Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS MIRTIES NUSTATYMO IR KRITINIŲ BŪKLIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-157 10, 11 STRAIPSNIų PAKEITIMO
1Papildyti 10 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu:
3) kai gydytojų konsiliumas nusprendė, kad sunki lėtinė liga neabejotinai sukėlė negrįžtamą organizmo pakenkimą, dėl kurio jis negali funkcionuoti;
2Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
2Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2,
3 punktuose nustatytų sąlygų yra abejonių, kritinę būklę nustatęs asmuo privalo pradėti gaivinimą. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 11 straipsnį nauju 4 punktu:
4) išaiškėjus, jog yra gydytojų konsiliumo sprendimas nepradėti gaivinimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
P rojekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
ją išdėstyti taip: „
tai gaivinimas, kuomet etiopatogenetiniai ligos gydymo būdai neegzistuoja ar būna išnaudoti, o taikomi gaivinimo veiksmai, kurie neatitinka realios ligonio būklės arba yra pačiam ligoniui nepakeliami. “
atitinkamai laikyti 3-7 dalimis. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo pritarimas sprendimas, kuomet dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Gydytojų konsiliume turi dalyvauti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas ;“
nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „
3) jeigu yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kuomet dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Gydytojų konsiliume turi dalyvauti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendimui turi pritarti pacientas arba jo atstovas pagal įstatymą; “
punktą atitinkamai laikyti 4 punktu. 4. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį
sąlygų yra abejonių, kritinę būklę nustatęs asmuo privalo pradėti gaivinimą.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) išaiškėjus, jog pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo pritarimas sprendimas, kuomet dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Gydytojų konsiliume turi dalyvauti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas ;“
nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „
4) išaiškėjus, jog yra yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kuomet dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Gydytojų konsiliume turi dalyvauti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendimui turi pritarti pacientas arba jo atstovas pagal įstatymą; “
punktą atitinkamai laikyti 5 punktu. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis Asta Kubilienė Darius Kaminskas Vida Ačienė
Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1 .Beviltiškas gaivinimas – gaivinimas paciento, kurio ligos etiopatogenetiniai gydymo būdai neegzistuoja arba yra išnaudoti ir yra objektyvių gyvybines funkcijas užtikrinančių vienos ar kelių organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, dėl kurių nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, kurios buvo iki kritinės būklės atsiradimo. “
laikyti atitinkamai 2-7 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausybės nustatyto sąrašo profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai mėgėjai, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais pacientais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalantys suteikti jiems pirmąją pagalbą.“
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetenciją teikti pirmąją medicinos pagalbą nustato sveikatos apsaugos ministras. Vyriausybės nustatyto sąrašo profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų mėgėjų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais pacientais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetenciją šiais klausimais nustato Vyriausybė.“
pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo pritarimas .
Į gydytojų konsiliumo sudėtį turi įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas ;“
nauju 3 punktu: „
3) jeigu yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į gydytojų konsiliumo sudėtį turi įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendimas priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra paciento arba jo atstovo pagal įstatymą rašytinis pritarimas; “. 3. Buvusį 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. 4. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1, ir2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų yra abejonių, kritinę būklę nustatęs asmuo privalo pradėti gaivinimą.“
pakeitimas
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) išaiškėjus, jog pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo pritarimas. Į gydytojų konsiliumo sudėtį turi įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas;“
nauju 4 punktu: „
4) išaiškėjus, jog yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į gydytojų konsiliumo sudėtį turi įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendimas priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra paciento arba jo atstovo pagal įstatymą rašytinis pritarimas ;“. 3.
punktą laikyti 5 punktu. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojantis įstatymas įpareigoja taikyti gaivinimą neatsižvelgiant į ligos eigą, baigtį. Gaivinami visi pacientai kuriems nėra nustatyta smegenų mirtis ar neabejotini mirties požymiai. Per 20 m. nuo pirmosios įstatymo redakcijos keitėsi ligų diagnostikos ir gydymo galimybės. Naujųjų technologijų pagalba šiandien įmanoma kontroliuoti net mirimo procesą, kurio galutinė baigtis - mirtis. O užsispyrėliško gydymo, (kurio viena iš sudėtinių dalių yra gaivinimas), pagalba tęsti agoniją. Tokį (užsispyrėlišką) gydymą taikyti įpareigoja LR mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas. Šiuolaikinės intensyvios terapijos priemonės gali viską – pavaduoti visas žmogaus gyvybines sistemas. Tačiau su šiuo reiškiniu kasdien susiduriantys medikai kelia iš pirmo žvilgsnio šventvagišką klausimą: ar tikrai visada ir bet kokia kaina reikia žmogų gaivinti? Pažymėtina, jog tai neturi nieko bendra su eutanazija. Tai tik galimybė negaivinti, netaikyti užsispyrėliško gydymo, kai tam nėra prasmės Terapinis atkaklumas, arba užsispyrėliškas gydymas, ypač aktualus gyvenimo pabaigoje. Tačiau ši problema gerai suprantama tik tiems, kurie realiai per artimuosius ją patyrė. Žiūrint iš etinės pusės, aiškiai išskiriami trys su žmonių teise susiję principai. Pirmasis – autonomija, t. y. žmogaus teisė apsispręsti gydytis ar ne. A Antrasis – informuotas sutikimas, kai žmogus supažindinamas su ligos eiga, prognozėmis ir pan. Taip pat žmogus gali pasirinkti nenorą žinoti informacijos. Trečiasis – teisė į orumą, kurią apibrėžia ir Konstitucija, tačiau būtent čia ir prasideda nesusipratimai. Iš esmės pas mus situacija tokia: medicina padėti negali, bet numirti irgi neleidžia.
Teoriškai turime teisinius, etinius principus, užtikrinančius žmogaus orumą, bet praktiškai jie neveikia. Gydytojas ir kunigas prof. Andrius Narbekovas, teigia, jog žmogui galima netaikyti užsispyrėliško gydymo, kuris tik dirbtinai pratęsia agoniją. Užsispyrėliško gydymo netaikymo atveju žmogus mirs dėl ligos natūralia mirtimi, o ne todėl, kad nebuvo taikomos gyvybę palaikančios priemonės. Kaip matome, yra esminis skirtumas tarp „mirties sukėlimo“ (eutanazijos) ir „sutikimo mirti“. Pirmuoju atveju yra gyvybę žudantis veiksmas, antruoju gyvybė priimama iki galo. Pažymėtina, jog kiekvienas gaivinimo atvejis yra unikalus, ir sprendimą, ar jį taikyti, turi priimti gydytojas. „...Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į etikos principus – geradarystę, nekenkimą, autonomiškumą ir teisingumą. Gydytojai turi įvertinti pradinio gaivinimo veiksmingumą, potencialią riziką ir paciento norus. Gaivinimas neturi būti taikomas, kai yra aiškūs įrodymai, kad jis bus beprasmiškas ar jei yra pareikštas paciento nenoras būti gaivinamam. Reikalingos sistemos, kurios leistų priimti šiuos sprendimus, ir paprasti algoritmai, padedantys gelbėtojams netaikyti beprasmiško ir nereikalingo gydymo
mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme buvo įrašyta, kad jeigu pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo pritarimas, pacientui galima netaikyti gaivinimo. Pažymėtina, jog per 20 m. nebuvo nė vieno užregistruoto atvejo. Vadinasi įstatymas nefunkcionuoja, nepritaikomas praktikoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
galiojantis Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas: Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato tokios galimybės. 4.
teisinio reglamentavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai: Siūloma numatyti galimybes kuomet nebūtų taikomas užsispyrėliškas gydymas, kuomet yra gydytojų konsiliumas nusprendžia, kad sunki lėtinė liga neabejotinai sukėlė negrįžtamą organizmo pakenkimą, dėl kurio jis negali funkcionuoti, tada būtų teisė nutraukti gaivinimą. 5 . Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Į statymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus įstatymo projektą, nenumatomas poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. Pažymėtina, jog pataisai neprieštarauja galiojantys LR SAM įsakymai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro į s a k y m a s „Dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo 2007 m. sausio 11 d. nr. v-14“ (Paliatyvioji pagalba – ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas. 10.
pagalbos paslaugos skiriamos ligoniams, sergantiems gyvenimą trumpinančia, nepagydoma, progresuojančia liga, kurios bent vienas iš nurodytų progresavimo požymių yra raštiškai gydytojų konsiliumo ar gydytojų konsultacinės komisijos patvirtintas medicininėje dokumentacijoje….) Taikome paliatyvų ( paliatyvùs [pranc. palliatif < lot. pallio — pridengiu], lengvinantis, pvz., Δ gydymas) gydymą, bet gaiviname. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo.2011 m. rugpjūčio 31 d. nr. v-822“ (1. Suaugusio žmogaus gaivinimo standartas (toliau – gaivinimo standartas) parengtas siekiant išsaugoti žmogaus gyvybę bei sumažinti mirtingumą nelaimingų atsitikimų, širdies ir kraujotakos ligų ir būklių atvejais.)
9Įstatymo projekto rengimas laikantis Valstybinės kalbos,
Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos nuostatoms. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai: Nereikės. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos:
Priėmus teikiamą įstatymą papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Mirtis“; „gydytojai“ 15.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas (toliau – Įstatymas) įpareigoja taikyti gaivinimo veiksmus neatsižvelgiant į ligos priežastis, eigą ar prognozuojamą baigtį. Gaivinti privaloma visus pacientus, nebent yra neabejotini mirties požymiai, kyla grėsmė gaivinančiajam arba pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, jog būtų gaivinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu egzistuojanti paciento teisė pareikšti nesutikimą būti gaivinamam yra dviprasmiška ir nefunkcionuoja. Pirma, ši nuostata galimai sudaro prielaidas pasyviajai eutanazijai, nes nėra aišku, ar tokiais atvejais būtų išnaudoti visi etiopatogenetiniai ligos gydymo būdai. Antra, praktikoje per 20 metų nesutikimas būti gaivinamam nė karto nebuvo užregistruotas. Taigi, šiuo metu nėra užtikrinta abipusė iniciatyvos teisė, t. y. leidžiama nepradėti/nutraukti paciento gaivinimą tik paties paciento prašymu pritarus gydytojų konsiliumui (kaip minėta, šia teise nė karto nebuvo pasinaudota), tačiau nėra galimybės nepradėti/nutraukti beviltišką paciento gaivinimą gydytojų konsiliumo sprendimu pritarus pacientui arba jo atstovui pagal įstatymą. Tokia koncepcija sudaro prielaidas medikams neteisingai balansuoti tarp medicinos etikos bei įstatymo. Pastaraisiais dešimtmečiais tobulėjant medicinos technologijoms įmanoma kontroliuoti tam tikrų žmogaus organų sistemų veiklą. Tam tikrais atvejais tai daryti įmanoma net ir tada, kai sunkios ligos negrįžtamai pažeidžia organus ir/ar jų sistemas, bei nėra galimybės pasveikti ar sugrąžinti pacientų į jų pradinę funkcinę būklę.
Beviltiškas gaivinimas, kuomet etiopatogenetiniai ligos gydymo būdai neegzistuoja ar būna išnaudoti, o taikomi gaivinimo veiksmai neatitinka realios ligonio būklės arba yra pačiam ligoniui nepakeliami, be prasmės pratęsia agoniją, sukelia kančią. Ši problema ypač aktuali gyvenimo pabaigoje ir aiškiai suprantama tiems, kas tai patyrė artimoje aplinkoje, ar medikams, kurie dirba su kritinėmis ligomis sergančiais ir geriatriniais pacientais. Pagalba sergantiesiems turi būti teikiama vadovaujantis medicininės etikos principais: paciento autonomija (galimybė priimti sprendimus susijusius su savo gydymu), informuotumas (teisė žinoti savo ligos eigą, galimas gydymo galimybes bei prognozes, taip pat galimybė šios informacijos atsisakyti), Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į orumą. Beviltiško gaivinimo problema analizuojama ne tik užsienio, tačiau ir Lietuvos mokslininkų bei specialistų. Pavyzdžiui, gydytojas ir kunigas prof. Andrius Narbekovas teigia, kad žmogui galima netaikyti beviltiško gaivinimo, kuris tik dirbtinai pratęsia agoniją:
„Yra moraliai leistina tam tikromis sąlygomis atsisakyti vadinamojo
užsispyrėliško gydymo, t.y. nebetaikyti tų medicinos procedūrų, kurios nebeatitinka realios ligonio padėties dėl šių priežasčių: 1) kada gydymas yra neefektyvus arba 2) kada toks gydymas pačiam ligoniui yra nepakeliamas”. A. Narbekovo teigimu, beviltiško gaivinimo netaikymo atveju žmogus mirs dėl ligos natūralia mirtimi, o ne todėl, kad nebuvo taikomos gyvybę palaikančios priemonės. Taigi, yra esminis skirtumas tarp „mirties sukėlimo“ (eutanazijos) ir „sutikimo mirti“: pirmuoju atveju yra gyvybę žudantis veiksmas, antruoju gyvybė priimama iki galo.
Taip pat profesorius akcentuoja etikos principų svarbą (geradarystę, nekenkimą, autonomiškumą ir teisingumą) priimant sprendimą netaikyti beviltiško gaivinimo. Gydytojai turėtų įvertinti pradinio gaivinimo veiksmingumą, potencialią riziką ir paciento norus. Gaivinimas neturėtų būti taikomas esant aiškiems įrodymams, kad tai bus beprasmiška, bei abipusiam paciento ar jo atstovo pagal įstatymą (jeigu pats pacientas dėl savo būklės negali priimti sprendimo) ir gydytojų konsiliumo sprendimui. Reikalingos sistemos, kurios leistų priimti šiuos sprendimus, ir suprantami algoritmai, padedantys medikams netaikyti beprasmiško ir nereikalingo gaivinimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Asta Kubilienė, Darius Kaminskas, Vida Ačienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatymo nuostatos įpareigoja taikyti gaivinimo veiksmus neatsižvelgiant į paciento ligos priežastis, eigą ar prognozuojamą baigtį. Gaivinti privaloma visus pacientus, nebent yra neabejotini mirties požymiai, kyla grėsmė gaivinančiajam arba pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, jog būtų gaivinamas. Taigi, šiuo metu nėra užtikrinta abipusė iniciatyvos teisė, t. y. leidžiama nepradėti/nutraukti paciento gaivinimą tik paties paciento prašymu pritarus gydytojų konsiliumui, tačiau nėra galimybės nepradėti/nutraukti beviltišką paciento gaivinimą gydytojų konsiliumo sprendimu pritarus pacientui arba jo atstovui pagal įstatymą.
Be to, šiuo metu egzistuojanti paciento teisė pareikšti nesutikimą būti gaivinamam yra dviprasmiška ir nefunkcionuoja: 1) ši nuostata galimai sudaro prielaidas pasyviajai eutanazijai, nes nėra aišku, ar tokiais atvejais būtų išnaudoti visi etiopatogenetiniai ligos gydymo būdai; 2) praktikoje per 20 metų nesutikimas būti gaivinamam nė karto nebuvo užregistruotas.. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
paciento gaivinimą, jeigu yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kuomet dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Gydytojų konsiliume turėtų dalyvauti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas, o gydytojų konsiliumo priimtam sprendimui turėtų pritarti pacientas arba jo atstovas pagal įstatymą. Taip pat siūloma Įstatyme įtvirtinti beviltiško gaivinimo sąvoką. 2. Siūloma patikslinti dviprasmišką Įstatymo nuostatą leisti nepradėti/nutraukti paciento gaivinimą, kuomet pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą būti gaivinamam, numatant, kad tokiu atveju turėtų būti gydytojų konsiliumo sprendimas, kuomet dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Gydytojų konsiliume turėtų dalyvauti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas.
Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų abipusę iniciatyvos teisę, t. y. būtų leidžiama nepradėti/nutraukti beviltišką paciento gaivinimą tiek paties paciento prašymu (pritarus gydytojų konsiliumui), tiek gydytojų konsiliumo sprendimu (pritarus pacientui arba jo atstovui pagal įstatymą). Taip pat būtų užkirstas kelias sudaryti prielaidas pasyviajai eutanazijai pacientui įstatymų nustatyta tvarka pareiškus nesutikimą būti gaivinamam. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą naujų teisės aktų priimti arba galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „gaivinimas“, „beviltiškas gaivinimas“. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Remigijus Žemaitaitis Asta Kubilienė Darius Kaminskas Vida Ačienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-09-15 Nr. S-2017-8146 Lietuvos Respublikos Seimui
atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1093 (toliau – Projektas) atkreipiame dėmesį į tai, jog Projektu nustačius, kad gydytojų konsiliumas tam tikrais atvejais galėtų nuspręsti leisti negaivinti asmens, kartu turėtų būti įtvirtinta galimybė šio asmens artimiems giminaičiams per nustatytą laikotarpį tokį sprendimą apskųsti. Taip pat turėtų būti reglamentuota gydytojų konsiliumo sprendimo peržiūra esant tokiam skundui. Manome, kad toks Projekto nuostatų papildymas yra būtinas, kadangi gydytojų konsiliumo sprendimas būtų susijęs su svarbiausios žmogaus teisės – teisės į gyvybę – įgyvendinimu, kuri įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (19 straipsnis), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (2 straipsnis), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (2 straipsnis). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688 , el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad nustačius žmogaus kritinę būklę leidžiama jo nepradėti gaivinti, kai gydytojų konsiliumas nusprendė, kad sunki lėtinė liga neabejotinai sukėlė negrįžtamą organizmo pakenkimą, dėl kurio jis negali funkcionuoti. Vertinant siūlomą nuostatą, pažymėtina, kad Konstitucijos
šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Tai matyti iš jai apibūdinti vartojamų sąvokų: „viena svarbiausių teisių“, „pagrindinė iš visų teisių“, „visų kitų teisių pagrindas ir kertinis akmuo“, „būtina visų kitų teisių prielaida“, „visų žmogaus teisių pamatinė teisė“ ir pan. Žmogaus teisę į gyvybę užtikrina gana plati teisinių priemonių sistema, įtvirtinta ir pačioje Konstitucijoje, ir daugelyje kitų įstatymų. Teisinis reguliavimas kartu su moralės, religijų ir kitomis socialinėmis normomis pirmiausia skirtas saugoti žmogaus teisei į gyvybę“ (Konstitucinio teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės, kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti.
Akivaizdu, jog žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra taip glaudžiai susiję, kad, iš vienos pusės, neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisės į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertė; iš kitos pusės, teisė į gyvybės išsaugojimą ir gelbėjimą, kai jai kyla pavojus, yra neatsiejama, pamatinė prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą dalis (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas). Tuo tarpu siūlomu reguliavimu siūloma nustatyti tokį reguliavimą, kada žmogaus teisės į gyvybę įgyvendinimas būtų sąlygojamas vien tik gydytojų sprendimo, kad lėtinė liga sukėlė negrįžtamą organizmo pakenkimą, nesiejant šio sprendimo su paties asmens išreikštu noru gyventi ar, jei paties asmens valia dėl negaivinimo nebuvo išreikšta, jo įstatyminių atstovų valia palaikyti gyvybę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, svarstytina siūlomo reguliavimo, pagal kurį teisę nuspręsti, kad žmogaus nebeverta gaivinti (stengtis išsaugoti jam gyvybę), turėtų gydytojai, nusprendę, kad žmogaus neverta gaivinti dėl negrįžtamo organizmo pakenkimo, atitiktis formuojamai Konstitucinio Teismo doktrinai. 2. Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama ydinga formuluotė
„dėl kurio organizmas negali funkcionuoti“. Atkreiptinas dėmesys, kad
formuluotė „organizmo negalėjimas funkcionuoti“ savo turiniu gali būti laikomas mirties sinonimu, t.y. tolimesnio funkcionavimo negalimumas gali būti suprantamas kaip tiesiog mirtis - negrįžtamai žmogaus organizmo, kaip visumos, žūčiai.
O tokia sąlyga, kai l eidžiama nepradėti gaivinimo , jeigu yra neabejotinų mirties požymių: negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas, lavoniškas atšalimas, lavoniškas sustingimas, yra lavondėmių ir kitų ankstyvųjų bei vėlyvųjų lavoniškų reiškinių, jau yra įtvirtinta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte. 3. P rojekte vartojamos formuluotės „negrįžtamas organizmo pakenkimas“, „sunki lėtinė liga“,
„negalėjimas funkcionuoti“ Lietuvos Respublikos įstatymuose neapibrėžtos, todėl
praktinis jų aiškinimas ir taikymas gali būti probleminis. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
straipsnis pildytinas struktūrine dalimi, nustatančia, kad buvęs 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas laikomas 4 punktu;
straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje vietoj žodžių „šią dalį“ įrašytinas žodis „ją“;
straipsnio vienintelės struktūrinės dalies numeruoti nereikia;
straipsnis pildytinas struktūrine dalimi, nustatančia, kad buvęs 11 straipsnio 3 punktas laikomas 4 punktu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„įstatymas“ turi būti rašomas naujos eilutės centre. 2. Atsižvelgiant į tai, kad
keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos yra dėstomos abėcėline tvarka, projekto 1 straipsniu pildoma „beviltiško gaivinimo“ sąvoka turėtų būti dėstoma ne šio straipsnio 2, o 1 dalyje (t.y. dėstoma prieš sąvoką
„gaivinimas“, o ne po jos). 3. Projekto 1 straipsnio 1
dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 daliai bei 3 straipsnio 2 daliai. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje žodžiai „atitinkamai“ bei „laikyti“ keistini vietomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 daliai bei 3 straipsnio
straipsniu pildomos sąvokos „beviltiškas gaivinimas“ apibrėžime vartojamos formuluotės „etiopatogenetiniai ligos gydymo būdai“ turinys jokiame Lietuvos Respublikos teisės akte nėra apibrėžtas, todėl tokios normos aiškinimas ir tinkamas taikymas gali būti probleminis. Be to, sąvokos „beviltiškas gaivinimas“ apibrėžime brauktinas žodis „kurie“. 6. Nėra aišku, kodėl projekto
įtvirtinta savo turiniu analogiški teisės nepradėti gaivinimo atsiradimo pagrindai, t.y. abiejuose punktuose yra įtvirtintos tos pačios dvi teisės nepradėti gaivinimo sąlygos – gydytojų konsiliumo sprendimas dėl gaivinimo prilyginimo beviltiškam gaivinimui bei paties paciento nustatyta tvarka išreikšta valia dėl tokio gaivinimo netaikymo.
Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, šį teisės nepradėti gaivinimo pagrindą reikėtų dėstyti viename atskirame punkte. Be to, reikėtų tikslinti nuostatą dėl paciento atstovų pagal įstatymą valios išreiškimo pakankamumo. Manytume, kad įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti, kad paciento atstovo pagal įstatymą valia dėl beviltiško gaivinimo nepradėjimo turi būti vadovaujamasi tik tuo atveju, kai pacientas nebegali savo valios išreikšti pats. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio dviejuose punktuose pertekliškai įtvirtinto identiško teisės nutraukti gaivinimą atsiradimo pagrindo. 7. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose vietoj žodžių „žmogaus organų sistemų“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „žmogaus organo, organų ar jų sistemų“, nes dabartinė formuluotė suponuoja, kad beviltišku gaivinimu gali būti pripažįstamas gaivinimas tik tuo atveju, kai pažeistos kelios žmogaus organų sistemos. Be to, imperatyvi formuluotė „dėl žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo“ gali būti įvairiai interpretuojama. 8. Kadangi keičiamo įstatymo 11 straipsnyje yra tik viena dalis, kuri nenumeruojama, projekto 3 straipsnio 1-3 dalių pakeitimų esmėse brauktini skaičius ir žodis „1 dalies“ bei „1 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-11 Nr. S-2017-8957 Lietuvos Respublikos Seimo dėl lietuvos respublikos
projekto Nr. XIIIP-1093(2) A
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 25 d. raštu Nr. S-2017-8957 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1093(2), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, bet pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 13 d. išvadoje „Dėl Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1093(2) pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte privalo būti įtvirtinta, kad būtina leidžiamo negaivinimo sąlyga yra ne formalus gydytojų konsiliumo pritarimas dėl paciento išreikštos valios jo negaivinti, tačiau ir konsiliumo sprendimas dėl to, kad gaivinimas būtų prilyginamas beviltiškam gaivinimui. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. 2. Užtikrinant konstitucinę žmogaus teisę į gyvybę, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų tikslinti nuostatą dėl paciento atstovų pagal įstatymą valios išreiškimo pakankamumo. Manytume, kad įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti, kad paciento atstovo pagal įstatymą valia dėl beviltiško gaivinimo nepradėjimo turi būti vadovaujamasi tik tuo atveju, kai pacientas neišreiškė ir nebegali savo valios išreikšti pats. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų. 3. Kadangi keičiamo įstatymo 11 straipsnyje yra tik viena dalis, kuri nenumeruojama, projekto 5 straipsnio 1-3 dalių pakeitimų esmėse brauktini skaičius ir žodis „1 dalies“ bei „1 dalį“, o 2 dalies pakeitimų esmėje vietoj žodžio „straipsnio“ įrašytinas žodis „straipsnį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Viktorija Buzytė, Lietuvos bioetikos komiteto vyriausioji specialistė Asta Čekanauskaitė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė Gabija Sakavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašomas naujos eilutės centre. Pritarti
straipsnyje apibrėžiamos sąvokos yra dėstomos abėcėline tvarka, projekto 1 straipsniu pildoma „beviltiško gaivinimo“ sąvoka turėtų būti dėstoma ne šio straipsnio 2, o 1 dalyje (t. y. dėstoma prieš sąvoką „gaivinimas“, o ne po jos). Pritarti
brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto
žodžiai „atitinkamai“ bei „laikyti“ keistini vietomis.
taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 daliai bei 3 straipsnio 3 daliai. Pritarti
sąvokos „beviltiškas gaivinimas“ apibrėžime vartojamos formuluotės
„etiopatogenetiniai ligos gydymo būdai“ turinys jokiame Lietuvos Respublikos
teisės akte nėra apibrėžtas, todėl tokios normos aiškinimas ir tinkamas taikymas gali būti probleminis. Be to, sąvokos „beviltiškas gaivinimas“ apibrėžime brauktinas žodis „kurie“. Pritarti
analogiški teisės nepradėti gaivinimo atsiradimo pagrindai, t. y. abiejuose punktuose yra įtvirtintos tos pačios dvi teisės nepradėti gaivinimo sąlygos – gydytojų konsiliumo sprendimas dėl gaivinimo prilyginimo beviltiškam gaivinimui bei paties paciento nustatyta tvarka išreikšta valia dėl tokio gaivinimo netaikymo. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, šį teisės nepradėti gaivinimo pagrindą reikėtų dėstyti viename atskirame punkte. Be to, reikėtų tikslinti nuostatą dėl paciento atstovų pagal įstatymą valios išreiškimo pakankamumo. Manytume, kad įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti, kad paciento atstovo pagal įstatymą valia dėl beviltiško gaivinimo nepradėjimo turi būti vadovaujamasi tik tuo atveju, kai pacientas nebegali savo valios išreikšti pats. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio dviejuose punktuose pertekliškai įtvirtinto identiško teisės nutraukti gaivinimą atsiradimo pagrindo. Pritarti 7.
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose vietoj žodžių „žmogaus organų sistemų“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „žmogaus organo, organų ar jų sistemų“, nes dabartinė formuluotė suponuoja, kad beviltišku gaivinimu gali būti pripažįstamas gaivinimas tik tuo atveju, kai pažeistos kelios žmogaus organų sistemos. Be to, imperatyvi formuluotė „dėl žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo“ gali būti įvairiai interpretuojama. Pritarti
straipsnyje yra tik viena dalis, kuri nenumeruojama, projekto 3 straipsnio
dalį“. Pritarti
departamentas 2017-10-18 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 25 d. raštu Nr. S-2017-8957 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1093(2), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, bet pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 13 d. išvadoje „Dėl Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1093(2) pateiktoms pastaboms. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.XIIIP-1093(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Navickas.
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
Sveikatos reikalų komitetas
2019-06-19
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto nariai: I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja R. Griciūtė, patarėja V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė, Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrė K. Garuolienė, Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja I. Cechanovičienė, Lietuvos bioetikos komiteto atstovės A. Čekanauskaitė, V. Lukoševičienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė G. Mickutė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos atstovas A. Pečkauskas . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
eilutės centre. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-162
keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos yra dėstomos abėcėline tvarka, projekto 1 straipsniu pildoma „beviltiško gaivinimo“ sąvoka turėtų būti dėstoma ne šio straipsnio 2, o 1 dalyje (t.y. dėstoma prieš sąvoką „gaivinimas“, o ne po jos). Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. Žr. į Komiteto pasiūlymus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-16123122 3.
Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 daliai bei 3 straipsnio 2 daliai. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. Žr. į Komiteto pasiūlymus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-16123233
pakeitimų esmėje žodžiai „atitinkamai“ bei „laikyti“ keistini vietomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 daliai bei 3 straipsnio 3 daliai. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. Žr. į Komiteto pasiūlymus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-161
straipsniu pildomos sąvokos „beviltiškas gaivinimas“ apibrėžime vartojamos formuluotės „etiopatogenetiniai ligos gydymo būdai“ turinys jokiame Lietuvos Respublikos teisės akte nėra apibrėžtas, todėl tokios normos aiškinimas ir tinkamas taikymas gali būti probleminis. Be to, sąvokos „beviltiškas gaivinimas“ apibrėžime brauktinas žodis „kurie“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Sąvokos „Beviltiškas gaivinimas“ sudedamųjų dalių formuluočių turinį tikslinga apibrėžti poįstatyminiuose teisės aktuose. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsnį nauja21 dalimi ir ją išdėstyti taip : „2
1.Beviltiškas gaivinimas – tai gaivinimas paciento, kuomet etiopatogenetiniai kurio ligos etiopatogenetiniai gydymo būdai neegzistuoja ar būna arba yra išnaudoti o taikomi gaivinimo veiksmai, kurie neatitinka realios ligonio būklės arba yra pačiam ligoniui nepakeliami ir yra objektyvių gyvybines funkcijas užtikrinančių vienos ar kelių organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, dėl kurių nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, kurios buvo iki kritinės būklės atsiradimo.” 2.
21 -6 dalis atitinkamai laikyti atitinkamai32 -7 dalimis.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-16222333123123
dalies net dviejuose punktuose yra įtvirtinta savo turiniu analogiški teisės nepradėti gaivinimo atsiradimo pagrindai, t.y. abiejuose punktuose yra įtvirtintos tos pačios dvi teisės nepradėti gaivinimo sąlygos – gydytojų konsiliumo sprendimas dėl gaivinimo prilyginimo beviltiškam gaivinimui bei paties paciento nustatyta tvarka išreikšta valia dėl tokio gaivinimo netaikymo. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, šį teisės nepradėti gaivinimo pagrindą reikėtų dėstyti viename atskirame punkte. Be to, reikėtų tikslinti nuostatą dėl paciento atstovų pagal įstatymą valios išreiškimo pakankamumo. Manytume, kad įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti, kad paciento atstovo pagal įstatymą valia dėl beviltiško gaivinimo nepradėjimo turi būti vadovaujamasi tik tuo atveju, kai pacientas nebegali savo valios išreikšti pats. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio dviejuose punktuose pertekliškai įtvirtinto identiško teisės nutraukti gaivinimą atsiradimo pagrindo.
Pritarti iš dalies Argumentai: Šio projekto 2 straipsniu keičiamo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatoma įtvirtinti skirtingus teisės nepradėti gaivinimo atsiradimo pagrindus, t. y. tiek paties paciento prašymu (pritarus gydytojų konsiliumui), tiek gydytojų konsiliumo sprendimu (pritarus pacientui arba jo atstovui pagal įstatymą). Analogiškai taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 punktams. Pasiūlymas:
teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„2) jeigu pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra
pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo sprendimas pritarimas, kuomet dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas;“. 2. Pakeisti teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Papildyti 10 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu:
„3) jeigu yra gydytojų konsiliumo sprendimas,
kuomet kad dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendim ui as priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai
“. 3. Pakeisti teikiamo projekto 2 straipsnio 3 dalį
ir ją išdėstyti taip: „3.
Buvusį 10 straipsnio
alies
atitinkamai laikyti 4 punktu.“
ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„3) išaiškėjus, jog pacientas įstatymų nustatyta tvarka
yra pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo sprendimas pritarimas , kuomet dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui
bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas;“
teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
„4) išaiškėjus, jog yra gydytojų konsiliumo sprendimas,
kuomet kad dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendim ui as priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra turi pritarti pacient as o arba jo atstov as o pagal įstatymą rašytinis pritarimas; “. 6. Pakeisti teikiamo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Buvusį 11 straipsnio
alies
atitinkamai laikyti 5 punktu.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-162212
7Svarstytina,
ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose vietoj žodžių „žmogaus organų sistemų“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „žmogaus organo, organų ar jų sistemų“, nes dabartinė formuluotė suponuoja, kad beviltišku gaivinimu gali būti pripažįstamas gaivinimas tik tuo atveju, kai pažeistos kelios žmogaus organų sistemos.
Be to, imperatyvi formuluotė „dėl žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo“ gali būti įvairiai interpretuojama. Pritarti iš dalies Pakoreguotame
„Beviltiško gaivinimo“ sąvokos apibrėžime yra įrašyti žodžiai
„<...> vienos ar kelių organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių
<...>
“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-163
keičiamo įstatymo 11 straipsnyje yra tik viena dalis, kuri nenumeruojama, projekto 3 straipsnio 1-3 dalių pakeitimų esmėse brauktini skaičius ir žodis „1 dalies“ bei „1 dalį“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. Žr. į Komiteto pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jaunųjų gydytojų asociacija, 2019-04-09 <...> Paminėtina, kad šio įstatymo straipsnių pakeitimo projektas buvo paremtas ir konferencijos „Iššūkiai sprendžiant gyvenimo pabaigos klausimus sveikatos priežiūroje" vykusios 2017 m. Gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos seime metu. Konferencijos organizatoriai - Sveikatos reikalų komitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Jaunųjų gydytojų asociacija bei Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija. Apie šį įstatymo pakeitimo projektą teigiamai atsiliepė visi dalininkai - akademinė, gydytojų, dvasininkijos bei pacientų bendruomenės.
Raginame Jus atkreipti dėmesį į minimą įstatymo pakeitimo projektą bei paskatinti jo įtraukimą į Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbotvarkę bei tolimesnį teisėkūros procesą atsižvelgiant į šio teisės akto reikalingumą siekiant bent minimalaus orumo tūkstančiams mirštančiųjų mūsų šalyje. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-10-18 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio
žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1093(2), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, bet pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 13 d. išvadoje „Dėl Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1093(2) pateiktoms pastaboms. Pritarti
komitetas, 2018-02-281 Susipažinęs su Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos bioetikos komitetas teikia šias pastabas:
„beviltiškas gaivinimas“ apibrėžime vartojamos sąvokos „reali ligonio būklė“
ir „pačiam ligoniui nepakeliami“ yra vertinamojo pobūdžio ir gali būti skirtingai interpretuojamos. Atkreiptinas dėmesys, kad jos nėra apibrėžtos kituose teisės aktuose ir Įstatymo projektas nenumato jų apibrėžti.
Sąvoka „reali ligonio būklė“ yra vertinamojo pobūdžio ir dviprasmiška, nes nėra aišku, ar čia turimas omenyje gaivinimo efektyvumas ir jei taip, kokiais kriterijais remiantis įvertinama, kad gaivinimas yra neefektyvus: a) nes taikant gaivinimą negalima pasiekti paciento gyvybinių požymių atstatymo (t. y., pacientas mirs nepaisant gaivinimo veiksmų), b) nes juo pasiekti negalima tam tikro laikotarpio paciento išgyvenamumo (t. y., taikant gaivinimo veiksmus pacientas išgyvens tik tam tikrą neilgą laikotarpį
(pavyzdžiui, kad pacientas išgyvens tam tikrą laiką ir bus sąmoningas). Sąvoka „pačiam ligoniui nepakeliami“ taip pat dviprasmiška, nes nėra aišku, kas yra tas subjektas, kuris įvertina, kada gaivinimo veiksmai yra
„nepakeliami“ - ar tai tik paties kompetentingo paciento prerogatyva, ar ir
įstatyminio paciento atstovo, ar gydytojų konsiliumo. Jei pacientui esant nesąmoningam šis vertinimas paliekamas pastarųjų dviejų subjektų grupių vertinimui, pažymėtina, kad sąlyga išlieka vertinamojo pobūdžio ir reikalauja papildomų ją apibrėžiančių kriterijų. Taip pat siūlytina šiame apibrėžime vartojamą sąvoką „ligonis“ keisti
„pacientas“ atitinkamai kaip ir kituose Įstatymo projekto straipsniuose. Pritarti
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
2 1 dalimi ir ją išdėstyti taip : „2 1 .Beviltiškas gaivinimas – tai gaivinimas paciento, kuomet etiopatogenetiniai kurio ligos etiopatogenetiniai gydymo būdai neegzistuoja ar būna arba yra išnaudoti o taikomi gaivinimo veiksmai, kurie neatitinka realios ligonio būklės arba yra pačiam ligoniui nepakeliami ir yra objektyvių gyvybines funkcijas užtikrinančių vienos ar kelių organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, dėl kurių nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, kurios buvo iki kritinės būklės atsiradimo.”
2
3
322
2Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje turėtų būti tiksliai apibrėžta, kokia forma – žodine ar rašytine - turi būti pareikštas paciento arba jo atstovo pagal įstatymą pritarimas gydytojų konsiliumo sprendimui. Pritarti Pasiūlymas:
1.Pakeisti teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Papildyti 10 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu:
„3) jeigu yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kuomet kad dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendim ui as priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra turi pritarti pacient as o arba jo atstov as o pagal įstatymą rašytinis pritarimas;
“. 2.Pakeisti teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 2.
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
„4) išaiškėjus, jog yra gydytojų konsiliumo sprendimas,
kuomet kad dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendim ui as priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra turi pritarti pacient as o arba jo atstov as o pagal įstatymą rašytinis pritarimas; “. 4. Sveikatos apsaugos ministerija, 2018-03-051 Sveikatos apsaugos ministerija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10,11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) informuoja, kad parengtam Įstatymo projektui (jo tikslui) iš esmės pritaria, tačiau siūlytų tobulinti reglamentavimą pagal šias pastabas:
nebetęsiamas. Įstatymo projekto 1 straipsnyje apibrėžiamoje sąvokoje
„beviltiškas gaivinimas“ yra vartojamos vertinamojo pobūdžio sąvokos „reali
ligonio būklė“ ir „pačiam ligoniui nepakeliami“. Šios sąvokos gali būti skirtingai interpretuojamos, kadangi jos nėra apibrėžtos nei Įstatymo projekte, nei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Sąvoka „reali ligonio būklė“ yra vertinamojo pobūdžio ir dviprasmiška.
Nėra aišku, ar čia turimas omenyje gaivinimo efektyvumas ir jei taip, kokiais kriterijais remiantis gali būti įvertinama, kad gaivinimas yra neefektyvus, nes:
1) taikant gaivinimą negalima pasiekti paciento gyvybinių požymių atstatymo (t.y., pacientas mirs nepaisant gaivinimo veiksmų),
b) juo pasiekti negalima tam tikro laikotarpio paciento išgyvenamumo (t.y., taikant gaivinimo veiksmus pacientas išgyvens tik tam tikrą neilgą laikotarpį - tuomet turėtų būti apibrėžta, kokios trukmės tikėtinas išgyvenamumas būtų laikomas gaivinimo efektyvumo kriterijumi),
c) nėra tikimybės, kad sugrąžinus gyvybinius požymius bus pasiekta tam tikro lygio gyvenimo kokybė (pavyzdžiui, kad taikant gaivinimo veiksmus pacientas išgyvens tam tikrą laiką ir bus sąmoningas). Sąvoka „pačiam ligoniui nepakeliami“ taip pat yra dviprasmiška, kadangi nėra aišku, kas yra tas subjektas, kuris įvertina, kada gaivinimo veiksmai yra „nepakeliami“ - ar tai tik paties paciento prerogatyva (kokiu būdu pacientas tokią valią gali išreikšti?), ar ir įstatyminio paciento atstovo, ar gydytojų konsiliumo. Jei šis vertinimas paliekamas pastarųjų dviejų subjektų grupių vertinimui, pažymėtina, kad sąlyga išlieka vertinamojo pobūdžio ir reikalauja papildomų ją apibrėžiančių kriterijų. Taip pat siūlytina šiame straipsnyje vartojamą sąvoką „ligonis“ keisti „pacientas“ atitinkamai kaip ir kituose Įstatymo projekto straipsniuose. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
2 1 dalimi ir ją išdėstyti taip : „2 1 .Beviltiškas gaivinimas – tai gaivinimas paciento, kuomet etiopatogenetiniai kurio ligos etiopatogenetiniai gydymo būdai neegzistuoja ar būna arba yra išnaudoti o taikomi gaivinimo veiksmai, kurie neatitinka realios ligonio būklės arba yra pačiam ligoniui nepakeliami ir yra objektyvių gyvybines funkcijas užtikrinančių vienos ar kelių organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, dėl kurių nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, kurios buvo iki kritinės būklės atsiradimo.”
2
3
322
2Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje turėtų būti tiksliai apibrėžta, kokia forma - žodine ar rašytine - turi būti pareikštas paciento arba jo atstovo pagal įstatymą pritarimas gydytojų konsiliumo sprendimui. Pritarti Pasiūlymas:
1.Pakeisti teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Papildyti 10 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu:
„3) jeigu yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kuomet kad dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendim ui as priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra turi pritarti pacient as o arba jo atstov as o pagal įstatymą rašytinis pritarimas;
“. 2.Pakeisti teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 2.
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
„4) išaiškėjus, jog yra gydytojų konsiliumo sprendimas,
kuomet kad dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendim ui as priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra turi pritarti pacient
“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-06-27 nutarimas Nr. 622 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. SV-S-752 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1093(2) (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šiuos pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo:
gaivinimas“ apibrėžtyje vartojamos sąvokos „reali ligonio būklė“ ir „pačiam ligoniui nepakeliami gaivinimo veiksmai“, kurios nėra apibrėžtos nei Įstatymo projekte, nei kituose sveikatos srities teisės aktuose.
Pastebėtina tai, kad nustatant Įstatymo projekte siekiamus sureguliuoti teisinius santykius, turėtų būti įvertinta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktika. Teismo Didžioji kolegija bylos Lambert ir kiti prieš Prancūziją (Nr. 46043/14, 2015 06 05) konstatavo, kad srityse, susijusiose su gyvenimo pabaiga ar pradžia, tik pakankamai aiški ir detali reguliavimo sistema gali užtikrinti tinkamą paciento teisę į gyvybės apsaugą. Manome, kad sąvoka „reali ligonio būklė“ turėtų būti vertinama pagal paciento gaivinimo efektyvumą. Įstatymo projektas turėtų būti papildytas kriterijais, kuriais remiantis būtų galima objektyviai įvertinti realią paciento būklę atsižvelgiant į pacientui atliekamo gaivinimo neefektyvumą: gaivinant negalima atkurti paciento gyvybinių funkcijų (pacientas mirs nepaisant gaivinimo veiksmų), atliekant gaivinimą negalima pasiekti, kad pacientas išgyventų tam tikrą laikotarpį (apibrėžiant, kokios trukmės tikėtinas išgyvenamumas būtų laikomas gaivinimo efektyvumo kriterijumi), nėra tikimybės, kad gaivinant sugrąžinus gyvybines funkcijas bus pasiekta tam tikro lygio gyvenimo kokybė ir kt. Manome, kad sąvoka „pačiam ligoniui nepakeliami gaivinimo veiksmai“ turėtų būti detalizuojama Įstatymo projekte aiškiai nustatant, kad paciento būklė būtų laikoma paciento negalėjimu pakelti gaivinimo veiksmų tik esant visoms Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 10 ir 11 straipsniuose numatytoms sąlygoms: nustatyta tvarka yra išreikšta tokia paciento valia ir yra gydytojų konsiliumo sprendimas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Tikslinga kriterijus, kuriais remiantis būtų galima objektyviai įvertinti realią paciento būklę, apibrėžti sveikatos apsaugos ministro tvirtinamuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja
2 1 dalimi ir ją išdėstyti taip : „2 1 .Beviltiškas gaivinimas – tai gaivinimas paciento, kuomet etiopatogenetiniai kurio ligos etiopatogenetiniai gydymo būdai neegzistuoja ar būna arba yra išnaudoti o taikomi gaivinimo veiksmai, kurie neatitinka realios ligonio būklės arba yra pačiam ligoniui nepakeliami ir yra objektyvių gyvybines funkcijas užtikrinančių vienos ar kelių organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, dėl kurių nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, kurios buvo iki kritinės būklės atsiradimo.”
2
3
2Siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnyje vartojamą sąvoką „ligonis“ keisti į sąvoką „pacientas“, atitinkamai Įstatymo projektu pakeisti ir Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 3 ir 9 straipsnius. Pritarti Žr. į Komiteto pasiūlymus. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-06-27 nutarimas Nr. 6222
32 2 3.
6222322
straipsnio 2 dalyje turėtų būti tiksliai apibrėžta, kokia forma – žodine ar rašytine – turi būti pareikštas paciento arba jo atstovo pagal įstatymą pritarimas gydytojų konsiliumo sprendimui. Pritarti Pasiūlymas: 1.Pakeisti teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ir jį išdėstyti taip :
„3) jeigu yra gydytojų konsiliumo sprendimas,
kuomet kad dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendim ui as priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra turi pritarti pacient
teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ir jį išdėstyti taip :
„4) išaiškėjus, jog yra gydytojų konsiliumo sprendimas,
kuomet kad dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Gydytojų konsiliumo sprendim ui as priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai
5Seimo narė Asta Kubilienė, 2019-06-171 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės institucijų pastabas ir pasiūlymus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, tikslinga tobulinti sąvokos „Beviltiškas gaivinimas“ apibrėžimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja
2 1 dalimi ir ją išdėstyti taip : „2 1 .Beviltiškas gaivinimas – tai gaivinimas paciento, kuomet etiopatogenetiniai kurio ligos etiopatogenetiniai gydymo būdai neegzistuoja ar būna arba yra išnaudoti o taikomi gaivinimo veiksmai, kurie neatitinka realios ligonio būklės arba yra pačiam ligoniui nepakeliami ir yra objektyvių gyvybines funkcijas užtikrinančių vienos ar kelių organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, dėl kurių nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, kurios buvo iki kritinės būklės atsiradimo.”
2
3
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2018-03-28 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.XIIIP-1093(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus. Pritarti Žr. į Komiteto pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
Pritarti Seimo Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1093(3) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-06-191 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės institucijų, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja
2 1 dalimi ir ją išdėstyti taip : „2 1 .Beviltiškas gaivinimas – tai gaivinimas paciento, kuomet etiopatogenetiniai kurio ligos etiopatogenetiniai gydymo būdai neegzistuoja ar būna arba yra išnaudoti o taikomi gaivinimo veiksmai, kurie neatitinka realios ligonio būklės arba yra pačiam ligoniui nepakeliami ir yra objektyvių gyvybines funkcijas užtikrinančių vienos ar kelių organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, dėl kurių nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, kurios buvo iki kritinės būklės atsiradimo.”
2
3
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-06-192 N Argumentai:
tie patys. Pasiūlymas: Papildyti teikiamą projektą nauju 2 straipsniu:
„ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Vyriausybės nustatyto sąrašo profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai mėgėjai, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais pacientais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalantys suteikti jiems pirmąją pagalbą.“ Buvusį 2 straipsnį laikyti atitinkamai 4 straipsniu.“ Pritarti
3Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-06-193 N Argumentai:
tie patys. Pasiūlymas: Papildyti teikiamą projektą nauju 3 straipsniu: „
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
priežiūros ir farmacijos specialistų kompetenciją teikti pirmąją medicinos pagalbą nustato sveikatos apsaugos ministras. Vyriausybės nustatyto sąrašo profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų mėgėjų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais pacientais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetenciją šiais klausimais nustato Vyriausybė.“ Buvusį 3 straipsnį laikyti atitinkamai 5 straipsniu.“
reikalų komitetas, 2019-06-194 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti teikiamo projekto 2 straipsnį, jį laikyti 4 straipsniu ir išdėstyti taip: „2
straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra
pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo sprendimas pritarimas, kuomet dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas;“. 2. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip :
„3) jeigu yra gydytojų konsiliumo sprendimas,
kuomet kad dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas.
Gydytojų konsiliumo sprendim ui as priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra turi pritarti pacient as o arba jo atstov as o pagal įstatymą rašytinis pritarimas;
“. 3. Buvusį 10 straipsnio 1 d alies 3 punktą atitinkamai laikyti 4 punktu. 4. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų yra abejonių, kritinę būklę nustatęs asmuo privalo pradėti gaivinimą.“ Pritarti
5Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-06-195 Argumentai:
tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti teikiamo projekto 3 straipsnį, jį laikyti 5 straipsniu ir išdėstyti taip: „
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) išaiškėjus, jog pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo sprendimas pritarimas, kuomet dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui . Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas;“
2Papildyti 11 straipsn io į 1 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip :
„4) išaiškėjus, jog yra gydytojų konsiliumo sprendimas, kuomet kad dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių , paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Į G g ydytojų konsilium e o sudėtį turi dalyvauti įeiti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas.
Gydytojų konsiliumo sprendim u i as priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymiais ir tvarka ir įgauna teisinę galią, kai yra turi pritarti pacient as o arba jo atstov as o pagal įstatymą rašytinis pritarimas ;“
6Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-06-196 Argumentai:
Tikslinga teikiamame projekte numatyti realią įstatymo įsigaliojimo datą ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimą. Pasiūlymas: Pakeisti teikiamo projekto 4 straipsnį, jį laikyti 6 straipsniu ir išdėstyti taip: „
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį , įsigalioja 2018 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Degutienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas