Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6.930¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt kalendorinių dienų, nuo tos dienos kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
DĖL
IR
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 2013 metais Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - LR CK) buvo papildytas 6.930¹ straipsniu "Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas”. Už LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atsakomybėn traukiami asmenys, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 120 straipsnio nuostatas. LR CK 6.930¹ straipsnio atsiradimą sąlygojo siekis išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kuomet pastarieji, neatsiskaitę su darbuotojais, valstybės ar savivaldybių biudžetais bei kitais, socialiai jautriais kreditoriais, pirmiausia atsiskaito savo nuožiūra su kitais kreditoriais ir inicijuoja bankrotą. Taip pat, šio straipsnio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsiskaitymų eiliškumo nustatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, bei padės užtikrinti sąžiningą rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos verslo nesėkmės atveju, taip pat sumažins tyčinio bankroto tikimybę. Kaip vieną iš šio straipsnio tikslų, įstatymo rengėjai nurodo, jog įstatymo norma tarnaus kaip verslo subjektus drausminanti ir prevencinė priemonė, įgalinanti geriau nustatyti tyčinio bankroto požymius.
LR ANK 120 str. numatyta, kad "Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų." Kaip matyti iš teisino reguliavimo, įstatymo leidėjas tiek LR CK, tiek LR ANK normomis pirmiausia siekia apsaugoti valstybės ar savivaldybių biudžetus ir kitus asmenis nuo įmokų netekimo, ūkio subjektui tapus nemokiam (paskelbus bankrotą). Nuo LR CK 6.930¹ straipsnio įsigaliojimo, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos atlikdamos ūkio subjektų patikrinimus ir nustačiusios, kad ūkio subjektai yra atsiskaitę su kitais kreditoriais (paslaugų ir/ar prekių tiekėjais, darbuotojais ar atliko kitas būtinas atsiskaitymus), bet laiku nesumokėję mokesčių į biudžetą, šių ūkio subjektų vadovų atžvilgiu inicijuoja administracinių nusižengimų teisenos procesą ir medžiagą tolimesniam nagrinėjimui perduoda teismui. Kaip rodo statistika, tokių patikrinimų ir administracinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų vadovų skaičius kas metai vis didėja, nes tokiu būdu valstybės institucija rado būdą papildyti valstybės biudžetą ir pagerinti savo darbo rezultatus. Teismai išnagrinėję minėtas administracines bylas, daugeliu atveju priima sprendimus skirti baudas mažesnes, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies (iki 2017-01-01 galiojus ATPK 50⁶ str.) sankcijoje numatyta minimali bauda (1 400 Eur). Taip pat, nuo LR CK 6.930¹ straipsnio įsigaliojimo bankroto bylų skaičius ir nesumokėtų mokesčių biudžetui sumos ne mažėja, o didėja.
bankroto bylų - 1 401, 2013 metais pradėta - 1 553, 2014 m. - 1 685, 2015 m. - 1 983 ir 2016 metais pradėta bankroto bylų - 2 723. Atkreiptinas dėmesys, jog ūkio subjektai savalaikiai nesumokėję mokesčių ar rinkliavų į valstybės ar savivaldybių biudžetus, bet atsiskaitę su tiekėjais, vėliau vis tiek sumoka mokesčius, bei papildomai valstybei sumoka delspinigius ar palūkanas. Tokiu atveju verslininkai mokestine suma pasinaudoja kaip netiesiogine valstybės paskola, kurią grąžina su delspinigiais ar palūkanomis. Tuo pačiu ūkio subjektai išsaugo verslą ir darbo vietas. Pažymėtina, kad valstybės vienas iš prioritetinių tikslų yra išlaikyti, skatinti ir remti smulkųjį verslą. Tačiau tokiam verslui, susilaukti finansinės paramos, ypatingai esant laikiniems ir netikėtiems finansiniams sunkumams, yra ypač sudėtinga arba neįmanoma dėl biurokratinių barjerų ar kitokių perteklinių reikalavimų. Todėl, ūkio subjektų laikinas mokesčių nesumokėjimas, tikslu atsiskaityti su tiekėjais (kad nesustotų verslo procesas) neturėtu būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Tuo labiau, kaip ir buvo minėta, vėliau šie pinigai yra sumokami su palūkanomis ar delspinigiais. Kaip matyti iš LR CK 6.930¹ straipsnio reglamentavimo, bei atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus (nurodytus aiškinamajame rašte) ši norma skirta ir tiesiogiai susijusi su tyčinių ar nesąžiningų bankrotų, kuriais siekiama išvengti mokestinių prievolių, užkardymu ir prevencija. Tačiau, kaip rodo praktika, minėtas reglamentavimas didėjančiam bankrotų skaičiui ir mokesčių nesumokėjimui įtakos neturėjo, todėl savo tikslų nepasiekė.
Mokesčių administratorius pasinaudodamos LR CK 6.930¹ ir LR ANK 120 straipsnio reglamentavimu, administracinio poveikio priemonių taikymą inicijuoja ne ūkio subjektų vadovams inicijavusiems tyčinius ar nesąžiningus bankrotus (sukėlusius neigiamų pasekmių valstybės ir savivaldybių biudžetams), bet tiems ūkio subjektų vadovams, kurie dėl objektyvių priežasčių vėluoja laiku sumokėti mokesčius. Tokiu būdu, ūkio subjekto vadovas, kuris turi įmonėje laikinų finansinių sunkumų, bet siekdamas išlaikyti verslą pirmiau atsiskaito su tiekėjais ar kitais kreditoriais nuo kurių tiesiogiai priklauso tolimesnė įmonės veikla ir nevengdamas vėliau sumokėti mokestines prievoles į biudžetą yra baudžiamas neproporcingai didele finansine nuobauda. Tačiau kitas ūkio subjekto vadovas, kuris inicijuoja bankrotą ir nesumoka mokesčių į biudžetus, bei tokiu būdu padaro žalos, administracinėn atsakomybėn traukiamas nėra. Be to, šiuo metu viešai pasirodžiusi informacija (http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/09/01/precedentas-vmi-pradejo-bausti-vadovus) patvirtina, jog mokesčių administratorius pradeda piktnaudžiautu šiuo reglamentavimu ir bankroto rizikos nekeliančių įmonės vadovus vis dažniau traukia administracinėn atsakomybėn. Toks perdėtas baudimas sukelia neigiamus rezultatus, nei buvo tikimasi (<...> turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai <...>) iniciavus minėtą reglamentavimą 2013 metais.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šiuo įstatymo projektu siūloma traukti administracinėn atsakomybėn tuos ūkio subjekto vadovus ar kitus asmenis, kurių įmonėms yra pradėtas bankroto procesas ar restruktūrizavimo byla ir kurie yra pažeidę LR CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą, bei tokius asmenis, kurie mokestinio įsipareigojimo neįvykdo ilgiau kaip devyniasdešimt kalendorinių dienų, nuo tos dienos, kai šis įsipareigojimas turėjo būti įvykdytas. Tokiu būdu, minėti ūkio subjektų vadovai ar kiti asmenys tyčia ir elgdamiesi nesąžiningai išvengė finansinių prievolių, ko pasėkoje sukėlė neigiamų pasekmių tiek valstybės ar savivaldybės biudžetams, bei kitiems subjektams. Taip pat, šiuo projektu siūloma praplėsti asmenų ratą, kurie turėtų teisę kreiptis su pareiškimu į teismą, dėl LR CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo ir LR ANK 120 straipsnyje numatytų sankcijų taikymo. Projektu siūloma, kad tokius pareiškimus teismui privalėtu teikti bankroto ar restruktūrizavimo administratoriai, kadangi pastarieji, bankroto procese ar restruktūrizavimo byloje perėmę administruoti įmonę ir pastebėję LR CK 6.930¹ pažeidimo požymius, iki šiol neturėjo galimybės inicijuoti pažeidimą padariusio asmens, paraukimo administracinėn atsakomybėn. Kadangi, įstatymo projektas tiesiogiai susijęs su civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reglamentavimu, todėl atitinkamai yra keičiamos ir šio straipsnio nuostatos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:.
Šiuo metu galiojančio LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad "Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų." Kaip matyti iš šiuo metu galiojančio reglamentavimo, administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas jeigu nesilaikė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir tvarkos, nesant bankroto bylai. Tačiau kitos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos: pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, bei kreditorių susirinkimų nesušaukimas, leidžia asmenį patraukti atsakomybėn tik esant bankroto bylai. Tai rodo, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 120 straipsnį, pažeidimas turėtų būti baigtas ir jis turėtų būti susijęs su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis - bankroto byla. Taip pat, LR ANK
pradėtas administracinių nusižengimų teisena: "4.Administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso 547 straipsnyje numatytų pažeidimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimą.
Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti." Vadovaujantis minėtu reglamentavimu, bankroto ar restruktūrizavimo administratorius vykdydamas bankroto ar atitinkamai restruktūrizavimo procesą ir nustatęs, kad atsakingi asmenys nesilaikė kreditorinių reikalavimų atsiskaitymų eiliškumo, neturėjo teisės inicijuoti administracinių nusižengimų teisenos. Tačiau, tai padaryti gali tik per kreditorius. Tačiau, bankroto ar restruktūrizavimo administratorius kreditorių gali neinformuoti, o jeigu ir informuoja kreditorius, pastarieji, dėl įvairių priežasčių gali nepateikti pareiškimo į teismą, dėl atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn. Tokiu būdu, buvę įmonės vadovai ar kiti atsakingi asmenys turi galimybę išvengti atsakomybės už jų padarytus neteisėtus veiksmus. Todėl, įstatymų projektu siekiama sumažinti galimybes išvengti atsakomybės iki minimumo. Šiuo metu galiojančiame CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atsiskaitymo eiliškumas, jog kreditorius privalo „trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų projektais siūloma netraukti atsakomybėn įmonės vadovo, jeigu jo vadovaujama įmonė, dėl laikinų finansinių sunkumų negali įvykdyti mokestinių įsipareigojimų valstybės ar savivaldybės biudžetui ne daugiau kaip 90 kalendorinių dienų, nuo to dienos, kada atsirado prievolė atlikti nurodytus atsiskaitymus.
Atsižvelgiant į tai, LR ANK 120 straipsnyje siūloma nauja nuostata, jog "Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas arba kai šis pažeidimas padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo bylos pradžios ir nustatytas bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų atsikaitymų neįvykdymas daugiau kaip devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo tos dienos kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta, <...>.", o CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą siūloma papildyti ir išdėstyti sekančiai „trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt kalendorinių dienų, nuo tos dienos kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta“ Taip pat, įstatymo projektu siūloma ištaisyti šiuo metu ANK 590 straipsnio 4 dalyje esančią spragą ir nustatyti, kad pradėjus bankroto procesą ar restruktūrizavimo bylą ir pastebėjus atsiskaitymo eiliškumo pažeidimus padarytus iki šių procesų, su pareiškimu į teismą turėtu kreiptis bankroto ar atitinkamai restruktūrizavimo administratorius. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias atsakomybės išvengiamumui.
Todėl siūloma į LR ANK 590 straipsnio 4 dalį įrašyti nuostatą, jog "<...>Nustačius kreditorių teisių pažeidimą bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje, kuris buvo padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo bylos, pareiškimą pateikia bankroto ar atitinkamai restruktūrizavimo administratorius<...>."
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymų projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Skatins sąžiningus atsiskaitymus su kreditoriais ir apsaugos nuo tyčinių ar nesąžiningų bankroto inicijavimų, taip pat, palengvins verslo sąlygas iškilus laikiniems finansiniams sunkumams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Reikalinga keisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: " Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas"; "Kreditorinių reikalavimų įvykdymas"; "Kreditorių teisių pažeidimas"; "Tyčinis bankrotas"; "Bankrotas". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-08 Nr. S-2017-7932 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑1085 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. rugsėjo
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP – 1085 (toliau – Projektas), pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma Civilinio kodekso (toliau - keičiamo kodekso) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyti, kad asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile privalo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt kalendorinių dienų, nuo tos dienos kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta. Iš projekto aiškinamojo rašto turinio galima suprasti, kad teikiamo įstatymo projekto tikslas leisti ūkio subjektams iki devyniasdešimt kalendorinių dienų atidėti asmenų prievolės valstybės ar savivaldybės biudžetams ir atitinkamiems fondams mokėjimą pagal mokėjimo dokumentus. Tuo laikotarpiu ūkio subjektai, laikinai nesumokėdami mokesčių, galėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais (tiekėjais). Tokiu būdu verslui būtų suteikiama finansinė parama, o turintys laikinų finansinių sunkumų ūkio subjektai išsaugotų verslą ir darbo vietas. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, manytina, kad projekto nuostatos savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Atkreipiame dėmesį, jog tai, kad pagal projektu siūlomas keičiamo kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies
devyniasdešimties kalendorinių dienų laikotarpiu neturėtų teisės atsiskaityti su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, nes jiems projektu tokia teisė nesuteikiama.
Projektu skolininkams būtų tik nustatytas prievolės valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atitinkamiems fondams, t.y. trečios eilės kreditoriams, vykdymo atidėjimas tam tikram laikotarpiui. Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, nes per pakankamai ilgą laiko tarpą (90 kalendorinių dienų) asmenys galėtų nevykdyti atsiskaitymų su trečios eilės kreditoriais. Tokiu būdu žemesnėje eilėje esantys kreditoriai privalėtų laukti projekte siūlomą nustatyti atsiskaitymo su trečios eilės kreditoriais laikotarpį, o tik po to būtų tenkinami pastarųjų reikalavimai. Taigi žemesnėje eilėje esančių kreditorių padėtis pablogėtų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisingumo bei proporcingumo principus. Trečia, Civilinis kodeksas 6.930¹ straipsniu buvo papildytas
įstatymą Nr. XII-239. Pastarojo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą.
Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį skolininkams būtų suteiktas skolinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimo terminas vienos eilės kreditorių atžvilgiu, atitinka aukščiau minėtus tikslus. Ketvirta, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, reglamentuojantis pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo sąlygas, nenumato mokestinių nepriemokų sumokėjimo atidėjimo iki 90 kalendorinių dienų keičiamo įstatymo pagrindu. Todėl įsigaliojus projektu siūlomiems pakeitimams, būtų sukurtas teisinis neapibrėžtumas, kaip turėtų būti traktuojamos mokestinės nepriemokos
sumokėtas. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio nuostatomis mokesčių mokėtojui už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokestį yra skaičiuojami delspinigiai. Minėto įstatymo 97 straipsnio nuostatos numato, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, o 100 straipsnyje, nustatančiame atleidimo nuo delspinigių pagrindus, nėra sąlygų, susijusių su keičiamo kodekso nuostatomis.
Todėl įsigaliojus projektu siūlomiems pakeitimams nebūtų aišku, ar Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu delspinigiai turėtų būtų pradėti skaičiuoti nuo tos dienos, kuomet mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ar keičiamo kodekso pagrindu mokesčių mokėtojas būtų atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo iki 90 kalendorinių dienų termino. Atsižvelgiant į tai, kad toks teisinis reguliavimas lemtų įstatyminių normų koliziją, projekto nuostatos tikslintinos. 2. Vadovaujantis projekto nuostatomis, asmenys, susidūrę su finansiniais sunkumais, galėtų atidėti mokėjimus iki 90 kalendorinių dienų į biudžetą ir valstybės pinigų fondus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja, bei į tai, kad dėl siūlomų nuostatų įgyvendinimo ateityje galėtų kisti biudžeto planuojami rodikliai, taip pat į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manome, kad turi būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 2396891, el. p. justas.bakutis@lrs S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018 m. kovo 21 d. Nr. 102-P-08
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Audrius Bereišis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyti, kad asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile privalo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt kalendorinių dienų, nuo tos dienos kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta.
Iš projekto aiškinamojo rašto turinio galima suprasti, kad teikiamo įstatymo projekto tikslas leisti ūkio subjektams iki devyniasdešimt kalendorinių dienų atidėti asmenų prievolės valstybės ar savivaldybės biudžetams ir atitinkamiems fondams mokėjimą pagal mokėjimo dokumentus. Tuo laikotarpiu ūkio subjektai, laikinai nesumokėdami mokesčių, galėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais (tiekėjais). Tokiu būdu verslui būtų suteikiama finansinė parama, o turintys laikinų finansinių sunkumų ūkio subjektai išsaugotų verslą ir darbo vietas. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, manytina, kad projekto nuostatos savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Atkreipiame dėmesį, jog tai, kad pagal projektu siūlomas keičiamo kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas skolininkai (ūkio subjektai) projekte minimu devyniasdešimties kalendorinių dienų laikotarpiu neturėtų teisės atsiskaityti su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, nes jiems projektu tokia teisė nesuteikiama. Projektu skolininkams būtų tik nustatytas prievolės valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atitinkamiems fondams, t.y. trečios eilės kreditoriams, vykdymo atidėjimas tam tikram laikotarpiui. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-131 Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, nes per pakankamai ilgą laiko tarpą (90 kalendorinių dienų) asmenys galėtų nevykdyti atsiskaitymų su trečios eilės kreditoriais. Tokiu būdu žemesnėje eilėje esantys kreditoriai privalėtų laukti projekte siūlomą nustatyti atsiskaitymo su trečios eilės kreditoriais laikotarpį, o tik po to būtų tenkinami pastarųjų reikalavimai. Taigi žemesnėje eilėje esančių kreditorių padėtis pablogėtų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisingumo bei proporcingumo principus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-131 Trečia, Civilinis kodeksas 6.930¹ straipsniu buvo papildytas 2013 m. balandžio 18 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
įstatymą Nr. XII-239. Pastarojo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį skolininkams būtų suteiktas skolinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimo terminas vienos eilės kreditorių atžvilgiu, atitinka aukščiau minėtus tikslus. Pritarti 4.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-131 Ketvirta, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, reglamentuojantis pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo sąlygas, nenumato mokestinių nepriemokų sumokėjimo atidėjimo iki 90 kalendorinių dienų keičiamo įstatymo pagrindu. Todėl įsigaliojus projektu siūlomiems pakeitimams, būtų sukurtas teisinis neapibrėžtumas, kaip turėtų būti traktuojamos mokestinės nepriemokos 90 kalendorinių dienų laikotarpiu nuo dienos, kai mokestis turėjo būti sumokėtas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-131 Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio nuostatomis mokesčių mokėtojui už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokestį yra skaičiuojami delspinigiai. Minėto įstatymo 97 straipsnio nuostatos numato, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, o 100 straipsnyje, nustatančiame atleidimo nuo delspinigių pagrindus, nėra sąlygų, susijusių su keičiamo kodekso nuostatomis. Todėl įsigaliojus projektu siūlomiems pakeitimams nebūtų aišku, ar Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu delspinigiai turėtų būtų pradėti skaičiuoti nuo tos dienos, kuomet mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ar keičiamo kodekso pagrindu mokesčių mokėtojas būtų atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo iki 90 kalendorinių dienų termino. Atsižvelgiant į tai, kad toks teisinis reguliavimas lemtų įstatyminių normų koliziją, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
sunkumais, galėtų atidėti mokėjimus iki 90 kalendorinių dienų į biudžetą ir valstybės pinigų fondus.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja, bei į tai, kad dėl siūlomų nuostatų įgyvendinimo ateityje galėtų kisti biudžeto planuojami rodikliai, taip pat į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manome, kad turi būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Vyriausybės išvada dėl siūlomo reguliavimo gauta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr.1024). 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-09-13 Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-2017-7932 pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP – 1085 (toliau – Projektas), pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-10-121 Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymą, atlikome Administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimų įstatymų projekto Nr.
XIIIP-1028(2)[1] ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio pakeitimų įstatymų projekto
(toliau kartu vadinami Projektais) antikorupcinį vertinimą. Išanalizavę Projektus ir juos lydinčiuosius dokumentus ir siekdami teisinio aiškumo, teikiame šią nuomonę:
trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą <...> ir valstybės pinigų fondus, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta (pastaba: paryškinta dalis žymi Projektu įtvirtinti siekiamą nuostatos papildymą). Projektu, siekiančiu pakeisti ANK 120 ir
subjekto vadovus ar kitus asmenis, kurių įmonėms yra pradėtas bankroto procesas ar restruktūrizavimo byla ir kurie yra pažeidę CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą. Taip pat ANK pakeitimo projektu siūloma, kad pareiškimus dėl administracinės atsakomybės taikymo teismui privalėtų teikti ir bankroto ar restruktūrizavimo administratoriai. 1.1. Nei iš Projektų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aiškios priežastys, turėjusios įtakos devyniasdešimties kalendorinių dienų termino CK 6.930¹ straipsnio
minėtą, o ne trumpesnį ar ne ilgesnį laikotarpį įmonės vadovo atsakomybės netaikymui. Taip pat siūlome apsvarstyti, ar termino, t. y. papildomos aplinkybės CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, atitinkamai ANK
taikymo ir įrodinėjimo naštos kreditoriui.
Esant nesąžiningam skolininkui, ši aplinkybė gali būti naudojama kaip priemonė skolos grąžinimo proceso užtęsimui, kas sąlygotų teisminių procesų ilgėjimą bei kaštų, patiriamų tokio pobūdžio byloms spręsti, didėjimą (pavyzdžiui, gali būti ginčijamas momentas, nuo kurios tiksliai datos kilo prievolė atlikti nurodytus atsiskaitymus). Pritarti
tyrimų tarnyba
pateiktoms pastaboms, nurodytoms 2017-09-13 išvadose Nr. XIIIP-1028(2) ir Nr. XIIIP-1085. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projektų ir jų aiškinamųjų raštų nuostatas. Atsižvelgti Pažymėtina, kad projektų aiškinamieji raštai projektų svarstymo stadijoje netaisomi. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2017-12-11 Nutarimas Nr. 1024 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.8 ir 1.10 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
6.930¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1085 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1028(2) 1 straipsnio nuostatoms dėl mokestinių įsipareigojimų nevykdymo iki devyniasdešimt kalendorinių dienų, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.930¹ straipsnyje nustatytas fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o siūlymas šiame straipsnyje reguliuoti vieno iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsiskaitymų – mokesčių mokėjimo – terminus, jų atidėjimą (finansinę paramą) neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, pažeistų skolininko ir visų kreditorių interesų pusiausvyrą, lemtų įstatymų normų koliziją ir sukurtų teisinį neapibrėžtumą tiek dėl kituose šio straipsnio 1 dalies punktuose nurodytų reikalavimų vykdymo eiliškumo, tiek dėl mokesčius reguliuojančių įstatymų nuostatų taikymo. Pirma, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams būtų neaišku, kaip turėtų būti taikomos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, nuostatos. Be to, būtų neapibrėžta, kaip siūlomas trečiąja eile mokamų įmokų į biudžetą atidėjimo įteisinimas paveiktų atsiskaitymo su paskesnių eilių kreditoriais galimybes ir terminus. Antra, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams būtų neaišku, kaip turėtų būti traktuojamos mokestinės nepriemokos devyniasdešimt kalendorinių dienų laikotarpiu, kaip joms turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) nuostatos dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo, palūkanų ar delspinigių skaičiavimo, priverstinio išieškojimo veiksmų pradžios ir pan.
Pažymėtina, kad pagrindinius apmokestinimo teisinio reglamentavimo principus, mokestinių prievolių vykdymą ir jų atidėjimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, o jame nenumatytas mokestinių nepriemokų sumokėjimo atidėjimas iki devyniasdešimt kalendorinių dienų remiantis keičiamų įstatymų nuostatomis. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos neigiamą nuomonę bei pateiktas pastabas ir argumentus, kad siūlomas reguliavimas:
(skolininkams galint nevykdyti atsiskaitymo su trečios eilės kreditoriais 90 kalendorinių dienų, žemesnėje eilėje esančių kreditorių padėtis pablogėtų, nes jie privalėtų laukti kol bus atsiskaityta su trečiosios eilės kreditoriais ir tik po to būtų tenkinami jų interesai);
8Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra,
susilaikė – nėra . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Lauras Stacevičius, Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/13918ca092f811e7889686042d4e9968?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=8a00f838-01bd-498a-beae-0370351590cf. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/758ba44092f811e7889686042d4e9968?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=8a00f838-01bd-498a-beae-0370351590cf.