Projektas Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 10 punktu ir jį išdėstyti taip:
„10) privatiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti medžių
savaiminukais apaugusioje privačioje ne miško žemėje, kai šioje žemėje yra sugedusi žemės sausinimo sistema. Pažymą apie žemės sausinimo sistemos būklę pateikia savivaldybės administracijos direktorius. Šiuo atveju privačios medžių savaiminukais apaugusios žemės savininkams, organizuojantiems privačios miško žemės pavertimą žemės ūkio paskirties žeme, šio straipsnio 9 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, kurie reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Dėl ilgalaikio nepakankamo žemės sausinimo sistemų priežiūros ir remonto darbų finansavimo šalyje yra daug užpelkėjusių ir apaugusių miškais žemės ūkio paskirties žemės plotų. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas teikiamas, atsižvelgiant į ūkininkų prašymus ir siekiant atstatyti ir naudingai panaudoti nemažus užpelkėjusius, medžių savaiminukais apaugusius privačius žemės ūkio paskirties žemės plotus, įtrauktus į apskaitą kaip miškai. Tuo tikslu siūloma nustatyti galimybę tokią miško žemę paversti žemės ūkio paskirties žeme. Pagrindinis uždavinys yra mažesnėmis sąnaudomis atstatyti sugedusias sausinimo sistemas, pritaikytas žemės ūkio paskirties žemei ir šią žemę efektyviai panaudoti pagal buvusią paskirtį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Andriejus Stančikas. Projektas parengtas pagal ūkininkų pasiūlymus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojančio Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė apskaitoma kaip miškas. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti išimtiniai 9 atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, tačiau projektu siūlomo atvejo nėra. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti papildomą 10 atvejį, kai privati žemės ūkio paskirties žemė, apaugusi medžių savaiminukais ir apskaityta kaip miškas, kai joje yra sugedusi sausinimo sistema, gali būti nustatyta tvarka paverčiama žemės ūkio paskirties žeme.
Įgyvendinant šią nuostatą būtų sudaryta galimybė mažesnėmis sąnaudomis suremontuoti ir prižiūrėti šiai žemės paskirčiai pritaikytą sausinimo sistemą ir žemę našiai naudoti pagal buvusią paskirtį
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą reikės tikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtintą Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 29 d. turės patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtintą Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: ,,miško žemė“, „medžių savaiminukai“ ,,žemės ūkio paskirties žemė“
paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-15 Nr. S-2017-8146 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 11 STRAIPSNIO
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-2017-8146 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1103, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. rugsėjo 20 d. išvadoje „Dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1103 pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Pirma, nėra aiškus sąvokos ,,medžių savaiminukai“ turinys. Ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta. Jos turinio nėra siūloma atskleisti ir teikiamame įstatymo projekte. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų atskleisti minėtos sąvokos turinį. Antra, iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kuris subjektas, kokiais kriterijais remiantis bei kieno nustatyta tvarka konstatuotų, kad yra sugedusi žemės sausinimo sistema. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Trečia, iš projekto nuostatų turinio darytina išvada, kad teikiamo įstatymo projektu prioritetas teikiamas žemės ūkio paskirties žemės ploto išplėtimui, o ne miško išsaugojimui. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasisakęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio
gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada medžių savaiminukais apaugusi žemė, kuri pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas, galėtų būti paverčiama žemės ūkio paskirties žeme. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar siūlomi projektu pakeitimai prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo bei atitiktų viešąjį interesą.
Ketvirta, projektu siūlomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkto pirmasis ir trečiasis sakiniai nedera tarpusavyje, nes juose apibūdinant tą pačią žemę naudojamos skirtingos sąvokos, t. y., pirmajame sakinyje ta pati žemė įvardinama kaip ne miško žemė, o trečiajame sakinyje kaip miško žemė. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Penkta, projekto nuostatomis siūloma atleisti privačios miško žemės savininkus, organizuojančius privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nuo prievolės nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas nesudarytų nepagrįstų sąlygų netaikyti keičiame įstatyme nustatyto kompensacinio mechanizmo, ir tai neigiamai veiktų miškus, prisidėtų prie jų nykimo. Šešta, projektu siūlomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkto trečiajame sakinyje išdėstytos nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatose kaip išimtis, kada netaikomos šios dalies nuostatos. 2.
reikėtų tikslinti:
formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis;
reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL
NR. I-671
2019-05-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas – Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Violeta Važnevičienė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja, Kazys Sivickis – LMĮA pirmininkas, Vilimantas Vaičiukynas – LŽHI atstovas, Algis Gaižutis - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, Sigitas Dimaitis – LR Žemės ūkio rūmų direktorius, Jonas Talmantas – LŪS pirmininkas, Nerijus Kupstaitis - Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas, Aušra Račkauskaitė - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio vertinimo skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-21) 1(11)
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 1 dalį papildyti 10 punktu nustatant, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ,,privatiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti medžių savaiminukais apaugusioje privačioje ne miško žemėje, kai šioje žemėje yra sugedusi žemės sausinimo sistema. Pažymą apie žemės sausinimo sistemos būklę pateikia savivaldybės administracijos direktorius. Šiuo atveju privačios medžių savaiminukais apaugusios žemės savininkams, organizuojantiems privačios miško žemės pavertimą žemės ūkio paskirties žeme, šio straipsnio 9 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi.“ Projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, nėra aiškus sąvokos ,,medžių savaiminukai“ turinys. Ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta. Jos turinio nėra siūloma atskleisti ir teikiamame įstatymo projekte. Konstitucinis Teismas
įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų atskleisti minėtos sąvokos turinį. Antra, iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kuris subjektas, kokiais kriterijais remiantis bei kieno nustatyta tvarka konstatuotų, kad yra sugedusi žemės sausinimo sistema. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Trečia, iš projekto nuostatų turinio darytina išvada, kad teikiamo įstatymo projektu prioritetas teikiamas žemės ūkio paskirties žemės ploto išplėtimui, o ne miško išsaugojimui. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasisakęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Miškų įstatymo
naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada medžių savaiminukais apaugusi žemė, kuri pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas, galėtų būti paverčiama žemės ūkio paskirties žeme. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar siūlomi projektu pakeitimai prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo bei atitiktų viešąjį interesą.
Ketvirta, projektu siūlomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkto pirmasis ir trečiasis sakiniai nedera tarpusavyje, nes juose apibūdinant tą pačią žemę naudojamos skirtingos sąvokos, t. y., pirmajame sakinyje ta pati žemė įvardinama kaip ne miško žemė, o trečiajame sakinyje kaip miško žemė. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Penkta, projekto nuostatomis siūloma atleisti privačios miško žemės savininkus, organizuojančius privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nuo prievolės nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas nesudarytų nepagrįstų sąlygų netaikyti keičiame įstatyme nustatyto kompensacinio mechanizmo, ir tai neigiamai veiktų miškus, prisidėtų prie jų nykimo. Šešta, projektu siūlomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkto trečiajame sakinyje išdėstytos nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatose kaip išimtis, kada netaikomos šios dalies nuostatos. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-21)2 2.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnį reikėtų tikslinti:
formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis;
reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-09-28) * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-2017-8146 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1103, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. rugsėjo 20 d. išvadoje „Dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1103 pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė (2019-02-13)1
įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1103 dėl šių priežasčių: 1.1. Priėmus Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1103 siūlomus pakeitimus, būtų nepagrįstai išplėstas išimtinių miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų sąrašas, o tai prisidėtų prie Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos nacionalinę reikšmę turinčios vertybės – miškų ir juose esančių gamtinių vertybių – nykimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę nacionalinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas; 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuostata, pagal kurią miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, vertintina, kaip įtvirtinanti bendrą taisyklę, jog miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis; tai galima daryti „tik išimtiniais atvejais“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat pažymėjo, jog tai, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, atitinka miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl išimtinių atvejų ir jį siejant su Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – Miškų įstatymas) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, laikytina, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turėtų būti ypač reti – išimtiniai, tokie atvejai negalėtų būti paplitęs reiškinys, kadangi tai jau neatitiktų miško, kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės apsaugos teisinio statuso. Naujas išimtinis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejis turėtų būti įtvirtinamas tik tuo atveju, jei jis savo esme galėtų būti laikomas išimtiniu ir tai būtų būtina viešojo intereso tenkinimui, arba miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejis, nors ir netenkintų viešojo intereso, tačiau dėl tam tikrų priežasčių galėtų būtų pripažįstamas objektyviai svarbesniu nei miško išsaugojimas. Šiuo atveju Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1103 siūlomas naujas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejis nelaikytinas tenkinančiu viešąjį interesą, o Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1103 aiškinamajame rašte pateikiamas tikslas privačios žemės sklypuose atstatyti sugedusias sausinimo sistemas, pritaikytas žemės ūkio paskirties žemei, ir šią žemę efektyviai panaudoti pagal buvusią paskirtį negali būti laikomas svarbesniu, nei toje žemėje jau susiformavusio miško ir jame esančių gamtinių vertybių išsaugojimas. 1.2. Siūlomas teisinis reguliavimas pažeistų asmenų lygybės principą, nes vienai žemės savininkų grupei, kurių žemėje sugedusi žemės sausinimo sistema, būtų nustatomas privilegijuotas teisinis reguliavimas, atleidžiant nuo pareigos įveisti mišką arba sumokėti kompensaciją.
Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 6 straipsnio 1 punkte numatyta, kad žemės savininkai privalo naudoti pagal paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais gedimai galėjo atsirasti ir dėl kai kurių žemės savininkų netinkamo rūpinimosi jiems priklausančiais melioracijos įrenginiais ir kad pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį žemės savininkas turi pakankamai ilgą laiko tarpą (kol savaiminukai pasieks ne mažesnį kaip 20 metų vidutinį amžių) išvengti situacijos, kuomet atsirastų pareiga ne miško žemę inventorizuoti ir įtraukti į apskaitą kaip mišką, todėl Įstatymo projektu Nr. XIIIP‑1103 siūlomas reguliavimas sąlygotų nepagrįstas privilegijas. 1.3. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1103 siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų objektyviai nepagrįstas prielaidas privačios miško žemės savininkams, organizuojantiems privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, netaikyti Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinto kompensacinio mechanizmo, o tai prisidėtų prie miškų nykimo. Pažymėtina, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miško aplinka yra iš esmės sunaikinama. Todėl siekiant atkurti sunaikintų miškų plotus ir užtikrinti nuoseklų šalies miškingumo didėjimą, Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas kompensacinis mechanizmas.
Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, turi teisę pasirinkti kompensavimo būdą, t. y. jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote, negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas, arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Pažymėtina, kad visos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos išimtinai tik naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms reikmėms. 1.4. Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1103 numatytas teisinis reguliavimas turėtų neigiamos įtakos valstybės finansams, nes į valstybės biudžetą būtų sumokama mažiau kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Atitinkamai ta pačia apimtimi mažėtų miškų plotų plėtros darbai, kurie finansuojami Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Nepritarti. Komiteto nuomone, būtina grąžinti į žemės ūkio paskirties žemės rinką savaiminukais apaugusią žemę ir išsaugoti po ja esančias ar atstatyti sugadintas melioracijos sistemas. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1103;
apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Aplinkos apsaugos komitetas
2019-06-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis
Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Petras Nevulis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus Kupstaitis, Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, pavaduojanti vedėją patarėja Dainora Švirmickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-09-21 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 11 straipsnio
kitomis naudmenomis ,,privatiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti medžių savaiminukais apaugusioje privačioje ne miško žemėje, kai šioje žemėje yra sugedusi žemės sausinimo sistema. Pažymą apie žemės sausinimo sistemos būklę pateikia savivaldybės administracijos direktorius.
Šiuo atveju privačios medžių savaiminukais apaugusios žemės savininkams, organizuojantiems privačios miško žemės pavertimą žemės ūkio paskirties žeme, šio straipsnio 9 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi.“ Projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus sąvokos ,,medžių savaiminukai“ turinys. Ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta. Jos turinio nėra siūloma atskleisti ir teikiamame įstatymo projekte. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų atskleisti minėtos sąvokos turinį. Antra, iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kuris subjektas, kokiais kriterijais remiantis bei kieno nustatyta tvarka konstatuotų, kad yra sugedusi žemės sausinimo sistema. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Trečia, iš projekto nuostatų turinio darytina išvada, kad teikiamo įstatymo projektu prioritetas teikiamas žemės ūkio paskirties žemės ploto išplėtimui, o ne miško išsaugojimui. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasisakęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Miškų įstatymo
naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada medžių savaiminukais apaugusi žemė, kuri pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas, galėtų būti paverčiama žemės ūkio paskirties žeme. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar siūlomi projektu pakeitimai prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo bei atitiktų viešąjį interesą. Ketvirta, projektu siūlomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkto pirmasis ir trečiasis sakiniai nedera tarpusavyje, nes juose apibūdinant tą pačią žemę naudojamos skirtingos sąvokos, t. y., pirmajame sakinyje ta pati žemė įvardinama kaip ne miško žemė, o trečiajame sakinyje kaip miško žemė. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Penkta, projekto nuostatomis siūloma atleisti privačios miško žemės savininkus, organizuojančius privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nuo prievolės nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas nesudarytų nepagrįstų sąlygų netaikyti keičiame įstatyme nustatyto kompensacinio mechanizmo, ir tai neigiamai veiktų miškus, prisidėtų prie jų nykimo. Šešta, projektu siūlomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkto trečiajame sakinyje išdėstytos nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatose kaip išimtis, kada netaikomos šios dalies nuostatos. Pritarti
technikos taisykles, projekto 2 straipsnį reikėtų tikslinti:
žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis;
vietoj formuluotės „teisės aktus, kurie reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
2017-09-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1707, informuojame, kad pastabų neturime. Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr.
S-2017-8146 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1103, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. rugsėjo 20 d. išvadoje „Dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1103 pateiktoms pastaboms. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-02-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1103 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1103) dėl šių priežasčių:
siūlomus pakeitimus, būtų nepagrįstai išplėstas išimtinių miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų sąrašas, o tai prisidėtų prie Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos nacionalinę reikšmę turinčios vertybės – miškų ir juose esančių gamtinių vertybių – nykimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę nacionalinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas;
paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, vertintina, kaip įtvirtinanti bendrą taisyklę, jog miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis; tai galima daryti „tik išimtiniais atvejais“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat pažymėjo, jog tai, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, atitinka miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl išimtinių atvejų ir jį siejant su Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – Miškų įstatymas) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, laikytina, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turėtų būti ypač reti – išimtiniai, tokie atvejai negalėtų būti paplitęs reiškinys, kadangi tai jau neatitiktų miško, kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės apsaugos teisinio statuso.
Naujas išimtinis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejis turėtų būti įtvirtinamas tik tuo atveju, jei jis savo esme galėtų būti laikomas išimtiniu ir tai būtų būtina viešojo intereso tenkinimui, arba miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejis, nors ir netenkintų viešojo intereso, tačiau dėl tam tikrų priežasčių galėtų būtų pripažįstamas objektyviai svarbesniu nei miško išsaugojimas. Šiuo atveju Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1103 siūlomas naujas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejis nelaikytinas tenkinančiu viešąjį interesą, o Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1103 aiškinamajame rašte pateikiamas tikslas privačios žemės sklypuose atstatyti sugedusias sausinimo sistemas, pritaikytas žemės ūkio paskirties žemei, ir šią žemę efektyviai panaudoti pagal buvusią paskirtį negali būti laikomas svarbesniu, nei toje žemėje jau susiformavusio miško ir jame esančių gamtinių vertybių išsaugojimas. 1.2. Siūlomas teisinis reguliavimas pažeistų asmenų lygybės principą, nes vienai žemės savininkų grupei, kurių žemėje sugedusi žemės sausinimo sistema, būtų nustatomas privilegijuotas teisinis reguliavimas, atleidžiant nuo pareigos įveisti mišką arba sumokėti kompensaciją.
Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 6 straipsnio 1 punkte numatyta, kad žemės savininkai privalo naudoti pagal paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais gedimai galėjo atsirasti ir dėl kai kurių žemės savininkų netinkamo rūpinimosi jiems priklausančiais melioracijos įrenginiais ir kad pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį žemės savininkas turi pakankamai ilgą laiko tarpą (kol savaiminukai pasieks ne mažesnį kaip 20 metų vidutinį amžių) išvengti situacijos, kuomet atsirastų pareiga ne miško žemę inventorizuoti ir įtraukti į apskaitą kaip mišką, todėl Įstatymo projektu Nr. XIIIP‑1103 siūlomas reguliavimas sąlygotų nepagrįstas privilegijas. 1.3. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1103 siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų objektyviai nepagrįstas prielaidas privačios miško žemės savininkams, organizuojantiems privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, netaikyti Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinto kompensacinio mechanizmo, o tai prisidėtų prie miškų nykimo. Pažymėtina, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miško aplinka yra iš esmės sunaikinama. Todėl siekiant atkurti sunaikintų miškų plotus ir užtikrinti nuoseklų šalies miškingumo didėjimą, Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas kompensacinis mechanizmas.
Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, turi teisę pasirinkti kompensavimo būdą, t. y. jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote, negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas, arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Pažymėtina, kad visos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos išimtinai tik naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms reikmėms. Pritarti Grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-05-15 pritarti Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1103; pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Nepritarti Grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui tobulinti. 7. Komiteto sprendimas: grąžinti Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1103 iniciatoriui tobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: „už“– 6, „prieš“– 1, „susilaikė“ – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė