Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „5. Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams.“
išdėstyti taip: „6. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija, taip pat iš savivaldybių biudžetų paimamos sumos, susijusios su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, apskaičiuojamaos:
1) jeigu Seimo ar Vyriausybės sprendimai turi vienodą įtaką visoms savivaldybėms, – pagal formulę čia BDKi
2) jeigu Seimo ar Vyriausybės sprendimai turi įtakos tik kai kurioms savivaldybėms, su savivaldybių pajamų ir išlaidų pokyčiais susijusios sumos apskaičiuojamos taikant konkrečius valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių suderintus dydžius.”
straipsnio 2 dalį. 2.
patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos. 2. Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 3 dalį. 3. Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 d. priima nutarimą ir jame nurodo lėšų sumas, kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms kompensuoti. 3. Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 5 dalį. 5. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių negautoms pajamoms padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio. 3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgdama į įstatymo pakeitimus nustato Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarką ir iki 2018 m. birželio
savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą kuriuo būtų įteisinta stabili kiekvienai savivaldybei tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis, suteikiant savivaldybėms teisę daryti tiesioginę įtaką savo fiskaliniam pajėgumui per dalinį mokesčių tarifų valdymą ir mokestinių lengvatų teikimą, taip pat sudarant galimybę savivaldybėms gauti pridėtinės vertės mokesčio, bei sukuriant gyventojų pajamų mokesčio prieaugio fondą, iš kurio lėšos būtų skiriamos savivaldybėms už pasiektus verslo aplinkos gerinimo ar investicijų pritraukimo rodiklius. 4 straipsnis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2019 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Kazys Starkevičius
Projekto Nr. XIIIP-1128(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„5. Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais
metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams.“
išdėstyti taip: „6. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija, taip pat iš savivaldybių biudžetų paimamos sumos, susijusios su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, apskaičiuojamaos:
1) jeigu Seimo ar Vyriausybės sprendimai turi vienodą įtaką visoms savivaldybėms, – pagal formulę čia BDKi
2) jeigu Seimo ar Vyriausybės sprendimai turi įtakos tik kai kurioms savivaldybėms, su savivaldybių pajamų ir išlaidų pokyčiais susijusios sumos apskaičiuojamos taikant konkrečius valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių suderintus dydžius.”
išdėstyti taip: „2.
Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 20 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.“
išdėstyti taip: „2. Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 20 10 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.“
straipsnio 2 dalį. „2. Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 10 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.“
straipsnio 3 dalį. „3.
„3. Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 d. priima nutarimą ir jame nurodo lėšų sumas, kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms kompensuoti.“
netekusia galios 13 straipsnio 4 dalį. „4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas.“
netekusia galios 13 straipsnio 5 dalį. „5. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių negautoms pajamoms padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio.“
Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgdama į įstatymo pakeitimus iki 2018 m. birželio 30 d. nustato ir parengia Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarką kuria būtų įteisinta stabili kiekvienai savivaldybei tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis, suteikiant savivaldybėms teisę daryti tiesioginę įtaką savo fiskaliniam pajėgumui, taip pat sudarant galimybę savivaldybėms gauti pridėtinės vertės mokesčio, bei sukuriant gyventojų pajamų mokesčio prieaugio fondą, iš kurio lėšos būtų skiriamos savivaldybėms už pasiektus verslo aplinkos gerinimo ar investicijų pritraukimo rodiklius. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 2 - 6 dalis, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis galioja iki 2019 m. birželio 30 d. 3. Šio įstatymo
įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 3 – 6 dalys įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Kazys Starkevičius Kęstutis Glaveckas
DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (toliau – Savivaldybių biudžeto įstatymas) 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas savivaldybių biudžetų negautų pajamų kompensavimo sąlygos. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, savivaldybių biudžetų negautos pajamos kompensuojamos iš kitų savivaldybių biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Tai yra, tos savivaldybės, kurios surenka viršplaninį biudžetą iš gyventojų pajamų mokesčio, tampa kitų savivaldybių, kurios nesurenka suplanuotų pajamų, finansinėmis „donorėmis“. Minėtą finansinės „donorystės“ paskirstymą įgyvendina Vyriausybė kiekvienais metais priimdama nutarimą, kuriame nurodo lėšų sumas kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms kompensuoti. Esant minėtam reglamentavimui, tos savivaldybės, kurios nesurenka suplanuotų pajamų jos yra iš anksto užtikrintos, kad negautų pajamų suma joms bet kokiu atveju bus kompensuota. O būtent, nepriklausomai nuo savivaldybės pastangų ar noro surinkti suplanuotą savivaldybės biudžetą, finansinė parama vis tiek bus suteikta. Todėl, tokioms savivaldybės nėra motyvacijos savo apskrityje kurti pridėtinę vertę, inicijuoti verslumą, skatinti investicijų pritraukimą, aktyvinti rinką, gamybą ar prekybą, bei kurti naujas darbo vietas. Darbo vietų nesukūrimas ar tinkamai apmokamo darbo nebuvimas sukelia ir kitą itin neigiamą reiškinį – emigraciją.
Kitos savivaldybės („donorės“) įdėdamos pakankamai pastangų sugeba tinkamai išnaudoti savo geografinę padėtį, resursus, žmogiškuosius išteklius ir kitas aplinkybes, todėl sugeba surinkti viršplaninį biudžetą ir tuo pačiu išlaikyti finansiškai silpnesnes savivaldybes. Toks lygiateisiškumui prieštaraujantis finansinių srautų perskirstymas, neinspiruoja išlaikomų savivaldybių imtis aktyvių veiksmų pakankamo biudžeto lėšų surinkimui, o biudžeto perviršį turinčios institucijos nėra motyvuojamos optimizuoti išlaidas, nes viršplaninė pajamų dalis vis tiek turės būti pervesta į valstybės biudžetą. Savivaldybės, kurios yra priklausomos nuo perskirstymo būdu gaunamų gyventojų pajamų mokesčio pajamų, lygiagrečiai stiprina valdžios institucijų vaidmenį šių savivaldybių finansų srityje ir tokiu būdu riboja savo finansinį savarankiškumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad savivaldybės finansinės „donorės“ grąžindamos paskolas ar vykdydamos kitus finansinius įsipareigojimus, pačios turi finansinių sunkumų. Todėl, atskaitydamos dalį pajamų nuo savo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, jos yra priverstos toliau bloginti savo ir taip sudėtingą finansinę padėtį. Perskirstant savivaldybių viršplanines pajamas pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra nevertinama, ar tų savivaldybių „donorių“ finansinė padėtis yra geresnė nei remiamų savivaldybių, taip pat nėra įvertinama ir tai, ar savivaldybių „donorių“ padėtis po perskirstymo netaps blogesnė nei remiamų savivaldybių. Vadovaujantis Konstitucinio teismo 2015-06-11 nutarimu, savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatos, reguliuojančios savivaldybių biudžetams lėšų paskirstymą iš gyventojų pajamų mokesčio, prieštarauja Konstitucijos 29 str., 120 str. ir 121 str. 1 daliai.
laikosi atsižvelgdamas į tai, kad nėra nustatyta aiškių kriterijų, pagal kuriuos būti apskaičiuojama kiekvienai savivaldybei skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įstatymų pakeitimo projektais yra siūloma atsisakyti šalies ekonominio augimo neskatinančios praktikos ir panaikinti prievolę savivaldybėms
„donorėms“, surenkančioms viršplaninių pajamų į savivaldybių biudžetus, remti
kitas savivaldybes. Vadovaujantis šiais įstatymų projektais Vyriausybė atitinkamai turėtų paruošti naujas savivaldybių biudžetų nustatymo, surinkimo ir dotavimo tvarkas. Įstatymų pakeitimai paskatins mažai pajamų surenkančias savivaldybes peržiūrėti savo veiklos planus ir strategijas, apsvarstyti galimybes, dėl savivaldybei priklausančių įmonių optimizavimo ir veiklos efektyvinimo, paskatins efektyvesnį nenaudojamo turto ar žemės naudojimą, mažins nepagrįstas savivaldybės išlaidas. Taip pat, savivaldybės labiau bus linkusios spręsti problemas ir priežastis ribojančias verslo pritraukimą, bei pramonės ir naujų darbo vietų sukūrimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:. Šiuo metu Savivaldybių biudžeto įstatyme yra numatyta, kad „Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymų projektais siūloma, kad savivaldybių biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio dalis nebūtų perskirstoma kitoms savivaldybėms. O savivaldybės, kurios nesurenka planuoto pajamų dydžio, būtų skatinamos gerinti savo investicinę aplinką, kurti darbo vietas, racionaliai naudoti biudžeto pajamas ir tokiu būdu bus surenkamas suplanuotas kiekis pajamų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymų projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Savivaldybėse bus skatinamos investicijos, verslo plėtra ir naujų darbo vietų sukūrimas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018-06-30 nustato Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektams įgyvendinti, pereinamuoju laikotarpiu reikės papildomai lėšų iš valstybės biudžeto. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „Savivaldybių biudžeto pajamos“, „Savivaldybių biudžeto sandara“, „Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Kazys Starkevičius
DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (toliau – Savivaldybių biudžeto įstatymas) 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas savivaldybių biudžetų negautų pajamų kompensavimo sąlygos. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, savivaldybių biudžetų negautos pajamos kompensuojamos iš kitų savivaldybių biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Tai yra, tos savivaldybės, kurios surenka viršplaninį biudžetą iš gyventojų pajamų mokesčio, tampa kitų savivaldybių, kurios nesurenka suplanuotų pajamų, finansinėmis „donorėmis“. Minėtą finansinės „donorystės“ paskirstymą įgyvendina Vyriausybė kiekvienais metais priimdama nutarimą, kuriame nurodo lėšų sumas kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms kompensuoti. Esant minėtam reglamentavimui, tos savivaldybės, kurios nesurenka suplanuotų pajamų jos yra iš anksto užtikrintos, kad negautų pajamų suma joms bet kokiu atveju bus kompensuota. O būtent, nepriklausomai nuo savivaldybės pastangų ar noro surinkti suplanuotą savivaldybės biudžetą, finansinė parama vis tiek bus suteikta. Todėl, tokioms savivaldybės nėra motyvacijos savo apskrityje kurti pridėtinę vertę, inicijuoti verslumą, skatinti investicijų pritraukimą, aktyvinti rinką, gamybą ar prekybą, bei kurti naujas darbo vietas. Darbo vietų nesukūrimas ar tinkamai apmokamo darbo nebuvimas sukelia ir kitą itin neigiamą reiškinį – emigraciją.
Kitos savivaldybės („donorės“) įdėdamos pakankamai pastangų sugeba tinkamai išnaudoti savo geografinę padėtį, resursus, žmogiškuosius išteklius ir kitas aplinkybes, todėl sugeba surinkti viršplaninį biudžetą ir tuo pačiu išlaikyti finansiškai silpnesnes savivaldybes. Toks lygiateisiškumui prieštaraujantis finansinių srautų perskirstymas, neinspiruoja išlaikomų savivaldybių imtis aktyvių veiksmų pakankamo biudžeto lėšų surinkimui, o biudžeto perviršį turinčios institucijos nėra motyvuojamos optimizuoti išlaidas, nes viršplaninė pajamų dalis vis tiek turės būti pervesta į valstybės biudžetą. Savivaldybės, kurios yra priklausomos nuo perskirstymo būdu gaunamų gyventojų pajamų mokesčio pajamų, lygiagrečiai stiprina valdžios institucijų vaidmenį šių savivaldybių finansų srityje ir tokiu būdu riboja savo finansinį savarankiškumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad savivaldybės finansinės „donorės“ grąžindamos paskolas ar vykdydamos kitus finansinius įsipareigojimus, pačios turi finansinių sunkumų. Todėl, atskaitydamos dalį pajamų nuo savo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, jos yra priverstos toliau bloginti savo ir taip sudėtingą finansinę padėtį. Perskirstant savivaldybių viršplanines pajamas pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra nevertinama, ar tų savivaldybių „donorių“ finansinė padėtis yra geresnė nei remiamų savivaldybių, taip pat nėra įvertinama ir tai, ar savivaldybių „donorių“ padėtis po perskirstymo netaps blogesnė nei remiamų savivaldybių. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įstatymų pakeitimo projektais yra siūloma, per pereinamąjį trijų metų laikotarpį atsisakyti šalies ekonominio augimo neskatinančios praktikos ir panaikinti prievolę savivaldybėms „donorėms“, surenkančioms viršplaninių pajamų į savivaldybių biudžetus, remti kitas savivaldybes.
Vadovaujantis šiais įstatymų projektais Vyriausybė atitinkamai turėtų paruošti naujas savivaldybių biudžetų nustatymo, surinkimo ir dotavimo tvarkas. Įstatymų pakeitimai paskatins mažai pajamų surenkančias savivaldybes peržiūrėti savo veiklos planus ir strategijas, apsvarstyti galimybes, dėl savivaldybei priklausančių įmonių optimizavimo ir veiklos efektyvinimo, paskatins efektyvesnį nenaudojamo turto ar žemės naudojimą, mažins nepagrįstas savivaldybės išlaidas. Taip pat, savivaldybės labiau bus linkusios spręsti problemas ir priežastis ribojančias verslo pritraukimą, bei pramonės ir naujų darbo vietų sukūrimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:. Šiuo metu Savivaldybių biudžeto įstatyme yra numatyta, kad „Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymų projektais siūloma, kad 2019 metais savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 20 procentų,
prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, o nuo 2021 metų negautos savivaldybių pajamos nebebūtų kompensuojamos savivaldybių "donorių". Taip pat, Įstatymų projektais siekiama, kad savivaldybės, kurios nesurenka planuoto pajamų dydžio, būtų skatinamos gerinti savo investicinę aplinką, kurti darbo vietas, racionaliai naudoti biudžeto pajamas ir tokiu būdu bus surenkamas suplanuotas pajamų kiekis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymų projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Savivaldybėse bus skatinamos investicijos, verslo plėtra ir naujų darbo vietų sukūrimas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018-06-30 nustato Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektams įgyvendinti, pereinamuoju laikotarpiu reikės papildomai lėšų iš valstybės biudžeto. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „Savivaldybių biudžeto pajamos“, „Savivaldybių biudžeto sandara“, „Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Kazys Starkevičius Kęstutis Glaveckas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-09-22 Nr. S-2017-8415 Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO nr. xiiip-1128 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1128 ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1129, informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
iš gyventojų pajamų mokesčio gautų savivaldybių biudžeto viršplaninių pajamų dalis nebūtų perskirstoma kitoms savivaldybėms, tad tos savivaldybės, kurios nesurenka planuoto pajamų dydžio, būtų skatinamos gerinti savo investicinę aplinką, kurti darbo vietas, racionaliai naudoti biudžeto pajamas ir taip surinkti suplanuotas pajamas. Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatino 2015 m. birželio
konstatuota, jog „<...> savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatos, reguliuojančios savivaldybių biudžetams lėšų paskirstymą iš gyventojų pajamų mokesčio, prieštarauja Konstitucijos 29 str., 120 str. ir 121 str. 1 daliai. Tokios nuomonės Konstitucinis teismas laikosi atsižvelgdamas į tai, kad nėra nustatyta aiškių kriterijų, pagal kuriuos būti apskaičiuojama kiekvienai savivaldybei skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas jau įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarimą byloje Nr. KT17-N11/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2015 m. gruodžio 8 d. priimdamas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 9¹ straipsniu ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr.
XII-2144, kuriuo nustatė kriterijus, pagal kuriuos savivaldybei turi būti nustatoma gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti savivaldybės biudžetui, ir numatė, kad visoms savivaldybėms turės būti skiriamos lėšos savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, kurios apskaičiuojamos atsižvelgiant į savivaldybei tenkančią visų savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, kurie turi įtakos objektyviems savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimams, dalį bei šių rodiklių svarbą. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodoma, jog Vyriausybė priima nutarimą, kuriame nurodomos lėšų sumos, kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, atitinkamai turėtų būti pripažįstama netekusia galios ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis. 3.
Vyriausybė turi nustatyti Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarką ir iki 2018 m. birželio 30 d. parengti bei pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisinta stabili kiekvienai savivaldybei tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis, suteikiant savivaldybėms teisę daryti tiesioginę įtaką savo fiskaliniam pajėgumui per dalinį mokesčių tarifų valdymą ir mokestinių lengvatų teikimą, taip pat sudarant galimybę savivaldybėms gauti pridėtinės vertės mokesčio, bei sukuriant gyventojų pajamų mokesčio prieaugio fondą, iš kurio lėšos būtų skiriamos savivaldybėms už pasiektus verslo aplinkos gerinimo ar investicijų pritraukimo rodiklius. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas Vyriausybei parengti bei pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą nėra susijęs su projekto įgyvendinimo nuostatomis. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, o iš Konstitucijos 67 straipsnyje nustatytos Seimo kompetencijos ir 5 straipsnyje įtvirtinto valdžių padalijimo principo spręstina, kad Seimas negali duoti tiesioginių norminio pobūdžio pavedimų Vyriausybei ne įstatymų leidybos tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad šiomis projekto nuostatomis sudaromos prielaidos Seimui kištis į Vyriausybės kompetenciją ir funkcijas. Antra, nėra aiški formuluotė „suteikiant savivaldybėms teisę daryti tiesioginę įtaką savo fiskaliniam pajėgumui per dalinį mokesčių tarifų valdymą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi už mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar projekto nuostatomis taip pat siekiama keisti ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo sistemą. 4. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje numatyta, jog šis įstatymas, išskyrus jo 1 straipsnį, 2 straipsnio 2-6 dalis, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog tada įsigaliotų tik projekto 2 straipsnio 1 dalis ir projekto 3 straipsnis, kuriame yra įtvirtintas pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2018 m. birželio 30 d. parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 2. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-11 Nr. S-2017-8957 Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO nr. xiiip-1128(2) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1128(2) ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1129(2), informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];