos, jei šeimoje stokojama lėšų maistui, jeigu namai nešildomi arba blogai šildomi, laiku nesumokami komunaliniai mokesčiai ir pan.
Priėmus tokį projektą, nepritekliuje gyvenančių šeimų tėvų elgesys neišvengiamai būtų vertinamas kaip nesugebėjimas užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros ir tai būtų laikoma vaiko teisių pažeidimu, o valstybė privalėtų bausti dešimtis tūkstančių nepritekliuje gyvenančių šeimų arba ignoruoti jose vykstančius masinius vaiko teisių pažeidinėjamus. Nėra abejonės, jog tokia STATISTIKA būtų linksniuojama tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitose, o Lietuva būtų vadinama kaip šalis, kurioje labiausiai smurtaujama prieš vaikus. Kita vertus, statistikos duomenimis pernai užregistruota 1669 smurtavimo prieš vaikus atvejų. Tai nesudaro net pusės procento turimų vaikų skaičiaus. Žinoma, šuliniuose ar grioviuose neturi būti skandinami mūsų vaikai. Tačiau tokie atvejai yra pavieniai, susijęs su psichiškos problemų turinčiais asmenimis. Neginčytina, kad bet koks smurtas yra blogis. Tačiau žinant, kad šis blogis statistikoje sudaro vos dvi dešimtąsias dalis procento, tampa neaišku, kam įstatymu (aukščiau nurodyta formuluote) būtina gausinti smurtavimo (vaikų nepriežiūros) atvejus. Taip pat neaišku, kodėl triukšmas dėl vaiko teisių pažeidimų Lietuvoje nuolat eskaluojamas tarptautiniu mastu. Šios nuolatinės pastangos išplėsti smurto prieš vaiką sąvoką suponuoja išvadą, kad minėta pataisa turi duoti kažkam apčiuopiamą materialinę naudą Tikėtina, jog minėtas įstatymo projektas labai naudingas įvairių lobistinių grupių interesams. Tai, kad pagal siūlomą projektą Lietuvoje statistiškai padaugės tinkamai neprižiūrimų vaikų, o valstybės bus priversta tokį faktą ignoruoti arba masiškai vaikus paimti iš tėvų, kur jiems pagal įstatymo projektą augti aplinka nėra tinkama, problemos esmės neišspręs.
Todėl prašome LR Seimo narius skirti daugiau dėmesio ne kovai su vaiko teisių pažeidimų pasekmėmis, o su priežastimis, kurios yra gyventojų skurdas, žmonių socialinė nelygybė ir atskirtis, netinkamas valstybės požiūris į daugiavaikes ir skurde gyvenančias šeimas. Nepritarti Nepritarti siūlymui atmesti projektą, pritarti pastebėjimui, kad sąvokos turi būti tikslinamos, ypač atkreipiant dėmesį, kad skurdas šeimoje negali būti vaiko atskyrimo nuo šeimos priežastimi. 3. Laisvos visuomenės institutas, (2016-12-19) Laisvos visuomenės institutas, matydamas, kad Lietuvoje egzistuoja ir neretai tragiškas formas įgauna smurto prieš vaikus problema, kad socialinės rizikos šeimose gyvena 3,6 proc. arba kas 28 Lietuvos vaikas, nedviprasmiškai palaiko pastangas tobulinti vaiko teisių apsaugos klausimus reglamentuojančius teisės aktus. Kita vertus, tiek praėjusioje kadencijoje teiktos, tiek šios kadencijos pradžioje užregistruotos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) pataisos yra itin problemiškos ir gali sukelti itin neigiamus šalutinius padarinius Lietuvos šeimoms. Esame įsitikinę, kad turi būti pasirinktos labiau subalansuotos priemonės, tinkamesni apibrėžimai nei Seimo narių M.Majausko ir D. Šakalienės teiktame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte XTTTP-113 Galiojančio VTAPĮ 2 straipsnio „Vaiko sąvoka“ keitimas straipsniu
„Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“, į jas naujai įtraukiant išskirtinai tik
smurto prieš vaiką ir jo formų apibrėžimus, iš esmės keičia įstatymo kryptį.
Įstatymo projektas XIIIP-113 (toliau - Projektas) taip sukoncentruotas į smurtą, kad nemato reikalo apibrėžti nieko kito, nors šis įstatymas turi būti universalus ir reglamentuoti visų vaikų, ne tik patiriančių smurtą riziką, teises. Tai stipriai susiaurina ir nuskurdina vaiko teisių apsaugos problematikos supratimą. Taip pat toks akcentų pasirinkimas suponuoja, kad ir toliau siekiama kovoti ne su socialinių problemų priežastimis, o pasekmėmis, dar labiau didinant augančių be šeimos vaikų skaičių. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tarptautinės teisės normoms ir iš esmės ne stiprina, bet silpnina šeimos institutą. Projektu siūloma ženkliai praplėsti smurto sąvoką. Apibrėžimuose pateikiami smurto „rodikliai“ yra itin abstraktūs, praktiškai niekaip nepamatuojami, todėl praktikoje būtų sąžiningai neįgyvendinami, taikomi painiai, jų taikymas iš esmės priklausytų nuo prižiūrinčių institucijų darbuotojų subjektyvios interpretacijos. Neaišku, kas ir kokiomis priemonėmis nustatytų daromą poveikį arba neveikimą, dar ne sukėlusį, bet tik galintį sukelti žalą vaiko orumui. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys turi būti apibrėžiamas (inter cilici aiškinamas) tik įstatymu, o tai reiškia, kad vaiko teisių priežiūros institucijos negali savo nuožiūra aiškinti nei „vaiko individualumo nepripažinimo“, nei „keliamos grėsmės vaiko pažintinei raidai“, nei „pozityvios socializacijos trukdymo“.
Todėl projektas galimai yra neskaidrus ir deklaratyvus, padaro žmonių grupę, kuriai būtų taikomas (visi Lietuvos vaikai, tėvai, įtėviai, globėjai), priklausomą nuo įstatymą laisvai interpretuojančių institucijų darbuotojų malonės, taip sudarydamas sąlygas korupcinėms veikoms. Vaiką auginantys asmenys iš anksto negalėtų būti užtikrinti, kad jų (ne)veikimas nėra nusikalstamas. Pavyzdžiui, taisyklė, kad namų darbai privalo būti padalyti prieš einant į lauką? Leidžiamo laiko prie kompiuterio ribojimas? Pareiga padengti stalą ar bet kokie kiti privalomi namų ruošos darbai, ugdantys vaiko pareigingumą? Reikalavimas nesikeikti? Kada šios civilizuoto gyvenimo žmonių visuomenėje gairės yra leistinos, o kada traktuotinos kaip individualumo nepripažinimas arba nepakankamas emocinių poreikių tenkinimas, žeminantis vaiko orumą? Pagal Projektą, tai spręsti palikta socialiniams darbuotojams. Kartu Projekto formuluotėmis mėginama riboti pagrindines žmogaus teises ir laisves.
Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija skelbia, kad
„valstybės dalyvės gerbia tėvų [...] teises ir pareigas vadovauti vaikui
įgyvendinant jo teisę taip, kad tai atitiktų besivystančio vaiko sugebėjimus“ (14 str.), Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencija įtvirtina teisę, kad būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus „asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas“ (8 str.), Lietuvos Konstitucija reglamentuoja, kad „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ (22 str.), kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“ (26 str.) ir kita. Projekto siūlomos formuluotės dėl savo neapibrėžtumo kėsinasi į cituojamas vaiko ir kitų šeimos narių teises. Neproporcingai išplėsta smurto sąvoka gali turėti stingdanti poveikį (chilling effect) tėvams įgyvendinant jų teises ir sudaryti sąlygas neproporcingai kištis į privatų šeimos gyvenimą, net tuomet, kai vaikui negresia reali žala. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkrečios ugdymo sistemos primetimas tėvams pozityvioji socializacija) pažeidžia tėvų konstitucinę teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Neatsakinga nepriežiūrą Projekte apibrėžti kaip kito asmens nuolatinį nepakankamą pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių (ne)tenkinimą, keliantį grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir/arba orumui, kai neretu atveju išlaikantys šeimos nariai neturi tam reikalingų galimybių. Remiantis skirtingomis metodikomis, Lietuvoje ties skurdo riba gyvena apie 20-30 proc. visuomenės.
Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais, 10 proc. gyventojų dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, paskolų ar kredito įmokų, 44 proc. neturi galimybės bent savaitę atostogų praleisti ne namuose, 31 proc. negali sau leisti pakankamai šildyti būsto, 14 proc. negali bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto, net 53 proc. negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų irt.t. Suprantama, kad valstybė neprivalo ribotomis savo biudžeto lėšomis išspręsti šių problemų, tačiau įstatymų leidėjai privalo atsižvelgti į egzistuojančią situaciją priimdami naujus teisės aktus. Tuo tarpu laisvai interpretuojant Projekto nuostatas, visų įvardintų gyventojų grupių tėvai, įtėviai, globėjai, taip pat tie, kurie neišgalėtų vaikų leisti į būrelius, pirkti madingų prekių, kitų socialine norma tampančių daiktų ir tenkinti kitų vaiko norų, galėtų būti automatiškai laikomi proaktyviai smurtaujančiais prieš vaikus, kadangi netenkintų kokių nors vaiko fizinių, emocinių ar socialinių poreikių ir/ar keltų grėsmę jo orumui. Netoliaregiška manyti, kad valstybė, nelikviduodama visuotinio skurdo ir nesirūpindama šeimų apsauga, tačiau stiprindama šeimų ir tėvų kontrolę, pajėgs garantuoti vaikams saugią ateitį. Tokios siūlomos formuluotės kaip „Valstybė imasi visų reikiamų [...] priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įskaitant fizines bausmes, įžeidimų, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens“ daro prielaidą, kad Šeimos nariai yra pagrindinis smurto prieš vaiką šaltinis. Nuostatai suteikiamas tendencingumas, kurio siekiant atsisakyti pakaktų nurodyti, kad vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo bet kurių asmenų (įskaitant, pavyzdžiui, vaiko teisių priežiūros institucijų pareigūnų, bendramokslių ir kt.) smurto.
Projektu siūlomos nuostatos ignoruoja faktą, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys įstatymai jau leidžia paimti vaiką iš šeimos, jeigu jo sveikatai ar gyvybei kyla reali grėsmė, bei jau numato baudžiamąją atsakomybę už smurtą. Šių jau dabar galiojančių nuostatų veikimo užtikrinimas dažnai nėra pakankamas, tačiau tai lemia gyvendinančių institucijų veiklos trūkumai (nepakankami finansiniai ir žmogiškieji resursai, kita). Geresniam vaiko teisių apsaugos užtikrinimui pirmiausiai reikalingas vykdomosios valdžios institucijų darbo tobulinimas, o ne smurto sampratos išplėtimas. Dėl visų išvardintų priežasčių siūlome ne siūlome nepritarti Seimo narių M. Majausko ir D. Šakalienės pateiktam Projektui XIIIP-113. Nepritarti Nepritarti siūlymui atmesti projektą, pritarti pastebėjimui, kad sąvokos turi būti tikslinamos, ypač atkreipiant dėmesį, kad skurdas šeimoje negali būti vaiko atskyrimo nuo šeimos priežastimi. Pasiūlymo teikėjai neįvertina JT konvencijoje įtvirtinto geriausių vaiko interesų principo bei įtvirtintą tėvų pareigą užtikrinti vaiko interesus atsižvelgiant į jo raidos poreikius vadovaujant vaikui ir jį auklėjant. 4.
psichologų sąjunga (2016-12-22)
teisių konvencijos19 straipsnis įtvirtina valstybės pareigą apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš visų juridinių ir fizinių asmenų, susijusių su vaikais: tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito atsakingo už vaiko priežiūrą ir ugdymą asmens, inter a li a valstybės pareigą imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, vaiko teisei į apsaugą nuo smurto įgyvendinti. įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomi įstatymo projektai - Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP- 2931 ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.1-1234 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XII1P-113(2)
bei įgyvendinant Jungtinių Tautų konvencija prisiimtus įsipareigojimus, užtikrinti vaiko teisę būti apsaugotam nuo visų smurto formų, užtikrinti vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką. Mes palaikome šiuos projektus ir tikimės kuo skubesnio jų priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad projektą Nr. XIIP-2931 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengė kartu su mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais nuo 2013 m. Nuo 2015 m. šis Lietuvos psichologų sąjunga projektas registruotas ir svarstomas Lietuvos Respublikos Seime, tačiau iki šiol nėra priimtas. Toks delsimas reglamentuoti šią svarbią sritj yra nepateisinamas. Oficiali užregistruotų smurto prieš vaikus atvejų statistika yra tik ledkalnio viršūnė ir neatspindi realios padėties.
Vaiko tiesių apsaugos skyrių duomenimis 2015 m. nuo smurto nukentėjo 1579 vaikai. Moksliniai tyrimai ir darbo su vaikais bei šeimomis praktika rodo, kad vaikai nukenčia daug dažniau. Lietuvai reikalingas įstatymas, kuris tiksliai apibrėžia, kas yra smurtas prieš vaikus, ir tokiu būdu padeda sėkmingiau identifikuoti smurto atvejus bei suteikti reikalingą pagalbą vaikams ir šeimoms. Aiškaus reglamentavimo trūkumas leidžia daugybei vaikų likti skriaudžiamiems, o šeimos, nežinančios, kaip tvarkytis su kylančiais sunkumais, negauna reikalingos pagalbos. Nestabdomo smurto pasekmės didelės — vaikų elgesio ir mokymosi sunkumai, psichinės ir fizinės sveikatos problemos suaugus, aukštesnė savižudybės ir polinkio j nusikaltimus rizika. Valstybė už tai moka milžinišką kainą — nesibaigiantis smurto ratas, aukštas nusikalstamumo, savižudybių ir avarijų keliuose mastas. Smurto prieš vaikus pasekmėms įveikti valstybė sumoka žymiai didesnę kainą, nei turėdama veikiantį vaikų apsaugos nuo smurto įstatymą. Prašome nebeatidėti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. /-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XII P- 2931 priėmimo, t. y. nepritarti šio projekto grąžinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti, o suteikti šiam projektui prioritetą, kaip įmanoma greičiau Lietuvos Respublikos Seimui užbaigiant tiek šio, tiek Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.I-1234 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto
svarstymo procedūras ir priimant šiuos įstatymus. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2016-12-12) Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su įstatymo projektu XIIIP-113(2), pabrėždama neatidėliotiną būtinybę įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti aiškų ir nedviprasmišką visų smurto formų prieš vaikus draudimą, taip pat įtvirtinti smurto sąvokų apibrėžimus, pritardama įstatymo projekto iniciatorių tikslams, siūlo tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir žemiau pateiktas pastabas:
diskusijos dėl smurto sąvokų įtvirtinimo ir visų smurto formų uždraudimo įstatyminiame lygmenyje vyksta ne vienerius metus (teikiant siūlymus ir pastabas įstatymo projektams Nr. XIIP-317, Nr. XIIP-2931), siūlytina įvertinti tikslingumą tobulinti Įstatymo projekto 1 straipsnį pagal Žmogaus teisių komiteto siūlymus Įstatymo projektui Nr. XIIP-2931 (siūlymai suformuluoti pagal svarstymų ir klausymų metu įvairių sričių specialistų, valstybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų pateiktus ir suderintus smurto ir atskirų jo rūšių sąvokų apibrėžimus), papildant apibrėžimus fizinių bausmių draudimu. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2016-12-12) 2.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nuosekliai laikosi pozicijos, kad siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, tikslumo ir nuoseklumo, siekiant išvengti teisės aiškinimo ir taikymo problemų ateityje, svarstomo įstatymo projekto nuostatos ir vartojamos sąvokos turi būti suderintos tarpusavyje („fizinis smurtas“,
„fizinės bausmės“), taip pat su galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatymo kituose straipsniuose vartojamomis sąvokomis bei kitais teisės aktais – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, Baudžiamuoju kodeksu (kuriame vartojama sąvoka „fizinė ir psichinė prievarta“), Civiliniu ir Bausmių vykdymo kodeksais (kuriuose vartojamos sąvokos „psichinis smurtas“), Švietimo įstatymu (kuriame įtvirtinta vaiko nepriežiūros sąvoka), taip pat atsisakytina teisės aktuose nevartotinų neaiškių ir skirtingai aiškinamų terminų, keičiant juos į teisės aktuose vartojamus terminus (pvz. terminas „neatsitiktinis“). Pritarti iš dalies Sąvokos derintinos, tačiau turi būti atsižvelgta ir į šiuo įstatymo projektu siekiamų tikslų specifiką bei poreikį nustatyti tikslesnį sąvokos aiškinimą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2016-12-14)1 Pasiūlymas :
Atsižvelgiant į TD išvadą, keisti dalių numeraciją. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2016-12-14)1 Pasiūlymas : Smurto prieš vaiką sąvoką tobulinti vietoje žodžių „ ir galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis orumą “ rašant žodžius „ dėl kurių vaikas patiria žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui “. Pritarti 3.
3Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-12-141 Pasiūlymas :
2) emocinis psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl nuolatinis vaiko , jo individualumo nepripažinimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, pozityvios socializacijos trikdymas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena , galintis sukelti sukelianti žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai , bei žeminantis jo orumą garbei ir orumui .“ Pritarti Sąvoką papildyti pagal ŽTK siūlymą. 4. Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2016-12-14) 1 Pasiūlymas :
“3) seksualinis smurtas-kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir galintys sukelti sukeliantis žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, bei žeminantys jo orumą garbei ir orumui;”
1 (21 ) Pasiūlymas :
„ Nepriežiūra – tai vaiko atstovo pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių ir socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, sukėlęs žalą ir keliantis grėsmę vaiko gyvybei , sveikatai, raidai, garbei ir /arba orumui“. Pritarti iš dalies Patikslinti sąvoką, siekiant apsaugoti šeimą ir suteikti jai pagalbą tuo atveju jei šeima vaiko poreikius nepakankamai tenkina pvz. dėl sunkios materialinės padėties, kuri atsirado dėl šeimos narių ligos ar kitų nuo tėvų (šeimos narių) geros valios nepriklausančių dalykų. Nepriežiūra turėtų būti siejama su nesirūpinimu ir neauklėjimu ar netinkamu auklėjimu (pvz. vaikas auklėjamas vogti ar elgetauti, smurtauti, negerbti kito teisių). Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad Konstitucijos 38 straipsnis įpareigoja tėvus auklėti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Komiteto siūlymą žr. 28 psl. 6.
prieš vaiką, įskaitant fizinių bausmių taikymą, jo garbės ir orumo žeminimą, įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. “
komitetas (2016-12-14)
Pasiūlymas : „ Visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų visų formų smurto, įskaitant ir fizines bausmes .“ Pritarti Tikslinti pagal galiojančiame įstatyme vartojamas sąvokas. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2017-01-11) Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiantį Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
pasiūlymai:
(pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-113 (3) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas (2017-01-11)1
departamento pastabą (112 psl. 17 (8 d. 2 punktas)), kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio numatomas pavadinimas yra „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos”. Įvertinus tai, kad minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamos sąvokos, o 3 dalyje pateikiamos smurto prieš vaiką formos – teisės normos, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos teisės normos turėtų būti išdėstytos atskirame įstatymo straipsnyje., todėl siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 3 dalies, šios dalies nuostatas išdėstant atskiru straipsniu.
Taip pat, remiantis Teisės departamento pastabomis, sąvokos dėstomos abėcėlės tvarka ir straipsnis
„Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ turi būti papildytas fizinės bausmės
sąvoka. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 2 straipsnį išdėstyti taip: „
sąvokos
bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar kitaip fiziškai kankinti vaiką. 2. Smurtas prieš vaiką
neturintis iki
Respublikos įstatymai įstatymuose numato nustatyta kitaip.“
2Žmogaus teisių komitetas,
(2017-01-11)
Smurto prieš vaiką formas nustatyti atskiru straipsniu, kaip siūlo Teisės departamentas , tikslinti formų apibrėžimus atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus siūlymus. Tikslinti nepriežiūros apibrėžimą, siekiant apsaugoti šeimą ir suteikti jai pagalbą tuo atveju, kai šeima vaiko poreikius nepakankamai tenkina pvz. dėl sunkios materialinės padėties, kuri atsirado dėl šeimos nario ligos ar kitų nuo tėvų (šeimos narių) geros valios nepriklausančių dalykų.
Nepriežiūra turėtų būti siejama su nesirūpinimu ir neauklėjimu ar netinkamu auklėjimu (pvz. vaikas auklėjamas vogti ar elgetauti, smurtauti, negerbti kito teisių). Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad Konstitucijos 38 straipsnis įpareigoja tėvus auklėti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taip pat atsižvelgtina į Seimo teisės departamento pastabą (8.3), kad
straipsnio numatomas pavadinimas “Pagrindinės šio įstatymo sąvokos”. Įvertinus, kad minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamos sąvokos, o 3 dalyje pateikiamos smurto prieš vaiką formos – teisės normos, diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos teisės normos neturėtų būti išdėstytos atskirame įstatymo straipsnyje, todėl smurto prieš vaiką formos pateikiamos atskiru straipsniu. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą nauju 21 straipsniu:
21 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 21 straipsniu: „21 straipsnis.
Smurto prieš vaiką formos Smurto prieš vaiką formos yra šios:
1) fizinis smurtas – kito asmens tyčiniai, pavojingi, neteisėti, atliekami prieš vaiko valią vaiką veiksmai, nukreipti į vaiko kūną ir galintys sukelti vaikui skausmą, žalą jo sveikatai, raidai, suvaržyti laisvę, sukelti bejėgiškumo būklę bei žeminti jo orumą, taip pat ir fizinės bausmės ;
2) emocinis psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl nuolatinis vaiko , jo individualumo nepripažinimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, pozityvios socializacijos trikdymas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena , galintis sukelti sukelianti žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai , bei žeminantis jo orumą garbei ir orumui .“ 3) Seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir galintys sukelti sukeliantis žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, bei žeminantys jo orumą garbei ir orumui;
4) nepriežiūra – tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nesirūpinimas vaiku vengiant tenkinti pagrindinius vaiko fizinius, emocinius ir socialinius poreikius ir (ar) priešingas teisėtiems vaiko interesams jo auklėjimas ar neauklėjimas, sukeliantys žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui. “ Pritarti
3Žmogaus teisių komitetas (2017-01-11) 5N (49) (1) Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 5 pastabą, turėtų būti tobulinamas ir keičiamo Įstatymo 49 straipsnis, derinant jį su keičiamo įstatymo 10 straipsnio projektu siūlomais pakeitimais. Pasiūlymas:
papildyti projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 5 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą taikyti fizines bausmes ir (ar) bet kokį kitą smurtą prieš vaiką .“ Pritarti
4Žmogaus teisių komitetas (2017-01-11) 6N Argumentai: derinant su siūlomais pakeitimais keičiamo įstatymo 10 straipsniui, atitinkamai tobulintinas ir keičiamo įstatymo 56 straipsnis:
1Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė”. 2. Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu Kai tėvas (motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas arba kitas vaiką prižiūrintis asmuo pažeidžia vaiko teises, žiauriai elgiasi su juo arba kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis) , piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, pats vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.“ Pritarti
5Žmogaus teisių komitetas (2017-01-11) 7 N Argumentai: derinant su siūlomais pakeitimais keičiamo įstatymo 10 straipsniui, atitinkamai tobulintinas ir keičiamo įstatymo 57 straipsnis:
6 straipsnis. 57 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Jeigu Kai šie asmenys pažeidžia vaiko teises, nevykdo neatlieka savo pareigų arba vykdo jas atlieka netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius – taiko fizines bausmes ir (ar) kitaip smurtauja prieš vaikus arba kitaip pažeidžia vaiko teises , jie atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė-Nielson, Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-113 (3), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik