Projektas lyginamasis variantas
1Pakeisti 148 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisiją sudaro
. Komisijos pirmininkas ir kiti Komisijos nariai. Bendrą Komisijos narių skaičių nustato ir Komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
2Pakeisti 148 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komisijos nariai skiriami šešeriems ketveriems metams. Komisijos narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė finansų ministro ir teisingumo ministro bendru teikimu . Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje bei pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintą egzaminų programą ir jos nustatytą tvarką išlaikęs pretendentų į Komisijos narius egzaminą . Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu, iš asmenų išlaikiusių pretendentų į Komisijos narius egzaminą sąrašo, skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos pirmininką iš visų Komisijos narių, Ministro pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “ 3.
Pakeisti 148 straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „5. Komisijos narys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti atleistas atleidžiamas prieš terminą, kai:“
išdėstyti taip: „4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu , kuriuo nuteisiama už sunkų ir labai sunkų tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai ;“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai eina pareigas iki jie šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriami kitai kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų ir įsigaliojus šiam įstatymui einančių Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių pareigas darbo šioje komisijoje laikotarpis prilyginamas pirmajai kadencijai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Vitalijus Gailius Ingrida Šimonytė
Projekto Nr. XIIIP-1109(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 148 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisiją sudaro Komisijos pirmininkas ir keturi nariai
. Komisijos pirmininkas ir kiti Komisijos nariai. Bendrą Komisijos narių skaičių nustato ir Komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
2Pakeisti 148 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komisijos nariai skiriami ketveriems šešeriems metams. Komisijos narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė finansų ministro ir teisingumo ministro bendru teikimu . Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jeigu po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai, arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Pretendentus į Komisijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos pirmininką iš visų Komisijos narių, Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “
taip: „5.
Komisijos narys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti atleistas atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, kai jis :
1) atsistatydina savo noru;
2) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių arba yra medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvada, kad jis negali eiti pareigų;
4) įsiteisėjus iu teismo nuosprendžiu i pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis , kuriuo nuteisiama už sunkų ir labai sunkų tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai ;
5) šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai eina pareigas iki jie šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriami kitai kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų ir įsigaliojus šiam įstatymui einančių Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių pareigas darbo šioje komisijoje laikotarpis prilyginamas pirmajai kadencijai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas) parengtas siekiant pagerinti mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) darbą bei skaidrinti jos narių skyrimo procedūras. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 145 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatyta ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Komisija yra ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija, kurios vienintelė funkcija – mokestinių ginčų nagrinėjimas. Komisija buvo įsteigta 1999 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1396 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“). Bendrą Komisijos narių skaičių nustato ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (MAĮ 148 str. 3 d.), o Komisijos narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė finansų ministro ir teisingumo ministro bendru teikimu (MAĮ 148 str. 4 d.) Komisijos nariai skiriami šešeriems metams, kadencijų skaičius neribojamas. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – AGKĮ) reguliuoja panašius teisinius santykius nagrinėjant ikiteisminius skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, tačiau šis įstatymas netaikomas nagrinėjant mokestinius ginčus.
Visgi pažymėtina, kad šiame įstatyme panašios komisijos (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos) narių skyrimo laikotarpis numatytas trumpesnis (4 metai) nei MAĮ numatytos Komisijos (6 metai). Kituose įstatymuose taip pat pareigūnų ir įstaigų vadovų darbo laikotarpis apribotas 4-5 metų terminu ir kadencijų skaičiumi. Nėra pagrįsta, kodėl Komisijos nariai turėtų privilegiją eiti pareigas ilgiau nei kiti valstybės pareigūnai ar įstaigų vadovai ir turėtų galimybę tai daryti nepertraukiamai neribotą laiką (be kadencijų), nekonkuruojant ir netaikant jokių objektyvių atrankos kriterijų. Toks esamas reguliavimas sukuria prielaidas neskaidriam, neobjektyviam, nekvalifikuotam ir neatsakingam Komisijos sprendimų priėmimui ir
„amžinų“ Komisijos narių atsiradimui. Komisijos tikslas turėtų būti
objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, tačiau pastaruoju metu kyla vis daugiau abejonių dėl Komisijos objektyvaus ir nešališko mokestinių ginčų nagrinėjimo. Dėl tokios mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ilgėja viso mokestinio ginčo trukmė, didėja tiek mokesčių mokėtojo, tiek mokesčių administratoriaus patiriamos laiko, materialinės sąnaudos. Pažymėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių mokestinių ginčų procese tokių komitetų ar organų (kaip Komisija Lietuvoje) nėra (žiūr. Ikiteisminio mokestinių ginčų nagrinėjimo organizavimas Europos Sąjungos valstybėse narėse, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atlikta analitinė apžvalga ).
Daugelis ES valstybių pripažįsta, kad tokie komitetai arba organai – tai ne pats efektyviausias kasdieninio ginčų sprendimo būdas: kainuoja jų išlaikymas, jų procedūros paprastai būna ilgos. Kadangi komitetai arba organai nėra teismai, tai jie negali visiškai užtikrinti mokesčio mokėtojo teisių, nes jų sprendimai gali būti skundžiami teismui. Iš esmės atsiranda dar vienas papildomas ilgas žingsnis apeliacinio skundo nagrinėjimo procedūroje, tačiau daugeliu atveju mokestinis ginčas yra išsprendžiamas ne galutinai. Pažymėtina, kad tokių komitetų arba organų sukūrimas naudingas kaip alternatyva teismams, jei kreiptis į teismą yra sudėtinga. Taip pat jie naudingi, jei mokesčio administratorius nėra sukūręs apeliacinių skundų tarnybos, ir tais atvejais, kai yra susiklostęs nepasitikėjimas mokesčio administratoriumi, smukęs jo prestižas. Tarptautinis valiutos fondas taip pat yra pažymėjęs, kad ikiteisminės institucijos, tokios kaip Komisija, gali būti tinkama mokestinių ginčų nagrinėjimo ikiteisminė stadija tik tokiu atveju, jeigu: pirma, yra gerai organizuota, mokestinių ginčų bylas nagrinėja šios srities specialistai; antra, įkurtos nepriklausomai nuo mokesčių administratoriaus, yra antroji pakopa mokestinių ginčų nagrinėjimui po to, kai mokestinių ginčų byla yra išnagrinėta mokesčių administratoriaus; trečia, mokesčių mokėtojui yra nemokama; ketvirta, įgyja pakankamai prestižo mokesčių mokėtojų atžvilgiu, t.y., po jos sprendimų dauguma mokestinių ginčų bylų nepasiekia teismo ( angl. How Can an Excessive Volume of Tax Disputes Be Dealt With? International Monetary Fund Legal Department. Tax Law Note prepared by Victor Thuronyi, Lead Counsel, together with Isabel Espejo, 2013, p. 6 ).
6 ). Tačiau Lietuvoje, kaip matyti iš praktikos, dauguma Komisijos sprendimų ir toliau nagrinėjami teismine tvarka. Komisijos 2016 metų veiklos ataskaitoje pažymima, kad Komisija 2016 metais išnagrinėjo 385 mokesčių mokėtojų skundus ir prašymus, iš jų 267 bylose mokestinis ginčas išnagrinėtas iš esmės, teismui apskųsti 143 Komisijos sprendimai, kitose bylose priimti sprendimai dėl skundų nenagrinėjimo, skundų padavimo termino atnaujinimo ir kt. procedūriniais klausimais, 95 Komisijos sprendimais centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai buvo visiškai ar iš dalies panaikinti ar perduoti nagrinėti iš naujo, taigi net 83 proc. iš visų iš esmės išnagrinėtų skundų mokestiniai ginčai toliau nagrinėjami tesimuose (267-95)x143/100). Pažymėtina, kad Komisijos veiklos ataskaitoje šis rodiklis apskaičiuotas netiksliai, t. y. neskundžiamų teismui sprendimų procentas apskaičiuotas nuo bendro Komisijos priimtų sprendimų skaičiaus ir todėl neatspindinti realios situacijos. Siekiant užtikrinti Komisijos nepriklausomumą ir nešališkumą, šiuo MAĮ projektu siekiama pakeisti Komisijos narių skyrimo tvarką taip, kad bylų nagrinėjimas būtų gerai organizuotas, objektyvus ir efektyvus, tai darytų konkurencingomis sąlygomis atrinkti specialistai ir jų reputacija nekeltų abejonių, Komisijos reikalingumas būtų pagrįstas ir ja būtų pasitikima, o jos veikla realiai mažintų teismų darbo krūvį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Vitalijus Gailius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Komisijos narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė finansų ministro ir teisingumo ministro bendru teikimu Komisijos nariai skiriami šešeriems metams, kadencijų skaičius neribojamas, o Komisijos narių skaičių nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Šiuo metu Komisijoje du iš penkių Komisijos narių yra buvę Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos darbuotojai, todėl kyla abejonių dėl jų sprendimų nešališkumo ir siekio palaikyti būtent mokesčių administratoriaus poziciją. MAĮ 148 str. 4 d. nurodyta, kad Komisijos nariu gali būti skiriamas „nepriekaištingos reputacijos asmuo“, tačiau, kas yra „nepriekaištinga reputacija“, nepaaiškinta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama MAĮ projekto 1 str., analogiškai kaip AGKĮ, siekiama įstatyme įtvirtinti Komisijos narių skaičių, kuris šiuo metu nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. MAĮ projekto 1 str. taip pat siūloma nustatyti, kad Komisijos nariai skiriami 4 metams ir nustatomas apribojimas tam pačiam asmeniui Komisijos nariu būti daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Siekiant atrinkti pačius geriausius pretendentus į Komisijos narius, MAĮ įstatymo projekte papildomai numatoma, kad asmenys, be kitų MAĮ nustatytų reikalavimų, taip pat turi būti išlaikę pretendentų į Komisijos narius egzaminą. Egzamino programą ir egzaminavimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Išlaikę egzaminą asmenys būtų įtraukti į išlaikiusiųjų sąrašą ir Vyriausybė pagal Ministro Pirmininko teikimą skirtų iš šio sąrašo asmenis į Komisijos narius.
MAĮ projekto 1 str. išbraukiami žodžiai „nepriekaištingos reputacijos“, kuri galiojančiame įstatyme nėra apibrėžta, ir įrašomi atvejai, kada asmuo negali būti skiriamas Komisijos nariu (dėl tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, dėl atleidimo iš valstybės tarnybos atvejų, dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis). Atitinkamai suderinami ir atleidimo iš Komisijos pagrindai. MAĮ projekto 2 str. siūloma nustatyti, kad pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d., o atsižvelgiant į tai, kad keičiasi Komisijos narių skyrimo tvarka ir numatomas pretendentų egzaminavimas, Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo pavedama priimti reikalingus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. MAĮ projekto 2 str. taip pat numatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kuriomis apsprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų ir pareigas einančių Komisijos narių veiklos tęstinumas ir kadencijų skaičiavimas – įstatymo įsigaliojimo dieną einantys pareigas Komisijos nariai savo veiklą tęsia iki bus paskirti kitai kadencijai arba iki bus paskirti nauji nariai, o jų veiklos laikotarpis prilyginamas pirmajai kadencijai. Įstatymiškai reglamentavus ir įgyvendinus tokią Komisijos narių skyrimo tvarką, būtų ženkliai padidintas Komisijos darbo objektyvumas ir nepriklausomumas nagrinėjant mokestinius ginčus, jie būtų sprendžiami greičiau, pigiau ir efektyviau bei mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai greičiau patektų į valstybės biudžetą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatym ų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos t eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar į statymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“ ir Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms patvirtinti pretendentų į Komisijos narius egzaminų programą ir egzaminavimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.
statymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„Mokestinių ginčų komisija“, „pretendentas į Mokestinių ginčų
komisijos narius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Vitalijus Gailius Ingrida Šimonytė
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tiek projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje, tiek keičiamo įstatymo 148 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisijos) pirmininko pareigybė, siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog Komisiją sudaro 5 nariai, nurodant, kad ją sudaro Komisijos pirmininkas bei keturi Komisijos nariai. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, jog „Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo <...>“ ir vietoje jos įtvirtinti nuostatas, kuriose nurodoma, koks asmuo negali būti skiriamas Komisijos nariu. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina palikti aukščiau minėtą nuostatą, o nuostatas, kuriose nurodoma, koks asmuo negali būti skiriamas Komisijos nariu, pateikti su papildoma formuluote „Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:“. 3. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 148 straipsnio 5 dalį ir į projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalies struktūrą bei neatsižvelgus į 2 pastabą, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje esančią formuluotę „Komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo <...>“ pakeisti formuluote „Komisijos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis <...>“, o toliau tekste esančio sakinio „Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.“ atsisakyti. 4.
dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo „<...> pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintą egzaminų programą ir jos nustatytą tvarką išlaikęs pretendentų į Komisijos narius egzaminą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kieno nustatyta tvarka bus laikomas Komisijos narių egzaminas. 5. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta, jog nusikalstamos veikos apima nusikaltimus, kurie gali būti nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs, bei baudžiamuosius nusižengimus. Be to, nusikalstamos veikos apima daugybę sferų (pavyzdžiui, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, asmens garbei ir orumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui ir kiti). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje yra įtvirtinti asmens teistumo išnykimo terminai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti šią projekto nuostatą. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 5 dalies 4 punktui. 6. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo „atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus <...>“. Siūlytina papildyti šią formuluotę, nurodant jog buvo atleistas už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus. 7.
dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Svarstytina, ar projekto nuostatų nevertėtų papildyti ir Baudžiamajame kodekse minimomis kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 5 dalies 4 punktui. 8. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje pakeitimo esmėje vietoje žodžių „dalies pirmąją pastraipą“ rašytinas žodis „dalį“. 9. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto nuostatas, nustatant kokiam laikotarpiui, t.y. likusiam laikui ar naujai kadencijai, paskiriamas naujas Komisijos narys vietoje atleisto prieš terminą Komisijos nario. 10. Atsižvelgiant į įstatymo svarstymo ir priėmimo procedūras Seime bei įvertinus keičiamame įstatyme numatytas nuostatas, kad įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“, bet Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms naujai patvirtinti pretendentų į Komisijos narius egzaminų programą ir egzaminavimo tvarką, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas 2018 m. sausio 1 d. yra realus. 11. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnį mokesčių įstatymus įgyvendinančius lydimuosius teisės aktus leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas – Finansų ministerija, manytina, jog dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-15 Nr. S-2017-8146 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1109 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgdami į Projekto aiškinamajame rašte nurodytą informaciją, atkreipiame dėmesį, jog remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateiktais susistemintais duomenimis [1] , privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra yra taikoma daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių (pavyzdžiui, Belgijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir t.t.). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected] [1] Tax Administration 2013: Comparative Information on OECD and Other Advanced and Emerging Economies. Forum on Tax Administration. 2013. [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://dx.doi.org/10.1787/9789264200814-en >, p. 324-325.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 148 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra numatyta, kad Komisijos narys gali būti atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, jeigu jis „nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių arba yra medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvada, kad jis negali eiti pareigų“. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekse nebėra atleidimo pagrindo dėl laikinojo nedarbingumo. Taip pat pastebėtina, jog vietoj medicininių ar invalidumą nustatančiųjų komisijų išvadas teikia sveikatos priežiūros įstaigos, kaip tai numatyta Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. 2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoje frazės „eina pareigas iki jie šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriami kitai kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai“ rašyti frazę „eina pareigas iki termino, kuriam jie buvo paskirti, pabaigos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-04-25
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė. Kviestieji asmenys: Mokestinių ginčų komisijos pirmininkė Edita Galiauskaitė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Seimo nario padėjėja Valė Kulvinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-21)11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje, tiek keičiamo įstatymo 148 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisijos) pirmininko pareigybė, siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnio
sudaro 5 nariai, nurodant, kad ją sudaro Komisijos pirmininkas bei keturi
(2017-09-21)12 2.
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, jog „Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo< ...>“ ir vietoje jos įtvirtinti nuostatas, kuriose nurodoma, koks asmuo negali būti skiriamas Komisijos nariu. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina palikti aukščiau minėtą nuostatą, o nuostatas, kuriose nurodoma, koks asmuo negali būti skiriamas
nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:“. Pritarti
(2017-09-21)12
dalį ir į projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalies struktūrą bei neatsižvelgus į 2 pastabą, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje esančią formuluotę „Komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo< ...>“ pakeisti formuluote „Komisijos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis <...>“, o toliau tekste esančio sakinio „Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.“
(2017-09-21)12
straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo
„<...> pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintą
egzaminų programą ir jos nustatytą tvarką išlaikęs pretendentų į Komisijos narius egzaminą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kieno nustatyta tvarka bus laikomas Komisijos narių egzaminas. Pritarti iš dalies Tikslinga pritarti su išlyga, jeigu įstatymu bus siekiama įtvirtinti pretendentų į Komisijos narius egzaminavimo tvarką. Komitetas pritaria Vyriausybės siūlymui pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius atrinkti Vyriausybės nustatyta tvarka dviejų ministrų sudaromoje atrankos komisijoje. 5.
(2017-09-21)12
straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta, jog nusikalstamos veikos apima nusikaltimus, kurie gali būti nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs, bei baudžiamuosius nusižengimus. Be to, nusikalstamos veikos apima daugybę sferų (pavyzdžiui, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, asmens garbei ir orumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui ir kiti). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje yra įtvirtinti asmens teistumo išnykimo terminai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti šią projekto nuostatą. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio
(2017-09-21)12
nurodoma, kad Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo „atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus <...>“. Siūlytina papildyti šią formuluotę, nurodant jog buvo atleistas už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus. Pritarti
(2017-09-21)12
nurodoma, kad Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
Svarstytina, ar projekto nuostatų nevertėtų papildyti ir Baudžiamajame kodekse minimomis kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 5 dalies 4 punktui. Pritarti
(2017-09-21)13
„dalies pirmąją pastraipą“ rašytinas žodis „dalį“. Pritarti
(2017-09-21)
kokiam laikotarpiui, t. y. likusiam laikui ar naujai kadencijai, paskiriamas naujas Komisijos narys vietoje atleisto prieš terminą Komisijos nario. Pritarti
(2017-09-21)21
įstatymo svarstymo ir priėmimo procedūras Seime bei įvertinus keičiamame įstatyme numatytas nuostatas, kad įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 1119
„Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuostatų patvirtinimo“, bet Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms naujai patvirtinti pretendentų į Komisijos narius egzaminų programą ir egzaminavimo tvarką, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas 2018 m. sausio 1 d. yra realus. Pritarti iš dalies Tikslinga pritarti su išlyga, jeigu įstatymu bus siekiama įtvirtinti pretendentų į Komisijos narius egzaminavimo tvarką. Komitetas pritaria Vyriausybės siūlymui pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius atrinkti Vyriausybės nustatyta tvarka dviejų ministrų sudaromoje atrankos komisijoje. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-21) 11.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnį mokesčių įstatymus įgyvendinančius lydimuosius teisės aktus leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas – Finansų ministerija, manytina, jog dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybė buvo paprašyta ir pateikė savo išvadą 2018-03-28 d. 12. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-09-20) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1109 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgdami į Projekto aiškinamajame rašte nurodytą informaciją, atkreipiame dėmesį, jog remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateiktais susistemintais duomenimis [ , privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra yra taikoma daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių (pavyzdžiui, Belgijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje,
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ( 2018-03-28 )12 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-471 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
mokesčių administravimo įstatymo Nr.
IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1109 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį patobulinti atsižvelgiant į šias pastabas:
vartojamos neaiškios ir neapibrėžtos formuluotės „vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigos“. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta sąvoka „vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“, tačiau Įstatymo projekte vartojama valstybės tarnautojo pareigų sąvoka apimtų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnus (bei visus kitus statutinius valstybės tarnautojus). Pritarti
( 2018-03-28 )12
su pretendentų į Mokestinių ginčų komisijos narius nepriekaištinga reputacija, siūloma susieti su teistumo aplinkybe ir tam tikru terminu po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pritarti
( 2018-03-28 )12
alternatyvias egzaminavimo tvarkai Mokestinių ginčų komisijos narių skyrimo tvarkos tobulinimo priemones, t. y. nustatyti, kad pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šio įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Mokestinių ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Pažymėtina, kad kitų ikiteisminių institucijų nariams egzaminavimo institutas nėra taikomas .
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenims, siekiantiems tapti Mokestinių ginčų komisijos nariais, jau šiuo metu keliami specialieji reikalavimai – turėti finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje. Pritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadoje pateiktą argumentą, kad ikiteisminių institucijų nariams egzaminavimo institutas Lietuvoje nėra taikomas, todėl šio būdo taikymas tik vienai iš ikiteisminių institucijų ir netaikymas kitoms institucijoms, būtų nepakankamai pagrįstas ir nesistemiškas sprendimas. Tačiau, siekiant didesnio pagrįstumo ir skaidrumo atrenkant pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius, tikslinga pritarti Vyriausybės siūlymui ir nustatyti, kad:
1) pretendentai į Mokestinių ginčų komisijos narius atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) pretendentus į Mokestinių ginčų narius atrenka finansų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudaryta komisija. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ( 2018-03-28 )2
Mokestinių ginčų komisijos narių skyrimo tvarką, turėtų būti siekiama užtikrinti asmenų lygybės principą ir teisinio reguliavimo stabilumą. Todėl, siekiant išvengti griežtesnio teisinio reguliavimo taikymo atgaline data ir nebloginti asmenų teisinės padėties, siūloma papildyti Įstatymo projektą baigiamosiomis nuostatomis dėl griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymo asmenims, iki Įstatymo projekto įsigaliojimo einantiems Mokestinių ginčų komisijos nario pareigas, jeigu aplinkybės, dėl kurių asmenys nebelaikomi nepriekaištingos reputacijos pagal Įstatymo projektą, atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. Pritarti
( 2018-03-28 )21 1.5.
Atsižvelgiant į Įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo procedūras Lietuvos Respublikos Seime bei įvertinus tai, kad priėmus įstatymą jam įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
( 2018-03-28 )12
2Nepritarti Įstatymo projekto nuostatoms,
kuriomis siūloma sutrumpinti Mokestinių ginčų komisijos narių kadencijos trukmę nuo 6 iki 4 metų, dėl šių priežasčių: Mokestinių ginčų komisija nagrinėja mokestinius ginčus. Mokestinių teisinių santykių specifika ir atitinkamai ginčų, kylančių iš šių teisinių santykių, ypatumai lemia iš esmės skirtingą mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje ir administracinių ginčų nagrinėjimo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje procesą. Mokestinių ginčų nagrinėjimo procese egzistuoja teisiniai institutai, kurių nėra kitų administracinių ginčų, sprendžiamų Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, nagrinėjimo procese, pavyzdžiui, bylos sustabdymo institutas (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnis), mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo stadija (Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnis). Skiriasi bylų nagrinėjimo (sprendimų priėmimo) terminai, sprendimų rūšys, darbo organizavimo tvarka. Mokestinių ginčų komisijoje nagrinėjami specifiniai teisės taikymo mokesčių srityje ginčai, kurių nagrinėjimo trukmę lemia bylos specifika, pasižyminti didele informacijos apimtimi, ir tam tikrais atvejais jų nagrinėjimas visose instancijose trunka net keletą metų .
Pavyzdžiui, Mokestinių ginčų komisijoje mokesčių mokėtojo skundas buvo gautas
metų sausį, nes Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir galutinis sprendimas buvo priimtas tik gavus prejudicinį sprendimą. Kitu atveju mokestinis ginčas Mokestinių ginčų komisijoje pradėtas nagrinėti 2013 metais, o galutinis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas priimtas tik 2017 metų spalį, šiam teismui gavus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą nagrinėjamu klausimu. Todėl, įvertinus ginčų pobūdį, vien šiuo aspektu 6 metų kadencijos terminas nustatytas atsižvelgiant į objektyvaus mokestinių ginčų nagrinėjimo nuoseklumo ir Mokestinių ginčų komisijos narių sudėties nekintamumo principą, nes kai kurios mokestinių ginčų bylos po jų sustabdymo ar perdavimo pakartotiniam skundo nagrinėjimui išsprendžiamos po keleto metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutrumpinti Mokestinių ginčų komisijos narių kadencijos trukmę (nuo 6 iki 4 metų) netikslinga. Pritarti iš dalies Iš dalies atsižvelgiant tiek į projekto iniciatoriaus, tiek ir į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, taip pat vadovaujantis nuostata, kad sudarant visas ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucijas būtų taikomi tie patys principai, tikslinga pritarti tam, kad Mokestinių ginčų komisijos nario kadencijos trukmė būtų sutrumpinta nuo
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1109 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pt Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ( 2018-04-25)12 Argumentai: Tikslinga siekti, kad sudarant visas ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucijas būtų sistemiškai ir nuosekliai pradėti taikyti tie patys principai, įskaitant ir vienodos trukmės kadencijos nustatymą visų tokių institucijų (komisijų) nariams. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti, kad Mokestinių ginčų komisijos nario kadencijos trukmė yra 5 metai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
taip: „4. Komisijos nariai skiriami ketveriems penkeriems metams . Komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje bei pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintą egzaminų programą ir jos nustatytą tvarką išlaikęs pretendentų į Komisijos narius egzaminą. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu, iš asmenų išlaikiusių pretendentų į Komisijos narius egzaminą sąrašo, skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos pirmininką iš visų Komisijos narių, Ministro pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bukauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
DĖL
projektO
2018-05-02
: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Bartkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje, tiek keičiamo įstatymo 148 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisijos) pirmininko pareigybė, siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog Komisiją sudaro 5 nariai, nurodant, kad ją sudaro Komisijos pirmininkas bei keturi Komisijos nariai. Pritarti
2LRS Teisės departamentas,
2
siūloma atsisakyti nuostatos, jog „Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo< ...>“ ir vietoje jos įtvirtinti nuostatas, kuriose nurodoma, koks asmuo negali būti skiriamas Komisijos nariu.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina palikti aukščiau minėtą nuostatą, o nuostatas, kuriose nurodoma, koks asmuo negali būti skiriamas Komisijos nariu, pateikti su papildoma formuluote „Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:“. Pritarti
3LRS Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalies struktūrą bei neatsižvelgus į 2 pastabą, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje esančią formuluotę „Komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo< ...>“ pakeisti formuluote „Komisijos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis <...>“, o toliau tekste esančio sakinio „Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.“ atsisakyti. Nepritarti
departamento pastabą
4LRS Teisės departamentas,
2
nurodoma, kad Komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo „<...> pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintą egzaminų programą ir jos nustatytą tvarką išlaikęs pretendentų į Komisijos narius egzaminą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kieno nustatyta tvarka bus laikomas Komisijos narių egzaminas. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Vyriausybės siūlymui pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius atrinkti Vyriausybės nustatyta tvarka teisingumo ir finansų ministrų sudaromoje atrankos komisijoje. 5. LRS Teisės departamentas,
2 5.
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta, jog nusikalstamos veikos apima nusikaltimus, kurie gali būti nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs, bei baudžiamuosius nusižengimus. Be to, nusikalstamos veikos apima daugybę sferų (pavyzdžiui, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, asmens garbei ir orumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui ir kiti). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje yra įtvirtinti asmens teistumo išnykimo terminai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti šią projekto nuostatą. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio
6LRS Teisės departamentas,
2
nurodoma, kad Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo „atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus <...>“. Siūlytina papildyti šią formuluotę, nurodant jog buvo atleistas už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus. Pritarti
7LRS Teisės departamentas,
2
nurodoma, kad Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
Svarstytina, ar projekto nuostatų nevertėtų papildyti ir Baudžiamajame kodekse minimomis kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 148 straipsnio 5 dalies 4 punktui. Pritarti
8LRS Teisės departamentas,
3
„dalies pirmąją pastraipą“ rašytinas žodis „dalį“. Pritarti
9LRS Teisės departamentas,
kokiam laikotarpiui, t. y. likusiam laikui ar naujai kadencijai, paskiriamas naujas Komisijos narys vietoje atleisto prieš terminą Komisijos nario. Nepritarti Mokestinių ginčų komisijos nariai nėra skiriami vienu metu, t. y. skiriasi kiekvieno Komisijos nario kadencijos pradžia ir pabaiga. Todėl, akivaizdu, kad naujas Komisijos narys skiriamas naujai kadencijai. 10. LRS Teisės departamentas,
keičiamame įstatyme numatytas nuostatas, kad įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“, bet Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms naujai patvirtinti pretendentų į Komisijos narius egzaminų programą ir egzaminavimo tvarką, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas 2018 m. sausio 1 d. yra realus. Pritarti
11LRS Teisės departamentas,
2017-09-21 11.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnį mokesčių įstatymus įgyvendinančius lydimuosius teisės aktus leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas – Finansų ministerija, manytina, jog dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta
12Europos teisės departamentas,
2017-06-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1109 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgdami į Projekto aiškinamajame rašte nurodytą informaciją, atkreipiame dėmesį, jog remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateiktais susistemintais duomenimis [1] , privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra yra taikoma daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių (pavyzdžiui, Belgijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje,
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2018-03-28 nutarimas
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1109 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį patobulinti atsižvelgiant į šias pastabas:
neaiškios ir neapibrėžtos formuluotės „vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigos“. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta sąvoka „vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“, tačiau Įstatymo projekte vartojama valstybės tarnautojo pareigų sąvoka apimtų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnus (bei visus kitus statutinius valstybės tarnautojus). Pritarti
pasiūlymą
2
pretendentų į Mokestinių ginčų komisijos narius nepriekaištinga reputacija, siūloma susieti su teistumo aplinkybe ir tam tikru terminu po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pritarti
pasiūlymą
2
nustatyti alternatyvias egzaminavimo tvarkai Mokestinių ginčų komisijos narių skyrimo tvarkos tobulinimo priemones, t. y. nustatyti, kad pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šio įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Mokestinių ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Pažymėtina, kad kitų ikiteisminių institucijų nariams egzaminavimo institutas nėra taikomas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenims, siekiantiems tapti Mokestinių ginčų komisijos nariais, jau šiuo metu keliami specialieji reikalavimai – turėti finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje. Pritarti
Nr. 2912
komisijos narių skyrimo tvarką, turėtų būti siekiama užtikrinti asmenų lygybės principą ir teisinio reguliavimo stabilumą. Todėl, siekiant išvengti griežtesnio teisinio reguliavimo taikymo atgaline data ir nebloginti asmenų teisinės padėties, siūloma papildyti Įstatymo projektą baigiamosiomis nuostatomis dėl griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymo asmenims, iki Įstatymo projekto įsigaliojimo einantiems Mokestinių ginčų komisijos nario pareigas, jeigu aplinkybės, dėl kurių asmenys nebelaikomi nepriekaištingos reputacijos pagal Įstatymo projektą, atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti Komiteto nuomone, tokia nuostata būtų perteklinė. Pagal bendrus teisės principus, įstatymas atgal negalioja, todėl naujai nustatomi reikalavimai Komisijos nariams dėl nepriekaištingos reputacijos, taikomi tik naujai skiriamiems Komisijos nariams. 5. LR Vyriausybė, 2018-03-28 nutarimas Nr. 2912 1, 2
projekto svarstymo ir priėmimo procedūras Lietuvos Respublikos Seime bei įvertinus tai, kad priėmus įstatymą jam įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
Nr.
29112 Nepritarti Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma sutrumpinti Mokestinių ginčų komisijos narių kadencijos trukmę nuo 6 iki 4 metų, dėl šių priežasčių: Mokestinių ginčų komisija nagrinėja mokestinius ginčus. Mokestinių teisinių santykių specifika ir atitinkamai ginčų, kylančių iš šių teisinių santykių, ypatumai lemia iš esmės skirtingą mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje ir administracinių ginčų nagrinėjimo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje procesą. Mokestinių ginčų nagrinėjimo procese egzistuoja teisiniai institutai, kurių nėra kitų administracinių ginčų, sprendžiamų Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, nagrinėjimo procese, pavyzdžiui, bylos sustabdymo institutas (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo
administravimo įstatymo 160 straipsnis). Skiriasi bylų nagrinėjimo (sprendimų priėmimo) terminai, sprendimų rūšys, darbo organizavimo tvarka. Mokestinių ginčų komisijoje nagrinėjami specifiniai teisės taikymo mokesčių srityje ginčai, kurių nagrinėjimo trukmę lemia bylos specifika, pasižyminti didele informacijos apimtimi, ir tam tikrais atvejais jų nagrinėjimas visose instancijose trunka net keletą metų . Pavyzdžiui, Mokestinių ginčų komisijoje mokesčių mokėtojo skundas buvo gautas 2013 metų rugpjūtį, o galutinis sprendimas dėl ginčo esmės buvo priimtas 2016 metų sausį, nes Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir galutinis sprendimas buvo priimtas tik gavus prejudicinį sprendimą. Kitu atveju mokestinis ginčas Mokestinių ginčų komisijoje pradėtas nagrinėti 2013 metais, o galutinis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas priimtas tik 2017 metų spalį, šiam teismui gavus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą nagrinėjamu klausimu.
Todėl, įvertinus ginčų pobūdį, vien šiuo aspektu 6 metų kadencijos terminas nustatytas atsižvelgiant į objektyvaus mokestinių ginčų nagrinėjimo nuoseklumo ir Mokestinių ginčų komisijos narių sudėties nekintamumo principą, nes kai kurios mokestinių ginčų bylos po jų sustabdymo ar perdavimo pakartotiniam skundo nagrinėjimui išsprendžiamos po keleto metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutrumpinti Mokestinių ginčų komisijos narių kadencijos trukmę (nuo 6 iki 4 metų) netikslinga. Nepritarti Komitetas pritaria Projekto iniciatorių pasiūlytai ketverių metų Komisijos narių kadencijai. Mokestinių ginčų trukmė, Komiteto nuomone, nėra pakankamai svarus argumentas nustatant Komisijos narių kadencijos trukmę. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2018-04-25)12 Argumentai: Tikslinga siekti, kad sudarant visas ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucijas būtų sistemiškai ir nuosekliai pradėti taikyti tie patys principai, įskaitant ir vienodos trukmės kadencijos nustatymą visų tokių institucijų (komisijų) nariams. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti, kad Mokestinių ginčų komisijos nario kadencijos trukmė yra 5 metai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Pakeisti 148 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komisijos nariai skiriami ketveriems penkeriems metams .
Komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje bei pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintą egzaminų programą ir jos nustatytą tvarką išlaikęs pretendentų į Komisijos narius egzaminą. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu, iš asmenų išlaikiusių pretendentų į Komisijos narius egzaminą sąrašo, skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos pirmininką iš visų Komisijos narių, Ministro pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Nepritarti Komitetas pritaria Projekto iniciatorių pasiūlytai ketverių metų Komisijos narių kadencijai, t.y. analogiškai kaip tai yra nustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijai. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1109(2), atsižvelgiant į Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-03-28 nutarimu Nr. 291 pateiktas pastabas, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
komitetas11 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patobulinti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas:
1Pakeisti 148 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisiją sudaro jos pirmininkas ir 4 jos
nariai. Komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
12 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 2, 5, 6 pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1-3 pastabas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patobulinti Projekto 1 str. 2 dalį. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „4. Komisijos nariai skiriami ketveriems metams. Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šio įstatymo 148 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Mokestinių ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu, skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos pirmininką iš visų Komisijos narių, Ministro pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.“
komitetas14 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 7 pastabą, ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patobulinti Projekto 1 str. 4 dalį Pasiūlymas: Projekto 1 str. 4 dalį išdėstyti taip: „ 4.
4 dalį išdėstyti taip: „
straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis “
komitetas2 1, 2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, siūlytina nustatyti Įstatymo įsigaliojimo datą – 2009 m. sausio 1 d., atitinkamai – Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pasiūlymas:
Projekto 2 str. 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už –7, prieš –0, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-1109(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)