Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 11 STRAIPSNIO IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas taip: 70 50 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 ir 50 procentų į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.“ 2 straipsnis. 3 priedo pakeitimas Pakeisti 3 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo
Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis Metinis mokesčio tarifas (Eur/ha) Kategorija Charakteristika I Lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 50 procentų) 0,52 1,04 II Mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių – nuo 25 iki 50 procentų) 0,35 0,7 III Mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių – nuo 11 iki 24 procentų) 0,26 0,52 IV Gryni pušynai su ne didesne kaip 10 procentų kitų medžių rūšių priemaiša 0,13 0,26 V Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje 0,08 0,16 VI Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje 0,07 0,14 VII Vandens telkiniai 0,03 0,06“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Dainius Gaižauskas Andrius Palionis Aurimas Gaidžiūnas Audrys Šimas Jonas Jarutis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Todėl kartu su keičiamais Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymu siūloma pakeisti ir Lietuvos Respublikos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įstatymą. Kartu siūloma pakeisti ir įstatymo 3 priedu nustatytus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Šiuo metu galiojantys tarifai nustatyti dar 2006 m. ir nuo tada nė karto nebuvo keičiami. Nors medžiojamieji gyvūnai yra atsikuriantys gamtos ištekliai, tačiau būtina juos naudoti racionaliai ir nustatyti tinkamus tarifus už jų naudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad padidinus du kartus tarifus už medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir pakeitus jų paskirstymo proporcijas, savivaldybių gaunamų lėšų kiekis ne tik nesumažės, tačiau turėtų padidėti. Todėl darytina išvada, kad nuogąstavimai, jog kai kurios savivaldybės pristigs lėšų vilkų ūkiniams gyvūnams padarytai žalai atlyginti, nepagrįsti. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lėšos, surinktos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pakeitus lėšų, surenkamų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, paskirstymo proporcijas, bus sudarytos sąlygos racionaliau panaudoti šias lėšas, o nustačius naujus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus, šie ištekliai bus tinkamai įvertinti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių medžioklei, valstybės finansų sistemai, administracinei naštai ir socialinei aplinkai nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektas bus priimamas kartu su pasiūlytais LR medžioklės įstatymo ir LR aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimais. Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „medžioklė“. Teikia:
Seimo nariai Kęstutis Mažeika Dainius Gaižauskas Andrius Palionis Aurimas Gaidžiūnas Audrys Šimas Jonas Jarutis
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitymo tvarką (procentus) į savivaldybių bei valstybės biudžetus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kurie Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo įstatymo projektai yra laikomi susiję su teikiamu projektu. Jei turimi omenyje šiuo metu Seime svarstomi Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-435) bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-436), tai teikiamo projekto bei šių projektų nuostatos, susijusios su mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitymo tvarka, turėtų būti tarpusavyje suderintos. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 priedu nustatytus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi,
mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu nustatomi nauji metiniai mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai, svarstytina, ar tuo pačiu neturėtų būti nustatomi nauji kainų indekso lyginamieji metai. 3.
nuostatos įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokesčio tarifą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 4. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pildyti projektą nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio būtų taikomi nauji mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-21 Nr. S-2017-8343 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 1 priedu nustatytus mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifus, o projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 priedu nustatytus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalimis, keičiamo įstatymo 1 ir 3 prieduose nustatyti tarifai yra indeksuojami. Keičiamo įstatymo 1 priede nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI), nustatomą palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis, o keičiamo įstatymo 3 priede nustatyti tarifai - palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis. Nauji mokesčio tarifai, įsigaliosiantys 2019 m. sausio 1 d., turėtų būti indeksuojami taikant VKI, apskaičiuojamą pagal naują atskaitos laikotarpį. 2. Projekto nuostatos, išskyrus projekto 1 straipsnį, įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokesčio tarifą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pildyti projekto 4 straipsnį atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio būtų taikomi nauji mokesčių tarifai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2017-11-22
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėja Simantė Kairienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Kęstutis Mažeika - Projekto rengėjas Seimo narys, Bronius Markauskas - Žemės ūkio ministras, Saulius Savickas – Žemės ūkio viceministras, Rimantas Krasuckis – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius, dr. Arūnas Svitojus – Žemės ūkio rūmų kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Vytautas Buivydas – Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas, Žemės ūkio rūmų kaimo reikalų komiteto narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada 2017-09-26
1(11)
straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitymo tvarką (procentus) į savivaldybių bei valstybės biudžetus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kurie Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo įstatymo projektai yra laikomi susiję su teikiamu projektu. Jei turimi omenyje šiuo metu Seime svarstomi Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-435) bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025
projekto bei šių projektų nuostatos, susijusios su mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitymo tvarka, turėtų būti tarpusavyje suderintos. Pritarti
Teisės departamento išvada 2017-09-26
2(3 priedas)
keičiamo įstatymo 3 priedu nustatytus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, 3 priede nustatyti tarifai indeksuojami. Kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu nustatomi nauji metiniai mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai, svarstytina, ar tuo pačiu neturėtų būti nustatomi nauji kainų indekso lyginamieji metai. Pritarti
Teisės departamento išvada
straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio
įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti
Teisės departamento išvada 2017-09-26
4.
sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Pažymėtina, kad Seimo paskirtas papildomu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-11-16 jau paprašė Vyriausybės išvados. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl TD išvados 1 dalyje minimų susijusių Medžioklės įstatymo pakeitimo (Nr. XIIIP-435) bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo (Nr. XIIIP-436) įstatymų projektų LRV išvados jau gautos: dėl XIIIP-435 – siūloma pritarti su pas., dėl XIIIP-436 – siūloma nesvarstyti. Šių projektų paketo svarstymas Seime numatytas 2017-12-05. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
projektą nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio būtų taikomi nauji mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai. Pritarti
departamento prie Teisingumo ministerijos išvada 2017-09-25
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
iš 2017-11-15 LSA rašto Nr. (18)-SD-818:
„<...> nepritariame įstatymo projekto l straipsniui, kuriuo
siūloma santykinai sumažinti savivaldybėms (vietoje 70 proc. iki 50 proc.) lėšų, surinkamų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Primename, kad Konstitucinis teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime pasisakė, jog valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos (savivaldybių pajamos ir jų šaltiniai), kurių reikia, kad būtų užtikrintas visavertis savivaldos funkcionavimas, įgyvendinamos savivaldybių funkcijos, o 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime buvo pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos panaudojamos efektyviai, skaidriai ir pagal tikslinę paskirtį, atsižvelgus į vietos poreikius, taip pat atkreipiame dėmesį, kad įstatymo rengėjų parengtame aiškinamajame rašte yra klaidinantis teiginys, kad savivaldybės metai iš metų Šių lėšų nepanaudoja. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu duomenys apie Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų planavimą ir naudojimą buvo siųsti LSA 2017 m. gegužės 8 d. rašte Nr. (18)-SD-421 „Dėl Afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių kompensavimo galimybių panaudojant Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas“. Pritarti Pažymėtina, kad 2017-10-18 KRK svarstydamas susijusius Medžioklės įstatymo pakeitimo (Nr. XIIIP-435) bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo (Nr. XIIIP-436) įstatymų projektus vienbalsiai nusprendė siūlyti palikti tokią pačią, kaip šiuo metu įtvirtinta galiojančiame įstatyme, lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y.
ištekliai. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) 2017-11-15 Nr. (18)-SD-818 (LRS: g-2017-12577) 2(3 priedas) * Išrašas iš 2017-11-15 LSA rašto Nr. (18)-SD-818:
„<...> Atsižvelgiant į tai, kad daugumos savivaldybių aplinkos
apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos gana ribotos, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkiui auga, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų nebepakanka reikalingoms priemonėms kompensuoti, pritariame mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifo pagal medžioklės plotų kategorijas didinimui (pritariame įstatymo projekto 2 straipsniui).<...>“
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
A. Baura, P. Valiūnas, Z. Streikus 2017-11-16 1(11)
Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Naujame pakeitimo įstatyme, pateiktame Seimui svarstyti lapkričio 14 d. siūloma tą santykį pakeisti: 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai. Mes siūlome savivaldybės skirti 60 proc., o centrinei Aplinkos apsaugos rėmimo programai – 40 proc.
Nes dėl išplitusio Aukštaitijos rajonuose kiaulių afrikinio maro, miškuose labai sumažėjo šernų populiacija, kuri buvo viena iš pagrindinių vilkų maitinimosi šaltinių. Netekus šios maitinimosi grandies, vilkai vis dažniau pjauna ūkininkų gyvulius. Tokių atvejų vis daugėja. O būtent iš minėtos programos savivaldybės ūkininkams ir kompensuoja gyvulių praradimus. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius
įskaitomas taip: 50 60 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, ir
nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.“ Nepritarti Komitetas jau priėmė 2017-10-18 sprendimą, svarstydamas susijusius Medžioklės įstatymo pakeitimo (Nr. XIIIP-435) bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo (Nr. XIIIP-436) įstatymų projektus, kur vienbalsiai nusprendė siūlyti palikti tokią pačią, kaip šiuo metu įtvirtinta galiojančiame įstatyme, lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 30 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 70 proc. savivaldybėms, kurių teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai. 2. Seimo nariai:
Seimo nariai: A. Baura, P. Valiūnas, Z. Streikus 2017-11-16 2(3 priedas) Argumentai: Siūlymas keisti mokesčių tarifą net du kartus pakeliant mokestį už medžiojamuosius plotus yra per didelis, nes išaugs mokesčiai medžiotojų būrelių nariams, dalis medžiotojų dėl išaugusių mokesčių atsisakys medžioklės, ir medžioklė Lietuvoje gali tapti prabangos užsiėmimu. Todėl mes metinį mokesčio tarifą eurais už hektarą siūlome didinti ne 2, o 1,5 karto.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 3 priedas
Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis Metinis mokesčio tarifas (Eur/ha) Kategorija Charakteristika I Lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 50 procentų) 1,04 0,78 II Mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių – nuo 25 iki 50 procentų) 0,7 0,525 III Mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių – nuo 11 iki 24 procentų) 0,52 0,39 IV Gryni pušynai su ne didesne kaip 10 procentų kitų medžių rūšių priemaiša 0,26 0,195 V Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje 0,16 0,12 VI Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje 0,14 0,105 VII Vandens telkiniai 0,06 0,045“ Nepritarti Komitetas pritaria Projekto iniciatorių siūlymui tarifus už medžiojamųjų gyvūnų išteklius padidinti du kartus. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui (Nr.XIIIP-1116) ir Kaimo reikalų komiteto išvadai bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Kaimo reikalų komiteto išvadą bei pasiūlymus; 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2017-11-22 1(11) (2) Argumentai: Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 savo išvadoje dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr.
XIIIP-435), kurio 6 dalyje nutarė siūlyti atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų (vietoj buvusių 70 procentų) lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, ir Vyriausybė pasiūlė palikti šiuo metu nustatytą šių lėšų paskirstymo santykį, nes savivaldybėms, netekusioms tokių lėšų, būtų sunkiau atlikti joms numatytas funkcijas: atlyginti ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą ir finansuoti įgyvendinamas prevencijos priemones šiai žalai išvengti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ”1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
įskaitomas taip: 50 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o ir 50 30 procentų į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.“
rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurimas Gaidžiūnas ir Vytautas Kamblevičius. Komiteto pirmininkas Andriejus StančikasAndriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 11 STRAIPSNIO IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1116 2017-11-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitymo tvarką (procentus) į savivaldybių bei valstybės biudžetus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kurie Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo įstatymo projektai yra laikomi susiję su teikiamu projektu. Jei turimi omenyje šiuo metu Seime svarstomi Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-435) bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-436), tai teikiamo projekto bei šių projektų nuostatos, susijusios su mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitymo tvarka, turėtų būti tarpusavyje suderintos. Pritarti
už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, 3 priede nustatyti tarifai indeksuojami. Kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu nustatomi nauji metiniai mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai, svarstytina, ar tuo pačiu neturėtų būti nustatomi nauji kainų indekso lyginamieji metai. Pritarti
nuostatos įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo
užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokesčio tarifą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti
į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymo projektas yra Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-435 bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-436 lydintysis, kuriems Vyriausybė jau yra pateikusi savo išvadas, taip pat į tai, kad šių projektų paketo svarstymas Seime numatomas š. m. gruodžio
nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio būtų taikomi nauji mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam Komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatomis, siūlome šį įstatymo projektą sujungti su Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1267 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2018-04-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Seimo nario Kęstučio Mažeikos padėjėjas Arminas Mockevičius, Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-261 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitymo tvarką (procentus) į savivaldybių bei valstybės biudžetus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kurie Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo įstatymo projektai yra laikomi susiję su teikiamu projektu. Jei turimi omenyje šiuo metu Seime svarstomi Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-435) bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-436), tai teikiamo projekto bei šių projektų nuostatos, susijusios su mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitymo tvarka, turėtų būti tarpusavyje suderintos. Pritarti
pakeisti keičiamo įstatymo 3 priedu nustatytus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, 3 priede nustatyti tarifai indeksuojami. Kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu nustatomi nauji metiniai mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai, svarstytina, ar tuo pačiu neturėtų būti nustatomi nauji kainų indekso lyginamieji metai. Pritarti
nuostatos įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo
užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokesčio tarifą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti
pasiūlymą Nr. 3
į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
Pritarti
pateikė savo išvadą 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 353
5Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina pildyti projektą nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio būtų taikomi nauji mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai. Pritarti
pasiūlymą Nr. 3
Teisingumo ministerijos 2017-09-25 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116 (toliau –
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Baura P. Valiūnas Z. Streikus 2017-11-161 Argumentai: Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą.
Naujame pakeitimo įstatyme, pateiktame Seimui svarstyti lapkričio 14 d. siūloma tą santykį pakeisti: 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai. Mes siūlome savivaldybėms skirti 60 proc., o centrinei Aplinkos apsaugos rėmimo programai – 40 proc. Nes dėl išplitusio Aukštaitijos rajonuose kiaulių afrikinio maro, miškuose labai sumažėjo šernų populiacija, kuri buvo viena iš pagrindinių vilkų maitinimosi šaltinių. Netekus šios maitinimosi grandies, vilkai vis dažniau pjauna ūkininkų gyvulius. Tokių atvejų vis daugėja. O būtent iš minėtos programos savivaldybės ūkininkams ir kompensuoja gyvulių praradimus. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas taip: 50 60 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, ir 50 40 procentų į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.“ Pritarti
pasiūlymą Nr. 1
A. Baura P. Valiūnas Z. Streikus 2017-11-162 Argumentai: Siūlymas keisti mokesčių tarifą net du kartus pakeliant mokestį už medžiojamuosius plotus yra per didelis, nes išaugs mokesčiai medžiotojų būrelių nariams, dalis medžiotojų dėl išaugusių mokesčių atsisakys medžioklės, ir medžioklė Lietuvoje gali tapti prabangos užsiėmimu.
Todėl mes metinį mokesčio tarifą eurais už hektarą siūlome didinti ne 2, o 1,5 karto. Pasiūlymas: Pakeisti 3 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 3 priedas
Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis Metinis mokesčio tarifas (Eur/ha) Kategorija Charakteristika I Lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 50 procentų) 1,04 0,78 II Mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių – nuo 25 iki 50 procentų) 0,7 0,525 III Mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių – nuo 11 iki 24 procentų) 0,52 0,39 IV Gryni pušynai su ne didesne kaip 10 procentų kitų medžių rūšių priemaiša 0,26 0,195 V Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje 0,16 0,12 VI Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje 0,14 0,105 VII Vandens telkiniai 0,06 0,045“ Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2
3Seimo narys S.
Seimo narys S. Jovaiša 2017-11-222 Pasiūlymas: Pakeisti 3 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 3 priedas
Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis Metinis mokesčio tarifas (Eur/ha) Kategorija Charakteristika I Lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 50 procentų) 1,04 0,7 II Mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių – nuo 25 iki 50 procentų) 0,7 III Mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių
Gryni pušynai su ne didesne kaip 10 procentų kitų medžių rūšių priemaiša 0,26
Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje 0,16
Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje 0,14
Vandens telkiniai 0,06“ Nepritarti Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis jau daugelį metų yra nekeičiamos, moksliškai pagrįstos, naudojamos medžioklėtvarkos projektuose bei kituose dokumentuose, todėl jų keitimas gali sukelti neprognozuojamų prieštaravimų ir sunkumų tiek naujai perskaičiuojant mokestį už medžiojamuosius gyvūnus kiekvienam atskirai medžioklės plotų naudotojui, tiek mokslo (mokymo) dalykuose. Be to, toks perskaičiavimas gali neduoti laukiamo įstatymo projekto rezultato - surinkti du kartus daugiau minėto mokesčio, nes pasiūlyme neišnagrinėti ir nenurodyti kokie yra konkretūs faktiniai plotų dydžiai atskirai kategorijai. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-04-11 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr.
SV-S-488 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1116 (toliau – projektas) ir pateikti šiuos pasiūlymus dėl projekto tobulinimo:
teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, priimant Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus, nustatančius naujus mokesčio tarifus, turėtų būti užtikrinama, kad jie įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, todėl būtina atitinkamai nustatyti vėlesnę naujų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifų įsigaliojimo datą, kuri sutaptų su mokestinio laikotarpio – kalendorinių metų, pradžia. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 priedo pakeitimo įsigaliojimo data būtų nustatyta 2019 m. sausio 1 d. Pritarti
pasiūlymą Nr. 3
projektu keičiami visi mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai juos atitinkamai padidinant, siūlome pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią dabar nustatytų mokesčio tarifų dydžių indeksavimo tvarką. Nauji mokesčio tarifai, įsigaliosiantys 2019 m. sausio 1 d., turėtų būti indeksuojami taikant Vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI), apskaičiuojamą pagal naują atskaitos laikotarpį.
Tarifų indeksavimas pagal VKI būtinas norint per visą tarifo taikymo laikotarpį išlaikyti tikslinę šių tarifų paskirtį – ekonominių priemonių pagalba skatinti racionalų išteklių naudojimą ir gauti įplaukas į valstybės ir savivaldybių biudžetus už valstybės turto naudojimą. Atsižvelgus į tai, siūloma VKI apskaičiuoti mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio, kuris yra paskutinis kalendorinių metų mėnuo, kainas lyginant su pasirinkto ataskaitinio laikotarpio – 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis. Ataskaitiniu laikotarpiu pasirinktas 2018 m. gruodžio mėnuo, siekiant išlaikyti tokį patį, kaip ir kitų mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, indeksavimo principą ir tinkamai įvertinti kiekvienų metų VKI pokytį nuo 2018 m. gruodžio iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio. Pasirenkant indeksavimo laikotarpį turi būti įvertinta ir tai, kad Lietuvos statistikos departamentas pasibaigus kalendoriniams metams galėtų apskaičiuoti ir paskelbti VKI kitų kalendorinių metų pradžioje, paliekant laiko mokesčio mokėtojams deklaruoti ir susimokėti mokesčius. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pakeitimas turėtų įsigalioti kartu su Įstatymo 3 priedo pakeitimu, t. y. 2019 m. sausio 1 d. Pritarti
Įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi sumokamas iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, 15 dienos.
Įstatymo pakeitimams įsigaliojus vienu metu, kaip numatyta projekte, savivaldybės dėl sumažintos nuo 70 proc. iki 50 proc. mokestinių įplaukų paskirstymo proporcijos ir dėl to, kad pirmaisiais metais mokestis bus mokamas pagal nepakeistus tarifus,
gaunamos lėšos dėl minėtos mokesčių įskaitymo proporcijos pakeitimo nesumažėtų ir savivaldybės galėtų įgyvendinti joms deleguotas funkcijas, įskaitant ir vilkų padarytos žalos kompensavimą, siūlome numatyti, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Be to, pačios savivaldybės galėtų daugiau prisidėti siekiant sumažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą, pasinaudodamos galimybe gauti leidimą reguliuoti vilkų populiaciją ne medžioklės sezono metu, kaip numatyta Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir taip mažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos kompensavimui reikalingų išlaidų dalį. Pritarti
pasiūlymą Nr. 3
2017-04-11 4.
Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio
reglamentuoja santykius, susijusius su Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamais santykiais, siekiant tarpusavyje suderinti šių teisės aktų nuostatas ir jų įsigaliojimo datą, siūlome šį projektą svarstyti kartu su Lietuvos
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-1116 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-04-181 Argumentai: Įstatymo projekte numatytas lėšų savivaldybėms sumažinimas nuo 70 iki 50 procentų yra nepagrįstas. Taip sumažinus lėšas savivaldybėms bus sunku įgyvendinti įstatymu joms pavestų funkcijų finansuojamų iš lėšų, gautų už medžiojamųjų išteklių naudojimą, vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kodėl reikalingos papildomos lėšos Aplinkos apsaugos rėmimo programai jas didinant nuo 30 iki
lėšas naudoja ne tik prevencijos priemonėms, bet ir vilkų padarytos žalos atlyginimui, bei įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti.
Kadangi neprognozuojama, kiek einamaisiais metais vilkai padarys žalos, kiek gali prireikti parengti ar keisti medžioklės plotų vienetų projektų, natūralu, kad vienais metais šių lėšų reikia mažiau, o kitais gali reikėti žymiai daugiau (jei vilkų padaryta žala yra didesnė, jei prireikia rengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektus). Šiuo metu Seime svarstomu Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-435(2) siūlomas palengvinimas žemės savininkams sudaryti savo medžioklės plotą, t. y. ne visas 1000 (ir daugiau) ha turi priklausyti vien žemės savininkams. Naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams turėtų priklausyti daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto. Taigi padaugės atvejų, kai savivaldybei reikės formuoti naujus medžioklės plotus bei keisti esamų ribas ir tam reikės papildomų lėšų. Savivaldybės iš anksto visų lėšų poreikio tiksliai suplanuoti negali, nes neaišku, kokia einamaisiais metais bus vilkų padaryta žala, ar bus pateikta ir kiek pateikta prašymų parengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektų. Be to, šių lėšų panaudojimą kasmet kontroliuoja Regionų aplinkos apsaugos departamentai. Jei nustatoma, kad lėšos panaudotos ne pagal paskirtį, savivaldybė privalo jas grąžinti iš savo biudžeto. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 11 straipsnio 2 dalį: „2.
Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas taip: 50 60 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, ir
tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.“
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2018-04-182 Argumentai: Pakėlus mokestį net du kartus, tikėtina, kad šio pomėgio bus priversti atsisakyti vietiniai gyventojai gaunantys mažai pajamų. Įstatymo projekto nuostatos neatitinka jo aiškinamajame rašte išdėstytam teiginiui: „Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių medžioklei, valstybės finansų sistemai, administracinei naštai ir socialinei aplinkai nenumatoma“. Manome, kad didesni mokesčiai socialinei aplinkai (mažas pajamas gaunantiems medžiotojams) tikrai turės neigiamos įtakos, jie turės šio pomėgio atsisakyti. Todėl siūloma tarifus didinti ne 2, o 1,5 karto.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą 3 priedą:
Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis Metinis mokesčio tarifas (Eur/ha) Kategorija Charakteristika I Lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 50 procentų) 1,04 0,78 II Mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių – nuo 25 iki 50 procentų) 0,7 0,525 III Mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių – nuo 11 iki 24 procentų) 0,52 0,39 IV Gryni pušynai su ne didesne kaip 10 procentų kitų medžių rūšių priemaiša 0,26 0,195 V Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje 0,16 0,12 VI Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje 0,14 0,105 VII Vandens telkiniai 0,06 0,045“
3Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2018-04-183 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose Nr. 1 ir Nr. 3 ir Teisės departamento pastaboje Nr. 3 išdėstytus argumentus ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūloma nustatyti, kad nauji tarifai įsigaliotų 2019 m., o surinktos lėšos pagal naujas proporcijas būtų paskirstytos 2020 m. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2018 m. sausio 1 d. 1. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-04-25
posėdyje dalyvavo: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Bartkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-26
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitymo tvarką (procentus) į savivaldybių bei valstybės biudžetus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kurie Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo įstatymo projektai yra laikomi susiję su teikiamu projektu. Jei turimi omenyje šiuo metu Seime svarstomi Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-435) bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-436), tai teikiamo projekto bei šių projektų nuostatos, susijusios su mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitymo tvarka, turėtų būti tarpusavyje suderintos. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-26 Nr.
Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 priedu nustatytus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, 3 priede nustatyti tarifai indeksuojami. Kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu nustatomi nauji metiniai mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai, svarstytina, ar tuo pačiu neturėtų būti nustatomi nauji kainų indekso lyginamieji metai. Nepritarti Komitetas pritarė mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus pagal medžioklės plotų kategorijas padidinimui du kartus, nekeičiant įstatymo 6 straipsnio 4 dalies. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-26
Projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio
Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokesčio tarifą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-26
Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-26 Nr.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pildyti projektą nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio būtų taikomi nauji mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-26
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atkreipiame dėmesį, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1227, kuriame valstybės biudžeto pajamos jau yra suplanuotos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-26
Projekto nuostatos įsigaliotų
straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data.
8 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos 2017-09-25 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I‑1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti9 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos 2017-11-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo
projektą Nr. XIIIP-1267, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) 2017-11-15 Nr. (18)-SD-818 (LRS: g-2017-12577)3 Lietuvos Savivaldybių asociacija susipažino su Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas), taip pat lydinčiais kuriuo siūloma keisti lėšų, gaunamų už sumedžiotus žvėris, pasiskirstymą ir tarifus.
Atsižvelgiant į tai, kad daugumos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos gana ribotos, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkiui auga, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų nebepakanka reikalingoms priemonėms kompensuoti, pritariame mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifo pagal medžioklės plotų kategorijas didinimui (pritariame įstatymo projekto 2 straipsniui).<...>“
2 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) 2017-11-15 Nr. (18)-SD-818 (LRS: g-2017-125771 Tačiau nepritariame įstatymo projekto l straipsniui, kuriuo siūloma santykinai sumažinti savivaldybėms (vietoje 70 proc. iki 50 proc.) lėšų, surinkamų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Primename, kad Konstitucinis teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime pasisakė, jog valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos (savivaldybių pajamos ir jų šaltiniai), kurių reikia, kad būtų užtikrintas visavertis savivaldos funkcionavimas, įgyvendinamos savivaldybių funkcijos, o 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime buvo pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos panaudojamos efektyviai, skaidriai ir pagal tikslinę paskirtį, atsižvelgus į vietos poreikius, taip pat atkreipiame dėmesį, kad įstatymo rengėjų parengtame aiškinamajame rašte yra klaidinantis teiginys, kad savivaldybės metai iš metų Šių lėšų nepanaudoja.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu duomenys apie Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų planavimą ir naudojimą buvo siųsti LSA 2017 m. gegužės 8 d. rašte Nr. (18)-SD-421 „Dėl Afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių kompensavimo galimybių Nepritarti Komitetas pritarė LRV nutarimo 2018-04-09 Nr. 353 3 daliai: ,, ... Siekiant užtikrinti, kad 2019 m. savivaldybių gaunamos lėšos dėl minėtos mokesčių įskaitymo proporcijos pakeitimo nesumažėtų ir savivaldybės galėtų įgyvendinti joms deleguotas funkcijas, įskaitant ir vilkų padarytos žalos kompensavimą, siūlome numatyti, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Be to, pačios savivaldybės galėtų daugiau prisidėti siekiant sumažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą, pasinaudodamos galimybe gauti leidimą reguliuoti vilkų populiaciją ne medžioklės sezono metu, kaip numatyta Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir taip mažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos kompensavimui reikalingų išlaidų dalį.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Aplinkos ministerija 2017-11-28 Nr. (9-1)-D8-78862 Pasiūlymui papildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1267, kuriuo siekiama nuo 45 iki 14 kartų sumažinti mokesčio tarifą gintarui, negalime pritarti dėl šių priežasčių: Norime patikslinti, kad 2015 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatyme Nr. XII-2148 mokestis buvo padidintas tik gintaro ištekliams. Kitiems ištekliams mokestis nesikeitė; buvo indeksuoti mokesčio tarifai taikant Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI), kuris pagal tuo metu galiojusį Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnį buvo nustatomas mokestinio laikotarpio kainas lyginant su 2005 metų kainomis. Indeksavus mokesčio tarifus, buvo atitinkamai pakeista ir VKI apskaičiavimo tvarka, pagal kurią VKI dabar apskaičiuojamas mokestinio laikotarpio kainas palyginus su 2014 m. kainomis, o ne su 2005 m. kainomis. Akivaizdu, kad indeksavimas mokesčių padidinimui įtakos neturėjo. Inicijuoti šio tarifo peržiūrą paskatino vertinimas, kuris parodė, kad indeksuotas gintaro tarifas sudaro labai mažą dalį – 0,5 proc. nuo vidutinės šio ištekliaus rinkos kainos, kai kitų naudingųjų iškasenų tarifai siekia apie 5 proc. Galiojantis mokesčio tarifas gintarui nustatytas vadovaujantis 2014 m. atlikto tyrimo apie gintaro žaliavos rinkos kainas
(vertę) rezultatais. Siekiant išsamaus ir nešališko vertinimo, remtasi informacija apie gintaro žaliavos rinkos kainas, kurią pateikė gintaro dirbinių gamintojų ir eksportuotojų asociacija, UAB ,,Inkliuzija“, taip pat kitų šalių, kurios išgauna gintaro išteklius, pateikta informacija apie šių išteklių gavybą ir mokesčius. Tyrimui atlikti pasinaudota ir internete pateikta informacija. Atsižvelgus į tai, kad gintaras yra vertingas mineralas, kurio ištekliai labai riboti, valstybė už šių vertingų ir ribotų išteklių eksploatavimą turi gauti didesnę naudą nei už statybinius išteklius.
Remiantis šiais argumentais ir kitų šalių mokesčio tarifų nustatymo principais, pagal kuriuos vertingesniems ištekliams tarifas sudaro nuo 12 iki
gintaro ištekliams mokesčio tarifas, kuris sudaro 20 proc. rinkos kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčio diferencijavimas pagal frakciją susijęs su gintaro rinkos kainų skirtumais, kuriems įtakos turi kokybiniai rodikliai, kuriuos apsprendžia tokios gintaro savybės: trapumas, plastiškumas, spalva, inkliuzai, bet labiausiai lemia frakcijos dydis. Įvertinus tai ir buvo nustatytas diferencijuotas mokesčio tarifas, kad valstybė už jos eksploatuojamą turtą gautų adekvačias pajamas, t.y. už mažesnės frakcijos gintarą būtų mokamas mažesnis mokestis, o už didelius, unikalius gintaro gabalus, kurių vertė gerokai didesnė, būtų mokamas didesnis mokestis. Atsižvelgus į tai ir remiantis kitų šalių pavyzdžiais, kurie parodė, kad tarifai dažniausiai siejami su frakcijos dydžiu, pasirinkta mokestį diferencijuoti tik pagal šį požymį (kriterijų). Be to, pasirinkus daugiau kaip vieną kriterijų, būtų sudėtinga užtikrinti tinkamą mokesčio kontrolę. Todėl Seimo nario argumentas dėl neproporcingai padidinto tarifo gintarui, kuris visiškai neparemtas rinkos kainų analize, neatitinka tikrovės ir yra klaidinantis. Siūlymas sumažinti gintarui tarifą net 45 kartus – stambesnei frakcijai ir 14 kartų – smulkesnei frakcijai nepagrįsti konkrečiais skaičiais ar atlikto tyrimo išvadomis ir rezultatais.
Atsižvelgus į tai, kad siūlymui gintaro ištekliams mokesčio tarifą grąžinti į
informacijos, taip pat neįvertintas poveikis valstybės biudžetui ir nauda valstybei už UNESCO saugomoje teritorijoje esamų ribotų gintaro išteklių eksploatavimą, abejojama tokio siūlymo tikslingumu. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narys Sergėjus Jovaiša 2017-11-223 Pasiūlymas: Pakeisti 3 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos
išteklius įstatymo 3 priedas
Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis Metinis mokesčio tarifas (Eur/ha) Kategorija Charakteristika I Lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 50 procentų) 1,04 0,7 II Mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių – nuo 25 iki 50 procentų) 0,7 III Mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių
IV Gryni pušynai su ne didesne kaip 10 procentų kitų medžių rūšių priemaiša 0,26 V Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje 0,16 VI Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje 0,14 VII Vandens telkiniai 0,06“ Nepritarti 1.
Lietuvos savivaldybių asociacija 2017-11-15 rašte Nr. (18)-SD-818 pritarė mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus pagal medžioklės plotų kategorijas padidinimui: ,,Atsižvelgiant į tai, kad daugumos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos gana ribotos, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkiui auga, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų nebepakanka reikalingoms priemonėms kompensuoti, pritariame mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifo pagal medžioklės plotų kategorijas didinimui
finansų Komitetas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 353 1, 3 ir 4 dalis, Aplinkos apsaugos komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus, pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1116(2).
Seimo nariai Antanas Baura, Petras Valiūnas, Zenonas Streikus 2017-11-161 Argumentai: Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Naujame pakeitimo įstatyme, pateiktame Seimui svarstyti lapkričio 14 d. siūloma tą santykį pakeisti: 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai. Mes siūlome savivaldybės skirti 60 proc., o centrinei Aplinkos apsaugos rėmimo programai – 40 proc. Nes dėl išplitusio Aukštaitijos rajonuose kiaulių afrikinio maro, miškuose labai sumažėjo šernų populiacija, kuri buvo viena iš pagrindinių vilkų maitinimosi šaltinių. Netekus šios maitinimosi grandies, vilkai vis dažniau pjauna ūkininkų gyvulius. Tokių atvejų vis daugėja. O būtent iš minėtos programos savivaldybės ūkininkams ir kompensuoja gyvulių praradimus. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas
taip: 50 60 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius
naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.“ Nepritarti Komitetas pritarė LRV nutarimo 2018-04-09 Nr.
353 3 daliai: ,,....Siekiant užtikrinti, kad 2019 m. savivaldybių gaunamos lėšos dėl minėtos mokesčių įskaitymo proporcijos pakeitimo nesumažėtų ir savivaldybės galėtų įgyvendinti joms deleguotas funkcijas, įskaitant ir vilkų padarytos žalos kompensavimą, siūlome numatyti, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Be to, pačios savivaldybės galėtų daugiau prisidėti siekiant sumažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą, pasinaudodamos galimybe gauti leidimą reguliuoti vilkų populiaciją ne medžioklės sezono metu, kaip numatyta Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir taip mažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos kompensavimui reikalingų išlaidų dalį.“3 Seimo nariai Antanas Baura, Petras Valiūnas, Zenonas Streikus 2017-11-163 Argumentai: Siūlymas keisti mokesčių tarifą net du kartus pakeliant mokestį už medžiojamuosius plotus yra per didelis, nes išaugs mokesčiai medžiotojų būrelių nariams, dalis medžiotojų dėl išaugusių mokesčių atsisakys medžioklės, ir medžioklė Lietuvoje gali tapti prabangos užsiėmimu. Todėl mes metinį mokesčio tarifą eurais už hektarą siūlome didinti ne 2, o 1,5 karto.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo
Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis Metinis mokesčio tarifas (Eur/ha) Kategorija Charakteristika I Lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 50 procentų) 1,04 0,78 II Mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių – nuo 25 iki 50 procentų) 0,7 0,525 III Mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių
IV Gryni pušynai su ne didesne kaip 10 procentų kitų medžių rūšių priemaiša 0,26 0,195 V Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje 0,16 0,12 VI Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje 0,14 0,105 VII Vandens telkiniai 0,06 0,045“
savivaldybių asociacija 2017-11-15 rašte Nr. (18)-SD-818 pritarė mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus pagal medžioklės plotų kategorijas padidinimui: ,,Atsižvelgiant į tai, kad daugumos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos gana ribotos, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkiui auga, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų nebepakanka reikalingoms priemonėms kompensuoti, pritariame mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifo pagal medžioklės plotų kategorijas didinimui
finansų Komitetas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 353 1, 3 ir 4 dalis, Aplinkos apsaugos komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus, pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1116(2).
Seimo narys Simonas Gentvilas 2017-11-162 Argumentai: Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1267 (toliau – Įstatymo projektas) yra keičiami mokestiniai tarifai už žvyro ir smėlio išteklius. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-12-08 priėmė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymą Nr. XII-2148, kuriuo buvo padidinti mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai. Šiuo įstatymu mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai buvo padidinti maždaug 37 procentais, tačiau už išgaunamą gintarą tarifai buvo padidinti neproporcingai: gintaro frakcijai iki 40 mm - 280 Eur/kg (tarifas padidintas
kartais). Iki šio įstatymo įsigaliojimo gintarui buvo taikomas 20,11 Eur/kg tarifas. Pažymėtina, jog tokio tarifo gintarui nustatymas visiškai neparemtas rinkos kainų analize, o ES šalyse gintaro ištekliams tokio dydžio tarifai nėra taikomi. Šiai dienai, per laikotarpį nuo 2015 metų (kuomet buvo padidinta gintaro žaliavos kaina), gintaro žaliavos kainos pasaulinėje rinkoje stabilizavosi ir ženkliai sumažėjo, todėl įstatymo priede nustatytas gintaro kainos tarifas neatitinka rinkoje esančių įkainių. Dėl tokio nepagrįsto tarifo padidinimo, neatsirado nė vienos įmonės, kuri norėtų dalyvauti konkurse dėl Juodkrantės gintaro telkinių eksploatavimo, ko pasekoje valstybės biudžetas negavo pajamų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad gintaro mineralo vertė priklauso ne tik nuo gintaro dydžio, bet ir nuo jo spalvos, priemaišų, formos ir apdirbimo galimybių, todėl mokesčio tarifo skaidymas pagal frakcijas taip pat yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome nustatyti protingą ir proporcingą mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą, bei sudaryti realias galimybes įmonėms dalyvauti gintaro žvalgybos ir gavybos konkurse. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo
4. Gintaras: iki 40 mm daugiau kaip 40 mm kg 27,74280900
7. Molis: devono periodo triaso periodo kitas m³ 0,86 0,84 0,51
14Žvyras m³ 0,44 Nepritarti Komitetas pritarė Aplinkos ministerijos 2017-11-28 rašte Nr. (9-1)-D8-7886 ,,Dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktai nuomonei ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1116(2), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 353 1, 3 ir 4 dalis, Aplinkos apsaugos komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus. 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-04-09 nutarimas Nr. 353 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-488 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1116 (toliau – projektas) ir pateikti šiuos pasiūlymus dėl projekto tobulinimo: 1.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, priimant Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus, nustatančius naujus mokesčio tarifus, turėtų būti užtikrinama, kad jie įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, todėl būtina atitinkamai nustatyti vėlesnę naujų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifų įsigaliojimo datą, kuri sutaptų su mokestinio laikotarpio – kalendorinių metų, pradžia. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 priedo pakeitimo įsigaliojimo data būtų nustatyta 2019 m. sausio 1 d. Pritarti6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė
keičiami visi mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai juos atitinkamai padidinant, siūlome pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią dabar nustatytų mokesčio tarifų dydžių indeksavimo tvarką. Nauji mokesčio tarifai, įsigaliosiantys 2019 m. sausio 1 d., turėtų būti indeksuojami taikant Vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI), apskaičiuojamą pagal naują atskaitos laikotarpį. Tarifų indeksavimas pagal VKI būtinas norint per visą tarifo taikymo laikotarpį išlaikyti tikslinę šių tarifų paskirtį – ekonominių priemonių pagalba skatinti racionalų išteklių naudojimą ir gauti įplaukas į valstybės ir savivaldybių biudžetus už valstybės turto naudojimą. Atsižvelgus į tai, siūloma VKI apskaičiuoti mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio, kuris yra paskutinis kalendorinių metų mėnuo, kainas lyginant su pasirinkto ataskaitinio laikotarpio – 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis.
Ataskaitiniu laikotarpiu pasirinktas 2018 m. gruodžio mėnuo, siekiant išlaikyti tokį patį, kaip ir kitų mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, indeksavimo principą ir tinkamai įvertinti kiekvienų metų VKI pokytį nuo 2018 m. gruodžio iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio. Pasirenkant indeksavimo laikotarpį turi būti įvertinta ir tai, kad Lietuvos statistikos departamentas pasibaigus kalendoriniams metams galėtų apskaičiuoti ir paskelbti VKI kitų kalendorinių metų pradžioje, paliekant laiko mokesčio mokėtojams deklaruoti ir susimokėti mokesčius. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pakeitimas turėtų įsigalioti kartu su Įstatymo 3 priedo pakeitimu, t. y. 2019 m. sausio 1 d. Nepritarti Komitetas pritarė mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus pagal medžioklės plotų kategorijas padidinimui du kartus, nekeičiant įstatymo 6 straipsnio 4 dalies. 7
d., didesnės įplaukos į biudžetus faktiškai bus gautos tik 2020 metais, nes mokestis už valstybinius gamtos išteklius vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio
laikotarpio, 15 dienos. Įstatymo pakeitimams įsigaliojus vienu metu, kaip numatyta projekte, savivaldybės dėl sumažintos nuo 70 proc. iki 50 proc. mokestinių įplaukų paskirstymo proporcijos ir dėl to, kad pirmaisiais metais mokestis bus mokamas pagal nepakeistus tarifus, 2019 m. gautų mažiau įplaukų.
Siekiant užtikrinti, kad 2019 m. savivaldybių gaunamos lėšos dėl minėtos mokesčių įskaitymo proporcijos pakeitimo nesumažėtų ir savivaldybės galėtų įgyvendinti joms deleguotas funkcijas, įskaitant ir vilkų padarytos žalos kompensavimą, siūlome numatyti, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d Be to, pačios savivaldybės galėtų daugiau prisidėti siekiant sumažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą, pasinaudodamos galimybe gauti leidimą reguliuoti vilkų populiaciją ne medžioklės sezono metu, kaip numatyta Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir taip mažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos kompensavimui reikalingų išlaidų dalį. Pritarti8
aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 8 punktas ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 6 straipsnio 3 dalis reglamentuoja santykius, susijusius su Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamais santykiais, siekiant tarpusavyje suderinti šių teisės aktų nuostatas ir jų įsigaliojimo datą, siūlome šį projektą svarstyti kartu su Lietuvos
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Aplinkos apsaugos komitetas 2017-11-15 Nr.
107-P-37
pagrindiniam Komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
2 Aplinkos apsaugos komitetas 2017-11-15 Nr. 107-P-37 Pasiūlymai: vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatomis, siūlome šį įstatymo projektą sujungti su Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1267 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarti Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įstatymo projektus Nr. XIIIP-1116 ir Nr. XIIIP-1267 svarstyti kartu, sujungti ir teikti Seimui sujungtą, patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116(2). 3 Kaimo reikalų komitetas 2017-11-22 Nr. 110-P-43 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui (Nr.XIIIP-1116) ir Kaimo reikalų komiteto išvadai bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Kaimo reikalų komiteto išvadą bei pasiūlymus;
Iš dalies pritarti Komitetas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 353 1, 3 ir 4 dalis, Aplinkos apsaugos komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus, pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1116(2). 4 Kaimo reikalų komitetas 2017-11-22 Nr. 110-P-431 Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 savo išvadoje dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr.
XIIIP-435), kurio 6 dalyje nutarė siūlyti atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų (vietoj buvusių 70 procentų) lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, ir Vyriausybė pasiūlė palikti šiuo metu nustatytą šių lėšų paskirstymo santykį, nes savivaldybėms, netekusioms tokių lėšų, būtų sunkiau atlikti joms numatytas funkcijas: atlyginti ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą ir finansuoti įgyvendinamas prevencijos priemones šiai žalai išvengti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ”1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
įskaitomas taip: 50 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o ir 50 30 procentų į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.“ Nepritarti Komitetas pritarė LRV nutarimo 2018-04-09 Nr. 353 3 daliai: ,,... Siekiant užtikrinti, kad 2019 m. savivaldybių gaunamos lėšos dėl minėtos mokesčių įskaitymo proporcijos pakeitimo nesumažėtų ir savivaldybės galėtų įgyvendinti joms deleguotas funkcijas, įskaitant ir vilkų padarytos žalos kompensavimą, siūlome numatyti, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
Be to, pačios savivaldybės galėtų daugiau prisidėti siekiant sumažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą, pasinaudodamos galimybe gauti leidimą reguliuoti vilkų populiaciją ne medžioklės sezono metu, kaip numatyta Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir taip mažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos kompensavimui reikalingų išlaidų dalį.“5 Valstybės valdymo savivaldybių komitetas 2018-04-18 Nr. 113-P-13 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1116 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Iš dalies pritarti Komitetas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 353 1, 3 ir 4 dalis, Aplinkos apsaugos komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus, pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1116(2). 6 Valstybės valdymo savivaldybių komitetas 2018-04-18 Nr. 113-P-131 Argumentai: Įstatymo projekte numatytas lėšų savivaldybėms sumažinimas nuo 70 iki 50 procentų yra nepagrįstas. Taip sumažinus lėšas savivaldybėms bus sunku įgyvendinti įstatymu joms pavestų funkcijų finansuojamų iš lėšų, gautų už medžiojamųjų išteklių naudojimą, vykdymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kodėl reikalingos papildomos lėšos Aplinkos apsaugos rėmimo programai jas didinant nuo 30 iki 50 proc., o taip pat nepažymėta, kad jų trūksta. Savivaldybės minėtas lėšas naudoja ne tik prevencijos priemonėms, bet ir vilkų padarytos žalos atlyginimui, bei įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti. Kadangi neprognozuojama, kiek einamaisiais metais vilkai padarys žalos, kiek gali prireikti parengti ar keisti medžioklės plotų vienetų projektų, natūralu, kad vienais metais šių lėšų reikia mažiau, o kitais gali reikėti žymiai daugiau (jei vilkų padaryta žala yra didesnė, jei prireikia rengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektus). Šiuo metu Seime svarstomu Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-435(2) siūlomas palengvinimas žemės savininkams sudaryti savo medžioklės plotą, t. y. ne visas 1000 (ir daugiau) ha turi priklausyti vien žemės savininkams. Naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams turėtų priklausyti daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto. Taigi padaugės atvejų, kai savivaldybei reikės formuoti naujus medžioklės plotus bei keisti esamų ribas ir tam reikės papildomų lėšų. Savivaldybės iš anksto visų lėšų poreikio tiksliai suplanuoti negali, nes neaišku, kokia einamaisiais metais bus vilkų padaryta žala, ar bus pateikta ir kiek pateikta prašymų parengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektų. Be to, šių lėšų panaudojimą kasmet kontroliuoja Regionų aplinkos apsaugos departamentai.
Jei nustatoma, kad lėšos panaudotos ne pagal paskirtį, savivaldybė privalo jas grąžinti iš savo biudžeto. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 11 straipsnio 2 dalį:
„2. Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas taip: 50
60 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, ir 50 40 procentų į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.“ Nepritarti Komitetas pritarė LRV nutarimo 2018-04-09 Nr. 353 3 daliai: ,, ... Siekiant užtikrinti, kad 2019 m. savivaldybių gaunamos lėšos dėl minėtos mokesčių įskaitymo proporcijos pakeitimo nesumažėtų ir savivaldybės galėtų įgyvendinti joms deleguotas funkcijas, įskaitant ir vilkų padarytos žalos kompensavimą, siūlome numatyti, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Be to, pačios savivaldybės galėtų daugiau prisidėti siekiant sumažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą, pasinaudodamos galimybe gauti leidimą reguliuoti vilkų populiaciją ne medžioklės sezono metu, kaip numatyta Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir taip mažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos kompensavimui reikalingų išlaidų dalį.“7 Valstybės valdymo savivaldybių komitetas 2018-04-18 Nr. 113-P-132 Argumentai:
Pakėlus mokestį net du kartus, tikėtina, kad šio pomėgio bus priversti atsisakyti vietiniai gyventojai gaunantys mažai pajamų.
Įstatymo projekto nuostatos neatitinka jo aiškinamajame rašte išdėstytam teiginiui: „Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių medžioklei, valstybės finansų sistemai, administracinei naštai ir socialinei aplinkai nenumatoma“. Manome, kad didesni mokesčiai socialinei aplinkai (mažas pajamas gaunantiems medžiotojams) tikrai turės neigiamos įtakos, jie turės šio pomėgio atsisakyti. Todėl siūloma tarifus didinti ne 2, o 1,5 karto. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą 3 priedą:
Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis Metinis mokesčio tarifas (Eur/ha) Kategorija Charakteristika I Lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 50 procentų) 1,04 0,78 II Mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių – nuo 25 iki 50 procentų) 0,7 0,525 III Mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių
IV Gryni pušynai su ne didesne kaip 10 procentų kitų medžių rūšių priemaiša 0,26 0,195 V Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje 0,16 0,12 VI Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje 0,14 0,105 VII Vandens telkiniai 0,06 0,045“ Nepritarti 1.
Lietuvos savivaldybių asociacija 2017-11-15 rašte Nr. (18)-SD-818 pritarė mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus pagal medžioklės plotų kategorijas padidinimui: ,,Atsižvelgiant į tai, kad daugumos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos gana ribotos, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkiui auga, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų nebepakanka reikalingoms priemonėms kompensuoti, pritariame mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifo pagal medžioklės plotų kategorijas didinimui
finansų Komitetas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 353 1, 3 ir 4 dalis, Aplinkos apsaugos komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus, pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1116(2). 8 Valstybės valdymo savivaldybių komitetas 2018-04-18 Nr. 113-P-133 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose Nr. 1 ir Nr. 3 ir Teisės departamento pastaboje Nr.
reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūloma nustatyti, kad nauji tarifai įsigaliotų 2019 m., o surinktos lėšos pagal naujas proporcijas būtų paskirstytos 2020 m. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2019
m. sausio 1 d.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai):
straipsnio 4 dalimi įstatymo projektus Nr. XIIIP-1116 ir Nr. XIIIP-1267 svarstyti kartu, juos sujungti ir teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116(2). 2. Pritarti sujungtam patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1116(2) ir komiteto išvadoms. 3. Siūlome Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 1, 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116(2) svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-436 ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-435. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 2018-04-252 I Argumentai: Komitetas pritarė įstatymo projektus Nr. XIIIP-1116 ir Nr. XIIIP-1267 svarstyti kartu, juos sujungti ir teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116(2).
XIIIP-1116(2). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 11 STRAIPSNIO IR 1, 3 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“ Pritarti 2 Biudžeto ir finansų komitetas 2018-04-25 N Argumentai: Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatomis bei Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymu, siūlome Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116 sujungti su ,,Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu“ Nr. XIIIP-1267 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą ,,Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio 1 ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą“ Nr. XIIIP-1116(2). Pasiūlymas:
Perkelti iš įstatymo projekto Nr. XIIIP-1267 1 straipsnį ir papildyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1116 nauju 2 straipsniu: ,,2 1 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
4. Gintaras: iki 40 mm daugiau kaip 40 mm kg280900
7. Molis: devono periodo triaso periodo kitas m³ 0,86 0,84 0,51
3 Biudžeto ir finansų komitetas 2018-04-253 Argumentai: Atsižvelgus į Valstybės valdymo savivaldybių komiteto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 353 3 dalies pasiūlymus, siūlome patikslinti įstatymo įsigaliojimą. Pasiūlymas: ,,4 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1.
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1116(2), jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP-1116(2). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė