Projekto lyginamasis variantas
turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymO NR. VIII-12029
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 8 dalį ją išdėstyti taip: „8. Priežiūros įstaigos pasiūlyti atstovai turi būti asociacijos, vienijančios tik turto ir
(arba) verslo vertintojus, nariai ir (arba) asociacijos, vienijančios tik turto arba verslo vertinimo įmones, narėse darbo sutarties pagrindais dirbantys turto arba verslo vertintojai arba šios asociacijos narėmis esančių individualių įmonių savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai, turintys turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją. Asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, bendru sutarimu iš savo narių į Priežiūros įstaigos siūlomus atstovus siūlo po tris tam tikros turto arba verslo vertinimo srities turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją turinčius narius jų rašytiniu sutikimu. Į Priežiūros įstaigos siūlomus atstovus pirmiausia siūlomi tos asociacijos, kurios nariai nebuvo skirti ar buvo skirti atstovais nuo šios asociacijos vėliausiai, nariai.“
straipsnio 10 dalį ją išdėstyti taip: „10. Egzamino komisijos nario kadencija – dveji metai. Egzamino komisijos nario kadencijos pradžia – finansų ministro įsakymo dėl komisijos patvirtinimo ar kito nario paskyrimo įsigaliojimo diena. Tie patys asmenys egzamino komisijos nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas antrai kadencijai, bet ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų iš eilės. Egzamino komisijos narys gali atsistatydinti arba būti atstatydintas dėl šio straipsnio 14 dalyje nurodytų aplinkybių arba atšauktas pagal egzamino komisijos narį pasiūliusios institucijos kreipimąsi jį atšaukti nepasibaigus jo kadencijai.
Vietoj atsistatydinusio arba atstatydinto ar atšaukto egzamino komisijos nario finansų ministras tvirtina kitą narį iš apibendrinto siūlomų atstovų į egzamino komisiją sąrašo pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytas proporcijas.“
straipsnio 11 dalį ją išdėstyti taip: „11. Likus 30 dienų iki egzamino komisijos nario kadencijos pabaigos, kitai kadencijai nauji nariai į egzamino komisijosą nariai siūlomi šio straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Skiriant egzamino komisijos narius kitai kadencijai, jJeigu šio straipsnio 8 dalyje nurodytos asociacijos per 30 kalendorinių dienų nepasiūlo Priežiūros įstaigai atstovų į egzamino komisijos narius, Priežiūros įstaiga juos siūlo iš daugiausia narių turinčių ne mažiau kaip tris metus veiklą vykdančių ir ne mažiau kaip iš 30 narių susidedančių asociacijų, vienijančių tik turto arba verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, narių turto arba verslo vertintojų jų sutikimu.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tris narius jų sutikimu, turinčius ne žemesnę
kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, pirmiausia skiriant tos asociacijos, kurios nariai nebuvo skirti ar buvo skirti atstovais nuo šios asociacijos vėliausiai, narį tarpusavio sutarimu skiria asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, iš tik turto ir (arba) verslo vertintojus vienijančių asociacijų narių ir (arba) tik turto arba verslo vertintojų, kurie turto arba verslo vertinimo įmonių asociacijų narėse dirba darbo sutarties pagrindais arba kurie yra individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai;“ 2.
Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) du narius valstybės tarnautojus jų sutikimu, turinčius aukštąjį (ar jam prilygintą) teisinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip trejų metų valstybės tarnybos stažą ir turto arba verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo arba dalyvavimo juos rengiant patirtį, skiria Finansų ministerija.“
28 straipsnio 1 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sudėtyje negali būti daugiau kaip vienas tos pačios turto ir (arba) verslo vertinimo įmonės darbuotojas ir (arba) šios įmonės valdymo organo narys.“
28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nario
kadencija – treji metai nuo paskyrimo dienos. Tie patys asmenys Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas antrai kadencijai, bet ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų iš eilės. Kitai kadencijai Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narys skiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio teismo nario kadencijos pabaigos.
Pasibaigus Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nario kadencijai, jis toliau eina teismo nario pareigas, iki paskiriamas kitas teismo narys kitai kadencijai., bet ne ilgiau nei šešis mėnesius nuo kadencijos pabaigos. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariui atsistatydinus, jį skyrusi institucija (organizacija) per ne ilgiau kaip 10 30 dienų skiria kitą teismo narį. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narį skyrusi institucija gali jį atšaukti nepasibaigus jo kadencijai. Atšaukusi Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narį, jį skyrusi institucija (organizacija) per ne ilgiau kaip 10 30 dienų skiria kitą teismo narį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms asociacijoms neskyrus Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių šioje dalyje nurodytais atvejais, Priežiūros įstaiga juos skiria iš daugiausia narių turinčių ne mažiau kaip tris metus veiklą vykdančių ir ne mažiau kaip iš 30 narių susidedančių asociacijų, vienijančių tik turto arba verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, narių turto arba verslo vertintojų jų sutikimu., vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir finansų ministro patvirtintu tvarkos ir sąlygų aprašu."
28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas veikia
vadovaudamasis šiuo įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, kuriuose reglamentuoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sudarymo tvarka, veiklos principai, darbo organizavimas, turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūros."
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.
2.Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Sergejus Jovaiša
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymO NR. VIII-12029
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagrindinės priežastys įtakojusios Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VII-1202 (toliau - Įstatymas) 9 ir 28 straipsnių pakeitimą yra neobjektyvios ir nelygiateisiškos Turto arba verslo vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijos (toliau - Kvalifikacijos egzaminų komisija), bei Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau - Garbės teismo) narių atrankos, skyrimo, kadencijų laiko ir veiklos sąlygos. Pagal šiuo matu galiojančio Įstatymo reglamentavimą yra sudarytos sąlygos Kvalifikacijos egzaminų komisijos ir Garbės teismo nariais būti tų pačių, daugiausia narių turinčių asociacijų, vienijančių tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir
(arba) asociacijų, vienijančios tik turto arba verslo vertinimo įmones (toliau
Į Kvalifikacijos egzaminų komisijas (trys skirtingos komisijos) po 3 narius į kiekvieną komisiją, dviejų metų kadencijai skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga (toliau – Priežiūros įstaiga) iš Asociacijų bendru sutarimu pateiktų kandidatų. Į Garbės teismo narius 3 atstovus (iš 5 narių), trijų metų kadencijai skiria Asociacijos, iš Asociacijų bendru sutarimu pateiktų savo narių, o likusius 2 narius - valstybės tarnautojus skiria Finansų ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad į Garbės teismo sudėtį, finansų ministerija skiria atstovus, kurie neturi teisinio išsilavinimo. Dėl to, turto ir verslo vertintojų drausmės bylas nagrinėjant suinteresuotų Asociacijų nariams ir/ar teisinio išsilavinimo neturintiems Finansų ministerijos atstovams, gali būti priimami teisiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti sprendimai. Šias aplinkybes patvirtina Garbės teismo (šiuo metu veikiančio ir iki tol buvusių) darbą apibūdina spendimas administracinėje byloje Nr.A-1039-552/2015, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, jog "<...> nagrinėjant pareiškėjos drausmės bylą, buvo pažeisti objektyvumo, nešališkumo principai bei Garbės teismo nuostatų 27-29 bei 33 punktai. Šių pažeidimų visuma neleidžia laikyti Garbės teismo procedūros, nagrinėjant pareiškėjos drausmės bylą, nešališka objektyviąja prasme.". Nors Įstatyme numatyta, kad Garbės teismo narius skiria Asociacijos, o joms bendru sutarimu nesusitarus, narius skiria Priežiūros įstaiga iš daugiausia narių turinčių Asociacijų, tačiau toks reglamentavimas neužtikrina objektyvaus narių paskyrimo ir palieka galimybes, daugiausia narių turinčias Asociacijas piktnaudžiauti įstatymo suteiktomis išskirtinėmis teisėmis.
O būtent, prieš kandidatų į Garbės teismo narius skyrimą, daugiausia narių turinčios asociacijos tyčia veikia pasyviai ir savo atstovų neskiria arba prieštarauja kitų (mažiau narių) Asociacijų kandidatams, ko pasėkoje nėra paskiriami Garbės teismo nariai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis šiuo metu galiojančiu reglamentavimu, Priežiūros įstaiga vis tiek paskiria Garbės teismo narius iš daugiausia narių turinčių Asociacijų. Kaip matyti, tokiu būdu nėra išlaikytas objektyvus, teisingas ir rotacijos principu pagrįstas narių skyrimas, bei sudarytos galimybės (įstatymo spraga) daugiausia narių turinčioms Asociacijoms piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Toks neigiamas reglamentavimas mažina teisingą ir sąžiningą konkurenciją tarp Asociacijų pasirinkimo ir skatina vienos monopolinės Asociacijos dominavimą. Taip pat, tokiu reglamentavimu yra sudaromos galimybės korupcinio pobūdžio veiklų apraiškoms, suinteresuotų grupių atstovavimo ir piktnaudžiavimo padėtimi ir tai prieštarauja pačio Garbės teismo pagrindiniams principams. Šio Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai: pakeisti teisėtumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principams prieštaraujantį teisinį reglamentavimą. Kvalifikacijos egzaminų komisijos ir Garbės teismo narių keitimas rotacijos būdu, sudarant galimybes nariais tapti skirtingų Asociacijų atstovams, šių organų darbą ir priimamus sprendimus padarys skaidresnius ir objektyvesnius. Šiuo metu įstatymu nustatytas "daugiausia narių" turinčių Asociacijų privilegija, yra teisiškai nepagrįsta.
Iš Garbės teismo vykdomos praktikos akivaizdžiai matosi jos narių atrinkimo, skyrimo ir pačio proceso nekvalifikuotumas ir šališkumas. Todėl, Įstatymo projekto pakeitimais siekiama šiuos neigiamus reiškinius panaikinti ir bylų nagrinėjimą padaryti objektyvų ir teisingą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai: Seimo narys Simonas Gentvilas, Lietuvos vertintojų rūmai; rengėjas – Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:. Šiuo metu galiojančiame Įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad į Kvalifikacijos egzaminų komisijos narius Priežiūros įstaigai Asociacijos siūlo, bendru sutarimu iš savo asociacijos narių. Tačiau, jeigu Asociacijos nepasiūlo Priežiūros įstaigai atstovų, tuomet Priežiūros įstaiga juos siūlo iš daugiausia narių turinčių asociacijų. Tie patys asmenys egzamino komisijos nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Skiriant egzamino komisijos narius kitai kadencijai, jeigu šio straipsnio 8 dalyje nurodytos asociacijos nepasiūlo Priežiūros įstaigai atstovų į egzamino komisijos narius, Priežiūros įstaiga juos siūlo iš daugiausia narių turinčių asociacijų. Įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad į Garbės teismo narius tris atstovus jų sutikimu, turinčius ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, tarpusavio sutarimu skiria Asociacijos, o du narius valstybės tarnautojus jų sutikimu skiria Finansų ministerija. Tie patys asmenys Garbės teismo nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Asociacijoms neskyrus Garbės teismo narių, Priežiūros įstaiga juos skiria iš daugiausia narių turinčių asociacijų.
Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, Asociacijoms turinčioms daugiausia narių yra sudarytos nepagrįstai išskirtinės sąlygos įtakoti Kvalifikacijos egzaminų komisijos ir Garbės teismo narių sudėtį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Asociacijos, į egzaminų priežiūros komisijos narius siūlo savo atstovus rotacijos principu, pirmiausia siūlant tos asociacijos narį kurios nariai nėra buvę skirti ar buvo skirti nuo šios asociacijos vėliausiai. Tie patys asmenys egzamino komisijos nariais gali būti skiriami antrai kadencijai, bet ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų. Likus 30 dienų iki egzamino komisijos nario kadencijos pabaigos, nauji atstovai į egzamino komisiją siūlomi šio straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Jeigu šio straipsnio 8 dalyje nurodytos asociacijos per
egzamino komisijos narius, Priežiūros įstaiga juos siūlo iš ne mažiau kaip tris metus veiklą vykdančių ir ne mažiau kaip iš 30 narių susidedančių asociacijų. Tokiu būdu yra praplečiamos galimybės skirti naujus ir kitų asociacijų narius. Asociacijos, į garbės teismo narius siūlo savo atstovus, turinčius ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, rotacijos principu, pirmiausia skiriant tos asociacijos narį kurios nariai nėra buvę skirti ar buvo skirti nuo šios asociacijos vėliausiai. Taip pat, Asociacijoms nepaskyrus savo atstovų, Priežiūros įstaiga galėtu skirti ne iš daugiausia narių turinčių asociacijų (kaip reglamentuota šiuo metu), bet iš ne mažiau kaip tris metus veiklą vykdančios ir ne mažiau kaip iš 30 narių susidedančios asociacijų. Du narius valstybės tarnautojus jų sutikimu, turinčius aukštąjį (ar jam prilygintą) teisinį išsilavinimą skiria Finansų ministerija.
Garbės teismo nariai negali būti iš tos pačios Asociacijos ir tos pačios turto ir (arba) verslo vertinimo įmonės darbuotojai ir (arba) šios įmonės valdymo organų nariai. Tie patys asmenys Garbės teismo nariais gali būti skiriami antrai kadencijai, bet ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, tik sumažins korupcijos ir piktnaudžiavimo rizikas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Susiformavus pasitikėjimą keliančiam Garbės teismui ir priėmus pagrįstus, objektyvius teisėtus ir teisingus sprendimus, turto ir (ar) verslo vertintojams bus aiškesnės darbo sąlygos ir atsakomybės ribos. Nuo to pagerės darbo kokybė bei operatyvumas. Susidarys sąlygos sąžiningai konkurencijai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. lapkričio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus, dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sudarymo tvarkos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: "Turto ir verslo vertinimo pagrindai"; "Turto vertinimas"; Verslo vertinimas"; Turto ir verslo vertinimo garbės teismas"; "Turto ir verslo egzaminų vertinimo komisija". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Sergejus Jovaiša
2017-09-26 d. Nr. XIIIP-1126 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 9 straipsnio 8 dalį ir pakeisti tvarką, pagal kurią asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir
(arba) turto arba verslo vertinimo įmones, siūlo Priežiūros įstaigai atstovus į Priežiūros įstaigos siūlomus atstovus į egzamino komisiją. Įstatyme siūloma nustatyti, kad „Į Priežiūros įstaigos siūlomus atstovus pirmiausia siūlomi tos asociacijos, kurios nariai nebuvo skirti ar buvo skirti atstovais nuo šios asociacijos vėliausiai, nariai.“ Siūlomo papildymo turinys stokoja aiškumo. Pastebėtina, kad nėra aišku kieno atžvilgiu „pirmiausia“ tokie atstovai turėtų būti siūlomi, nes įstatymas nenustato jokio kandidatų siūlymo eiliškumo, ar to kas turėtų būti siūloma paskiausia. Todėl derėtų nurodyti kieno atžvilgiu turėtų būti taikomas pirmumas. Be to, pažymėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamas tikslas, jog į egzamino komisiją būtų teikiami asmenys iš asociacijų, kurių atstovai į egzamino komisiją buvo skirti prieš daugiausiai laiko. Tačiau analizuojamoje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „buvo skirti atstovais nuo šios asociacijos vėliausiai“ reiškia tai, jog atstovais turėtų būti skiriami tie asmenys, kurie buvo paskirti paskiausiai, nes jie kaip tik ir atitiktų nustatomos sąlygos „vėliausiai“ reikalavimą. Manytina, kad siekiant projektui keliamų tikslų, žodis „vėliausiai“ yra netinkamas. Kad būtų aiški nuostatos esmė, nuostatą derėtų formuluoti taip, kad iš jos būtų aišku, kad kalbama apie asociacijas, kurių atstovai į egzamino komisiją buvo skirti anksčiau nei kitų asociacijų.
Analogiško turinio pastabos išsakytinos ir dėl projekto 2 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 28 straipsnio
įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatą, kad tie patys asmenys egzamino komisijos nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Siūlymas keisti galiojantį reguliavimą remiantis subjektyvia nuomone, kad galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas neobjektyvių ir neteisingų sprendimų priėmimui, nepateikiant objektyvių faktų (pavyzdžiui, kiek egzamino komisijos sprendimų dėl to buvo nuginčyta) diskutuotinas. Pastebėtina, kad tokia praktika, kai asmenys skiriami egzamino komisijos nariais dvi kadencijas iš eilės, yra įprasta. Pavyzdžiui, analogiška nuostata yra įtvirtinta Finansinių ataskaitų audito įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje. Jeigu būtų nuspręsta keisti galiojantį reguliavimą, formuluotė „antrai kadencijai, bet ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų“ tobulintina, nes iš jos nėra aišku, ar vienas asmuo gali būti paskirtas komisijos nariu du ar daugiau kartų, taip pat neaiški termino „ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų“ skaičiavimo tvarka (kada šis terminas prasideda). 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuostata, kad į Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narius gali būti skiriami valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį (ar jam prilygintą) teisinį išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymą aukštasis išsilavinimas skirstomas į aukštąjį koleginį ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas.
Be to, atsižvelgdami į aukštojo koleginio ir aukštojo universitetinio išsilavinimo apibrėžtis Mokslo ir studijų įstatyme, siūlytume atsisakyti formuluotės skliaustuose „(ar jam prilygintą)“. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti įstatymo 28 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu. Siūlymas diskutuotinas. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismą sudaro penki nariai, o šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodomi subjektai, skiriantys atitinkamai tris ir du narius, projektu siūlomos 3 punkto nuostatos turi būti dėstomos ne 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte, bet 28 straipsnio atskira dalimi. Antra, projektu siūloma nuostata suformuluota dviprasmiškai, neaišku, ar Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sudėtyje gali būti tik vienas tos pačios įmonės atstovas (darbuotojas arba valdymo organo narys), ar du atstovai (darbuotojas ir valdymo organo narys). Vertinama nuostata tikslintina, pašalinant nurodytą neaiškumą. 5. Projekto 2 straipsnio 4 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad tie patys asmenys Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pastebėtina, kad tokia praktika, kai asmuo skiriamas garbės tesimo nariu dvi kadencijas iš eilė, yra įprasta. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Antstolių įstatymo 49 straipsnyje, Draudimo įstatymo 176 straipsnyje, Odontologų rūmų įstatymo 12 straipsnyje. Jeigu būtų nuspręsta keisti galiojantį reguliavimą, formuluotė „antrai kadencijai, bet ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų“ tobulintina, nes iš jos nėra aišku, ar vienas asmuo gali būti paskirtas komisijos nariu du ar daugiau kartų, taip pat neaiški termino „ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų“ skaičiavimo tvarka (kada šis terminas prasideda). 6.
įstatymo 28 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms asociacijoms neskyrus Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių šioje dalyje nurodytais atvejais, Priežiūros įstaiga juos skiria iš ne mažiau kaip tris metus veiklą vykdančių ir ne mažiau kaip iš 30 narių susidedančių asociacijų, vienijančių tik turto arba verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, narių turto arba verslo vertintojų jų sutikimu, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir finansų ministro patvirtintu tvarkos ir sąlygų aprašu.” Pastebėtina, kad 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos yra skirtos asociacijoms, o šioms nepasiūlius garbės teismo narių, priežiūros įstaiga juos skiria vadovaudamasi nuostata “iš ne mažiau kaip tris metus veiklą vykdančių ir ne mažiau kaip iš 30 narių susidedančių asociacijų, vienijančių tik turto arba verslo vertintojus ir
(arba) turto arba verslo vertinimo įmones, narių turto arba verslo vertintojų jų sutikimu”, taigi nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 1 punktą yra netinkama ir išbrauktina. Be to, neaišku, koks finansų ministro patvirtintas tvarkos ir sąlygų aprašas turimas omenyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. 7. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūlomoje keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatoje po žodžių „garbės teismas“ įrašytini žodžiai „sudaromas ir“, atsižvelgiant į tai, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose siūloma reglamentuoti ir šio teismo sudarymo tvarką. 8. Projekto 3 straipsnio pavadinimas ir turinys turi būti papildyti taip, kad apimtų ir įstatymo taikymo nuostatas.
Projekte turi būti aiškiai nustatyta, jog organų, kurių sudarymo tvarka ir sudėties reikalavimai (pavyzdžiui, siūlomas naujas įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas) keičiami įstatymo projektu, veikla turi būti tęsiama pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o nauja sudarymo tvarka ir reikalavimai organų personalinei sudėčiai taikomi tik pasibaigus šių organų (jų narių) kadencijoms ir iš naujo formuojant šiuos organus. Pastebėtina, jog asmenims įstatymo nustatyta tvarka einantiems tam tikras pareigas ir nustačius šių pareigų kadencijos trukmę, šie asmenys įgyja teisėtus lūkesčius, jog tuo atveju, jeigu jie nepažeis teisės aktų reikalavimų ir sąžiningai vykdys savo pareigas, jie galės atlikti savo pareigas iki numatytos kadencijos pabaigos. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, analizuodamas panašią situaciją dėl Generalinio prokuroro atleidimo įstatymu pakeitus Generalinio prokuroro skyrimo tvarką, 2003 m. sausio 24 nutarime nurodė, jog „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. <...> demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise. Realizuodami visuomenei ir valstybei reikšmingas funkcijas, valstybės institucijos, pareigūnai neturi patirti grėsmės, jeigu savo pareigas vykdo nepažeisdami įstatymų <...>“. Taigi nepapildžius įstatymo projekto minėto pobūdžio reguliavimu, turėtų būti svarstoma įstatymo projekto atitiktis Konstitucijos nuostatoms. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-22 Nr. S-2017-8415 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 9 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1126 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 9 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1126, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 9 straipsnio 8 dalį ir pakeisti tvarką, pagal kurią asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir
(arba) turto arba verslo vertinimo įmones, siūlo Priežiūros įstaigai atstovus į Priežiūros įstaigos siūlomus atstovus į egzamino komisiją. Įstatyme siūloma nustatyti, kad „Į Priežiūros įstaigos siūlomus atstovus pirmiausia siūlomi tos asociacijos, kurios nariai nebuvo skirti ar buvo skirti atstovais nuo šios asociacijos vėliausiai, nariai.“ Siūlomo papildymo turinys stokoja aiškumo. Pastebėtina, kad nėra aišku kieno atžvilgiu „pirmiausia“ tokie atstovai turėtų būti siūlomi, nes įstatymas nenustato jokio kandidatų siūlymo eiliškumo, ar to kas turėtų būti siūloma paskiausia. Todėl derėtų nurodyti kieno atžvilgiu turėtų būti taikomas pirmumas.
Be to, pažymėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamas tikslas, jog į egzamino komisiją būtų teikiami asmenys iš asociacijų, kurių atstovai į egzamino komisiją buvo skirti prieš daugiausiai laiko. Tačiau analizuojamoje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „buvo skirti atstovais nuo šios asociacijos vėliausiai“ reiškia tai, jog atstovais turėtų būti skiriami tie asmenys, kurie buvo paskirti paskiausiai, nes jie kaip tik ir atitiktų nustatomos sąlygos
„vėliausiai“ reikalavimą. Manytina, kad siekiant projektui keliamų tikslų,
žodis „vėliausiai“ yra netinkamas. Kad būtų aiški nuostatos esmė, nuostatą derėtų formuluoti taip, kad iš jos būtų aišku, kad kalbama apie asociacijas, kurių atstovai į egzamino komisiją buvo skirti anksčiau nei kitų asociacijų. Analogiško turinio pastabos išsakytinos ir dėl projekto 2 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Pritarti. Komitetas įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir argumentus, siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalimi siūloma pakeisti įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatą, kad tie patys asmenys egzamino komisijos nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Siūlymas keisti galiojantį reguliavimą remiantis subjektyvia nuomone, kad galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas neobjektyvių ir neteisingų sprendimų priėmimui, nepateikiant objektyvių faktų (pavyzdžiui, kiek egzamino komisijos sprendimų dėl to buvo nuginčyta) diskutuotinas. Pastebėtina, kad tokia praktika, kai asmenys skiriami egzamino komisijos nariais dvi kadencijas iš eilės, yra įprasta. Pavyzdžiui, analogiška nuostata yra įtvirtinta Finansinių ataskaitų audito įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje.
Jeigu būtų nuspręsta keisti galiojantį reguliavimą, formuluotė „antrai kadencijai, bet ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų“ tobulintina, nes iš jos nėra aišku, ar vienas asmuo gali būti paskirtas komisijos nariu du ar daugiau kartų, taip pat neaiški termino „ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų“ skaičiavimo tvarka (kada šis terminas prasideda). Pritarti. Komitetas įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir argumentus, siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuostata, kad į Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narius gali būti skiriami valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį (ar jam prilygintą) teisinį išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymą aukštasis išsilavinimas skirstomas į aukštąjį koleginį ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Be to, atsižvelgdami į aukštojo koleginio ir aukštojo universitetinio išsilavinimo apibrėžtis Mokslo ir studijų įstatyme, siūlytume atsisakyti formuluotės skliaustuose „(ar jam prilygintą)“. Pritarti. Komitetas įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir argumentus, siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalimi siūloma papildyti įstatymo 28 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu. Siūlymas diskutuotinas.
Siūlymas diskutuotinas. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismą sudaro penki nariai, o šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodomi subjektai, skiriantys atitinkamai tris ir du narius, projektu siūlomos 3 punkto nuostatos turi būti dėstomos ne 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte, bet 28 straipsnio atskira dalimi. Antra, projektu siūloma nuostata suformuluota dviprasmiškai, neaišku, ar Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sudėtyje gali būti tik vienas tos pačios įmonės atstovas (darbuotojas arba valdymo organo narys), ar du atstovai (darbuotojas ir valdymo organo narys). Vertinama nuostata tikslintina, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti. Komitetas įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir argumentus, siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 3 dalies nuostatą, kad tie patys asmenys Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pastebėtina, kad tokia praktika, kai asmuo skiriamas garbės tesimo nariu dvi kadencijas iš eilė, yra įprasta. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Antstolių įstatymo 49 straipsnyje, Draudimo įstatymo 176 straipsnyje, Odontologų rūmų įstatymo 12 straipsnyje. Jeigu būtų nuspręsta keisti galiojantį reguliavimą, formuluotė
„antrai kadencijai, bet ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų“ tobulintina,
nes iš jos nėra aišku, ar vienas asmuo gali būti paskirtas komisijos nariu du ar daugiau kartų, taip pat neaiški termino „ne anksčiau kaip po dviejų kadencijų“ skaičiavimo tvarka (kada šis terminas prasideda). Pritarti.
Pritarti. Komitetas įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir argumentus, siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalyje siūloma įstatymo 28 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms asociacijoms neskyrus Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių šioje dalyje nurodytais atvejais, Priežiūros įstaiga juos skiria iš ne mažiau kaip tris metus veiklą vykdančių ir ne mažiau kaip iš 30 narių susidedančių asociacijų, vienijančių tik turto arba verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, narių turto arba verslo vertintojų jų sutikimu, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir finansų ministro patvirtintu tvarkos ir sąlygų aprašu.” Pastebėtina, kad 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos yra skirtos asociacijoms, o šioms nepasiūlius garbės teismo narių, priežiūros įstaiga juos skiria vadovaudamasi nuostata “iš ne mažiau kaip tris metus veiklą vykdančių ir ne mažiau kaip iš 30 narių susidedančių asociacijų, vienijančių tik turto arba verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, narių turto arba verslo vertintojų jų sutikimu”, taigi nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 1 punktą yra netinkama ir išbrauktina. Be to, neaišku, koks finansų ministro patvirtintas tvarkos ir sąlygų aprašas turimas omenyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Pritarti. Komitetas įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir argumentus, siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 7.
Projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūlomoje keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatoje po žodžių „garbės teismas“ įrašytini žodžiai
„sudaromas ir“, atsižvelgiant į tai, kad Turto arba verslo vertintojų garbės
teismo nuostatuose siūloma reglamentuoti ir šio teismo sudarymo tvarką. Pritarti. Komitetas įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir argumentus, siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinimas ir turinys turi būti papildyti taip, kad apimtų ir įstatymo taikymo nuostatas. Projekte turi būti aiškiai nustatyta, jog organų, kurių sudarymo tvarka ir sudėties reikalavimai (pavyzdžiui, siūlomas naujas įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas) keičiami įstatymo projektu, veikla turi būti tęsiama pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o nauja sudarymo tvarka ir reikalavimai organų personalinei sudėčiai taikomi tik pasibaigus šių organų (jų narių) kadencijoms ir iš naujo formuojant šiuos organus. Pastebėtina, jog asmenims įstatymo nustatyta tvarka einantiems tam tikras pareigas ir nustačius šių pareigų kadencijos trukmę, šie asmenys įgyja teisėtus lūkesčius, jog tuo atveju, jeigu jie nepažeis teisės aktų reikalavimų ir sąžiningai vykdys savo pareigas, jie galės atlikti savo pareigas iki numatytos kadencijos pabaigos.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, analizuodamas panašią situaciją dėl Generalinio prokuroro atleidimo įstatymu pakeitus Generalinio prokuroro skyrimo tvarką,
įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. <...> demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise. Realizuodami visuomenei ir valstybei reikšmingas funkcijas, valstybės institucijos, pareigūnai neturi patirti grėsmės, jeigu savo pareigas vykdo nepažeisdami įstatymų <...>“. Taigi nepapildžius įstatymo projekto minėto pobūdžio reguliavimu, turėtų būti svarstoma įstatymo projekto atitiktis Konstitucijos nuostatoms. Pritarti. Komitetas įvertinęs Komitetas įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir argumentus, siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 9. Europos teisės departamentas prie TM, 2017-09-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 9 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1126, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23 nutarimas Nr. 62 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 9 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1126 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos teisėtumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principams neprieštarauja, be to, Įstatymo projekte siūlomos nuostatos nepadėtų įgyvendinti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamų tikslų. Pagal galiojančias Įstatymo nuostatas turto ir verslo vertintojus vienijančios asociacijos bendru sutarimu skiria 3 turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino komisijos (toliau – egzamino komisija) ir 3 Turto arba verslo vertintojo garbės teismo (toliau – Garbės teismas) narius ir tik joms nesutarus ir narių nepaskyrus ši pareiga pereina priežiūros įstaigai – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – priežiūros įstaiga). Turto ir verslo vertintojus vienijančioms asociacijoms leidžiama susitarti dėl narių skyrimo ir tai jos gali padaryti taikydamos objektyvius, teisingus ir lygiateisiškus egzamino komisijos ir Garbės teismo narių atrankos kriterijus, įskaitant ir atstovavimo asociacijoms rotacijos principu kriterijų.
Asociacijoms nesusitarus ir neskyrus egzamino komisijos ar Garbės teismo narių, priežiūros įstaiga juos skiria iš daugiausia narių turinčių asociacijų, vertindama jų atitiktį Įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje, 28 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytiems reikalavimams. Tokios nuostatos skatina asociacijų bendradarbiavimą ir neprieštarauja teisėtumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principams. Pagal Įstatymo projekto nuostatas prioritetiniu atrankos kriterijumi taptų priklausymas nustatytus reikalavimus tenkinančiai asociacijai, t. y. priežiūros įstaiga narius siūlytų ne iš daugiausia narių turinčių, bet iš „ne mažiau kaip tris metus veiklą vykdančių ir ne mažiau kaip iš 30 narių susidedančių asociacijų, pirmiausia skiriant tos asociacijos, kurios nariai nebuvo skirti ar buvo skirti atstovais nuo šios asociacijos vėliausiai, narį“. Tokiu būdu nebūtų praplečiamos galimybės skirti naujus ir kitų asociacijų narius, nes Įstatymo projekte siūlomas atrankos principas užkirstų kelią siūlyti savo narius egzamino komisijos ar Garbės teismo nariais naujai įsisteigusioms asociacijoms ir asociacijoms, vienijančioms mažiau kaip 30 narių, tokių asociacijų nariai negalėtų būti skiriami egzamino komisijos ar Garbės teismo nariais net ir tuo atveju, kai seniau įsisteigusios ir daugiau narių turinčios asociacijos savo narių nesiūlytų. Pavyzdžiui, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos, vienijančios 11 pačių stambiausių turto vertintojų juridinių asmenų, nariai niekada negalėtų būti priežiūros įstaigos paskirti egzamino komisijos ar Garbės teismo nariais.
Jeigu kelios ar visos siūlančios savo narius asociacijos atitiktų visus Įstatymo projekte numatytus kriterijus, siūlomas atrankos principas būtų neįgyvendinamas. Be to, egzamino komisija ir Garbės teismas sudaromi iš profesionaliausių vertintojų, tačiau rotacinis narių skyrimo atstovavimo asociacijoms pagrindu principas pats savaime to neužtikrina. 2. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skiriami Garbės teismo nariai turėtų teisinį išsilavinimą. Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Garbės teismas veikia vadovaudamasis Įstatymu ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, kuriuose reglamentuoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos principai, darbo organizavimas, turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūros. Visos Garbės teismo funkcijos ir jų vykdymo procedūros griežtai reglamentuotos, todėl Garbės teismo narių funkcijoms vykdyti reikalingas ne tiek teisinis išsilavinimas, kiek turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų išmanymas. Pagal galiojantį reguliavimą Finansų ministerijos skiriami nariai privalo turėti turto arba verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo arba dalyvavimo juos rengiant patirtį, ir toks reikalavimas yra pakankamas Finansų ministerijos skiriamų Garbės teismo narių funkcijoms atlikti. Be to, reikalavimas turėti tam tikrą išsilavinimą galimai būtų diskriminacinis Finansų ministerijos skiriamų Garbės teismo narių atžvilgiu, nes kitiems Garbės teismo nariams teisinio išsilavinimo reikalavimai netaikomi. Iš dalies pritarti.
Iš dalies pritarti. Komitetas įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir argumentus, siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Atsižvelgiant į:
kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kad įstatymo projekto nuostatos stokoja aiškumo, yra dviprasmiškos;
Respublikos Vyriausybės pateiktas išvadas, kad galiojančios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatos neprieštarauja teisėtumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principams, o įstatymo projekte siūlomos nuostatos nepadėtų įgyvendinti projekto aiškinamajame rašte deklaruotų tikslų;
Respublikos Vyriausybė rengia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (nauja reakcija), kurį planuoja pateikti 2020 m. Seimo pavasario sesijoje;
projektą XIIIP-1126 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius , Rasa Budbergytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė