Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus
atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, įsteigti valstybėse, kurios neįeina į buvusios SSRS pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir kurios yra bent vienos iš išvardytų sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės:
sutartį (Asociacijos sutartį) su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis;
Atlanto Sutarties Organizacijos narėse bei valstybėse Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse. 1) Europos Sąjungos;
2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančių užsienio subjektų teisė įsigyti žemės sklypus Lietuvoje yra preferencija, skirta Lietuvos pasirinktai europinei ir transatlantinei integracijai į valstybių sąjungas ir organizacijas bei Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją, nuostatoms įgyvendinti. Ši preferencija taikoma abipusiškumo pagrindais, kai Lietuvos kilmės subjektams užsienio šalyje suteikiamos ne mažesnės teisės. 2
tarptautinė sutartis, kuri nustatytų teisę įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams.
3
2. Jokia Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, sudaryta iki šio Įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytąją , negali būti aiškinama kaip suteikianti pagrindą gauti leidimą įsigyti nuosavybės teise žemės sklypą šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-1117(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, įsteigti valstybėse, kurios neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės:
1) valstybėse Europos Sąjungos narėse arba valstybėse, sudariusiose Europos sutartį (Asociacijos sutartį) su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis;
2) valstybėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narėse bei valstybėse Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse. 1) Europos Sąjungos;
2) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos;
3) Europos ekonominės erdvės susitarimo;
4) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos.“
pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
nustatytus kriterijus atitinkančių užsienio subjektų teisė įsigyti žemės sklypus Lietuvoje yra preferencija, skirta Lietuvos pasirinktai europinei ir transatlantinei integracijai į valstybių sąjungas ir organizacijas bei Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją, nuostatoms įgyvendinti. Ši preferencija taikoma abipusiškumo pagrindais, kai Lietuvos kilmės subjektams užsienio šalyje suteikiamos ne mažesnės teisės. 2 1.
2
teisę įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams. 32 . Jokia Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, sudaryta iki šio Įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytąją , negali būti aiškinama kaip suteikianti pagrindą gauti leidimą įsigyti nuosavybės teise žemės sklypą šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto (toliau – Konstitucinio įstatymo pakeitimo projektas) tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinis įstatymas) nuostatas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) standartais, taip pat patikslinti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 8 d. Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“ nurodytą aiškią Lietuvos tarptautinės integracijos kryptį. Pažymėtina, kad
Lietuvą pradėti stojimo į EBPO procesą ir 2015 m. liepos 8 d. EBPO Tarybai priėmus Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų planą, kuriame aprašytos Lietuvos stojimo į EBPO sąlygos ir procesai, Lietuva turi peržiūrėti teisinį reguliavimą atitinkamose srityse. EBPO Investicijų komitetas, vertindamas Lietuvos nacionalinį reguliavimą dėl nuosavybės teisių į žemę įgijimo ir atvirumo investicijoms šioje srityje, pateikė rekomendacijas dėl būtinų Lietuvai atlikti žingsnių, siekiant Lietuvos atitikties EBPO standartams.
Konstitucinio įstatymo
principo taikymo, t. y. minėtoje nuostatoje nustatyta, kad Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančių užsienio subjektų teisė įsigyti žemės sklypus Lietuvoje yra preferencija, skirta Lietuvos pasirinktai europinei ir transatlantinei integracijai į valstybių sąjungas ir organizacijas bei Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją, nuostatoms įgyvendinti. Taip pat nustatyta, kad ši preferencija taikoma abipusiškumo pagrindais, kai Lietuvos kilmės subjektams užsienio šalyje suteikiamos ne mažesnės teisės. Minėtos abipusiškumo principo nuostatos buvimas Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose yra nesuderinamas su EBPO standartais, jos egzistavimas sukuria prielaidas diskriminuoti, riboti kapitalo judėjimo principo taikymą. Pažymėtina, kad abipusiškumo principo taikymas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems subjektams yra perteklinis ir nesiderina su minėtų kriterijų įtvirtinimo tikslais, nes abipusiškumo principo pagrindinis tikslas yra ekonominis protekcionizmas, o ne politinės integracijos krypties nustatymas, atsižvelgiant į konstitucinį reglamentavimą ir nacionalinio saugumo interesus. Dėl šių priežasčių siūloma atsisakyti Konstitucinio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies. Taip pat siūloma koreguoti Konstitucinio įstatymo nuostatas, siekiant tikslinti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 8 d.
Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“ nurodytą aiškią Lietuvos tarptautinės integracijos kryptį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad „<...> Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintomis pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis – valstybės nepriklausomybe, demokratija ir respublika – taip pat yra glaudžiai susijusi Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija, suponuojanti Lietuvos Respublikos pasirinktą europinę ir transatlantinę integraciją. Kaip Konstitucinis Teismas pažymėjo 2011 m. liepos 7 d. nutarime, Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija reiškia Lietuvos Respublikos narystę Europos Sąjungoje bei NATO <...>. Pažymėtina ir tai, kad tokia Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija yra grindžiama pripažįstamomis ir saugomomis universaliomis demokratinėmis konstitucinėmis vertybėmis, kurios yra bendros su kitų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių vertybėmis. Konstitucijos tekste Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija išreikšta negatyviuoju ir pozityviuoju aspektais. Negatyvusis Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos aspektas yra išreikštas Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“, pozityvusis aspektas – Konstituciniame akte
„Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Šie konstituciniai aktai
yra Konstitucijos sudedamoji dalis“.
Taip pat Konstitucinis Teismas 2001 m. kovo 15 d. nutarime yra konstatavęs, kad „<...> Konstitucijoje įtvirtintiems valstybės tarptautinio bendradarbiavimo <...> pagrindams būdinga inter alia tai, kad yra nustatyta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija – valstybės dalyvavimas Europos integracijoje būnant Europos Sąjungos nare, siekis užtikrinti šalies nepriklausomybę ir saugumą prisidedant prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo“. Taigi Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijais buvo siekta leisti Lietuvos Respublikoje įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus tik tiems užsienio subjektams, kurie yra įsisteigę valstybėse, atitinkančiose įtvirtintus integracijos kriterijus, kurie, be kita ko, reiškia, jog šios valstybės vadovaujasi demokratinėmis vertybėmis, taip pat gerbia žmogaus teises ir laisves. Dėl šios priežasties Konstitucinio įstatymo pakeitimo projekte nustatytas ribojimas užsienio subjektams, įsisteigusiems valstybėse (taip pat jų piliečiams ir nuolatiniams gyventojams), kurių konstitucinės vertybės nesuderinamos su Lietuvos Respublikos valstybės pamatiniais principais, atitinka pirminius Konstitucijoje įtvirtintus geopolitinius tikslus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 8 d. konstituciniame akte
„Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“, kurio
nuostatas siūloma perkelti į Konstitucinio įstatymo pakeitimo projektą, įtvirtinta, jog Sovietų Socialistinės Respublikos Sąjungos (toliau – SSRS) pagrindu įkurtos organizacijos laikytinos grėsme Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms.
Šiuo metu SSRS pagrindu (pažymėtina, kad Rusijos Federacija prisiėmė visas SSRS tarptautines teises ir įsipareigojimus, ir yra laikoma valstybe – SSRS tęsėja) įkurtos bei veikiančios yra Nepriklausomų valstybių sandrauga (toliau – NVS), Eurazijos ekonominė sąjunga, kitos NVS pavyzdžiu sukurtos sąjungos, kurių nė viena valstybė narė nepatenka nei į vieną šiuo metu galiojančiame Konstituciniame įstatyme įtvirtintą Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, t. y. šių valstybių subjektams šiuo metu nėra leidžiama įsigyti žemės, vidaus vandenų ir miškų Lietuvos Respublikoje. Taigi tikslinamas galiojantis teisinis reguliavimas nedaro įtakos užsienio subjektams, įsisteigusiems valstybėse (taip pat jų piliečiams ir nuolatiniams gyventojams), kurios šiuo metu atitinka Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Pasiūlytais pakeitimais šiandien integracijos kriterijus atitinkančiose valstybėse įsisteigusių subjektų (taip pat jų piliečių ir nuolatinių gyventojų) teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Konstitucinio įstatymo pakeitimo projekte taip pat tikslinga atsisakyti formuluočių „Europos sutartis (Asociacijos sutartis)“, kadangi įstatymo leidėjui priimant galiojantį Konstitucinį įstatymą Europos sutartimis buvo vadinami tokie asociacijos susitarimai, kurie buvo sudaryti tarp Europos Sąjungos ir Centrinės bei Rytų Europos valstybių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004–2007 m.
Konstituciniame įstatyme minimos Europos sutartys šiuo metu nebegalioja, kadangi visos šių sutarčių šalys yra tapusios valstybėmis narėmis. 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Konstitucinio įstatymo pakeitimo projekto iniciatorė ir rengėja – Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Algirdas Sereika, tel. 239 1338, el. p. [email protected] ) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 239 1346, el. p. [email protected] .) vyriausioji specialistė Vaida Dumčiūtė, tel. 239 1348, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojantį Konstitucinio įstatymo 3 straipsnį įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus Lietuvoje gali būti leidžiama tiems užsienio subjektams, kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Pagal Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, jeigu užsienio juridiniai asmenys arba kitos užsienio organizacijos yra įsteigti valstybėse Europos Sąjungos narėse arba valstybėse, sudariusiose Europos sutartį (Asociacijos sutartį) su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis, arba valstybėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, arba Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narėse bei valstybėse Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse, šie užsienio subjektai laikomi atitinkančiais europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, todėl įgyja teisę tokiomis pat sąlygomis, kaip Lietuvos subjektai, įsigyti nuosavybėn žemę, vidaus vandenis ir miškus. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 8 d. konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“ nutarta
„puoselėti abipusiškai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksčiau buvusia
SSRS sudėtyje, tačiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas“. Konstitucinio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas abipusiškumo principas nustato, kad užsienio subjekto, atitinkančio Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, teisė įsigyti nuosavybėn žemės, vidaus vandenų ir miškų gali būti realizuojama taikant abipusiškumo principą. 4.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad užsienio subjektai atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus ne tik tada, kai yra įsteigti Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės ar EBPO valstybėje narėje, bet ir kai ši valstybė narė nepriklauso buvusios SSRS pagrindu įkurtoms politinėms, karinėms, ekonominėms ar kitokioms valstybių sąjungoms bei sandraugoms. Šiandien buvusios SSRS (kurios tęsėja yra Rusijos Federacija) pagrindu yra įkurta Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS), Eurazijos ekonominė sąjunga, kitos NVS pavyzdžiu sukurtos sąjungos . Taip pat siūloma atsisakyti nebeaktualios formuluotės dėl Europos sutarties (Asociacijos sutarties). Konstitucinio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl abipusiškumo principo taikymo. Priėmus Konstitucinio įstatymo pakeitimo projekto nuostatas, bus suderintos Konstitucinio įstatymo nuostatos su EBPO standartais ir patikslinti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 8 d. Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“ nurodytą aiškią Lietuvos tarptautinės integracijos kryptį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, jeigu būtų priimtos Konstitucinio įstatymo pakeitimo projekto nuostatos, nenumatoma. Priimtos nuostatos turėtų teigiamos įtakos sklandžiam Lietuvos stojimo į EBPO proceso užbaigimui bei tikslesnės Lietuvos pasirinktos tarptautinės integracijos krypties apibrėžimui. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimtos Konstitucinio įstatymo pakeitimo projekto nuostatos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Konstitucinio įstatymo pakeitimo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos kapitalo judėjimui. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Konstitucinio įstatymo pakeitimo projektą, priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Konstitucinio įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Konstitucinio įstatymo pakeitimo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Konstitucinio įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. K iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų priimtų nuostatų įgyvendinimui neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,konstitucinis įstatymas“, ,,nuosavybė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2017-09-21
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas“ nėra perteklinis. Lietuvos tarptautinės integracijos kryptį ir jos kriterijus nubrėžianti analogiška nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“, kuri yra taikytina ir keičiamo įstatymo kontekste, tad neturėtų būti dubliuojama projektu teikiame įstatyme. Kita vertus, nėra aišku, kokį naują teisinį reguliavimą siekiama sukurti šia nuostata, nes pagal kitą projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą (kriterijų)
Europos ekonominės erdvės susitarimo ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė neįeina į buvusios SSRS pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas, pavyzdžiui Eurazijos ekonominę sąjungą ar Nepriklausomų valstybių sandraugą (tai nurodoma ir projekto aiškinamajame rašte). 2.
neįeina į buvusios SSRS pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas“ vietoj trumpinio „SSRS“ reikėtų įrašyti
„Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos
“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 6.1 papunktis). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2017-12-13
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KAIMO REIKALŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D A DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO 3 DALIES ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. I-1392 4 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-1117) 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. 110-P-43 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo :
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras , Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius , Alfredas Stasys Nausėda , Vytautas Rastenis , Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėja Simantė Kairienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys:
Saulius Savickas – Žemės ūkio viceministras, Gintarė Tumalavičienė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, dr. Arūnas Svitojus – Žemės ūkio rūmų kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Vytautas Buivydas – Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas, Žemės ūkio rūmų kaimo reikalų komiteto narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2017-09-21 ) 1(4) (1) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Diskutuotina, ar projekto 1 straipsnio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies papildymas nuostata „kurios neįeina į buvusios SSRS pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas“ nėra perteklinis.
Lietuvos tarptautinės integracijos kryptį ir jos kriterijus nubrėžianti analogiška nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“, kuri yra taikytina ir keičiamo įstatymo kontekste, tad neturėtų būti dubliuojama projektu teikiame įstatyme. Kita vertus, nėra aišku, kokį naują teisinį reguliavimą siekiama sukurti šia nuostata, nes pagal kitą projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą (kriterijų) – „kurios yra bent vienos iš išvardintų sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės“ - nė viena Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė neįeina į buvusios SSRS pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas, pavyzdžiui Eurazijos ekonominę sąjungą ar
rašte). Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2017-05-03 ) 1(4)
į buvusios SSRS pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas“ vietoj trumpinio „SSRS“ reikėtų įrašyti
„Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos
“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 6.1 papunktis). Komitetas pritarė pirmajai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai (žr. šios išvados, šios lentelės 1 dalį), todėl dėl šios pastabos nebalsuota, nes ji tampa nebeaktuali. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5 . Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio
pakeitimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIIIP-1117. 6.2. Komiteto pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – 9,
“prieš” –, “susilaikė” – . 8. Komiteto paskirti
pranešėjai: Andriejus Stančikas . Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-11-29
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Žemės ūkio ministerijos atstovė Gintarė Tumalavičienė, Užsienio reikalų ministerijos atstovai: Donatas Tamulaitis ir Tomas Bliznikas, Žemės referendumo iniciatyvinės grupės atstovai: Aleksandras Valentas, Aldona Jankevičienė, Krescencijus Stoškus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Eugenijus Paliokas, Lietuvos kino centro teisininkė Gerda Leonavičienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-09-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies papildymas nuostata „kurios neįeina į buvusios SSRS pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas“ nėra perteklinis.
Lietuvos tarptautinės integracijos kryptį ir jos kriterijus nubrėžianti analogiška nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“, kuri yra taikytina ir keičiamo įstatymo kontekste, tad neturėtų būti dubliuojama projektu teikiame įstatyme. Kita vertus, nėra aišku, kokį naują teisinį reguliavimą siekiama sukurti šia nuostata, nes pagal kitą projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio
išvardintų sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės“ - nė viena Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė neįeina į buvusios SSRS pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas, pavyzdžiui Eurazijos ekonominę sąjungą ar Nepriklausomų valstybių sandraugą (tai nurodoma ir projekto aiškinamajame rašte). Nepritarti Nepaisant to, kad, kaip teisingai nurodyta pastaboje, šiuo metu nei viena minėtų tarptautinių organizacijų valstybė narė nepriklauso Eurazijos ekonominei sąjungai ar NVS, manytina, kad palikus projekte esančią nuostatą (dėl kurios tikslingumo ir iškėlė klausimą savo pastaboje Teisės departamentas), būtų užtikrinama, kad ateityje kuriai nors SSRS pagrindu įkurtų organizacijų valstybei narei prisijungus, pvz, prie EBPO, tokios valstybės piliečiai ir juridiniai asmenys neįgytų teisių Lietuvoje įsigyti žemės, miškų ir vidaus vandenų.
Dėl argumento, kad Lietuvos tarptautinės integracijos kryptį ir jos kriterijus nubrėžianti analogiška nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos konstituciniame akte
„Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“, manytina,
kad projekto nuostatomis siekiama vienoje vietoje apibrėžti kriterijus dėl užsieniečių teisių Lietuvoje įsigyti žemės, miškų ir vandens, kad ateityje būtų išvengta aiškinimo interpretacijų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-211 Jeigu būtų nepritarta 1 pastabai, nuostatoje „kurios neįeina į buvusios SSRS pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas“ vietoj trumpinio „SSRS“ reikėtų įrašyti „Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos “ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 6.1 papunktis). Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlytina nuostatą tikslinti taip:
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, įsteigti valstybėse, kurios neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos
pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir kurios yra bent vienos iš išvardytų sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės: 1)Europos Sąjungos; 2)Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos; 3)Europos ekonominės erdvės susitarimo; 4)Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Mes, Žemės Referendumo iniciatyvinės grupės nariai, remdamiesi 319339 Lietuvos Respublikos piliečių, siekiančių išsaugoti Lietuvos valstybės teritorinj vientisumą, pasirašiusių Žemės Referendume vardu, reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis liktų nepakeistas. Primename, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsniu, Konstitucijos pirmo skirsnio 3 ir 10 straipsniai gali būti keičiami tik Tautos valia - Referendumu. Atsižvelgti Projektu siūloma keisti ne Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. i-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinį įstatymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2017-11-22 * Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIIIP-1117. Pritarti
2Kaimo reikalų komitetas 2017-11-22 * Siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė antrajai Teisės departamento pastabai. 7. Komiteto sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIIIP-1117 (2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rita Varanauskienė