Projekto lyginamasis variantas
2017
pakeitimas Pakeisti 139 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Jei mokesčių administratorius patikrinimo metu nustato pajamas, kurių kilmės mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 50 iki 100 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Mokesčių mokėtojui, kuriam už mokesčių įstatymų pažeidimus pagal šį Įstatymą ne anksčiau nei prieš 10 metų jau buvo paskirta bauda, skiriama dvigubai didesnė nei šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda. “
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2018
pakeitimas Pakeisti 139 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „139 straipsnis. Bauda už mokėtino mokesčio sumažinimą
už mokesčių įstatymų pažeidimus
administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. 2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skiriamų konkrečių baudų dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. 4.
mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį Įstatymą mažiau negu prieš penkerius metus jau buvo paskirta bauda, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas baudos dydis didinamas dvigubai. 2 . 5. Šio straipsnio 1 ,
dalyje dalyse nustatytos baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba kai po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju – ją patikslino ir pateikė mokesčių administratoriui. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos muitinės deklaracijose apskaičiuojamiems mokesčiams. 3. 6. Biudžetinėms įstaigoms, taip pat Lietuvos bankui šio straipsnio1 ,2 ir 4 dalyje dalyse nustatytos baudos neskiriamos. Šių įstaigų vadovai ir vyriausieji buhalteriai ar kiti už apskaitos tvarkymą atsakingi asmenys, pažeidę mokesčių įstatymų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
pajamos, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, nustatomos atliekant mokestinį patikrinimą už mokestinį laikotarpį po 2019 m. sausio 1 d. ir mokesčių mokėtojas neįrodo kitaip, laikoma, kad tokios pajamos gautos mokesčių administratoriaus tikrinamu laikotarpiu . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Nenustatytos kilmės pajamos kasmet sudaro beveik trečdalį gyventojų mokestinių patikrinimų metu nustatytų pajamų. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atliekamų gyventojų patikrinimų metu neaiškios kilmės pajamos skaičiuojamos milijonais eurų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais ši suma siekė 23 mln. eurų, o per pirmą šių metų pusmetį –
ekonomikos mastas Lietuvoje (Lietuvos laisvosios rinkos duomenimis, 2015 m. gali siekti iki 24 proc. BVP, Europos Komisijos 2017 m. leidinyje nurodoma, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika sudaro 15–26 proc.), atsakomybės neišvengiamumas ir adekvačios sankcijos neteisėto praturtėjimo atvejais turi didelę įtaką piliečių pasitikėjimui valstybe, jos institucijomis ir teisingumo jausmui visuomenėje. 2017 m. kovo 15 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) išsklaidė bet kokias abejones dėl neteisėto praturtėjimo sudėties konstitucingumo ir konstatavo, kad baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą nustatymas atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog pagal baudžiamajame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą yra galima tais atvejais, kai turtas nuosavybės teise buvo įgytas ne anksčiau nei įsigaliojo nuostatos, kriminalizuojančios neteisėtą praturtėjimą, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d. Tačiau, anot Konstitucinio Teismo, tai nereiškia, jog valstybės institucijos ir pareigūnai atleidžiami nuo pareigos ištirti kitas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, jei paaiškėja jų požymių.
Nesant nusikalstamos veikos, bet nustačius, pavyzdžiui, mokestinio pažeidimo požymių, svarbu užtikrinti, kad mokestinės atsakomybės taikymas būtų efektyvus, t. y. nustačius pajamas, kurių kilmės asmuo negali pagrįsti, turi būti užtikrinta galimybė paskirti adekvačią ir padaryto pažeidimo sunkumą atitinkančią mokestinę baudą. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. kovo 15 d. nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso1891 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) nustatytas teisinis reguliavimas savaime nesuponuoja nurodytų nusikaltimo ir mokesčių įstatymų pažeidimo tapatumo, jis gali būti nustatomas tik nagrinėjant konkrečias baudžiamąsias bylas, mokesčių įstatymų pažeidimo atvejus. Tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia užtikrinti proporcingos ir adekvačios mokestinės atsakomybės neteisėto praturtėjimo atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 139 straipsnio 1 dalį, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama bauda, kuri sudaro nuo 10 iki 50 procentų minėtos priskaičiuotos mokesčių sumos, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
Taigi visais atvejais, nepriklausomai nuo padaryto mokestinio pažeidimo sunkumo (pavyzdžiui, ar nedeklaruotos aiškios kilmės pajamos, ar nedeklaruotos pajamos, kurių kilmės mokesčių mokėtojas negali pagrįsti), skiriamos piniginės baudos intervalas yra toks pats, t. y. nuo 10 iki 50 procentų nuo priskaičiuotos mokesčių sumos. Teisinis reguliavimas, nenustatantis mokestinės atsakomybės diferencijavimo priklausomai nuo padaryto mokestinio pažeidimo sunkumo, vertintinas kaip ydingas ir neužtikrinantis efektyvaus mokestinės atsakomybės taikymo. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarime nurodyta, jog atsakomybės diferencijavimas gali būti padarytas atsižvelgiant ne tik į neteisėtomis veikomis padarytą žalą, jos dydį, bet ir į tų veikų padarymo būdus bei kitas aplinkybes, taip pat į jau numatytas poveikio priemones. Be to, nustačius pajamas, kurių kilmės mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, tokių pajamų apmokestinimui pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą taikomas standartinis 15 procentų apmokestinimo tarifas.
Taigi, nepaisant to, kad teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų paskirti adekvačią mokestinę baudą už neteisėtą praturtėjimą, pajamoms, kurių kilmės mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, taikomas ir, palyginus, nedidelis apmokestinimo tarifas, kuris neskatina mokesčių mokėtojų bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi siekiant pagrįsti pajamų šaltinio teisėtumą. Pažymėtina, kad adekvačios atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus taikymas – viena iš esminių prevencinių priemonių, siekiant kovoti su mokesčių vengimu, jų slėpimu užsiimančiais mokesčių mokėtojais, taip pat su asmenimis, gyvenančiais iš neaiškios kilmės pajamų, kurių jie negali pagrįsti. Baudos už mokestinius pažeidimus paskirtis – ne tik nubausti pažeidėją, bet ir atgrasyti jį bei kitus asmenis nuo galimų pažeidimų ateityje. Tačiau vien baudos kaip represinės priemonės taikymo nepakanka, itin svarbus baudos dydžio klausimas – bauda turi būti tokia, kad mokesčių mokėtojui rizika vengti mokesčių kainuotų kur kas brangiau nei tinkamas mokestinės prievolės vykdymas. Konstitucinis Teismas ne kartą akcentavo, kad teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Tačiau teismų praktika mokestinių pažeidimų bylose rodo tai, kad šiuo metu sudarytos teisinės prielaidos mokesčių nemokantiems, neteisėtai praturtėjusiems asmenims turėti naudos iš padarytų teisės pažeidimų – dažniausiai skiriama minimali bauda, t. y. vos 10 procentų priskaičiuoto mokesčių sumos dydžio. Pavyzdžiui, 2015 m. iš atliktų 909 mokestinių patikrinimų tik 16 atvejų buvo skiriama maksimali 50 procentų priskaičiuoto mokesčių sumos dydžio bauda (tai sudaro 2 proc. visų atvejų),
mokesčių sumos dydžio bauda buvo paskirta 33 atvejais (tai sudaro 4 proc. visų atvejų). VMI duomenimis, nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatyti 733 mokesčių mokėtojai, kurių atžvilgiu mokestinis patikrinimas buvo atliekamas daugiau nei vieną kartą. Pakartotinis mokestinių įstatymų pažeidimas ne tik rodo mokesčių mokėtojų piktybiškumą, liudija, kad tokie asmenys yra labiau linkę nepaisyti teisės aktų reikalavimų, bet taip pat reiškia, kad anksčiau taikytos mokestinės sankcijos tokių mokesčių mokėtojų nuo pakartotinių mokestinių pažeidimų darymo neatgrasė. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose atsakomybę už atitinkamų teisės aktų pažeidimus, pakartotinumas dažnai traktuojamas kaip atsakomybę kvalifikuojantis požymis (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas ir kt.).
Tačiau tiek atvejai, kai mokesčio mokėtojo patirtos išlaidos viršija jo pajamas, t. y. kai mokesčių administratorius nustato išlaidų ir pajamų neatitikimą ir nenustato pagrįstų pajamų šaltinių, tiek mokesčių įstatymų pažeidimas padarytas pakartotinai pagal Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodiką, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25, vertinami tik kaip baudą didinančios aplinkybės. Toks galiojantis teisinis reguliavimas palieka per plačią diskreciją skirtingai vertinti pavojingus ir didelę žalą valstybės biudžetui darančius, taip pat pakartotinius mokesčių teisės pažeidimus ir užkerta kelią adekvačios mokestinės atsakomybės taikymui už tuos mokestinius pažeidimus, kuriems išaiškinti ir sudėtingoms mokestinėms procedūroms atlikti skiriami didžiausi pajėgumai, kurie susiję su pačiu šiurkščiausiu ir piktybišku mokesčių mokėtojų elgesiu. Dėl šių priežasčių tiek nustatytas neaiškios kilmės pajamų faktas, tiek pakartotinis mokestinių pažeidimų darymas turi būti traktuojami ne kaip baudą įstatymo nustatytame intervale (nuo 10 iki 50 procentų) didinančios aplinkybės (sunkinančios aplinkybės), bet kaip aplinkybės, kurias nustačius būtų galimybė paskirti didesnę baudą nei kitais mokesčių įstatymų pažeidimų atvejais (kvalifikuojančios aplinkybės). Šiame kontekste paminėtinas ir Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas, kuriame pasakyta, kad, įstatymuose įtvirtindamas pakartotinumo institutą, įstatymų leidėjas gali pasirinkti įvairius teisinio teksto konstravimo būdus.
Įstatymų leidėjui nėra draudžiama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pakartotinumas būtų traktuojamas kaip formaliai kitą tos pačios rūšies (t. y. tos pačios teisės šakos normomis apibrėžiamą) teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė. Teisinio reguliavimo trūkumai, neleidžiantys užtikrinti adekvačios mokestinės atsakomybės tiek neteisėto praturtėjimo atvejais, kai mokesčių mokėtojai negali pagrįsti neaiškios kilmės pajamų, tiek tais atvejais, kai mokestiniai pažeidimai daromi piktybiškai, pakartotinai, paskatino parengti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Poreikį keisti galiojantį teisinį reguliavimą šiame kontekste patvirtina ir užsienio valstybių praktika. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) pateikta Europos Sąjungos ir EBPO šalių praktika dėl piniginių baudų skyrimo (2015 m.) rodo, kad iš esmės visose valstybėse numatyta kur kas griežtesnė baudų, skiriamų už mokestinius pažeidimus, sistema nei Lietuvoje, t. y. sudarytos galimybės paskirti atgrasančią ir mokestinio pažeidimo pavojingumą atitinkančią baudą už didžiausią žalą valstybei darančius mokestinius pažeidimus.
Pavyzdžiui, Austrijoje piniginės baudos už mokestinius pažeidimus gali siekti iki 200 proc., o pakartotiniais mokesčių vengimo atvejais – iki 300 proc. nesumokėtų mokesčių, Belgijoje – nuo 10 iki 200 proc. nesumokėtų mokesčių, Danijoje – nuo 50 iki 200 proc. nesumokėtų mokesčių, Airijoje – nuo 15 iki 100 proc. nesumokėtų mokesčių, Olandijoje
Jungtinėje Karalystėje – iki 200 proc. nesumokėtų mokesčių, tačiau negali būti mažiau nei 35 proc. sąmoningo mokesčių vengimo atveju. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti adekvačią ne pagal pajamas gyvenančių asmenų, kurie negali pagrįsti turimų pajamų kilmės, taip pat piktybiškai, pakartotinai mokestinių prievolių nevykdančių mokesčių mokėtojų atsakomybę, Įstatymo pro jektu siūloma:
skiriamų baudų dydžius priklausomai nuo mokestinio pažeidimo pavojingumo, t. y. tais atvejais, kai mokesčių administratorius patikrinimo metu nustato pajamas, kurių kilmės mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui priskaičiuoti trūkstamą mokesčio sumą ir skirti nuo 50 iki 100 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio baudą. 2) nustatyti, kad mokesčių mokėtojui, kuriam už mokesčių įstatymų pažeidimus pagal Mokesčių administravimo įstatymą ne anksčiau kaip prieš 10 metų jau buvo paskirta bauda, būtų skiriama dvigubai didesnė nei Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda.
projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė ir Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančią Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio redakciją, j ei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pakartotinumas traktuojamas tik kaip atsakomybę sunkinanti, bet ne kvalifikuojanti aplinkybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Į statymo projektu siūloma diferencijuoti mokestinę atsakomybę priklausomai nuo padaryto mokestinio pažeidimo sunkumo.
Tais atvejais, kai mokesčių administratorius patikrinimo metu nustato pajamas, kurių kilmės mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, siūloma nustatyti, kad mokesčių mokėtojui tokiu atveju būtų priskaičiuojama ne tik trūkstama mokesčio suma, bet ir skiriama nuo 50 iki 100 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti taisyklę, kad mokesčių mokėtojui, kuriam už mokesčių įstatymų pažeidimus pagal Mokesčių administravimo įstatymą ne anksčiau nei prieš 10 metų jau buvo paskirta bauda, būtų skiriama dvigubai didesnė nei Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, sudarius galimybes paskirti adekvačią ir proporcingą baudą asmenims, kurie gyvena iš neaiškios kilmės pajamų, kurių negali pagrįsti, ar kurie mokestinius pažeidimus daro piktybiškai, pakartotinai, bus sudarytos sąlygos efektyviam mokestinės atsakomybės taikymui, užkirstas kelias neapskaitytų ir nustatyta tvarka nedeklaruotų pajamų slėpimui. Be to, Įstatymo projekto nuostatos, tikėtina, paskatins mokesčių mokėtojus bendradarbiauti su VMI siekiant pagrįsti turimas pajamas ir taip išvengti didelių baudų paskyrimo. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką kovai su korupcija, neteisėtu praturtėjimu, užtikrins g alimybę taikyti atgrasančias baudas piktybiškai, pakartotinai mokestinių prievolių nevykdantiems asmenims, taip pat tiems, kurie negali pagrįsti savo turimų pajamų kilmės. Siūlomi didesni baudų dydžiai, tikėtina, atgrasys nuo mokesčių įstatymų pažeidimų darymo ir sumažins jų skaičių. Be to, neaiškios kilmės pajamų identifikavimas ir adekvačios mokestinės atsakomybės už tai taikymas gali turėti reikšmės užkardant ir kitus pavojingesnius pažeidimus – nusikalstamus, t. y. pašalinti galimų nusikalstamų planų paskatas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti (patikslinti) VMI viršininko tvirtinamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su baudų už mokestinius pažeidimus skyrimu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Priešingai, tai užtikrins efektyvesnį valstybės biudžeto lėšų surinkimą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Mokesčiai“, „bauda“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Vilnius
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
mokesčių administratorius patikrinimo metu nustato pajamas, kurių kilmės mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 50 iki 100 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Mokesčių mokėtojui, kuriam už mokesčių įstatymų pažeidimus pagal šį Įstatymą ne anksčiau nei prieš 10 metų jau buvo paskirta bauda, skiriama dvigubai didesnė nei šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „mokesčių administratorius patikrinimo metu“ vartoti „mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu“. Antra, siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, siūlytina tikslinti kokias pajamas nustato mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu (pvz. neapmokestintas įstatymų nustatyta tvarka, nedeklaruotas ar pan.). Trečia, projekte vartojama sąvoka „pajamų kilmė“, kurios turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamame įstatyme vartojama sąvoka „pajamų gavimo šaltiniai“ (pvz. 33 straipsnio 13 punktas, 41 straipsnis, 421 straipsnio 3 dalis), kurios turinys galimai atitiktų projektu siūlomą naudoti sąvoką. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekte vartojamas sąvokas suvienodinti. Ketvirta, atsižvelgiant į keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes, siūlytina keisti projekte vartojamą formuluotę „ne anksčiau nei prieš 10 metų“ formuluote „mažiau nei prieš 10 metų“.
Penkta, iš projekto nuostatų nėra aiški formuluotė „skiriama dvigubai didesnė nei šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda“. Siūlytina ją tikslinti nurodant, ar pakartotinai skiriant mokesčių mokėtojui baudą būtų skiriama dvigubai didesnė nei anksčiau apskaičiuota bauda, ar atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį mokesčių administratorius tokiu atveju galėtų skirti mokesčių mokėtojui nuo 100 iki 200 procentų mokesčio sumos dydžio baudą. Šešta, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 139 straipsnio struktūrą, siūlytina projektu siūlomą paskutinį 139 straipsnio 1 dalies sakinį dėstyti atskira dalimi. Septinta, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, svarstytina , ar projektu siūlomas 10 metų terminas būtų proporcingas. 2. Projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurios numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, jog Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 3.
keičiamo įstatymo 11 straipsnį mokesčių įstatymus įgyvendinančius lydimuosius teisės aktus leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas,
įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Neatsižvelgus į šią pastabą, iš projekto 2 straipsnio pavadinimo brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“. 5. Pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t.y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 2 straipsnį atskira struktūrine dalimi, nustatant, kad projekto nuostatos taikomos už keičiamo įstatymo pažeidimus padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo. 6. Atsižvelgiant į projektu siūlomų pakeitimų esmę, tikslintinas keičiamo įstatymo 139 straipsnio pavadinimas „Bauda už mokėtino mokesčio sumažinimą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-08 Nr. S-2017-7932 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1087 pažymime, kad pastabų dėl projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 139 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog „mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį Įstatymą mažiau negu prieš penkerius metus jau buvo paskirta bauda, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas baudos dydis didinamas dvigubai“. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti praktinių teisės normos taikymo problemų, siūlytina normą papildyti, nurodant nuo kada bus skaičiuojamas penkerių metų terminas (pavyzdžiui, nuo mokestinio pažeidimo padarymo datos, nuo mokestinio pažeidimo nustatymo datos ar nuo naujosios baudos paskyrimo datos). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
139
2018-05-02
: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Bartkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad jei mokesčių administratorius patikrinimo metu nustato pajamas, kurių kilmės mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 50 iki 100 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Mokesčių mokėtojui, kuriam už mokesčių įstatymų pažeidimus pagal šį Įstatymą ne anksčiau nei prieš 10 metų jau buvo paskirta bauda, skiriama dvigubai didesnė nei šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „mokesčių administratorius patikrinimo metu“ vartoti „mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu“. Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą 2.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)1 Antra, siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, siūlytina tikslinti kokias pajamas nustato mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu (pvz. neapmokestintas įstatymų nustatyta tvarka, nedeklaruotas ar pan.). Nepritarti Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti bendro pobūdžio sąvoką – pajamos, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti. Nėra svarbu, ar tai nedeklaruotos pajamos, ar neapmokestintos įstatymų nustatyta tvarka pajamos, ar kt. Svarbu, kad mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo nustato pajamas, kurių gavimo šaltiniai nėra (negali būti) pagrindžiami. Dėl šios priežasties, manytina, kad tikslinti pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, sąvokos nėra poreikio. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)12 Trečia, projekte vartojama sąvoka „pajamų kilmė“, kurios turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamame įstatyme vartojama sąvoka „pajamų gavimo šaltiniai“ (pvz. 33 straipsnio 13 punktas, 41 straipsnis, 421 straipsnio 3 dalis), kurios turinys galimai atitiktų projektu siūlomą naudoti sąvoką. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekte vartojamas sąvokas suvienodinti. Pritarti Komitetas siūlo naudoti sąvoka „pajamų gavimo šaltiniai“ Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)14 Ketvirta, atsižvelgiant į keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes, siūlytina keisti projekte vartojamą formuluotę „ne anksčiau nei prieš 10 metų“ formuluote
„mažiau nei prieš 10 metų“. Pritarti iš dalies
Atsižvelgiant į LR Vyriausybės nurodytus argumentus, t. y. pakartotinumą, kaip kvalifikuojančią pažeidimo aplinkybę, siūlytina susieti būtent su mokesčių apskaičiavimo senaties terminu (5 m. laikotarpiu). 5.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)14 Penkta, iš projekto nuostatų nėra aiški formuluotė „skiriama dvigubai didesnė nei šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda“. Siūlytina ją tikslinti nurodant, ar pakartotinai skiriant mokesčių mokėtojui baudą būtų skiriama dvigubai didesnė nei anksčiau apskaičiuota bauda, ar atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį mokesčių administratorius tokiu atveju galėtų skirti mokesčių mokėtojui nuo 100 iki 200 procentų mokesčio sumos dydžio baudą. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo projekto nuostatas dėl dvigubo dydžio baudos skyrimo patikslinti ir jas išdėstyti taip:
„4. Mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį
Įstatymą mažiau nei prieš penkerius metus jau buvo paskirta bauda, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas baudos dydis didinamas dvigubai.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)1 Šešta, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 139 straipsnio struktūrą, siūlytina projektu siūlomą paskutinį 139 straipsnio 1 dalies sakinį dėstyti atskira dalimi. Pritarti Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga būtų atsižvelgti į Teisės departamento pastabą, t. y. Projekto 1 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi. Žr. Komiteto 1 pasiūlymą
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)1 Septinta, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, svarstytina , ar projektu siūlomas 10 metų terminas būtų proporcingas. Pritarti 8.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)1 Projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurios numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, jog Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)1 Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnį mokesčių įstatymus įgyvendinančius lydimuosius teisės aktus leidžia Lietuvos Respublikos
projekte siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13) Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgus į tai, siūlytina papildyti projekto
įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Neatsižvelgus į šią pastabą, iš projekto 2 straipsnio pavadinimo brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Pritarti Žr. Komiteto 2 pasiūlymą 11.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)2 Pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t.y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 2 straipsnį atskira struktūrine dalimi, nustatant, kad projekto nuostatos taikomos už keičiamo įstatymo pažeidimus padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti iš dalies Mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus (reglamentuoja baudas švelninančio teisės akto galiojimą). Atsižvelgiant į tai, kad lex retro non agit taisyklė aptarta šiuo metu galiojančiame Mokesčių administravimo įstatyme, nėra tikslinga pildyti Įstatymo projektą atskira struktūrine dalimi, kuri būtų vertintina kaip perteklinė. Kita vertus, siūlytina papildyti Projektą baigiamosiomis nuostatomis, numatant mokesčių mokėtojo įrodinėjimo naštą dėl pajamų gavimo laikotarpio. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13) Atsižvelgiant į projektu siūlomų pakeitimų esmę, tikslintinas keičiamo įstatymo 139 straipsnio pavadinimas „Bauda už mokėtino mokesčio sumažinimą“. Pritarti Komitetas siūlo pakeisti
mokesčių įstatymų pažeidimus“
teisės departamentas (2017-09-20) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
pastabų dėl projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-12-20 nutarimas Nr. 10941 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.11 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1087 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas:
1Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma įtvirtinti pakartotinumo institutą,
skiriant baudas už mokesčių įstatymų pažeidimus. Pažymėtina, kad pakartotinumo instituto reglamentavimas įstatymų lygiu būtų naujas mokesčių teisėje, tačiau ne visoje Lietuvos teisinėje sistemoje.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse apibrėžiant pakartotinumą nustatomas vienų metų terminas; Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme didesnės baudos nustatytos už pakartotinius pažeidimus, padarytus per dvejus metus nuo baudos paskyrimo; Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme – už pakartotinius pažeidimus, padarytus, priklausomai nuo konkretaus pažeidimo turinio, per vienus arba trejus metus; Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme – už pakartotinius pažeidimus, padarytus per dvejus metus nuo baudos paskyrimo. Atsižvelgiant į tai ir į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytą penkerių metų mokesčių perskaičiavimo senaties terminą, pakartotinumą, kaip kvalifikuojančią pažeidimo aplinkybę, siūlytina susieti būtent su mokesčių apskaičiavimo senaties terminu. Pritarti
4
įstatymų pažeidimai gali būti labai įvairūs, o skirtingų mokesčių apskaičiavimo tvarka skiriasi, siūlytina Įstatymo projekte, reglamentuojant baudos skyrimą už pakartotinai nustatytą pažeidimą, aiškiai apibrėžti, kad didesnė bauda gali būti skiriama tik už pakartotinai padarytą to paties mokesčio įstatymo pažeidimą. Pritarti
apibrėžtą sąvoką „mokestinis patikrinimas“ bei vartojamą formuluotę „pajamų gavimo šaltiniai“, siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projekte vartojamas formuluotes „patikrinimas“, „kilmė“.
Taip pat siūlytina tarpusavyje suderinti Įstatymo projekto formuluotes „jei mokesčių administratorius nustato“ ir „jei mokesčių administratorius patikrinimo metu nustato“, nes nėra aišku, ar mokesčio neapskaičiavimo ir (ar) nedeklaravimo aplinkybės, išskirtos Įstatymo projekte, dėstant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį, taip pat būtų taikomos ir antrame sakinyje nurodytu atveju. Pritarti
1
straipsnio 3 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, siūlytina nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto įsigaliojimo datą. Pritarti
2
įsigaliojimo padarytiems mokesčių įstatymų pažeidimams Įstatymo projekto nuostatos netaikomos. Pritarti iš dalies Mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus (reglamentuoja baudas švelninančio teisės akto galiojimą). Atsižvelgiant į tai, kad lex retro non agit taisyklė aptarta šiuo metu galiojančiame Mokesčių administravimo įstatyme, nėra tikslinga pildyti Įstatymo projektą atskira struktūrine dalimi, kuri būtų vertintina kaip perteklinė. Kita vertus, siūlytina papildyti Projektą baigiamosiomis nuostatomis, numatant mokesčių mokėtojo įrodinėjimo naštą dėl pajamų gavimo laikotarpio. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1087(2), atsižvelgiant į Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-12-20 nutarimu Nr. 1094 pateiktas pastabas, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas1
Pakeisti 139 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. 2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skiriamų konkrečių baudų dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. 4.
Įstatymą mažiau nei prieš penkerius metus jau buvo paskirta bauda, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas baudos dydis didinamas dvigubai. 5. Šio straipsnio 1 , 2 ir 4 dalyse nustatytos baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba kai po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju – ją patikslino ir pateikė mokesčių administratoriui. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos muitinės deklaracijose apskaičiuojamiems mokesčiams. 6. Biudžetinėms įstaigoms, taip pat Lietuvos bankui šio straipsnio1 , 2 ir 4 dalyse nustatytos baudos neskiriamos. Šių įstaigų vadovai ir vyriausieji buhalteriai ar kiti už apskaitos tvarkymą atsakingi asmenys, pažeidę mokesčių įstatymų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ”
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas dėl Įstatymo įsigaliojimo, taip pat siekiant efektyvaus Įstatymo taikymo, siūloma numatyti Įstatymo įsigaliojimo datą –
mokesčių mokėtojo įrodinėjimo naštą dėl pajamų gavimo laikotarpio. Pasiūlymas:
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Jei pajamos, kurių šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, nustatomos atliekant mokestinį patikrinimą už mokestinį laikotarpį po 2019 m. sausio 1 d. ir mokesčių mokėtojas neįrodo kitaip, laikoma, kad tokios pajamos gautos mokesčių administratoriaus tikrinamu laikotarpiu
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-1087(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė