P rojekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti
ir jį išdėstyti taip: „1) iki 2017 m. gegužės 31 d. 2017 m. gruodžio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos tame punkte nurodytoms prekėms, faktiškai patiektoms nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
P rojekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti
ir jį išdėstyti taip: „1) iki 2017 m. gegužės 31 d. 2017 m. gruodžio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos tame punkte nurodytoms prekėms, faktiškai patiektoms nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos pRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO įstatymo
įstatymo projekto
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgiant į nebaigtą daugiabučių namų renovaciją ir dėl žemo šilumos energinio efektyvumo patiriamas dideles pastatų šildymo sąnaudas, taip pat siekiant sumažinti gyventojams, prisijungusiems prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, tenkančią finansinę naštą, tikslinga šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti (toliau ‑ šilumos energija ir karštas vanduo), taikyti pridėtinės vertės mokesčio (toliau
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas) rengė Mokesčių politikos departamento (direktorė Audronė Misiūnaitė, tel. 239 0291) Mokesčių teisės skyriaus (vyresnioji patarėja, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas, Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) vyriausioji specialistė Giedrė Morkūnienė, tel. 239 0229. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Iki
lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Šiuo metu šios prekės yra apmokestinamos taikant standartinį 21 proc. dydžio PVM tarifą. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. šilumos energijai ir karštam vandeniui nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. 5.
reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Nenumatoma. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti naujų teisės aktų, taip pat nereikės pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuo metu galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujai apibrėžiamų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti priimti teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2017 m. netektų apie 11 mln. eurų pajamų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai (pagal Europos žodyną Eurovoc ) yra šie: pridėtinės vertės mokestis, PVM tarifas . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto antruoju variantu siūlomas teisinis reguliavimas yra analogiškas pateiktam pirmajam variantui, tad sukels analogiškas teisines pasekmes ir kaip ir pirmojo projekto varianto atveju, todėl Teisės departamentas laikosi nuomonės išdėstytos 2017 m. rugsėjo 14 d. išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1108. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
PVM lengvatą „iki 2017 m. gruodžio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma mechaniškai pakeisti negaliojančioje nuo 2017 m. gegužės 31 d. nuostatoje jos galiojimo laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 81 punkte nustatytuose teisės technikos reikalavimuose nerekomenduojama pildyti teisės aktą nauju punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios punkto numeris. Atsižvelgiant į tai, kad ši teisinė nuostata yra nebeaktuali ir nebetaikoma ( de facto yra netekusi galios), siūlytina projekto pakeitimus dėstyti nauju keičiamos dalies punktu. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamosios patalpos gali būti šildomos ne tik centralizuotu šildymu, bet ir dujomis, elektra. P rojekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik centralizuotu šildymu šildomoms gyvenamoms patalpoms. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai.
Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių gyvenamąsias patalpas kitomis energijos rūšimis. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys mokesčio lengvatą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad p rojekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu.
Taigi, atsižvelgiant į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą, privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. gegužės 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-373, kuris buvo „ parengtas siekiant sumažinti mažas pajamas gaunantiems gyventojams būsto šildymo išlaidų finansinę naštą panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui“. Šiuo įstatymu, įsigaliojusiu 2017 m. birželio 1 d., buvo praplėstas asmenų, galinčių kreiptis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, ratas. Atsižvelgiant į tai, kad projektu yra siūloma grąžinti PVM lengvatą šildymui, svarstytina, ar nereikėtų kartu keisti ir aukščiau minėto įstatymo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai : V.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, G.Landsbergis, T.Langaitis, R.Martinėlis, B.Matelis, V.Poderys, J.Razma, A.Skardžius. Komiteto biuro : vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Danė, I.Jurkšuvienė, Padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys M.Majauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-14
įtvirtinti PVM lengvatą „iki 2017 m. gruodžio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma mechaniškai pakeisti negaliojančioje nuo 2017 m. gegužės 31 d. nuostatoje jos galiojimo laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijų 81 punkte nustatytuose teisės technikos reikalavimuose nerekomenduojama pildyti teisės aktą nauju punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios punkto numeris. Atsižvelgiant į tai, kad ši teisinė nuostata yra nebeaktuali ir nebetaikoma ( de facto yra netekusi galios), siūlytina projekto pakeitimus dėstyti nauju keičiamos dalies punktu.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamosios patalpos gali būti šildomos ne tik centralizuotu šildymu, bet ir dujomis, elektra. Projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį
patalpoms. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių gyvenamąsias patalpas kitomis energijos rūšimis. Nepritarti. Nepritarti. Siūlomas keisti punktas nėra pripažintas netekusiu galios (jis yra aktualioje teisės akto redakcijoje). Siūlomais pakeitimais nustatoma ne nauja lengvata, o tik pratęsiamas galiojusios lengvatos taikymas. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo
užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys mokesčio lengvatą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Nepritarti. Siūlomais pakeitimais nustatoma ne nauja lengvata, o tik iki šių metų pabaigos pratęsiamas galiojusios lengvatos taikymas. Be to, įstatymo projektas parengtas ir teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl, esant poreikiui, rengiant kitų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą į svarstomo įstatymo projekto nuostatas bus tinkamai atsižvelgta ir pasirengta. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgiant į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą, privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. Pritarti. 4.
piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-373, kuris buvo „parengtas siekiant sumažinti mažas pajamas gaunantiems gyventojams būsto šildymo išlaidų finansinę naštą panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui“. Šiuo įstatymu, įsigaliojusiu 2017 m. birželio 1 d., buvo praplėstas asmenų, galinčių kreiptis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, ratas. Atsižvelgiant į tai, kad projektu yra siūloma grąžinti PVM lengvatą šildymui, svarstytina, ar nereikėtų kartu keisti ir aukščiau minėto įstatymo. Nepritarti. Svarstomu įstatymo projektu sprendžiamas konkretus PVM lengvatos galiojimo pratęsimo klausimas. 3 . Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Gabrielius Landsbergis Mykolas Majauskas Edmundas Pupinis Dovilė Šakalienė Vitalijus Gailius Antanas Matulas Vytautas Kernagis Mantas Adomėnas Paulius Saudargas Sergėjus Jovaiša Algis Strelčiūnas Kazys Starkevičius Laurynas Kasčiūnas Irena Degutienė Arvydas Anušauskas Tadas Langaitis Stasys Šedbaras Gintarė Skaistė Monika Navickienė Audronius Ažubalis Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Rimantas Jonas Dagys Andrius Navickas Leonard Talmont Michal Mackevič Irina Rozova Česlav Olševski Zbignev Jedinskij Algimantas Dumbrava Kęstutis Bartkevičius Rimas Andrikis Vytautas Kamblevičius Arūnas Gelūnas Gintaras Vaičekauskas Jonas Liesys Juozas Baublys Jonas Varkalys Aušra Maldeikienė
1 Argumentai: Šilumos tiekimas daugiabučiams vis dar yra brangus ir neefektyvus, už kurį atsakomybę turėtų prisiimti valstybė, o ne perkelti ant centralizuotai teikiamos šilumos vartotojų pečių. Pastatų renovacijai, šilumos ūkio pertvarkai ir gyventojų pajamų augimui reikia skirti laiko. Todėl siūloma šią lengvatą nustatyti be galiojimo termino. Siūlymai, panaikinus PVM lengvatą centriniam šildymui, kompensuoti dalį padidėjusių išlaidų, socialiniais paramos gavėjais paverstų šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai yra ne tik papildoma biurokratinė našta savivaldybei, bet ir moralinė žala daugiabučių gyventojams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog dalis vartotojų dėl sudėtingų paramos procedūrų ir moralinės stigmos socialinės paramos nesikreiptų, o vidutines pajamas gaunančios bei būstą nuomojančios jaunos šeimos, kurios būstą nuomojasi be sutarčių, neturėtų net ir teorinės galimybės prašyti kompensacijos. Tuo tarpu dalis vartotojų, panaikinus lengvatą, neturėtų teisės kreiptis, nors ir jų namų ūkių finansinė padėtis būtų reikšmingai pablogėjusi, priartėtų, bet vis dar netenkintų kompensacijai reikalingų kriterijų. Pasiūlymas: numatyti, kad 9 proc.
PVM mokesčio lengvatą šilumos energijai tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, galioti neribotą laiką iki tol, kol bus vartotojams užtikrinta konkurencinga kaina už teikiamą centralizuoto šildymo paslaugą. Pakeisti19 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) iki 2017 m. gruodžio 31 d . Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“ Nepritarti. Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam, įstatymo projektui be pakeitimų. Be to, rengiant ir teikiant Seimui svarstyti kitų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Vyriausybė, esant poreikiui ir galimybėms, galės kartu teikti ir atitinkamas mokestines pataisas dėl mokesčių lengvatų, tarifų, terminų ir pan. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Sinkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris